Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1996-04-18
Paskutinį kartą atnaujinta 2002-06-10
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 238
Pakeitimų istorija JSON API

asmens ir remonto operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai.

150(1) straipsnis. Muitų

ir mokesčių už laikinai išvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas

remiantis su šiomis prekėmis atliktų

perdirbimo operacijų išlaidomis

Skirtingai, negu nustatyta šio kodekso

148 straipsnyje, šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali

nustatyti atvejus ir sąlygas, kai išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai

išvežtas perdirbti prekes už jas nustatyti importo muitai ir mokesčiai

apskaičiuojami remiantis su šiomis prekėmis atliktų perdirbimo operacijų

išlaidomis.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Vienuoliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI TAIKANT STANDARTINIO

PREKIŲ

PAKEITIMO SISTEMĄ

151 straipsnis. Standartinio prekių

pakeitimo sistemos taikymas

1.

Laikantis šiame skirsnyje nustatytų

papildomų sąlygų, reglamentuojančių laikinojo išvežimo perdirbti procedūros

atlikimo tvarką, kai taikoma standartinio prekių pakeitimo sistema,

kompensaciniai produktai gali būti pakeisti kitais produktais, kurie toliau

vadinami pakaitos produktais.

2.

Jei muitinė sutinka, standartinio

prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma laikinai išvežtoms perdirbti

prekėms, kurių perdirbimo operacijos pagal savo pobūdį atitinka Lietuvos prekių

remontą, išskyrus prekes, kurioms remiantis šio kodekso taikymą

reglamentuojančiais teisės aktais standartinio prekių pakeitimo sistema

netaikoma.

3.

Nuostatos, taikomos kompensaciniams

produktams, taip pat taikomos ir pakaitos produktams, išskyrus šio kodekso 156

straipsnyje nurodytą atvejį.

4.

Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos

nustatytų sąlygų, pakaitos produktai gali būti importuojami anksčiau, negu

prekės laikinai išvežamos perdirbti. Tokiu atveju turi būti pateikta garantija,

užtikrinanti, kad bus sumokėti už pakaitos produktus nustatyti importo muitai

ir mokesčiai.

5.

Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos

nustatytų sąlygų, standartinio prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma

importuojant pakaitos produktus ir šio kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka

sunaikinant prekes, kurios turi būti laikinai išvežtos perdirbti.

152 straipsnis. Pakaitos produktų

charakteristikos

1.

Pakaitos produktai turi

būti taip pat klasifikuojami ir turėti tas pačias kokybines bei technines

charakteristikas kaip ir laikinai išvežtos perdirbti prekės, jeigu su

pastarosiomis būtų atliktos tos pačios remonto operacijos.

2.

Jeigu prieš laikinai

išvežant perdirbti prekės buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti

naudotos, o ne naujos prekės. Turint muitinės sutikimą, ši taisyklė gali būti

netaikoma, jeigu pakaitos produktai pateikiami nemokamai, taip pat remiantis

įstatymų ar sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją

arba dėl gamybos defekto.

153 straipsnis. Leidimo taikyti

standartinio pakeitimo sistemą išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti

standartinio pakeitimo sistemą išduodamas, jeigu įmanoma patikrinti, ar

laikomasi šio kodekso 152 straipsnyje nustatytų sąlygų.

154 straipsnis. Pakaitos produktų

importavimas anksčiau už laikinąjį prekių išvežimą

perdirbti

1.

Jei pakaitos produktai

importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, pastarosios

prekės turi būti išvežamos per 2 mėnesius nuo importo muitinės deklaracijos,

pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.

2.

Jei susidaro ypatingos aplinkybės ir

laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą,

muitinė išimties tvarka gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

laikotarpį, bet ne daugiau kaip iki 6 mėnesių nuo importo muitinės

deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti,

priėmimo dienos.

155 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

pakaitos produktus apskaičiavimas

Jei pakaitos produktai importuojami

anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, ir jei taikomos šio kodekso

148 straipsnio nuostatos, tai apskaičiuojant atimamą importo muitų ir mokesčių

sumą remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios taikomos laikinai

išvežamoms perdirbti prekėms, jų eksporto muitinės deklaracijos nurodytai

muitinės procedūrai priėmimo dieną.

156 straipsnis. Nuostatos,

netaikomos standartinio prekių pakeitimo sistemai

Šio kodekso 145 straipsnio 2 punkto

nuostatos standartinio prekių pakeitimo sistemai netaikomos.

Dvyliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS

157 straipsnis. Laikinojo išvežimo

procedūros taikymas

1.

Laikinojo išvežimo procedūra taikoma,

kai ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos arba naudojamos

Lietuvos prekės, kurias numatyta reimportuoti neperdirbtas ir nepakeistas

(išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo).

Reimportuotos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų.

Laikinojo išvežimo procedūros taikymas ir informacija apie leidimą ją atlikti

turi būti nurodyti išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo

deklaracijoje. Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas turi būti pateiktas

kartu su šia deklaracija.

2.

Laikinai išvežant Lietuvos prekes,

taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai bei ekonominiai draudimai

ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Jeigu išleidžiant laisvai cirkuliuoti

laikinai išvežtas prekes laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už

jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami arba atsisakoma išieškoti

mokėtinus eksporto muitus ir mokesčius.

3.

Jeigu iki prekių laikinojo išvežimo iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais arba sumažinus šiuos mokesčius

dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį jos

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu prekių

paskirtis išlieka ta pati. Jeigu reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš

prekėms taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai,

sumokėti už prekes pirmą kartą išleidžiant laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji

muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti

reimportuotas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai negrąžinami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

158 straipsnis. Leidimo laikinai

išvežti prekes išdavimas

Leidimas laikinai išvežti prekes

išduodamas asmeniui, sudariusiam sutartį dėl jų laikymo arba naudojimo.

159 straipsnis. Leidimo laikinai

išvežti prekes išdavimo sąlygos

Leidimas laikinai išvežti prekes

išduodamas tik tuo atveju, jei įmanoma užtikrinti laikinai išvežtų prekių

identifikavimą jas reimportuojant. Muitinė gali leisti taikyti laikinojo

išvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai išvežtų prekių identifikuoti

neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys sąlygų pažeisti

šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

160 straipsnis. Laikinojo išvežimo

laikotarpis

1.

Muitinė nustato laikotarpį, per kurį

laikinai išvežtos prekės turi būti reimportuotos ir pateiktos muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į

leidime laikinai išvežti prekes nurodytam prekių laikymui arba naudojimui

reikalingą laiko trukmę, tačiau negali viršyti 24 mėnesių.

2.

Muitinė turi teisę, atsižvelgdama į

laikinai išvežtų prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo išvežimo

procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo

termino.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Tryliktasis skirsnis

NEGRĄŽINAMASIS EKSPORTAS

161 straipsnis. Negrąžinamojo

eksporto procedūros taikymas

1.

Negrąžinamojo eksporto procedūra

taikoma, kai Lietuvos prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos. Negrąžinamai eksportuojant prekes, taikomi už jas nustatyti

eksporto muitai bei mokesčiai ir ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip

pat prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės

priežiūros priemonės.

2.

Visos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos išvežamos prekės turi būti pateikiamos negrąžinamojo eksporto

procedūrai įforminti, išskyrus prekes, kurioms įforminta laikinojo išvežimo

perdirbti, laikinojo išvežimo arba muitinio tranzito procedūra, jei muitinio

tranzito procedūra taikoma šio kodekso 91 straipsnyje nurodytoms prekėms.

3.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada išvežant prekes iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos nereikia pateikti eksporto muitinės deklaracijos.

162 straipsnis. Eksportuojamų prekių

išleidimas ir jų eksporto kontrolė

1.

Eksportuojamos prekės išleidžiamos,

jeigu jos išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tokio pat

pavidalo, kokio buvo eksporto muitinės deklaracijos priėmimo metu.

2.

Muitinė paprastai nereikalauja, kad

deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad prekės pristatytos

gavėjui, įvežtos į užsienio valstybę arba išvežtos iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip

neįmanoma įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta, taip pat kai

šie dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ir (arba) mokesčiai, ir

eksportuojant prekes, kurioms Strateginių prekių ir technologijų importo,

tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka

taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

XII SKYRIUS

KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

Pirmasis skirsnis

LAISVOSIOS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI

Skirsnio pavadinimas pakeistas:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

163 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.

Laisvosios zonos ir laisvieji

sandėliai yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys arba šioje

teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos

dalies (išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso 165(1) straipsnyje),

kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų

bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai

cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai ar kitam muitinės

sankcionuotam veiksmui įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis,

negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo,

laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

įstatymo ir kitų teisės aktų.

2.

Išvežant Lietuvos prekes į laisvąją

zoną arba padedant jas į laisvąjį sandėlį, taikomos priemonės ir formalumai,

susiję su atitinkamų prekių negrąžinamuoju eksportu, jeigu įstatymai ir kiti

teisės aktai nenustato ko kita.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

164 straipsnis. Laisvųjų zonų bei

laisvųjų sandėlių steigimas ir veikla

1.

Tam tikros Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys gali būti paskelbtos

laisvosiomis zonomis. Laisvųjų zonų (išskyrus laisvąjį uostą) steigimo, jų

teritorijos išskyrimo, ribų apsaugos, įvažiavimo ir išvažiavimo vietų

nustatymo, atvykimo ir išvykimo, muitinės darbo sąlygų sudarymo, pastatų ir

kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką reglamentuoja Laisvųjų

ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir laisvosios ekonominės zonos steigimo

įstatymas.

2.

Laisvųjų sandėlių steigimo ir

veiklos tvarką nustato laisvųjų sandėlių įstatymas.

3.

Laisvojo uosto steigimo ir veiklos

tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-670,

2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 112-4086 (2001-12-30)

165 straipsnis. Laisvųjų zonų ir

laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra

1.

Muitinė prižiūri laisvųjų zonų

(išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso

165(1) straipsnyje) ir laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo

ir išvažiavimo vietas.

2.

Muitinė tikrina į laisvąsias zonas

arba laisvuosius sandėlius atvykstančius asmenis ir transporto priemones.

3.

Asmenims, nesilaikantiems teisės aktų

nustatytų reikalavimų, susijusių su jų veikla laisvosiose zonose ar

laisvuosiuose sandėliuose, arba nepateikusiems nustatytos garantijos,

reikalingos šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, vykdyti veiklos laisvosiose

zonose ar laisvuosiuose sandėliuose neleidžiama.

4.

Muitinė tikrina į laisvąsias zonas

arba laisvuosius sandėlius įvežamas (padedamas), iš jų išvežamas (išduodamas)

ir juose esančias prekes. Šiam tikrinimui atlikti muitinei turi būti pateikiami

transporto ir kiti dokumentai, su kuriais prekės įvežamos (padedamos) į

laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius arba iš jų išvežamos (išduodamos).

Muitinei turi būti sudaryta galimybė patikrinti laisvosiose zonose ir

laisvuosiuose sandėliuose esančias prekes.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Nr. IX-670,

2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 112-4086 (2001-12-30)

165(1) straipsnis.

Laisvosios zonos, kuriose taikomi muitinio sandėliavimo formalumai

1.

Įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta, kad tam tikroje laisvojoje

zonoje muitinis tikrinimas ir muitinės formalumai atliekami ir teisės aktų

nuostatos, susijusios su skola muitinei, taikomos tokia pačia tvarka kaip

muitinio sandėliavimo procedūros taikymo atvejais.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms

laisvosioms zonoms netaikomos šio kodekso 167, 173 ir 175 straipsnių nuostatos.

3.

Šio kodekso 38, 39 ir 189

straipsniuose pateiktos nuorodos į laisvąsias zonas netaikomos šio straipsnio 1

dalyje nurodytoms laisvosioms zonoms.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

166 straipsnis. Prekių įvežimas į

laisvąsias zonas ar padėjimas į laisvuosius sandėlius

1.

Į laisvąsias zonas galima įvežti arba

į laisvuosius sandėlius padėti ir Lietuvos, ir ne Lietuvos prekes.

2.

Pavojingos prekės, prekės, galinčios

paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms dėl kitų priežasčių saugoti

reikalingi specialūs įrenginiai, gali būti laikomos tik specialiai šioms

reikmėms pritaikytose laisvųjų zonų arba laisvųjų sandėlių patalpose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

167 straipsnis. Prekių, įvežamų į

laisvąsias zonas arba padedamų į laisvuosius sandėlius,

pateikimas muitinei ir deklaravimas

1.

Į laisvąsias zonas įvežamų arba į

laisvuosius sandėlius padedamų prekių nereikia pateikti muitinei ir deklaruoti,

išskyrus šio kodekso 165 straipsnio 4 dalyje numatytą tikrinimą ir prekes,

pateikiamas muitinei vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

2.

Prekės turi būti pateikiamos muitinei

nustatytiems muitinės formalumams atlikti, jeigu:

1) joms buvo įforminta muitinės

procedūra, kuri užbaigiama įvežant prekes į laisvąją zoną arba padedant į

laisvąjį sandėlį; jeigu pagal tam tikros muitinės procedūros atlikimo tvarką

numatyta atleisti nuo įsipareigojimo pateikti prekes muitinei, jų pateikti

nereikalaujama;

2) jos buvo įvežtos į laisvąją zoną arba

padėtos į laisvąjį sandėlį tam, kad būtų priimtas sprendimas sugrąžinti importo

muitus ir mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti;

3) šioms prekėms taikomos šio kodekso

163 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.

3.

Suinteresuoto asmens prašymu muitinė

įformina dokumentą, liudijantį, kad prekės, įvežtos į laisvąją zoną arba

padėtos į laisvąjį sandėlį, yra Lietuvos prekės arba ne Lietuvos prekės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

168 straipsnis. Prekių laikymo

laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikas bei

draudimas jas laikyti

Prekių laikymo laisvosiose zonose ir

laisvuosiuose sandėliuose laikas neribojamas. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes draudžiama laikyti

laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose. Tam tikroms prekėms gali būti

nustatomi laikymo laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose terminai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

170 straipsnis. Muitinės

sankcionuoti veiksmai su ne Lietuvos prekėmis, laikomomis

laisvojoje zonoje arba laisvajame

sandėlyje

1.

Ne Lietuvos prekės, laikomos

laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, gali būti:

1) išleistos laisvai cirkuliuoti laikantis

nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos ir vadovaujantis šio

kodekso 174 straipsnio nuostatomis;

2) tvarkomos be atskiro leidimo

atliekant šio kodekso 107 straipsnyje nurodytas įprastines prekių tvarkymo

operacijas;

3) pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo

tvarkos;

4) pateiktos muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros

atlikimo tvarkos;

5) pateiktos laikinojo įvežimo

procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo

tvarkos;

6) jei prekių savininkas jų atsisako,

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduotos valstybei;

7) sunaikintos, jei prekių savininkas

arba kitas suinteresuotas asmuo pateikia muitinei informaciją, rodančią, kad

prekes reikia sunaikinti.

2.

Pateikus prekes šio straipsnio 1

dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytoms muitinės procedūroms įforminti,

atsižvelgus į laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio muitinės priežiūros

sąlygas, naudojamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytos kontrolės priemonės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2269

(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

171 straipsnis. Prekių laikymas ir

naudojimas laisvosiose zonose bei laisvuosiuose

sandėliuose

Jeigu netaikomos šio kodekso 170

straipsnio nuostatos, ne Lietuvos prekės ir Lietuvos prekės, nurodytos šio

kodekso 163 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomos ar naudojamos laisvosiose

zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

172 straipsnis. Prekių apskaita laisvosiose

zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

1.

Asmenys, besiverčiantys veikla,

susijusia su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu arba pirkimu

laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, privalo tvarkyti prekių apskaitą

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Patekusios į asmeniui

priklausančias patalpas arba teritoriją, prekės tuoj pat turi būti įtraukiamos

į apskaitą.

2.

Jeigu prekės perkraunamos laisvojoje

zonoje, dokumentai, susiję su šia operacija, turi būti pateikti muitinei ir

laikomi jos žinioje. Trumpas prekių saugojimas jas perkraunant laikomas

sudėtine šios operacijos dalimi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2269

(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Nr. IX-670,

2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 112-4086 (2001-12-30)

173 straipsnis. Prekių išvežimas

(išdavimas) iš laisvųjų zonų ar laisvųjų sandėlių

1.

Prekės, išvežamos (išduodamos) iš

laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio, gali būti:

1) eksportuojamos arba reeksportuojamos

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

2) gabenamos į kitą Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos dalį.

2.

Šio kodekso IV dalies nuostatos,

išskyrus Lietuvos prekėms taikomas 49–54 straipsnių nuostatas, taikomos

prekėms, gabenamoms į kitas Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis,

išskyrus prekes, išgabenamas iš laisvosios zonos ar laisvojo sandėlio jūra arba

oru, nepateikus jų muitinio tranzito ar kitai muitinės procedūrai įforminti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

174 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

laikomas prekes apskaičiavimas

1.

Jeigu atsiranda skola muitinei,

susijusi su ne Lietuvos prekėmis, ir jeigu tokių prekių muitinė vertė nustatoma

remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų suma, į kurią įtrauktos

prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros laisvojoje zonoje arba laisvajame

sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę

vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar

priklausančios sumokėti už prekes.

2.

Jeigu su šiomis prekėmis laisvojoje

zonoje arba laisvajame sandėlyje atlikta kuri nors iš šio kodekso 107

straipsnio 1 dalyje nurodytų įprastinių prekių tvarkymo operacijų ir jeigu

tokiam tvarkymui buvo duotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas muitinės

sutikimas, prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma

importo muitų ir mokesčių suma, deklaranto prašymu laikomi šio kodekso 197

straipsnyje nurodytu metu atitinkančiais prekes, su kuriomis nebuvo atliktos

tvarkymo operacijos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

175 straipsnis. Laisvosiose zonose

arba laisvuosiuose sandėliuose laikomų prekių

statusas

1.

Jeigu prekės yra gabenamos arba

grąžinamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį ar pateikiamos

kitai muitinės procedūrai įforminti, gali būti naudojamas šio kodekso 167

straipsnio 3 dalyje nurodytas dokumentas, liudijantis, kad jos yra Lietuvos arba

ne Lietuvos prekės.

2.

Jeigu dokumentu arba kitu būdu nėra

paliudijama, kad prekės turi Lietuvos prekių statusą arba šio statuso neturi,

jos laikomos:

1) Lietuvos prekėmis, jeigu tapačioms

Lietuvos prekėms turėtų būti taikomi eksporto muitai ir (arba) mokesčiai arba

ekonominiai eksporto draudimai ir (arba) apribojimai;

2) ne Lietuvos prekėmis - visais kitais

atvejais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

176 straipsnis. Prekių eksporto ir

reeksporto iš laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių

kontrolė

Muitinė kontroliuoja, ar laikomasi

taisyklių, reglamentuojančių prekių eksportą ir reeksportą iš laisvųjų zonų ir

laisvųjų sandėlių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Antrasis skirsnis

NEAPMUITINAMOS PARDUOTUVĖS

177 straipsnis. Neapmuitinamų

parduotuvių steigimas ir veikla

Tarptautiniuose oro uostuose,

tarptautiniuose jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo

punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės. Tai yra muitinės

prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į užsienį

keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo ir eksporto muitais bei

mokesčiais prekių. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo ir

eksporto muitais bei mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti

prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose,

vežiojančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais. Neapmuitinamų parduotuvių

steigimo ir veiklos tvarką reglamentuoja neapmuitinamų parduotuvių įstatymas.

Trečiasis skirsnis

REEKSPORTAS, SUNAIKINIMAS IR PERDAVIMAS VALSTYBEI

178 straipsnis. Ne Lietuvos prekių

reeksportas, sunaikinimas ir perdavimas valstybei

1.

Ne Lietuvos prekės gali būti:

1) reeksportuotos;

2) sunaikintos;

3) perduotos valstybei.

2.

Reeksportuojant prekes, tam tikrais

atvejais taikomi prekių eksportui nustatyti formalumai, įskaitant ekonominius

draudimus ir apribojimus. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato, kokiais atvejais reeksportuojamoms ne Lietuvos prekėms, sąlygiškai

neapmokestintoms importo muitais ir mokesčiais, netaikomi ekonominiai eksporto

draudimai ir apribojimai.

3.

Išskyrus šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, apie reeksportuojamas arba

naikinamas prekes turi būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia

reeksportuoti prekių, jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti

formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės

pateiktos ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai įforminti ir

skirtos reeksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, vadovaujantis

šio kodekso 58–77 straipsnių nuostatomis turi būti pateikta muitinės

deklaracija. Šiais atvejais taip pat taikoma šio kodekso 161 straipsnio 3

dalis.

4.

Prekės perduodamos valstybei įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja prekių perdavimo

valstybei išlaidų.

5.

Prekės sunaikinamos jomis

disponuojančio asmens arba kito suinteresuoto asmens lėšomis šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja

prekių sunaikinimo išlaidų.

6.

Bet kokios atliekos ar laužas, likę

sunaikinus prekes, turi būti pateikti muitinės sankcionuotiems veiksmams

įforminti kaip ne Lietuvos prekės. Šios atliekos ar laužas lieka muitinės

prižiūrimi iki šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nurodyto laiko.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2269

(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

VI DALIS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

XIII SKYRIUS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

179 straipsnis. Prekių išvežimas iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

Išvežamoms iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos prekėms taikomos muitinės priežiūros priemonės. Muitinė gali jas

tikrinti remdamasi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais. Šios prekės turi būti

išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu

maršrutu, jeigu jis nustatytas, ir laikantis joms taikomos muitinės procedūros

atlikimo tvarkos.

VII DALIS

LENGVATINĖS OPERACIJOS

XIV SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS IR MOKESČIAI

180 straipsnis. Išleidžiamų laisvai

cirkuliuoti arba eksportuojamų prekių

neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, šio kodekso, Muitų tarifų, mokesčių ir kitų įstatymų nustatytais

atvejais išleidžiamos laisvai cirkuliuoti arba eksportuojamos prekės

neapmokestinamos importo arba eksporto muitais ir (arba) mokesčiais.

XV SKYRIUS

GRĄŽINTOS PREKĖS

181 straipsnis. Eksportuotų iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų

prekių neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

1.

Lietuvos prekės, negrąžinamai

eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir per 1 metus grąžintos

bei išleistos laisvai cirkuliuoti, suinteresuoto asmens prašymu

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu įstatymai nenustato ko

kita. Išleidus laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes, už jas sumokėti eksporto

muitai ir mokesčiai grąžinami. Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, nurodytas

1 metų laikotarpis muitinės sprendimu gali būti pratęstas 6 mėnesiais.

2.

Jeigu prieš eksportuojant sugrąžintas

prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai

cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais arba juos sumažinus

dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu reimportuojamos prekės yra

tos pačios paskirties. Jei reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms

taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti

už prekes pirmą kartą išleidžiant jas laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji

muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti

sugrąžintas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai arba jų dalis negrąžinami.

3.

Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis

neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais lengvatos netaikomos, taip pat

negrąžinami sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai, jei grąžinamos prekės,

eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos taikant laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus atvejus, kai šios prekės grąžinamos

tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

182 straipsnis. Eksportuotų iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų

prekių neapmokestinimo muitais ir

mokesčiais sąlygos

Pagal šio kodekso 181 straipsnį neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais, taip pat grąžinami sumokėti eksporto muitai ir

mokesčiai tik tuo atveju, jeigu prekės reimportuojamos tokio paties pavidalo,

kokio jos buvo eksportuotos. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato aplinkybes ir sąlygas, kada šis reikalavimas gali būti netaikomas.

183 straipsnis. Reeksportuotų

kompensacinių produktų neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

Šio kodekso 181 ir 182 straipsnių

nuostatos taip pat taikomos kompensaciniams produktams, reeksportuotiems

baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Mokėtina importo muitų ir

mokesčių suma nustatoma remiantis laikinojo įvežimo perdirbti procedūros

atlikimo tvarka ir laikant kompensacinių produktų reeksporto datą jų išleidimo

laisvai cirkuliuoti data.

XVI SKYRIUS

ŽVEJYBOS IR KITŲ JŪROS VERSLŲ PRODUKTAI

184 straipsnis. Žvejybos ir kitų

jūros verslų produktų neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais

Išleidžiant laisvai cirkuliuoti, importo

muitais ir mokesčiais neapmokestinami, išskyrus šio kodekso 25 straipsnio 2

dalies 6 punkte nustatytus atvejus:

1) žvejybos ir kiti jūros verslų

produktai, kuriuos Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys su

Lietuvos Respublikos vėliava, pagauna arba išgauna užsienio valstybės teritoriniuose

vandenyse;

2) produktai, pagaminti iš šio straipsnio

1 punkte nurodytų produktų plaukiojančiose įmonėse, atitinkančiose tame punkte

nustatytus reikalavimus.

VIII DALIS

SKOLA MUITINEI

XVII SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS

185 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti

arba pateikiant jas laikinojo

įvežimo muitinės procedūrai įforminti

1.

Importo skola muitinei

atsiranda:

1) išleidžiant laisvai cirkuliuoti

prekes, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai;

2) pateikiant laikinojo

įvežimo muitinės procedūrai įforminti prekes, kurios iš dalies neapmokestinamos

importo muitais ir mokesčiais.

2.

Importo skola muitinei atsiranda

priėmus muitinės deklaraciją.

3.

Skolininku laikomas deklarantas,

taip pat asmuo, kurio vardu deklaraciją pateikia jo atstovas. Tais atvejais,

kai muitinės deklaracija pateikta vienai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

muitinės procedūrų įforminti, užpildyta remiantis klaidinga informacija ir jos

pateikimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą arba jos dydį, asmenys, pateikę

tokią informaciją ir žinoję arba turėję žinoti, kad pateikiama klaidinga

informacija, taip pat gali būti laikomi skolininkais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

186 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių įvežimo į

Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją

1.

Importo skola muitinei dėl neteisėto

prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t.y. nesilaikant šio

kodekso 39-42 straipsniuose bei 173 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos,

atsiranda, kai:

1) prekės, už kurias nustatyti importo

muitai ir mokesčiai, neteisėtai įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją;

2) prekės, buvusios laisvojoje zonoje

arba laisvajame sandėlyje, neteisėtai įvežamos į kitą Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos dalį.

2.

Skola muitinei atsiranda neteisėto

prekių įvežimo momentu.

3.

Skolininku laikomas:

1) asmuo, neteisėtai įvežęs prekes;

2) asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant

prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai;

3.

Skolininkais laikomi:

1) asmenys, neteisėtai įvežę prekes;

2)

asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad

prekės įvežtos neteisėtai;

3)

asmenys, įsigiję arba gavę neteisėtai įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo

momentu žinoję arba turėję žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

187 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas neteisėtai paėmus arba atidavus

muitinės prižiūrimas prekes

1.

Importo skola muitinei atsiranda dėl

muitinės prižiūrimų prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai,

neteisėto paėmimo arba atidavimo.

2.

Skola atsiranda muitinės prižiūrimų prekių

paėmimo arba atidavimo momentu.

3.

Skolininkais laikomi:

1) asmenys, paėmę arba atidavę muitinės

prižiūrimas prekes;

2)

asmenys, dalyvavę paimant arba atiduodant prekes ir žinoję arba turėję žinoti,

kad prekės paimamos arba atiduodamos neteisėtai;

3) asmenys,

įsigiję arba gavę prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinoję arba turėję

žinoti, kad prekės paimtos arba atiduotos neteisėtai;

4) asmenys, kurie turėjo įvykdyti

prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

188 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas neįvykdžius prekių laikinojo

saugojimo arba muitinės procedūros

taikymo įsipareigojimų

1.

Importo skola muitinei atsiranda:

1) neįvykdžius bent vieno iš

įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir

mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedūra;

2) nesilaikant prekių pateikimo tam tikrai

muitinės procedūrai įforminti sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo

importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų;

3) kitais atvejais, nenurodytais 186

straipsnyje, išskyrus, kai nustatyti pažeidimai iš esmės nesutrukdė teisingai

vykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo

įsipareigojimus.

2.

Skola muitinei atsiranda:

1) tuo momentu, kai nustojama vykdyti

įsipareigojimą, kurio nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą; arba

2) nuo prekių pateikimo muitinės

procedūrai įforminti momento, jeigu nustatyta, kad nesilaikyta prekių pateikimo

šiai muitinės procedūrai sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo

importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų.

3.

Skolininku laikomas asmuo:

1) esamomis aplinkybėmis privalantis

vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo

muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra;

arba

2) privalantis laikytis prekių pateikimo

tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų.

4.

Taikant šio straipsnio 1 dalies 3

punktą, laikoma, kad nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo padaryti dėl

akivaizdaus aplaidumo (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų prisiimtiems

įsipareigojimams įvykdyti), iš esmės nesutrukdė teisingai vykdyti prekių

laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus, kai:

1) pažeidžiamas laikinojo saugojimo arba

muitinės procedūros atlikimo terminas, kurį muitinė būtų pratęsusi, jeigu asmuo

būtų laiku kreipęsis į muitinės įstaigą;

2) su prekėmis, laikomomis importo ir

eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) arba muitinės

sandėlyje, be muitinės leidimo atliekamos operacijos, kurioms tokio leidimo

reikia ir kuris būtų duotas, jeigu asmuo būtų kreipęsis į muitinės įstaigą;

3) prekės, kurioms taikoma laikinojo

įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, naudojamos leidime laikinai

įvežti prekes arba leidime perdirbti laikinai įvežtas prekes nenumatytiems

tikslams, tačiau taip jas naudoti būtų leista, jeigu asmuo dėl to būtų

kreipęsis į muitinės įstaigą;

4) prekės, kurioms atsižvelgus į jų

paskirtį taikomos muitų ir (arba) mokesčių lengvatos, neįvykdžius bent vieno iš

įsipareigojimų, susijusių su jų laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės

procedūra, be muitinės leidimo perduodamos kitiems asmenims, tačiau prekių

perdavimas yra įformintas atitinkamais dokumentais, o asmuo, kuriam perduotos

prekės, turi teisę jas gauti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

189 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių laikymo arba

naudojimo laisvojoje zonoje arba

laisvajame sandėlyje

1.

Importo skola muitinei atsiranda, kai

nesilaikant šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo arba

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nustatytų sąlygų laisvojoje zonoje arba

laisvajame sandėlyje laikomos arba naudojamos prekės, už kurias nustatyti

importo muitai ir mokesčiai. Prekės laikomos sunaudotomis laisvojoje zonoje

arba laisvajame sandėlyje, jeigu jos yra dingusios ir muitinei nepateikti

įrodymai, paaiškinantys jų dingimą.

2.

Skola muitinei atsiranda tuo momentu,

kai prekės yra sunaudojamos, pradedamos laikyti ar pirmą kartą panaudojamos

nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo

nustatytų sąlygų.

3.

Skolininkais laikomi:

1) asmenys, laikę arba naudoję prekes;

arba

2) asmenys, dalyvavę laikant arba

naudojant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad prekės laikomos arba

naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

190 straipsnis. Atvejai, kai importo

skola muitinei neatsiranda

1.

Šio kodekso 186 straipsnio 1 dalyje ir

188 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais importo skola muitinei

neatsiranda, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo,kad įsipareigojimai, susiję su

šio kodekso 39-42 straipsnių bei 173 straipsnio 2 dalies taikymu, prekių

laikinuoju saugojimu arba prekėms taikoma muitinės procedūra, nevykdomi dėl

visiško prekių sunaikinimo arba praradimo, kurių priežastis buvo jų medžiagos

savybės (prekių prigimtis), nelaimingas atsitikimas, nenugalima jėga arba

veiksmai, įvykdyti turint muitinės leidimą. Prekės laikomos prarastomis, kai

jos visiškai nebetinka naudoti. Atliekos arba laužas, atsiradę sunaikinus

išleistas laisvai cirkuliuoti prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai

arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, laikomi ne

Lietuvos prekėmis.

2.

Importo skola muitinei taip pat

neatsiranda, kai su muitinės leidimu eksportuojamos arba reeksportuojamos

laisvai cirkuliuoti išleistos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai

arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.

191 straipsnis. Importo skolos

sumažinimas dėl ypatingos prekių paskirties

Importo skola muitinei, atsiradusi taikant

šio kodekso 187 ir 188 straipsnius ir susijusi su prekėmis, kurios dėl

ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir

mokesčiais, mažinama suma, sumokėta išleidžiant šias prekes laisvai

cirkuliuoti. Ši nuostata taip pat taikoma nustatant importo skolą muitinei dėl

atliekų ir laužo, atsiradusių sunaikinus tokias prekes.

192 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas

1.

Eksporto skola muitinei atsiranda iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes, už kurias

nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

2.

Eksporto skola muitinei atsiranda

priėmus muitinės deklaraciją.

3.

Skolininku laikomas deklarantas, taip

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

193 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas, kai prekės išvežamos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos

nepateikus muitinės deklaracijos

1.

Eksporto skola muitinei atsiranda, kai

neįforminus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

2.

Eksporto skola muitinei atsiranda

faktinio prekių, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, išvežimo iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos momentu.

3.

Skolininkais laikomi:

1) asmenys, išvežę prekes iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos;

2) asmenys, dalyvavę išvežant prekes ir

žinoję arba turėję žinoti, kad prekės išvežamos neįforminus muitinės

deklaracijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

194 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas nesilaikant prekių išvežimo iš

Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos sąlygų

1.

Eksporto skola muitinei atsiranda

nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sąlygų,

kurių turi būti laikomasi, kai prekės visai arba iš dalies neapmokestinamos

eksporto muitais ir mokesčiais.

2.

Skola atsiranda tuo momentu, kai prekės

pristatomos į kitą paskirties vietą, negu buvo nurodyta jas išvežant iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, jeigu dėl gabenimo į nurodytą paskirties

vietą prekės buvo visai arba iš dalies neapmokestintos eksporto muitais bei

mokesčiais, arba kai pasibaigia nustatytas terminas, per kurį suinteresuotas

asmuo turėjo pateikti įrodymus, kad laikytasi visiško arba dalinio prekių

neapmokestinimo eksporto muitais ir mokesčiais sąlygų.

3.

Skolininku laikomas deklarantas, taip

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

195 straipsnis. Skolos muitinei dėl

draudžiamų arba ribojamų įvežti (išvežti) prekių

atsiradimas

Šio kodekso 185-189 ir 192-194

straipsniuose nustatytais atvejais skola muitinei atsiranda neatsižvelgiant į

prekių įvežimui arba išvežimui taikomus draudimus arba apribojimus. Skola

muitinei neatsiranda dėl neteisėto padirbtų pinigų, narkotinių arba

psichotropinių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

195(1) straipsnis.

Dalinis arba visiškas prekių neapmokestinimas muitais ir (arba)

mokesčiais, kai atsiranda skola

muitinei

Jeigu teisės aktų nustatyta, kad prekės

iš dalies arba visiškai neapmokestinamos muitais ir (arba) mokesčiais dėl jų

prigimties ar ypatingos paskirties arba vadovaujantis šio kodekso 80,

111 arba 180–183 straipsniais, toks dalinis arba visiškas neapmokestinimas

muitais ir (arba) mokesčiais taikomas ir tada, kai vadovaujantis šio kodekso

186–189, 193 arba 194 straipsniais atsiranda skola muitinei, jeigu nėra

pagrindo laikyti suinteresuoto asmens veiksmų, dėl kurių ši skola atsirado,

pažeidimu ar akivaizdžiu aplaidumu (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų

prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti) ir jeigu įvykdytos kitos dalinio arba

visiško neapmokestinimo muitais ir (arba) mokesčiais sąlygos.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

196 straipsnis. Solidari skolininkų

atsakomybė

Kai už vieną skolą muitinei

solidariai atsako keli skolininkai, muitinė turi teisę reikalauti, kad

skolininko pareigą arba jos dalį įstatymų nustatyta tvarka vykdytų visi arba

keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš jų skyrium.

197 straipsnis. Skolos muitinei

dydžio nustatymas

1.

Skolos muitinei dydis nustatomas remiantis jos atsiradimo momentu

galiojančiomis importo arba eksporto muitų ir mokesčių normomis, šių muitų ir

mokesčių apskaičiavimo taisyklėmis ir muitinės nustatytomis arba priimtomis

prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms

taikyti ir kurias prekės turėjo tuo momentu, jeigu šis kodeksas nenustato ko

kita.

2.

Jeigu tikslaus skolos muitinei

atsiradimo momento nustatyti neįmanoma, skolos muitinei dydis nustatomas

remiantis importo arba eksporto muitų ir mokesčių normomis bei šių muitų ir

mokesčių apskaičiavimo taisyklėmis, galiojančiomis tuo momentu, kai muitinė

pripažįsta, jog atsirado skola muitinei, ir muitinės nustatytomis arba

priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei

taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo tuo momentu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

198 straipsnis. Skolos muitinei

atsiradimo vieta

1.

Skola muitinei atsiranda:

1) toje vietoje, kurioje įvykdomi jos

atsiradimą lemiantys veiksmai;

2)

toje vietoje, kurioje priimtas muitinės sprendimas laikyti prekes esančiomis

tokioje situacijoje, kuri lemia skolos muitinei atsiradimą, jeigu neįmanoma

nustatyti šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytos vietos;

3) jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra

yra nebaigta ir per šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą

laiką skolos muitinei atsiradimo vietos neįmanoma nustatyti vadovaujantis šios

straipsnio dalies 1 ir 2 punktais, toje vietoje, kurioje ši muitinės procedūra

buvo įforminta arba kurioje prekės ją taikant buvo įvežtos į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją.

2.

Jeigu pagal muitinės turimą

informaciją įmanoma nustatyti, kad skola muitinei jau buvo atsiradusi anksčiau

ir kitoje vietoje, skolos muitinei atsiradimo vieta laikoma ta konkreti vieta,

kurioje prekės buvo anksčiausiai, kai jau galima laikyti, kad skola muitinei

yra atsiradusi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

198(1) straipsnis.

Skolos muitinei atsiradimas, kai kompensaciniams produktams,

pagamintiems iš laikinai įvežtų

perdirbti prekių, išduodamas lengvatinę

(preferencinę) prekių kilmę

įrodantis dokumentas

1.

Jeigu Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse nustatyta, jog importuojant į užsienio šalis ar šalių

grupes eksportuotas Lietuvos Respublikos kilmės prekes (kurių kilmė atitinka

nurodytose sutartyse nustatytų prekių kilmės taisyklių reikalavimus)

lengvatiniai muitai taikomi su sąlyga, kad pagaminus tokias prekes

(kompensacinius produktus) iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, už jų sudėtyje

esančias ne Lietuvos Respublikos kilmės prekes turi būti sumokėti importo

muitai, importo skolos muitinei, susijusios su tokiomis prekėmis, atsiradimą

lemia lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę įrodančių dokumentų, suteikiančių

teisę į lengvatinių muitų taikymą užsienio šalyse ar šalių grupėse,

patvirtinimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

skolos muitinei atsiradimo momentu laikomas atitinkamų prekių eksporto

deklaracijos priėmimo muitinėje momentas.

3.

Skolininku laikomas deklarantas, taip

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

4.

Skolą muitinei sudaranti importo

muitų suma apskaičiuojama tokia pačia tvarka kaip tą pačią dieną atsiradusi

skola muitinei, susijusi su muitinės deklaracijos atitinkamų prekių

(kompensacinių produktų), pagamintų iš laikinai įvežtų perdirbti prekių,

išleidimui laisvai cirkuliuoti priėmimu.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

XVIII SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ MUITINEI ĮVYKDYMO

UŽTIKRINIMAS

199 straipsnis. Atvejai, kai reikalinga

garantija, užtikrinanti, kad skolininkas įvykdys

įsipareigojimus muitinei

1.

Šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais reikalaujama pateikti

garantiją, užtikrinančią, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei.

2.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai nustato, kada privaloma pateikti garantiją ir kada muitinė gali

nereikalauti, kad ji būtų pateikta.

3.

Muitinės pareikalavimu asmuo, esantis

arba galintis tapti skolininku, taip pat (jei muitinė sutinka) už šiuos asmenis

kitas asmuo privalo pateikti piniginį užstatą arba raštišką garanto

įsipareigojimą atsakyti muitinei, jeigu skolininkas nesumokės skolos muitinei

arba šią prievolę įvykdys netinkamai.

4.

Už vieną skolą muitinei reikalaujama

pateikti tik vieną garantiją.

200 straipsnis. Reikalavimo pateikti

garantiją taikymas muitinės nuožiūra

1.

Kai garantijos pateikti neprivaloma,

muitinė gali jos reikalauti savo nuožiūra, atsižvelgdama į atsiradusios arba

galinčios atsirasti skolos muitinei dydį ir jos atsiradimo aplinkybes.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

garantiją reikalaujama pateikti:

1) taikant teisės aktus, kuriuose

numatytas garantijos pateikimas; arba

2) bet kuriuo metu vėliau, jei muitinė

pripažįsta, kad skolininko įsipareigojimai gali būti neįvykdyti.

201 straipsnis. Garantijos taikymas

kelioms operacijoms

Šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje

nurodyto asmens prašymu garantija gali būti taikoma kelioms operacijoms, kurias

atliekant atsiranda arba gali atsirasti skola muitinei.

202 straipsnis. Garantijos dydis

1.

Garantijos dydį nustato muitinė.

Išskyrus teisės aktų, reglamentuojančių muitinio tranzito procedūros atlikimo

tvarką, nustatytus atvejus, privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos

muitinei dydžiui, jeigu jį galima tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu,

arba muitinės nustatytam didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti

skolos muitinei dydžiui.

2.

Jeigu garantijos pateikti neprivaloma

ir muitinė jos reikalauja savo nuožiūra, garantijos dydis negali viršyti šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.

3.

Aplinkybes, kurioms esant gali būti

pateikiama fiksuoto dydžio garantija, ir jos pateikimo sąlygas nustato šio

kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

203 straipsnis. Priemonės,

užtikrinančios, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus

muitinei

Kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus

muitinei, užtikrinama:

1) sumokant užstatą;

2) pateikiant garantijos dokumentą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

204 straipsnis. Užstato sumokėjimas

ir grąžinimas

Užstatas sumokamas ir grąžinamas šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

205 straipsnis. Garantai ir

garantijos dokumentai

1.

Garantas privalo raštu įsipareigoti

garantijos dokumente nurodyta pinigų suma atsakyti muitinei, jeigu skolininkas

įsipareigojimų muitinei neįvykdys arba juos įvykdys netinkamai.

2.

Garantu gali būti Lietuvos

Respublikos ūkio subjektas – bankas, draudimo įmonė arba kitas trečiasis asmuo,

užregistruotas muitinėje šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka.

3.

Muitinė turi teisę neregistruoti

garanto, jeigu jis neatitinka šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytų reikalavimų. Ji taip pat turi teisę nepripažinti garanto teikiamo

garantijos dokumento, jeigu jis neužtikrina, kad skola muitinei bus sumokėta

per nustatytą laikotarpį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

206 straipsnis. Būdo, užtikrinančio,

kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei,

pasirinkimas

Šio kodekso 203 straipsnyje nurodytą

būdą, užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą (garantijos

rūšį), pasirenka asmuo, turintis pateikti garantiją. Muitinė turi teisę šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais nepriimti

asmens pasirinkto būdo (garantijos rūšies), jeigu tų teisės aktų nustatyta, kad

privaloma pateikti kitos rūšies garantiją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

207 straipsnis. Muitinės teisė

reikalauti papildomos arba kitos garantijos

Nustačiusi, kad pateikta

garantija neužtikrina skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo, muitinė

reikalauja iš šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens pateikti

papildomą garantiją arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

208 straipsnis. Garantijos

galiojimas, jos dydžio sumažinimas, pateiktos garantijos

pakeitimas kita

1.

Garantija galioja tol, kol skola muitinei, dėl kurios ji buvo

pateikta, išnyksta arba, jeigu skola muitinei nebuvo atsiradusi, pripažįstama, kad ji nebegali atsirasti. Jeigu nurodyta skola

muitinei yra išnykusi arba pripažinta, kad ji nebegali atsirasti, šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka garantijos atsisakoma.

2.Jeigu dalis skolos muitinei yra

išnykusi, suinteresuoto asmens prašymu muitinė šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka leidžia sumažinti garantijos

dydį arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

209 straipsnis. Garantijų taikymas

pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis

1.

Jeigu Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse nustatyta kitokia negu šiame kodekse garantijų taikymo

tvarka, taikomos tarptautinių sutarčių normos.

2.

Garantijų taikymo tvarka, nustatyta

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, prireikus gali būti tiksliau

išdėstyta šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

XIX SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

210 straipsnis. Muitų ir mokesčių

sumos apskaičiavimas ir įregistravimas muitinėje

Visos importo ir eksporto muitų ir

mokesčių sumos, sudarančios skolas muitinei (toliau - mokesčių sumos),

apskaičiuojamos ir įregistruojamos muitinėje mokesčių įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

211 straipsnis. Mokesčių sumos

įregistravimo laikas

1.

Mokesčių suma muitinėje įregistruojama

tuoj pat, kai tik ji apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2 kalendorines

dienas nuo prekių išleidimo, jeigu skola muitinei atsiranda:

1) priėmus muitinės deklaraciją, pateiktą

įforminti bet kuriai muitinės procedūrai, išskyrus laikinąjį įvežimą iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais; arba

2) atlikus bet kurį kitą veiksmą, turintį

tokių pačių pasekmių kaip ir muitinės deklaracijos priėmimas.

2.

Kai asmuo pateikia garantiją,

užtikrinančią, kad jis įvykdys skolininko įsipareigojimus, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka visa mokesčių suma, susijusi su

šiam asmeniui skirtomis ir per muitinės nustatytą laikotarpį, neviršijantį 31

kalendorinės dienos, išleistomis prekėmis, gali būti įregistruojama vieną

kartą, bet ne vėliau kaip po 5 kalendorinių dienų nuo nustatyto laikotarpio pabaigos.

3.

Jeigu skolos muitinei atsiradimo

sąlygos skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokesčių suma

įregistruojama muitinėje ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo to

momento, kai muitinė gali:

1) apskaičiuoti mokesčių sumą;

2) nustatyti skolininką.

212 straipsnis. Mokesčių sumos

įregistravimo termino pratęsimas

1.

Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių sumos įregistravimo

terminas gali būti pratęstas susidarius aplinkybėms, dėl kurių muitinė negali

įregistruoti mokesčių sumos laikydamasi nustatytų terminų. Mokesčių sumos

įregistravimo terminas negali būti pratęstas daugiau kaip 14 kalendorinių

dienų.

2.

Nustatytas mokesčių

sumos įregistravimo terminas gali būti netaikomas susidarius ypatingoms aplinkybėms

arba dėl nenugalimos jėgos.

213

straipsnis. Mokesčių sumos

neįregistravimas arba per mažos mokesčių sumos

įregistravimas

1.

Jeigu tam tikra mokesčių

suma neįregistruota arba įregistruota per maža mokesčių suma, papildoma

mokesčių suma įregistruojama per 2 kalendorines dienas nuo to momento, kai

muitinė apskaičiavo teisingą mokesčių sumą ir nustatė skolininką. Šis terminas

gali būti pratęstas šio kodekso 212 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.

Papildoma mokesčių suma

neįregistruojama, jeigu:

1) muitinės sprendimas neįregistruoti

mokesčių sumos arba įregistruoti per mažą mokesčių sumą teismo arba kitos

kompetentingos valstybės institucijos sprendimu pripažintas negaliojančiu;

2) mokesčių suma neįregistruota arba per

maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios asmuo,

atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, veikdamas sąžiningai

ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su muitinės

deklaracijos pateikimu, negalėjo nustatyti.

3.

Jeigu lengvatinė (preferencinė) prekių kilmė nustatoma taikant Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutarties nustatytą administracinio bendradarbiavimo

su kitos šalies valstybės institucija sistemą, laikoma, kad klaida, padaryta

kitos šalies valstybės institucijos išduodant lengvatinę (preferencinę) prekių

kilmę įrodantį dokumentą (sertifikatą), yra tokia, kurios asmuo, atsakingas už

skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, negalėjo nustatyti.

4.

Neteisingas lengvatinę (preferencinę)

prekių kilmę įrodančio dokumento (sertifikato) išdavimas nelaikomas klaida,

jeigu jis buvo išduotas remiantis neteisinga informacija, pateikta

eksportuotojo, išskyrus atvejus, kai dokumentą išdavusi valstybės institucija

žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitinka reikalavimų, kuriuos įvykdžius

joms gali būti taikomi lengvatiniai muitai.

5.

Asmuo, atsakingas už skolininko

įsipareigojimų muitinei įvykdymą, laikomas veikusiu sąžiningai, jeigu jis gali

pagrįsti, kad per atitinkamų prekybos operacijų vykdymo laikotarpį jis deramai

siekė užtikrinti, kad būtų laikomasi visų lengvatinių muitų taikymo sąlygų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

214 straipsnis. Skolininko

informavimas apie įregistruotą mokesčių sumą

1.

Įregistravusi mokesčių sumą, muitinė

šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoja

skolininką.

2.

Jei mokesčių suma yra

nurodyta muitinės deklaracijoje (išskyrus atvejus, kai muitinės deklaracijoje

nurodyta mokesčių suma neatitinka įregistruotosios), asmuo papildomai

neinformuojamas, laikant prekių išleidimą informavimu apie mokesčių sumos

įregistravimą.

3.

Skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių

sumos įregistravimą ne vėliau kaip po

3 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai

nenustato ko kita. Šio laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas, kai,

vadovaujantis šio kodekso 226 straipsniu, pateikiamas skundas, visam skundo

nagrinėjimo laikotarpiui.

4.

Jeigu skola muitinei

atsiranda dėl veiksmų, už kuriuos tuo metu, kai jie buvo įvykdyti, buvo taikoma

baudžiamoji atsakomybė, skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių sumos

įregistravimą ir pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam 3 metų

laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

215 straipsnis. Mokesčių sumokėjimas

1.

Mokesčiai, apie kuriuos skolininkas

informuojamas šio kodekso 214 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti sumokėti

mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Už skolininką mokesčius

gali sumokėti ir kitas asmuo.

3.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais ir sąlygomis skolininko prievolės sumokėti

mokesčius vykdymas gali būti atidėtas, jeigu:

1) vadovaujantis šio kodekso 219, 221

arba 222 straipsniais muitinei pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitus

ir (arba) mokesčius; arba

2) vadovaujantis šio kodekso 217

straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu arba 4 punktu prekės sulaikomos ir

numatoma jas konfiskuoti;

3) skola muitinei atsiranda

vadovaujantis šio kodekso 187 straipsniu ir yra daugiau kaip vienas skolininkas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216 straipsnis. Mokesčių išieškojimo

priemonės

1.

Jeigu mokesčiai per nustatytą laikotarpį nesumokami, muitinė,

vadovaudamasi šio kodekso 216(1)–216(4) straipsniais,

paeiliui taiko šias mokesčių išieškojimo priemones:

1) išieško mokesčius ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų

kredito įstaigose;

2) pareikalauja iš garanto įvykdyti skolininko prievolę ir už jį

sumokėti mokesčius;

3) išieško mokesčius ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų kredito

įstaigose;

4) priima sprendimą ne ginčo tvarka išieškoti mokesčius iš skolininko

arba garanto turto ir perduoda jį vykdyti teismo antstolių kontorai, įskaitant

atvejus, kai priimamas sprendimas šį turtą areštuoti.

2.

Mokesčių išieškojimas finansų ministro nustatyta tvarka gali būti perduodamas

akcinei bendrovei Turto bankui.

3.

Muitinė gali netaikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų

mokesčių išieškojimo priemonių, jeigu išieškotina mokesčių suma neviršija vieno

minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio pinigų sumos.

4.

Muitinės sprendimai ne ginčo tvarka išieškoti mokesčius iš

skolininko arba garanto turto vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka.

5.

Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatas muitinė taiko taip pat ir

išieškodama mokesčių įstatymų nustatytus delspinigius ir (arba) baudas.

6.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių išieškojimo priemonės taikomos ir tuo

atveju, kai muitinė išieškojimą vykdo pagal Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis kitos valstybės naudai.

7.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių išieškojimo priemonės netaikomos, jeigu

skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti sumokėtas užstatas.

Šiuo atveju skola atlyginama užstatu.

8.

Jeigu Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys nustato kitokią mokesčių išieškojimo tvarką, taikomos

tarptautinių sutarčių nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.101-2899 (99.11.26)

Nr. IX-401, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

62-2218 (2001-07-18), įsigalioja nuo 2001-09-01

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216(1) straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka

iš skolininko piniginių lėšų

kredito įstaigose

1.

Muitinė priima rašytinį sprendimą išieškoti mokesčius ne ginčo

tvarka iš skolininko piniginių lėšų ir įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka pateikia jį vykdyti kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita.

2.

Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš skolininko

piniginių lėšų:

1) gavusi kredito įstaigos rašytinį pranešimą, liudijantį, kad muitinės

sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo kredito įstaigos

priežasčių;

2) kredito įstaigai neįvykdžius muitinės sprendimo per 30 kalendorinių

dienų nuo jo pateikimo. Jeigu per šį laikotarpį muitinės sprendimas įvykdytas

iš dalies, muitinė, įvertinusi mokesčių išieškojimo eigą ir efektyvumą, turi

teisę tęsti išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų kredito įstaigoje;

3) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės

taikymą, nustatytais atvejais.

3.

Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų

kredito įstaigose netaikomas:

1) ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai

muitinė turi duomenų apie jų sąskaitas Lietuvos Respublikos kredito įstaigose;

2) įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių išieškojimo priemonę,

nustatytais atvejais.

4.

Jeigu muitinė negali išieškoti mokesčių ne ginčo tvarka iš

skolininko piniginių lėšų kredito įstaigose arba nutraukia išieškojimą

neišieškojusi mokesčių (jų dalies), taikomos:

1) šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, jeigu

skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti pateiktas garantijos

dokumentas; arba

2) šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, jeigu

garantijos dokumentas nepateiktas.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216(2) straipsnis. Mokesčių išieškojimas pateikiant

reikalavimą garantui įvykdyti

skolininko prievolę

1.

Muitinė įformina ir pateikia garantui rašytinį teikimą (pretenziją),

kuriame pareikalauja per 30 kalendorinių dienų nuo teikimo (pretenzijos) gavimo

įvykdyti skolininko prievolę ir už jį sumokėti mokesčius arba šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įrodyti muitinei, kad

muitinės teikimas (pretenzija) yra nepagrįstas.

2.

Jeigu garantas iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio

pabaigos neįvykdo muitinės reikalavimo, muitinė įgyja teisę taikyti šio kodekso

216 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Muitinė šią teisę įgyja ir tuo

atveju, kai garantas skolininko prievolę įvykdo tik iš dalies.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216(3) straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka

iš garanto piniginių lėšų kredito

įstaigose

1.

Muitinė, įgijusi teisę išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka iš

garanto piniginių lėšų kredito įstaigose, priima rašytinį sprendimą ir įstatymų

bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia jį vykdyti kredito įstaigai,

kurioje yra garanto sąskaita.

2.

Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš garanto piniginių

lėšų:

1) gavusi kredito įstaigos rašytinį pranešimą, liudijantį, kad muitinės

sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo kredito įstaigos

priežasčių;

2) kredito įstaigai neįvykdžius muitinės sprendimo per 30 kalendorinių

dienų nuo jo pateikimo. Jeigu per šį laikotarpį muitinės sprendimas įvykdytas

iš dalies, muitinė, įvertinusi mokesčių išieškojimo eigą ir efektyvumą, turi

teisę tęsti išieškojimą iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigoje;

3) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės

taikymą, nustatytais atvejais.

3.

Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų

kredito įstaigose netaikomas įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių

išieškojimo priemonę, nustatytais atvejais.

4.

Jeigu muitinė negali išieškoti mokesčių ne ginčo tvarka iš garanto

piniginių lėšų kredito įstaigose arba nutraukia išieškojimą neišieškojusi

mokesčių (jų dalies), taikomos šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto

nuostatos.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216(4) straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka

iš skolininko arba garanto turto

1.

Įgijusi teisę taikyti šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto

nuostatas, muitinė priima rašytinį sprendimą ne ginčo tvarka išieškoti

mokesčius iš skolininko arba garanto turto ir įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatyta tvarka perduoda sprendimą teismo antstolių kontorai vykdyti.

2.

Muitinei Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka areštavus

skolininko arba garanto turtą, sprendimas areštuoti turtą registruojamas Turto

arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka ir kartu su muitinės sprendimu

išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės

aktais, perduodamas teismo antstolių kontorai vykdyti.

3.

Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš skolininko arba garanto

turto:

1) gavusi teismo antstolių kontoros rašytinį pranešimą, liudijantį, kad

muitinės sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo teismo

antstolių kontoros priežasčių (nerasta turto, rastas turtas nelikvidus (jo

neįmanoma realizuoti), rasto turto pakako tik daliai mokesčių sumos padengti,

dėl kitų priežasčių, kurias muitinė pripažįsta svarbiomis);

2) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės

taikymą, nustatytais atvejais.

4.

Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko arba garanto

turto netaikomas įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių išieškojimo

priemonę, nustatytais atvejais.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216(5) straipsnis. Mokesčių išieškojimo sustabdymas

1.

Jeigu mokesčiai (jų dalis) neišieškoti išnaudojus šio kodekso 216

straipsnio 1 dalyje nurodytas mokesčių išieškojimo priemones, muitinė priima

sprendimą sustabdyti mokesčių išieškojimą. Ši nuostata taikoma ir mokesčių

įstatymų nustatytiems delspinigiams ir (arba) baudoms.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimas neatima iš

muitinės teisės:

1) tęsti mokesčių išieškojimą gavus papildomų duomenų apie skolininko

arba garanto turtą. Šiuo atveju išieškojimas tęsiamas taikant šio kodekso 216

straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas;

2) pateikti finansinius kreditorių reikalavimus bankroto bylose.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216(6) straipsnis. Mokesčių pripažinimas beviltiška skola

1.

Mokesčiai pripažįstami beviltiška skola, jeigu:

1) muitinė priėmė šio kodekso 216(5) straipsnio 1 dalyje

nurodytą sprendimą sustabdyti mokesčių išieškojimą ir per vienerius metus nuo

šio sprendimo priėmimo negavo papildomų duomenų apie skolininko arba garanto

turtą, reikalingų mokesčių išieškojimui tęsti;

2) muitinė nebeturi teisės taikyti nė vienos iš šio kodekso 216

straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių išieškojimo priemonių arba šio kodekso

216 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju atsisako jas taikyti;

3) šio kodekso 216 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka mokesčių

išieškojimas perduotas akcinei bendrovei Turto bankui ir gautas šios įstaigos

pranešimas, liudijantis, kad muitinės finansiniai reikalavimai nepatenkinti

arba jie patenkinti iš dalies (šiuo atveju beviltiška skola pripažįstama

nepatenkinta finansinių reikalavimų dalis);

4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2.

Muitinė, priėmusi sprendimą pripažinti mokesčius beviltiška skola,

nurašo atitinkamą mokesčių sumą iš skolos muitinei įregistravimo dokumentų.

3.

Šio straipsnio nuostatos taip pat

taikomos ir mokesčių įstatymų nustatytiems delspinigiams ir (arba) baudoms.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

XX SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI IŠNYKIMAS

217 straipsnis. Skolos muitinei

išnykimas

1.

Skola muitinei išnyksta:

1) sumokėjus arba išieškojus nustatytas

mokesčių sumas;

2) šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atsisakius

išieškoti nustatytus mokesčius;

3) jeigu deklaravus prekes muitinės

procedūrai, kurią taikant atsiranda skola muitinei:

a)

atitinkama

muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia;

b)

prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir

konfiskuojamos, turint muitinės sutikimą sunaikinamos arba perduodamos

valstybei vadovaujantis šio kodekso 178straipsnio nuostatomis, arba

sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl jų savybių, ypatingų aplinkybių ar

nenugalimos jėgos;

4) jeigu sulaikomos ir konfiskuojamos

prekės, dėl kurių neteisėto įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją

pagal šio kodekso 186 straipsnį yra atsiradusi skola muitinei;

5) jeigu muitinė atsisako išieškoti

importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, kurie buvo įregistruoti

nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytas skolos išnykimas nepanaikina skolininko prievolės sumokėti ir

muitinės teisės išieškoti delspinigius ir (arba) baudas už nurodytą skolą

muitinei.

3.

Įstatymų nustatytais atvejais skola

muitinei nelaikoma išnykusia, kai remiantis nurodyta skola nustatomas baudos

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).