Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas
asmens ir remonto operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai.
150(1) straipsnis. Muitų
ir mokesčių už laikinai išvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas
remiantis su šiomis prekėmis atliktų
perdirbimo operacijų išlaidomis
Skirtingai, negu nustatyta šio kodekso
148 straipsnyje, šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali
nustatyti atvejus ir sąlygas, kai išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai
išvežtas perdirbti prekes už jas nustatyti importo muitai ir mokesčiai
apskaičiuojami remiantis su šiomis prekėmis atliktų perdirbimo operacijų
išlaidomis.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Vienuoliktasis skirsnis
LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI TAIKANT STANDARTINIO
PREKIŲ
PAKEITIMO SISTEMĄ
151 straipsnis. Standartinio prekių
pakeitimo sistemos taikymas
Laikantis šiame skirsnyje nustatytų
papildomų sąlygų, reglamentuojančių laikinojo išvežimo perdirbti procedūros
atlikimo tvarką, kai taikoma standartinio prekių pakeitimo sistema,
kompensaciniai produktai gali būti pakeisti kitais produktais, kurie toliau
vadinami pakaitos produktais.
Jei muitinė sutinka, standartinio
prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma laikinai išvežtoms perdirbti
prekėms, kurių perdirbimo operacijos pagal savo pobūdį atitinka Lietuvos prekių
remontą, išskyrus prekes, kurioms remiantis šio kodekso taikymą
reglamentuojančiais teisės aktais standartinio prekių pakeitimo sistema
netaikoma.
Nuostatos, taikomos kompensaciniams
produktams, taip pat taikomos ir pakaitos produktams, išskyrus šio kodekso 156
straipsnyje nurodytą atvejį.
Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos
nustatytų sąlygų, pakaitos produktai gali būti importuojami anksčiau, negu
prekės laikinai išvežamos perdirbti. Tokiu atveju turi būti pateikta garantija,
užtikrinanti, kad bus sumokėti už pakaitos produktus nustatyti importo muitai
ir mokesčiai.
Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos
nustatytų sąlygų, standartinio prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma
importuojant pakaitos produktus ir šio kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka
sunaikinant prekes, kurios turi būti laikinai išvežtos perdirbti.
152 straipsnis. Pakaitos produktų
charakteristikos
Pakaitos produktai turi
būti taip pat klasifikuojami ir turėti tas pačias kokybines bei technines
charakteristikas kaip ir laikinai išvežtos perdirbti prekės, jeigu su
pastarosiomis būtų atliktos tos pačios remonto operacijos.
Jeigu prieš laikinai
išvežant perdirbti prekės buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti
naudotos, o ne naujos prekės. Turint muitinės sutikimą, ši taisyklė gali būti
netaikoma, jeigu pakaitos produktai pateikiami nemokamai, taip pat remiantis
įstatymų ar sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją
arba dėl gamybos defekto.
153 straipsnis. Leidimo taikyti
standartinio pakeitimo sistemą išdavimo sąlygos
Leidimas taikyti
standartinio pakeitimo sistemą išduodamas, jeigu įmanoma patikrinti, ar
laikomasi šio kodekso 152 straipsnyje nustatytų sąlygų.
154 straipsnis. Pakaitos produktų
importavimas anksčiau už laikinąjį prekių išvežimą
perdirbti
Jei pakaitos produktai
importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, pastarosios
prekės turi būti išvežamos per 2 mėnesius nuo importo muitinės deklaracijos,
pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.
Jei susidaro ypatingos aplinkybės ir
laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą,
muitinė išimties tvarka gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
laikotarpį, bet ne daugiau kaip iki 6 mėnesių nuo importo muitinės
deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti,
priėmimo dienos.
155 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
pakaitos produktus apskaičiavimas
Jei pakaitos produktai importuojami
anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, ir jei taikomos šio kodekso
148 straipsnio nuostatos, tai apskaičiuojant atimamą importo muitų ir mokesčių
sumą remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios taikomos laikinai
išvežamoms perdirbti prekėms, jų eksporto muitinės deklaracijos nurodytai
muitinės procedūrai priėmimo dieną.
156 straipsnis. Nuostatos,
netaikomos standartinio prekių pakeitimo sistemai
Šio kodekso 145 straipsnio 2 punkto
nuostatos standartinio prekių pakeitimo sistemai netaikomos.
Dvyliktasis skirsnis
LAIKINASIS IŠVEŽIMAS
157 straipsnis. Laikinojo išvežimo
procedūros taikymas
Laikinojo išvežimo procedūra taikoma,
kai ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos arba naudojamos
Lietuvos prekės, kurias numatyta reimportuoti neperdirbtas ir nepakeistas
(išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo).
Reimportuotos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo
muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų.
Laikinojo išvežimo procedūros taikymas ir informacija apie leidimą ją atlikti
turi būti nurodyti išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo
deklaracijoje. Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas turi būti pateiktas
kartu su šia deklaracija.
Laikinai išvežant Lietuvos prekes,
taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai bei ekonominiai draudimai
ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Jeigu išleidžiant laisvai cirkuliuoti
laikinai išvežtas prekes laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už
jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami arba atsisakoma išieškoti
mokėtinus eksporto muitus ir mokesčius.
Jeigu iki prekių laikinojo išvežimo iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti
neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais arba sumažinus šiuos mokesčius
dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį jos
neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu prekių
paskirtis išlieka ta pati. Jeigu reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš
prekėms taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai,
sumokėti už prekes pirmą kartą išleidžiant laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji
muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti
reimportuotas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai negrąžinami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
158 straipsnis. Leidimo laikinai
išvežti prekes išdavimas
Leidimas laikinai išvežti prekes
išduodamas asmeniui, sudariusiam sutartį dėl jų laikymo arba naudojimo.
159 straipsnis. Leidimo laikinai
išvežti prekes išdavimo sąlygos
Leidimas laikinai išvežti prekes
išduodamas tik tuo atveju, jei įmanoma užtikrinti laikinai išvežtų prekių
identifikavimą jas reimportuojant. Muitinė gali leisti taikyti laikinojo
išvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai išvežtų prekių identifikuoti
neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys sąlygų pažeisti
šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.
160 straipsnis. Laikinojo išvežimo
laikotarpis
Muitinė nustato laikotarpį, per kurį
laikinai išvežtos prekės turi būti reimportuotos ir pateiktos muitinės
sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į
leidime laikinai išvežti prekes nurodytam prekių laikymui arba naudojimui
reikalingą laiko trukmę, tačiau negali viršyti 24 mėnesių.
Muitinė turi teisę, atsižvelgdama į
laikinai išvežtų prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo išvežimo
procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo
termino.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Tryliktasis skirsnis
NEGRĄŽINAMASIS EKSPORTAS
161 straipsnis. Negrąžinamojo
eksporto procedūros taikymas
Negrąžinamojo eksporto procedūra
taikoma, kai Lietuvos prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų
teritorijos. Negrąžinamai eksportuojant prekes, taikomi už jas nustatyti
eksporto muitai bei mokesčiai ir ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip
pat prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės
priežiūros priemonės.
Visos iš Lietuvos Respublikos muitų
teritorijos išvežamos prekės turi būti pateikiamos negrąžinamojo eksporto
procedūrai įforminti, išskyrus prekes, kurioms įforminta laikinojo išvežimo
perdirbti, laikinojo išvežimo arba muitinio tranzito procedūra, jei muitinio
tranzito procedūra taikoma šio kodekso 91 straipsnyje nurodytoms prekėms.
Šio kodekso taikymą reglamentuojantys
teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada išvežant prekes iš Lietuvos
Respublikos muitų teritorijos nereikia pateikti eksporto muitinės deklaracijos.
162 straipsnis. Eksportuojamų prekių
išleidimas ir jų eksporto kontrolė
Eksportuojamos prekės išleidžiamos,
jeigu jos išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tokio pat
pavidalo, kokio buvo eksporto muitinės deklaracijos priėmimo metu.
Muitinė paprastai nereikalauja, kad
deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad prekės pristatytos
gavėjui, įvežtos į užsienio valstybę arba išvežtos iš Lietuvos Respublikos
muitų teritorijos. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip
neįmanoma įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta, taip pat kai
šie dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ir (arba) mokesčiai, ir
eksportuojant prekes, kurioms Strateginių prekių ir technologijų importo,
tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka
taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
XII SKYRIUS
KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI
Pirmasis skirsnis
LAISVOSIOS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI
Skirsnio pavadinimas pakeistas:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
163 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Laisvosios zonos ir laisvieji
sandėliai yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys arba šioje
teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos
dalies (išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso 165(1) straipsnyje),
kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų
bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų
teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai
cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai ar kitam muitinės
sankcionuotam veiksmui įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis,
negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo,
laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
įstatymo ir kitų teisės aktų.
Išvežant Lietuvos prekes į laisvąją
zoną arba padedant jas į laisvąjį sandėlį, taikomos priemonės ir formalumai,
susiję su atitinkamų prekių negrąžinamuoju eksportu, jeigu įstatymai ir kiti
teisės aktai nenustato ko kita.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
164 straipsnis. Laisvųjų zonų bei
laisvųjų sandėlių steigimas ir veikla
1.
Tam tikros Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys gali būti paskelbtos
laisvosiomis zonomis. Laisvųjų zonų (išskyrus laisvąjį uostą) steigimo, jų
teritorijos išskyrimo, ribų apsaugos, įvažiavimo ir išvažiavimo vietų
nustatymo, atvykimo ir išvykimo, muitinės darbo sąlygų sudarymo, pastatų ir
kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką reglamentuoja Laisvųjų
ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir laisvosios ekonominės zonos steigimo
įstatymas.
Laisvųjų sandėlių steigimo ir
veiklos tvarką nustato laisvųjų sandėlių įstatymas.
Laisvojo uosto steigimo ir veiklos
tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-670,
2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 112-4086 (2001-12-30)
165 straipsnis. Laisvųjų zonų ir
laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra
Muitinė prižiūri laisvųjų zonų
(išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso
165(1) straipsnyje) ir laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo
ir išvažiavimo vietas.
Muitinė tikrina į laisvąsias zonas
arba laisvuosius sandėlius atvykstančius asmenis ir transporto priemones.
Asmenims, nesilaikantiems teisės aktų
nustatytų reikalavimų, susijusių su jų veikla laisvosiose zonose ar
laisvuosiuose sandėliuose, arba nepateikusiems nustatytos garantijos,
reikalingos šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, vykdyti veiklos laisvosiose
zonose ar laisvuosiuose sandėliuose neleidžiama.
Muitinė tikrina į laisvąsias zonas
arba laisvuosius sandėlius įvežamas (padedamas), iš jų išvežamas (išduodamas)
ir juose esančias prekes. Šiam tikrinimui atlikti muitinei turi būti pateikiami
transporto ir kiti dokumentai, su kuriais prekės įvežamos (padedamos) į
laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius arba iš jų išvežamos (išduodamos).
Muitinei turi būti sudaryta galimybė patikrinti laisvosiose zonose ir
laisvuosiuose sandėliuose esančias prekes.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Nr. IX-670,
2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 112-4086 (2001-12-30)
165(1) straipsnis.
Laisvosios zonos, kuriose taikomi muitinio sandėliavimo formalumai
1.
Įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta, kad tam tikroje laisvojoje
zonoje muitinis tikrinimas ir muitinės formalumai atliekami ir teisės aktų
nuostatos, susijusios su skola muitinei, taikomos tokia pačia tvarka kaip
muitinio sandėliavimo procedūros taikymo atvejais.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms
laisvosioms zonoms netaikomos šio kodekso 167, 173 ir 175 straipsnių nuostatos.
Šio kodekso 38, 39 ir 189
straipsniuose pateiktos nuorodos į laisvąsias zonas netaikomos šio straipsnio 1
dalyje nurodytoms laisvosioms zonoms.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
166 straipsnis. Prekių įvežimas į
laisvąsias zonas ar padėjimas į laisvuosius sandėlius
Į laisvąsias zonas galima įvežti arba
į laisvuosius sandėlius padėti ir Lietuvos, ir ne Lietuvos prekes.
Pavojingos prekės, prekės, galinčios
paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms dėl kitų priežasčių saugoti
reikalingi specialūs įrenginiai, gali būti laikomos tik specialiai šioms
reikmėms pritaikytose laisvųjų zonų arba laisvųjų sandėlių patalpose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
167 straipsnis. Prekių, įvežamų į
laisvąsias zonas arba padedamų į laisvuosius sandėlius,
pateikimas muitinei ir deklaravimas
Į laisvąsias zonas įvežamų arba į
laisvuosius sandėlius padedamų prekių nereikia pateikti muitinei ir deklaruoti,
išskyrus šio kodekso 165 straipsnio 4 dalyje numatytą tikrinimą ir prekes,
pateikiamas muitinei vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.
Prekės turi būti pateikiamos muitinei
nustatytiems muitinės formalumams atlikti, jeigu:
1) joms buvo įforminta muitinės
procedūra, kuri užbaigiama įvežant prekes į laisvąją zoną arba padedant į
laisvąjį sandėlį; jeigu pagal tam tikros muitinės procedūros atlikimo tvarką
numatyta atleisti nuo įsipareigojimo pateikti prekes muitinei, jų pateikti
nereikalaujama;
2) jos buvo įvežtos į laisvąją zoną arba
padėtos į laisvąjį sandėlį tam, kad būtų priimtas sprendimas sugrąžinti importo
muitus ir mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti;
3) šioms prekėms taikomos šio kodekso
163 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.
Suinteresuoto asmens prašymu muitinė
įformina dokumentą, liudijantį, kad prekės, įvežtos į laisvąją zoną arba
padėtos į laisvąjį sandėlį, yra Lietuvos prekės arba ne Lietuvos prekės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
168 straipsnis. Prekių laikymo
laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikas bei
draudimas jas laikyti
Prekių laikymo laisvosiose zonose ir
laisvuosiuose sandėliuose laikas neribojamas. Šio kodekso taikymą
reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes draudžiama laikyti
laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose. Tam tikroms prekėms gali būti
nustatomi laikymo laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose terminai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
170 straipsnis. Muitinės
sankcionuoti veiksmai su ne Lietuvos prekėmis, laikomomis
laisvojoje zonoje arba laisvajame
sandėlyje
Ne Lietuvos prekės, laikomos
laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, gali būti:
1) išleistos laisvai cirkuliuoti laikantis
nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos ir vadovaujantis šio
kodekso 174 straipsnio nuostatomis;
2) tvarkomos be atskiro leidimo
atliekant šio kodekso 107 straipsnyje nurodytas įprastines prekių tvarkymo
operacijas;
3) pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti
procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo
tvarkos;
4) pateiktos muitinės prižiūrimo
perdirbimo procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros
atlikimo tvarkos;
5) pateiktos laikinojo įvežimo
procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo
tvarkos;
6) jei prekių savininkas jų atsisako,
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduotos valstybei;
7) sunaikintos, jei prekių savininkas
arba kitas suinteresuotas asmuo pateikia muitinei informaciją, rodančią, kad
prekes reikia sunaikinti.
Pateikus prekes šio straipsnio 1
dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytoms muitinės procedūroms įforminti,
atsižvelgus į laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio muitinės priežiūros
sąlygas, naudojamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytos kontrolės priemonės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2269
(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
171 straipsnis. Prekių laikymas ir
naudojimas laisvosiose zonose bei laisvuosiuose
sandėliuose
Jeigu netaikomos šio kodekso 170
straipsnio nuostatos, ne Lietuvos prekės ir Lietuvos prekės, nurodytos šio
kodekso 163 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomos ar naudojamos laisvosiose
zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
172 straipsnis. Prekių apskaita laisvosiose
zonose ir laisvuosiuose sandėliuose
Asmenys, besiverčiantys veikla,
susijusia su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu arba pirkimu
laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, privalo tvarkyti prekių apskaitą
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Patekusios į asmeniui
priklausančias patalpas arba teritoriją, prekės tuoj pat turi būti įtraukiamos
į apskaitą.
Jeigu prekės perkraunamos laisvojoje
zonoje, dokumentai, susiję su šia operacija, turi būti pateikti muitinei ir
laikomi jos žinioje. Trumpas prekių saugojimas jas perkraunant laikomas
sudėtine šios operacijos dalimi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2269
(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
Nr. IX-670,
2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 112-4086 (2001-12-30)
173 straipsnis. Prekių išvežimas
(išdavimas) iš laisvųjų zonų ar laisvųjų sandėlių
Prekės, išvežamos (išduodamos) iš
laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio, gali būti:
1) eksportuojamos arba reeksportuojamos
iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;
2) gabenamos į kitą Lietuvos Respublikos
muitų teritorijos dalį.
Šio kodekso IV dalies nuostatos,
išskyrus Lietuvos prekėms taikomas 49–54 straipsnių nuostatas, taikomos
prekėms, gabenamoms į kitas Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis,
išskyrus prekes, išgabenamas iš laisvosios zonos ar laisvojo sandėlio jūra arba
oru, nepateikus jų muitinio tranzito ar kitai muitinės procedūrai įforminti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
174 straipsnis. Muitų ir mokesčių už
laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose
laikomas prekes apskaičiavimas
Jeigu atsiranda skola muitinei,
susijusi su ne Lietuvos prekėmis, ir jeigu tokių prekių muitinė vertė nustatoma
remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų suma, į kurią įtrauktos
prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros laisvojoje zonoje arba laisvajame
sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę
vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar
priklausančios sumokėti už prekes.
Jeigu su šiomis prekėmis laisvojoje
zonoje arba laisvajame sandėlyje atlikta kuri nors iš šio kodekso 107
straipsnio 1 dalyje nurodytų įprastinių prekių tvarkymo operacijų ir jeigu
tokiam tvarkymui buvo duotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas muitinės
sutikimas, prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma
importo muitų ir mokesčių suma, deklaranto prašymu laikomi šio kodekso 197
straipsnyje nurodytu metu atitinkančiais prekes, su kuriomis nebuvo atliktos
tvarkymo operacijos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
175 straipsnis. Laisvosiose zonose
arba laisvuosiuose sandėliuose laikomų prekių
statusas
Jeigu prekės yra gabenamos arba
grąžinamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį ar pateikiamos
kitai muitinės procedūrai įforminti, gali būti naudojamas šio kodekso 167
straipsnio 3 dalyje nurodytas dokumentas, liudijantis, kad jos yra Lietuvos arba
ne Lietuvos prekės.
Jeigu dokumentu arba kitu būdu nėra
paliudijama, kad prekės turi Lietuvos prekių statusą arba šio statuso neturi,
jos laikomos:
1) Lietuvos prekėmis, jeigu tapačioms
Lietuvos prekėms turėtų būti taikomi eksporto muitai ir (arba) mokesčiai arba
ekonominiai eksporto draudimai ir (arba) apribojimai;
2) ne Lietuvos prekėmis - visais kitais
atvejais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
176 straipsnis. Prekių eksporto ir
reeksporto iš laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių
kontrolė
Muitinė kontroliuoja, ar laikomasi
taisyklių, reglamentuojančių prekių eksportą ir reeksportą iš laisvųjų zonų ir
laisvųjų sandėlių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Antrasis skirsnis
NEAPMUITINAMOS PARDUOTUVĖS
177 straipsnis. Neapmuitinamų
parduotuvių steigimas ir veikla
Tarptautiniuose oro uostuose,
tarptautiniuose jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo
punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės. Tai yra muitinės
prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į užsienį
keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo ir eksporto muitais bei
mokesčiais prekių. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo ir
eksporto muitais bei mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti
prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose,
vežiojančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais. Neapmuitinamų parduotuvių
steigimo ir veiklos tvarką reglamentuoja neapmuitinamų parduotuvių įstatymas.
Trečiasis skirsnis
REEKSPORTAS, SUNAIKINIMAS IR PERDAVIMAS VALSTYBEI
178 straipsnis. Ne Lietuvos prekių
reeksportas, sunaikinimas ir perdavimas valstybei
Ne Lietuvos prekės gali būti:
1) reeksportuotos;
2) sunaikintos;
3) perduotos valstybei.
Reeksportuojant prekes, tam tikrais
atvejais taikomi prekių eksportui nustatyti formalumai, įskaitant ekonominius
draudimus ir apribojimus. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai
nustato, kokiais atvejais reeksportuojamoms ne Lietuvos prekėms, sąlygiškai
neapmokestintoms importo muitais ir mokesčiais, netaikomi ekonominiai eksporto
draudimai ir apribojimai.
Išskyrus šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, apie reeksportuojamas arba
naikinamas prekes turi būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia
reeksportuoti prekių, jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti
formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės
pateiktos ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai įforminti ir
skirtos reeksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, vadovaujantis
šio kodekso 58–77 straipsnių nuostatomis turi būti pateikta muitinės
deklaracija. Šiais atvejais taip pat taikoma šio kodekso 161 straipsnio 3
dalis.
Prekės perduodamos valstybei įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja prekių perdavimo
valstybei išlaidų.
Prekės sunaikinamos jomis
disponuojančio asmens arba kito suinteresuoto asmens lėšomis šio kodekso
taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja
prekių sunaikinimo išlaidų.
Bet kokios atliekos ar laužas, likę
sunaikinus prekes, turi būti pateikti muitinės sankcionuotiems veiksmams
įforminti kaip ne Lietuvos prekės. Šios atliekos ar laužas lieka muitinės
prižiūrimi iki šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nurodyto laiko.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2269
(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
VI DALIS
PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ
TERITORIJOS
XIII SKYRIUS
PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ
TERITORIJOS
179 straipsnis. Prekių išvežimas iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos
Išvežamoms iš Lietuvos Respublikos muitų
teritorijos prekėms taikomos muitinės priežiūros priemonės. Muitinė gali jas
tikrinti remdamasi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais. Šios prekės turi būti
išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu
maršrutu, jeigu jis nustatytas, ir laikantis joms taikomos muitinės procedūros
atlikimo tvarkos.
VII DALIS
LENGVATINĖS OPERACIJOS
XIV SKYRIUS
NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS IR MOKESČIAI
180 straipsnis. Išleidžiamų laisvai
cirkuliuoti arba eksportuojamų prekių
neapmokestinimas muitais ir
mokesčiais
Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, šio kodekso, Muitų tarifų, mokesčių ir kitų įstatymų nustatytais
atvejais išleidžiamos laisvai cirkuliuoti arba eksportuojamos prekės
neapmokestinamos importo arba eksporto muitais ir (arba) mokesčiais.
XV SKYRIUS
GRĄŽINTOS PREKĖS
181 straipsnis. Eksportuotų iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų
prekių neapmokestinimas muitais ir
mokesčiais
Lietuvos prekės, negrąžinamai
eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir per 1 metus grąžintos
bei išleistos laisvai cirkuliuoti, suinteresuoto asmens prašymu
neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu įstatymai nenustato ko
kita. Išleidus laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes, už jas sumokėti eksporto
muitai ir mokesčiai grąžinami. Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, nurodytas
1 metų laikotarpis muitinės sprendimu gali būti pratęstas 6 mėnesiais.
Jeigu prieš eksportuojant sugrąžintas
prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai
cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais arba juos sumažinus
dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį neapmokestinama
importo muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu reimportuojamos prekės yra
tos pačios paskirties. Jei reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms
taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti
už prekes pirmą kartą išleidžiant jas laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji
muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti
sugrąžintas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai arba jų dalis negrąžinami.
Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis
neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais lengvatos netaikomos, taip pat
negrąžinami sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai, jei grąžinamos prekės,
eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos taikant laikinojo
išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus atvejus, kai šios prekės grąžinamos
tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.
182 straipsnis. Eksportuotų iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų
prekių neapmokestinimo muitais ir
mokesčiais sąlygos
Pagal šio kodekso 181 straipsnį neapmokestinama
importo muitais ir mokesčiais, taip pat grąžinami sumokėti eksporto muitai ir
mokesčiai tik tuo atveju, jeigu prekės reimportuojamos tokio paties pavidalo,
kokio jos buvo eksportuotos. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai
nustato aplinkybes ir sąlygas, kada šis reikalavimas gali būti netaikomas.
183 straipsnis. Reeksportuotų
kompensacinių produktų neapmokestinimas muitais ir
mokesčiais
Šio kodekso 181 ir 182 straipsnių
nuostatos taip pat taikomos kompensaciniams produktams, reeksportuotiems
baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Mokėtina importo muitų ir
mokesčių suma nustatoma remiantis laikinojo įvežimo perdirbti procedūros
atlikimo tvarka ir laikant kompensacinių produktų reeksporto datą jų išleidimo
laisvai cirkuliuoti data.
XVI SKYRIUS
ŽVEJYBOS IR KITŲ JŪROS VERSLŲ PRODUKTAI
184 straipsnis. Žvejybos ir kitų
jūros verslų produktų neapmokestinimas importo
muitais ir mokesčiais
Išleidžiant laisvai cirkuliuoti, importo
muitais ir mokesčiais neapmokestinami, išskyrus šio kodekso 25 straipsnio 2
dalies 6 punkte nustatytus atvejus:
1) žvejybos ir kiti jūros verslų
produktai, kuriuos Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys su
Lietuvos Respublikos vėliava, pagauna arba išgauna užsienio valstybės teritoriniuose
vandenyse;
2) produktai, pagaminti iš šio straipsnio
1 punkte nurodytų produktų plaukiojančiose įmonėse, atitinkančiose tame punkte
nustatytus reikalavimus.
VIII DALIS
SKOLA MUITINEI
XVII SKYRIUS
SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS
185 straipsnis. Importo skolos
muitinei atsiradimas išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti
arba pateikiant jas laikinojo
įvežimo muitinės procedūrai įforminti
Importo skola muitinei
atsiranda:
1) išleidžiant laisvai cirkuliuoti
prekes, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai;
2) pateikiant laikinojo
įvežimo muitinės procedūrai įforminti prekes, kurios iš dalies neapmokestinamos
importo muitais ir mokesčiais.
Importo skola muitinei atsiranda
priėmus muitinės deklaraciją.
Skolininku laikomas deklarantas,
taip pat asmuo, kurio vardu deklaraciją pateikia jo atstovas. Tais atvejais,
kai muitinės deklaracija pateikta vienai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
muitinės procedūrų įforminti, užpildyta remiantis klaidinga informacija ir jos
pateikimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą arba jos dydį, asmenys, pateikę
tokią informaciją ir žinoję arba turėję žinoti, kad pateikiama klaidinga
informacija, taip pat gali būti laikomi skolininkais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
186 straipsnis. Importo skolos
muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių įvežimo į
Lietuvos Respublikos muitų
teritoriją
Importo skola muitinei dėl neteisėto
prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t.y. nesilaikant šio
kodekso 39-42 straipsniuose bei 173 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos,
atsiranda, kai:
1) prekės, už kurias nustatyti importo
muitai ir mokesčiai, neteisėtai įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų
teritoriją;
2) prekės, buvusios laisvojoje zonoje
arba laisvajame sandėlyje, neteisėtai įvežamos į kitą Lietuvos Respublikos
muitų teritorijos dalį.
Skola muitinei atsiranda neteisėto
prekių įvežimo momentu.
Skolininku laikomas:
1) asmuo, neteisėtai įvežęs prekes;
2) asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant
prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai;
Skolininkais laikomi:
1) asmenys, neteisėtai įvežę prekes;
2)
asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad
prekės įvežtos neteisėtai;
3)
asmenys, įsigiję arba gavę neteisėtai įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo
momentu žinoję arba turėję žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
187 straipsnis. Importo skolos
muitinei atsiradimas neteisėtai paėmus arba atidavus
muitinės prižiūrimas prekes
Importo skola muitinei atsiranda dėl
muitinės prižiūrimų prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai,
neteisėto paėmimo arba atidavimo.
Skola atsiranda muitinės prižiūrimų prekių
paėmimo arba atidavimo momentu.
Skolininkais laikomi:
1) asmenys, paėmę arba atidavę muitinės
prižiūrimas prekes;
2)
asmenys, dalyvavę paimant arba atiduodant prekes ir žinoję arba turėję žinoti,
kad prekės paimamos arba atiduodamos neteisėtai;
3) asmenys,
įsigiję arba gavę prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinoję arba turėję
žinoti, kad prekės paimtos arba atiduotos neteisėtai;
4) asmenys, kurie turėjo įvykdyti
prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
188 straipsnis. Importo skolos
muitinei atsiradimas neįvykdžius prekių laikinojo
saugojimo arba muitinės procedūros
taikymo įsipareigojimų
Importo skola muitinei atsiranda:
1) neįvykdžius bent vieno iš
įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir
mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedūra;
2) nesilaikant prekių pateikimo tam tikrai
muitinės procedūrai įforminti sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo
importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų;
3) kitais atvejais, nenurodytais 186
straipsnyje, išskyrus, kai nustatyti pažeidimai iš esmės nesutrukdė teisingai
vykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo
įsipareigojimus.
Skola muitinei atsiranda:
1) tuo momentu, kai nustojama vykdyti
įsipareigojimą, kurio nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą; arba
2) nuo prekių pateikimo muitinės
procedūrai įforminti momento, jeigu nustatyta, kad nesilaikyta prekių pateikimo
šiai muitinės procedūrai sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo
importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų.
Skolininku laikomas asmuo:
1) esamomis aplinkybėmis privalantis
vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo
muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra;
arba
2) privalantis laikytis prekių pateikimo
tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų.
Taikant šio straipsnio 1 dalies 3
punktą, laikoma, kad nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo padaryti dėl
akivaizdaus aplaidumo (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų prisiimtiems
įsipareigojimams įvykdyti), iš esmės nesutrukdė teisingai vykdyti prekių
laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus, kai:
1) pažeidžiamas laikinojo saugojimo arba
muitinės procedūros atlikimo terminas, kurį muitinė būtų pratęsusi, jeigu asmuo
būtų laiku kreipęsis į muitinės įstaigą;
2) su prekėmis, laikomomis importo ir
eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) arba muitinės
sandėlyje, be muitinės leidimo atliekamos operacijos, kurioms tokio leidimo
reikia ir kuris būtų duotas, jeigu asmuo būtų kreipęsis į muitinės įstaigą;
3) prekės, kurioms taikoma laikinojo
įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, naudojamos leidime laikinai
įvežti prekes arba leidime perdirbti laikinai įvežtas prekes nenumatytiems
tikslams, tačiau taip jas naudoti būtų leista, jeigu asmuo dėl to būtų
kreipęsis į muitinės įstaigą;
4) prekės, kurioms atsižvelgus į jų
paskirtį taikomos muitų ir (arba) mokesčių lengvatos, neįvykdžius bent vieno iš
įsipareigojimų, susijusių su jų laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės
procedūra, be muitinės leidimo perduodamos kitiems asmenims, tačiau prekių
perdavimas yra įformintas atitinkamais dokumentais, o asmuo, kuriam perduotos
prekės, turi teisę jas gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
189 straipsnis. Importo skolos
muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių laikymo arba
naudojimo laisvojoje zonoje arba
laisvajame sandėlyje
Importo skola muitinei atsiranda, kai
nesilaikant šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo arba
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nustatytų sąlygų laisvojoje zonoje arba
laisvajame sandėlyje laikomos arba naudojamos prekės, už kurias nustatyti
importo muitai ir mokesčiai. Prekės laikomos sunaudotomis laisvojoje zonoje
arba laisvajame sandėlyje, jeigu jos yra dingusios ir muitinei nepateikti
įrodymai, paaiškinantys jų dingimą.
Skola muitinei atsiranda tuo momentu,
kai prekės yra sunaudojamos, pradedamos laikyti ar pirmą kartą panaudojamos
nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo
nustatytų sąlygų.
Skolininkais laikomi:
1) asmenys, laikę arba naudoję prekes;
arba
2) asmenys, dalyvavę laikant arba
naudojant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad prekės laikomos arba
naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2587 (00.10.11)
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
190 straipsnis. Atvejai, kai importo
skola muitinei neatsiranda
Šio kodekso 186 straipsnio 1 dalyje ir
188 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais importo skola muitinei
neatsiranda, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo,kad įsipareigojimai, susiję su
šio kodekso 39-42 straipsnių bei 173 straipsnio 2 dalies taikymu, prekių
laikinuoju saugojimu arba prekėms taikoma muitinės procedūra, nevykdomi dėl
visiško prekių sunaikinimo arba praradimo, kurių priežastis buvo jų medžiagos
savybės (prekių prigimtis), nelaimingas atsitikimas, nenugalima jėga arba
veiksmai, įvykdyti turint muitinės leidimą. Prekės laikomos prarastomis, kai
jos visiškai nebetinka naudoti. Atliekos arba laužas, atsiradę sunaikinus
išleistas laisvai cirkuliuoti prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai
arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, laikomi ne
Lietuvos prekėmis.
Importo skola muitinei taip pat
neatsiranda, kai su muitinės leidimu eksportuojamos arba reeksportuojamos
laisvai cirkuliuoti išleistos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai
arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.
191 straipsnis. Importo skolos
sumažinimas dėl ypatingos prekių paskirties
Importo skola muitinei, atsiradusi taikant
šio kodekso 187 ir 188 straipsnius ir susijusi su prekėmis, kurios dėl
ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir
mokesčiais, mažinama suma, sumokėta išleidžiant šias prekes laisvai
cirkuliuoti. Ši nuostata taip pat taikoma nustatant importo skolą muitinei dėl
atliekų ir laužo, atsiradusių sunaikinus tokias prekes.
192 straipsnis. Eksporto skolos muitinei
atsiradimas
Eksporto skola muitinei atsiranda iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes, už kurias
nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.
Eksporto skola muitinei atsiranda
priėmus muitinės deklaraciją.
Skolininku laikomas deklarantas, taip
pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.
193 straipsnis. Eksporto skolos muitinei
atsiradimas, kai prekės išvežamos iš Lietuvos
Respublikos muitų teritorijos
nepateikus muitinės deklaracijos
Eksporto skola muitinei atsiranda, kai
neįforminus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos
išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.
Eksporto skola muitinei atsiranda
faktinio prekių, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, išvežimo iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos momentu.
Skolininkais laikomi:
1) asmenys, išvežę prekes iš Lietuvos
Respublikos muitų teritorijos;
2) asmenys, dalyvavę išvežant prekes ir
žinoję arba turėję žinoti, kad prekės išvežamos neįforminus muitinės
deklaracijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
194 straipsnis. Eksporto skolos muitinei
atsiradimas nesilaikant prekių išvežimo iš
Lietuvos Respublikos muitų
teritorijos sąlygų
Eksporto skola muitinei atsiranda
nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sąlygų,
kurių turi būti laikomasi, kai prekės visai arba iš dalies neapmokestinamos
eksporto muitais ir mokesčiais.
Skola atsiranda tuo momentu, kai prekės
pristatomos į kitą paskirties vietą, negu buvo nurodyta jas išvežant iš
Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, jeigu dėl gabenimo į nurodytą paskirties
vietą prekės buvo visai arba iš dalies neapmokestintos eksporto muitais bei
mokesčiais, arba kai pasibaigia nustatytas terminas, per kurį suinteresuotas
asmuo turėjo pateikti įrodymus, kad laikytasi visiško arba dalinio prekių
neapmokestinimo eksporto muitais ir mokesčiais sąlygų.
Skolininku laikomas deklarantas, taip
pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.
195 straipsnis. Skolos muitinei dėl
draudžiamų arba ribojamų įvežti (išvežti) prekių
atsiradimas
Šio kodekso 185-189 ir 192-194
straipsniuose nustatytais atvejais skola muitinei atsiranda neatsižvelgiant į
prekių įvežimui arba išvežimui taikomus draudimus arba apribojimus. Skola
muitinei neatsiranda dėl neteisėto padirbtų pinigų, narkotinių arba
psichotropinių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
195(1) straipsnis.
Dalinis arba visiškas prekių neapmokestinimas muitais ir (arba)
mokesčiais, kai atsiranda skola
muitinei
Jeigu teisės aktų nustatyta, kad prekės
iš dalies arba visiškai neapmokestinamos muitais ir (arba) mokesčiais dėl jų
prigimties ar ypatingos paskirties arba vadovaujantis šio kodekso 80,
111 arba 180–183 straipsniais, toks dalinis arba visiškas neapmokestinimas
muitais ir (arba) mokesčiais taikomas ir tada, kai vadovaujantis šio kodekso
186–189, 193 arba 194 straipsniais atsiranda skola muitinei, jeigu nėra
pagrindo laikyti suinteresuoto asmens veiksmų, dėl kurių ši skola atsirado,
pažeidimu ar akivaizdžiu aplaidumu (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų
prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti) ir jeigu įvykdytos kitos dalinio arba
visiško neapmokestinimo muitais ir (arba) mokesčiais sąlygos.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
196 straipsnis. Solidari skolininkų
atsakomybė
Kai už vieną skolą muitinei
solidariai atsako keli skolininkai, muitinė turi teisę reikalauti, kad
skolininko pareigą arba jos dalį įstatymų nustatyta tvarka vykdytų visi arba
keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš jų skyrium.
197 straipsnis. Skolos muitinei
dydžio nustatymas
1.
Skolos muitinei dydis nustatomas remiantis jos atsiradimo momentu
galiojančiomis importo arba eksporto muitų ir mokesčių normomis, šių muitų ir
mokesčių apskaičiavimo taisyklėmis ir muitinės nustatytomis arba priimtomis
prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms
taikyti ir kurias prekės turėjo tuo momentu, jeigu šis kodeksas nenustato ko
kita.
Jeigu tikslaus skolos muitinei
atsiradimo momento nustatyti neįmanoma, skolos muitinei dydis nustatomas
remiantis importo arba eksporto muitų ir mokesčių normomis bei šių muitų ir
mokesčių apskaičiavimo taisyklėmis, galiojančiomis tuo momentu, kai muitinė
pripažįsta, jog atsirado skola muitinei, ir muitinės nustatytomis arba
priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei
taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo tuo momentu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
198 straipsnis. Skolos muitinei
atsiradimo vieta
Skola muitinei atsiranda:
1) toje vietoje, kurioje įvykdomi jos
atsiradimą lemiantys veiksmai;
2)
toje vietoje, kurioje priimtas muitinės sprendimas laikyti prekes esančiomis
tokioje situacijoje, kuri lemia skolos muitinei atsiradimą, jeigu neįmanoma
nustatyti šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytos vietos;
3) jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra
yra nebaigta ir per šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą
laiką skolos muitinei atsiradimo vietos neįmanoma nustatyti vadovaujantis šios
straipsnio dalies 1 ir 2 punktais, toje vietoje, kurioje ši muitinės procedūra
buvo įforminta arba kurioje prekės ją taikant buvo įvežtos į Lietuvos
Respublikos muitų teritoriją.
Jeigu pagal muitinės turimą
informaciją įmanoma nustatyti, kad skola muitinei jau buvo atsiradusi anksčiau
ir kitoje vietoje, skolos muitinei atsiradimo vieta laikoma ta konkreti vieta,
kurioje prekės buvo anksčiausiai, kai jau galima laikyti, kad skola muitinei
yra atsiradusi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
198(1) straipsnis.
Skolos muitinei atsiradimas, kai kompensaciniams produktams,
pagamintiems iš laikinai įvežtų
perdirbti prekių, išduodamas lengvatinę
(preferencinę) prekių kilmę
įrodantis dokumentas
Jeigu Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse nustatyta, jog importuojant į užsienio šalis ar šalių
grupes eksportuotas Lietuvos Respublikos kilmės prekes (kurių kilmė atitinka
nurodytose sutartyse nustatytų prekių kilmės taisyklių reikalavimus)
lengvatiniai muitai taikomi su sąlyga, kad pagaminus tokias prekes
(kompensacinius produktus) iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, už jų sudėtyje
esančias ne Lietuvos Respublikos kilmės prekes turi būti sumokėti importo
muitai, importo skolos muitinei, susijusios su tokiomis prekėmis, atsiradimą
lemia lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę įrodančių dokumentų, suteikiančių
teisę į lengvatinių muitų taikymą užsienio šalyse ar šalių grupėse,
patvirtinimas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
skolos muitinei atsiradimo momentu laikomas atitinkamų prekių eksporto
deklaracijos priėmimo muitinėje momentas.
Skolininku laikomas deklarantas, taip
pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.
Skolą muitinei sudaranti importo
muitų suma apskaičiuojama tokia pačia tvarka kaip tą pačią dieną atsiradusi
skola muitinei, susijusi su muitinės deklaracijos atitinkamų prekių
(kompensacinių produktų), pagamintų iš laikinai įvežtų perdirbti prekių,
išleidimui laisvai cirkuliuoti priėmimu.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
XVIII SKYRIUS
SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ MUITINEI ĮVYKDYMO
UŽTIKRINIMAS
199 straipsnis. Atvejai, kai reikalinga
garantija, užtikrinanti, kad skolininkas įvykdys
įsipareigojimus muitinei
Šio kodekso ir jo taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais reikalaujama pateikti
garantiją, užtikrinančią, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei.
Šio kodekso taikymą reglamentuojantys
teisės aktai nustato, kada privaloma pateikti garantiją ir kada muitinė gali
nereikalauti, kad ji būtų pateikta.
Muitinės pareikalavimu asmuo, esantis
arba galintis tapti skolininku, taip pat (jei muitinė sutinka) už šiuos asmenis
kitas asmuo privalo pateikti piniginį užstatą arba raštišką garanto
įsipareigojimą atsakyti muitinei, jeigu skolininkas nesumokės skolos muitinei
arba šią prievolę įvykdys netinkamai.
Už vieną skolą muitinei reikalaujama
pateikti tik vieną garantiją.
200 straipsnis. Reikalavimo pateikti
garantiją taikymas muitinės nuožiūra
Kai garantijos pateikti neprivaloma,
muitinė gali jos reikalauti savo nuožiūra, atsižvelgdama į atsiradusios arba
galinčios atsirasti skolos muitinei dydį ir jos atsiradimo aplinkybes.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
garantiją reikalaujama pateikti:
1) taikant teisės aktus, kuriuose
numatytas garantijos pateikimas; arba
2) bet kuriuo metu vėliau, jei muitinė
pripažįsta, kad skolininko įsipareigojimai gali būti neįvykdyti.
201 straipsnis. Garantijos taikymas
kelioms operacijoms
Šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje
nurodyto asmens prašymu garantija gali būti taikoma kelioms operacijoms, kurias
atliekant atsiranda arba gali atsirasti skola muitinei.
202 straipsnis. Garantijos dydis
Garantijos dydį nustato muitinė.
Išskyrus teisės aktų, reglamentuojančių muitinio tranzito procedūros atlikimo
tvarką, nustatytus atvejus, privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos
muitinei dydžiui, jeigu jį galima tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu,
arba muitinės nustatytam didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti
skolos muitinei dydžiui.
Jeigu garantijos pateikti neprivaloma
ir muitinė jos reikalauja savo nuožiūra, garantijos dydis negali viršyti šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.
Aplinkybes, kurioms esant gali būti
pateikiama fiksuoto dydžio garantija, ir jos pateikimo sąlygas nustato šio
kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
203 straipsnis. Priemonės,
užtikrinančios, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus
muitinei
Kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus
muitinei, užtikrinama:
1) sumokant užstatą;
2) pateikiant garantijos dokumentą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
204 straipsnis. Užstato sumokėjimas
ir grąžinimas
Užstatas sumokamas ir grąžinamas šio
kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
205 straipsnis. Garantai ir
garantijos dokumentai
Garantas privalo raštu įsipareigoti
garantijos dokumente nurodyta pinigų suma atsakyti muitinei, jeigu skolininkas
įsipareigojimų muitinei neįvykdys arba juos įvykdys netinkamai.
Garantu gali būti Lietuvos
Respublikos ūkio subjektas – bankas, draudimo įmonė arba kitas trečiasis asmuo,
užregistruotas muitinėje šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatyta tvarka.
Muitinė turi teisę neregistruoti
garanto, jeigu jis neatitinka šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytų reikalavimų. Ji taip pat turi teisę nepripažinti garanto teikiamo
garantijos dokumento, jeigu jis neužtikrina, kad skola muitinei bus sumokėta
per nustatytą laikotarpį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
206 straipsnis. Būdo, užtikrinančio,
kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei,
pasirinkimas
Šio kodekso 203 straipsnyje nurodytą
būdą, užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą (garantijos
rūšį), pasirenka asmuo, turintis pateikti garantiją. Muitinė turi teisę šio
kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais nepriimti
asmens pasirinkto būdo (garantijos rūšies), jeigu tų teisės aktų nustatyta, kad
privaloma pateikti kitos rūšies garantiją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
207 straipsnis. Muitinės teisė
reikalauti papildomos arba kitos garantijos
Nustačiusi, kad pateikta
garantija neužtikrina skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo, muitinė
reikalauja iš šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens pateikti
papildomą garantiją arba pakeisti pateiktą garantiją kita.
208 straipsnis. Garantijos
galiojimas, jos dydžio sumažinimas, pateiktos garantijos
pakeitimas kita
Garantija galioja tol, kol skola muitinei, dėl kurios ji buvo
pateikta, išnyksta arba, jeigu skola muitinei nebuvo atsiradusi, pripažįstama, kad ji nebegali atsirasti. Jeigu nurodyta skola
muitinei yra išnykusi arba pripažinta, kad ji nebegali atsirasti, šio kodekso
taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka garantijos atsisakoma.
2.Jeigu dalis skolos muitinei yra
išnykusi, suinteresuoto asmens prašymu muitinė šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka leidžia sumažinti garantijos
dydį arba pakeisti pateiktą garantiją kita.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
209 straipsnis. Garantijų taikymas
pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis
Jeigu Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse nustatyta kitokia negu šiame kodekse garantijų taikymo
tvarka, taikomos tarptautinių sutarčių normos.
Garantijų taikymo tvarka, nustatyta
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, prireikus gali būti tiksliau
išdėstyta šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
XIX SKYRIUS
SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS
210 straipsnis. Muitų ir mokesčių
sumos apskaičiavimas ir įregistravimas muitinėje
Visos importo ir eksporto muitų ir
mokesčių sumos, sudarančios skolas muitinei (toliau - mokesčių sumos),
apskaičiuojamos ir įregistruojamos muitinėje mokesčių įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka.
211 straipsnis. Mokesčių sumos
įregistravimo laikas
Mokesčių suma muitinėje įregistruojama
tuoj pat, kai tik ji apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2 kalendorines
dienas nuo prekių išleidimo, jeigu skola muitinei atsiranda:
1) priėmus muitinės deklaraciją, pateiktą
įforminti bet kuriai muitinės procedūrai, išskyrus laikinąjį įvežimą iš dalies
neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais; arba
2) atlikus bet kurį kitą veiksmą, turintį
tokių pačių pasekmių kaip ir muitinės deklaracijos priėmimas.
Kai asmuo pateikia garantiją,
užtikrinančią, kad jis įvykdys skolininko įsipareigojimus, šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka visa mokesčių suma, susijusi su
šiam asmeniui skirtomis ir per muitinės nustatytą laikotarpį, neviršijantį 31
kalendorinės dienos, išleistomis prekėmis, gali būti įregistruojama vieną
kartą, bet ne vėliau kaip po 5 kalendorinių dienų nuo nustatyto laikotarpio pabaigos.
Jeigu skolos muitinei atsiradimo
sąlygos skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokesčių suma
įregistruojama muitinėje ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo to
momento, kai muitinė gali:
1) apskaičiuoti mokesčių sumą;
2) nustatyti skolininką.
212 straipsnis. Mokesčių sumos
įregistravimo termino pratęsimas
Šio kodekso taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių sumos įregistravimo
terminas gali būti pratęstas susidarius aplinkybėms, dėl kurių muitinė negali
įregistruoti mokesčių sumos laikydamasi nustatytų terminų. Mokesčių sumos
įregistravimo terminas negali būti pratęstas daugiau kaip 14 kalendorinių
dienų.
Nustatytas mokesčių
sumos įregistravimo terminas gali būti netaikomas susidarius ypatingoms aplinkybėms
arba dėl nenugalimos jėgos.
213
straipsnis. Mokesčių sumos
neįregistravimas arba per mažos mokesčių sumos
įregistravimas
Jeigu tam tikra mokesčių
suma neįregistruota arba įregistruota per maža mokesčių suma, papildoma
mokesčių suma įregistruojama per 2 kalendorines dienas nuo to momento, kai
muitinė apskaičiavo teisingą mokesčių sumą ir nustatė skolininką. Šis terminas
gali būti pratęstas šio kodekso 212 straipsnyje nustatyta tvarka.
Papildoma mokesčių suma
neįregistruojama, jeigu:
1) muitinės sprendimas neįregistruoti
mokesčių sumos arba įregistruoti per mažą mokesčių sumą teismo arba kitos
kompetentingos valstybės institucijos sprendimu pripažintas negaliojančiu;
2) mokesčių suma neįregistruota arba per
maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios asmuo,
atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, veikdamas sąžiningai
ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su muitinės
deklaracijos pateikimu, negalėjo nustatyti.
3.
Jeigu lengvatinė (preferencinė) prekių kilmė nustatoma taikant Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutarties nustatytą administracinio bendradarbiavimo
su kitos šalies valstybės institucija sistemą, laikoma, kad klaida, padaryta
kitos šalies valstybės institucijos išduodant lengvatinę (preferencinę) prekių
kilmę įrodantį dokumentą (sertifikatą), yra tokia, kurios asmuo, atsakingas už
skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, negalėjo nustatyti.
Neteisingas lengvatinę (preferencinę)
prekių kilmę įrodančio dokumento (sertifikato) išdavimas nelaikomas klaida,
jeigu jis buvo išduotas remiantis neteisinga informacija, pateikta
eksportuotojo, išskyrus atvejus, kai dokumentą išdavusi valstybės institucija
žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitinka reikalavimų, kuriuos įvykdžius
joms gali būti taikomi lengvatiniai muitai.
Asmuo, atsakingas už skolininko
įsipareigojimų muitinei įvykdymą, laikomas veikusiu sąžiningai, jeigu jis gali
pagrįsti, kad per atitinkamų prekybos operacijų vykdymo laikotarpį jis deramai
siekė užtikrinti, kad būtų laikomasi visų lengvatinių muitų taikymo sąlygų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
214 straipsnis. Skolininko
informavimas apie įregistruotą mokesčių sumą
Įregistravusi mokesčių sumą, muitinė
šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoja
skolininką.
Jei mokesčių suma yra
nurodyta muitinės deklaracijoje (išskyrus atvejus, kai muitinės deklaracijoje
nurodyta mokesčių suma neatitinka įregistruotosios), asmuo papildomai
neinformuojamas, laikant prekių išleidimą informavimu apie mokesčių sumos
įregistravimą.
Skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių
sumos įregistravimą ne vėliau kaip po
3 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai
nenustato ko kita. Šio laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas, kai,
vadovaujantis šio kodekso 226 straipsniu, pateikiamas skundas, visam skundo
nagrinėjimo laikotarpiui.
Jeigu skola muitinei
atsiranda dėl veiksmų, už kuriuos tuo metu, kai jie buvo įvykdyti, buvo taikoma
baudžiamoji atsakomybė, skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių sumos
įregistravimą ir pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam 3 metų
laikotarpiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
215 straipsnis. Mokesčių sumokėjimas
Mokesčiai, apie kuriuos skolininkas
informuojamas šio kodekso 214 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti sumokėti
mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Už skolininką mokesčius
gali sumokėti ir kitas asmuo.
Šio kodekso taikymą reglamentuojančių
teisės aktų nustatytais atvejais ir sąlygomis skolininko prievolės sumokėti
mokesčius vykdymas gali būti atidėtas, jeigu:
1) vadovaujantis šio kodekso 219, 221
arba 222 straipsniais muitinei pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitus
ir (arba) mokesčius; arba
2) vadovaujantis šio kodekso 217
straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu arba 4 punktu prekės sulaikomos ir
numatoma jas konfiskuoti;
3) skola muitinei atsiranda
vadovaujantis šio kodekso 187 straipsniu ir yra daugiau kaip vienas skolininkas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
216 straipsnis. Mokesčių išieškojimo
priemonės
Jeigu mokesčiai per nustatytą laikotarpį nesumokami, muitinė,
vadovaudamasi šio kodekso 216(1)–216(4) straipsniais,
paeiliui taiko šias mokesčių išieškojimo priemones:
1) išieško mokesčius ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų
kredito įstaigose;
2) pareikalauja iš garanto įvykdyti skolininko prievolę ir už jį
sumokėti mokesčius;
3) išieško mokesčius ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų kredito
įstaigose;
4) priima sprendimą ne ginčo tvarka išieškoti mokesčius iš skolininko
arba garanto turto ir perduoda jį vykdyti teismo antstolių kontorai, įskaitant
atvejus, kai priimamas sprendimas šį turtą areštuoti.
2.
Mokesčių išieškojimas finansų ministro nustatyta tvarka gali būti perduodamas
akcinei bendrovei Turto bankui.
Muitinė gali netaikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų
mokesčių išieškojimo priemonių, jeigu išieškotina mokesčių suma neviršija vieno
minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio pinigų sumos.
Muitinės sprendimai ne ginčo tvarka išieškoti mokesčius iš
skolininko arba garanto turto vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka.
Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatas muitinė taiko taip pat ir
išieškodama mokesčių įstatymų nustatytus delspinigius ir (arba) baudas.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių išieškojimo priemonės taikomos ir tuo
atveju, kai muitinė išieškojimą vykdo pagal Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis kitos valstybės naudai.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių išieškojimo priemonės netaikomos, jeigu
skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti sumokėtas užstatas.
Šiuo atveju skola atlyginama užstatu.
Jeigu Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys nustato kitokią mokesčių išieškojimo tvarką, taikomos
tarptautinių sutarčių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999,
Nr.101-2899 (99.11.26)
Nr. IX-401, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2218 (2001-07-18), įsigalioja nuo 2001-09-01
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
216(1) straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka
iš skolininko piniginių lėšų
kredito įstaigose
Muitinė priima rašytinį sprendimą išieškoti mokesčius ne ginčo
tvarka iš skolininko piniginių lėšų ir įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka pateikia jį vykdyti kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita.
Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš skolininko
piniginių lėšų:
1) gavusi kredito įstaigos rašytinį pranešimą, liudijantį, kad muitinės
sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo kredito įstaigos
priežasčių;
2) kredito įstaigai neįvykdžius muitinės sprendimo per 30 kalendorinių
dienų nuo jo pateikimo. Jeigu per šį laikotarpį muitinės sprendimas įvykdytas
iš dalies, muitinė, įvertinusi mokesčių išieškojimo eigą ir efektyvumą, turi
teisę tęsti išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų kredito įstaigoje;
3) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės
taikymą, nustatytais atvejais.
Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų
kredito įstaigose netaikomas:
1) ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai
muitinė turi duomenų apie jų sąskaitas Lietuvos Respublikos kredito įstaigose;
2) įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių išieškojimo priemonę,
nustatytais atvejais.
Jeigu muitinė negali išieškoti mokesčių ne ginčo tvarka iš
skolininko piniginių lėšų kredito įstaigose arba nutraukia išieškojimą
neišieškojusi mokesčių (jų dalies), taikomos:
1) šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, jeigu
skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti pateiktas garantijos
dokumentas; arba
2) šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, jeigu
garantijos dokumentas nepateiktas.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
216(2) straipsnis. Mokesčių išieškojimas pateikiant
reikalavimą garantui įvykdyti
skolininko prievolę
Muitinė įformina ir pateikia garantui rašytinį teikimą (pretenziją),
kuriame pareikalauja per 30 kalendorinių dienų nuo teikimo (pretenzijos) gavimo
įvykdyti skolininko prievolę ir už jį sumokėti mokesčius arba šio kodekso
taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įrodyti muitinei, kad
muitinės teikimas (pretenzija) yra nepagrįstas.
Jeigu garantas iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio
pabaigos neįvykdo muitinės reikalavimo, muitinė įgyja teisę taikyti šio kodekso
216 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Muitinė šią teisę įgyja ir tuo
atveju, kai garantas skolininko prievolę įvykdo tik iš dalies.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
216(3) straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka
iš garanto piniginių lėšų kredito
įstaigose
Muitinė, įgijusi teisę išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka iš
garanto piniginių lėšų kredito įstaigose, priima rašytinį sprendimą ir įstatymų
bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia jį vykdyti kredito įstaigai,
kurioje yra garanto sąskaita.
Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš garanto piniginių
lėšų:
1) gavusi kredito įstaigos rašytinį pranešimą, liudijantį, kad muitinės
sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo kredito įstaigos
priežasčių;
2) kredito įstaigai neįvykdžius muitinės sprendimo per 30 kalendorinių
dienų nuo jo pateikimo. Jeigu per šį laikotarpį muitinės sprendimas įvykdytas
iš dalies, muitinė, įvertinusi mokesčių išieškojimo eigą ir efektyvumą, turi
teisę tęsti išieškojimą iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigoje;
3) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės
taikymą, nustatytais atvejais.
Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų
kredito įstaigose netaikomas įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių
išieškojimo priemonę, nustatytais atvejais.
Jeigu muitinė negali išieškoti mokesčių ne ginčo tvarka iš garanto
piniginių lėšų kredito įstaigose arba nutraukia išieškojimą neišieškojusi
mokesčių (jų dalies), taikomos šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto
nuostatos.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
216(4) straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka
iš skolininko arba garanto turto
Įgijusi teisę taikyti šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto
nuostatas, muitinė priima rašytinį sprendimą ne ginčo tvarka išieškoti
mokesčius iš skolininko arba garanto turto ir įstatymų bei kitų teisės aktų
nustatyta tvarka perduoda sprendimą teismo antstolių kontorai vykdyti.
Muitinei Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka areštavus
skolininko arba garanto turtą, sprendimas areštuoti turtą registruojamas Turto
arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka ir kartu su muitinės sprendimu
išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės
aktais, perduodamas teismo antstolių kontorai vykdyti.
Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš skolininko arba garanto
turto:
1) gavusi teismo antstolių kontoros rašytinį pranešimą, liudijantį, kad
muitinės sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo teismo
antstolių kontoros priežasčių (nerasta turto, rastas turtas nelikvidus (jo
neįmanoma realizuoti), rasto turto pakako tik daliai mokesčių sumos padengti,
dėl kitų priežasčių, kurias muitinė pripažįsta svarbiomis);
2) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės
taikymą, nustatytais atvejais.
Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko arba garanto
turto netaikomas įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių išieškojimo
priemonę, nustatytais atvejais.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
216(5) straipsnis. Mokesčių išieškojimo sustabdymas
Jeigu mokesčiai (jų dalis) neišieškoti išnaudojus šio kodekso 216
straipsnio 1 dalyje nurodytas mokesčių išieškojimo priemones, muitinė priima
sprendimą sustabdyti mokesčių išieškojimą. Ši nuostata taikoma ir mokesčių
įstatymų nustatytiems delspinigiams ir (arba) baudoms.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimas neatima iš
muitinės teisės:
1) tęsti mokesčių išieškojimą gavus papildomų duomenų apie skolininko
arba garanto turtą. Šiuo atveju išieškojimas tęsiamas taikant šio kodekso 216
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas;
2) pateikti finansinius kreditorių reikalavimus bankroto bylose.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
216(6) straipsnis. Mokesčių pripažinimas beviltiška skola
Mokesčiai pripažįstami beviltiška skola, jeigu:
1) muitinė priėmė šio kodekso 216(5) straipsnio 1 dalyje
nurodytą sprendimą sustabdyti mokesčių išieškojimą ir per vienerius metus nuo
šio sprendimo priėmimo negavo papildomų duomenų apie skolininko arba garanto
turtą, reikalingų mokesčių išieškojimui tęsti;
2) muitinė nebeturi teisės taikyti nė vienos iš šio kodekso 216
straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių išieškojimo priemonių arba šio kodekso
216 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju atsisako jas taikyti;
3) šio kodekso 216 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka mokesčių
išieškojimas perduotas akcinei bendrovei Turto bankui ir gautas šios įstaigos
pranešimas, liudijantis, kad muitinės finansiniai reikalavimai nepatenkinti
arba jie patenkinti iš dalies (šiuo atveju beviltiška skola pripažįstama
nepatenkinta finansinių reikalavimų dalis);
4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Muitinė, priėmusi sprendimą pripažinti mokesčius beviltiška skola,
nurašo atitinkamą mokesčių sumą iš skolos muitinei įregistravimo dokumentų.
Šio straipsnio nuostatos taip pat
taikomos ir mokesčių įstatymų nustatytiems delspinigiams ir (arba) baudoms.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-624,
2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01
XX SKYRIUS
SKOLOS MUITINEI IŠNYKIMAS
217 straipsnis. Skolos muitinei
išnykimas
Skola muitinei išnyksta:
1) sumokėjus arba išieškojus nustatytas
mokesčių sumas;
2) šio kodekso ir jo taikymą
reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atsisakius
išieškoti nustatytus mokesčius;
3) jeigu deklaravus prekes muitinės
procedūrai, kurią taikant atsiranda skola muitinei:
atitinkama
muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia;
prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir
konfiskuojamos, turint muitinės sutikimą sunaikinamos arba perduodamos
valstybei vadovaujantis šio kodekso 178straipsnio nuostatomis, arba
sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl jų savybių, ypatingų aplinkybių ar
nenugalimos jėgos;
4) jeigu sulaikomos ir konfiskuojamos
prekės, dėl kurių neteisėto įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją
pagal šio kodekso 186 straipsnį yra atsiradusi skola muitinei;
5) jeigu muitinė atsisako išieškoti
importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, kurie buvo įregistruoti
nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytas skolos išnykimas nepanaikina skolininko prievolės sumokėti ir
muitinės teisės išieškoti delspinigius ir (arba) baudas už nurodytą skolą
muitinei.
Įstatymų nustatytais atvejais skola
muitinei nelaikoma išnykusia, kai remiantis nurodyta skola nustatomas baudos
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).