Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

14

Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.

52-1239

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖS KODEKSAS

1996 m. balandžio 18 d. Nr. I-1292

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

siekdamas susisteminti šiame kodekse

muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir suteikti joms

įstatymo galią;

pripažindamas, kad išsamaus ir svarbiausių

muitinės veiklą reglamentuojančių tarptautinių konvencijų nuostatas

atitinkančio Muitinės kodekso priėmimas išreiškia tiek užsienio prekybos

subjektų, tiek Lietuvos Respublikos muitinės interesus;

suprasdamas, kad viena iš svarbiausių

Muitinės kodekso funkcijų yra sudaryti palankias sąlygas verslo ir užsienio

prekybos plėtrai;

įsitikinęs, kad suteikiant muitinei

efektyvias tikslaus šio kodekso nuostatų įgyvendinimo galimybes būtina sukurti

palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio prekybos subjektais ir

užtikrinti jų teisių apsaugą;

pažymėdamas, kad norint sudaryti palankias

sąlygas užsienio prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ūkio raidai,

būtina kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti būtinus muitinės formalumus;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos

Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina laipsniškai priartinti

Lietuvos Respublikos įstatymus prie atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, o

muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai pripažinti viena iš prioritetinių

tokio teisės aktų suartinimo sričių,

priima šį kodeksą.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės

kodekso reguliavimo sritis

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

reglamentuoja prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja susijusių

muitinės procedūrų atlikimą, importo ir eksporto muitų ir mokesčių, taip pat

importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą bei

Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus.

2 straipsnis. Sąvokos

Šiame kodekse vartojamos sąvokos:

1) asmuo - fizinis arba juridinis asmuo;

2) Lietuvos Respublikos asmuo - Lietuvos

Respublikoje gyvenantis ar nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba įstatymų

nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar

organizacija;

3) Lietuvos Respublikos ūkio subjektas -

Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija,

kuri verčiasi komercine, ūkine, finansine, profesine ar panašia veikla;

[2 ir 3 punktų redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

2) Lietuvos Respublikos asmuo –

Lietuvos Respublikoje gyvenantis ar nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba

įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti

įmonė, įstaiga, organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos

atstovybė, filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos

Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo;

3) Lietuvos Respublikos ūkio

subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė, įstaiga,

organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė,

filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje

įregistruotas ir veikiantis asmuo, kuris verčiasi komercine, ūkine, finansine,

profesine ar panašia veikla;]

4) keleivis - neturintis ūkio subjekto

statuso fizinis asmuo, nelaikomas gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvos

Respublikoje, laikinai atvykstantis į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto,

darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir iš

jos išvykstantis, taip pat vykstantis per Lietuvos Respubliką tranzitu, arba

laikomas gyvenančiu ar nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje ir laikinai

išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į užsienį turizmo, sporto, darbo,

profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir grįžtantis

atgal;

5) Lietuvos Respublikos muitų teritorija -

Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena,

išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką

kita;

6) Lietuvos Respublikos muitų siena -

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos

valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys numato ką kita;

7) Lietuvos Respublikos muitinė (toliau -

muitinė) - Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga už šio

kodekso, jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir

tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei

mokesčių surinkimą;

8) muitinės įstaiga - muitinės

struktūrinis padalinys, atsakingas už jo kompetencijai priskirtų muitinės

priežiūros priemonių taikymą;

9) muitinės priežiūra - visuma priemonių,

kurias muitinė taiko įgyvendindama tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, už

kurių vykdymą ji atsako;

10) sprendimas - oficialus veiksmas,

kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar kitų teisės aktų nuostatų taikymą

tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes vienam ar keliems

asmenims;

11) prekės - bet koks kilnojamasis turtas,

galintis būti užsienio prekybos objektu;

12) Lietuvos prekės - prekės, laisvai

cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t.y. prekės, kuriomis

gali būti disponuojama Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, netaikant joms

muitinės priežiūros priemonių, taip pat muitinės prižiūrimos prekės, kurios dėl

ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir

mokesčiais;

[10, 11 ir 12 punktų redakcija nuo 2002 m. birželio 1

d.:

10) sprendimas – individualus

administracinis aktas, kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar kitų teisės

aktų nuostatų taikymą tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes

vienam ar keliems, konkrečiai nurodytiems ar individualiais požymiais

apibrėžtiems asmenims, įskaitant šio kodekso 5(1) straipsnyje

nurodytų privalomosios informacijos aktų išdavimą;

11) prekės – daiktai, galintys

būti užsienio prekybos objektais, išskyrus žemę bei kitus su žeme susijusius ir

pagal jų paskirtį ir prigimtį nekilnojamuosius daiktus, kurių negalima perkelti

iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų

vertės;

12) Lietuvos prekės – prekės:

išgautos ir pagamintos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikantis šio

kodekso 25 straipsnyje nustatytų sąlygų ir kurių sudėtyje nėra prekių,

importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš kitų valstybių arba

teritorijų. Prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos iš kitų

prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais, Lietuvos prekėmis laikomos tik tada, kai

išleidžiamos laisvai cirkuliuoti;

muitų teritoriją iš kitų valstybių arba teritorijų ir išleistos laisvai

cirkuliuoti, įskaitant muitinės prižiūrimas prekes, kurios dėl ypatingos

paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais;

Respublikos muitų teritorijoje tik iš šio punkto

b papunktyje nurodytų prekių arba ir iš a, ir iš b papunkčiuose nurodytų

prekių;]

13) ne Lietuvos prekės - prekės,

neturinčios Lietuvos prekių statuso;

14) importas - prekių įvežimas į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją;

15) eksportas - prekių išvežimas iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

[14 ir 15 punktų redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

14) importas – prekių įvežimas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai;

15) eksportas – prekių išvežimas

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba jų išvežimą sukėlę veiksmai;]

16) reimportas - prekių, anksčiau

eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, importas į šią

teritoriją;

17) reeksportas - prekių, anksčiau

importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, eksportas iš šios

teritorijos;

18) tranzitas - ne Lietuvos prekių

gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

19) mokesčio įstatymas - įstatymas,

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurie nustato mokestį ir (arba)

apibrėžia su apmokestinimu arba mokesčių lengvatomis susijusius klausimus;

20) importo muitai ir mokesčiai - muitai

ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už importuojamas prekes arba susiję su

importu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas;

21) eksporto muitai ir mokesčiai - muitai

ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už eksportuojamas prekes arba susiję su

eksportu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas;

22) skola muitinei - asmens prievolė

sumokėti tam tikrą įstatymų ir kitų teisės aktų už prekes nustatytų importo

muitų ir mokesčių (importo skola) arba eksporto muitų ir mokesčių (eksporto

skola) sumą;

23) skolininkas - asmuo, privalantis

sumokėti skolą muitinei;

24) muitinis tikrinimas - prekių

tikrinimas, dokumentų atitikties ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų

dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo ir

kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs muitinės veiksmai, atliekami

norint įsitikinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių

įgyvendinimą atsako muitinė;

25) muitinės formalumai - asmens ir

muitinės privalomos atlikti operacijos, reikalingos užtikrinti įstatymų ir kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikymąsi;

26) muitinės sankcionuoti veiksmai - šie

veiksmai, kuriuos asmenys, turėdami muitinės sutikimą, atlieka su muitinės

prižiūrimomis prekėmis:

įforminti ir muitinės procedūros vykdymas;

zoną arba padėjimas į laisvąjį sandėlį;

[26 punkto b papunkčio redakcija nuo 2002 m. birželio

1 d.:

padėjimas į laisvąjį sandėlį;]

valstybei;

27) muitinės procedūra - šie muitinės

sankcionuoti veiksmai:

28) muitinės deklaracija - muitinės

nustatytos ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais

pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama informacija

apie prekes, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti;

29)deklarantas - asmuo, pateikiantis

muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu ši deklaracija pateikiama;

30) prekių pateikimas muitinei -

nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą

arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą jų muitiniam

tikrinimui;

31) prekių išleidimas - muitinės veiksmas,

kuriuo asmeniui suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus

taikant muitinės procedūrą, kuriai įforminti pateiktos prekės;

32) muitinės procedūros vykdytojas -

asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų

įvykdymą;

33) garantija - piniginis užstatas arba

raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti muitinei, jeigu skolininkas skolos

muitinei nesumokės ar šią prievolę įvykdys netinkamai;

34) garantas - Lietuvos Respublikos ūkio

subjektas, įstatymų nustatyta tvarka prisiėmęs atsakomybę dėl kito asmens

prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu šis asmuo skolos muitinei

nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai;

35) laisvoji zona – laisvoji ekonominė

zona, laisvasis uostas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

II SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU KODEKSO

NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMU

3 straipsnis. Atstovavimas

straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ir

sąlygomis gali įgalinti kitą asmenį atstovauti jam muitinėje įforminant prekių

laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar kitą muitinės sankcionuotą veiksmą.

asmuo, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka

įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims, deklaruodamas prekes muitinei ir

pateikdamas jas muitiniam įforminimui (muitinės tarpininkas), išskyrus atvejus,

nurodytus šio kodekso 63 straipsnio 4 dalyje.

kad atstovauja kitam asmeniui, ir pateikti visus jo įgalinimą patvirtinančius

dokumentus.

[3 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

4 straipsnis. Sprendimai

sprendimą dėl šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė, taikymo, turi pateikti muitinei jos reikalaujamą informaciją

ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti.

sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu

įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui priimti

būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė,tyrimas,

komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis į kitas valstybės

institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau

kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo

nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Apie sprendimą arba

prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą pareiškėjui pranešama raštu. Priimtus

sprendimus muitinė nedelsdama įgyvendina.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu

įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui priimti

būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas,

komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis į kitas valstybės

institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau

kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo

nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų, arba sustabdyti

prašymo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui

priimti būtina papildoma informacija ir muitinė Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio

valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos

pateikimo. Apie sprendimą arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą ar

sustabdymą pareiškėjui pranešama raštu. Priimtus sprendimus muitinė nedelsdama

įgyvendina.]

kuriuo prašymas atmetamas arba kuris yra nepalankus pareiškėjui, turi būti

nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai ir asmens teisė jį apskųsti

vadovaujantis šio kodekso 226 straipsnio nuostatomis.

4.Asmeniui palankus sprendimas

pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis priimtas remiantis netikslia arba

neišsamia informacija, apie kurios netikslumą arba neišsamumą pareiškėjas

žinojo arba turėjo žinoti, ir jeigu toks sprendimas negalėjo būti priimtas

remiantis tikslia ir išsamia informacija. Sprendimas netenka galios nuo jo

pripažinimo negaliojančiu. Apie sprendimo pripažinimą negaliojančiu pranešama

raštu asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą.

gali būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms esant jis

buvo priimtas, arba pareiškėjui nevykdant su priimtu sprendimu susijusių

prievolių. Apie sprendimo galiojimo sustabdymą arba jo pakeitimą raštu

pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. Sprendimo galiojimo

sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo apie tai pareiškėjui,

jeigu muitinė nenustato kito termino.

[5 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

galiojimas gali būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms

esant jis buvo priimtas, arba pareiškėjui nevykdant su priimtu sprendimu

susijusių prievolių. Apie sprendimo galiojimo sustabdymą arba jo pakeitimą

raštu pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. Sprendimo

galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo apie tai

pareiškėjui dienos. Tačiau išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl teisėtų

asmens, kuriam taikomas atitinkamas sprendimas, lūkesčių, muitinė turi teisę nustatyti

vėlesnę sprendimo galiojimo sustabdymo arba pakeitimo įsigaliojimo datą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

5 straipsnis. Informavimas

muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti teisės

aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali būti

nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo atlikta arba

numatoma atlikti importo, eksporto arba tranzito operacija.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti teisės

aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali būti

nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo atlikta arba

numatoma atlikti importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus

muitinės sankcionuotus veiksmus), eksporto arba tranzito operacija.]

nemokamai, tačiau kai informacijos pateikimas susijęs su tam tikromis muitinės

išlaidomis - prekių ekspertize arba analize, jų grąžinimu pareiškėjui paštu,

informacijos paieška, dokumentų kopijavimu ir pan., - pareiškėjas privalo

Muitinės departamento nustatyta tvarka šias išlaidas atlyginti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

[Kodeksas papildomas 5(1) straipsniu nuo

2002 m. birželio 1 d.:

5(1) straipsnis.

Privalomosios informacijos aktai

muitinė, vadovaudamasi šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais,

išduoda šiam asmeniui privalomosios tarifinės informacijos aktą, kuriame

pateikta informacija apie jame aprašytų prekių tarifinį klasifikavimą, arba

privalomosios prekių kilmės informacijos aktą, kuriame pateikta informacija

apie jame aprašytų prekių kilmę ir jos įgijimą nulemiančias aplinkybes.

tarifinės informacijos ir privalomosios prekių kilmės informacijos aktuose

pateikta informacija yra privaloma visoms muitinės įstaigoms, tačiau tik tada,

jeigu muitinei prekes pateikia pats asmuo, kuriam išduotas atitinkamas aktas,

arba jo vardu muitinės tarpininkas, ir tik atliekant tarifinį prekių

klasifikavimą arba nustatant jų kilmę. Ji privaloma muitinės įstaigoms tik

tada, jeigu muitinės formalumai su prekėmis, kurioms pageidaujama taikyti

privalomąją informaciją, atliekami po to, kai muitinė jau yra išdavusi

atitinkamą aktą. Privalomoji prekių kilmės informacija naudojama atliekant

muitinės formalumus, susijusius su šio kodekso 24–28 straipsnių taikymu.

informacijos aktas, arba jo vardu šį aktą pateikęs muitinės tarpininkas privalo

būti pasirengęs įrodyti ir atsako už tai, kad:

1) tarifinio prekių klasifikavimo atveju

– deklaruojamos prekės pagal visus požymius atitinka prekes, apie kurias

pateikta informacija atitinkamame privalomosios tarifinės informacijos akte;

2) prekių kilmės nustatymo atveju –

prekės, kurių kilmė nustatoma, ir jos įgijimą nulemiančios aplinkybės visais

atžvilgiais atitinka prekes ir aplinkybes, apie kurias pateikta informacija

atitinkamame privalomosios prekių kilmės informacijos akte.

aktas galioja 6 metus nuo jo išdavimo dienos, o privalomosios prekių kilmės

informacijos aktas – 3 metus nuo jo išdavimo dienos. Aktas pripažįstamas

netekusiu galios, jeigu jis išduotas remiantis netikslia arba neišsamia

pareiškėjo pateikta informacija, nežiūrint į tai, ar pareiškėjas apie šios

informacijos netikslumą žinojo, ar ne.

netenka galios:

1) privalomosios tarifinės informacijos:

teisės aktų nustatytais atvejais, kai įsigalioja kombinuotosios muitų tarifų ir

užsienio prekybos statistikos nomenklatūros taikymą reglamentuojantys teisės

aktai, kurių nuostatų privalomosios tarifinės informacijos akte pateikta

informacija neatitinka;

arba pakeičiamas kitu vadovaujantis šio kodekso 4 straipsniu, jeigu apie šio

akto pripažinimą negaliojančiu arba pakeitimą kitu informuojamas asmuo, kuriam

jis išduotas;

teisės aktų nustatyta tvarka šį aktą pripažinus netekusiu galios, jeigu

nustatoma, kad jame pateikta informacija neatitinka kombinuotosios muitų tarifų

ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros taikymą reglamentuojančių teisės

aktų;

sprendimui;

2) privalomosios prekių kilmės

informacijos:

teisės aktų nustatytais atvejais, kai įsigalioja Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys ar kiti prekių kilmės taisyklių taikymą reglamentuojantys

teisės aktai, kurių nuostatų privalomosios prekių kilmės informacijos akte

pateikta informacija neatitinka;

arba pakeičiamas kitu vadovaujantis šio kodekso

4 straipsniu, jeigu apie šio akto pripažinimą negaliojančiu arba pakeitimą kitu

informuojamas asmuo, kuriam jis išduotas;

teisės aktų nustatyta tvarka šį aktą pripažinus netekusiu galios, jeigu

nustatoma, kad jame pateikta informacija neatitinka Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių kilmės

taisyklių taikymą;

sprendimui.

informacijos aktas, netenkantis galios vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 1

punkto a papunkčiu arba 2 punkto a papunkčiu, gali juo naudotis dar šešis

mėnesius nuo atitinkamų teisės aktų įsigaliojimo datos, jeigu jis iki šios

datos remdamasis tokiame akte pateikta informacija yra sudaręs privalomas

vykdyti sutartis (kontraktus) dėl atitinkamų prekių pirkimo arba pardavimo. Šio

straipsnio 5 dalies 1 punkto a papunktyje ir 2 punkto a papunktyje nurodytuose

teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti šios straipsnio dalies nuostatų

taikymo laikotarpiai.

naudojamasi vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi, juose pateikta informacija

galima remtis tik apskaičiuojant importo arba eksporto muitus ir (arba)

mokesčius.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

6 straipsnis. Tikrinimas

Muitinė turi teisę vadovaudamasi įstatymų

ir kitų teisės aktų nuostatomis atlikti muitinį tikrinimą, kad būtų užtikrintas

šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė, vykdymas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės

sutartys nenustato ko kita.

7 straipsnis. Informacijos

pateikimas muitinei

Įgyvendinant šio kodekso, taip pat kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, nuostatas, kiekvienas

asmuo,susijęs su importo, eksporto arba tranzito operacijomis, privalo muitinės

reikalavimu pateikti visą informaciją ir turimus dokumentus, susijusius su

nurodytomis importo, eksporto arba tranzito operacijomis.

[7 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

8 straipsnis. Informacijos apsauga

Visa konfidenciali arba konfidencialiai

pateikta informacija laikoma tarnybine paslaptimi. Muitinė neturi teisės jos

atskleisti be tiesioginio informacijos pateikėjo - asmens arba valstybės

institucijos - sutikimo. Informacija pateikiama nustatyta tvarka, jeigu muitinė

turi teisę arba privalo ją pateikti vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės

aktais.

[8 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

9 straipsnis. Informacijos saugojimas

Asmenys, susiję su importo, eksporto arba

tranzito operacijomis, privalo saugoti šio kodekso 7 straipsnyje nurodytus

dokumentus ir informaciją, neatsižvelgdami į jos laikmenas, kaip apskaitos

dokumentus įstatymų nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 3 kalendorinius

metus. Šis 3 kalendorinių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo metų, per kuriuos

prekės nustojo būti muitinės priežiūros objektu, pabaigos.

[9 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

10 straipsnis. Muitinės struktūra

Muitinę sudaro:

1) Muitinės departamentas prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas);

2) teritorinės muitinės ir muitinės

postai;

3) kitos muitinės įstaigos.

11 straipsnis. Muitinės veiklos

teisinis pagrindas

Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje

statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento

nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

12 straipsnis. Muitinės

departamentas, jo funkcijos ir teisės

1.Muitinės departamentas yra muitinės

veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos ir jai atskaitinga. Muitinės departamentas yra juridinis

asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

Muitinės departamento direktorius. Jį skiria ir atleidžia finansų ministras.

Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Muitinės

departamento direktorius.

Muitinės departamento direktorius, suderinęs su finansų ministru.

funkcijas:

1)suderinęs su Finansų

ministerija,steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines bei

muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas;

2) vadovauja teritorinėms muitinėms ir

derina jų veiklą;

3) organizuoja muitinės įstaigų veiklos

apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę;

4) organizuoja, kontroliuoja importo ir

eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, importo, eksporto ir tranzito draudimų

bei apribojimų taikymą, teikia pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir

administracines importo, eksporto bei tranzito reguliavimo priemones;

5) tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir

užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, renka ir apdoroja importo, eksporto

bei tranzito statistinius duomenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka teikia juos atitinkamoms valstybės institucijoms;

6) šio kodekso ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kitų teisės aktų,

už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą;

7) nagrinėja asmenų prašymus bei skundus

dėl muitinės įstaigų bei jų pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems

trūkumams bei pažeidimams pašalinti ir kaltiems asmenims nubausti;

8) organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją,

nustatymą ir tyrimą;

9) taikydamas Operatyvinės veiklos

įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodamas operatyvinės

veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti;

10) jei yra kontrabandos požymių, iškelia

baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka

kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

11) sprendžia muitinės veiklos

organizavimo, kadrų atrankos, muitinės darbuotojų profesinio rengimo, ūkinius

ir administracinius klausimus;

12) suderinęs su Finansų ministerija,

steigia muitinės mokymo įstaigas, laboratorijas, informacijos centrus, kitas

muitinės įstaigas, muitinės sandėlius, taip pat įmones ir organizacijas,

reikalingas muitinės veiklai užtikrinti;

13) teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą

reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo Vyriausybei,Finansų

ministerijai,kitoms valstybės institucijoms, rengia nurodytų teisės aktų

projektus ir pagal savo kompetenciją juos tvirtina;

14) užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų muitinės srities įsipareigojimų,

dalyvauja rengiant šių sutarčių projektus, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų

valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

15) vykdo kitą veiklą, reikalingą muitinės

įstaigų funkcijoms įgyvendinti.

funkcijas, turi teisę:

1) nustatyta tvarka teikti valstybės

institucijoms pasiūlymus ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus, kaip

taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė;

2) pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip

valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo

įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip

pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti;

3) duoti asmenims privalomus nurodymus

pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis į

įgaliotas valstybės institucijas dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos

ūkio subjektų veiklos apribojimo;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos,

jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių

subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;

5) naudotis kitomis šiame kodekse ir

kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką detaliai reglamentuoja Muitinės

departamento nuostatai. Juos tvirtina finansų ministras.

13 straipsnis. Teritorinė muitinė,

jos funkcijos ir teisės

įstaiga, veikianti Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė

muitinė yra juridinis asmuo.

muitinės viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento

direktorius.

funkcijas:

1) vadovauja jos veiklos zonoje

įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą;

2) atsako už muitinės priežiūros priemonių

įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą;

3) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų, už

kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir

tyrimą;

4) taikydama Operatyvinės veiklos įstatymo

nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodama operatyvinės veiklos

priemones, siekia nustatyti kontrabandos faktus;

5) jei yra kontrabandos požymių, iškelia

baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka

kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

6) renka ir apdoroja importo, eksporto bei

tranzito statistinius duomenis, nustatyta tvarka teikia juos Muitinės

departamentui;

7) vykdo kitas Muitinės departamento jai

pavestas užduotis.

turi teisę:

1) nustatyta tvarka teikti Muitinės

departamentui pasiūlymus ir gauti iš jo informaciją bei išaiškinimus, kaip

taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė;

2) Muitinės departamento pavedimu patikrinti,

kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo

įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė,

reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti;

3) teikti privalomus nurodymus pašalinti

įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kreiptis į Muitinės departamentą dėl

pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo;

4) šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti Lietuvos

Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos,

finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis

muitinės procedūromis;

5) ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų

banke išieškoti skolą muitinei, su ja susijusias baudas ir (arba) delspinigius;

6) remiantis Mokesčių administravimo

įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei sąskaitas banke, jeigu mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;

7) naudotis kitomis šiame kodekse ir

kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

14 straipsnis. Muitinės postai ir jų

funkcijos

muitinės padalinys, veikiantis Muitinės departamento nustatytoje vietoje.

Muitinės postai steigiami valstybės sienos perėjimo vietose, geležinkelio

stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro uostuose, taip pat kitose Muitinės

departamento nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių

ir prekių srautus bei jų muitinio tikrinimo galimybes.

posto viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius

teritorinės muitinės viršininko teikimu.

kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir

eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip pat kitų Muitinės departamento arba

teritorinės muitinės jam pavestų užduočių vykdymą.

15 straipsnis. Pagalba muitinės

įstaigoms

valstybinės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės

įstaigoms visą turimą informaciją apie rengiamus, daromus arba padarytus

įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė,

pažeidimus, taip pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka dalyvauti muitinės atliekamuose Lietuvos Respublikos ūkio

subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės

patikrinimuose.

organizacijos, įskaitant geležinkelio, oro, jūrų, upių ir vamzdynų transporto

įstaigas, muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius ir prekių laikinojo

saugojimo vietas eksploatuojančias įmones bei laisvųjų ekonominių zonų valdymo

bendroves, privalo suteikti muitinės įstaigų veiklai reikalingas patalpas.

16 straipsnis. Muitinės įstaigų

pagalba kitoms valstybės institucijoms

pateikti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms visą turimą informaciją apie

teisės pažeidimus, kuriuos jos nustato vykdydamos savo funkcijas, jeigu šių pažeidimų

prevencija arba tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai.

nuostatas teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamosiose bei

administracinėse bylose, taip pat teismai civilinėse bylose turi teisę įstatymų

nustatyta tvarka gauti muitinės įstaigose saugomą informaciją apie asmenų

atliekamas importo, eksporto arba tranzito operacijas. Statistiniai duomenys

valstybės institucijoms teikiami Statistikos įstatymo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Muitinės

tarptautiniai santykiai ir tarptautinis bendradarbiavimas

tarptautinėmis sutartimis ir savo iniciatyva muitinė pagal savo kompetenciją

palaiko ryšius ir bendradarbiauja su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis

ir tarptautinėmis organizacijomis.

susijusius su neteisėtu narkotikų, psichotropinių, nuodingųjų, radioaktyviųjų

medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, pinigų, kultūros vertybių gabenimu,

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka taiko

kontroliuojamojo pristatymo metodą. Taikant šį metodą, leidžiama neteisėtai

gabenamas arba įtariamas esant neteisėtai gabenamomis nurodytų prekių siuntas

įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išvežti iš jos arba gabenti per

ją tranzitu, kai muitinė bei kitos teisėsaugos institucijos tai žino ir

prižiūri. Kontroliuojamojo pristatymo metodas taikomas tik su generalinio

prokuroro sankcija.

18 straipsnis. Muitinės pareigūnai

ir tarnautojai

darbuotojai, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovo funkcijas arba

turi administracijos įgalinimus. Muitinės pareigūnų teises ir pareigas,

priėmimo į tarnybą, stažavimo, priesaikos, atestacijos, pareiginių laipsnių

suteikimo, perkėlimo į kitas pareigas, skatinimo, drausminės atsakomybės,

nušalinimo nuo pareigų, atleidimo iš tarnybos, darbo apmokėjimo ir socialinių

garantijų tvarką reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje

statutas.

darbuotojai, nevykdantys valdžios atstovo funkcijų ir neturintys

administracijos įgalinimų. Muitinės tarnautojams taikomi darbo santykius

reglamentuojantys įstatymai.

neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

veiksmai gali būti apskųsti šio kodekso IX dalyje, taip pat kituose teisės

aktuose nustatyta tvarka.

III DALIS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS PREKĖS APMOKESTINAMOS

IMPORTO IR

EKSPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS IR TAIKOMI IMPORTO,

EKSPORTO BEI TRANZITO

DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

IV SKYRIUS

MUITŲ TARIFAI, TARIFINIS PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS,

IMPORTO,

EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

19 straipsnis. Muitai

Muitai yra pagal muitų tarifą nustatyti

mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos prekės.

20 straipsnis. Muitų tarifai

Muitų tarifų įstatymu.

1) kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio

prekybos statistikos nomenklatūra;

2) importo ir eksporto muitų normos,

įskaitant lengvatinių muitų (preferencijų) normas. Lengvatinių muitų

(preferencijų) normos taikomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

21 straipsnis. Muitų tarifų taikymas

Jeigu atsižvelgiant į muitų tarifų

struktūrą iš tam tikrų šalių arba jų grupių kilusioms prekėms taikomi mažesni

muitai, įskaitant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus

lengvatinius muitus (preferencijas), kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikti

dokumentai, įrodantys tokių muitų taikymą sąlygojančią prekių kilmę.

22 straipsnis. Tarifinis prekių

klasifikavimas

Tarifiniu prekių klasifikavimu laikomas

nustatymas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos

nomenklatūros subpozicijos, kurioje šios prekės turi būti klasifikuojamos

vadovaujantis nurodytos nomenklatūros taikymo taisyklėmis.

23 straipsnis. Kiti importo ir

eksporto mokesčiai, importo, eksporto bei tranzito

draudimai ir apribojimai

taip pat apmokestinamos kitais importo ir eksporto mokesčiais, kurie nustatomi

ir taikomi vadovaujantis Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio ir kitais mokesčių

įstatymais.

draudimai ir apribojimai nustatomi ir taikomi vadovaujantis įstatymais bei

kitais teisės aktais.

V SKYRIUS

PREKIŲ KILMĖ

Pirmasis skirsnis

ĮPRASTINĖ (NEPREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

24 straipsnis. Įprastinės

(nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas

Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė

nustatoma:

1) taikant muitų tarifus, išskyrus

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus

(preferencijas);

2) taikant įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių

kilme;

3) įforminant ir išduodant prekių kilmės

sertifikatus.

25 straipsnis. Prekių kilmės šalis.

Prekės, išgautos ir pagamintos vienoje šalyje

kurioje prekės yra išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos.

vienoje šalyje, laikomos šios prekės:

1) šalies teritorijoje išgautos

mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos naudingosios iškasenos;

2) šalyje išaugę augalinės kilmės

produktai;

3) šalyje gimę ir užaugę gyvūnai;

4) produktai, pagaminti iš šalyje

užaugusių gyvūnų;

5) produktai, pagaminti iš šalyje

sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų;

6) jūrų žūklės ir kiti jūros verslų

produktai, laivų, registruotų toje šalyje ir plaukiojančių su tos šalies

vėliava, sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina į šalies teritorinius

vandenis;

7) produktai, išgauti arba pagaminti

plaukiojančiose įmonėse iš tos šalies kilmės prekių, nurodytų šios dalies 6

punkte, jeigu šios plaukiojančios įmonės registruotos toje šalyje ir plaukioja

su tos šalies vėliava;

8) produktai, išgauti iš jūros dugno ar

podugnio, esančio už teritorinių vandenų ribų, jeigu ta šalis turi išimtines

teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį;

9) gamybos proceso metu susidariusios

atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai, surinkti toje šalyje ir tinkami tiktai

žaliavoms regeneruoti;

10) prekės, pagamintos ar pradėtos gaminti

toje šalyje vien tik iš šios straipsnio dalies

1-9 punktuose nurodytų produktų arba jų darinių.

[25 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

26 straipsnis. Prekės, pagamintos

šalyje

šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje buvo atliekamas

baigiamasis, svarbus perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtose

gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo proceso metu pagaminama

kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos etapas.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

vienoje šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje buvo atliekamas

baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas perdirbimo arba apdorojimo procesas

tam tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo

proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos

etapas.]

sutartys arba šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato

kriterijus, pagal kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės

pripažįstamos kitomis arba tam tikras jų gamybos etapas - svarbiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624, 2001-12-04,

Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

27 straipsnis. Prekių kilmę

įrodančių dokumentų pateikimas

Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais

muitinei turi būti pateikti prekių kilmę įrodantys dokumentai, o jei kyla abejonių,

• taip pat ir kita informacija, reikalinga prekių kilmei nustatyti ar

patikrinti.

[27 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

28 straipsnis. Lengvatinės (preferencinės)

prekių kilmės nustatymas

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo taisyklės

apibrėžia sąlygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi lengvatiniai muitai.

VI SKYRIUS

PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS

29 straipsnis. Prekių muitinio

įvertinimo tvarkos taikymas

Šiame skyriuje nustatyta prekių

muitinio įvertinimo tvarka vadovaujamasi taikant muitų tarifą, kitus importo

mokesčius, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo draudimus

bei apribojimus, susijusius su prekių verte.

30 straipsnis. Sandorio vertės

metodo taikymas

laikoma sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti

už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją,

prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso 33 ir 34 straipsnio

nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu:

1) pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis

arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus:

geografinę sritį; arba

vertei;

2) prekių pardavimui arba jų kainai turėjo

įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo

sandorio vertei neįmanoma nustatyti;

3) tam tikra dalis pajamų, gautų pirkėjui

toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant, tiesiogiai

arba netiesiogiai tenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal šio kodekso 33

straipsnio nuostatas prekių pardavimo sandorio vertė gali būti patikslinta;

4) pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje

susiję, išskyrus atvejus, kai net pirkėjui ir pardavėjui esant tarpusavyje

susijusiems prekių pardavimo sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine

verte remiantis šio straipsnio 2-5 dalių nuostatomis.

laikoma prekių muitine verte pagal šio straipsnio 1 dalį, faktas, kad pirkėjas

ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, nelaikomas pakankamu pripažįstant

sandorio vertę netinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu įvertinus prekių

pardavimo aplinkybes nustatoma, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys

neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė pripažįstama tinkama prekių muitiniam

įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta ar kitu būdu gauta

informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys

turėjo įtakos kainai, deklarantas raštu informuojamas apie tokio sprendimo

motyvus ir jam suteikiama galimybė pateikti muitinei išdėstytų motyvų

įvertinimą.

tarpusavyje susiję, sandorio vertė pripažįstama tinkama ir prekių muitinis

įvertinimas atliekamas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu

deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo maždaug tuo pačiu metu (bet

ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) nustatytos:

1) tapačių arba panašių prekių pardavimo

eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertės, kai pirkėjas

ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję;

2) tapačių arba panašių prekių muitinės

vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 3 punktu;

3) tapačių arba panašių prekių muitinės

vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

palyginimus, atsižvelgiama į deklaranto nurodytus prekybos sąlygų ir parduodamų

prekių kiekio skirtumus, šio kodekso 33 straipsnyje išvardytas prekių vertės

sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo

nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes

su juo susijusiam pirkėjui.

įvertinimai atliekami deklaranto pageidavimu ir tik prekių vertės palyginimo

tikslais. Remiantis nurodytos dalies nuostatomis, negali būti nustatyta prekių

vertė, naudojama muitiniam įvertinimui vietoj sandorio vertės.

pinigų suma laikomi visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai

pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes. Į šią sumą įskaitomi

visi įvykdyti ar priklausantys įvykdyti pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba

pardavėjo nurodymu kitiems asmenims, esantys importuotų prekių pardavimo

pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai, pervedant

pinigus, pateikiant akredityvus arba perduodant kitus vertybinius popierius.

paklausos tyrimą), kuri vykdoma savo sąskaita, nėra laikoma netiesioginiu

apmokėjimu pardavėjui, išskyrus šio kodekso 33 straipsnyje nurodytas išlaidas,

kurias įvertinant gali būti patikslinama prekių muitinė vertė. Nustatant

importuotų prekių muitinę vertę, nurodytos pirkėjo veiklos išlaidos nėra

pridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos, net jeigu

šią veiklą galima laikyti vykdoma pardavėjo naudai arba jeigu ji vykdoma pagal

sutartį su pardavėju.

pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje susijusiais tik tais atvejais, jei:

1) vienas iš jų yra kito asmens verslo

vadovas arba darbuotojas;

2) jie yra juridiškai pripažįstami verslo

partneriais;

3) jie yra darbdavys ir darbuotojas;

4) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba

netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų su

balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;

5) vienas iš jų tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo kitą;

6) abu šie asmenys yra tiesiogiai arba

netiesiogiai valdomi trečiojo asmens;

7) abu šie asmenys tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį;

8) jie yra vienos šeimos nariai arba

giminės (iki antrosios eilės).

[8 dalies 8 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1

d.:

8) jie yra vienos šeimos nariai arba

giminės, kuriais laikomi: vyras ir žmona, tėvai ir vaikai, broliai ir seserys,

pusbroliai ir pusseserės, seneliai ir vaikaičiai, dėdės arba tetos ir sūnėnai

arba dukterėčios, įtėviai ir įvaikiai, įbroliai ir įseserės.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

31 straipsnis. Kitų prekių muitinio

įvertinimo metodų taikymas

nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 straipsnio nuostatomis, ji turi būti

nustatoma nuosekliai taikant šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus iki

punkto, pagal kurį ši vertė gali būti nustatyta. Kito punkto nuostatos gali

būti taikomos tiktai tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą, laikantis šio

straipsnio 2 dalyje nustatytos eilės tvarkos, prekių muitinės vertės nustatyti

neįmanoma. Deklaranto prašymu šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai gali būti

taikomi atvirkščia tvarka.

vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, laikoma:

1) tapačių prekių pardavimo eksportui į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Tapačiomis pripažįstamos

prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu

metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių

muitinė vertė turi būti nustatyta;

2) panašių prekių pardavimo eksportui į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos

prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu

metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių

muitinė vertė turi būti nustatyta;

3) vertė, nustatyta remiantis prekės

vieneto kaina, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už

importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačias arba

panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba

maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi

būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau;

[2 dalies 1, 2 ir 3 punktų redakcija nuo 2002 m.

birželio 1 d.:

1) tapačių prekių pardavimo eksportui į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Tapačiomis pripažįstamos

prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu

kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

2) panašių prekių pardavimo eksportui į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos

prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu

kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

3) vertė, nustatyta remiantis prekės

vieneto kaina, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už

importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačias arba

panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba

maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi

būti nustatyta;]

4) apskaičiuotoji vertė - suma, kurios

dėmenys yra šie dydžiai:

kitokio importuotų prekių apdorojimo išlaidų vertė;

dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms

parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios yra

tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti

nustatyta;

punkte nurodytų išlaidų vertė.

taikymo sąlygos ir taisyklės detaliau nustatytos šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

32 straipsnis. Prekių muitinis

įvertinimas, kai neįmanoma pritaikyti konkretaus

muitinio įvertinimo metodo

nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, ši vertė

nustatoma remiantis Lietuvos Respublikoje surinktais duomenimis ir naudojant

priemones, kurios atitinka Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų

ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio taikymo, Bendrojo susitarimo dėl muitų

tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio ir šio skyriaus nuostatų

bendruosius principus.

šio straipsnio 1 dalį, negalima remtis:

1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių

pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainomis;

2) sistema, pagal kurią nustatant prekių

muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių prekių verčių;

3) prekių kainomis šalies, iš kurios

prekės eksportuotos, vidaus rinkoje;

4) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių ir

panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis šio kodekso 31

straipsnio 2 dalies 4 punktu;

5) prekių, parduodamų eksportui į kitas

šalis, kainomis;

6) minimaliomis muitinėmis vertėmis;

7)sutartinėmis arba fiktyviomis

(kontrolinėmis) vertėmis.

33 straipsnis. Išlaidos, kurios

taikant sandorio vertės metodą pridedamos prie pinigų

sumos, sumokėtos arba priklausančios

sumokėti už importuotas prekes

šio kodekso 30 straipsnį, prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios

sumokėti už importuotas prekes, pridedama:

1) šios pirkėjo išlaidos, jeigu jos nėra

įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už prekes:

(brokeriams), išskyrus pirkimo komisinius;

jeigu šias talpas muitinė laiko importuotų prekių neatskiriama dalimi;

įpakavimo medžiagoms ir apmokėjimą už darbą;

2) atitinkamu būdu proporcingai paskirstyta

pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba sumažintomis kainomis

tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, susijusių su importuotų prekių gamyba

ir pardavimu eksportui, vertė. Šioms prekėms ir paslaugoms priskiriamos (tokiu

mastu, kokiu jų vertė neįskaityta į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų

sumą):

komponentai ir panašūs daiktai - sudėtinės importuotų prekių dalys

(priklausiniai);

daiktai, naudoti importuotoms prekėms gaminti;

daiktai, sunaudoti gaminant importuotas prekes,

apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant eskizų ir brėžinių paruošimą,

atlikti ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir būtini importuotų prekių

gamybai;

3) mokesčiai už patentus ir licencijas,

susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma. Juos pirkėjas privalo

tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti vykdydamas šių prekių pardavimo jam

sąlygas (tokiu mastu, kokiu mokesčiai už patentus ir licencijas neįskaityti į

sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą), išskyrus:

importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

arba paskirstyti importuotas prekes, jeigu šis apmokėjimas nėra prekių

pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sąlyga;

4) tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui

tenkanti pajamų dalis, gauta toliau perparduodant, naudojant importuotas prekes

ar kitaip jomis disponuojant;

5) importuotų prekių gabenimo ir draudimo

išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių krovimo ir

tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją.

pridedami prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos tiktai

remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.

sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos nepridedami jokie kiti

dydžiai, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje.

komisiniai vadinamas importuotojo atlygis savo agentui už atstovavimą perkant

prekes, kurių muitinė vertė nustatoma.

34

straipsnis. Išlaidos,

neįskaitomos į prekių muitinę vertę

Jeigu nėra įskaitytos į pinigų sumą,

sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, į prekių muitinę

vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos išlaidos:

1) prekių gabenimo išlaidos, atsiradusios

po prekių atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

2) statybos, montažo, surinkimo,

priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, atsiradusios po gamyklų įrangos,

mašinų, įrengimų ar panašių prekių importavimo;

3) palūkanos, sumokėtos pirkėjo pagal

atitinkamą finansinį susitarimą ir susijusios su importuotų prekių pirkimu

neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius yra pardavėjas, ar kitas asmuo.

Finansinis susitarimas turi būti sudarytas raštu ir pirkėjas pareikalautas turi

sugebėti įrodyti, kad:

pinigų sumą, kuri deklaruojama kaip sumokėta ar priklausanti sumokėti;

įprastinės tokiems sandoriams toje šalyje tuo metu, kai buvo suteiktas

kreditas;

4) apmokėjimas už teisę tiražuoti

importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

5) pirkimo komisiniai;

6) importo muitai ir mokesčiai, mokami

Lietuvos Respublikoje importuojant arba parduodant tam tikras prekes.

35 straipsnis. Automatinio duomenų

apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių

duomenų bei programinės įrangos

muitinės vertės nustatymas

Automatinio duomenų apdorojimo įrangai

skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinė vertė

nustatoma remiantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytomis taisyklėmis.

36 straipsnis. Išlaidų, išreikštų

užsienio valiuta, perskaičiavimas

Jeigu išlaidos, į kurias atsižvelgiama

nustatant prekių muitinę vertę, išreikštos užsienio valiuta, jos

perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų kursą. Jeigu tam

tikros užsienio valiutos oficialus kursas nenustatytas, išlaidos

perskaičiuojamos litais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka.

[36 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

37 straipsnis. Kitų nuostatų, reglamentuojančių

prekių muitinį įvertinimą, taikymas

išleistų laisvai cirkuliuoti po to, kai su jomis buvo atliekami kiti muitinės

sankcionuoti veiksmai, šio skyriaus nuostatos taikomos atsižvelgiantį nurodytų

prekių muitinį įvertinimą reglamentuojančias šio kodekso ir kitų teisės aktų

nuostatas.

tiekiamų greitai gendančių prekių muitinę vertę, deklaranto prašymu gali būti

taikoma paprastesnė, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

kurios paprastai tiekiamos pagal konsignacijos sutartis, muitinę vertę,

deklaranto prašymu netaikant šio kodekso 30, 31 ir 32 straipsnių gali būti

taikoma paprastesnė, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

IV DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ IR VEIKSMAI

SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO

VII SKYRIUS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ

38 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekių muitinės priežiūra

įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento laikomos muitinės prižiūrimomis. Jos gali

būti muitinės tikrinamos vadovaujantis šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nuostatomis.

prižiūrimos tol, kol joms pripažįstamas Lietuvos prekių statusas. Ne Lietuvos

prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų statusas į Lietuvos

prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje,

kol jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį,

reeksportuojamos arba sunaikinamos vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio

nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

39

straipsnis. Įvežtų į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimas

prekes įvežęs asmuo,laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vadovaudamasis

muitinės nurodymais, privalo jas nedelsiant pristatyti:

1) į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą

muitinės nustatytą vietą;

[1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1

d.:

1) į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą

muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą;]

2) į laisvąją zoną, jeigu prekės

tiesiogiai į ją gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant per kitą

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji zona ribojasi su

Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje.

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, taip pat atsako už šio

straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies nuostatų

laikymąsi.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, atsako už šio

straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies nuostatų

laikymąsi.]

muitų teritorijos ribų gali būti tikrinamos muitinės pagal atitinkamas Lietuvos

Respublikos tarptautines sutartis, traktuojamos taip pat kaip ir prekės,

įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

nuostatos gali būti netaikomos, jeigu yra įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytų turizmo, pasienio susisiekimo, pašto siuntų arba mažaverčių siuntų

gabenimo lengvatų ir jeigu sudaromos galimybės įgyvendinti būtinas muitinės

priežiūros priemones.

pat netaikomos prekėms, kurios laivais arba orlaiviais gabenamos per Lietuvos

Respublikos teritorinius vandenis arba oro erdvę, jeigu prekių paskirties jūrų,

upių arba oro uostas yra ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

40 straipsnis. Prekių įvežimas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją susidarius

ypatingoms aplinkybėms

nenugalimos jėgos negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies

nuostatų, asmuo, atsakingas už prekių gabenimą, pats arba per kitą asmenį

privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją. Jeigu dėl

nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos prekės nėra visiškai prarastos,

muitinei privalo būti pateikta informacija apie tikslią jų buvimo vietą.

nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio 5

dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esantį

uostą arba nusileisti šioje teritorijoje ir negali būti laikomasi šio kodekso

39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už laivo arba orlaivio atvykimą

į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, pats arba per kitą asmenį privalo

nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio 5

dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esantį

uostą arba nusileisti šioje teritorijoje ir negali būti laikomasi šio kodekso

39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, įplukdęs laivą į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją arba nutupdęs šioje teritorijoje orlaivį, pats arba per kitą

asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją.]

imtis norint užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių arba šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų laivais ar orlaiviais gabenamų prekių muitinės

priežiūrą. Muitinės nurodymu šios prekės privalo būti nugabentos į muitinės

įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

VIII SKYRIUS

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI

41 straipsnis. Prievolė pateikti

muitinei į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtas

prekes

Prekės, kurios vadovaujantis šio kodekso

39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis atgabenamos į muitinės įstaigą arba

kitą muitinės nustatytą vietą, privalo būti pateiktos muitinei. Prekes muitinei

privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

[41 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

42 straipsnis. Prekės, kurių

neprivaloma pateikti muitinei

Prekių, įvežtų į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją, neprivaloma pateikti muitinei tik įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytais atvejais.

43 straipsnis. Pateiktų muitinei

prekių apžiūra

Jei muitinė sutinka, pateiktos muitinei

prekės gali būti apžiūrimos, taip pat imami jų pavyzdžiai arba mėginiai, jei

tai reikalinga įforminti muitinės sankcionuotiems veiksmams, kuriuos leidžiama

atlikti su šiomis prekėmis. Apžiūrėti prekes, imti jų pavyzdžių arba mėginių

leidžiama teisę disponuoti prekėmis turinčiam ir pateikusiam prašymą asmeniui

arba jo atstovui.

[43 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

44 straipsnis. Bendrosios deklaracijos

pateikimas

1.Kartu su prekėmis, pateikiamomis

muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti

pateikta bendroji deklaracija, išskyrus šio kodekso 46 straipsnyje nustatytus

atvejus.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti

pateikta bendroji deklaracija, kurioje šios prekės nurodytos, išskyrus šio

kodekso 46 straipsnyje nustatytus atvejus.]

deklaracija gali būti pateikta ne vėliau kaip per 1 darbo dieną skaičiuojant

nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

45

straipsnis. Bendrosios

deklaracijos forma ir asmenys, privalantys ją pateikti

nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės nustatyta tvarka vietoj bendrosios

deklaracijos gali būti naudojami prekybos, transporto ar kiti dokumentai,

kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės nustatyta tvarka kaip bendroji

deklaracija gali būti naudojami muitinės, prekybos, transporto ar kiti

dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.]

1) asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją;

2) asmuo, kurio įgaliotas veikė šios

straipsnio dalies 1 punkte nurodytas asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

46

straipsnis. Atvejai, kada

muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją

Atsižvelgdama į įstatymų ir kitų teisės

aktų nuostatas, reglamentuojančias keleivių gabenamų daiktų ir pašto siuntų

įvežimą, muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją, jeigu tai

netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones ir jeigu nesibaigus šio kodekso

44 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui prekės pateikiamos muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti.

47

straipsnis. Prekių

iškrovimas

gabenančių transporto priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto

priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose vietose.

Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės arba jų dalis turi būti

nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių

iškrovimą būtina nedelsiant informuoti muitinę.

transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti

ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms iškrauti,

išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose.

[47 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

49 straipsnis. Muitinės sankcionuotų

veiksmų įforminimas

Jeigu muitinei pateiktos ne

Lietuvos prekės, turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos

galima atlikti su šiomis prekėmis.

50 straipsnis. Muitinės sankcionuotų

veiksmų įforminimo terminai

deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su

prekėmis, turi būti įforminti:

1) per 45 dienas nuo bendrosios

deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos jūra;

2) per 20 dienų nuo bendrosios

deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos ne jūra.

aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1

dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 90 dienų

nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau, negu būtina

atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1

dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 180 dienų

nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau, negu būtina,

atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

51 straipsnis. Laikinai saugomos

prekės

Kol nėra įforminti muitinės

sankcionuoti veiksmai su muitinei pateiktomis prekėmis, jos laikomos laikinai

saugomomis prekėmis.

52 straipsnis. Laikinai saugomų

prekių laikymas

gali būti laikomos tiktai muitinės nustatytose vietose, laikantis muitinės

nustatytų sąlygų.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

laikomos tiktai muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose,

laikantis muitinės nustatytų sąlygų.

asmuo, laikantis laikinai saugomas prekes, pateiktų garantiją, reikalingą

užtikrinti remiantis šio kodekso 187 arba 188 straipsnių nuostatomis galinčios

atsirasti skolos muitinei atlyginimą.

[Straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2002 m. birželio 1

d.:

(laikinojo prekių saugojimo sandėliai), kuriuose Lietuvos Respublikos ir

užsienio asmenims teikiamos laikinojo saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos,

steigiami šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

53 straipsnis. Veiksmai, kuriuos

galima atlikti su laikinai saugomomis prekėmis

Atsižvelgiant į šio kodekso

43 straipsnio nuostatas, su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tiktai

tokius veiksmus, kurie reikalingi jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir

nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų.

55 straipsnis. Laikinai saugomų

prekių sunaikinimas

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais, kai dėl šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje

nurodytų priežasčių su muitinei pateiktomis prekėmis negali būti atliekami

muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė turi teisę šias prekes sunaikinti. Apie

tokį prekių sunaikinimą informuojamas jomis disponuojantis asmuo, kuris privalo

apmokėti prekių sunaikinimo išlaidas.

56 straipsnis. Neteisėtai įvežtos

arba norint išvengti muitinės priežiūros nuslėptos prekės

įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti

muitinės priežiūros, muitinė imasi visų įstatymų nustatytų priemonių, įskaitant

prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, kad būtų sureguliuota su tomis

prekėmis susijusi situacija.

Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros

ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu

nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės

pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai

nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros

ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu

nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą.

Pareiškimas paduodamas ne anksčiau kaip suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai

nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. Pareiškimas dėl greitai

gendančių prekių, kurių sąrašas sudaromas šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka, paduodamas ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po

tos dienos, kai šios prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

[Kodeksas papildomas 56(1) straipsniu nuo

2002 m. birželio 1 d.:

56(1) straipsnis. Prekių

realizavimas, kai panaikinus sprendimą dėl jų sulaikymo arba

konfiskavimo prekės neatsiimamos

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka

panaikinus sprendimą dėl prekių sulaikymo arba konfiskavimo jų savininkas per

30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą ar

atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės

realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Už realizuotas

prekes gautos lėšos, atskaičius saugojimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos

prekių savininkui.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

V DALIS

MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

X SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis. Prekių deklaravimas

pateikiant jas muitinės procedūrai įforminti

pateikiamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos

konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai.

deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo

perdirbti ar muitinio tranzito procedūroms, yra muitinės prižiūrimos nuo

muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės deklaracija

pripažįstama negaliojančia.

59 straipsnis. Muitinės įstaigų

kompetencija

Muitinės įstaigų kompetenciją pagal

prekių ir transporto priemonių rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar

muitinės procedūros vykdytojų buveinių adresus nustato Muitinės departamentas.

60 straipsnis. Muitinės deklaracijos

pateikimo formos

Muitinės deklaracija gali

būti pateikiama:

1) raštu;

2) žodžiu arba veiksmu, kuriuo asmuo,

turintis disponavimo prekėmis teisę, pareiškia savo norą pateikti jas muitinės

procedūrai įforminti, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali

būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

3) naudojantis automatinio duomenų

apdorojimo techninėmis priemonėmis, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo

būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka ir šis būtas muitinei yra priimtinas.

Antrasis skirsnis

MUITINĖS DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS

61 straipsnis. Įprastinė

(nesupaprastinta) muitinės deklaracijų pateikimo raštu

procedūra

turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės deklaracijose būtina

nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai

muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingą informaciją. Muitinės

deklaracijos turi būti pasirašytos ir nustatytais atvejais patvirtintos

deklaranto antspaudu arba suderinto su muitine pavyzdžio spaudu. Muitinės

deklaracijos pildomos ir įforminamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka.

būti pateikti visi dokumentai, reikalingi įforminti ir atlikti muitinės procedūrai,

kuriai deklaruojamos prekės.

62 straipsnis. Muitinės deklaracijų

priėmimas muitiniam tikrinimui

Muitinės deklaracijos

priimamos muitiniam tikrinimui, jeigu jos atitinka šio kodekso

61 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos

muitinei.

63 straipsnis. Teisė pateikti

muitinės deklaraciją

kodekso 3 straipsnio reikalavimus, muitinės deklaraciją turi teisę pateikti bet

kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis asmuo, galintis

pateikti arba pateikęs muitinės įstaigai prekes ir dokumentus, reikalingus

įforminti ir atlikti muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės.

Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą turintis asmuo, išskyrus šio straipsnio

4 dalyje nurodytus atvejus.

[2 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Respublikos ūkio subjekto statusą turintis asmuo, įtrauktas į importuotojų ir

eksportuotojų registrą, kurį vadovaudamasis šio kodekso taikymą

reglamentuojančiais teisės aktais tvarko Muitinės departamentas, išskyrus šio

straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.]

deklaracijos priėmimas suteikia asmeniui tam tikrų įpareigojimų, asmuo muitinės

deklaraciją turi pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu.

netaikoma asmenims, deklaruojantiems prekes muitinio tranzito procedūrai, taip

pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

deklaruojantiems prekes laikinojo įvežimo procedūrai bei asmenims (keleiviams

ir pan.), ne nuolat deklaruojantiems prekes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

64 straipsnis. Muitinės deklaracijos

taisymas

atitinkamą prašymą, muitinė gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam

tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją. Pataisos muitinės deklaracijoje negali

pakeisti joje pateiktos informacijos tiek, kad muitinės deklaracija galėtų būti

taikoma tokios rūšies prekėms, kurios joje nebuvo nurodytos.

įforminimo negalima taisyti, jeigu deklarantas pateikė prašymą ją taisyti po

to, kai muitinė:

1) informavo deklarantą, kad bus atliekama

prekių apžiūra;

2) nustatė, kad tam tikri muitinės

deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi;

3) išleido prekes.

65 straipsnis. Muitinės deklaracijos

pripažinimas negaliojančia

muitinė pripažįsta negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės

deklaraciją, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės buvo deklaruotos

muitinės deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai per klaidą arba kad dėl

tam tikrų aplinkybių atlikti muitinės procedūrą, kuriai prekės buvo

deklaruotos, nėra tikslinga. Jeigu deklarantas pateikia prašymą pripažinti

negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją po to, kai

muitinė pareiškė norą apžiūrėti prekes, prašymas gali būti patenkintas tiktai

atlikus prekių apžiūrą.

2.Muitinės deklaracija

negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu prekės yra išleistos, išskyrus šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus.

pripažinimas negaliojančia neatima muitinės teisės taikyti deklarantui

sankcijas už padarytus pažeidimus.

66 straipsnis. Muitinės deklaracijos

priėmimo muitiniam tikrinimui datos taikymas

Muitinės deklaracijos priėmimo

muitiniam tikrinimui data remiamasi nustatant muitinės procedūros, kuriai

deklaruotos prekės, atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo tvarką

reglamentuojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu šis kodeksas

ar jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita.

[66 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

67 straipsnis. Muitinės deklaracijos

tikrinimas

Muitinė, tikrindama muitiniam

tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, turi teisę:

1) patikrinti muitinės deklaraciją

sudarančius ir kartu su ja pateikus dokumentus, reikalauti iš deklaranto

pateikti kitus dokumentus, būtinus muitinės deklaracijoje pateiktos

informacijos teisingumui patikrinti;

2) patikrinti prekes, paimti jų

pavyzdžių ar mėginių analizei arba detaliam patikrinimui.

68 straipsnis. Prekių tikrinimas

nugabenimą į vietas, kuriose jos turi būti patikrinamos ir paimama jų pavyzdžių

arba mėginių, taip pat už jų iškrovimą ir kitus patarnavimus, reikalingus

prekėms patikrinti ir jų pavyzdžiams arba mėginiams paimti. Visas su tuo

susijusias išlaidas padengia deklarantas.

būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų pavyzdžius arba mėginius.

Muitinė prireikus turi teisę reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas

dalyvautų tikrinant prekes, imant jų pavyzdžius arba mėginius ir suteiktų tokio

tikrinimo, pavyzdžių arba mėginių ėmimo metu būtiną pagalbą.

tyrimo ir tyrimo išlaidų padengimo tvarką nustato Muitinės departamentas.

Deklarantui už paimtus prekių pavyzdžius arba mėginius nemokama ir kitaip

nekompensuojama.

[Straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2002 m. birželio 1

d.:

mėginių paėmimas atliekamas šio kodekso 47 straipsnio ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis,

būtinomis muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimui

užtikrinti. Tikrintinas prekes bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka

įvertinusi atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

69 straipsnis. Prekių tikrinimo

rezultatų taikymas

dalis muitinės deklaracijoje nurodytų prekių, patikrinimo rezultatai taikomi

visoms toje muitinės deklaracijoje nurodytoms prekėms. Deklarantas turi teisę

reikalauti, kad prekių tikrinimas būtų tęsiamas, jeigu jis mano, kad dalies

prekių patikrinimo rezultatai negali būti taikomi likusiai muitinės

deklaracijoje nurodytų prekių daliai.

dalį, kai muitinės deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau pavadinimų

prekės, informacija apie kiekvieną iš jų laikoma atskira muitinės deklaracija.

70 straipsnis. Muitinės deklaracijos

tikrinimo rezultatų taikymas

tikrinimo rezultatais remiamasi taikant šio kodekso ir kitų teisės aktų

nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti pateiktos prekės,

atlikimo tvarką.

deklaracija nebuvo patikrinta, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos

remiantis muitinės deklaracijoje pateikta informacija.

71 straipsnis. Prekių identifikavimo

priemonių taikymas

identifikuoti, jeigu identifikavimo reikia muitinės procedūros, kuriai prekės

buvo deklaruotos, atlikimo tvarką reglamentuojančių šio kodekso ir kitų teisės

aktų nuostatų taikymui užtikrinti.

uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar suardyti tiktai muitinė

arba tai gali būti atlikta tiktai su muitinės leidimu, išskyrus atvejus, kai

juos nuimti arba suardyti būtina dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos

jėgos, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

72 straipsnis. Prekių išleidimas

išleidžia prekes, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės

deklaracijoje pateikti duomenys (išskyrus šio kodekso 73 straipsnyje nurodytus

atvejus), jeigu laikomasi prekių pateikimo atitinkamai muitinės procedūrai

įforminti sąlygų ir jeigu prekėms nėra taikomi draudimai arba apribojimai.

Muitinė išleidžia prekes ir tais atvejais, kai muitinės deklaracijoje pateiktų

duomenų neįmanoma patikrinti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai toliau

tikrinti prekių nereikia.

nurodytos prekės išleidžiamos tuo pačiu metu.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

nurodytos prekės išleidžiamos vienu metu. Taikant šią straipsnio dalį, kai

viena muitinės deklaracija deklaruojamos dviejų arba daugiau rūšių prekės,

duomenys, susiję su kiekvienos rūšies prekėmis, laikomi sudarančiais atskirą

deklaraciją.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

73 straipsnis. Prekių išleidimas

pateikus garantiją

atsiranda skola muitinei, muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos

tiktai tada, kai skola atlyginta arba pateikta reikalinga garantija.

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais atliekant muitinės

procedūrą, kuriai deklaruotos prekės, muitinė reikalauja pateikti garantiją,

prekės neišleidžiamos, kol tokia garantija nepateikiama.

74 straipsnis. Priemonės, taikomos,

kai prekės negali būti išleidžiamos

įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu prekės dėl šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių negali būti išleidžiamos arba jeigu

išleistos prekės neišgabenamos per pagrįstai tam reikalingą laiką.

1) dėl deklaranto kaltės per nustatytą

laiką neįmanoma atlikti jų muitinio tikrinimo;

2) nepateikti muitinės procedūros, kuriai

deklaruotos prekės, taikymui būtini dokumentai;

3) per nustatytą laiką nesumokėti už jas

nustatyti importo arba eksporto muitai ar mokesčiai arba nepateikta garantija;

4) joms taikomos draudimo arba apribojimo

priemonės ir kitais įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais.

realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

75 straipsnis. Supaprastintos

procedūros

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais muitinė, norėdama

supaprastinti muitinės procedūrų įforminimą ir galėdama užtikrinti tinkamą jų

atlikimo priežiūrą, turi teisę:

1) leisti nepateikti muitinės deklaracijoje

tam tikros informacijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje, arba

nepateikti kartu su muitinės deklaracija tam tikrų to paties straipsnio 2

dalyje nurodytų dokumentų;

2) vietoj muitinės deklaracijos, nurodytos

šio kodekso 61 straipsnyje, priimti prekybos, transporto arba kitus dokumentus,

kurie kartu su prekėmis pateikiami įforminant atitinkamą muitinės procedūrą;

3) laikyti prekes pateiktomis atitinkamai

muitinės procedūrai įforminti, jei informacija apie jas įrašyta į apskaitos

dokumentus.

prekybos arba kituose dokumentuose, pateikiamuose vietoj muitinės deklaracijos,

taip pat apskaitos dokumentų įrašuose turi būti nurodyta informacija, kurios

pakaktų prekėms identifikuoti. Įrašant prekes į apskaitos dokumentus, turi būti

nurodoma įrašymo data.

tvarka taikant supaprastintas muitinės procedūras, išskyrus šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, deklarantas privalo pateikti

papildomą muitinės deklaraciją, kuri gali būti periodinės arba suvestinės

muitinės deklaracijos pobūdžio.

deklaracijos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, laikomos vientisu

dokumentu, įsigaliojančiu nuo supaprastintos muitinės deklaracijos priėmimo

dienos; šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais įrašymas į

apskaitos dokumentus turi tą pačią juridinę galią kaip ir šio kodekso 61

straipsnyje nurodytos muitinės deklaracijos priėmimas.

76 straipsnis. Kitos muitinės

deklaracijos

Jeigu muitinės deklaracija pateikiama

žodžiu ar veiksmu, kaip nurodyta šio kodekso 60 straipsnio 2 punkte, arba

naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, kaip

nurodyta to paties straipsnio 3 punkte, šio kodekso 61-75 straipsniai taikomi

laikantis pagrindinių juose išdėstytų principų šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

[76 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

77 straipsnis. Muitinės deklaracijų

tikrinimas po jų įforminimo

deklaranto prašymu patikrinti muitinės deklaracijas po prekių išleidimo.

įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę

patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus, susijusius su atitinkamų prekių

importu arba eksportu, taip pat su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis

operacijomis. Tokie patikrinimai gali vykti deklaranto ar bet kurio kito

asmens, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su minėtomis operacijomis arba

turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė taip pat turi teisę tikrinti

prekes, kol jas įmanoma pateikti tikrinimui.

deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą paaiškėja,

kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio kodekso arba

kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia

informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, imasi šio kodekso

ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių pataisyti muitinės deklaraciją,

išieškoti papildomai apskaičiuotus ir grąžinti nepagrįstai sumokėtus arba

išieškotus muitus ir mokesčius, taip pat kitų priemonių, būtinų susidariusiai

padėčiai sureguliuoti.

[2 ir 3 dalių redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę

patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus bei duomenis, susijusius su

atitinkamų prekių importu arba eksportu arba su paskesnėmis prekybos šiomis

prekėmis operacijomis, neatsižvelgiant į naudojamas jų laikmenas (įskaitant kompiuterinę

informaciją). Tokie patikrinimai gali vykti deklaranto ar bet kurio kito

asmens, per jo vykdomą komercinę ir ūkinę veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai

susijusio su minėtomis operacijomis arba dėl jo vykdomos komercinės ir ūkinės

veiklos turinčio minėtus dokumentus arba duomenis, patalpose. Muitinė taip pat

turi teisę tikrinti prekes, kol jas įmanoma pateikti tikrinimui.

muitinės deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą

paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio

kodekso arba kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos neteisingai ar remiantis

neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta

informacija, imasi šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių

pataisyti muitinės deklaraciją, išieškoti papildomai apskaičiuotus arba

grąžinti nepagrįstai sumokėtus arba išieškotus muitus ir mokesčius, taip pat

kitų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Trečiasis skirsnis

PREKIŲ IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI

78 straipsnis. Prekių išleidimo

laisvai cirkuliuoti reikšmė

Ne Lietuvos prekių išleidimas laisvai cirkuliuoti

suteikia joms Lietuvos prekių statusą. Išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti,

pripažįstama, kad joms neturi būti taikomos importo draudimo arba ribojimo

priemonės, kad atlikti jų importui taikomi formalumai ir sumokėti visi importo

muitai ir mokesčiai.

80 straipsnis. Išleistų laisvai

cirkuliuoti prekių muitinės priežiūra

laisvai cirkuliuoti prekės dėl jų ypatingos paskirties visai ar iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jos lieka muitinės prižiūrimos.

Muitinės priežiūra prekėms nebetaikoma, kai nebesilaikoma nustatytų

neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygų ir prekės eksportuojamos,

sunaikinamos arba sumokėjus nustatytus importo muitus ir mokesčius leidžiama

jas naudoti pagal kitą paskirtį, negu buvo numatyta visai ar iš dalies

neapmokestinant šiais importo muitais ir mokesčiais.

nurodytoms prekėms taikomos šio kodekso 86 ir 88 straipsnių nuostatos.

81 straipsnis. Lietuvos prekių

statuso praradimas išleidus jas laisvai cirkuliuoti

Išleistos laisvai

cirkuliuoti prekės praranda muitinės pripažintą Lietuvos prekių statusą, jeigu:

1) jų išleidimui laisvai cirkuliuoti

pateikta muitinės deklaracija vadovaujantis šio kodekso

65 straipsniu pripažinta negaliojančia išleidus prekes;

[1 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

1) jų išleidimui laisvai cirkuliuoti

įforminta muitinės deklaracija pripažinta negaliojančia išleidus prekes;]

2) už šias prekes sumokėti importo muitai

ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, kai:

procedūra (pagal drobeko sistemą);

straipsniu nustatoma, kad prekės turi defektų arba neatitinka sutartyje

(kontrakte) nustatytų sąlygų;

atvejais už prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba

atsisakyta juos išieškoti prekes eksportavus, reeksportavus ar su jomis atlikus

kitus muitinės sankcionuotus veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Ketvirtasis skirsnis

MUITINĖS PROCEDŪROS, KURIAS ATLIEKANT PREKĖS SĄLYGIŠKAI

NEAPMOKESTINAMOS IMPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS, IR

EKONOMINIO

POVEIKIO TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS (BENDROSIOS

NUOSTATOS,

TAIKOMOS KELIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS)

82 straipsnis. Bendrosios nuostatos

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, kai atliekamos šios muitinės

procedūros:

1) muitinis tranzitas;

2) muitinis sandėliavimas;

3) laikinasis įvežimas

perdirbti,sąlygiškai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais;

4) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

5) laikinasis įvežimas.

vadinamos šios muitinės procedūros:

1) muitinis sandėliavimas;

2) laikinasis įvežimas perdirbti;

3) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

4) laikinasis įvežimas;

5) laikinasis išvežimas;

6) laikinasis išvežimas perdirbti.

pateiktos įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai

neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat prekės, pateiktos

įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant drobeko sistemą),

atlikus išleidimo laisvai cirkuliuoti ir šio kodekso 122 straipsnyje nurodytus

formalumus.

įvežtos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti ar muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūra, bet neatlikta jokia jų perdirbimo operacija.

83 straipsnis. Ekonominio poveikio

turinčių muitinės procedūrų reguliavimas

Bet kuri ekonominio

poveikio turinti muitinės procedūra gali būti atliekama tiktai šio kodekso ir

jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus muitinės

leidimą.

84 straipsnis. Muitinės leidimų

išdavimo sąlygos

Atsižvelgiant į papildomus specialius

tam tikrų muitinės procedūrų atlikimo tvarkos reikalavimus, šio kodekso 83

straipsnyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami tiktai tada,

kai:

1)leidimo prašantis asmuo

pateikia garantiją, užtikrinančią, kad bus įvykdyti įsipareigojimai, susiję su

prašyme nurodyta muitinės procedūra;

2) muitinė gali užtikrinti

atitinkamos muitinės procedūros priežiūrą bei kontrolę, ir tam reikalingų

administracijos priemonių išlaidos nėra neproporcingai didelės, palyginti su

šios muitinės procedūros vykdymo ekonominiu tikslingumu.

85 straipsnis. Muitinės procedūrų

atlikimo sąlygos

atlikimo sąlygos nustatomos šiam tikslui išduotame leidime.

privalo informuoti muitinę apie visas po leidimo gavimo susidariusias

aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio leidimo pratęsimui arba turiniui.

[Kodeksas papildomas 85(1) straipsniu nuo

2002 m. birželio 1 d.:

85(1) straipsnis.

Tolesnis muitinės procedūros, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais,

taikymas prekėms, išgautoms,

pagamintoms arba išgautoms ir

pagamintoms iš prekių, kurioms ši

muitinės procedūra įforminta

Šio kodekso 2 straipsnio 12 punkto a

papunktyje nurodytos prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos

iš kitų prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai

neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, ir toliau laikomos prekėmis,

kurioms taikoma ta pati muitinės procedūra, kol joms neįforminami kiti muitinės

sankcionuoti veiksmai.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

86 straipsnis. Garantijų pateikimas

atliekant muitinės procedūras

Kai prekės pateikiamos

įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę reikalauti garantijos,

užtikrinančios, kad bus atlyginta bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti

dėl šių prekių.

87 straipsnis. Muitinės procedūros baigimas

turinti muitinės procedūra, kurią atliekant prekės sąlygiškai neapmokestinamos

importo muitais ir mokesčiais, baigiama pateikus prekes, kurioms ji buvo

taikoma, arba šią muitinės procedūrą atliekant gautus kompensacinius ar

perdirbtuosius produktus kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai,

susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta muitinės procedūra nebuvo nustatyta

tvarka baigta.

88 straipsnis. Muitinės procedūros

vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas

Ekonominio poveikio

turinčios muitinės procedūros vykdytojo teisės ir pareigos muitinės

nustatytomis sąlygomis gali būti perduotos kitiems asmenims, prisiimantiems su

šia muitinės procedūra susijusius įsipareigojimus ir užtikrinantiems, kad bus

laikomasi visų jos vykdymo sąlygų.

Penktasis skirsnis

MUITINIS TRANZITAS

89 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros taikymas

procedūra taikoma, kai iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos

į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos:

1) ne Lietuvos prekės,

neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių

draudimų ir apribojimų;

2) Lietuvos prekės,

gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestintos eksporto muitais

ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.

dalies nuostatas prekės gabenamos:

1) taikant muitinio

tranzito procedūrą šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

2) su TIR knygele,

vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su

TIR knygele (Ženeva, 1975 m. lapkričio 14 d.) nuostatomis;

3) su ATA knygele,

vadovaujantis Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulas, 1990 m. birželio 26 d.)

nuostatomis;

4) paštu (įskaitant

siuntinių gabenimą).

tranzito procedūrą prekėms, kurioms buvo įforminta ekonominio poveikio turinti

muitinės procedūra, vadovaujamasi tokių prekių gabenimo tvarką

reglamentuojančiomis šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatomis.

90

straipsnis. Muitinio

tranzito procedūros pradžia ir pabaiga

Muitinio tranzito procedūra pradedama

išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama paskirties muitinės įstaigoje,

nustatyta tvarka pateikus šioms įstaigoms prekes kartu su atitinkamais

dokumentais.

[90 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

91 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros taikymas prekėms, gabenamoms per kitos

valstybės teritoriją

Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma prekėms,

gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, tik tais atvejais, jeigu:

1) tai yra numatyta

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;

2) šioms prekėms

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminti muitinės ir (arba) transporto

dokumentai; tokiu atveju muitinio tranzito procedūros vykdymas sustabdomas, kol

prekės gabenamoms per kitos valstybės teritoriją.

92 straipsnis. Garantijų taikymas

atliekant muitinio tranzito procedūrą

privalo nustatyta tvarka pateikti garantiją, užtikrinančią, kad bet kokia skola

muitinei, galinti atsirasti dėl prekių, kurioms taikoma ši muitinės procedūra,

bus atlyginta, išskyrus šio kodekso 93 straipsnyje nurodytus atvejus.

teisės aktų nustatytais atvejais garantijos gali būti nepateikiamos arba

taikomos bendrosios garantijos, jeigu prekės gabenamos:

1) jūrų transportu;

2) oro transportu;

3) vamzdynų arba kitu stacionariuoju

transportu;

4) geležinkelio transportu.

[92 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

93 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros vykdytojų atleidimas nuo garantijų

pateikimo

straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų, turi teisę atleisti nuo garantijų

pateikimo muitinio tranzito procedūros vykdytojus, kurie atitinka šio

straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

dalį atleisti nuo garantijų pateikimo galima tiktai muitinio tranzito

procedūros vykdytojus:

1) turinčius Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2) reguliariai atliekančius

muitinio tranzito procedūrą;

3) finansiniu požiūriu

galinčius užtikrinti įsipareigojimų muitinei įvykdymą;

4) nepadariusius šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų šio kodekso, mokesčių įstatymų

ir kitų teisės aktų pažeidimų;

5) kurie šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka raštu įsipareigojo, kad

gavę pirmą raštišką muitinės teikimą, susijusį su šių asmenų atlikta arba

atliekama muitinio tranzito procedūra, sumokės teikime nurodytą pinigų sumą.

2 dalyse nurodytų garantijų pateikimo neatleidžiama, jei muitinio tranzito

procedūrai įforminti pateikiamos prekės:

1)kurių vertė viršija šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas ribas;

2) už kurias nustatyti

importo muitai ir mokesčiai arba tam tikrais atvejais eksporto muitai ir

mokesčiai viršija šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą

dydį.

pateikimo, muitinė išduoda muitinio tranzito procedūros vykdytojui nustatyto

pavyzdžio liudijimą.

[93 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

94 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros vykdytojo atsakomybė

atsako:

1) už visų prekių pristatymą per nustatytą

terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į

paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba)

identifikavimo ženklais;

[1 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

1) už visų prekių pristatymą per

nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar

apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis

ir (arba) identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto

priemonių krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Prekes privalo lydėti ir

kartu su jomis į paskirties muitinės įstaigą turi būti pristatyta išvykimo

muitinės įstaigoje įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi

pateikti paskirties įstaigai dokumentai;]

2) už šio kodekso ir kitų muitinio

tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų

laikymąsi.

vykdytojo atsakomybės, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, prekių vežėjas arba

gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant muitinio

tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas už visų prekių pristatymą per

nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar

apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis

ir (arba) identifikavimo ženklais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

95

straipsnis. Muitinio

tranzito procedūros atlikimo ir įforminimo tvarkos bei išimčių

nustatymas

ir įforminimo tvarką bei sąlygas detaliau nustato Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys ir šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos prekės gali būti gabenamos

iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai

išvežamos iš nurodytos teritorijos išlaikant jų statusą ir netaikant joms

muitinio tranzito procedūros.

Šeštasis skirsnis

MUITINIS SANDĖLIAVIMAS

96 straipsnis. Muitinio sandėliavimo

procedūros taikymas

įforminama, kai muitinės sandėliuose leidžiama laikyti ne Lietuvos prekes

neapmokestinant jų importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms ekonominių

draudimų bei apribojimų.

nustatyta ir prižiūrima Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, kurioje

šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis gali būti saugomos prekės.

teisės aktų nustatyta tvarka muitinio sandėliavimo procedūra prekėms gali būti

taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį.

97 straipsnis. Muitinės sandėlių

tipai ir asmenys, atsakingi už muitinio sandėliavimo

procedūros atlikimą

arba uždarieji. Atvirajame muitinės sandėlyje prekes gali laikyti visi asmenys,

uždarajame - tiktai muitinės sandėlio savininkas.

kuriam šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka

suteikta teisė steigti muitinės sandėlį.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kuriam šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė steigti muitinės

sandėlį.]

vykdytojas yra asmuo, kuris padėjo prekes į muitinės sandėlį ir, pateikdamas

muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, įsipareigojo

muitinei įvykdyti su šia muitinės procedūra susijusius reikalavimus, arba

asmuo, kuriam perduotos šio asmens teisės ir pareigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

98 straipsnis. Muitinės sandėlio

steigimas

tiktai gavęs muitinės leidimą. Pačiai muitinei turėti sandėlį tokio leidimo

nereikia.

sandėlį, jis turi kreiptis į muitinę su raštišku prašymu, kuriame nurodomas

sandėlio steigimo ekonominis tikslingumas, ir pateikti šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus leidimui gauti reikalingus dokumentus.

Leidime steigti muitinės sandėlį įrašomos nustatytos jo veiklos sąlygos ir šio

kodekso 107 straipsnyje nurodytos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, kurias

leidžiama jame atlikti.

išduodami tik asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą.

99 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko pareigos

Muitinės sandėlio savininkas, išskyrus šio

kodekso 100 straipsnyje nustatytus atvejus, privalo:

1) užtikrinti, kad muitinės sandėlyje

saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų iš jo išgabentos;

2) vykdyti visus įsipareigojimus,

susijusius su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu

sandėlyje;

3) laikytis leidime steigti muitinės

sandėlį nurodytų veiklos sąlygų;

4) vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103

straipsniuose bei jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas

pareigas.

100 straipsnis. Muitinio sandėliavimo

procedūros vykdytojo atsakomybė

sandėlį gali būti nurodyta, kad už šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2

punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi atsako tik muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojas.

vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių su šios muitinės procedūros

taikymu prekėms, įvykdymą.

101 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko teisių ir pareigų perdavimas

Jei Muitinės departamentas

sutinka, muitinės sandėlio savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos

kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai muitinės sandėlį turi pati muitinė.

102 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko garantijos pateikimas

Remiantis šio kodekso 86 straipsniu, jo

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama,

kad muitinės sandėlio savininkas pateiktų šio kodekso 99 straipsnyje nustatytų

sąlygų įvykdymą užtikrinančią garantiją.

103 straipsnis. Muitinės sandėlyje

laikomų prekių apskaita

privalo užtikrinti, kad muitinės sandėlyje būtų tvarkoma visų prekių, kurioms

įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita. Apskaitos tvarką muitinės

sandėlio savininkas derina su muitine. Tipinę muitinės sandėlio apskaitos

tvarką nustato Muitinės departamentas.

muitinė neprivalo reikalauti, kad muitinės sandėlio savininkas tvarkytų

apskaitą, jeigu šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2 punktuose nustatyta

atsakomybė tenka tik muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui ir prekės

pateikiamos šiai muitinės procedūrai įforminti deklaruojant raštu ir netaikant

supaprastintos procedūros.

104 straipsnis. Muitinės sandėlio

naudojimas laikyti prekėms, kurioms netaikoma

muitinio sandėliavimo procedūra

tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones, muitinė turi teisę leisti:

1) laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos

prekes;

2) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikantis šiai

muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės

formalumai laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekant muitinės sandėlyje,

nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai;

3) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą ir laikantis

šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės

formalumai atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą muitinės

sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

atvejais muitinio sandėliavimo procedūra prekėms netaikoma.

straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės būtų įtraukiamos į apskaitą šio kodekso

103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

105

straipsnis. Prekių

įtraukimas į muitinės sandėlio apskaitą

Prekes, kurioms įforminta

muitinio sandėliavimo procedūra, padėjus į muitinės sandėlį, būtina tuoj pat

įtraukti į šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaitą.

106 straipsnis. Prekių laikymo

muitinės sandėlyje laikas ir uždraudimas sandėliuoti

prekes

laikas neribojamas. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę

nustatyti muitinio sandėliavimo terminą, iki kurio pabaigos muitinio

sandėliavimo procedūros vykdytojas privalo pateikti prekes kitiems muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti.

teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes laikyti muitinės sandėlyje

draudžiama, taip pat tam tikroms prekėms taikomus muitinio sandėliavimo

terminus.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes laikyti muitinės sandėlyje

draudžiama, tam tikroms prekėms taikomus muitinio sandėliavimo terminus ir šio

straipsnio 1 dalyje paminėtas ypatingas aplinkybes.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

107 straipsnis. Prekių tvarkymo

operacijos muitinės sandėlyje

Muitinės sandėlyje

leidžiama atlikti įprastines, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytas jame laikomų prekių tvarkymo operacijas: jas prižiūrėti, pagerinti

prekių išvaizdą, paruošti jas transportavimui, paskirstymui arba pardavimui.

Šios prekių tvarkymo operacijos ir jų atlikimo sąlygos nurodomos leidime

steigti muitinės sandėlį.

108 straipsnis. Laikinas prekių

išgabenimas iš muitinės sandėlio

aplinkybėms, muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui leidžiama laikinai

išgabenti iš muitinės sandėlio prekes, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo

procedūra. Prekės iš muitinės sandėlio gali būti laikinai išgabenamos tik su

muitinės sutikimu ir nustačius tokio išgabenimo sąlygas.

iš muitinės sandėlio prekėmis, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekamos

šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos prekių tvarkymo operacijos.

109 straipsnis. Prekių perkėlimas iš

vieno muitinės sandėlio į kitą

Jeigu muitinė sutinka, prekės, kurioms

taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti perkeltos iš vieno muitinės

sandėlio į kitą.

110 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

muitinės sandėlyje laikomas prekes apskaičiavimas

sandėlyje laikytas prekes atsiranda skola muitinei ir jeigu tokių prekių

muitinė vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų

suma, į kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros muitinės

sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę

vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar

priklausančios sumokėti už prekes.

laikomų prekių tvarkymo operacijos, nurodytos šio kodekso 107 straipsnyje,

deklaranto prašymu turi būti laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir

kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, šio kodekso 197

straipsnyje nurodytu laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo

operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista.

muitinės deklaraciją šio kodekso 75 straipsnyje nustatyta tvarka prekės

išleidžiamos laisvai cirkuliuoti nepateikiant jų muitinei, importo muitai ir

mokesčiai už šias prekes apskaičiuojami remiantis muitų ir mokesčių normomis,

taikytomis prekių pateikimo muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti dieną.

Tokia tvarka taikoma pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei

dydį, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis šio kodekso 77 straipsniu remiamasi

anksčiau įformintų muitinės deklaracijų tikrinimo rezultatais.

[2 ir 3 dalių redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

sandėlyje laikomų prekių tvarkymo operacijos, nurodytos šio kodekso 107

straipsnyje, deklaranto prašymu turi būti laikoma, kad prekių rūšis, muitinė

vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, šio

kodekso 197 straipsnyje nurodytu laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių

tvarkymo operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti

pakeista nustatant, kada importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama

remiantis prekių, kurių tvarkymo operacijos atliktos, rūšimi, muitine verte ir

kiekiu.

laisvai cirkuliuoti šio kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta

tvarka, laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, kuriais remiamasi

pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei dydį, yra tokie,

kokie buvo tada, kai atitinkamoms prekėms buvo įforminta muitinio sandėliavimo

procedūra. Tokiais atvejais skolos muitinei dydis apskaičiuojamas vadovaujantis

importo muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą

dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija atitinkamų prekių muitinio

sandėliavimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių

charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir

kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus atvejus,

kai deklarantas prašo apskaičiuoti skolos muitinei dydį remiantis importo muitų

ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis jos atsiradimo

dieną, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis,

kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo

skolos muitinei atsiradimo momentu, arba kai vadovaujantis šio kodekso 77

straipsniu remiamasi anksčiau įformintų muitinės deklaracijų tikrinimo

rezultatais.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Septintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI

111 straipsnis. Bendrosios nuostatos

straipsnio nuostatas, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje atliekant vieną arba kelias perdirbimo

operacijas su:

1) ne Lietuvos prekėmis, skirtomis

reeksportuoti suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą, neapmokestinant

šių prekių importo muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei

apribojimų;

2) išleistomis laisvai cirkuliuoti

prekėmis, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinami arba

atsisakoma juos išieškoti, jeigu šios prekės eksportuojamos suteikus joms

kompensacinių produktų pavidalą;

procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

1) sąlyginio neapmokestinimo sistema -

laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu;

2) drobeko sistema - laikinojo įvežimo

perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais ir

mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu;

3) perdirbimo operacijos:

surinkimą, montažą arba sujungimą su kitomis prekėmis;

restauraciją ir taisymą;

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų prekių, kurių neįmanoma identifikuoti

kompensaciniuose produktuose. Jas naudojant palengvinama kompensacinių produktų

gamyba, net jeigu šios prekės visai ar iš dalies sunaudojamos;

4) kompensaciniai produktai - produktai,

gauti atlikus perdirbimo operacijas;

5) ekvivalentiškos prekės - Lietuvos

prekės, kurios gali būti naudojamos gaminant kompensacinius produktus vietoj

laikinai įvežtų perdirbti prekių;

6) išeiga - kompensacinių produktų kiekis

(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių.

112 straipsnis. Ekvivalentiškų

prekių naudojimas

nustatytų sąlygų ir muitinė sutinka, taip pat atsižvelgus į šio straipsnio 4

dalies nuostatas:

1) kompensaciniai produktai gali būti

gauti iš ekvivalentiškų prekių;

2) kompensaciniai produktai, gauti iš

ekvivalentiškų prekių, gali būti išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti.

charakteristikomis turi atitikti laikinai įvežtas perdirbti prekes. Tam tikrais

atvejais, nustatytais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų,

ekvivalentiškų prekių gamybos arba perdirbimo stadija gali būti aukštesnė už

laikinai įvežtų perdirbti prekių.

laikinai įvežtas perdirbti prekes muitinė laiko ekvivalentiškomis prekėmis, o

šias - laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis.

reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama

taikyti šio straipsnio 1 dalį arba jos taikymas apribojamas.

[4 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama

taikyti šio straipsnio 1 dalį, jos taikymas apribojamas arba nustatomos

lengvesnės šios straipsnio dalies taikymo sąlygos.]

2 punktas ir už kompensacinius produktus, jeigu jie nebūtų eksportuojami arba

reeksportuojami įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, turėtų būti

mokami eksporto muitai ir (arba) mokesčiai, laikinojo įvežimo perdirbti

procedūros vykdytojas turi pateikti garantiją, užtikrinančią, kad muitai ir

(arba) mokesčiai bus sumokėti, jeigu laikinai įvežamos perdirbti

(ekvivalentiškos) prekės per nustatytą laikotarpį nebus įvežtos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

113 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai įvežtas prekes išdavimas

Leidimas perdirbti laikinai įvežtas

prekes išduodamas muitinei prašymą pateikusiam asmeniui, atliekančiam visas

perdirbimo operacijas arba jų dalį, ar asmeniui, organizuojančiam prekių perdirbimo

procesą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

114 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai įvežtas prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai

įvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo

turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą. Asmenims, neturintiems šio

ūkio subjekto statuso, leidimai gali būti išduodami tik laikinai įvežtoms

prekėms perdirbti nekomerciniais tikslais;

2) laikinai įvežtos

perdirbti prekės, išskyrus nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3

punkto d papunktyje, gali būti identifikuotos kompensaciniuose produktuose arba

šio kodekso 112 straipsnyje nurodytais atvejais gali būti patikrinta, kaip

vykdomos ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygos;

3) laikinojo įvežimo

procedūros taikymas sudaro palankias sąlygas kompensaciniams produktams

eksportuoti arba reeksportuoti ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos

Respublikos gamintojų interesai, t.y. laikomasi laikinojo įvežimo perdirbti

tikslingumo sąlygų, kurias nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės

aktai.

115 straipsnis. Laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros laikotarpis

kompensaciniai produktai turi būti eksportuoti, reeksportuoti arba pateikti

kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas

atsižvelgiant į numatomą perdirbimo operacijų ir kompensacinių produktų

išvežimo arba kitų veiksmų su produktais atlikimo trukmę.

ne Lietuvos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo dienos.

Muitinė išimties tvarka dėl susidariusių ypatingų aplinkybių, kai laikinojo

įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, gali

pratęsti šį laikotarpį. Kad būtų paprasčiau, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nurodytais atvejais ir tvarka gali būti

nustatyta, kad, skaičiuojant einamąjį kalendorinį mėnesį arba ketvirtį

prasidedančio laikotarpio trukmę, jo pabaiga bus ateinančio kalendorinio

mėnesio arba ketvirčio paskutinė diena.

straipsnio 1 dalies 2 punktas, muitinė nustato laikotarpį, per kurį ne Lietuvos

prekės turi būti pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti.

Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai priimta eksporto muitinės

deklaracija, pateikta išvežti kompensaciniams produktams, gautiems iš

atitinkamų ekvivalentiškų prekių.

teisės aktai gali apriboti laikinojo įvežimo perdirbti laikotarpio trukmę. Šie

apribojimai taikomi atliekant tam tikras perdirbimo operacijas ar perdirbant

tam tikras prekes.

116 straipsnis. Kompensacinių

produktų išeiga

kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo

metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis

atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

2.Tam tikrais atvejais šio

kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti standartinę tam

tikrų kompensacinių produktų išeigą, ypač tada, kai atliekant perdirbimo

operacijas įprastiniu būdu ir laikantis tiksliai nustatytų techninių sąlygų

naudojamos tas pačias charakteristikas turinčios prekės ir pagaminami tokios

pačios kokybės kompensaciniai produktai.

117 straipsnis. Kompensacinių

produktų išleidimas laisvai cirkuliuoti

Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato atvejus ir sąlygas, kuriomis laikinai

įvežtos perdirbti prekės arba kompensaciniai produktai gali būti išleisti arba

laikomi išleistais laisvai cirkuliuoti.

118 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laikinai įvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas

muitinei, šios skolos dydis importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir

mokesčių normomis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės

deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai, išskyrus šio kodekso 119

straipsnyje nurodytus atvejus.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

skolos dydis importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir mokesčių

normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta

importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai, ir

muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios

reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo

minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus šio kodekso 119 straipsnyje

nurodytus atvejus.]

laiku laikinai įvežtos perdirbti prekės atitinka nustatytus lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymo reikalavimus, šioms prekėms gali būti taikomi

lengvatiniai muitai (preferencijos), taikytini tapačioms prekėms, jeigu jas

išleidžiant laisvai cirkuliuoti pateikta importo muitinės deklaracija būtų priimta

tą pačią dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

119 straipsnis. Kompensacinių

produktų apmokestinimas muitais ir mokesčiais,

taikomais importuojant tam tikras

prekes

Išleidžiant

laisvai cirkuliuoti arba pateikiant kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams

įforminti kompensacinius produktus, nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir

santykinį kiekį, pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus,

kitaip, negu nustatyta šio kodekso 118 straipsnyje, laikinojo įvežimo perdirbti

procedūros vykdytojo pageidavimu kompensaciniai produktai gali būti

apmokestinami muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tapačias prekes.

[119 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

120 straipsnis. Perdirbimas ne

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

visus kompensacinius produktus arba jų dalį, taip pat nepakeisto pavidalo

laikinai įvežtas perdirbti prekes galima laikinai išvežti iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos toliau perdirbti taikant laikinojo išvežimo

perdirbti procedūrą.

prekes atsiranda skola muitinei, taikomi:

1) nustatyti už laikinai

išvežtus perdirbti kompensacinius produktus arba už šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas nepakeisto pavidalo prekes importo muitai ir mokesčiai. Jie

apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso 118 ir 119 straipsnių nuostatomis;

2) nustatyti už

reimportuojamus ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbtus produktus

importo muitai ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso

nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinojo išvežimo perdirbti procedūros

atlikimo tvarką, tokia pačia tvarka kaip ir apmokestinant laikinai išvežtas

perdirbti prekes, kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti.

121 straipsnis. Drobeko sistemos

taikymas

Drobeko sistema gali būti

taikoma visoms prekėms, išskyrus prekes, kurioms tą dieną, kai priimta importo

muitinės deklaracija išleidimui laisvai cirkuliuoti, taikomi ekonominiai

draudimai ir apribojimai.

122 straipsnis. Drobeko sistemos

taikymas ir informacijos apie leidimą perdirbti

laikinai įvežtas prekes pateikimas

Tai,

kad taikoma drobeko sistema, ir informacija apie leidimą atlikti laikinai

įvežtų prekių perdirbimo operacijas turi būti nurodyta išleidimui laisvai

cirkuliuoti pateiktoje importo muitinės deklaracijoje. Muitinės reikalavimu

nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia muitinės deklaracija.

123 straipsnis. Nuostatos,

netaikomos naudojant drobeko sistemą

Jeigu naudojama drobeko

sistema, netaikomi šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 ir 5 dalys,

115 straipsnio 3 dalis, 117, 118 ir 126 straipsniai.

124 straipsnis. Kompensacinių

produktų laikinasis išvežimas perdirbti, taikant drobeko

sistemą

Kompensacinių produktų

laikinasis išvežimas perdirbti vadovaujantis šio kodekso 120 straipsnio 1

dalimi nelaikomas jų eksportu pagal šio kodekso 125 straipsnio nuostatas,

išskyrus atvejus, kai nurodyti produktai per nustatytą laikotarpį nėra

reimportuojami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

125 straipsnis. Importo muitų ir

mokesčių sugrąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti

taikant drobeko sistemą

procedūros vykdytojas turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir

mokesčius arba prašymą atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis muitinei priimtinu

būdu įrodo, kad kompensaciniai produktai, gauti iš laikinai įvežtų perdirbti

prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, buvo:

1) negrąžinamai eksportuoti; arba

2) pateikti muitinio tranzito, muitinio

sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai

(taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos

reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją zoną.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

vykdytojas turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir mokesčius

arba prašymą atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis muitinei priimtinu būdu

įrodo, kad nepakeisto pavidalo laikinai įvežtos perdirbti prekės, išleistos

laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, arba iš jų gauti kompensaciniai

produktai buvo:

1) negrąžinamai eksportuoti; arba

2) pateikti muitinio tranzito, muitinio

sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai

(taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos

reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją zoną.]

2 punktuose nurodytas muitinės procedūras, turi būti laikomasi jų atlikimo

sąlygų.

veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, kompensaciniai produktai

turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakeisto pavidalo

prekės ir kompensaciniai produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.]

prašymas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba prašymas atsisakyti juos

išieškoti, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, padėti į laisvąjį sandėlį arba

išgabenti į laisvąją zoną vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių

nuostatomis, gali būti išleisti laisvai cirkuliuoti tik su muitinės sutikimu.

Sutikimas duodamas pateikus motyvuotą prašymą, kuriame turi būti pagrįstas

prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti būtinumas. Šiuo atveju importo muitai ir

mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti, laikomi skola

muitinei.

[5 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

kompensaciniai produktai, kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių

nuostatomis buvo įforminta atitinkama muitinės procedūra arba kurie buvo padėti

į laisvąjį sandėlį ar išgabenti į laisvąją zoną, išleidžiami laisvai

cirkuliuoti, importo muitai ir mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių

atsisakyta išieškoti, laikomi skola muitinei.]

išieškoti muitų dydį, vadovaujamasi šio kodekso 119 straipsnio nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

126

straipsnis. Kompensacinių

produktų neapmokestinimas eksporto muitais ir

mokesčiais

Taikant laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrą, kai naudojama sąlyginio neapmokestinimo sistema, kompensaciniai produktai

neapmokestinami eksporto muitais ir mokesčiais, kurie būtų taikomi atitinkamoms

Lietuvos prekėms.

Aštuntasis skirsnis

MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS

127 straipsnis. Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūros taikymas

Muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje leidžiama

atlikti ne Lietuvos prekių, kurios neapmokestinamos importo muitais bei

mokesčiais ir kurioms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai,

perdirbimo operacijas, pakeičiančias prekių pobūdį arba pavidalą. Atlikus šias

operacijas, gauti produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti taikant už šiuos

produktus nustatytus importo muitus ir mokesčius. Nurodyti produktai, gauti

atlikus perdirbimo operacijas, vadinami perdirbtaisiais produktais.

128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūros taikymo atvejai

Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūros taikymo atvejus nustato šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

[128 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

129 straipsnis. Leidimo perdirbti

prekes muitinei prižiūrint išdavimas

Leidimas perdirbti prekes

muitinei prižiūrint išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui,

atliekančiam visas muitinės prižiūrimo perdirbimo operacijas arba jų dalį.

130 straipsnis. Leidimo perdirbti

prekes muitinei prižiūrint išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti prekes

muitinei prižiūrint išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2)įvežtos prekės gali būti identifikuotos

perdirbtuosiuose produktuose;

3) perdirbus prekes, neįmanoma ekonomiškai

pagrįstu būdu sugrąžinti joms pavidalo, kokį prekės turėjo pateikimo muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu;

4) muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūros taikymas nesukuria prielaidų palankiau taikyti prekių kilmės

taisykles arba kiekybinius apribojimus;

5) taikant nurodytą muitinės procedūrą,

laikomasi gamybinės veiklos skatinimo sąlygų ir nėra pažeidžiami esminiai

Lietuvos Respublikos gamintojų interesai, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų muitinės prižiūrimo perdirbimo tikslingumo

sąlygų.

131 straipsnis. Nuostatos, taikomos

atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą

Atliekant muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrą, taikomos šio kodekso 115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei

116 straipsnio nuostatos.

132 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

prekes, perdirbamas muitinei prižiūrint,

apskaičiavimas

Jeigu atsiranda skola muitinei,

susijusi su nepakeisto pavidalo arba nebaigtomis perdirbti prekėmis, palyginti

su leidime atlikti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą nurodytais

produktais, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis,

taikytomis tapačioms importuojamoms prekėms tą dieną, kai buvo priimta importo

muitinės deklaracija muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai.

[132 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

133 straipsnis. Lengvatinių importo

muitų (preferencijų) taikymas perdirbtiesiems

produktams

Jeigu

prekės jų pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu

atitiko nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus ir

jeigu tokie muitai gali būti taikomi prekėms, tapačioms išleidžiamiems laisvai

cirkuliuoti perdirbtiesiems produktams, šiems produktams taikomi lengvatiniai

importo muitai (preferencijos).

Devintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS

134 straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymas

Laikinojo įvežimo procedūra taikoma, kai

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos ir naudojamos ne Lietuvos

prekės, kurias numatyta reeksportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus

normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo). Šios prekės

sąlygiškai, visai ar iš dalies, neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais

ir joms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai.

135 straipsnis. Leidimo laikinai

įvežti prekes išdavimas

Leidimas laikinai įvežti

prekes išduodamas jas laikančiam ar naudojančiam asmeniui arba asmeniui,

atsakingam už jų laikymą ar naudojimą.

136 straipsnis. Leidimo laikinai

įvežti prekes išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti laikinojo

įvežimo procedūrą išduodamas tik tuo atveju, kai įmanoma užtikrinti laikomų

arba naudojamų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir reeksportuojamų

laikinai įvežtų prekių identifikavimą. Muitinė taip pat gali leisti taikyti

laikinojo įvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai įvežtų prekių

identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys

sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

137 straipsnis. Laikinojo įvežimo

laikotarpis

laikotarpį, per kurį laikinai įvežtos prekės turi būti reeksportuotos arba

pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis

nustatomas atsižvelgiant į prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko

trukmę, kuri nurodyta leidime laikinai įvežti prekes.

laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių, išskyrus šio kodekso 138 straipsnyje

nurodytus atvejus. Muitinė, atsižvelgdama į numatyto prekių laikymo arba

naudojimo aplinkybes, gali nustatyti ir trumpesnį laikinojo įvežimo laikotarpį.

muitinė turi teisę laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam prekių

laikymui arba naudojimui reikalingo termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo

nustatyto laikinojo įvežimo laikotarpio pabaigos.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

muitinė turi teisę laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam prekių

laikymui arba naudojimui reikalingo termino.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

138

straipsnis. Laikinojo

įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais atvejai ir

sąlygos

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato laikinojo įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais atvejus ir sąlygas.

139

straipsnis. Laikinojo

įvežimo procedūros taikymas iš dalies neapmokestinant

importo muitais bei mokesčiais ir

draudimas ją taikyti

liekančios ne Lietuvos Respublikoje registruoto asmens nuosavybėje, iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu jų įvežimas neatitinka laikinojo

įvežimo visai neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais atvejų ir sąlygų,

nustatytų vadovaujantis šio kodekso 138 straipsniu.

reglamentuojantys teisės aktai nustato, kurias prekes draudžiama laikinai

įvežti iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais.

[139 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

140 straipsnis. Muitų ir mokesčių

mokėjimas už prekes, laikinai įvežtas iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais

įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais,

kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms taikoma ši muitinės procedūra, turi

būti mokami 3 procentai prekėms nustatytų importo muitų ir mokesčių, kurie

turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo

laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną.

importo muitų ir mokesčių suma negali viršyti sumos, kuri būtų sumokėta

išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo laikinojo įvežimo

procedūrai įforminti dieną, neįskaitant palūkanų, kurios gali būti nustatytos

vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.

teisių ir pareigų perdavimas vadovaujantis šio kodekso 88 straipsniu nelaikomas

šios muitinės procedūros pratęsimu kitiems prekių laikinojo įvežimo laikotarpiams

tomis pačiomis neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygomis.

atveju laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo teisių ir pareigų perdavėjas bei

perėmėjas turi perdavimo mėnesį galiojančius laikinojo įvežimo iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais leidimus, perdavėjas privalo

sumokėti muitus ir mokesčius už visą nurodytą mėnesį.

141 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laikinai įvežtas prekes apskaičiavimas

susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios skolos dydis nustatomas remiantis

muitų ir mokesčių normomis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo

muitinės deklaracija laikinojo įvežimo procedūrai. Šio kodekso 138 straipsnyje

nurodytu atveju skolos muitinei dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių

normomis, taikomomis atitinkamoms prekėms šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu

momentu.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios skolos dydis nustatomas remiantis

muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną,

kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo procedūrai, ir

muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios

reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo

minėtos deklaracijos priėmimo momentu. Šio kodekso 138 straipsnyje nurodytu

atveju skolos muitinei dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis bei

apskaičiavimo taisyklėmis, taikomomis atitinkamoms prekėms šio kodekso 197

straipsnyje nurodytu momentu, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių

charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir

kurias prekės turėjo tuo momentu.]

prekėmis, laikinai įvežtomis iš dalies neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais, atsiranda dėl kitos priežasties nei prekių pateikimas nurodytai

muitinės procedūrai įforminti, ši skola bus lygi muitų bei mokesčių sumos,

apskaičiuotos pagal šio straipsnio

1 dalį, ir muitų bei mokesčių sumos, sumokėtos arba mokėtinos remiantis šio

kodekso 140 straipsniu, skirtumui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Dešimtasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI

142 straipsnis. Bendrosios nuostatos

straipsnių nuostatas, reglamentuojančias standartinio prekių pakeitimo sistemos

taikymą, ir į 120 straipsnio nuostatas, laikinojo išvežimo perdirbti procedūra

taikoma, kai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos laikinai išvežamos

numatytos perdirbti Lietuvos prekės ir išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai

ar iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, produktai, gauti

perdirbus šias prekes.

prekės apmokestinamos už jas nustatytais eksporto muitais ir mokesčiais,joms

taikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję

su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

1) laikinai išvežamos perdirbti prekės -

prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

2) perdirbimo operacijos - operacijos,

nurodytos šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto a, b ir c papunkčiuose;

3) kompensaciniai produktai - visi

produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;

4) išeiga - kompensacinių produktų kiekis

(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių.

143

straipsnis. Laikinojo

išvežimo perdirbti procedūros netaikymas

netaikoma Lietuvos prekėms:

1) kurių išvežimas sąlygoja importo muitų

ir mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti;

2) kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos

laisvai cirkuliuoti, visai neapmokestinant importo muitais ar mokesčiais dėl jų

ypatingos paskirties, kol taikomos tokio neapmokestinimo muitais ir mokesčiais

sąlygos.

teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai laikinojo išvežimo perdirbti procedūra

gali būti taikoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms prekėms.

144 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai išvežtas prekes išdavimas

Leidimas taikyti laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrą išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui,

sudariusiam sutartį dėl perdirbimo operacijų atlikimo.

145 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai išvežtas prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai

išvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2) įmanoma nustatyti, kad kompensaciniai

produktai gauti perdirbus laikinai išvežtas prekes. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai šio reikalavimo

taikyti nebūtina;

3) leidimas taikyti laikinojo išvežimo

perdirbti procedūrą nepažeidžia Lietuvos Respublikos gamintojų esminių

interesų, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytų laikinojo išvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų.

146

straipsnis. Laikinojo

išvežimo perdirbti laikotarpio ir kompensacinių produktų

išeigos nustatymas

laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai turi būti reimportuoti į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir kai

laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą,

muitinė išimties tvarka gali šį laikotarpį pratęsti.

kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo

metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis

atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

147 straipsnis. Kompensacinių

produktų neapmokestinimo importo muitais ir

mokesčiais sąlygos

neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais šio kodekso 148 straipsnyje nustatytu

būdu tiktai tuo atveju, jeigu importo muitinės deklaraciją išleidimui laisvai

cirkuliuoti savo vardu arba per įgaliotą atstovą pateikia:

1) asmuo, kuriam išduotas

leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

2) kitas asmuo, turintis Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą, gavęs asmens, turinčio leidimą taikyti

laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, sutikimą, jeigu laikomasi leidime

nustatytų nurodytos muitinės procedūros atlikimo sąlygų.

straipsnyje nustatytas visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais

ir mokesčiais netaikomas, jeigu nesilaikoma bent vienos iš sąlygų, susijusių su

laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymu, išskyrus atvejus, kai muitinei

priimtinu būdu įrodoma, kad pažeidimai neturėjo didesnės įtakos tinkamai

taikyti nurodytą muitinės procedūrą.

148 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

kompensacinius produktus, gautus iš laikinai

išvežtų perdirbti prekių,

apskaičiavimas

importo muitais ir mokesčiais, nustatytas šio kodekso 142 straipsnyje, taikomas

atimant iš importo muitų ir mokesčių sumos, priklausančios sumokėti už

išleidžiamus laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus, importo muitų ir

mokesčių sumą, kurią priklausytų sumokėti pagal tą pačią dieną galiojančias

muitų ir mokesčių normas už laikinai išvežtas perdirbti prekes, jeigu jos būtų

importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš šalies, kurioje buvo

atliktos visos perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.

atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, apskaičiuojama remiantis

atitinkamų prekių kiekiu ir kitomis jų charakteristikomis, buvusiomis eksporto

muitinės deklaracijos laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai priėmimo dieną,

bei muitų ir mokesčių normomis, taikomomis kompensacinių produktų išleidimui

laisvai cirkuliuoti pateiktos importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną.

turi atitikti įskaitytąją į kompensacinių produktų muitinę vertę remiantis šio

kodekso 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu arba, jeigu laikinai

išvežtų perdirbti prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti nurodytu būdu,

kompensacinių produktų muitinės vertės ir muitinei priimtinu būdu apskaičiuotų

laikinai išvežtų perdirbti prekių perdirbimo išlaidų skirtumą.

teisės aktai gali nustatyti tam tikras išlaidas, į kurias neturi būti

atsižvelgiama nustatant importo muitų ir mokesčių sumą, atimamą šio straipsnio

1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu prieš pateikiant prekes laikinojo išvežimo

perdirbti procedūrai įforminti jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti taikant

sumažintus importo muitus ar mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties, kol

taikomos tokio muitų ir mokesčių sumažinimo sąlygos, atimama importo muitų ir

mokesčių suma yra lygi sumai, kuria prekės buvo apmokestintos jas išleidžiant

laisvai cirkuliuoti.

prekės jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti galėjo būti neapmokestintos importo

muitais ir mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties arba šie mokesčiai dėl

nurodytos priežasties galėjo būti sumažinti, į šį atleidimą arba sumažinimą

atsižvelgiama, jeigu su prekėmis atliktos operacijos atitiko jų ypatingą

paskirtį šalyje, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos arba

paskutinioji perdirbimo operacija.

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kuriose numatytas lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymas, kompensaciniams produktams gali būti taikomi

lengvatiniai muitai (preferencijos) ir jeigu jie gali būti taikomi prekėms,

pagal savo klasifikaciją atitinkančioms laikinai išvežtas perdirbti prekes, tai

apskaičiuojant importo muitų ir mokesčių sumą, kuri atimama šio straipsnio 1

dalyje nurodytu būdu, remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios būtų

taikomos laikinai išvežtoms perdirbti prekėms, atitinkančioms lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, pagal kurias Lietuvos ir

atitinkamų šalių tarpusavio prekyboje tam tikri kompensaciniai produktai

neapmokestinami arba gali būti neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais.

149 straipsnis. Laikinai išvežtų

nemokamai remontuoti prekių neapmokestinimas

importo muitais ir mokesčiais

tikslas buvo jų remontas, prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti visai

neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma,

kad jos buvo remontuojamos nemokamai, taip pat remiantis įstatymų ar sutarties

numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją arba dėl gamybos

defekto.

defektas buvo užfiksuotas anksčiau, t.y. iki prekių išleidimo laisvai

cirkuliuoti.

150 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laikinai išvežtas mokamai remontuoti prekes

apskaičiavimas

Jei laikinai išvežtų prekių perdirbimo

tikslas buvo jų remontas ir už šį remontą mokama sugrąžinus prekes, taikomas šio

kodekso142straipsnyjenustatytasdalinis neapmokestinimas importo muitais ir

mokesčiais. Importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama pagal normas,

taikomas kompensaciniams produktams jų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktos

importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną. Šių prekių muitine verte laikoma

suma, lygi jų remonto išlaidoms, jeigu šios išlaidos yra vienintelis asmens,

kuriam išduotas leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą,

atlygis už atliktą remontą ir jeigu šio atlygio dydžiui neturėjo įtakos jokie

nurodyto asmens ir remonto operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai.

[Kodeksas papildomas

150(1) straipsniu

nuo 2002 m. birželio 1 d.:

150(1) straipsnis. Muitų

ir mokesčių už laikinai išvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas

remiantis su šiomis prekėmis atliktų

perdirbimo operacijų išlaidomis

Skirtingai, negu nustatyta šio kodekso

148 straipsnyje, šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali

nustatyti atvejus ir sąlygas, kai išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai

išvežtas perdirbti prekes už jas nustatyti importo muitai ir mokesčiai

apskaičiuojami remiantis su šiomis prekėmis atliktų perdirbimo operacijų

išlaidomis.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Vienuoliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI TAIKANT STANDARTINIO

PREKIŲ

PAKEITIMO SISTEMĄ

151 straipsnis. Standartinio prekių

pakeitimo sistemos taikymas

papildomų sąlygų, reglamentuojančių laikinojo išvežimo perdirbti procedūros

atlikimo tvarką, kai taikoma standartinio prekių pakeitimo sistema,

kompensaciniai produktai gali būti pakeisti kitais produktais, kurie toliau

vadinami pakaitos produktais.

prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma laikinai išvežtoms perdirbti

prekėms, kurių perdirbimo operacijos pagal savo pobūdį atitinka Lietuvos prekių

remontą, išskyrus prekes, kurioms remiantis šio kodekso taikymą

reglamentuojančiais teisės aktais standartinio prekių pakeitimo sistema

netaikoma.

produktams, taip pat taikomos ir pakaitos produktams, išskyrus šio kodekso 156

straipsnyje nurodytą atvejį.

nustatytų sąlygų, pakaitos produktai gali būti importuojami anksčiau, negu

prekės laikinai išvežamos perdirbti. Tokiu atveju turi būti pateikta garantija,

užtikrinanti, kad bus sumokėti už pakaitos produktus nustatyti importo muitai

ir mokesčiai.

nustatytų sąlygų, standartinio prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma

importuojant pakaitos produktus ir šio kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka

sunaikinant prekes, kurios turi būti laikinai išvežtos perdirbti.

152 straipsnis. Pakaitos produktų

charakteristikos

būti taip pat klasifikuojami ir turėti tas pačias kokybines bei technines

charakteristikas kaip ir laikinai išvežtos perdirbti prekės, jeigu su

pastarosiomis būtų atliktos tos pačios remonto operacijos.

išvežant perdirbti prekės buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti

naudotos, o ne naujos prekės. Turint muitinės sutikimą, ši taisyklė gali būti

netaikoma, jeigu pakaitos produktai pateikiami nemokamai, taip pat remiantis

įstatymų ar sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją

arba dėl gamybos defekto.

153 straipsnis. Leidimo taikyti

standartinio pakeitimo sistemą išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti

standartinio pakeitimo sistemą išduodamas, jeigu įmanoma patikrinti, ar

laikomasi šio kodekso 152 straipsnyje nustatytų sąlygų.

154 straipsnis. Pakaitos produktų

importavimas anksčiau už laikinąjį prekių išvežimą

perdirbti

importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, pastarosios

prekės turi būti išvežamos per 2 mėnesius nuo importo muitinės deklaracijos,

pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.

laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą,

muitinė išimties tvarka gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

laikotarpį, bet ne daugiau kaip iki 6 mėnesių nuo importo muitinės deklaracijos,

pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.

155 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

pakaitos produktus apskaičiavimas

Jei pakaitos produktai importuojami

anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, ir jei taikomos šio kodekso

148 straipsnio nuostatos, tai apskaičiuojant atimamą importo muitų ir mokesčių

sumą remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios taikomos laikinai

išvežamoms perdirbti prekėms, jų eksporto muitinės deklaracijos nurodytai muitinės

procedūrai priėmimo dieną.

156 straipsnis. Nuostatos,

netaikomos standartinio prekių pakeitimo sistemai

Šio kodekso 145 straipsnio 2 punkto

nuostatos standartinio prekių pakeitimo sistemai netaikomos.

Dvyliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS

157 straipsnis. Laikinojo išvežimo

procedūros taikymas

kai ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos arba naudojamos

Lietuvos prekės, kurias numatyta reimportuoti neperdirbtas ir nepakeistas

(išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo).

Reimportuotos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų.

Laikinojo išvežimo procedūros taikymas ir informacija apie leidimą ją atlikti

turi būti nurodyti išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo

deklaracijoje. Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas turi būti pateiktas

kartu su šia deklaracija.

taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai bei ekonominiai draudimai

ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Jeigu išleidžiant laisvai cirkuliuoti

laikinai išvežtas prekes laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už

jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos

išieškoti.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai bei ekonominiai draudimai

ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Jeigu išleidžiant laisvai cirkuliuoti

laikinai išvežtas prekes laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už

jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami arba atsisakoma išieškoti

mokėtinus eksporto muitus ir mokesčius.]

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant

importo muitais ir mokesčiais arba sumažinus šiuos mokesčius dėl ypatingos

prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį jos neapmokestinamos importo

muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu prekių paskirtis išlieka ta pati.

Jeigu reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms taikomų importo muitų

ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti už prekes pirmą kartą

išleidžiant laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių suma viršija

sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti reimportuotas prekes, sumokėti

muitai ir mokesčiai negrąžinami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

158 straipsnis. Leidimo laikinai

išvežti prekes išdavimas

Leidimas laikinai išvežti prekes

išduodamas asmeniui, sudariusiam sutartį dėl jų laikymo arba naudojimo.

159 straipsnis. Leidimo laikinai

išvežti prekes išdavimo sąlygos

Leidimas laikinai išvežti prekes

išduodamas tik tuo atveju, jei įmanoma užtikrinti laikinai išvežtų prekių

identifikavimą jas reimportuojant. Muitinė gali leisti taikyti laikinojo

išvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai išvežtų prekių identifikuoti

neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys sąlygų pažeisti

šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

160 straipsnis. Laikinojo išvežimo

laikotarpis

laikinai išvežtos prekės turi būti reimportuotos ir pateiktos muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į

leidime laikinai išvežti prekes nurodytam prekių laikymui arba naudojimui

reikalingą laiko trukmę, tačiau negali viršyti 24 mėnesių.

laikinai išvežtų prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo išvežimo

procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo

termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo išvežimo

laikotarpio pabaigos.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

laikinai išvežtų prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo išvežimo

procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo

termino.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

Tryliktasis skirsnis

NEGRĄŽINAMASIS EKSPORTAS

161 straipsnis. Negrąžinamojo

eksporto procedūros taikymas

taikoma, kai Lietuvos prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos. Negrąžinamai eksportuojant prekes, taikomi už jas nustatyti

eksporto muitai bei mokesčiai ir ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip

pat prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės

priežiūros priemonės.

teritorijos išvežamos prekės turi būti pateikiamos negrąžinamojo eksporto

procedūrai įforminti, išskyrus prekes, kurioms įforminta laikinojo išvežimo

perdirbti, laikinojo išvežimo arba muitinio tranzito procedūra, jei muitinio

tranzito procedūra taikoma šio kodekso 91 straipsnyje nurodytoms prekėms.

teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada išvežant prekes iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos nereikia pateikti eksporto muitinės deklaracijos.

162 straipsnis. Eksportuojamų prekių

išleidimas ir jų eksporto kontrolė

jeigu jos išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tokio pat

pavidalo, kokio buvo eksporto muitinės deklaracijos priėmimo metu.

deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog prekės pristatytos

gavėjui. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip neįmanoma

įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta, taip pat kai šie

dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ar mokesčiai, ir eksportuojant

prekes, kurioms strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir

eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka taikomos

specialiosios eksporto kontrolės priemonės.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad prekės pristatytos

gavėjui, įvežtos į užsienio valstybę arba išvežtos iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip

neįmanoma įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta, taip pat kai

šie dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ir (arba) mokesčiai, ir

eksportuojant prekes, kurioms Strateginių prekių ir technologijų importo,

tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka

taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

XII SKYRIUS

KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

Pirmasis skirsnis

LAISVOSIOS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI

Skirsnio pavadinimas pakeistas:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

163 straipsnis. Bendrosios nuostatos

sandėliai yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys arba šioje

teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos

dalies, kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių

draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos

muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai

cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar

naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų

pagrindų įstatymo, laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo, Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto įstatymo ir kitų teisės aktų.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

sandėliai yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys arba šioje

teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos

dalies (išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso 165(1) straipsnyje),

kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų

bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai

cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai ar kitam muitinės

sankcionuotam veiksmui įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis,

negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo,

laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

įstatymo ir kitų teisės aktų.]

zoną arba padedant jas į laisvąjį sandėlį, taikomos priemonės ir formalumai,

susiję su atitinkamų prekių negrąžinamuoju eksportu, jeigu įstatymai ir kiti

teisės aktai nenustato ko kita.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

164 straipsnis. Laisvųjų zonų bei

laisvųjų sandėlių steigimas ir veikla

teritorijos dalys gali būti paskelbtos laisvosiomis zonomis. Laisvųjų zonų

steigimo, jų teritorijos išskyrimo, įvažiavimo ir išvažiavimo vietų nustatymo,

atvykimo ir išvykimo, pastatų ir kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką

reglamentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir laisvosios

ekonominės zonos steigimo įstatymas.

veiklos tvarką nustato laisvųjų sandėlių įstatymas.

tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

165 straipsnis. Laisvųjų zonų ir

laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra

laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo bei išvažiavimo vietas. Už

laisvųjų ekonominių zonų ribų apsaugą ir muitinės darbo sąlygų įvažiavimo bei

išvažiavimo vietose sudarymą atsako laisvosios ekonominės zonos valdymo

bendrovė.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

(išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso

165(1) straipsnyje) ir laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo

ir išvažiavimo vietas.]

arba laisvuosius sandėlius atvykstančius asmenis ir transporto priemones.

nustatytų reikalavimų, susijusių su jų veikla laisvosiose zonose ar

laisvuosiuose sandėliuose, arba nepateikusiems nustatytos garantijos,

reikalingos šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, vykdyti veiklos laisvosiose

zonose ar laisvuosiuose sandėliuose neleidžiama.

arba laisvuosius sandėlius įvežamas (padedamas), iš jų išvežamas (išduodamas)

ir juose esančias prekes. Šiam tikrinimui atlikti muitinei turi būti pateikiami

transporto ir kiti dokumentai, su kuriais prekės įvežamos (padedamos) į

laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius arba iš jų išvežamos (išduodamos).

Muitinei turi būti sudaryta galimybė patikrinti laisvosiose zonose ir

laisvuosiuose sandėliuose esančias prekes.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

[Kodeksas papildomas 165(1) straipsniu nuo 2002 m. birželio 1 d.:

165(1) straipsnis.

Laisvosios zonos, kuriose taikomi muitinio sandėliavimo formalumai

1.

Įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta, kad tam tikroje laisvojoje

zonoje muitinis tikrinimas ir muitinės formalumai atliekami ir teisės aktų

nuostatos, susijusios su skola muitinei, taikomos tokia pačia tvarka kaip

muitinio sandėliavimo procedūros taikymo atvejais.

laisvosioms zonoms netaikomos šio kodekso 167, 173 ir 175 straipsnių nuostatos.

straipsniuose pateiktos nuorodos į laisvąsias zonas netaikomos šio straipsnio 1

dalyje nurodytoms laisvosioms zonoms.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

166 straipsnis. Prekių įvežimas į

laisvąsias zonas ar padėjimas į laisvuosius sandėlius

į laisvuosius sandėlius padėti ir Lietuvos, ir ne Lietuvos prekes.

paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms dėl kitų priežasčių saugoti

reikalingi specialūs įrenginiai, gali būti laikomos tik specialiai šioms

reikmėms pritaikytose laisvųjų zonų arba laisvųjų sandėlių patalpose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

167 straipsnis. Prekių, įvežamų į

laisvąsias zonas arba padedamų į laisvuosius sandėlius,

pateikimas muitinei ir deklaravimas

laisvuosius sandėlius padedamų prekių nereikia pateikti muitinei ir deklaruoti,

išskyrus šio kodekso 165 straipsnio 4 dalyje numatytą tikrinimą ir prekes,

pateikiamas muitinei vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

nustatytiems muitinės formalumams atlikti, jeigu:

1) joms buvo įforminta muitinės

procedūra, kuri užbaigiama įvežant prekes į laisvąją zoną arba padedant į

laisvąjį sandėlį; jeigu pagal tam tikros muitinės procedūros atlikimo tvarką

numatyta atleisti nuo įsipareigojimo pateikti prekes muitinei, jų pateikti

nereikalaujama;

2) jos buvo įvežtos į laisvąją zoną arba

padėtos į laisvąjį sandėlį tam, kad būtų priimtas sprendimas sugrąžinti importo

muitus ir mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti;

3) šioms prekėms taikomos šio kodekso

163 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.

įformina dokumentą, liudijantį, kad prekės, įvežtos į laisvąją zoną arba

padėtos į laisvąjį sandėlį, yra Lietuvos prekės arba ne Lietuvos prekės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

168 straipsnis. Prekių laikymo

laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikas bei

draudimas jas laikyti

Prekių laikymo laisvosiose zonose ir laisvuosiuose

sandėliuose laikas neribojamas. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės

aktai gali nustatyti, kurias prekes draudžiama laikyti laisvosiose zonose ir

laisvuosiuose sandėliuose. Tam tikroms prekėms gali būti nustatomi laikymo

laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose terminai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

170 straipsnis. Muitinės

sankcionuoti veiksmai su ne Lietuvos prekėmis, laikomomis

laisvojoje zonoje arba laisvajame

sandėlyje

laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, gali būti:

1) išleistos laisvai cirkuliuoti

laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos ir vadovaujantis

šio kodekso 174 straipsnio nuostatomis;

2) tvarkomos, be atskiro leidimo

atliekant šio kodekso 107 straipsnio 1 dalyje nurodytas įprastines prekių

tvarkymo operacijas;

[1 dalies 2 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1

d.:

2) tvarkomos be atskiro leidimo

atliekant šio kodekso 107 straipsnyje nurodytas įprastines prekių tvarkymo

operacijas;]

3) pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo

tvarkos;

4) pateiktos muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros

atlikimo tvarkos;

5) pateiktos laikinojo įvežimo

procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo

tvarkos;

6) jei prekių savininkas jų atsisako,

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduotos valstybei;

7) sunaikintos, jei prekių savininkas

arba kitas suinteresuotas asmuo pateikia muitinei informaciją, rodančią, kad

prekes reikia sunaikinti.

dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytoms muitinės procedūroms įforminti,

atsižvelgus į laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio muitinės priežiūros

sąlygas, naudojamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytos kontrolės priemonės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

171 straipsnis. Prekių laikymas ir naudojimas

laisvosiose zonose bei laisvuosiuose

sandėliuose

Jeigu netaikomos šio kodekso 170

straipsnio nuostatos, ne Lietuvos prekės ir Lietuvos prekės, nurodytos šio

kodekso 163 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomos ar naudojamos laisvosiose

zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

172 straipsnis. Prekių apskaita

laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

susijusia su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu arba pirkimu

laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, privalo tvarkyti prekių apskaitą

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Patekusios į asmeniui

priklausančias patalpas arba teritoriją, prekės tuoj pat turi būti įtraukiamos

į apskaitą.

ekonominėje zonoje, dokumentai, susiję su šia operacija, turi būti pateikti

muitinei ir laikomi jos žinioje. Trumpas prekių saugojimas jas perkraunant

laikomas sudėtine šios operacijos dalimi.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

zonoje, dokumentai, susiję su šia operacija, turi būti pateikti muitinei ir

laikomi jos žinioje. Trumpas prekių saugojimas jas perkraunant laikomas

sudėtine šios operacijos dalimi.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

173 straipsnis. Prekių išvežimas

(išdavimas) iš laisvųjų zonų ar laisvųjų sandėlių

laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio, gali būti:

1) eksportuojamos arba reeksportuojamos

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

2) gabenamos į kitą Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos dalį.

išskyrus Lietuvos prekėms taikomas 49–54 straipsnių nuostatas, taikomos

prekėms, gabenamoms į kitas Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis,

išskyrus prekes, išgabenamas iš laisvosios zonos ar laisvojo sandėlio jūra arba

oru, nepateikus jų muitinio tranzito ar kitai muitinės procedūrai įforminti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

174 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

laikomas prekes apskaičiavimas

susijusi su ne Lietuvos prekėmis, ir jeigu tokių prekių muitinė vertė nustatoma

remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų suma, į kurią įtrauktos

prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros laisvojoje zonoje arba laisvajame

sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę

vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar

priklausančios sumokėti už prekes.

zonoje arba laisvajame sandėlyje atlikta kuri nors iš šio kodekso 107

straipsnio 1 dalyje nurodytų įprastinių prekių tvarkymo operacijų ir jeigu

tokiam tvarkymui buvo duotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas muitinės

sutikimas, prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma

importo muitų ir mokesčių suma, deklaranto prašymu laikomi šio kodekso 197

straipsnyje nurodytu metu atitinkančiais prekes, su kuriomis nebuvo atliktos

tvarkymo operacijos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

175 straipsnis. Laisvosiose zonose

arba laisvuosiuose sandėliuose laikomų prekių

statusas

grąžinamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį ar pateikiamos

kitai muitinės procedūrai įforminti, gali būti naudojamas šio kodekso 167

straipsnio 3 dalyje nurodytas dokumentas, liudijantis, kad jos yra Lietuvos

arba ne Lietuvos prekės.

paliudijama, kad prekės turi Lietuvos prekių statusą arba šio statuso neturi,

jos laikomos:

1) Lietuvos prekėmis, jeigu tapačioms

Lietuvos prekėms turėtų būti taikomi eksporto muitai ir (arba) mokesčiai arba

ekonominiai eksporto draudimai ir (arba) apribojimai;

2) ne Lietuvos prekėmis - visais kitais

atvejais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

176 straipsnis. Prekių eksporto ir

reeksporto iš laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių

kontrolė

Muitinė kontroliuoja, ar laikomasi

taisyklių, reglamentuojančių prekių eksportą ir reeksportą iš laisvųjų zonų ir

laisvųjų sandėlių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Antrasis skirsnis

NEAPMUITINAMOS PARDUOTUVĖS

177 straipsnis. Neapmuitinamų

parduotuvių steigimas ir veikla

Tarptautiniuose oro uostuose,

tarptautiniuose jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo

punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės. Tai yra muitinės

prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į užsienį

keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo ir eksporto muitais bei

mokesčiais prekių. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo ir

eksporto muitais bei mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti

prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose,

vežiojančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais. Neapmuitinamų parduotuvių

steigimo ir veiklos tvarką reglamentuoja neapmuitinamų parduotuvių įstatymas.

Trečiasis skirsnis

REEKSPORTAS, SUNAIKINIMAS IR PERDAVIMAS VALSTYBEI

178 straipsnis. Ne Lietuvos prekių

reeksportas, sunaikinimas ir perdavimas valstybei

1) reeksportuotos;

2) sunaikintos;

3) perduotos valstybei.

atvejais taikomi prekių eksportui nustatyti formalumai, įskaitant ekonominius

draudimus ir apribojimus. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato, kokiais atvejais reeksportuojamoms ne Lietuvos prekėms, sąlygiškai

neapmokestintoms importo muitais ir mokesčiais, netaikomi ekonominiai eksporto

draudimai ir apribojimai.

prekes turi būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia reeksportuoti

prekių, jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai arba

taikomos draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės pateiktos ekonominio

poveikio turinčiai muitinės procedūrai įforminti ir skirtos reeksportuoti iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, vadovaujantis šio kodekso 58–77

straipsnių nuostatomis turi būti pateikta muitinės deklaracija. Šiais atvejais

taip pat taikoma šio kodekso 161 straipsnio 3 dalis.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, apie reeksportuojamas arba

naikinamas prekes turi būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia

reeksportuoti prekių, jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti

formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės

pateiktos ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai įforminti ir

skirtos reeksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, vadovaujantis

šio kodekso 58–77 straipsnių nuostatomis turi būti pateikta muitinės

deklaracija. Šiais atvejais taip pat taikoma šio kodekso 161 straipsnio 3

dalis.]

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja prekių perdavimo

valstybei išlaidų.

disponuojančio asmens arba kito suinteresuoto asmens lėšomis šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja

prekių sunaikinimo išlaidų.

sunaikinus prekes, turi būti pateikti muitinės sankcionuotiems veiksmams

įforminti kaip ne Lietuvos prekės. Šios atliekos ar laužas lieka muitinės

prižiūrimi iki šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nurodyto laiko.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

VI DALIS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

XIII SKYRIUS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

179 straipsnis. Prekių išvežimas iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

Išvežamoms iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos prekėms taikomos muitinės priežiūros priemonės. Muitinė gali jas

tikrinti remdamasi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais. Šios prekės turi būti

išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu

maršrutu, jeigu jis nustatytas, ir laikantis joms taikomos muitinės procedūros

atlikimo tvarkos.

VII DALIS

LENGVATINĖS OPERACIJOS

XIV SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS IR MOKESČIAI

180 straipsnis. Išleidžiamų laisvai

cirkuliuoti arba eksportuojamų prekių

neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, šio kodekso, Muitų tarifų, mokesčių ir kitų įstatymų nustatytais

atvejais išleidžiamos laisvai cirkuliuoti arba eksportuojamos prekės

neapmokestinamos importo arba eksporto muitais ir (arba) mokesčiais.

XV SKYRIUS

GRĄŽINTOS PREKĖS

181 straipsnis. Eksportuotų iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų

prekių neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir per 1 metus grąžintos

bei išleistos laisvai cirkuliuoti, suinteresuoto asmens prašymu

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu įstatymai nenustato ko

kita. Išleidus laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes, už jas sumokėti eksporto

muitai ir mokesčiai grąžinami. Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, nurodytas

1 metų laikotarpis muitinės sprendimu gali būti pratęstas 6 mėnesiais.

prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai

cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais arba juos sumažinus

dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį neapmokestinama

importo muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu reimportuojamos prekės yra

tos pačios paskirties. Jei reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms

taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti

už prekes pirmą kartą išleidžiant jas laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji

muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti

sugrąžintas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai arba jų dalis negrąžinami.

neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais lengvatos netaikomos, taip pat

negrąžinami sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai, jei grąžinamos prekės,

eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos taikant laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus atvejus, kai šios prekės grąžinamos

tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

182 straipsnis. Eksportuotų iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų

prekių neapmokestinimo muitais ir

mokesčiais sąlygos

Pagal šio kodekso 181 straipsnį

neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat grąžinami sumokėti

eksporto muitai ir mokesčiai tik tuo atveju, jeigu prekės reimportuojamos tokio

paties pavidalo, kokio jos buvo eksportuotos. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato aplinkybes ir sąlygas, kada šis

reikalavimas gali būti netaikomas.

183 straipsnis. Reeksportuotų

kompensacinių produktų neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

Šio kodekso 181 ir 182 straipsnių

nuostatos taip pat taikomos kompensaciniams produktams, reeksportuotiems

baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Mokėtina importo muitų ir

mokesčių suma nustatoma remiantis laikinojo įvežimo perdirbti procedūros

atlikimo tvarka ir laikant kompensacinių produktų reeksporto datą jų išleidimo

laisvai cirkuliuoti data.

XVI SKYRIUS

ŽVEJYBOS IR KITŲ JŪROS VERSLŲ PRODUKTAI

184 straipsnis. Žvejybos ir kitų

jūros verslų produktų neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais

Išleidžiant laisvai cirkuliuoti, importo

muitais ir mokesčiais neapmokestinami, išskyrus šio kodekso 25 straipsnio 2

dalies 6 punkte nustatytus atvejus:

1) žvejybos ir kiti jūros verslų

produktai, kuriuos Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys su

Lietuvos Respublikos vėliava, pagauna arba išgauna užsienio valstybės

teritoriniuose vandenyse;

2) produktai, pagaminti iš šio straipsnio

1 punkte nurodytų produktų plaukiojančiose įmonėse, atitinkančiose tame punkte

nustatytus reikalavimus.

VIII DALIS

SKOLA MUITINEI

XVII SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS

185 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti

arba pateikiant jas laikinojo

įvežimo muitinės procedūrai įforminti

atsiranda:

1) išleidžiant laisvai

cirkuliuoti prekes, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai;

[1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1

d.:

1) išleidžiant laisvai cirkuliuoti

prekes, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai;]

2) pateikiant laikinojo

įvežimo muitinės procedūrai įforminti prekes, kurios iš dalies neapmokestinamos

importo muitais ir mokesčiais.

priėmus muitinės deklaraciją.

taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas. Tais

atvejais, kai muitinės deklaracija, pateikta vienai iš šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų muitinės procedūrų įforminti, užpildyta remiantis klaidinga

informacija ir jos pateikimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą arba jos

dydį, asmuo, pateikęs tokią informaciją, arba asmuo, kuris žinojo arba turėjo

žinoti, kad pateikiama klaidinga informacija, taip pat gali būti laikomas

skolininku.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

taip pat asmuo, kurio vardu deklaraciją pateikia jo atstovas. Tais atvejais,

kai muitinės deklaracija pateikta vienai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

muitinės procedūrų įforminti, užpildyta remiantis klaidinga informacija ir jos

pateikimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą arba jos dydį, asmenys, pateikę

tokią informaciją ir žinoję arba turėję žinoti, kad pateikiama klaidinga

informacija, taip pat gali būti laikomi skolininkais.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

186 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių įvežimo į

Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją

prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t.y. nesilaikant šio

kodekso 39-42 straipsniuose bei 173 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos,

atsiranda, kai:

1) prekės, už kurias nustatyti importo

muitai ir mokesčiai, neteisėtai įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją;

2) prekės, buvusios laisvojoje zonoje

arba laisvajame sandėlyje, neteisėtai įvežamos į kitą Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos dalį.

prekių įvežimo momentu.

1) asmuo, neteisėtai įvežęs prekes;

2) asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant

prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai;

3) asmuo, įsigijęs arba gavęs neteisėtai

įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti,

kad prekės įvežtos neteisėtai.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

1) asmenys, neteisėtai įvežę prekes;

2)

asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad

prekės įvežtos neteisėtai;

3)

asmenys, įsigiję arba gavę neteisėtai įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo

momentu žinoję arba turėję žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

187 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas neteisėtai paėmus arba atidavus

muitinės prižiūrimas prekes

muitinės prižiūrimų prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai,

neteisėto paėmimo arba atidavimo.

prekių paėmimo arba atidavimo momentu.

1) asmuo, paėmęs arba atidavęs muitinės

prižiūrimas prekes;

2) asmuo, dalyvavęs paimant arba

atiduodant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės paimamos arba

atiduodamos neteisėtai;

3) asmuo, įsigijęs arba gavęs prekių ir

įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės paimtos

arba atiduotos neteisėtai;

4) asmuo, kuris turėjo įvykdyti prekių

laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

1) asmenys, paėmę arba atidavę muitinės

prižiūrimas prekes;

2)

asmenys, dalyvavę paimant arba atiduodant prekes ir žinoję arba turėję žinoti,

kad prekės paimamos arba atiduodamos neteisėtai;

3)

asmenys, įsigiję arba gavę prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinoję

arba turėję žinoti, kad prekės paimtos arba atiduotos neteisėtai;

4) asmenys, kurie turėjo įvykdyti

prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

188 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas neįvykdžius prekių laikinojo

saugojimo arba muitinės procedūros

taikymo įsipareigojimų

1) neįvykdžius bent vieno iš

įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir

mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedūra;

2) nesilaikant prekių pateikimo tam tikrai

muitinės procedūrai įforminti sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo

importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų;

3) kitais atvejais, nenurodytais 186

straipsnyje, išskyrus, kai nustatyti pažeidimai iš esmės nesutrukdė teisingai

vykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo

įsipareigojimus.

1) tuo momentu, kai nustojama vykdyti

įsipareigojimą, kurio nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą; arba

2) nuo prekių pateikimo muitinės

procedūrai įforminti momento, jeigu nustatyta, kad nesilaikyta prekių pateikimo

šiai muitinės procedūrai sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo importo

muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų.

1) esamomis aplinkybėmis privalantis

vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo

muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra;

arba

2) privalantis laikytis prekių pateikimo

tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų.

[Straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2002 m. birželio 1

d.:

punktą, laikoma, kad nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo padaryti dėl

akivaizdaus aplaidumo (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų prisiimtiems

įsipareigojimams įvykdyti), iš esmės nesutrukdė teisingai vykdyti prekių

laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus, kai:

1) pažeidžiamas laikinojo saugojimo arba

muitinės procedūros atlikimo terminas, kurį muitinė būtų pratęsusi, jeigu asmuo

būtų laiku kreipęsis į muitinės įstaigą;

2) su prekėmis, laikomomis importo ir

eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) arba muitinės

sandėlyje, be muitinės leidimo atliekamos operacijos, kurioms tokio leidimo

reikia ir kuris būtų duotas, jeigu asmuo būtų kreipęsis į muitinės įstaigą;

3) prekės, kurioms taikoma laikinojo

įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, naudojamos leidime laikinai

įvežti prekes arba leidime perdirbti laikinai įvežtas prekes nenumatytiems

tikslams, tačiau taip jas naudoti būtų leista, jeigu asmuo dėl to būtų

kreipęsis į muitinės įstaigą;

4) prekės, kurioms atsižvelgus į jų

paskirtį taikomos muitų ir (arba) mokesčių lengvatos, neįvykdžius bent vieno iš

įsipareigojimų, susijusių su jų laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės

procedūra, be muitinės leidimo perduodamos kitiems asmenims, tačiau prekių

perdavimas yra įformintas atitinkamais dokumentais, o asmuo, kuriam perduotos

prekės, turi teisę jas gauti.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

189 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių laikymo arba

naudojimo laisvojoje zonoje arba

laisvajame sandėlyje

nesilaikant šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo arba

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nustatytų sąlygų laisvojoje zonoje

arba laisvajame sandėlyje laikomos arba naudojamos prekės, už kurias nustatyti

importo muitai ir mokesčiai. Prekės laikomos sunaudotomis laisvojoje zonoje

arba laisvajame sandėlyje, jeigu jos yra dingusios ir muitinei nepateikti

įrodymai, paaiškinantys jų dingimą.

kai prekės yra sunaudojamos, pradedamos laikyti ar pirmą kartą panaudojamos

nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo

nustatytų sąlygų.

1) laikęs arba naudojęs prekes; arba

2) dalyvavęs laikant arba naudojant prekes

ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės laikomos arba naudojamos nesilaikant

nustatytų sąlygų.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

1) asmenys, laikę arba naudoję prekes;

arba

2) asmenys, dalyvavę laikant arba

naudojant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad prekės laikomos arba

naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

190 straipsnis. Atvejai, kai importo

skola muitinei neatsiranda

188 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais importo skola muitinei

neatsiranda, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo,kad įsipareigojimai, susiję su

šio kodekso 39-42 straipsnių bei 173 straipsnio 2 dalies taikymu, prekių

laikinuoju saugojimu arba prekėms taikoma muitinės procedūra, nevykdomi dėl

visiško prekių sunaikinimo arba praradimo, kurių priežastis buvo jų medžiagos

savybės (prekių prigimtis), nelaimingas atsitikimas, nenugalima jėga arba

veiksmai, įvykdyti turint muitinės leidimą. Prekės laikomos prarastomis, kai

jos visiškai nebetinka naudoti. Atliekos arba laužas, atsiradę sunaikinus

išleistas laisvai cirkuliuoti prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai arba

iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, laikomi ne Lietuvos

prekėmis.

neatsiranda, kai su muitinės leidimu eksportuojamos arba reeksportuojamos

laisvai cirkuliuoti išleistos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai

arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.

191 straipsnis. Importo skolos

sumažinimas dėl ypatingos prekių paskirties

Importo skola muitinei, atsiradusi taikant

šio kodekso 187 ir 188 straipsnius ir susijusi su prekėmis, kurios dėl

ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir

mokesčiais, mažinama suma, sumokėta išleidžiant šias prekes laisvai

cirkuliuoti. Ši nuostata taip pat taikoma nustatant importo skolą muitinei dėl

atliekų ir laužo, atsiradusių sunaikinus tokias prekes.

192 straipsnis. Eksporto skolos

muitinei atsiradimas

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes, už kurias

nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

priėmus muitinės deklaraciją.

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

193 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas, kai prekės išvežamos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos

nepateikus muitinės deklaracijos

nepateikus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

kai neįforminus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.]

faktinio prekių, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, išvežimo iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos momentu.

1) asmuo, išvežęs prekes iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos;

2) asmuo, dalyvavęs išvežant prekes ir

žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės išvežamos nepateikus muitinės

deklaracijos.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

1) asmenys, išvežę prekes iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos;

2) asmenys, dalyvavę išvežant prekes ir

žinoję arba turėję žinoti, kad prekės išvežamos neįforminus muitinės

deklaracijos.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

194 straipsnis. Eksporto skolos

muitinei atsiradimas nesilaikant prekių išvežimo iš

Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos sąlygų

nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sąlygų,

kurių turi būti laikomasi, kai prekės visai arba iš dalies neapmokestinamos

eksporto muitais ir mokesčiais.

pristatomos į kitą paskirties vietą, negu buvo nurodyta jas išvežant iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos, jeigu dėl gabenimo į nurodytą paskirties vietą

prekės buvo visai arba iš dalies neapmokestintos eksporto muitais bei

mokesčiais, arba kai pasibaigia nustatytas terminas, per kurį suinteresuotas

asmuo turėjo pateikti įrodymus, kad laikytasi visiško arba dalinio prekių

neapmokestinimo eksporto muitais ir mokesčiais sąlygų.

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

195 straipsnis. Skolos muitinei dėl

draudžiamų arba ribojamų įvežti (išvežti) prekių

atsiradimas

Šio kodekso 185-189 ir 192-194

straipsniuose nustatytais atvejais skola muitinei atsiranda neatsižvelgiant į

prekių įvežimui arba išvežimui taikomus draudimus arba apribojimus. Skola

muitinei neatsiranda dėl neteisėto padirbtų pinigų, narkotinių arba

psichotropinių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

[Kodeksas papildomas 195(1) straipsniu nuo

2002 m. birželio 1 d.:

195(1) straipsnis.

Dalinis arba visiškas prekių neapmokestinimas muitais ir (arba)

mokesčiais, kai atsiranda skola

muitinei

Jeigu teisės aktų nustatyta, kad prekės

iš dalies arba visiškai neapmokestinamos muitais ir (arba) mokesčiais dėl jų

prigimties ar ypatingos paskirties arba vadovaujantis šio kodekso 80,

111 arba 180–183 straipsniais, toks dalinis arba visiškas neapmokestinimas

muitais ir (arba) mokesčiais taikomas ir tada, kai vadovaujantis šio kodekso

186–189, 193 arba 194 straipsniais atsiranda skola muitinei, jeigu nėra

pagrindo laikyti suinteresuoto asmens veiksmų, dėl kurių ši skola atsirado,

pažeidimu ar akivaizdžiu aplaidumu (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų

prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti) ir jeigu įvykdytos kitos dalinio arba

visiško neapmokestinimo muitais ir (arba) mokesčiais sąlygos.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

196 straipsnis. Solidari skolininkų

atsakomybė

Kai už vieną skolą muitinei

solidariai atsako keli skolininkai, muitinė turi teisę reikalauti, kad

skolininko pareigą arba jos dalį įstatymų nustatyta tvarka vykdytų visi arba

keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš jų skyrium.

197 straipsnis. Skolos muitinei

dydžio nustatymas

nustatomas remiantis jos atsiradimo momentu galiojančiais importo arba eksporto

muitų ir mokesčių tarifais, jeigu šis kodeksas nenustato ko kita.

muitinei atsiradimo momento nustatyti neįmanoma, skolos muitinei dydis

nustatomas remiantis importo arba eksporto muitų ir mokesčių tarifais,

galiojančiais tuo momentu, kai muitinė pripažįsta, jog atsirado skola muitinei.

[197 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

198 straipsnis. Skolos muitinei

atsiradimo vieta

toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą sąlygojantys veiksmai, o jeigu

šios vietos nustatyti neįmanoma, - skolos muitinei atsiradimą sąlygojusių

prekių buvimo vietoje.

muitinės procedūra yra nebaigta, skola muitinei laikoma atsiradusia toje

vietoje, kurioje prekės buvo pateiktos šiai muitinės procedūrai įforminti arba

įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant šią procedūrą.

[198 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

199 straipsnis. Atvejai, kai

reikalinga garantija, užtikrinanti, kad skolininkas įvykdys

įsipareigojimus muitinei

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais reikalaujama pateikti

garantiją, užtikrinančią, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei.

teisės aktai nustato, kada privaloma pateikti garantiją ir kada muitinė gali

nereikalauti, kad ji būtų pateikta.

arba galintis tapti skolininku, taip pat (jei muitinė sutinka) už šiuos asmenis

kitas asmuo privalo pateikti piniginį užstatą arba raštišką garanto

įsipareigojimą atsakyti muitinei, jeigu skolininkas nesumokės skolos muitinei

arba šią prievolę įvykdys netinkamai.

pateikti tik vieną garantiją.

200 straipsnis. Reikalavimo pateikti

garantiją taikymas muitinės nuožiūra

muitinė gali jos reikalauti savo nuožiūra, atsižvelgdama į atsiradusios arba

galinčios atsirasti skolos muitinei dydį ir jos atsiradimo aplinkybes.

garantiją reikalaujama pateikti:

1) taikant teisės aktus, kuriuose

numatytas garantijos pateikimas; arba

2) bet kuriuo metu vėliau, jei muitinė

pripažįsta, kad skolininko įsipareigojimai gali būti neįvykdyti.

201 straipsnis. Garantijos taikymas

kelioms operacijoms

Šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje

nurodyto asmens prašymu garantija gali būti taikoma kelioms operacijoms, kurias

atliekant atsiranda arba gali atsirasti skola muitinei.

202 straipsnis. Garantijos dydis

Privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, jeigu jį

galima tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu, arba muitinės nustatytam

didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei dydžiui.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

Išskyrus teisės aktų, reglamentuojančių muitinio tranzito procedūros atlikimo

tvarką, nustatytus atvejus, privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos

muitinei dydžiui, jeigu jį galima tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu,

arba muitinės nustatytam didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti

skolos muitinei dydžiui.]

ir muitinė jos reikalauja savo nuožiūra, garantijos dydis negali viršyti šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.

pateikiama fiksuoto dydžio garantija, ir jos pateikimo sąlygas nustato šio

kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

203 straipsnis. Priemonės,

užtikrinančios, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus

muitinei

Kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus

muitinei, užtikrinama:

1) sumokant užstatą;

2) pateikiant laidavimo dokumentą.

[2 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

2) pateikiant garantijos dokumentą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

204 straipsnis. Užstato sumokėjimas

ir grąžinimas

Užstatas sumokamas ir grąžinamas šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

205 straipsnis. Laiduotojai ir

laidavimo dokumentai

raštu įsipareigoti bendrai su skolininku arba skyrium sumokėti muitinei

laidavimo dokumente nurodyto dydžio skolą muitinei.

trečiasis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą ir

užregistruotas muitinėje šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka.

neregistruoti laiduotojo arba nepripažinti jo pateiktos garantijos, jeigu jos

nepakanka užtikrinti, kad skola muitinei būtų sumokėta per nustatytą

laikotarpį.

[205 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

206 straipsnis. Būdo, užtikrinančio,

kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei,

pasirinkimas

Šio kodekso 203 straipsnyje

nurodytą būdą, užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą

(garantijos rūšį), pasirenka asmuo, turintis pateikti garantiją. Muitinė turi

teisę šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

nepriimti asmens pasirinkto būdo (garantijos rūšies).

[206 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

207 straipsnis. Muitinės teisė

reikalauti papildomos arba kitos garantijos

Nustačiusi, kad pateikta

garantija neužtikrina skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo, muitinė

reikalauja iš šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens pateikti

papildomą garantiją arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

208 straipsnis. Garantijos

galiojimas, jos dydžio sumažinimas, pateiktos garantijos

pakeitimas kita

muitinei, dėl kurios ji buvo pateikta. Jeigu nurodyta skola muitinei yra

išnykusi ir negali atsirasti vėliau, šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka garantijos atsisakoma.

[1 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

pateikta, išnyksta arba, jeigu skola muitinei nebuvo atsiradusi, pripažįstama, kad ji nebegali atsirasti. Jeigu nurodyta skola

muitinei yra išnykusi arba pripažinta, kad ji nebegali atsirasti, šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka garantijos atsisakoma.]

2.Jeigu dalis skolos muitinei yra

išnykusi, suinteresuoto asmens prašymu muitinė šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka leidžia sumažinti garantijos

dydį arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

209 straipsnis. Garantijų taikymas

pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis

tarptautinėse sutartyse nustatyta kitokia negu šiame kodekse garantijų taikymo

tvarka, taikomos tarptautinių sutarčių normos.

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, prireikus gali būti tiksliau

išdėstyta šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

XIX SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

210 straipsnis. Muitų ir mokesčių

sumos apskaičiavimas ir įregistravimas muitinėje

Visos importo ir eksporto muitų ir

mokesčių sumos, sudarančios skolas muitinei (toliau - mokesčių sumos),

apskaičiuojamos ir įregistruojamos muitinėje mokesčių įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

211 straipsnis. Mokesčių sumos

įregistravimo laikas

tuoj pat, kai tik ji apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2 kalendorines

dienas nuo prekių išleidimo, jeigu skola muitinei atsiranda:

1) priėmus muitinės deklaraciją, pateiktą

įforminti bet kuriai muitinės procedūrai, išskyrus laikinąjį įvežimą iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais; arba

2) atlikus bet kurį kitą veiksmą, turintį

tokių pačių pasekmių kaip ir muitinės deklaracijos priėmimas.

užtikrinančią, kad jis įvykdys skolininko įsipareigojimus, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka visa mokesčių suma, susijusi su

šiam asmeniui skirtomis ir per muitinės nustatytą laikotarpį, neviršijantį 31

kalendorinės dienos, išleistomis prekėmis, gali būti įregistruojama vieną

kartą, bet ne vėliau kaip po 5 kalendorinių dienų nuo nustatyto laikotarpio pabaigos.

sąlygos skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokesčių suma

įregistruojama muitinėje ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo to

momento, kai muitinė gali:

1) apskaičiuoti mokesčių sumą;

2) nustatyti skolininką.

212 straipsnis. Mokesčių sumos

įregistravimo termino pratęsimas

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių sumos įregistravimo

terminas gali būti pratęstas susidarius aplinkybėms, dėl kurių muitinė negali

įregistruoti mokesčių sumos laikydamasi nustatytų terminų. Mokesčių sumos

įregistravimo terminas negali būti pratęstas daugiau kaip 14 kalendorinių

dienų.

sumos įregistravimo terminas gali būti netaikomas susidarius ypatingoms aplinkybėms

arba dėl nenugalimos jėgos.

213

straipsnis. Mokesčių sumos

neįregistravimas arba per mažos mokesčių sumos

įregistravimas

suma neįregistruota arba įregistruota per maža mokesčių suma, papildoma

mokesčių suma įregistruojama per 2 kalendorines dienas nuo to momento, kai

muitinė apskaičiavo teisingą mokesčių sumą ir nustatė skolininką. Šis terminas

gali būti pratęstas šio kodekso 212 straipsnyje nustatyta tvarka.

neįregistruojama, jeigu:

1) muitinės sprendimas neįregistruoti

mokesčių sumos arba įregistruoti per mažą mokesčių sumą teismo arba kitos

kompetentingos valstybės institucijos sprendimu pripažintas negaliojančiu;

2) mokesčių suma neįregistruota arba per

maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios asmuo,

atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, negalėjo nustatyti,

išskyrus atvejus, kai asmuo sutinka sumokėti papildomą mokesčių sumą.

[2 dalies 2 punkto redakcija nuo 2002 m. birželio 1

d.:

2) mokesčių suma neįregistruota arba per

maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios asmuo,

atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, veikdamas sąžiningai

ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su muitinės

deklaracijos pateikimu, negalėjo nustatyti.]

[Straipsnis papildomas 3, 4 ir 5 dalimis nuo 2002 m.

birželio 1 d.:

3.

Jeigu lengvatinė (preferencinė) prekių kilmė nustatoma taikant Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutarties nustatytą administracinio bendradarbiavimo

su kitos šalies valstybės institucija sistemą, laikoma, kad klaida, padaryta

kitos šalies valstybės institucijos išduodant lengvatinę (preferencinę) prekių

kilmę įrodantį dokumentą (sertifikatą), yra tokia, kurios asmuo, atsakingas už

skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, negalėjo nustatyti.

prekių kilmę įrodančio dokumento (sertifikato) išdavimas nelaikomas klaida,

jeigu jis buvo išduotas remiantis neteisinga informacija, pateikta eksportuotojo,

išskyrus atvejus, kai dokumentą išdavusi valstybės institucija žinojo arba

turėjo žinoti, kad prekės neatitinka reikalavimų, kuriuos įvykdžius joms gali

būti taikomi lengvatiniai muitai.

įsipareigojimų muitinei įvykdymą, laikomas veikusiu sąžiningai, jeigu jis gali

pagrįsti, kad per atitinkamų prekybos operacijų vykdymo laikotarpį jis deramai

siekė užtikrinti, kad būtų laikomasi visų lengvatinių muitų taikymo sąlygų.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

214 straipsnis. Skolininko

informavimas apie įregistruotą mokesčių sumą

šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoja

skolininką.

nurodyta muitinės deklaracijoje (išskyrus atvejus, kai muitinės deklaracijoje

nurodyta mokesčių suma neatitinka įregistruotosios), asmuo papildomai

neinformuojamas, laikant prekių išleidimą informavimu apie mokesčių sumos

įregistravimą.

apie mokesčių sumos įregistravimą ne vėliau kaip po

3 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai

nenustato ko kita.

[3 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

apie mokesčių sumos įregistravimą ne vėliau kaip po

3 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai

nenustato ko kita. Šio laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas, kai,

vadovaujantis šio kodekso 226 straipsniu, pateikiamas skundas, visam skundo

nagrinėjimo laikotarpiui.]

[Straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2002 m. birželio 1

d.:

muitinei atsiranda dėl veiksmų, už kuriuos tuo metu, kai jie buvo įvykdyti,

buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė, skolininkas gali būti informuojamas apie

mokesčių sumos įregistravimą ir pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam 3

metų laikotarpiui.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

215 straipsnis. Mokesčių sumokėjimas

informuojamas šio kodekso 214 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti sumokėti

mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

gali sumokėti ir kitas asmuo.

[Straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2002 m. birželio 1

d.:

teisės aktų nustatytais atvejais ir sąlygomis skolininko prievolės sumokėti

mokesčius vykdymas gali būti atidėtas, jeigu:

1) vadovaujantis šio kodekso 219, 221

arba 222 straipsniais muitinei pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitus

ir (arba) mokesčius; arba

2) vadovaujantis šio kodekso 217

straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu arba 4 punktu prekės sulaikomos ir

numatoma jas konfiskuoti;

3) skola muitinei atsiranda

vadovaujantis šio kodekso 187 straipsniu ir yra daugiau kaip vienas

skolininkas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

216 straipsnis. Mokesčių

išieškojimas

laikotarpį nesumokami, muitinė įgyja teisę priimti sprendimą išieškoti šiuos

mokesčius ne ginčo tvarka.

nurodyti mokesčiai neišieškomi per 10 darbo dienų nuo muitinės sprendimo

priėmimo, muitinė areštuoja skolininko turtą priimdama sprendimą dėl turto

arešto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Sprendimas areštuoti turtą registruojamas Turto arešto aktų registro įstatymo

nustatyta tvarka ir kartu su muitinės sprendimu išieškoti mokesčius ne

ginčo tvarka, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, perduodamas

teismo antstoliams vykdyti.

delspinigiai ir (arba) baudos išieškomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta

tvarka.

išieškojimas finansų ministro nustatyta tvarka gali būti perduotas akcinei

bendrovei Turto bankui.

[216 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

217 straipsnis. Skolos muitinei

išnykimas

1) sumokėjus arba išieškojus nustatytas

mokesčių sumas;

2) šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atsisakius

išieškoti nustatytus mokesčius;

3) jeigu deklaravus prekes muitinės

procedūrai, kurią taikant atsiranda skola muitinei:

a)atitinkama muitinės deklaracija

pripažįstama negaliojančia vadovaujantis šio kodekso 65 straipsnio nuostatomis;

[1 dalies 3 punkto a papunkčio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

pripažįstama negaliojančia;]

konfiskuojamos, turint muitinės sutikimą sunaikinamos arba perduodamos

valstybei vadovaujantis šio kodekso 178straipsnio nuostatomis, arba

sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl jų savybių, ypatingų aplinkybių ar

nenugalimos jėgos;

4) jeigu sulaikomos ir konfiskuojamos

prekės, dėl kurių neteisėto įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją

pagal šio kodekso 186 straipsnį yra atsiradusi skola muitinei;

5) jeigu muitinė atsisako išieškoti

importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, kurie buvo įregistruoti

nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

nurodytas skolos išnykimas nepanaikina skolininko prievolės sumokėti ir

muitinės teisės išieškoti delspinigius ir (arba) baudas už nurodytą skolą

muitinei.

muitinei nelaikoma išnykusia, kai remiantis nurodyta skola nustatomas baudos

dydis arba taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

XXI SKYRIUS

MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATSISAKYMAS JUOS IŠIEŠKOTI

218 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje vartojamos

sąvokos:

1) mokesčių grąžinimas -

visiškas arba dalinis sumokėtų (išieškotų) eksporto arba importo muitų ir

(arba) mokesčių grąžinimas;

2) atsisakymas išieškoti -

sprendimas atsisakyti visos skolos muitinei arba jos dalies arba sprendimas

pripažinti negaliojančiu visų nesumokėtų eksporto arba importo muitų ir (arba)

mokesčių arba jų dalies įregistravimą.

219 straipsnis. Muitų ir (arba)

mokesčių grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti, kai

jie sumokėti ir (arba) įregistruoti

nesilaikant nustatytų reikalavimų

ir (arba) mokesčių dalis, kuri buvo sumokėta (išieškota) nepagrįstai arba

įregistruota nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

eksporto muitų ir (arba) mokesčių dalį, kuri buvo įregistruota nepagrįstai arba

nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu nustatyta, kad mokesčiai nepagrįstai

sumokėti arba įregistruoti dėl tyčinių suinteresuoto asmens veiksmų.

mokesčiai gali būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu asmens

raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 3 metus nuo

skolininko informavimo apie atitinkamą mokesčių sumą dienos, išskyrus atvejus,

kai mokesčių įstatymai nustato ką kita. Muitinė turi teisę priimti asmens

prašymą ir pasibaigus nurodytam 3 metų laikotarpiui, jeigu asmuo įrodo, kad

negalėjo nustatytu laiku pateikti prašymo dėl ypatingų aplinkybių arba

nenugalimos jėgos.

eksporto muitai ir (arba) mokesčiai sumokėti arba įregistruoti nepagrįstai,

grąžina arba atsisako išieškoti šiuos muitus ir (arba) mokesčius savo

iniciatyva.

[5 dalies redakcija

nuo 2002 m. birželio 1 d.:

nurodytą laikotarpį nustačiusi, kad importo arba eksporto muitai ir (arba)

mokesčiai sumokėti arba įregistruoti nepagrįstai, grąžina arba atsisako išieškoti

šiuos muitus ir (arba) mokesčius savo iniciatyva informuodama juos sumokėjusį

arba privalantį sumokėti asmenį apie muitų ir (arba) mokesčių sumokėjimo arba

įregistravimo nepagrįstumą ir asmens teisę pateikti prašymą dėl jų grąžinimo

arba atsisakymą juos išieškoti (šiuo atveju prašymo muitinei pateikti

nereikia), jeigu mokesčių įstatymai nenustato ko kita.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

220 straipsnis. Muitų ir (arba)

mokesčių grąžinimas muitinės deklaraciją pripažinus

negaliojančia

mokesčiai grąžinami, jeigu atitinkama muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia.

prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia turi būti pateiktas per

šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tokiam prašymui

pateikti laikotarpį.

221 straipsnis. Importo muitų ir

(arba) mokesčių už importuotojo atsisakytas prekes

grąžinimas arba atsisakymas juos

išieškoti

1.

Importo muitai ir (arba) mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti,

jeigu jie susiję su importuotojo atsisakytomis prekėmis, kurioms buvo įforminta

atitinkama muitinės procedūra ir kurios šio kodekso 66 straipsnyje nurodytu

metu turėjo defektų arba neatitiko sutartyje (kontrakte), pagal kurią jos

importuotos, nustatytų sąlygų.

gali būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu prekės nebuvo

naudojamos (išskyrus jų išbandymą, reikalingą defektams arba neatitikimui

sutartyje (kontrakte) nustatytoms sąlygoms nustatyti) ir yra eksportuotos iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Suinteresuoto asmens prašymu muitinė gali

leisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes sunaikinti, įforminti jų

muitinio sandėliavimo procedūrą, taip pat jas išgabenti į laisvąją zoną arba

padėti į laisvąjį sandėlį. Įforminus kuriuos nors iš nurodytų muitinės

sankcionuotų veiksmų, prekės laikomos ne Lietuvos prekėmis.

negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu šio straipsnio 1 dalyje

nurodytos prekės prieš tai buvo laikinai įvežtos išbandyti, išskyrus atvejus,

kai prekių defektai arba neatitikimas sutartyje (kontrakte) nustatytoms

sąlygoms negalėjo būti nustatyti įprastiniu būdu jas išbandant.

grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

priežasčių, jeigu raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip po 12

mėnesių nuo skolininko informavimo apie mokesčių įregistravimą, išskyrus

atvejus, kai mokesčių įstatymai nustato ką kita.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

222 straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių

grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti

kitais atvejais

mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti ir kitais šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais.

mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti šio straipsnio 1

dalyje nurodytais atvejais, jeigu raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne

vėliau kaip po 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie mokesčių

įregistravimą.

223 straipsnis. Sprendimo grąžinti

muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos

išieškoti taikymas delspinigiams ir

(arba) baudoms

Sprendimas grąžinti importo arba eksporto

muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti taip pat taikomas ir

privalomiems sumokėti bei sumokėtiems delspinigiams ir (arba) baudoms.

[223 straipsnio

redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

224 straipsnis. Delspinigiai, mokami

asmeniui grąžinant nepagrįstai išieškotus muitus ir

(arba) mokesčius

Grąžinant nepagrįstai sumokėtus

(išieškotus) importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, asmeniui gali

būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai.

225 straipsnis. Muitai ir (arba)

mokesčiai, grąžinti per klaidą

Jeigu importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai buvo grąžinti per klaidą, t.y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms

nustatytas muitų ir mokesčių grąžinimo nepagrįstumas, skola muitinei laikoma

neišnykusia ir turi būti sumokėta. Delspinigiai, sumokėti asmeniui pagal šio

kodekso 224 straipsnį, turi būti grąžinti.

[225 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

226 straipsnis. Teisė apskųsti

muitinės sprendimus

Bet kuris asmuo turi teisę apskųsti

muitinės sprendimus, susijusius su šio kodekso, taip pat kitų muitinės

kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, tiesiogiai

taikomus šiam asmeniui. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 3 mėnesių

nuo asmens informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą. Skundų dėl

nepagrįstai sumokėtų arba išieškotų importo ir eksporto muitų bei mokesčių

pateikimo terminus nustato Muitų tarifų įstatymas ir kiti mokesčių įstatymai.

[226 straipsnio

redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

227 straipsnis. Teisė pateikti

skundą dėl muitinės sprendimo nepriėmimo

Bet kuris asmuo, pateikęs prašymą muitinei

priimti sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų muitinės

kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, ir per šio

kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį negavęs atsakymo, turi teisę

pateikti skundą. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 30 dienų nuo

nurodyto laikotarpio pabaigos.

[227 straipsnio

redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

228 straipsnis. Muitinės įstaiga, kuriai

pateikiamas skundas

Šio kodekso 226 ir 227 straipsniuose

nurodyti skundai turi būti pateikiami teritorinei muitinei, priėmusiai (arba

nepriėmusiai) atitinkamą sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų

muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu. Dėl

Muitinės departamento priimtų (arba nepriimtų) sprendimų skundai turi būti

pateikiami Muitinės departamentui.

[228 straipsnio

redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

229 straipsnis. Skundo pateikimas

Muitinės departamentui arba teismui

Asmuo, pateikęs teritorinei muitinei šio

kodekso 226 arba 227 straipsnyje nurodytą skundą, kuris per šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytą laikotarpį nebuvo išnagrinėtas arba

buvo nepatenkintas, turi teisę ne vėliau kaip po 1 mėnesio nuo nurodyto

laikotarpio pabaigos apskųsti teritorinės muitinės priimtą sprendimą arba

sprendimo nepriėmimą Muitinės departamentui arba teismui. Jei Muitinės

departamentas skundo neišnagrinėja arba palieka galioti teritorinės muitinės

sprendimą, šis sprendimas arba sprendimo nepriėmimas gali būti apskųstas

teismui. Muitinės departamento sprendimas arba sprendimo nepriėmimas taip pat

gali būti apskųstas teismui.

[229 straipsnio

redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

230 straipsnis. Muitinės sprendimo, dėl

kurio pateiktas skundas, galiojimas

ir nepanaikina muitinės priimto sprendimo.

sustabdyti priimto sprendimo vykdymą, jeigu yra pagrindo manyti, kad šis sprendimas

nesuderinamas su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų

įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis arba kad dėl šio sprendimo

suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta esminė žala.

231

straipsnis. Muitinės

sprendimo, pagal kurį privaloma sumokėti importo arba

eksporto muitus ir (arba)

mokesčius, vykdymo sustabdymas

Jeigu skundas pateiktas dėl muitinės

sprendimo, pagal kurį privaloma sumokėti importo arba eksporto muitus ir (arba)

mokesčius, šio sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, kai skolininkas

pateikia garantiją. Garantijos pateikti nereikalaujama, jeigu šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinė pripažįsta, kad

toks reikalavimas atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes gali sukelti

jam rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

232 straipsnis. Atvejai, kai asmuo

neturi teisės pateikti skundo

Asmuo neturi teisės pateikti skundo, jeigu

muitinė, vadovaudamasi įstatymais ir priimdama sprendimą, asmens veiksmuose

inkriminuoja baudžiamąją veiką ir šio klausimo nagrinėjimą perduoda kitoms

valstybės institucijoms. Jeigu nurodytos valstybės institucijos asmens

veiksmuose baudžiamosios veikos nenustato, jis turi teisę pateikti skundą šio

kodekso nustatyta tvarka.

233 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

Muitinė skundus nagrinėja šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

X DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

XXIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

234 straipsnis. Muitinės kodekso

taikymą reglamentuojantys teisės aktai

Šio kodekso taikymą

reglamentuojančius teisės aktus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

institucija.

235 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys už šio kodekso

pažeidimus traukiami administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

236 straipsnis. Kodekso

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šio kodekso įsigaliojimo ir

įgyvendinimo terminus bei tvarką nustato Muitinės kodekso įgyvendinimo

įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.101-2899 (99.11.26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS KODEKSO 216

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07)

MUITINĖS KODEKSO 2, 38, 39, 113, 125, 163, 164,

165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 186, 189, 221

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR XII SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

MUITINĖS KODEKSO 2, 38, 39, 113,

125, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 178,

186, 189, 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR XII SKYRIAUS PIRMOJO

SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-401, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

62-2218 (2001-07-18)

MUITINĖS KODEKSO 216 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28)

MUITINĖS KODEKSO 2, 3, 4, 5, 7,

8, 9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57,

63, 66, 68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97, 106, 110, 112, 118, 119,

125, 128, 132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186,

187, 188, 189, 193, 197, 198, 202, 203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 216, 217,

219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO

5(1), 54(1), 54(2), 56(1), 85(1), 150(1), 165(1), 195(1), 198(1), 216(1),

216(2), 216(3), 216(4), 216(5), 216(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 100 straipsnį ir 30 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad

deklarantas turi būti įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą,

įsigalioja nuo 2002 m. birželio 1 d.

Šio

Įstatymo 30 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad deklarantas turi būti

įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, taikomas nuo 2003 m. sausio

1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2002-01-28)

autrap@lrs.lt

169 straipsnis. Gamybos, prekybos ar

paslaugų teikimo veikla laisvosiose zonose arba

laisvuosiuose sandėliuose

veikla laisvosiose zonose arba laisvuosiuose sandėliuose galima tik laikantis

šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, laisvosios ekonominės

zonos steigimo įstatymo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nustatytos

tvarkos. Apie tokią veiklą turi būti iš anksto pranešta muitinei.

nesilaikantiems šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo,

laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo ir Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto įstatymo nustatytos tvarkos, muitinė turi teisę uždrausti verstis

gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose zonose arba

laisvuosiuose sandėliuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1966, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2587 (00.10.11)

47 straipsnis. Prekių iškrovimas

gabenančių transporto priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto

priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose arba muitinei

priimtinose vietose. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės arba jų

dalis turi būti nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio pavojaus. Tokiu atveju

apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant informuoti muitinę.

gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu

pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos

joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės nustatytose arba

muitinei priimtinose vietose.

transporto priemonių tikrinimas atliekamas šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis,

būtinomis muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimui

užtikrinti. Tikrintinas prekes ir (arba) jas gabenančias transporto priemones

bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka įvertinusi atitinkamo prekių

gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką.

tranzitu gabenamų prekių ir (arba) jas gabenančių transporto priemonių

tikrinimas susijęs su didelio masto krovimo darbais arba plombų, kuriomis

užplombuotos transporto priemonės, nuėmimu, motyvuotą sprendimą dėl tokio

tikrinimo priima muitinės pareigūnas, einantis ne žemesnes už muitinės posto,

kuriam pateiktos prekės, viršininko, o kai šio nėra, – pamainos viršininko

pareigas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

48

straipsnis. Draudimas

išgabenti prekes

Be muitinės leidimo muitinei pateiktos

prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos.

54 straipsnis.

Priemonės, taikomos per nustatytą laiką neįforminus muitinės

sankcionuotų veiksmų su laikinai

saugomomis prekėmis

įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu per šio kodekso

50 straipsnyje nustatytą laiką nebuvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai

su laikinai saugomomis prekėmis.

straipsnio 1 dalyje nurodytas laikinai saugomas prekes į muitinės prižiūrimą

vietą ir laikyti joje, kol bus įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su

šiomis prekėmis arba kol jos bus konfiskuotos. Prekės gabenamos ir saugomos

jomis disponuojančio asmens sąskaita.

[Kodeksas papildomas 54(1) straipsniu nuo

2002 m. birželio 1 d.:

54(1) straipsnis. Prekių,

įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant muitinio

tranzito procedūrą, priežiūra

Šio kodekso 39–54 straipsniai, išskyrus

39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, netaikomi, jeigu įvežtoms į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra,

kurios atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinė

sutartis.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

[Kodeksas papildomas 54(2) straipsniu nuo

2002 m. birželio 1 d.:

54(2) straipsnis. Prekių,

atgabentų į paskirties muitinės įstaigą taikant muitinio tranzito

procedūrą, priežiūra

Atgabenus prekes, kurioms taikoma

muitinio tranzito procedūra, į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje

esančią paskirties muitinės įstaigą (įskaitant veikiančias tarptautiniuose

jūrų, upių ir oro uostuose) ir pateikus jas muitinei vadovaujantis muitinio

tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančiomis šio kodekso ir jo

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, taikomos šio kodekso 43–54

straipsnių nuostatos.]

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

57 straipsnis. Teisė atlikti

muitinės sankcionuotus veiksmus ir jos apribojimai

pobūdį ar kiekį, kilmės šalį, išsiuntimo ar paskirties vietą, bet kuriuo metu,

laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekami bet kokie muitinės sankcionuoti

veiksmai, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato ko kita.

taikymą gali riboti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai ar

apribojimai, pagrįsti valstybės suvereniteto, valstybės saugumo, viešosios

tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų, augalų ar

aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių, privačios ar valstybinės

nuosavybės apsaugos reikalavimais.

[2 dalies redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

taikymą gali riboti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai ar apribojimai,

pagrįsti valstybės suvereniteto, valstybės saugumo, valstybės politikos,

viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų,

augalų ar aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių arba nuosavybės

(įskaitant intelektinę) apsaugos reikalavimais.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

XI SKYRIUS

MUITINĖS PROCEDŪROS

Pirmasis skirsnis

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI ĮFORMINTI

79 straipsnis. Muitų ir mokesčių apskaičiavimas

laikant visą prekių siuntą vienos

rūšies prekėmis

Jeigu vieną prekių siuntą sudarančios

prekės pagal muitų tarifą klasifikuojamos skirtingai ir jeigu muitinės

deklaracijai užpildyti bei įforminti kiekvieną iš šių prekių klasifikuojant

atskirai reikėtų neproporcingai daug darbo bei išlaidų, palyginti su

nustatytais už prekes muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę deklaranto

prašymu duoti sutikimą, kad muitai ir mokesčiai visai siuntai būtų

apskaičiuojami laikant ją prekėmis, už kurias bendra nustatytų muitų ir

mokesčių norma yra didžiausia.

[79 straipsnio redakcija nuo 2002 m. birželio 1 d.:

90 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros pradžia ir pabaiga

1.

Muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama

pateikus prekes, kurioms ši procedūra įforminta, kartu su atitinkamais

dokumentais paskirties muitinės įstaigai. Įvykdžius muitinio tranzito

procedūros užbaigimo reikalavimus, šios muitinės procedūros vykdytojo

įsipareigojimai taip pat laikomi įvykdytais. Prekių, kurioms įforminta muitinio

tranzito procedūra, pateikimo paskirties įstaigai tvarką ir šios procedūros

užbaigimo reikalavimus nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės

aktai.

procedūrą įvykdyta, kai sugretinusi išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties

muitinės įstaigos turimus duomenis gali nustatyti, kad įvykdyti šios procedūros

užbaigimo reikalavimai.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01

139 straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymas iš dalies neapmokestinant

importo muitais bei mokesčiais ir

draudimas ją taikyti

1.

Laikinai įvežtos prekės, liekančios ne Lietuvos Respublikos asmens nuosavybėje,

iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu jų įvežimas

neatitinka laikinojo įvežimo visai neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais atvejų ir (arba) visų sąlygų, nustatytų vadovaujantis šio kodekso

138 straipsniu.

teisės aktai nustato, kurias prekes draudžiama laikinai įvežti iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais ir laikinojo įvežimo procedūros

taikymo iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais sąlygas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-624,

2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3901 (2001-12-28), įsigalioja nuo 2002-06-01