← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2003-05-01

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 7-140

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DIPLOMATINĖS TARNYBOS

ĮSTATYMAS

1998 m. gruodžio 29 d. Nr. VIII-1012

Vilnius

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius

pagrindus, diplomatų ir jų šeimos narių teisinę padėtį ir socialines

garantijas.

2.

Lietuvos Respublikos

diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulinis statutas ir kiti

Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

tarp jų 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai.

Diplomatams Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas netaikomas. Kiti

darbo teisės aktai taikomi tiek, kiek diplomatų atitinkamos srities santykių

nereguliuoja šis įstatymas.

3.

Lietuvos Respublikos

specialiųjų atašė, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, skyrimą bei

veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai, kuriuos

tvirtina Vyriausybė.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per Lietuvos Respublikos

diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento,

Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką.

2.

Lietuvos Respublikos diplomatinė

tarnyba yra vientisa. Ją sudaro Užsienio reikalų ministerijoje bei Užsienio

reikalų ministerijai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėse prie

tarptautinių organizacijų, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose,

Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, kitose ministerijose ar Vyriausybės

įstaigose bei derybų grupėse ir derybų delegacijose dirbantys diplomatai.

3.

Lietuvos Respublikos

diplomatinei tarnybai vadovauja užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo

bei kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.

3 straipsnis.

Diplomatas

Diplomatas yra diplomatinį rangą

turintis Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos

sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

II

SKYRIUS

UŽSIENIO

REIKALŲ MINISTERIJA

4 straipsnis.

Užsienio reikalų ministerijos kompetencija

Užsienio reikalų ministerijos

kompetenciją nustato šis įstatymas, kiti įstatymai ir Užsienio reikalų

ministerijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

5 straipsnis.

Vadovavimas Užsienio reikalų ministerijai

1.

Užsienio reikalų ministerijai

tiesiai ar per viceministrus ir ministerijos sekretorių vadovauja užsienio

reikalų ministras.

2.

Užsienio reikalų ministras

skiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Užsienio reikalų viceministrai

ir ministerijos sekretorius skiriami Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.

Užsienio reikalų viceministrai ir ministerijos sekretorius pagal kompetenciją

administruoja Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą. Viceministrų

kompetenciją nustato užsienio reikalų ministras.

4.

Užsienio reikalų ministras bei

ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai iš pareigų

atsistatydina Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

6

straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos kolegijos ir Atestacijos komisijos

kompetencija,

susijusi su Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veikla

1.

Užsienio reikalų ministerijos

kolegija svarsto pagrindinius Užsienio reikalų ministerijos veiklos klausimus

ir teikia rekomendacijas užsienio reikalų ministrui. Kolegijai vadovauja ir jos

sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Į Užsienio reikalų ministerijos

kolegiją pagal pareigas įeina užsienio reikalų ministras, užsienio reikalų

viceministrai, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, departamentų

direktoriai. Užsienio reikalų ministras į Užsienio reikalų ministerijos

kolegiją gali paskirti ir kitus diplomatus. Į Užsienio reikalų ministerijos kolegijos

posėdžius kviečiamas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ar jo

įgaliotas asmuo. Užsienio reikalų ministerijos kolegijos kompetenciją ir darbo

tvarką nustato Užsienio reikalų ministerijos kolegijos nuostatai, kuriuos

tvirtina užsienio reikalų ministras.

2.

Atestacijos komisija svarsto

diplomatų kandidatūras, taip pat ar diplomatai tinka skiriamoms ar einamoms

pareigoms, diplomatų siuntimo mokytis ar stažuotis užsienio valstybėse,

diplomatinių rangų suteikimo klausimus ir teikia rekomendacijas užsienio

reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirmininką

bei narius skiria užsienio reikalų ministras.

III

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖ ATSTOVYBĖ

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sąvoka

Lietuvos Respublikos diplomatinė

atstovybė yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių

tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės

tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems

santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti Lietuvos

Respublikos užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos

piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio

reikalų ministerijai.

8

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės steigimas ir

likvidavimas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius

Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia arba likviduoja Vyriausybė. Lietuvos

Respublikos diplomatinės atstovybės sudėtį nustato užsienio reikalų ministras,

jeigu su valstybe, kurioje akredituota Lietuvos Respublikos diplomatinė

atstovybė, nėra susitarta dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės

darbuotojų skaičiaus. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės

organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.

2.

Esant susitarimui, užsienio

valstybė gali atstovauti Lietuvos Respublikos interesams kitose valstybėse,

jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė

užsienio reikalų ministro teikimu, Seimui pritarus.

9

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje

funkcijos

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje, kurioje ji akredituota, vykdo šias

funkcijas:

1) atstovauja Lietuvos

Respublikai ir palaiko su valstybe oficialius santykius;

2) įgyvendina Lietuvos

Respublikos užsienio politikos uždavinius;

3) derasi su valstybės

vyriausybe;

4) gina Lietuvos Respublikos, jos

piliečių, įmonių, kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus;

5) gauna, teisėtais būdais renka

ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį,

ekonominį gyvenimą bei įvykius;

6) skatina Lietuvos Respublikos

ir šios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį,

kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios

valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;

7) platina informaciją apie

Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą,

papročius ir tradicijas.

2.

Lietuvos Respublikos

diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali

pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės

atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir

viešąją tarptautinę teisę.

10

straipsnis. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos

funkcijos

Lietuvos Respublikos atstovybė

prie tarptautinės organizacijos vykdo šias funkcijas:

1) tarptautinėje organizacijoje

atstovauja Lietuvos Respublikos interesams bei juos gina;

2) įgyvendina Lietuvos

Respublikos užsienio politikos uždavinius;

3) palaiko ryšius tarp Lietuvos

Respublikos ir tarptautinės organizacijos;

4) derasi su tarptautine

organizacija;

5) gauna, teisėtais būdais renka

ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės

organizacijos veiklą;

6) užtikrina Lietuvos Respublikos

suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;

7) platina informaciją apie

Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą,

papročius ir tradicijas;

8) padeda įgyvendinti

tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.

11 straipsnis.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinei atstovybei vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas

arba Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis.

2.

Lietuvos Respublikos

diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio

valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą.

3.

Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės vadovas gali būti paskirtas atstovauti Lietuvos

Respublikai ir tarptautinėje organizacijoje.

12 straipsnis.

Lietuvos Respublikos specialioji misija

1.

Lietuvos Respublikos

specialioji misija yra užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos

Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių

santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.

2.

Specialiosios misijos nariais

gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys.

3.

Lietuvos Respublikos

specialiosios misijos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais,

numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų.

13

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos

finansavimas

Lietuvos Respublikos diplomatinė

atstovybė ir konsulinė įstaiga finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto per Užsienio reikalų ministeriją.

14

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos

personalas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos personalą sudaro:

1) diplomatinis personalas -

diplomatai, Lietuvos Respublikos specialieji atašė ir jų pavaduotojai,

dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje

įstaigoje;

2) administracinis techninis

personalas - Lietuvos Respublikos piliečiai ne diplomatai, kurie Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje atlieka

administracines ir technines funkcijas;

3) aptarnaujantis personalas -

asmenys ne diplomatai, kurie aptarnauja Lietuvos Respublikos diplomatinę

atstovybę ar konsulinę įstaigą.

2.

Su Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra

diplomatai, Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės

prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos

sudaro terminuotas darbo sutartis.

15

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje

personalo

narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai bei jų šeimos

nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais,

numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat

Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė

atstovybė, susitarimuose.

2.

Vyriausybė, atsižvelgdama į

konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti

tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos

diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia

valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta

1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

16

straipsnis. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos

personalo

narių

bei jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai

1.

Lietuvos Respublikos

atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo nariai bei jų šeimos

nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripažįsta

tarptautinė viešoji teisė ir specialūs tarptautiniai susitarimai šiais

klausimais bei valstybės, kurioje jie reziduoja, įstatymai.

2.

Vyriausybė tam tikrais

atvejais, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti šio straipsnio

1 dalyje nurodytų asmenų privilegijų ir imunitetų.

17

straipsnis. Konsulinės įstaigos personalo narių bei jų šeimos narių

privilegijos ir

imunitetai

1.

Konsulinės įstaigos personalo

nariai bei jų šeimos nariai, akredituoti buvimo valstybėje, naudojasi privilegijomis

ir imunitetais, numatytais 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių,

taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga,

susitarimuose.

2.

Vyriausybė, atsižvelgdama į

konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti

tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga,

jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti

didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1963 m. Vienos

konvencijoje dėl konsulinių santykių.

IV

SKYRIUS

PRIĖMIMAS

Į LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĘ TARNYBĄ

18

straipsnis. Reikalavimai asmeniui, priimamam į Lietuvos Respublikos diplomatinę

tarnybą

1.

Asmenys, išskyrus Lietuvos

Respublikos diplomatinius atstovus bei asmenis, nurodytus šio įstatymo 23

straipsnio 3 dalyje, į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą priimami viešo

konkurso būdu. Konkurso nuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras.

2.

Diplomatu gali tapti tik

nepriekaištingo elgesio, mokantis valstybinę kalbą ir tinkamos sveikatos

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis ne

mažiau kaip dvi užsienio kalbas bei atitinkantis užsienio reikalų ministro

patvirtintoje tarnybinėje instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3.

Lietuvos Respublikos diplomatinėje

tarnyboje negali dirbti asmenys, teisti už sunkius ar labai sunkius

nusikaltimus, nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams

bei korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1431,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)

19 straipsnis.

Parengiamasis laikotarpis

1.

Su asmeniu, atitinkančiu šio

įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir laimėjusiu konkursą,

sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų

ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinai įvertinama, ar

asmuo tinka Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai.

2.

Parengiamojo laikotarpio trukmę

užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.

3.

Likus ne mažiau kaip 1

mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras,

atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta

tvarka nusprendžia asmenį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę

tarnybą ir suteikti diplomatinį rangą arba raštu praneša, kad atsisakoma

priimti jį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.

4.

Priimant asmenį į Lietuvos

Respublikos diplomatinę tarnybą arba atsisakius jį priimti į Lietuvos

Respublikos diplomatinę tarnybą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota 1

metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje nutraukiama pagal

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 2 punktą.

20 straipsnis.

Darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje pradžia

1.

Asmuo tampa diplomatu ir

pradeda darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) pasibaigus parengiamajam

laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21

straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro diplomato tarnybos

sutartį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.

Asmuo tampa diplomatu ir

pradeda laikiną darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) gauna diplomatinį rangą šio

įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21

straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro terminuotą diplomato

tarnybos sutartį šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

21 straipsnis.

Diplomato priesaika

1.

Asmuo, gavęs pirmą diplomatinį

rangą, prisiekia Lietuvos Respublikai. Nustatomas šis priesaikos tekstas:

"Aš, (vardas, pavardė),

Prisiekiu ištikimai dirbti

Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybines ir tarnybines

paslaptis.

Tepadeda man Dievas."

2.

Prisiekti galima ir be

paskutinio sakinio.

3.

Prisiekiama Užsienio reikalų

ministerijos kolegijos posėdyje. Priesaiką priima užsienio reikalų ministras.

Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.

22 straipsnis.

Diplomato tarnybos sutartis

Su priimamu į Lietuvos

Respublikos diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis.

Diplomato tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Užsienio

reikalų ministerijos rašytinis susitarimas (1 priedėlis), kuriuo pilietis

įsipareigoja vykdyti sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame

įstatyme, kituose įstatymuose ir Užsienio reikalų ministerijos teisės aktuose

nustatytų diplomatinės tarnybos taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija

įsipareigoja mokėti diplomatui šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytą

darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas.

23 straipsnis.

Terminuota diplomato tarnybos sutartis

1.

Terminuota diplomato tarnybos

sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Užsienio reikalų ministerijos

rašytinis susitarimas (2 priedėlis), kuriuo pilietis įsipareigoja tam tikrą

laiką eiti sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų

įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija

įsipareigoja mokėti jam šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo

užmokestį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.

2.

Su asmeniu, Respublikos

Prezidento skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu ir iki paskyrimo

nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, su

asmeniu, Ministro Pirmininko skiriamu užsienio reikalų viceministru, bei su

asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu dirbti Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje Lietuvos Respublikos laikinuoju reikalų patikėtiniu,

konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo

dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos

sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.

3.

Jeigu Respublikos Prezidentas,

Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas siūlo priimti į Lietuvos Respublikos

diplomatinę tarnybą asmenį, kuris dirba užsienio politikos darbą

Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, su šiuo asmeniu yra sudaroma terminuota

diplomato tarnybos sutartis. Darbo užmokestį šiam asmeniui moka įstatymų

nustatyta tvarka ta institucija, kurioje jis dirba užsienio politikos darbą.

Terminuotos diplomato tarnybos sutarties, sudaromos su šioje dalyje nurodytu

asmeniu, terminas apibrėžiamas jo darbo terminu tose pareigose, kurias einant,

jis buvo pasiūlytas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.

4.

Asmeniui, su kuriuo sudaryta

terminuota diplomato tarnybos sutartis, nuo sutarties sudarymo dienos yra

taikomos šiame įstatyme nurodytos diplomatui privalomos nuostatos, išskyrus

rotacijos taisyklių laikymąsi ir kitus ypatumus, privalomus tik pagal diplomato

tarnybos sutartį dirbantiems diplomatams.

5.

Pasibaigus terminuotos

diplomato tarnybos sutarties su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu

asmeniu terminui, jeigu šis asmuo pageidauja, užsienio reikalų ministras,

atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta

tvarka su juo gali sudaryti diplomato tarnybos sutartį ir skirti į jo

diplomatinį rangą atitinkančias pareigas.

V

SKYRIUS

DIPLOMATO

IR DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ TEISINĖ PADĖTIS

24 straipsnis.

Darbas pagal diplomato tarnybos sutartį

1.

Diplomatų darbui taikomas

rotacijos principas: priimtas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą

diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį

laikotarpį įskaičiuojamas parengiamasis laikotarpis); vėliau diplomatas

paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į

Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios

užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją (ar

paskirtas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę

įstaigą kitoje užsienio valstybėje) joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito

paskyrimo. Ši rotacijos taisyklė netaikoma Lietuvos Respublikos diplomatiniams

atstovams.

2.

Užsienio reikalų ministras

įsakymu gali priimtą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą diplomatą

paskirti dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje

įstaigoje, nors jis ir nėra išdirbęs šio straipsnio 1 dalyje nustatyto

laikotarpio Užsienio reikalų ministerijoje, arba bet kurį diplomatą paskirti

dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje,

arba grąžinti iš jos į Užsienio reikalų ministeriją (ar paskirti dirbti į

Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą kitoje užsienio

valstybėje) anksčiau arba vėliau, nei sueina 3 metai.

3.

Užsienio reikalų ministro

įsakymu diplomatas, jeigu neprieštarauja, gali būti laikinai perkeltas iš

Užsienio reikalų ministerijos į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, kitą

ministeriją ar Vyriausybės įstaigą. Dėl tokio perkėlimo nenutrūksta diplomato

tarnybos sutartis, jam paliekamas turėtas diplomatinis rangas. Šiuo atveju

priedas už diplomatinį rangą mokamas iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto.

25

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje

įstaigoje

išdirbusio

diplomato skyrimas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje

1.

Diplomatas, išdirbęs Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 24

straipsnyje nustatytą laikotarpį, jo sutikimu paskiriamas Užsienio

reikalų ministerijoje pareigoms, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne

žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos

diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jei užsienio reikalų

ministras Atestacijos komisijos teikimu nenusprendžia kitaip. Tokiu

atveju diplomatas per 10 dienų turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų

praneštos priimto sprendimo priežastys.

2.

Nuo diplomato grąžinimo iš

darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje

dienos iki paskyrimo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje kitoje užsienio

valstybėje dienos, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį, jam mokama tokio pat

dydžio pareiginė alga, kokia buvo mokama iki atšaukimo dienos, bei priedas už

diplomatinį rangą.

3.

Paskyrimas dirbti Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimas į

darbą Užsienio reikalų ministerijoje įforminamas užsienio reikalų ministro

įsakymu. Diplomato tarnybos sutartyje padaromi įrašai apie sutarties pakeitimą.

26 straipsnis.

Darbas pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį

1.

Terminuotoje diplomato

tarnybos sutartyje nurodomos pareigos, į kurias diplomatas yra skiriamas, taip

pat nurodoma, kad sutartis pasibaigia diplomatą atšaukus šio įstatymo nustatyta

tvarka arba pasibaigus sutarties terminui.

2.

Užsienio reikalų ministras

turi teisę šio įstatymo 58 straipsnyje numatytais pagrindais nutraukti terminuotą

diplomato tarnybos sutartį ir atšaukti paskirtą dirbti Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje diplomatą. Su Lietuvos

Respublikos diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos

sutartis nutraukiama, kai Respublikos Prezidentas išleidžia dekretą dėl

Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimo.

3.

Pasibaigus terminuotai

diplomato tarnybos sutarčiai, diplomatas, neatsižvelgiant į jo diplomatinį

rangą ir einamas pareigas, gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su

juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka.

Jis taip pat turi teisę grįžti į savo ankstesnę darbovietę valstybės

įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje eiti ne mažiau apmokamas pareigas, nei

tos, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę

atstovybę ar konsulinę įstaigą pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

4.

Jei terminuotai diplomato

tarnybos sutarčiai pasibaigus asmenį Respublikos Prezidentas vėl skiria

Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu arba užsienio reikalų ministras

pakartotinai skiria dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje

Lietuvos Respublikos laikinuoju reikalų patikėtiniu, konsulinės įstaigos vadovu

ar ministru patarėju, su juo sudaroma nauja terminuota diplomato tarnybos

sutartis.

27 straipsnis.

Diplomato šeimos nariai ir išlaikytiniai

Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio diplomato šeimos

nariai yra jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų ar, jei dar

nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, iki 20 metų ir išlaikytiniai (nesvarbu, koks

jų amžius), gyvenantys kartu su diplomatu. Išlaikytiniais laikomi nedarbingi

dėl amžiaus ar invalidumo asmenys, kurie buvo diplomato išlaikomi iki darbo

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje

pradžios, taip pat pripažįstami išlaikytiniais ir tapę nedarbingais po to, kai

diplomatas pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar

konsulinėje įstaigoje, pilnamečiai vaikai ir tėvai.

28

straipsnis. Garantijos diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų

rotacijos

taisykles, sutuoktiniui

1.

Diplomato sutuoktinis, išvykęs

kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę

įstaigą, turi teisę grįžti į savo ankstesnę darbovietę valstybės įstaigoje,

įmonėje ar organizacijoje eiti ne mažiau apmokamas pareigas, nei tos, kurias

jis turėjo iki išvykdamas į užsienio valstybę.

2.

Laikotarpis, kurį diplomato

sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu,

dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje

įstaigoje, įskaitomas į diplomato sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo

stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos valstybinio

socialinio draudimo įmokos.

3.

Diplomato, dirbančio Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, užsienio

valstybėje kartu gyvenantis sutuoktinis turi teisę įsidarbinti toje valstybėje,

jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba leidžiama

pagal tos valstybės įstatymus. Apie įsidarbinimą diplomato sutuoktinis turi

informuoti užsienio reikalų ministrą.

29 straipsnis.

Draudimas dirbti kitą darbą ir streikuoti

Diplomatui draudžiama:

1) dirbti kitose įmonėse,

įstaigose ir organizacijose, būti jų valdymo organų nariu (jeigu įstatymai

nenumato kitaip), patarėju, ekspertu ar konsultantu bei gauti kitą

atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, atlyginimą už darbą

Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės sudaromose komisijose ir darbo

grupėse bei atlyginimą už pedagoginį darbą;

2) naudoti darbo laiką ir

tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams;

3) atstovauti kitų šalies ar

užsienio valstybių įmonių, įstaigų, organizacijų interesams, jei tai nesusiję

su tarnybinėmis pareigomis;

4) streikuoti.

VI

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS DIPLOMATINIS ATSTOVAS

30 straipsnis.

Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinis atstovas yra asmuo, oficialiai atstovaujantis Lietuvos Respublikai

užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje.

2.

Lietuvos Respublikos

diplomatinis atstovas gali reziduoti užsienio valstybėje arba Lietuvos

Respublikoje.

31 straipsnis.

Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo skyrimo tvarka

1.

Iš anksto kandidatūrą

apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį

atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną),

Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat

pasirašo užsienio reikalų ministras.

2.

Iš anksto kandidatūrą

apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį

atstovą prie tarptautinės organizacijos Vyriausybės teikimu skiria Respublikos

Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras.

3.

Lietuvos Respublikos

diplomatiniu atstovu gali būti tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos

nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo

pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.

4.

Iki šio straipsnio 1 dalyje

nurodyto Respublikos Prezidento dekreto paskelbimo žinios apie kandidato į

Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus skyrimo procesą yra skirtos tik

tarnybiniam naudojimui. Prašymo dėl sutikimo priimti (agremano) Lietuvos

Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje pateikimo tvarką nustato

užsienio reikalų ministras.

32 straipsnis.

Paskyrimo Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu terminas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatiniai atstovai skiriami neapibrėžtam laikui. Jei pagal šio įstatymo 23

straipsnio nuostatas su skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu

sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia Respublikos

Prezidentui išleidus dekretą dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jei Lietuvos

Respublikos diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta

diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma ir jokių papildomų įrašų

sutartyje nedaroma.

2.

Kai Lietuvos Respublikos

diplomatinis atstovas išdirba daugiau kaip 3 metus, Vyriausybė gali siūlyti

Respublikos Prezidentui jį atšaukti. Išimties atveju Vyriausybė gali siūlyti

Respublikos Prezidentui atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą

anksčiau, nei sueis 3 metai nuo jo paskyrimo.

33

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo užsienio valstybėje

funkcijų

vykdymo

pradžia

Lietuvos Respublikos diplomatinis

atstovas užsienio valstybėje savo funkcijas pradeda vykdyti tada, kai įteikia

įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, vadovui ar kitam šio

įgaliotam pareigūnui arba kai praneša apie atvykimą ar įteikia įgaliojamųjų

raštų nuorašą valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui ar

užsienio reikalų ministerijos funkcijas atliekančios institucijos vadovui ar

kitam šio įgaliotam pareigūnui, kaip toje valstybėje įprasta.

34

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo prie tarptautinės

organizacijos

funkcijų

vykdymo pradžia

Lietuvos Respublikos diplomatinis

atstovas prie tarptautinės organizacijos savo funkcijas pradeda vykdyti įteikęs

įgaliojamuosius raštus tarptautinės organizacijos vadovui arba kita

tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.

35

straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaiga

1.

Lietuvos Respublikos diplomatinio

atstovo funkcijos baigiasi:

1) jį atšaukus šio įstatymo 36

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

2) jam atsistatydinus;

3) jam netekus Lietuvos

Respublikos pilietybės;

4) jam mirus;

5) kitais tarptautinės teisės

numatytais atvejais.

2.

Lietuvos Respublikos

diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos jį laikinai atšaukiant šio

įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

36 straipsnis.

Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinį atstovą Vyriausybės teikimu atšaukia Respublikos Prezidentas

dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras. Užsienio valstybė

ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikai atstovavo

atšaukiamasis Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, apie atšaukimą

informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikos

diplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis,

atšaukimas yra prilyginamas diplomato grąžinimui į Užsienio reikalų ministeriją

ir tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Atšaukus

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą, su kuriuo buvo sudaryta terminuota

diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 26 straipsnio

nuostatomis.

3.

Ypatingais atvejais Lietuvos

Respublikos diplomatinis atstovas užsienio reikalų ministro įsakymu gali būti

laikinai atšauktas į Lietuvos Respubliką. Dėl tokio laikino atšaukimo diplomato

tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir

Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui toliau mokamas darbo užmokestis.

Laikinas Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimas nutraukiamas

užsienio reikalų ministro įsakymu.

VII

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS LAIKINASIS REIKALŲ PATIKĖTINIS

37 straipsnis.

Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio skyrimas

Jeigu Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje nėra šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka

paskirto Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, kuris vadovautų Lietuvos

Respublikos diplomatinei atstovybei, užsienio reikalų ministras skiria Lietuvos

Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį užsienio valstybėje ar prie

tarptautinės organizacijos. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis

skiriamas ir tada, kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas laikinai

negali eiti savo pareigų. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų

patikėtinį ne ilgiau kaip 1 mėnesiui gali paskirti pats Lietuvos Respublikos

diplomatinis atstovas, o ilgesniam laikotarpiui - užsienio reikalų ministras

arba jo įgaliotas asmuo.

38 straipsnis.

Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos

Lietuvos Respublikos laikinasis

reikalų patikėtinis atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar

tarptautinėje organizacijoje ir vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinei

atstovybei. Vadovaudamas Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, Lietuvos

Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis turi tokias pat teises ir pareigas

kaip ir Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas.

39

straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų vykdymo

pradžia

1.

Lietuvos Respublikos

laikinasis reikalų patikėtinis užsienio valstybėje pradeda vykdyti savo

funkcijas tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis

paskirtas, užsienio reikalų ministrui, arba kita valstybėje, į kurią jis

skiriamas atstovauti Lietuvos Respublikai, įprasta tvarka. Jei Lietuvos

Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas Lietuvos Respublikos

diplomatiniam atstovui laikinai negalint eiti savo pareigų, jis pradeda vykdyti

savo funkcijas nuo pranešimo valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų

ministerijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos

dienos.

2.

Lietuvos Respublikos laikinasis

reikalų patikėtinis prie tarptautinės organizacijos pradeda vykdyti savo

funkcijas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei Lietuvos

Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas Lietuvos Respublikos

diplomatiniam atstovui prie tarptautinės organizacijos laikinai negalint eiti

savo pareigų, jis savo funkcijas pradeda vykdyti nuo pranešimo tarptautinei

organizacijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos

dienos.

40

straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų pabaiga

1.

Lietuvos Respublikos laikinojo

reikalų patikėtinio funkcijos pasibaigia paskyrus Lietuvos Respublikos

diplomatinį atstovą į valstybę, kurioje jis buvo akredituotas, užsienio reikalų

ministrui jį atšaukus, pasibaigus jo paskyrimo terminui, jam atsistatydinus,

netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, mirus arba kitais tarptautinės teisės

numatytais atvejais. Jei Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį yra

paskyręs Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, Lietuvos Respublikos

laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos pasibaigia ir tada, kai Lietuvos

Respublikos diplomatinis atstovas vėl pradeda eiti pareigas.

2.

Apie Lietuvos Respublikos

laikinojo reikalų patikėtinio atšaukimą ir apie tai, kad Lietuvos Respublikos

diplomatinis atstovas vėl pradėjo eiti pareigas, valstybė ar tarptautinė

organizacija, kurioje Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis

atstovavo Lietuvos Respublikai, informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje

organizacijoje nustatyta tvarka.

VIII

SKYRIUS

DIPLOMATINIAI

RANGAI

41 straipsnis.

Diplomatiniai rangai

Lietuvos Respublikoje yra šie

diplomatiniai rangai:

1) Lietuvos Respublikos

nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;

2) Lietuvos Respublikos

nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;

3) ministras patarėjas;

4) patarėjas;

5) pirmasis sekretorius;

6) antrasis sekretorius;

7) trečiasis sekretorius;

8) atašė.

42 straipsnis.

Diplomatinių rangų suteikimo tvarka

1.

Lietuvos Respublikos

nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo

pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus užsienio reikalų ministro teikimu

suteikia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio

reikalų ministras. Šie diplomatiniai rangai suteikiami iki gyvos galvos.

2.

Ministro patarėjo, patarėjo,

pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė

rangus suteikia užsienio reikalų ministras įsakymu.

3.

Atestacijos komisija užsienio

reikalų ministrui teikia rekomendacijas dėl ministro patarėjo, patarėjo,

pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė

diplomatinių rangų suteikimo bei teikimo suteikti Lietuvos Respublikos

nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo

pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus.

43 straipsnis.

Diplomatinių rangų teikimo eilė

1.

Pirmasis diplomatinis rangas

yra suteikiamas asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį.

Aukštesnis nei turėtas diplomatinis rangas paprastai suteikiamas po 3 metų.

2.

Už ypač iniciatyvų, atsakingą

ar sėkmingą darbą diplomatiniai rangai gali būti suteikiami ir nepraėjus šio

straipsnio 1 dalyje nurodytam laikui.

3.

Asmeniui, skiriamam Lietuvos

Respublikos diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma

terminuota diplomato tarnybos sutartis, diplomatinis rangas suteikiamas

neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiems asmenims

diplomatinis rangas suteikiamas Atestacijos komisijos teikimu, atsižvelgus į jų

einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio politikos srityje patirtį.

44

straipsnis. Asmens, išėjusio iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos,

diplomatinis

rangas

1.

Asmuo ministro patarėjo,

patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar

atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu į pensiją išeina iš

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos.

2.

Asmeniui, kuris iki išeidamas

iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos turėjo diplomatinį rangą,

išskyrus Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar

Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro

diplomatinius rangus, turėtasis diplomatinis rangas gali būti grąžintas, jeigu

per 5 metus šis asmuo sugrįžta į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir

jei jis nebuvo atleistas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos šio

įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 6 ir 7 punktuose nustatytais

pagrindais.

3.

Asmuo (išskyrus turintį

Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos

nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą), dirbęs

pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, diplomatinio rango netenka

terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus ir šio straipsnio 2 dalies

nuostatomis remtis negali.

45 straipsnis.

Diplomatinių rangų atėmimas

Diplomatinius rangus už diplomato

priesaikos nesilaikymą gali atimti juos suteikęs Respublikos Prezidentas

užsienio reikalų ministro teikimu arba užsienio reikalų ministras Atestacijos

komisijos teikimu.

IX

SKYRIUS

DIPLOMATINIS

PASAS

46 straipsnis.

Diplomatinio paso paskirtis

Lietuvos Respublikos diplomatinis

pasas (toliau - diplomatinis pasas) - Užsienio reikalų ministerijos išduotas

asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos

pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu

pasu pagal šio įstatymo 47 straipsnio nuostatas.

47 straipsnis.

Asmenys, kuriems išduodami diplomatiniai pasai

1.

Užsienio reikalų ministerija

diplomatinius pasus išduoda:

1) Respublikos Prezidentui;

2) Seimo nariams;

3) Vyriausybės nariams;

4) Konstitucinio Teismo

pirmininkui;

5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkui;

6) Lietuvos Respublikos

generaliniam prokurorui;

7) 1990 m. kovo 11 d.

Nepriklausomybės atstatymo akto signatarams;

8) valstybės pripažįstamų

tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų aukščiausiesiems

hierarchams (Lietuvos katalikų bažnyčios kardinolams ir vyskupams, kitų

konfesijų to paties lygio dvasininkams);

9) diplomatams;

10) asmenims, kuriuos Respublikos

Prezidentas, Vyriausybė ar užsienio reikalų ministras siunčia į užsienio

valstybes su specialiąja misija;

11) etatiniams diplomatiniams

kurjeriams;

12) specialiesiems atašė,

specialiųjų atašė pavaduotojams.

2.

Diplomatiniai pasai išduodami

Respublikos Prezidento sutuoktiniui ir vaikams, Seimo Pirmininko sutuoktiniui,

Ministro Pirmininko sutuoktiniui, užsienio reikalų ministro sutuoktiniui.

Diplomatiniai pasai taip pat išduodami Seimo nario sutuoktiniui ir Lietuvos

Respublikos specialiosios misijos vadovo sutuoktiniui, jei šių vykimą kartu su

Seimo nariu ar specialiosios misijos vadovu į užsienį sąlygoja tarnybinės

užduoties ar misijos specifika.

3.

Diplomatiniai pasai Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose dirbančių

diplomatų prašymu gali būti išduodami jų šeimos nariams, nurodytiems šio

įstatymo 27 straipsnyje, jei jie gyvena kartu su diplomatu. Diplomatų prašymu

jų šeimos nariams, kurie nevyksta į užsienio valstybę gyventi kartu su

diplomatu, gali būti išduodami diplomatiniai pasai kelionėms pas diplomatą.

4.

Diplomatinius pasus turi teisę

turėti išėję iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos prezidentai, buvę Seimo

pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai, asmenys,

turintys Respublikos Prezidento suteiktus diplomatinius rangus.

48 straipsnis.

Įrašai diplomatiniame pase

1.

Įrašai diplomatiniame pase

turi atitikti Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų 6 ir 7 straipsnių

reikalavimus.

2.

Diplomatiniame pase taip pat

nurodoma:

1) paso savininko pareigos ir

diplomatinis rangas (jei asmuo jį turi), kai diplomatinis pasas išduodamas

pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalį;

2) giminystės ryšys su asmeniu,

dėl kurio pareigų išduodamas diplomatinis pasas, kai diplomatinis pasas išduodamas

pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 ar 3 dalis;

3) kad asmuo yra iš valstybės

tarnybos išėjęs Respublikos Prezidentas, buvęs Seimo Pirmininkas, buvęs

Ministras Pirmininkas, buvęs užsienio reikalų ministras ar asmuo, turintis

Respublikos Prezidento suteiktą diplomatinį rangą, kai diplomatinis pasas

išduodamas pagal šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalį.

3.

Visi šio straipsnio 2 dalyje

nurodyti įrašai rašomi lietuvių kalba ir pateikiamas šių įrašų vertimas į anglų

kalbą. Visus įrašus diplomatiniame pase daro Užsienio reikalų ministerija.

49 straipsnis.

Diplomatinio paso pavyzdžio tvirtinimas ir paso išdavimas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinio paso pavyzdį tvirtina Vyriausybė.

2.

Lietuvos Respublikos

diplomatinis pasas išduodamas nemokamai.

50 straipsnis.

Diplomatinių pasų grąžinimas

1.

Diplomatinius pasus per 7

dienas Užsienio reikalų ministerijai privalo grąžinti:

1) asmenys, baigę eiti 47

straipsnyje nurodytas pareigas, išskyrus išvardytuosius šio įstatymo 47

straipsnio 4 dalyje, kuriems diplomatiniai pasai paliekami;

2) specialiosios misijos nariai,

atlikę užduotį ir grįžę į Lietuvos Respubliką;

3) specialiosios misijos vadovo

sutuoktinis, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 47

straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su

užduotį vykdančiu specialiosios misijos vadovu;

4) Seimo nario sutuoktinis,

kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 47 straipsnį, grįžęs

į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su tarnybinę užduotį

atliekančiu Seimo nariu;

5) šio įstatymo 27 straipsnyje

nurodyti diplomatų šeimos nariai, kai diplomatai grįžta į Lietuvos Respubliką

baigę darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse

įstaigose ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, taip pat grįžę iš

kelionės diplomatų šeimos nariai, jei diplomatinis pasas diplomato prašymu

jiems buvo išduotas kelionėms pas diplomatą;

6) šio įstatymo 47 straipsnio 1

dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami

pagal šio įstatymo 47 straipsnį, jeigu nutraukiama santuoka;

7) šio įstatymo 47 straipsnio 1

ir 4 dalyse nurodytų asmenų sutuoktiniai, vaikai ir kiti šeimos nariai, kuriems

diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai

nurodyti asmenys miršta.

2.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje

nurodyti asmenys per nustatytą terminą diplomatinių pasų negrąžina, šie pasai

užsienio reikalų ministro įsakymu skelbiami negaliojančiais. Nauji

diplomatiniai pasai šiems asmenims neišduodami 1 metus, pasibaigus diplomatinio

paso grąžinimo terminui.

X

SKYRIUS

DIPLOMATO

SKATINIMAS IR NUOBAUDOS, DIPLOMATO IR

DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

51 straipsnis.

Paskatinimai

1.

Už pavyzdingą diplomato

pareigų ėjimą, iniciatyvumą ir kūrybingumą bei pasižymėjimą Lietuvos

Respublikos diplomatinėje tarnyboje diplomatas gali būti skatinamas:

1) padėka;

2) pinigine premija;

3) vertinga dovana;

4) aukštesniu diplomatiniu rangu

pirma laiko;

5) medaliu už nuopelnus Lietuvos

Respublikos diplomatinėje tarnyboje.

2.

Skatinama užsienio reikalų

ministro įsakymu.

3.

Už ypatingus nuopelnus

Lietuvos Respublikai ar ilgametį sąžiningą darbą Lietuvos Respublikos

diplomatinėje tarnyboje diplomatas nustatyta tvarka gali būti pristatytas

valstybiniam apdovanojimui.

52 straipsnis.

Užsienio valstybių apdovanojimai

Apie užsienio valstybių

apdovanojimus bei gautas vertingas dovanas diplomatas privalo informuoti

Užsienio reikalų ministeriją. Gautos vertingos dovanos priklauso valstybei.

53 straipsnis.

Drausminės nuobaudos

1.

Už darbo drausmės bei

diplomatinės etikos pažeidimus, tarnybinių pareigų, numatytų šiame įstatyme

arba pareigybių aprašyme, taip pat kituose įstatymuose ar teisės aktuose

nustatytų reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą diplomatui gali būti skiriamos šios

drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas

laikotarpiui iki 3 mėnesių;

5) diplomatinio rango, kurį

suteikė užsienio reikalų ministras, pažeminimas.

2.

Drausmines nuobaudas skiria

užsienio reikalų ministras.

54 straipsnis.

Diplomato darbo užmokestis

1.

Diplomato darbo užmokestį ir

jo mokėjimo sąlygas nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2.

Diplomatui pareiginė alga

mokama pagal pareiginės algos koeficientą. Užsienio reikalų ministerijoje

dirbančių diplomatų pareigines algas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir

kiti teisės aktai, o diplomatų, dirbančių Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, pareiginės algos nustatytos šio įstatymo

3 priedėlyje. Pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais lygi

Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui.

3.

Diplomatui už diplomatinį

rangą prie pareiginės algos, kurią jis gauna atlikdamas diplomatinę tarnybą,

yra mokamas priedas pagal 5 priedėlyje pateiktą koeficientą. Priedo už

diplomatinį rangą koeficiento vieneto vertė litais lygi Vyriausybės

patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui.

4.

Diplomatas turi teisę gauti ir

kitų valstybės tarnautojams numatytų priedų, kurių dydį ir mokėjimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

5.

Diplomatui Vyriausybės

nustatyta tvarka mokamos priemokos už pareigybės aprašyme nenumatytą veiklą ar

numatytą, bet gerokai viršijančią normalias darbo sąlygas veiklą, už darbo

viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Priemokos yra skiriamos ir

mokamos pagal šį įstatymą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.

6.

Diplomato pareiginė alga kartu

su šiame straipsnyje nurodytais priedais bei priemokomis sudaro diplomato darbo

užmokestį.

55 straipsnis.

Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas

Diplomatui, dirbančiam Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu su

pareigine alga yra mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija

pagal diplomato pareigas, taikant 4 priedėlyje nurodytą koeficientą bei

gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu

užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė litais lygi

Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui.

56 straipsnis.

Kompensacijos diplomatams jų šeimos nariams išlaikyti

1.

Jei su diplomatu, dirbančiu

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu

gyvena sutuoktinis, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija,

kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių

išlaidų kompensacijos. Sutuoktiniui įsidarbinus, ši kompensacija nebemokama.

2.

Kai su diplomatu, dirbančiu

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu

gyvena jo vaikai iki 18 metų, už kiekvieną vaiką diplomatui kartu su pareigine

alga mokama kompensacija, kurią sudaro, jeigu vaikas iki 6 metų, - 0,2 per

mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos

ir, jeigu vaikas yra 6 ir daugiau metų, - 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su

darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

3.

Kai su diplomatu, dirbančiu

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu

gyvena vaikai, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama

kompensacija kompensuoti vaikų ikimokyklinio auklėjimo išlaidas.

4.

Kai su diplomatu, dirbančiu

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu

gyvena ir mokosi vaikai, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų,

mokama kompensacija kompensuoti vaiko mokymosi išlaidas, kol jis įgis vidurinį

išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki vaikui sueis 20 metų.

5.

Kai su diplomatu, dirbančiu

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu

gyvena šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su

pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25

diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų

kompensacijos.

57 straipsnis.

Diplomatų aprūpinimas ir išlaidų apmokėjimas

1.

Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančiam diplomatui

suteikiamas jo rangą, pareigas ir šeimos narių skaičių atitinkantis butas, taip

pat kompensuojamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos

Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką

(ar į kitą valstybę), diplomato ir jo šeimos narių kelionių į Lietuvos

Respubliką ir atgal į valstybę, kurioje jie reziduoja, išlaidos. Kartą per

kalendorinius metus eilinių atostogų metu užsienio valstybėje dirbančiam

diplomatui ir jo šeimos nariams yra kompensuojamos kelionės išlaidos į Lietuvos

Respubliką ir atgal, o kartu negyvenantiems šeimos nariams kompensuojamos

kelionės išlaidos pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką.

2.

Buto suteikimo, persikėlimo

bei kelionių išlaidų kompensavimo tvarką nustatoVyriausybė.

3.

Diplomatas, siunčiamas dirbti

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar

grąžinamas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje, kad galėtų persikelti iš

Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę arba iš jos į Lietuvos Respubliką (ar

kitą valstybę), yra atleidžiamas nuo darbo 5 dienas, paliekant jam vidutinį

darbo užmokestį.

58

straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos

sutarties

nutraukimas

1.

Diplomato tarnybos sutartis ir

terminuota diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jei:

1) diplomatas netenka Lietuvos

Respublikos pilietybės;

2) diplomatas atskleidžia

valstybės paslaptis;

3) paaiškėja, kad diplomatas yra

teistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas

valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei korupcinio pobūdžio nusikalstamas

veikas ir tai nuslėpė priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą;

4) įsiteisėja teismo nuosprendis,

kuriuo diplomatas nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo diplomatui

skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;

5) diplomatui sukanka šio

įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas amžius ir šio įstatymo 68 straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka jam nėra leidžiama dirbti toliau.

2.

Diplomato tarnybos sutartis ir

terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jei:

1) diplomatas šiurkščiai pažeidė

tarnybos drausmę ar nerūpestingai atliko pareigas, jeigu prieš tai jam nors

vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) diplomatas dėl laikinojo

nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės

arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu

įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos)

išsaugoma ilgesnį laiką. Diplomatams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo

darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) saugoma, kol bus atgautas

darbingumas arba nustatytas invalidumas;

3) paaiškėja, kad diplomatas

negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos;

4) paaiškėja, kad diplomatas

negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos;

5) diplomatas darbo metu

yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;

6) diplomatas, kurio pareigos

susijusios su materialinių vertybių apskaita, priėmimu, išdavimu ar gabenimu,

dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo;

7) diplomatas įstatymų

nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;

8) diplomatas pažeidžia

šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas;

9) diplomatas netinka einamoms

pareigoms pagal atestavimo rezultatus.

3.

Diplomato tarnybos sutartis

gali būti nutraukta, jei diplomatas nesilaiko šio įstatymo 24 straipsnyje

numatytų diplomatų rotacijos sąlygų, tai yra atsisako paklusti užsienio reikalų

ministro įsakymui dėl paskyrimo dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje

ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimo į darbą Užsienio reikalų ministerijoje.

4.

Diplomato tarnybos

sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties negalima nutraukti

diplomato laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės ar atostogų metu,

išskyrus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Jei sutartis

nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po

laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės, atostogų pasibaigimo darbo

diena.

5.

Viena diplomato tarnybos

sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalis (išskyrus Lietuvos

Respublikos diplomatinį atstovą) gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti

sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei sutinka su pasiūlymu, per 5

kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai siūlymą

nutraukti sutartį. Šalys taip pat susitaria dėl sutarties nutraukimo datos ir

sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jei antroji šalis

per šioje dalyje nustatytą laiką nepraneša sutinkanti nutraukti sutartį,

laikoma, kad pasiūlymas nutraukti sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

6.

Diplomatas (išskyrus Lietuvos

Respublikos diplomatinį atstovą) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos

sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs Užsienio

reikalų ministeriją ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Įspėjimo

terminui pasibaigus, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų

ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą. Jei sutartį prašoma

nutraukti dėl diplomato ligos ar invalidumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą,

sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.

7.

Diplomatas turi teisę atsiimti

prašymą nutraukti sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo

padavimo dienos. Po to jis gali atsiimti prašymą tik užsienio reikalų ministrui

sutikus.

8.

Diplomato tarnybos sutartis ir

terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama užsienio reikalų ministro

įsakymu.

9.

Su Lietuvos Respublikos

diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis

nutraukiama, jei Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas atsistatydina.

Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, su kuriuo sudaryta diplomato

tarnybos sutartis, atsistatydinimas iš Lietuvos Respublikos diplomatinio

atstovo pareigų nenutraukia diplomato tarnybos sutarties. Tokiu atveju

vadovaujamasi šio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1431,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)

59

straipsnis. Kompensacija nutraukus diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą

diplomato

tarnybos sutartį

Kai diplomato tarnybos sutartis

nutraukiama pagal šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalį arba kai diplomato tarnybos

sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio

įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, diplomatui išmokama

kompensacija. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pareiginę algą dauginant iš

Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje išdirbtų pilnų metų skaičiaus ir

dauginant iš koeficiento 0,5, bet ne daugiau kaip iš 12.

60

straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos

sutarties

nutraukimas

pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį

1.

Nutraukiant diplomato tarnybos

sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 58

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, diplomatas turi būti įspėtas raštu prieš 2

mėnesius iki sutarties nutraukimo. Diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą

senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, invalidui, moteriai, turinčiai

vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki 14 metų, apie

numatomą sutarties nutraukimą turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius.

2.

Įspėjimas netenka galios, jei

po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant

darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

3.

Jeigu diplomato tarnybos

sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama nepasibaigus

įspėjimo terminui, nutraukimo diena perkeliama iki to laiko, kada turėjo

pasibaigti įspėjimo terminas.

61

straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos

sutarties

nutraukimo

su nėščia moterimi ir motina, auginančia vaiką iki 3 metų,

apribojimai

Diplomato tarnybos sutartis ar

terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia moterimi, motina, auginančia

vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos, - su tėvu arba globėju, auginančiu vaiką

iki 3 metų), išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus, negali būti

nutraukta pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį.

62

straipsnis. Diplomato teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos diplomato

tarnybos

sutarties

ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo

priežastys

1.

Diplomatas ne vėliau kaip per

10 dienų nuo diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos

sutarties nutraukimo turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų praneštos

sutarties nutraukimo priežastys.

2.

Ne vėliau kaip per 5 dienas

nuo prašymo gavimo Užsienio reikalų ministerija turi raštu pranešti konkrečias

diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties

nutraukimo priežastis, taip pat nurodyti, kuo pagrįstas atleidimas iš Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos.

3.

Jei Užsienio reikalų

ministerija šio reikalavimo neįvykdo, o diplomatas užginčija diplomato tarnybos

sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimą teisme,

teismas iš Užsienio reikalų ministerijos išieško diplomatui darbo užmokestį už

20 darbo dienų net ir tuo atveju, kai reikalavimas dėl grąžinimo į tarnybą

nepatenkinamas.

63

straipsnis. Atsiskaitymas su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato

tarnybos

sutartis

ar terminuota diplomato tarnybos sutartis

1.

Užsienio reikalų ministerija

su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota

diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti jos nutraukimo

dieną, išskyrus kompensacijos, numatytos šio įstatymo 59 straipsnyje,

išmokėjimą. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis per 3 mėnesius nuo

sutarties nutraukimo dienos, mokant po vieną dalį kas mėnesį.

2.

Jei uždelsiama atsiskaityti

dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo

užmokestis už uždelstą laikotarpį.

64 straipsnis.

Diplomato grąžinimas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą

1.

Diplomatas, išskyrus Lietuvos

Respublikos diplomatinį atstovą, nesutinkantis su diplomato tarnybos sutarties

ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimu, per vieną mėnesį nuo

dokumento, patvirtinančio sutarties nutraukimą, gavimo turi teisę kreiptis į

teismą. Jeigu teismas nustato, kad diplomato tarnybos sutartis ar terminuota

diplomato tarnybos sutartis buvo nutraukta be teisėto pagrindo ar pažeidžiant

įstatymų nustatytą tvarką, jis grąžina diplomatą į tas pareigas, kurias diplomatas

turėjo prieš tokį diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato

tarnybos sutarties nutraukimą.

2.

Teismas, grąžindamas į tarnybą

diplomatą, kurio diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos

sutartis buvo neteisėtai nutraukta, išieško vidutinį darbo užmokestį už visą

priverstinės pravaikštos laiką.

3.

Kai diplomatas, kurio

diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis buvo

neteisėtai nutraukta, pareiškia, kad grąžinus jį į tarnybą, jam gali būti sudarytos

nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą diplomato

tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimą,

diplomato prašymu gali negrąžinti jo į tarnybą, o priteisti jam kompensaciją

iki 12 jo pareiginių algų dydžio. Tokiu atveju laikoma, kad diplomato tarnybos

sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukta pagal šio įstatymo

58 straipsnio 6 dalį.

65 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Ginčai dėl diplomato tarnybos

sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami

šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

66 straipsnis.

Diplomato ir jo šeimos narių sveikatos ir gyvybės draudimas

1.

Diplomatai apdraudžiami

gyvybės draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

2.

Diplomatas, dirbantis Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir šio įstatymo

27 straipsnyje nurodyti jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš

Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės

nustatyta tvarka. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos

draudimu, visos išlaidos, susijusios su diplomato, dirbančio Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo

27 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos

iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų

Vyriausybės nustatyta tvarka.

67 straipsnis.

Diplomato atostogos

Diplomatui suteikiamos 30 kalendorinių

dienų kasmetinės atostogos. Be to, už kiekvienų 3 metų darbo stažą Lietuvos

Respublikos diplomatinėje tarnyboje papildomai suteikiama po 2 kalendorines

dienas atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė

kaip 40 kalendorinių dienų.

68 straipsnis.

Diplomato amžiaus apribojimas

1.

Diplomatu gali dirbti asmuo,

ne vyresnis kaip Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyto pensinio amžiaus.

2.

Respublikos Prezidentas

išimties tvarka gali leisti asmenims, vyresniems nei Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyto pensinio amžiaus, nustatytą laikotarpį toliau dirbti

Lietuvos Respublikos diplomatiniais atstovais. Kitiems diplomatams,

sulaukusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto amžiaus, išimties tvarka

nustatytą laikotarpį dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje gali

leisti užsienio reikalų ministras.

69

straipsnis. Diplomato socialinio ir sveikatos draudimo bei diplomato

sutuoktinio

valstybinio

socialinio pensijų draudimo reglamentavimas

1.

Diplomato socialinį ir

sveikatos draudimą bei diplomato sutuoktinio valstybinį socialinį pensijų

draudimą nustato šis įstatymas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo,

Sveikatos draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymai ir kiti

teisės aktai.

2.

Privalomos valstybinio socialinio

draudimo pensijų įmokos už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį

diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su

diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar

konsulinėje įstaigoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos. Šis reikalavimas

netaikomas diplomato sutuoktiniui įsidarbinus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1574,

00.03.16, Žin., 2000, Nr.28-764 (00.04.05)

70

straipsnis. Kompensacijos diplomato žūties ar sužalojimo atveju. Palaikų

parvežimas

1.

Jei diplomatas žuvo ar buvo

sužalotas dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, iš Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto išmokamos tokio dydžio kompensacijos:

1) žuvusiojo šeimai - 2,5 metų jo

darbo užmokesčio dydžio kompensacija, skaičiuojant pagal paskutinį darbo

užmokestį;

2) sužalotajam - nuo 1 iki 2,5

metų darbo užmokesčio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį.

Šios kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Diplomatas, žuvęs dėl

susijusių su tarnyba priežasčių, laidojamas valstybės lėšomis.

3.

Mirusio užsienyje diplomato

palaikų parvežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta

tvarka.

XI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

71 straipsnis.

Įstatymai, netenkantys galios įsigaliojus šiam įstatymui

Įsigaliojus šiam įstatymui,

netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos įstatymas

"Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių rangų" (Žin., 1990,

Nr.30-722);

2) Lietuvos Respublikos

diplomatinio paso įstatymas (Žin., 1991, Nr.27-738);

3) Lietuvos Respublikos įstatymas

"Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje statuso"

(Žin., 1991, Nr. 29-790);

4) Lietuvos Respublikos valstybės

ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei

organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr.

109-2472) 5 priedėlis.

72 straipsnis.

Įstatymo įgyvendinimas

Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką

ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo

įgyvendinimo įstatymas.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

1998

m. gruodžio 29 d.

įstatymo

Nr.VIII-1012

1

priedėlis

DIPLOMATO

TARNYBOS SUTARTIS Nr.______

____m.

______d.

Užsienio reikalų

ministerija ____________


(adresas)

Užsienio reikalų

ministras ar jo įgaliotas asmuo (toliau - darbdavys) __


(vardas,

pavardė, jeigu įgaliotas asmuo -  nurodyti pareigas)

ir priimamas į

Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis (toliau

(vardas,

pavardė)


(paso duomenys -

gimimo metai, asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo serija,

Nr.)


(gyvenamoji

vieta)

Sudarė šią diplomato tarnybos

sutartį:

1.

Darbdavys įsipareigoja

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skirti

diplomatą į pareigas ir mokėti jam šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą

darbo užmokestį.

2.

Diplomatas įsipareigoja

vykdyti diplomato pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos diplomatinės

tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.

3.

Kiti darbdavio

įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja


(papildomos garantijos, kompensacijos ir kt.)


4.

Diplomato įsipareigojimai,

kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja



5.

Ši diplomato tarnybos sutartis

įsigalioja      ______

(nurodyti datą )

6.

Diplomatas pradeda dirbti


(nurodyti datą)

7.

Ginčai dėl šios diplomato

tarnybos sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8.

Ši diplomato tarnybos sutartis

gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo

nustatytais pagrindais.

9.

Diplomato tarnybos sutartis

sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jų saugomas Užsienio reikalų

ministerijoje, kitas išduodamas diplomatui.

Diplomato

tarnybos sutarties šalių parašai:

Darbdavys                                                                  Diplomatas

_____                             ______

(Vardas ir

pavardė)  ( Parašas )                                   (Vardas ir pavardė)           (Parašas)

A.

V.

Diplomato

tarnybos sutartis nutraukta _________

(nurodyti

datą  ir pagrindą)


Diplomato

tarnybos sutarties šalių parašai:

Darbdavys

Diplomatas



(Vardas ir

pavardė) (Parašas)                                          (Vardas ir pavardė)

(Parašas)

A.

V.

Diplomato

pareigos:


(nurodyti

įsakymo Nr., datą, pareigų pavadinimą, padalinį)


Lietuvos

Respublikos

1998

m. gruodžio 29 d.

įstatymo

Nr.VIII-1012

2

priedėlis

TERMINUOTA

DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIS Nr.__

_____m.

__d.

Užsienio

reikalų ministerija ____________

___________                                                                                       (adresas)

Užsienio reikalų

ministras ar jo įgaliotas asmuo (toliau - darbdavys) __


(vardas,

pavardė, jeigu įgaliotas asmuo - nurodyti pareigas)

ir priimamas į

Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis (toliau


(vardas,

pavardė)


(paso

duomenys - gimimo metai, asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo

pažymėjimo serija, Nr.)


(gyvenamoji

vieta)

Sudarė šią

terminuotą diplomato tarnybos sutartį:

1.


(priimamojo

į terminuotą diplomatinę tarnybą vardas ir pavardė)

priimamas į

Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą

1.

1.


(nurodyti

padalinį)

1.

2.


(nurodyti

pareigų pavadinimą)

2.

Darbdavys įsipareigoja mokėti

diplomatui šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį (išskyrus

asmeniui, priimamam į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta

tvarka).

3.

Kiti darbdavio

įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja                     ____________

(papildomos garantijos, kompensacijos ir kt.)


4.

Diplomato įsipareigojimai,

kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja



5.

Ši terminuota diplomato

tarnybos sutartis įsigalioja ________

(nurodyti datą)

6.

Diplomatas pradeda dirbti


(nurodyti datą)

7.

Ginčai dėl šios terminuotos

diplomato tarnybos sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

8.

Ši terminuota diplomato

tarnybos sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos diplomatinės

tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais.

9.

Terminuota diplomato tarnybos

sutartis sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jų saugomas Užsienio reikalų

ministerijoje, kitas išduodamas diplomatui.

Terminuotos

diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:

Darbdavys                                                                  Diplomatas



(Vardas ir

pavardė) (Parašas)                                      (Vardas ir pavardė)

(Parašas)

A.

V.

Terminuota

diplomato tarnybos sutartis pakeista _____

(nurodyti,

kokios pirminės šios


sutarties

sąlygos pakeistos, datą)

Terminuotos

diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:

Darbdavys                                                                  Diplomatas

____                                 ____

(Vardas ir

pavardė) (Parašas)                                      (Vardas ir pavardė)

(Parašas)

A.

V.

Terminuota

diplomato tarnybos sutartis nutraukta _____

(nurodyti

datą  ir pagrindą)


Terminuotos

diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:

Darbdavys                                                                  Diplomatas



(Vardas ir

pavardė) ( Parašas)                                     (Vardas ir pavardė)

(Parašas)

A.

V.

Lietuvos

Respublikos

1998

m. gruodžio 29 d.

įstatymo

Nr.VIII-1012

3

priedėlis

DIPLOMATŲ PAREIGINĖ ALGA DIPLOMATINĖJE

ATSTOVYBĖJE IR KONSULINĖJE ĮSTAIGOJE

Pareigos

Koeficientas

Ambasadorius

8-11,5

Laikinasis

reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras

7,4-9,6

Ministras

patarėjas

6,8-8,8

Patarėjas

6,2-7,8

Pirmasis

sekretorius

5,4-6,4

Antrasis

sekretorius

4,7-5,7

Trečiasis

sekretorius

3,9-4,9

Atašė

3,2-4,2

Generalinis

konsulas

6,8-8,8

Konsulas

5,4-6,4

Vicekonsulas

4,7-5,7

Koeficiento

vieneto (1,00) vertė lygi Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai.

Lietuvos

Respublikos

1998

m. gruodžio 29 d.                                                                                                            įstatymo

Nr.VIII-1012

4

priedėlis

SU DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ

KOMPENSACIJA

Pareigos

Koeficientas

Ambasadorius

14,0

Laikinasis

reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras

12,5

Ministras

patarėjas

11,5

Patarėjas

10,5

Pirmasis

sekretorius

9,0

Antrasis

sekretorius

7,5

Trečiasis

sekretorius

6,5

Atašė

5,5

Generalinis

konsulas

10,5

Konsulas

9,0

Vicekonsulas

7,5

Koeficiento

vieneto (1,00) vertė lygi Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai.

Lietuvos

Respublikos

1998

m. gruodžio 29 d.

įstatymo

Nr.VIII-1012

5

priedėlis

PRIEDAS UŽ DIPLOMATINĮ RANGĄ

Diplomatinis rangas

Koeficientas

Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir

įgaliotasis ambasadorius

4,3

Lietuvos Respublikos nepaprastasis

pasiuntinys ir įgaliotasis ministras

4,0

Ministras

patarėjas

3,7

Patarėjas

3,3

Pirmasis

sekretorius

2,8

Antrasis

sekretorius

2,4

Trečiasis

sekretorius

2,1

Atašė

1,8

Koeficiento

vieneto (1,00) vertė lygi Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1574, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-764 (00.04.05)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1431,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)

DIPLOMATINĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 18 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos

Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-04-28)

autrap@lrs.lt