Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 56-1977

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

TRANSPORTO

PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS

ATSAKOMYBĖS

PRIVALOMOJO DRAUDIMO

Į S T A T Y M A

S

2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004

m. gegužės 1 d. (keistas įstatymo pavadinimas):

Nr. IX-2041,

2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 46-1498 (2004-03-27)

Šio įstatymo įsigaliojimą ir

įgyvendinimą nusako įstatymas:

Nr. IX-2042,

2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 46-1499 (2004-03-27)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas

– nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.

Įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos sporto

varžyboms, treniruotėms, parodoms, mokymui vairuoti skirtose uždaro pobūdžio

teritorijose, autodromuose.

Įstatymas netaikomas kariniams vienetams priklausančioms ir jų, karių bei

karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų valdomoms transporto priemonėms,

esant visoms šioms sąlygoms:

1) karinės

pajėgos, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai atvyksta iš

kitų valstybių, kurios kartu su Lietuvos Respublika yra tarptautinių sutarčių

dėl karinių pajėgų statuso dalyvės;

2)

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis numato kitokią nei šis Įstatymas

žalos atlyginimo tvarką;

3)

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka karinėms pajėgoms, kariams ir

karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams leidžiama atvykti į

Lietuvos Respubliką.

straipsnio 3 dalyje nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos

teritorijoje padaryta žala atlyginama Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti

Įstatymo priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Apdrausta transporto priemonė – transporto priemonė, kuriai galioja

transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

sutartis.

2.

Asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos

pilietis, kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, kurio duomenys apie

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą arba kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu

kodeksu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas turinčiu nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

3.

Biuras – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

4.

Biurų taryba – žaliosios kortos sistemos koordinatoriaus funkcijas

atliekantis organas, vienijantis visų šiai sistemai priklausančių valstybių

nacionalinius draudikų biurus.

5.

Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo arba

kuris sudarė tokią draudimo sutartį su draudiku.

– asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės

narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas

Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos

Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį

draudimą ir kuris yra Biuro narys.

7.

Draudiminis įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį Įstatymą turi

būti išmokama išmoka.

Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita

valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos

valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.

draudimo sutartis – įprastinė draudimo sutartis, sudaroma su Ūkininko ūkio

įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Žemės

ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nurodytais žemės ūkio veiklos subjektais.

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis,

sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

11.

Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta – teritorija tos valstybės,

kurios valstybinį registracijos numerio ženklą turi transporto priemonė, arba

tais atvejais, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija

nereikalinga, teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio

ženklas ar registracijos numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas. Tais

atvejais, kai transporto priemonė nėra įregistruota arba kai tam tikros rūšies

transporto priemonei nereikalingas nei registracijos numerio ženklas, nei

draudimo numerio ženklas, nei skiriamasis ženklas, įprastine transporto

priemonės buvimo vieta laikoma teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena

transporto priemonės valdytojas.

asmeniui mokama pinigų suma arba kita sutarta mokėjimo forma, skirta žalai

asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.

Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus

Lietuvos Respubliką.

draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos

ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto

pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta profesinė

organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje

vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai,

dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,

bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios

pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar

dėl asmens gyvybės atėmimo.

žala ir kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į išmoką.

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis,

sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

institucija – draudimo veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą atliekanti institucija.

priemonė – kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė,

skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus

bėgines transporto priemones.

nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis

ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip

pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja

transporto priemonę.

Sąjungos valstybė narė.

taisyklės – Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų

tarpusavio santykių taisyklės.

vėliau kaip eismo įvykio pasekmė.

žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Žalos asmeniui dydis nustatomas įstatymų

nustatyta tvarka.

turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

korta – žaliosios kortos sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro

vardu išduotas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (polisas).

kortos sistema – tarptautinė transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo sistema.

institucija – Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų

nustatyta tvarka įsteigta institucija, atsakinga už žalos atlyginimą

nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos

valstybėje narėje, kuri nėra nuolatinė nukentėjusio trečiojo asmens gyvenamoji

vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra

žaliosios kortos sistemos narys, kai ši žala padaryta apdrausta transporto

priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybės narės

teritorijoje.

vartojamos sąvokos atitinka Draudimo įstatyme ir Saugaus eismo automobilių

keliais įstatyme vartojamas sąvokas.

13 straipsnis. Pretenzija dėl

padarytos žalos

trečiasis asmuo  pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už

padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai draudikui,

apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas),

draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio Įstatymo 17 ir 18

straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui. Tais atvejais, kai kaltininko

civilinę atsakomybę apdraudė kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo

įmonė arba filialas, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos

gali pateikti šiai draudimo įmonei, jos atstovui pretenzijoms nagrinėti, arba

tiesiogiai kaltininkui.

atsakingam draudikui ar Biurui sumokėjus išmoką atlyginama ne visa

nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala

viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į

kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.

negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į

teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas

draudikas.

kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai kaltininko tapatybė

nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės

valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos

pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir

mokėtinos išmokos dydį šio Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau išmoka mokama tik

nustačius kaltininko tapatybę.

38 straipsnis.

Biuro iždo lėšų investavimas

Biuro iždo

laisvos lėšos turi būti investuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka ir dydžiais.

39

straipsnis. Biuro mokesčiai

Biuro pajamos

apmokestinamos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

40

straipsnis. Biuro sprendimų apskundimas

Biuro sprendimai

gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

41

straipsnis. Biuro reorganizavimas ir likvidavimas

reorganizuojamas įstatymų nustatyta tvarka.

būti likviduojamas atskiru įstatymu.

likviduoti siūlo:

1) įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai;

2) finansų

ministras savo arba Biuro narių visuotinio susirinkimo 3/4 balsų dauguma

priimtu sprendimu.

likviduojamas, finansų ministro įsakymu skiriamas likvidatorius, taip pat

nustatomas likvidavimo terminas, inventorizavimo ir turto perėmimo tvarka. Nuo

likvidatoriaus paskyrimo dienos Biuro narių visuotinis susirinkimas ir Biuro

organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.

Biurą, likęs turtas ir lėšos, patenkinus visų likviduojamo Biuro kreditorių

reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis,

perduodami kitai ar kitoms įregistruotoms Lietuvos Respublikoje organizacijoms,

kurių tikslai ir uždaviniai yra artimi Biuro tikslams. Likviduoto Biuro

dokumentai saugomi Finansų ministerijoje Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ir kitais atvejais.

susidariusius dėl jo kaltės.

V SKIRSNIS

DRAUDIMO KONTROLĖ

42

straipsnis. Draudimo kontrolė

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

kontrolė yra patikrinimas, ar transporto priemonės vairuotojas, naudodamas

transporto priemonę kelių eisme, turi galiojantį draudimo liudijimą (polisą),

patvirtinantį, kad yra sudaryta draudimo sutartis.

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą

Lietuvos Respublikoje kontroliuoja: policija – keliuose, pasienio policija –

pasienio punktuose.

Lietuvos Respubliką ar išvažiuojantys iš jos, privalo pateikti Lietuvos

Respublikoje galiojantį draudimo liudijimą (polisą).

43 straipsnis.

Atsakomybė už dalyvavimą kelių eisme neapsidraudus

eisme dalyvaujantis transporto priemonės vairuotojas, neapsidraudęs transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu

arba neturintis galiojančio draudimo liudijimo (poliso), atsako pagal

Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

neatleidžia nuo pareigos sudaryti transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

VI

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

44

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1399, 2003-03-25,

Žin., 2003, Nr. 34-1420 (2003-04-09)

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR

VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO 10, 14, 15, 18

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2043,

2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 39-1273 (2004-03-13)

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR

VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įsigaliojus šiam Įstatymui, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartį

pagal draudėjo pasirinktas draudimo sumas.

Įstatyme nurodyti dydžiai eurais

yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito

santykį.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-03-15)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis. Transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suteikiama apsauga

dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą

atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant (toliau – naudojant)

transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė.

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi

(toliau – draudimo sutartis) apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise)

(toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę naudojančių

valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3

dalyje numatytą atvejį.

Įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos

padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto

priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo

ar savininko turtui.

4

straipsnis. Pareiga sudaryti draudimo sutartį

1.

Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti

apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra

Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra

įregistruota.

draudimo sutarties sudarymą šio Įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako

transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties

sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto

priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar

kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas

šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios

nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai,

jeigu jie nėra susitarę kitaip.

nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam

asmeniui neapdraustą transporto priemonę.

ANTRASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO

SUTARTIS

5

straipsnis. Draudimo sutarties rūšys

Draudimo

sutarties rūšys yra šios:

1) įprastinė

draudimo sutartis;

2) pasienio

draudimo sutartis.

6

straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas

vadovaujantis šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Draudimo

įstatymu, priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis draudimo

sutarties sąlygomis bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu šis

Įstatymas nenustato kitaip. Žaliąją kortą išduodantys draudikai taip pat turi

vadovautis Vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais žaliosios kortos sistemą

reglamentuojančiais teisės aktais, Biurų tarybos sprendimais, taip pat

atsižvelgti į sutarčių tarp Biuro ir kitų valstybių nacionalinių draudikų biurų

sąlygas.

sudaryti draudimo sutartis su šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais

asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus ir visą būtiną

informaciją bei dokumentus, reikiamus sutarčiai sudaryti. Draudiko atsisakymas

sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teismo tvarka.

sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą

teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai

sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti pateiktos informacijos teisingumą.

draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta

yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma

prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto

priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti

registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti.

įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės

įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus

draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas

transporto priemonės valstybinis numeris, išskyrus atvejus, kai transporto

priemonės valstybinis numeris žinomas. Šį draudimo liudijimą draudėjas pateikia

institucijai, atsakingai už transporto priemonių valstybinę registraciją. Į

draudėjo pateiktą draudimo liudijimą institucija, atsakinga už transporto

priemonių valstybinę registraciją, įrašo transporto priemonės valstybinį numerį

ir per 3 darbo dienas privalo rašytine ar jai prilyginama forma pranešti jį

draudikui.

pageidaujant, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį

būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortos sistemai priklausančiose

užsienio valstybėse, draudikas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis

papildomai draudėjui išduoda žaliąją kortą.

draudimo sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių, išduodant vieną

draudimo liudijimą. Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau

kaip dėl penkių transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis

automobilis. Grupinei draudimo sutarčiai taikomos visos sąlygos, šiame Įstatyme

nustatytos įprastinei draudimo sutarčiai.

ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant

transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos

teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos

Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Jei pasikeitė

draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas nepranešė apie

tai draudikui, tai draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar

buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiškimai ir pranešimai

laikomi įteiktais draudėjui.

neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių,

galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys,

įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto

priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Draudimo sutarties

galiojimo laikotarpiu draudikas negali sudaryti tokią pat draudimo apsaugą

suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar iš dalies sutampančiam

laikotarpiui.

sutarties tekstas ir draudimo liudijime nurodomi Civilinio kodekso 6.991

straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nustatyti duomenys turi būti spausdinti. Draudimo

liudijimai užpildomi remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo duomenų baze.

7

straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas ir pasibaigimas

draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų

iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Jei reikalavimas

nutraukti draudimo sutartį pagrįstas tuo, kad draudikas sutarties neįvykdo ar

netinkamai įvykdo, ir jei tai yra esminis sutarties pažeidimas, nustatomas

atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus, draudimo

sutartis turi būti nutraukiama nuo draudėjo reikalavime nurodytos datos. Abiem

atvejais draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo

sutarties galiojimo laikotarpį.

nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai

įvykdo ir jei tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nutraukiant

draudimo sutartį, draudimo įmoka draudėjui negrąžinama, jei draudimo sutartyje

nenustatyta kitaip.

nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, jei sutarties šalis sutarties neįvykdo

ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kai draudimo

sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudėjui grąžinama sumokėta

draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Nutraukiant

draudimo sutartį draudiko reikalavimu, draudimo įmoka draudėjui negrąžinama.

8 straipsnis. Apdraustos transporto priemonės

savininko pasikeitimas

priemonės savininkas, draudėjas privalo perduoti naujajam transporto priemonės

savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Tokiu atveju

naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės bei pareigos

pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas

nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto

priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės

teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Jei naujasis

transporto priemonės savininkas nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į

transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos

pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto

priemonės savininkas taip pat turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nustatyta

tvarka nutraukti draudimo sutartį.

savininkas nutraukia draudimo sutartį nepraėjus 15 dienų nuo transporto

priemonės įsigijimo dienos, ji nustos galioti praėjus 15 dienų nuo transporto

priemonės įsigijimo, jei draudėjas ir draudikas nesusitarė kitaip. Šiuo atveju

nutraukiant draudimo sutartį, naujajam transporto priemonės savininkui

grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo

laikotarpį.

savininkas nenutraukia draudimo sutarties per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą

terminą, draudikas, padidėjus

rizikai, turi teisę padidinti draudimo įmoką, o draudėjas turi teisę reikalauti

sumažinti draudimo įmoką sumažėjus rizikai.

atveju, kai mirus draudėjui transporto priemonė pereina kitam teisėtam

valdytojui. Naujasis transporto priemonės valdytojas turi per 15 dienų pranešti

draudikui apie transporto priemonės perėmimą valdyti, taip pat savo duomenis.

9

straipsnis. Draudimo sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminai

sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už

draudimo liudijime nurodytą laikotarpį, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytus atvejus.

draudikas draudimo sutartyje nurodė vėlesnį draudimo įmokos mokėjimo terminą,

draudimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo.

sutartyje galima nurodyti kitokį, nei nurodyta 1 ir 2 dalyse, draudimo

sutarties įsigaliojimo terminą, jei sudarant naują draudimo sutartį dėl tos

pačios transporto priemonės dar galioja anksčiau sudaryta draudimo sutartis.

draudimo sutartis sudaroma  12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui

įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą

patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas draudimo liudijimo galiojimo

laikotarpis, ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka.

Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo

liudijimai.

prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją

nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas

ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas

privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokos mokėjimo

laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo

sutartyje nurodytos transporto priemonės ir gali perduoti draudikui

neatlygintinai laikinai saugoti transporto priemonės registracijos numerį.

Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia draudikui draudėjo

prašymu išdavus naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už

laikotarpį, kurį draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas

privalo pratęsti draudimo sutarties terminą tam laikotarpiui, nereikalaudamas

už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų

mokėjimo, draudikas pažymi apie tai draudimo liudijime.

pasibaigus draudimo liudijime nurodytam jo galiojimo laikotarpiui neišduodamas

naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra susitaręs su draudiku dėl

atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, tai draudėjas turi mokėti draudimo

įmokas draudimo sutartyje nustatyta tvarka iki draudimo sutarties termino

pabaigos.

sutarties terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir

tvarka.

1)

nesumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpius mokėti draudimo įmoka pagal

galiojančią draudimo sutartį;

2)

draudikas neteko teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomąjį draudimą.

įprastinės draudimo sutarties terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti

draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Jei draudimo įmokos nesumokamos, taikomos

šio Įstatymo 11 straipsnio 5–7 dalių nuostatos.

draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų, bet ne ilgesniam kaip

90 dienų terminui.

11.

Žalioji korta išduodama ne trumpesniam kaip 15 dienų, bet ne ilgesniam kaip 12

mėnesių terminui.

10

straipsnis. Draudimo sutarties galiojimo teritorija

draudimo sutartys suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią

draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės

transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą

reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį Įstatymą, jei ši

apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji

korta, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortoje nurodytose užsienio

valstybėse.

draudimo sutartys taip pat galioja ir suteikia draudimo apsaugą Šveicarijoje

pagal Šveicarijos teisės aktus. Įprastinė  draudimo sutartis taip pat suteikia

pagal šį Įstatymą privalomą draudimo apsaugą dėl žalos, padarytos per eismo

įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims, nuolat gyvenantiems Europos Sąjungos

valstybėje narėje, jų tiesioginėje kelionėje tarp dviejų teritorijų, kuriose

galioja Europos Bendrijos steigimo sutartis, jei už teritoriją, per kurią

vykstama, nėra atsakingo nacionalinio draudikų biuro.

pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio Įstatymo nuostatas kitų Europos

Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys.

suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortoje nurodytose valstybėse, jei

draudikas ir draudėjas nesusitarė kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus.

11 straipsnis. Draudimo

sumos ir įmokos

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno

eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra

500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos

padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui.

įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad

dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų

pretenzijos.

padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal

tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės.

įmokų dydžius nustato draudikas.

draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę

reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo

nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį,

už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų,

ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už

teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią

draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala

buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo,

išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl

padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽALOS NUSTATYMO

IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA

12

straipsnis. Eismo įvykio dalyvių bei nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigos

eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo:

1) imtis jam

prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų

priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal

galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;

2) apie eismo

įvykį nedelsdamas pranešti policijai;

3) pateikti

kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną draudikui nustatyti;

4) per 3 darbo

dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo

civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus

atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Apie

eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir

tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas;

5) per 5 darbo

dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie

pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos

atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.

valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo

privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus,

padėti jiems išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar

Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per

eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie

žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir

atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

14 straipsnis. Žalos nustatymas

išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po

eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam

draudikui arba – šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui,

išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių

priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo

pateikti pretenziją dėl padarytos žalos ir informaciją bei turimus dokumentus

apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo

įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais,

galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą

transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol

jį apžiūrės draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko

ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Draudikas

ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio

trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo

nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti

apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam

trečiajam asmeniui.

atsakingas draudikas arba – šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais –

Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis

bei dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Jeigu

draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto

vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju

draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingas nukentėjusio trečiojo asmens

turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi

teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl

padarytos žalos dydžio nustatymo.

padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo

asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias

nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos

grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo,

protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių

įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai

grąžinti būtinos išlaidos).

atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei

išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę

į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis,

kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos

atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną

turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis,

nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat

mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

draudikas arba – šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras,

vadovaudamasis dokumentais ir informacija, įrodančiais padarytos žalos

aplinkybes, faktą ir dydį, bei medicinos apžiūros pažymomis. Draudikas ar

Biuras vadovaujasi įstaigų bei įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos

sužalojimo dydį, išvadomis, taip pat turi teisę siųsti nukentėjusį trečiąjį

asmenį atlikti medicininės apžiūros, apmokėdamas apžiūros išlaidas.

pretenzijas draudikui arba – šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais –

Biurui dėl patirtos neturtinės žalos. Jei draudikas ir nukentėjęs trečiasis

asmuo nesutaria dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukentėjęs trečiasis

asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir

asmenys, išvardyti šio straipsnio 5 dalyje.

šio skirsnio nuostatos atitinkamai taikytinos ir tais atvejais, kai klausimus

dėl žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo sprendžia Biuro ar draudikų atstovai

pretenzijoms nagrinėti.

15 straipsnis. Atstovai

pretenzijoms nagrinėti

įstatymo nustatyta tvarka privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms nagrinėti. Atstovai

pretenzijoms nagrinėti yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems

tretiesiems asmenims esant visoms šioms sąlygoms:

1) nukentėjęs trečiasis

asmuo žalą patyrė Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra jo nuolatinė

gyvenamoji vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras

yra žaliosios kortos sistemos narys, ir nukentėjęs trečiasis asmuo nuolat

gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2) kaltininko civilinę

atsakomybę apdraudė draudikas arba jo filialas, esantis Europos Sąjungos

valstybėje narėje, kuri nėra nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji

vieta;

3) kaltininko transporto

priemonės įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri

nėra nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

nagrinėti turi nuolat gyventi arba būti įsisteigęs toje Europos Sąjungos

valstybėje narėje, į kurią jis paskirtas. Atstovą pretenzijoms nagrinėti

draudikas skiria savo nuožiūra. Atstovas pretenzijoms nagrinėti gali dirbti vienam

ar keliems draudikams. Jis privalo užtikrinti žalos administravimo klausimų

nagrinėjimą valstybine kalba (kalbomis) tos Europos Sąjungos valstybės narės,

kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo.

visus būtinus įgaliojimus atstovui pretenzijoms nagrinėti atlikti jo funkcijas

(rinkti būtiną informaciją, spręsti klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėti

išmokas ir kita).

16 straipsnis. Išmokos mokėjimo

principai

nustatytų draudimo sumų, atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu

transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam

asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė

atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę,

nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar

prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną

informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti.

straipsniuose nurodytais atvejais.

draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos

pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus

nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie

padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.

žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, jei

velkama transporto priemonė per eismo įvykį buvo sukabinta su velkančia

transporto priemone. Jei velkama transporto priemonė per eismo įvykį nebuvo

prikabinta prie velkančios transporto priemonės arba prieš eismo įvykį

atsikabino nuo jos, išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta

velkamos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos

padarymo civilinė atsakomybė atsiranda velkamos transporto priemonės

valdytojui.

17 straipsnis. Biuro mokama

išmoka

įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui Biuras moka išmoką tais atvejais, jei:

1) kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta,

padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto

priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo

civilinė atsakomybė;

2) kaltininkas, kurio tapatybė nenustatyta,

padarė žalą asmens sveikatai ir (ar) atėmė asmens gyvybę, kai žala padaryta

aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę;

3) kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta,

žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto

byla.

išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kurie nuolat gyvena Lietuvos

Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus šio

Įstatymo 21 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Biuras taip pat moka

išmoką nuolat gyvenančiam užsienio valstybėje nukentėjusiam trečiajam asmeniui,

jeigu valstybės, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo, nacionalinis

draudikų biuras yra pasirašęs Vidaus tvarkos taisykles arba susitarimą su Biuru

dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo.

teritorijoje per eismo įvykį padarytos žalos, kai kaltininko civilinę

atsakomybę apdraudė kitos valstybės draudimo įmonė, išdavusi Lietuvos

Respublikoje galiojančią žaliąją kortą, jei valstybės, kurios draudimo įmonė

išdavė žaliąją kortą, nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Vidaus tvarkos

taisykles arba susitarimą su Biuru dėl reikalavimų tenkinimo abipusio

pripažinimo, išskyrus atvejus, kai žalą atlygino kaltininko civilinę atsakomybę

apdraudusi draudimo įmonė ar jos atstovas pretenzijoms nagrinėti.

valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos

valstybės narės (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos

taisykles), jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo

vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šioje dalyje

išdėstyti išmokos mokėjimo principai taip pat taikomi, jei atsakingam draudikui

iškelta bankroto byla. Biuras moka išmokas ir kitais atvejais, vykdydamas

Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą

sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, esant visoms šioms sąlygoms:

1) nukentėjęs trečiasis

asmuo nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2) kaltininko civilinė

atsakomybė apdrausta draudiko ar filialo, esančių Lietuvos Respublikos

teritorijoje;

3) kaltininko transporto

priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje;

4) per 3 mėnesius nuo

pretenzijos dėl padarytos žalos atlyginimo pateikimo atsakingam draudikui arba

jo atstovui pretenzijoms nagrinėti dienos šis draudikas arba jo atstovas

pretenzijoms nagrinėti nepateikė motyvuoto atsakymo į pretenziją dėl padarytos

žalos atlyginimo; arba draudikas nėra paskyręs savo atstovo pretenzijoms

nagrinėti kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje, kurioje nuolat gyvena

nukentėjęs trečiasis asmuo.

dalies 3 punktą moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už šiuos Biuro

narius:

1) draudimo įmones ar užsienio

valstybių draudimo įmonių filialus – pagal jų sudarytas draudimo sutartis,

kurioms taikytina Lietuvos Respublikos teisė;

2) kitos Europos Sąjungos

valstybės narės draudimo įmones – pagal jų sudarytas draudimo sutartis, kurioms

taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

18

straipsnis. Biuro, kaip Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo institucijos,

nagrinėjamos pretenzijos

Lietuvos Respublikoje funkciją ir nagrinėja pretenzijas dėl padarytos žalos bei

moka išmoką, kai nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala padaryta kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų

biuras yra žaliosios kortos sistemos narys, esant visoms šioms sąlygoms:

1) nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji

vieta yra Lietuvos Respublikoje;

2) kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė

buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, civilinę atsakomybę

apdraudė kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar filialas

(esantys ne Lietuvos Respublikoje).

1 dalimi, nukentėjęs trečiasis asmuo gali pateikti Biurui pretenziją dėl

padarytos žalos, esant vienai iš šių sąlygų:

1) per 3 mėnesius nuo tos dienos,

kai buvo pateikta pretenzija dėl padarytos žalos kitos Europos Sąjungos

valstybės narės atsakingam draudikui arba jo atstovui pretenzijoms nagrinėti

šis draudikas arba jo atstovas pretenzijoms nagrinėti nepateikė motyvuoto

atsakymo į pretenziją dėl padarytos žalos;

2) kaltininko civilinę atsakomybę

apdraudęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudikas nėra paskyręs savo

atstovo pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje su sąlyga, kad nukentėjęs

trečiasis asmuo nėra pateikęs pretenzijos dėl padarytos žalos tiesiogiai

atsakingam draudikui arba yra pateikęs pretenziją dėl padarytos žalos

tiesiogiai atsakingam draudikui, bet per 3 mėnesius negavo atsakymo.

padarytos žalos ir moka išmoką, kai nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kuris

nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, žala padaryta kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje, jei:

1) per 2 mėnesius nuo eismo

įvykio neįmanoma nustatyti draudimo įmonės, kuri apdraudė kaltininko civilinę

atsakomybę;

2) per 2 mėnesius nuo eismo

įvykio neįmanoma nustatyti transporto priemonės, kuria padaryta žala, jei pagal

valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktus tokia žala yra atlyginama.

pasibaigus šio straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytam terminui. Biuras turi

išnagrinėti pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo ir priimti sprendimą dėl

išmokos mokėjimo per 2 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Paaiškėjus, kad

atsakingas draudikas arba jo atstovas pretenzijoms nagrinėti pateikia pagrįstą

atsakymą dėl išmokos mokėjimo, Biuras nutraukia pretenzijos nagrinėjimą. Biuras

turi išmokėti išmoką ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl

padarytos žalos gavimo dienos.

pretenziją dėl padarytos žalos (pateiktą remiantis šio straipsnio 1 dalimi) ir

jos nagrinėjimo terminus Biuras nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas,

praneša kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingam draudikui arba jo

atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje, kitos Europos Sąjungos

valstybės narės žalos atlyginimo institucijai bei atsakingam už padarytą žalą

asmeniui, jeigu jis yra žinomas.

19 straipsnis. Išmokos mokėjimo

tvarka

nagrinėti ar Biuras (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytą

atvejį) privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudiminio įvykio

faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo

dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas,

tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus

atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje,

administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą

baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per

14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.

atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras per 30 dienų (arba šio straipsnio 2

dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos turi

pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti

pagristą atsakymą bei įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar

suteikiančius teisę sumažinti išmoką.

atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras, praleidę šio straipsnio 1–3 dalyse

nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną

uždelstą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Priežiūros

institucija atsakingam draudikui ar jo atstovui pretenzijoms nagrinėti taip pat

gali taikyti poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos draudimo

įstatyme.

mokama, kai yra nustatytas draudiminio įvykio faktas ir žalos dydis, jei apie

eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė

draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, laikėsi draudiko

ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti

su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą bei dydį,

ir suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir

nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatas

išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po

eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio Įstatymo 16

straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė

ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos

žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali

sumažinti išmoką.

6.

Draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui

tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką,

neviršijančią šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi

teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį,

atlyginimo.

Nukentėjusio

trečiojo asmens pageidavimu draudikas ar Biuras išmoką perveda tiesiogiai

nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei.

Draudikas ar Biuras privalo pervesti išmoką šiai įmonei ne vėliau kaip per

vieną darbo dieną po to, kai sugadintas turtas buvo suremontuotas ir buvo

pateiktas mokėjimo dokumentas.

asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, draudikas ar Biuras moka

išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtai žalai.

padarytos per eismo įvykį žalos atlyginimą turi ir kiti nukentėję tretieji

asmenys, negavę išmokos, draudikas ar Biuras turi išmokėti išmoką šiems

asmenims, neviršydamas likusios draudimo sumos.

asmenys, tai atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam

asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei.

atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais

atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio

išmoką, kiek jos nepadengė socialinis draudimas ar privalomasis sveikatos

draudimas. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės

aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio

nėra, į žalą padariusį asmenį.

yra patenkinti pagal savanoriškojo draudimo sutartį, Biuras moka pagal tokį

reikalavimą neatlygintos žalos dydžio išmoką. Draudimo įmonei patenkinus

nukentėjusiojo reikalavimus pagal savanoriškojo draudimo sutartį, ji negali

reikalauti Biuro grąžinti šiuo pagrindu išmokėtų sumų.

nukentėjęs trečiasis asmuo kokiu nors būdu įrodytų, jog kaltininkas negali

atlyginti žalos arba atsisako tai padaryti.

kuris iš jų turi mokėti išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kol bus

visiškai išspręstas ginčas, išmoką išmoka Biuras per 30 dienų nuo nukentėjusio

trečiojo asmens pretenzijos Biurui pateikimo. Jeigu per 30 dienų neįmanoma

ištirti aplinkybių, būtinų žalos atlyginimo pagrindui ar mokėtinos išmokos

dydžiui nustatyti, išmoka mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais.

Jei Biurui išmokėjus išmoką paaiškėja, kad išmoką mokėti turėjo draudikas,

draudikas grąžina Biurui išmoką ir su išmokos mokėjimu susijusias sumas.

nukentėjusio trečiojo asmens sprendžiami teismo tvarka. Vartotojų ginčai su

draudikais nagrinėjami Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

draudikui ar Biurui apie eismo įvykį turimą informaciją, kuri būtina

kaltininkui nustatyti.

mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

20

straipsnis. Išmokos mokėjimas už draudikus, kuriems iškelta bankroto byla

kad Biuro nariui iškelta bankroto byla, Biuras perima iš draudiko turimus žalą

įrodančius dokumentus ir nustatęs žalos atlyginimo pagrindą ir išmokos dydį

išmoka nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoką. Biurui perėmus draudiko

turimus žalą įrodančius dokumentus, nukentėjęs trečiasis asmuo išbraukiamas iš

bankrutuojančio draudiko kreditorių sąrašo. Tuo atveju, kai yra padaryta žala,

apie kurią nebuvo pranešta draudikui prieš iškeliant jam bankroto bylą, Biuras

priima pranešimą apie žalą ir nustatęs žalos atlyginimo pagrindą ir išmokos

dydį išmoka išmoką. Tokiu atveju nukentėjęs trečiasis asmuo negali būti

įtraukiamas į bankrutuojančio draudiko kreditorių sąrašą. Biuras neatsako už

tokio draudiko išmokos mokėjimo termino praleidimą.

nurodytu atveju Biuras privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo žalos dokumentų

gavimo iš draudiko dienos. Jeigu per 30 dienų neįmanoma ištirti aplinkybių,

būtinų žalos atlyginimo pagrindui ar mokėtinos išmokos dydžiui nustatyti,

išmoka mokama šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais, tačiau

neginčytiną žalos dalį Biuras turi atlyginti per 30 dienų nuo dokumentų gavimo

iš draudiko dienos.

išmoką Biuras tampa šio draudiko kreditoriumi.

21

straipsnis. Atleidimas nuo išmokos mokėjimo

ar Biuras atleidžiami nuo išmokos mokėjimo, jeigu:

1) žala

atsirado dėl karo veiksmų, dėl teroristinių išpuolių, esant branduolinės

energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;

2) žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam

kaltininko transporto priemonėje;

3) žala

patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių,

vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių

arba daiktų.

atleidžiamas nuo pareigos mokėti išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims,

kurie savo noru buvo žalą padariusioje transporto priemonėje, jeigu draudikas

įrodo juos žinojus, kad ta transporto priemonė buvo pavogta.

nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas

asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo

draudikas.

mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, savo noru pasinaudojusiems žalą

padariusia transporto priemone, jeigu Biuras  įrodo juos žinojus, kad

transporto priemonė buvo neapdrausta.

22

straipsnis. Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas

išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų

atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:

1) vairavo

transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų

svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias

medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar

apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniškai netvarkingą transporto

priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios

priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo

vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies

transporto priemonę;

4) pasišalino iš įvykio vietos;

5) padarė žalos tyčia.

priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio Įstatymo 12 straipsnyje

nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę

reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas

nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas

turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į

nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar

pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į

Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

23

straipsnis. Biuro sumokėtų išmokų grąžinimas

turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo,

neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos

išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

turi teisę reikalauti, kad nustatytas atsakingas už žalos padarymą asmuo

grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal

šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

straipsnio nustatyta tvarka sumokėjęs išmoką nukentėjusiems tretiesiems

asmenims, turi teisę kreiptis dėl išmokėtų sumų ir kitų su išmokos mokėjimu

susijusių sumų grąžinimo į:

1) žalos atlyginimo instituciją

kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra kaltininko draudimo įmonė

– kai žala padaryta apdrausta transporto priemone, tačiau draudimo įmonė ar jos

atstovas pretenzijoms nagrinėti neatlygino žalos;

2) žalos atlyginimo

instituciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė

kaltininko transporto priemonės buvimo vieta – kai negalima nustatyti atsakingo

Europos Sąjungos valstybės narės draudiko;

3) žalos atlyginimo instituciją

kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis – kai

negalima nustatyti transporto priemonės, kuria padaryta žala;

4) žalos atlyginimo

instituciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo

įvykis – kai žala padaryta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta

yra užsienio valstybėje.

teisę reikalauti, kad išmokėtą sumą ir kitas su išmokos mokėjimu susijusias sumas jam gražintų kitos Europos Sąjungos

valstybės narės atsakingas draudikas.

atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas

sumas iš neapdrausto kaltininko ar atsakingo draudiko.

susigrąžinti iš šio draudiko išmokėtas sumas.

nukentėjusiam trečiajam asmeniui, paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo

pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota

bei neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, arba nukentėjęs trečiasis

asmuo gavo žalos atlyginimą iš atsakingų už žalos atlyginimą asmenų, tai

draudiko ar Biuro reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti

neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIKŲ BIURAS

24

straipsnis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro samprata

ir statusas

draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, įsteigta

atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus

transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą

rekomendaciją Nr. 5 ir atliekanti šio Įstatymo nustatytas funkcijas.

organizuodamas ir koordinuodamas tarptautinį bendradarbiavimą transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje, gali

vartoti savo pavadinimą anglų kalba.

25

straipsnis. Biuro įstatų pakeitimai

Biuro

įstatų pakeitimai prieš jų įregistravimą Juridinių asmenų registre turi būti

suderinti su Finansų ministerija.

26

straipsnis. Biuro funkcijos

Įgyvendindamas

šį Įstatymą, Biuras atlieka šias funkcijas:

1)

koordinuoja draudikų veiklą, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomuoju draudimu;

2) moka

išmokas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais;

3) veikia

kaip Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo institucija, administruoja žalas bei

moka išmokas pagal žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus;

4) kaupia

informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomuoju draudimu, valdo transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę (toliau – duomenų bazė), tvarko

duomenų bazės (įskaitant ir asmens) duomenis;

5)

organizuoja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje ir sudaro

atitinkamas sutartis;

6) atlieka

Biurui pavestas Biurų tarybos nario funkcijas, vykdo įsipareigojimus,

atsirandančius iš susitarimų su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais,

atlieka kitas funkcijas pagal žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės

aktų reikalavimus;

7)

atsižvelgdamas į žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus, organizuoja ir koordinuoja žaliųjų kortų, galiojančių kitose

valstybėse, blankų spausdinimą ir platinimą;

8)

patvirtina ir atšaukia užsienio valstybių draudimo įmonių atstovus pretenzijoms

nagrinėti Lietuvos Respublikoje;

9) rengia

seminarus, organizuoja mokymus;

10) kartu

su kompetentingomis institucijomis formuoja bendrą transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo politiką Lietuvoje;

11)

atlieka kitas šiame Įstatyme, Biuro įstatuose ir kituose teisės aktuose

nustatytas funkcijas.

27

straipsnis. Biuro teisės

atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

1)

įstatymų nustatyta tvarka turėti sąskaitų bankuose;

2)

sudaryti sutartis ir priimti įsipareigojimus;

3)

valdyti, naudoti jam priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti;

4) steigti

filialus ir atstovybes;

5) kad

galėtų atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, nemokamai gauti ir kaupti

iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių, kitų juridinių ir fizinių

asmenų visą reikiamą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis;

6)

tvarkyti asmens duomenis, teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems

asmenims turimą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis, reikiamus transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo funkcionavimui

užtikrinti;

7) keistis

su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais informacija, reikiama

įgyvendinant žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus ir vykdant įsipareigojimus, atsirandančius iš susitarimų su kitų

valstybių nacionaliniais draudikų biurais;

8) teikti

valstybės institucijoms pasiūlymus dėl teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

9) teisės

aktų nustatyta tvarka susigrąžinti išmokėtas sumas;

10)

pavesti kitiems asmenims administruoti Biuro kompetencijai priskirtus žalos

atvejus ir mokėti išmokas, apmokėti už tokių žalų administravimą ir pasirašyti

šiai teisei įgyvendinti būtinas sutartis;

11)

administruoti transporto priemonių valdytojų padarytas žalas, mokėti išmokas ir

pasirašyti šiai teisei įgyvendinti būtinas sutartis;

12)

nustatyti Biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimo ir išmokų mokėjimo

tvarką, jeigu to nenustato kiti teisės aktai;

13) jungtis į tarptautines organizacijas bei dalyvauti jų veikloje;

14)

naudotis valstybės registruose  ir duomenų bazėse sukauptais duomenimis;

15)

pasirašyti su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais funkcijoms atlikti

būtinas sutartis.

įstatuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.

28

straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo duomenų bazė

užtikrina šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų rinkimo koordinavimą ir

pateikimą asmenims, kurie pagal šį Įstatymą turi teisę gauti tokią informaciją.

įskaitant ir asmens duomenis, be duomenų subjekto sutikimo, siekdamas

užtikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo sistemos funkcionavimą pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinių

teisės aktų reikalavimus.

1) transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo

vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, registracijos numeris ir kiti

transporto priemonės identifikavimo duomenys, taip pat transporto priemonės

valdytojo duomenys – asmens kodas, vardas, pavardė (pavadinimas), gyvenamosios

vietos (buveinės) adresas;

2) transporto priemonių, kurioms pagal Lietuvos

Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus netaikomas

reikalavimas draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomuoju draudimu, sąrašas ir informacija apie tai, kas atlygina jų

padarytą žalą;

3) duomenys apie įprastines ir pasienio draudimo

sutartis bei draudimo liudijimus (draudimo liudijimo numeris, draudimo

sutarties galiojimo laikotarpis (jei draudimo liudijimo galiojimo laikas yra

pasibaigęs, turi būti nurodoma draudimo apsaugos galiojimo pabaigos data),

draudiko pavadinimas ir kita informacija, įrašoma draudimo liudijime);

4) duomenys apie žaliąsias kortas ir kita

informacija, įrašyta žaliojoje kortoje;

5) duomenys apie draudikus ir jų atstovus

pretenzijoms nagrinėti;

6) duomenys apie kitų Europos

Sąjungos valstybių narių institucijas arba organizacijas, atsakingas už žalos

atlyginimą per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims;

7) duomenys apie transporto priemones – eismo įvykių

Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyves;

8) duomenys apie eismo įvykius sukėlusius ir eismo

įvykyje nukentėjusius asmenis, taip pat su žalos padarymu susijusi informacija;

9) kitų valstybių informacijos

centrų teikiama informacija.

nemokamai teikti įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės

aktais įpareigotos registruoti ir tvarkyti tokius jų valdomų ar tvarkomų

registrų ar duomenų bazių duomenis (toliau – duomenis teikiančios

institucijos), Biuro nariai, duomenų subjektai. Duomenis teikiančios

institucijos duomenis perduoda Biurui elektroniniu būdu. Biuro nariai duomenis

apie sudarytas draudimo sutartis ir išduotus draudimo liudijimus perduoda

Biurui elektroniniu būdu nedelsdami,  ne vėliau kaip per 5 dienas nuo draudimo

sutarties sudarymo dienos. Kitus duomenis Biuro nariai privalo pateikti Biurui

elektroniniu būdu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu duomenys

pasikeičia, Biurui duomenis teikiančios institucijos ir Biuro nariai privalo

juos atnaujinti.

saugomi 7 metus, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui ar transporto

priemonės registracijai.

informaciją, įskaitant ir asmens duomenis, be duomenų subjekto sutikimo teisėtą

interesą turintiems asmenims (kitų valstybių nacionaliniams draudikų biurams,

įgyvendinant tarpusavio susitarimus ir Biuro narystės Biurų taryboje

įsipareigojimus, kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacijos centrams,

žalų atlyginimo institucijoms, Biuro nariams, perdraudikams,

nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims ir kitiems asmenims, kurie turi teisę

gauti tokio pobūdžio informaciją).

nukentėjusiam arba turinčiam teisę į žalos atlyginimą asmeniui jo prašymu, kai

šis nurodo teisėtą interesą gauti tokius duomenis, jei:

1) prašymas yra pateiktas

rašytine forma;

2) prašymas gautas ne vėliau

negu 7 metai nuo eismo įvykio dienos;

3) informacijos pakanka, kad

būtų galima identifikuoti transporto priemonę ar asmenį, dėl kurio yra

pateiktas prašymas.

gyvena Lietuvos Respublikoje arba kuriam padaryta žala transporto priemone,

kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba

kuriam padaryta žala įvykus eismo įvykiui Lietuvos Respublikos teritorijoje,

turi teisę iš Biuro nedelsiant gauti tokią informaciją:

1) atsakingo draudiko pavadinimą ir adresą;

2) draudimo liudijimo numerį;

3) atsakingo draudiko atstovo pretenzijoms

nagrinėti toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje nuolat gyvena

nukentėjęs trečiasis asmuo, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

4) transporto priemonės savininko arba

valdytojo pavardę ir adresą;

5) jeigu žala atsiranda dėl transporto

priemonės, kurios valdytojas pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės

teisės aktus registravimo valstybėje yra atleistas nuo pareigos sudaryti

draudimo sutartį – turimą informaciją apie kitos Europos Sąjungos valstybės

narės instituciją arba įstaigą, atsakingą už padarytos žalos administravimą.

nurodytus duomenis kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos centrui

ar žalų atlyginimo institucijai jų prašymu.

29

straipsnis. Biuro nariai

gali tapti draudikai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti

Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomąjį draudimą ir kurie yra sumokėję stojamąjį Biuro nario įnašą.

Draudikas, kuriam leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, gali vykdyti šį draudimą

tik tapęs Biuro nariu.

nariai, dalyvaudami Biuro veikloje, turi lygias teises.

narys, dalyvaudamas Biuro veikloje, turi šias teises:

1) dalyvauti ir balsuoti Biuro

narių visuotiniame susirinkime;

2) susipažinti su Biuro

dokumentais ir gauti Biuro turimą informaciją;

3) naudotis Biuro teikiamomis

paslaugomis;

4) kreiptis į

teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Biuro narių visuotinio susirinkimo,

Biuro tarybos ir Biuro  vadovo sprendimus ar veiksmus, jeigu jie prieštarauja

teisės aktams;

5) sudaryti

balsavimo sutartį ar balsavimo teisės perleidimo sutartį su kitu Biuro nariu;

6) išstoti

iš Biuro.

nariai privalo:

1)

laikytis šio Įstatymo, kitų teisės aktų nuostatų, vykdyti Biuro narių

visuotinio susirinkimo ir Biuro tarybos sprendimus;

2)

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir dydžiais pervesti

Biurui atskaitymus nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo įmokų (toliau – Biuro narių atskaitymai);

3)

nemokamai teikti Biurui jo funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją;

4)

grąžinti Biurui žalos administravimui ir išmokos mokėjimui išleistas lėšas, kai

Biuras už draudiką išmokėjo išmoką dėl padarytos žalos;

5) nedelsdami

pranešti Biurui apie įgytą likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą.

nariai gali turėti kitokių Asociacijų įstatyme ir Biuro įstatuose nustatytų

teisių ir pareigų.

nario teisių netenkama:

1) nuo

dienos, kai priežiūros institucija praneša Biurui apie sustabdytą arba

panaikintą teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomąjį draudimą, pritaikytą draudikui kaip poveikio priemonę;

2) Biuro narių visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą dėl Biuro

nario teisių atšaukimo, atsižvelgiant į jo prašymą išstoti iš Biuro;

3) draudikui įgijus likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės

statusą.

narys gali išstoti iš Biuro ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo rašytinio prašymo

bei raštiško pareiškimo, kad jis nustoja vykdyti transporto priemonių valdytojų

civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, pateikimo Biuro narių visuotiniam

susirinkimui. Sprendimą dėl Biuro nario išbraukimo iš Biuro narių priima Biuro

narių visuotinis susirinkimas.

narys netenka teisės dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus),

jeigu:

1) ilgiau

kaip per 5 dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto

termino nepervedė Biurui Biuro nario atskaitymų ar jų dalies;

2) per 30

dienų po priminimo, kad nepateikta informacija, būtina Biuro funkcijoms

atlikti, nepateikė Biurui teiktinos informacijos.

dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) atnaujinama pervedus

atskaitymus ir sumokėjus delspinigius už pavėluotą atskaitymų sumokėjimą arba

pateikus Biuro funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją. Teisės dalyvauti

Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) netekimas neatleidžia Biuro nario

nuo Biuro nario pareigų ir įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vykdymo.

Jeigu atskaitymai nepervedami arba Biuro funkcijoms įgyvendinti būtina

informacija nepateikiama per 25 kalendorines dienas nuo teisės dalyvauti Biuro

valdyme (balsuoti priimant sprendimus) netekimo, Biuras praneša apie tai

priežiūros institucijai, o ši sprendžia klausimą dėl Draudimo įstatyme

nustatytų poveikio priemonių taikymo. Pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą

netekęs Biuro nario teisių Biuro narys gali būti grąžinamas į Biurą tik

priežiūros institucijos leidimu.

nario teisių netekimas neatleidžia Biuro nario nuo įsipareigojimų pagal

draudimo sutartis vykdymo ir nuo prievolių Biurui vykdymo.

30

straipsnis. Biuro valdymas

organai yra Biuro narių visuotinis susirinkimas, Biuro taryba ir Biuro

vadovas.

struktūra, kompetencija, sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarka nustatomi

Biuro įstatuose.

kolegialūs organai savo veiklą organizuoja pagal jų pačių patvirtintus darbo

reglamentus.

31

straipsnis. Biuro narių visuotinis susirinkimas

visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis Biuro organas.

susirinkimas:

1) renka

ir atleidžia Biuro tarybos narius;

2) keičia

ir papildo Biuro įstatus;

3)

tvirtina Biuro pajamų ir išlaidų sąmatą;

4)

tvirtina Biuro metinę finansinę atskaitomybę;

5) priima sprendimus dėl Biuro

narių pasiūlytų klausimų apie Biuro tarybos darbą;

6) skiria

audito įmonę ir nustato audito apmokėjimo dydį ir sąlygas;

7) priima

sprendimus dėl atskirų Biuro narių ar Biuro vadovo iniciatyva pasiūlytų

klausimų;

8) priima sprendimus, susijusius

su Biuro pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimais;

9) sprendžia kitus Biuro

įstatuose Biuro narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus

klausimus.

turi vieną balsą. Biuro narių visuotiniame susirinkime patariamojo balso teise

gali dalyvauti po vieną Finansų ministerijos, priežiūros institucijos bei Nacionalinės vartotojų teisių

apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos atstovą.

Biuro įstatuose nustatyta tvarka. Biuro narių visuotinis susirinkimas privalo

būti šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus.

sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Biuro narių. Biuro įstatuose

gali būti numatyta galimybė balsuoti iš anksto. Šiuo atveju Biuro narys,

susipažinęs su darbotvarke ir sprendimų projektais, gali iš anksto raštu

pranešti Biuro narių visuotiniam susirinkimui savo valią (už ar prieš) atskirai

dėl kiekvieno sprendimo. Išankstinis balsavimas įskaitomas į susirinkimo

kvorumą ir balsavimo rezultatus. Sprendimai priimami paprasta susirinkime

dalyvaujančių narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8

punktuose numatytus sprendimus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytam

Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 2/3

susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte

nurodytam sprendimui – 3/4 susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų.

narių visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, įstatų nustatyta tvarka turi būti

šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis turi teisę priimti sprendimus

neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, neatsižvelgiant į dalyvaujančių

jame narių skaičių.

32

straipsnis. Biuro taryba

yra Biuro narių visuotinio susirinkimo išrinktas kolegialus Biuro veiklos

priežiūrą atliekantis organas. Biuro tarybos veiklai vadovauja Biuro tarybos

pirmininkas.

1) rengia ir

nustato Biuro

veiklos strategiją;

2) stebi ir

analizuoja Biuro veiklą, finansinių išteklių naudojimą, valdymo organizavimą,

atlieka finansinės būklės perspektyvinį įvertinimą, svarsto Biuro ataskaitas

šiais klausimais;

3) skiria ir

atleidžia iš pareigų Biuro direktorių, nustato jo darbo užmokesčio dydį, priima

sprendimus dėl jo skatinimo ir nuobaudų skyrimo;

4) nagrinėja ginčus tarp Biuro narių, taip pat

ginčus tarp Biuro ir jo narių dėl transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo vykdymo;

5) šaukia

Biuro narių visuotinį susirinkimą;

6) teikia

išvadas ir siūlymus dėl klausimų, svarstomų Biuro narių visuotiniame

susirinkime;

7) priima sprendimus dėl Biuro filialų ir atstovybių

steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus;

8) teikia priežiūros institucijai pasiūlymus dėl poveikio priemonių

taikymo Biuro nariams;

9)

sprendžia kitus Biuro įstatuose Biuro tarybai priskirtus ir Biuro narių

visuotinio susirinkimo sprendimuose priimtus klausimus.

narių skaičių, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3, narių rinkimo ir sprendimų

priėmimo tvarką, taip pat tarybos darbo tvarką nustato Biuro įstatai ir Biuro tarybos

darbo reglamentas.

renkama Biuro narių visuotiniame susirinkime 2 metų kadencijai. Biuro tarybos

nariu gali būti tik Biuro nario atstovas – fizinis asmuo, susijęs darbo

santykiais su draudiku – Biuro nariu. Biuro tarybos pirmininką Biuro taryba

renka iš savo narių paprasta balsų dauguma. Nutraukus darbo santykius su

draudiku – Biuro nariu, tokio asmens narystė Biuro taryboje pasibaigia.

ir Biuro tarybos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems

asmenims.

nariai privalo solidariai atlyginti Biurui nuostolius, padarytus dėl Biuro

tarybos sprendimo, priimto pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus. Nuo

pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie nariai, kurie balsavo prieš tokį

sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai

sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė posėdžio pirmininkui

rašytinį protestą. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

33

straipsnis. Biuro  vadovas

organizuoja ir  jai vadovauja Biuro  vadovas – Biuro direktorius.

1) organizuoja Biuro darbą ir priima Biuro veiklai

užtikrinti reikiamus sprendimus;

2) sudaro sandorius Biuro vardu;

3) priima į darbą ir atleidžia iš darbo darbuotojus

Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, skiria jiems paskatinimus

ir drausmines nuobaudas;

4) teikia Biuro tarybai ar Biuro visuotiniam narių

susirinkimui išvadas ir pasiūlymus dėl jų kompetencijai priskirtų svarstytinų

klausimų;

5) sudaro

sutartis su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais ir Biurų taryba;

6) atstovauja

Biurui valstybės valdžios ir valdymo institucijose Biurų taryboje bei kitose

tarptautinėse institucijose;

7) sprendžia

kitus Biuro įstatuose  vadovo kompetencijai priskirtus klausimus.

visuotiniuose susirinkimuose ir tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

įstatais, kitais teisės aktais, Biuro narių visuotinio susirinkimo ir Biuro

tarybos sprendimais.

34

straipsnis. Biuro pajamos

pajamas sudaro:

1) stojamieji

Biuro narių įnašai;

2) Biuro

narių atskaitymai ir delspinigiai už pavėluotą Biuro narių atskaitymų

sumokėjimą;

3)

pajamos, gautos investavus Biuro lėšas;

4)

palūkanos už indėlius bankuose;

5) Biurui

grąžintos lėšos;

6) Biurui

sumokėtas atlygis už žalų administravimą tais atvejais, kai Biuras administravo

žalas vykdydamas įsipareigojimus žaliosios kortos sistemos nariams;

7)

delspinigiai ir palūkanos, mokami dėl įsipareigojimų Biurui nevykdymo;

8) fizinių

ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

9) kitos

lėšos.

eismo įvykį asmenims atsako Biuro iždo lėšomis.

terminus ir tvarką nustato Finansų ministerija.

delspinigių už pavėluotą atskaitymų pervedimą dydį nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

veiklos tikslams siekti ir funkcijoms atlikti. Biuro sukauptos lėšos ir turtas

išstojusiems arba  Biuro nario teisių netekusiems nariams neatidalijamas.

35

straipsnis. Biuro išlaidos

1) Biuro

veiklos sąnaudos;

2) Biuro

kompetencijai priskirtais atvejais per eismo įvykius padarytų žalų

administravimo išlaidos ir išmokos;

3)

išlaidos, susijusios su Biuro narystės Biurų taryboje tarptautiniais

finansiniais įsipareigojimais;

4)

išlaidos, Biurui veikiant kaip žalų atlyginimo institucijai;

5)

finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos;

6)

išlaidos prevencijos fondui, kurio paskirtis – finansuoti priemones, skirtas

kelių eismo prevencijai, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo kontrolei gerinti ir visuomenės švietimui privalomojo

draudimo klausimais;

7) kitos

išlaidos, susijusios su teisės aktų ir Biuro įstatų vykdymu.

narių atskaitymų, skirtų prevencijos fondui kaupti, dalies dydį nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

36

straipsnis. Biuro iždas

užtikrinti išmokų mokėjimą tais atvejais, kai pareigą mokėti išmokas turi

Biuras, ir užtikrinti Biuro

narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus.

iždas sudaromas iš:

1) dalies

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų Biuro narių atskaitymų

Biurui;

2) delspinigių

už pavėluotą Biuro narių atskaitymų sumokėjimą;

3) Biurui

grąžintų lėšų, kai Biuras už kitus asmenis atlygino žalą (įskaitant priteistas

ir atgautas bylinėjimosi išlaidas);

4) Biurui

sumokėto atlygio už žalų administravimą tais atvejais, kai Biuras administravo

žalas vykdydamas įsipareigojimus žaliosios kortos sistemos nariams;

5) pajamų,

gautų investavus Biuro iždo lėšas, ir palūkanų už indėlius bankuose;

6)

skolintų lėšų;

7) fizinių

ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotų lėšų ir turto, skirtų  Biuro iždui

papildyti.

iždo lėšos gali būti naudojamos tik:

1)

išmokoms, skirtoms atlyginti per eismo įvykius patirtą žalą, įskaitant atvejus,

kai išmokos ir atlygis už žalų administravimą mokamas vykdant žaliosios kortos

sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Biurui veikiant kaip žalų

atlyginimo institucijai, taip pat grąžinti kitų Europos Sąjungos valstybių

narių žalos atlyginimo institucijoms jų reikalaujamas sumas;

2)

bylinėjimosi išlaidoms ir skolų išieškojimui, įgyvendinant atgręžtinio

reikalavimo teisę;

3)

privalomiems mokėjimams ir finansinėms garantijoms, vykdant Biuro narystės

Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus bei įsipareigojimus

žaliosios kortos sistemos dalyviams;

4) šio

straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms skolintoms lėšoms ir palūkanoms

grąžinti.

Biuro iždo lėšų ir turto, į kurį investuotos Biuro iždo lėšos, negali būti

išieškoma pagal kitas Biuro prievoles, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

iždo valdytojas yra Biuras.

sąskaitą.

37

straipsnis. Biuro iždo lėšų investavimas

Biuro iždo

laisvos lėšos investuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

38

straipsnis. Biuro sprendimų apskundimas

Biuro sprendimai

įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

39

straipsnis. Biuro atskaitomybė, auditas ir veiklos kontrolė

metinė finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta audito įmonės ir per 4

mėnesius nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta Biuro narių visuotiniame

susirinkime bei pateikta Finansų ministerijai.

privalo kiekvienais metais iki birželio 1 dienos praėjusių metų savo finansinę

atskaitomybę viešai paskelbti viename iš šalies dienraščių.

ministerijos reikalavimu Biuro finansinė atskaitomybė gali būti teikiama

Finansų ministerijai ir kitais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje,

terminais.

atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Biuras atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

ministerijos reikalavimu audito įmonė, atlikusi Biuro auditą, privalo pateikti

paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

kartą per metus turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie Biuro

veiklą. Finansų ministerijos prašymu informacija apie Biuro veiklą gali būti

teikiama ir dažniau.

40

straipsnis. Biuro pertvarkymo ir pabaigos ypatumai

būti pertvarkomas, reorganizuojamas ar likviduojamas atskiru įstatymu.

ministras savo arba Biuro narių visuotinio susirinkimo 3/4 balsų dauguma

priimtu sprendimu gali kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų įstatymo projektą

dėl biuro pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo:

reorganizuojamas ar likviduojamas teismo sprendimu, Biuro teisės ir pareigos

pereina kitam Lietuvos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, kuriam

įstatymu pavedamos atlikti Biuro funkcijos.

PENKTASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO KONTROLĖ

41

straipsnis. Draudimo kontrolė

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė yra patikrinimas, ar

transporto priemonė yra apdrausta.

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos

tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę

techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę

registraciją.

už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio

Įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnyje:

1) vėliausiai

transporto priemonės registracijos dieną;

2) jeigu

transporto priemonė neregistruojama – prieš pradėdamas naudoti transporto

priemonę;

3) jei per

Lietuvos Respublikos teritoriją važiuosiančios transporto priemonės valdytojas

nėra apsidraudęs pagal šį Įstatymą galiojančiu transporto priemonių valdytojų

civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – prieš kirsdamas sieną;

4) ne vėliau

kaip paskutinę draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį

dieną.

asmuo transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę

vykdančios institucijos prašymu privalo pateikti pagal šį Įstatymą tikrinimo

metu galiojantį draudimo

liudijimą ar kitą dokumentą, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka

patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą.

pateikiamas valstybinę techninę apžiūrą atliekančiai įmonei prieš atliekant

valstybinę techninę transporto priemonės apžiūrą.

kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės

teritorijoje, bei transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra užsienio

valstybės teritorijoje ir kurios įvažiuoja į Lietuvos Respublikos teritoriją iš

kitos Europos Sąjungos valstybės narės, transporto priemonių valdytojų

civilinės atsakomybės privalomasis draudimas netikrinamas. Tačiau galimi

atrankiniai nesisteminiai ir nediskriminaciniai patikrinimai, nesiekiant

išimtinai tikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo.

vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, yra prilyginamos transporto

priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybės narės

teritorijoje, jeigu visų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai

draudikų biurai kiekvienas atskirai pagal savo nacionalinius transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymus

garantuoja, kad įvykus jų teritorijose tokių transporto priemonių sukeltiems

eismo įvykiams bus atlyginta žala.

įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai,

išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares,

privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties,

atitinkančios šio Įstatymo reikalavimus, sudarymą.

42

straipsnis. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių draudimo

kontrolės principai

Biuras, palyginęs duomenis apie

transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių

valstybinę registraciją bei valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje

turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti

policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones.

Policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria

administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui.

43

straipsnis. Atsakomybė už draudimo sutarties, atitinkančios šio Įstatymo

reikalavimus, nesudarymą

sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio Įstatymo

reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių

valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų

nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako

pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

neatleidžia nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

44 straipsnis. Piniginis vienetas

Įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami

litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Transporto

priemonių valdytojų

civilinės

atsakomybės

privalomojo

draudimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų,

susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir

privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo.

Tarybos direktyva 72/430/EEB, iš dalies pakeičianti 1972 m. balandžio 24 d.

Tarybos direktyvą 72/166/EEB dėl transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimą

reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo.

pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų,

susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu

ir plėtojimu, suderinimo.

vasario 6 d. Komisijos rekomendacija 74/165/EEB valstybėms narėms dėl 1972 m.

balandžio 24 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su

transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo

tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo.

sausio 8 d. Komisijos rekomendacija 81/76/EEB dėl paspartinto transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žalų sureguliavimo.

gruodžio 30 d. antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų,

susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu,

suderinimo.

birželio 22 d. antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės

aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo,

apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti

paslaugas, ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 73/239/EEB.

gegužės 14 d. trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių

įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

draudimu, suderinimo.

dalies pakeičianti Direktyvą 73/239/EEB ir Direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir

kitų teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės

draudimą, suderinimą, ir pirmiausia pakeičianti šių direktyvų nuostatas dėl

motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo.

92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu,

išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies pakeičianti direktyvas

73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva).

2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (ketvirtoji transporto

priemonių draudimo direktyva).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1399,

2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 34-1420 (2003-04-09)

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR

VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO 10, 14, 15, 18

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2043,

2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 39-1273 (2004-03-13)

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR

VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įsigaliojus šiam Įstatymui, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartį

pagal draudėjo pasirinktas draudimo sumas.

Įstatyme nurodyti dydžiai eurais

yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito

santykį.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2041,

2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 46-1498 (2004-03-27)

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR

VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Keistas

įstatymo pavadinimas

Šio

įstatymo įsigaliojimą nusako

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2042,

2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 46-1499 (2004-03-27)

TRANSPORTO PRIEMONIŲ

SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-03-29)

autrap@lrs.lt