Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas

@D1=19900212;D2=19931012;D3=19940103

@D1=19900212;D2=19931012;D3=19940103

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr. 1-115,

priimtas 90.04.05, Žin., 1990, Nr. 11-355

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-394,

priimtas 90.07.19, Žin., 1990, Nr. 22-538

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-429,

priimtas 90.07.30, Žin., 1990, Nr. 23-562

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

15 STRAIPSNIO

ANTROJO PUNKTO PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-796,

priimtas 90.11.20, Žin., 1990, Nr. 34-823

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

21 STRAIPSNIO

PIRMOSIOS DALIES PAPILDYMO

Įstatymas

Nr. 1-1794,

priimtas 91.09.12, Žin., 1991, Nr. 27-736

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

Įstatymas

Nr. 1-3071,

priimtas 92.11.19, Žin., 1992, Nr. 34-1035

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

Įstatymas

Nr. 1-239,

priimtas 93.07.16, Žin., 1993, Nr. 32-732

(93.07.28)

DĖL RAJONŲ

VALDYBŲ ŽEMĖS ŪKIO SKYRIŲ ŽEMĖS REFORMOS

LAIKOTARPIU

Įstatymas

Nr. 1-273,

priimtas 93.10.12, Žin., 1993, Nr. 54-1050

(93.10.20)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

23 STRAIPSNIO 8

DALIES PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

I

skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Vietos savivaldos samprata ir savivaldos

teisinis reguliavimas

savivalda - tai Respublikos

administracinių-teritorinių

vienetų gyventojų ir jiems

atskaitingų vietos

savivaldybės organų savarankiška veikla

Lietuvos TSR

įstatymų nustatytose ribose spręsti savo reikalus ir

įgyvendinti priimtus

sprendimus.

• tai administracinio-teritorinio vieneto

gyventojų visuma su

jų formojamais valstybinės valdžios ir

valdymo organais.

savivaldą Respublikoje reguliuoja Lietuvos TSR

Konstitucija, šis

įstatymas, taip pat Lietuvos TSR apylinkės,

gyvenvietės

(valsčiaus), Lietuvos TSR rajono (apskrities),

Lietuvos TSR miesto

savivaldos įstatymai ir kiti Lietuvos TSR

įstatymai.

2 straipsnis.

Vietos savivaldos principai

Vietos savivaldos

principai yra šie:

1) tiesioginis

Lietuvos TSR piliečių dalyvavimas rengiant,

svarstant, priimant

ir realizuojant sprendimus jiems

reikšmingais

visuomeninio gyvenimo klausimais;

2)

atstovaujamųjų valstybinės valdžios organų viršenybė

prieš kitus

savivaldybės organus;

3) savivaldybės

organų bei jų pareigūnų atskaitingumas

gyventojams ir

gyventojų vykdoma kontrolė. Savivaldybės

tarnautojai laikosi

etikos;

4) ekonominis

savarankiškumas;

5) viešumas ir

reagavimas į visuomenės nuomonę;

6) socialinis

teisingumas;

7) teisėtumas

ir jo užtikrinimas;

8) sutartinių

santykių savivaldybės organų veikloje

taikymo pirmenybė.

3 straipsnis.

Vietos savivaldybės teritorinis

pagrindas

organizavimo pagrindas yra

Lietuvos TSR

administraciniai- teritoriniai vienetai, kuriuos

nustato ir keičia

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

dvi savivaldybių pakopos: žemesnioji ir

aukštesnioji:

Žemesniosios

pakopos savivaldybėms priskiriamos apylinkės,

gyvenvietės

(valčiai), taip pat rajono (apskrities) miestai.

Aukštesniosios

pakopos savivaldybėms priskiriami rajonai

(apskritys) ir

respublikos miestai.

3.

Atsižvelgdamos į gyventojų interesus bei pageidavimus,

atitinkamų

savivaldybių Liaudies deputatų tarybos (toliau -

savivaldybių Tarybos

arba Tarybos) Lietuvos TSR Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo

leidimu gali savo teritoriją padalyti į

smulkesnius vienetus

ir organizuoti jų valdymą.

4 straipsnis.

Vietos savivaldos įgyvendinimo

mechanizmas

savivalda įgyvendinama tiesioginės ir

atstovaujamosios

demokratijos formomis.

tiesioginės demokratijos formos, kuriomis

įgyvendinama

savivalda, yra pilietinė iniciatyva, gyventojų

dalyvavimas

svarstant ir sprendžiant jiems reikšmingus

klausimus,

atstovaujamųjų organų rinkimai, dalyvavimas

įgyvendinant

priimtus sprendimus ir galimybė kontroliuoti

savivaldybės organų

veiklą.

savivaldos atstovaujamosios demokratijos

pagrindą sudaro

savivaldybių Tarybos, renkamos Lietuvos TSR

vietinių Liaudies

deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo

nustatyta tvarka.

Savivaldybių

Tarybos formuoja joms pavaldžius ir

atskaitingus valdymo

organus, jiems vadovauja ir kontroliuoja

jų veiklą.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė skiria savo atstovą

regione ir tvirtina

jo veiklos nuostatus.

II skyrius.

VIETOS SAVIVALDYBIŲ VALSTYBINĖS

VALDŽIOS ORGANAI

5 straipsnis.

Liaudies deputatų taryba

savivaldybės atstovaujamasis valstybinės

valdžios organas yra

Liaudies deputatų taryba. Taryba savo

teritorijoje jungia

ir koordinuoja kitų savivaldybės organų

veiklą, vadovauja

valstybiniam, ūkiniam ir

socialiniam-kultūriniam

darbui, rūpinasi racionaliu gamtos

išteklių naudojimu

ir aplinkos apsauga, užtikrina įstatymų

laikymąsi ir

Vyriausybės sprendimų vykdymą, viešąją tvarką,

taip pat piliečių

teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

savivaldybė turi juridinio asmens teises.

6 straipsnis.

Tarybos sesija

Tarybos darbo forma yra sesija.

naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia

atitinkama rinkiminė

komisija ne vėliau kaip per dvi savaites

po rinkimų, jeigu

išrinkti ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos

deputatų. Ją pradeda

rinkiminės komisijos pirmininkas ir

pirmininkauja iki

Tarybos pirmininko išrinkimo.

Kitas Tarybos

sesijas šaukia Tarybos pirmininkas savo

iniciatyva arba kaip

to raštu, nurodydami svarstytinus

klausimus, reikalauja

ne mažiau kaip trečdalis Tarybos

deputatų, taip pat

savivaldybės valdymo organui pasiūlius.

Ne vėliau kaip

per dvi savaites nuo deputatų reikalavimų

gavimo Tarybos

pirmininkas privalo sušaukti sesiją. Jeigu per

nustatytą laiką

sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne

mažiau kaip

trečdalis Tarybos deputatų savo sprendimu.

Jeigu

nedalyvauja Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas,

Tarybai nusprendus,

sesiją pradeda ir jos posėdžiams

pirmininkauja vienas

iš deputatų.

yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne

mažiau kaip du

trečdaliai Tarybos deputatų.

Jeigu sesija

neįvyko arba neapsvarstė visų klausimų dėl

to, kad nebuvo

kvorumo, tai pakartotinė sesija ankstesniąja

darbotvarke arba

posėdžiai neapsvarstytais klausimais yra

teisėti, kai juose

dalyvauja Tarybos deputatų dauguma.

Tarybos

sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos

deputatų balsų

dauguma, kai yra kvorumas, arba visų Tarybos

deputatų dauguma,

išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta

įstatymo.

7 straipsnis.

Tarybos kompetencija

Taryba

svarsto ir sprendžia šiuos klausimus:

1) deputatų

įgaliojimų pripažinimas ir jų nutraukimas

prieš terminą

įstatymų numatytais atvejais;

2) Tarybos

pirmininko ir jo pavaduotojo išrinkimas ir

atleidimas iš

pareigų;

3) Tarybos

nuolatinių ir kitų komisijų, deputatų grupių

bei kitų Tarybos

organų sudarymas ir jų sudėties keitimas;

4) revizijos

komisijos sudarymas ir jos sudėties keitimas;

5) Tarybai

pavaldžių valdymo organų sudarymas ir jų

nuostatų

tvirtinimas;

6) Tarybos

sudaromų organų darbo ataskaitų svarstymas;

7) deputatų

paklausimų svarstymas ir sprendimų dėl jų

priėmimas;

8) Tarybos

reglamento tvirtinimas;

9) savivaldybės

ekonominės ir socialinės raidos

pagrindinių krypčių

nustatymas ir veiklos rezultatų

įvertinimas;

10) biudžeto ir

jo įvykdymo apyskaitos tvirtinimas;

nebiudžetinių lėšų

naudojimo sąmatų ir ataskaitų tvirtinimas;

11)

savivaldybės nuosavybės klausimų sprendimas;

12) (išbrauktas)

13) mokesčių,

rinkliavų ir atskaitymų į savąjį biudžetą

lengvatų nustatymas

fiziniams bei juridiniams asmenims;

14)

Vyriausybės nustatyta tvarka vietinių rinkliavų ėmimas,

vietinių savanoriškų

paskolų skelbimas;

15)

savivaldybės simbolių tvirtinimas;

16) įstatymų

nustatyta tvarka savivaldybės valdymo organų

sudaromų sutarčių

(susitarimų) su kitomis savivaldybėmis,

juridiniais ir

fiziniais asmenimis, užsienio firmomis bei

vietinės valdžios ir

valdymo organais tvirtinimas;

17) pasiūlymų

dėl administracinio-teritorinio suskirstymo

teikimas ir

sprendimas įstatymų nustatyta tvarka;

18) kiti

Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti klausimai.

8 straipsnis.

Tarybos pirmininkas

darbą organizuoja Tarybos pirmininkas ar jo

pavaduotojas.

pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami Tarybos

sesijoje slaptu

balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui, bet ne

ilgiau kaip dviem

kadencijoms iš eilės.

Tarybos

pirmininkas:

1) atstovauja

Tarybai santykiuose su valstybės organais,

visuomeninėmis

organizacijomis, kitais kolektyvais ir

piliečiais;

2) oraganizuoja

Tarybos sesijos ir klausimų, pateikiamų

jai svarstyti,

rengimą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimo

kontrolę;

3) praneša

deputatams ir visuomenei apie sesijos sušaukimo

vietą ir laiką,

pateikiamus svarstyti klausimus;

4) koordinuoja

nuolatinių ir kitų Tarybos sudaromų

komisijų bei

deputatų grupių darbą;

5) pasirašo

Tarybos sesijos protokolą, Tarybos sprendimus

ir su jais

supažindina visuomenę;

6) vykdo kitus

Tarybos pavedimus bei įstatymų nustatytus

įgaliojimus;

7) skiria ir

atleidžia sekretoriato darbuotojus, suderinęs

su taryba, nustato

tarybos sekretoriato struktūrą ir etatus.

Tarybos

pirmininkas pirmininkauja Tarybos sesijoje.

Už savo veiklą

jis atsakingas Tarybai. Jeigu Tarybos

pirmininkas negali

eiti savo pareigų arba jo nėra, jo pareigas

eina Tarybos

pirmininko pavaduotojas.

Tarybos

pirmininkas savo kompetencijos klausimais priima

potvarkius. Taryba

turi teisę panaikinti pirmininko potvarkius.

Tarybos

pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti Tarybos

sprendimu

atleidžiami iš šių pareigų prieš terminą.

Tarybos

pirmininko ar jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų

svarstomas Tarybos

sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats arba

reiklauja ne mažiau

kaip trečdalis Tarybos deputatų.

Tarybos

sprendimai dėl Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo

atleidimo iš pareigų priimami slaptu balsavimu.

Tarybos

sprendimus dėl Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo rinkimo,

atleidimo iš pareigų pasirašo Tarybos

sesijoje

pirmininkavęs deputatas (pirmojoje naujai išrinktos

Tarybos sesijoje

renkant Tarybos pirmininiką - rinkiminės

komisijos

pirmininkas).

9 straipsnis.

Tarybos komisijos ir deputatų grupės

komisijos ir deputatų grupės sudaromos

preliminariai

nagrinėti bei rengti klausimams, taip pat padėti

įgyvendinti Tarybos

sprendimus, kontroliuoti, kaip savivaldybės

teritorijoje

esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo

įstatymus ir Tarybos

sprendimus. Taryba gali sudaryti

nuolatines ir kitas

komisijas, deputatų grupes ar kitokius

organus.

kompetenciją, neviršijančią pačios Tarybos

kompetencijos,

nustato Taryba. Jie yra atsakingi ir atskatingi

juos išrinkusiai Tarybai.

III skyrius.

ŽEMESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ

10 straipsnis.

Žemesniosios pakopos savivaldybės

organai

Žemesniosios

pakopos savivaldybės organai yra šie:

valdžios

organas - Liaudies deputatų taryba;

valdymo organas

• apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)

viršaitis ir rajono

(apskrities) miesto meras;

revizijos

komisija.

Šių

savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos

organizavimą nustato

šis įstatymas, Lietuvos TSR apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus)

ir Lietuvos TSR miesto savivaldos

įstatymai.

11 straipsnis.

Žemesniosios pakopos savivaldybės Taryba

Apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities)

miesto taryba vykdo

šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus

įgaliojimus.  Be to,

tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip

pat šie klausimai:

1) viršaičio,

mero rinkimas ir jų pavaduotojų skyrimas ir

atleidimas iš

pareigų, atlyginimų šiems pareigūnams, taip pat

priemokos Tarybos

pirmininkui ar pavaduotojui nustatymas pagal

Lietuvos TSR

Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir

neviršijant

nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

2) rajono

(apskrities) valdybos reikalavimas prieš terminą

atleisti iš pareigų

rinktą, skirtą ar tvirtintą pareigūną,

jeigu jis nevykdo

Lietuvos Respublikos įstatymų,

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, taip

pat aukštesniosios pakopos savivaldybės

Tarybos ir jos

valdybos sprendimų arba juos šiurkščiai

pažeidžia.

Sprendimą šiuo

klausimu Taryba priima per septynias dienas

nuo reikalavimo

gavimo dienos ir apie tai praneša rajono

(apskrities)

valdybai;

3) viršaičio,

mero, jų pavaduotojų ir aparato bendros

asignavimų sumos

nustatymas;

4) žemės

skyriams juridiniams ir fiziniams asmenims

įstatymo numatytais

atvejais ir tvarka.

12 straipsnis.

Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir

rajono (apskrities) miesto savivaldybių

valdymo organai

gyvenvietės (valsčiaus) viršaitį ir miesto

merą renka

atitinkama Tarybu slaptu balsavimu Tarybos

įgaliojimų laikui.

Viršaičio, mero teikimu Taryba skiria

viršaičio, mero

pavaduotoją.

meru ir jų pavaduotojais gali būti ne

jaunesni kaip 21

metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie

moka valstybinę kalbą.

Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai

negali būti šios

Tarybos deputatai.

valdymo organai veikia vadovaudamiesi

Lietuvos TSR

įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei

atitinkamos tarybos

sprendimais ir užtikrina savivaldybės

valdymo funkcijų

įgyvendinimą.

meras ir jų pavaduotojai atsakingi ir

atskaitingi juos

išrinkusiai Tarybai.  Klausimą dėl šių

pareigūnų atleidimo

iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų

pasiūlymu Taryba

turi svarstyti sesijoje.

Tais atvejais,

kai viršaitis, meras ar jų pavaduotojai

nevykdo Lietuvos

Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, taip

pat aukštesniosios pakopos savivaldybės

Tarybos ir jos

valdymo organų sprendimų arba juos šiurkščiai

pažeidžia, rajono

(apskrities) valdyba gali reikalauti atleisti

šiuos pareigūnus iš

pareigų, o atitinkama apylinkės,

gyvenvietės

(valsčiaus), miesto Taryba ne vėliau kaip per

septynias dienas nuo

reikalavimo gavimo sprendžia klausimą dėl

jų atleidimo iš

pareigų. Kai apylinkės, gyvenvietės

(valsčiaus), miesto

Taryba nesutinka su rajono (apskrities)

valdybos siūlymu,

klausimą rajono (apskrities) valdybos teikimu

iš esmės sprendžia

rajono (apskrities) Taryba.

Viršaičio, mero

ar jų pavaduotojų atleidimo iš pareigų

klausimą rajono

(apskrities) valdybos teikimu iš esmės gali

spręsti rajono

(apskrities) Taryba ir tais atvejais, kai

apylinkės,

gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba nus-tatytu

laiku neapsvarsto

rajono (apskrities) valdybos teikimo.

Jeigu

apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba

per septynias dienas

nepriima sprendimo atleisti pareigūną iš

pareigų, o rajono

(apskrities) valdyba neatšaukia savo

reikalavimo,

pareigūnas nušalinamas nuo pareigų iki klausimą iš

esmės išspręs rajono

(apskrities) Taryba.

Viršaitis,

meras savo kompetencijos ribose leidžia

potvarkius ir

kontroliuoja, kaip jie vykdomi.

Viršaitis,

meras priima ir atleidžia iš pareigų savo

aparato darbuotojus,

nustato jiems atlyginimus pagal Lietuvos

TSR Ministrų Tarybos

patvirtintas atlyginimų schemas ir

neviršijant

nustatyto darbo apmokėjimo fondo.

13 straipsnis.

Žemesniosios pakopos savivaldybės

revizijos komisija

Savivaldybės

Taryba renka revizijos komisiją, kurios

pirmininkas ir

pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.

Revizijos

komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras

vykdo Tarybos

sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.

IV skyrius.

AUKŠTESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ

14 straipsnis.

Aukštesniosios pakopos savivaldybės

organai

1.

Aukštesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:

valdžios

organas - Liaudies deputatų taryba;

valdymo organai

• rajono (apskrities) valdytojas ir jo

vadovaujama valdyba

bei respublikos miesto meras ir jo

vadovaujama valdyba;

revizijos

komisija.

savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos

organizavimą nustato

šis įstatymas, Lietuvos TSR rajono

(apskrities) ir

Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai.

15 straipsnis.

Aukštesniosios pakopos savivaldybės

Taryba

Rajono

(apskrities), respublikos miesto Taryba vykdo šio

įstatymo 7

straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus. Be to, tik

sesijoje svarstomi

ir sprendžiami taip pat šie klausimai:

1)

(išbrauktas)

2) rajono

(apskrities) valdytojo ir miesto mero rinkimas,

jų pavaduotojų ir

sekretoriaus skyrimas ir atleidimas iš

pareigų; rajono

(apskrities), miesto valdybos sudėties

tvirtinimas ir

keitimas; skyrių ir kitų padalinių sudarymas, jų

kompetencijos

nustatymas; vadovų tvirtinimas, išskyrus įstatymų

numatytus atvejus;

3) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės reikalavimas prieš

terminą atleisti iš

pareigų rinktą, skirtą ar tvirtintą

pareigūną, jeigu jis

nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų,

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

sprendimų arba juos šiurkščiai pažeidžia.

Sprendimą šiuo

klausimu Taryba priima per dešimt dienų nuo

reikalavimo gavimo

dienos ir apie tai praneša Lietuvos

Respublikos

Vyriausybei;

4) Tarybos

pirmininko ar jo pavaduotojo, Tarybos

sekretoriato,

valdybos bei jos skyrių ir kitų padalinių bendros

asignavimų sumos

nustatymas; Tarybos pirmininko ar jo

pavaduotojo,

valdytojo, mero, jų pavaduotojų ir sekretoriaus,

Tarybos sekretoriato

darbuotojų atlyginimų nustatymas pagal

Lietuvos TSR

Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir

neviršijant

nustatyto darbo apmokėjimo fondo.

16 straipsnis.

Panaikintas

17 straipsnis.

Rajono (apskrities) valdytojas ir

respublikos

miesto meras

(apskrities) valdytoją, respublikos miesto merą

renka atitinkama

Taryba slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų

laikui ne daugiau

kaip dviem kadencijoms iš eilės. Rajono

(apskrities)

valdytojo, miesto mero teikimu Taryba skiria

valdytojo, mero

pavaduotojus ir sekretorių.

(apskrities) valdytoju, miesto meru, jų

pavaduotojais ir

sekretoriumi gali būti ne jaunesni kaip 25

metų amžiaus

Lietuvos TSR piliečiai, kurie turi aukštąjį

išsilavinimą ir moka

valstybinę kalbą.

Rajono

(apskrities) valdytojas, miesto meras, jų

pavaduotojai ir

sekretorius negali būti šios Tarybos deputatai.

Jie atsakingi ir

atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai. Klausimą

dėl šių pareigūnų

atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio

deputatų pasiūlymu

Taryba turi svarstyti sesijoje.

Tais atvejais,

kai rajono (apskrities) valdytojas, miesto

meras, jų

pavaduotojai ir sekretorius nevykdo Lietuvos

Respublikos

įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos nutarimų ar

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų

arba juos šiurkščiai

pažeidžia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

gali reikalauti

atleisti šiuos pareigūnus iš pareigų, o Taryba

ne vėliau kaip per

dešimt dienų nuo reikalavimo gavimo

sprendžia klausimą dėl

jų atleidimo iš pareigų.  Kai Taryba

nesutinka su

Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimu,

klausimą Vyriausybės

teikimu iš esmės sprendžia Lietuvos

Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

Neatidėliotinais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė

gali kreiptis į

Aukščiausiąją Tarybą dėl savivaldybių pareigūnų

įgaliojimų laikino

sustabdymo nedelsiant arba jų atleidimo iš

pareigų.

(apskrities) valdytojas, miesto meras

kompetencijos ribose

leidžia potvarkius ir kontroliuoja, kaip

jie vykdomi.

18 straipsnis.

Rajono (apskrities) ir respublikos

miesto valdyba

(apskrities), miesto valdyba yra kolegialus

valdymo organas, į

kurį įeina rajono (apskrities) valdytojas,

miesto meras, jų

pavaduotojai, sekretorius, taip pat nariai,

kuriuos valdytojo,

mero teikimu tvirtina Taryba savo įgaliojimų

laikui. Valdybos

nariai negali būti šios Tarybos deputatai.

(apskrities), miesto valdybos darbą organizuoja

ir posėdžius šaukia

rajono (apskrities) valdytojas, miesto

meras.

Valdybos

sprendimai įgyvendinami valdytojo, mero

potvarkiais. Kilus

nesutarimams tarp valdytojo, mero ir

valdybos, ginčą

sprendžia savivaldybės Taryba.

funkcijas konkrečiose srityse įgyvendina

skyriai ir kiti padaliniai,

kurių vadovus skiria ir atleidžia

valdyba išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus.

Jeigu šių

padalinių vadovai nevykdo Lietuvos Respublikos

įstatymų, Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų

ar Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimų arba juos

šiurkščiai

pažeidžia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali

reikalauti juos

atleisti iš pareigų. Šiuos reikalavimus rajono

(apskrities), miesto

valdyba apsvarsto ne vėliau kaip per

septynias dienas nuo

jų gavimo.  Tais atvejais, kai rajono

(apskrities), miesto

valdyba nesutinka su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

reikalavimu atleisti pareigūną iš pareigų, šį

klausimą Vyriausybė

teikia svarstyti rajono (apskrities),

miesto Tarybai, kuri

jį apsvarsto ne vėliau kaip per dvylika

dienų nuo Vyriausybės

teikimo gavimo rajono (apskrities),

miesto valdyboje.

Jeigu rajono

(apskrities), miesto valdyba arba Taryba per

dvylika dienų

nepriima sprendimo atleisti pareigūną iš pareigų,

o Vyriausybė

neatšaukia savo reikalavimo, pareigūnas

atleidžiamas Vyriausybės

nutarimu.

valdymo organai veikia vdovaudamiesi

Lietuvos TSR

įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei

atitinkamos Tarybos

sprendimais ir užtikrina savivaldybės

funkcijų

įgyvendinimą.

19 straipsnis.

Rajono (apskrities) ir respublikos

miesto revizijos komisija

Taryba renka revizijos komisiją, kurios

pirmininkas ir

pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.

komisija kontroliuoja, kaip valdytojas, meras

ir valdyba vykdo

Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų bei

Tarybos sekretoriato

finansinę veiklą.

V skyrius.

VIETOS SAVIVALDYBIŲ EKONOMINIS PAGRINDAS

20 straipsnis.

Savivaldybės ekonominis pagrindas

ekonominį pagrindą sudaro atitinkamos

savivaldybės

nuosavybė, savivaldybei priskirto vietinio ūkio

objektai, vietinių

biudžetų, nebiudžetinės ir kitos

savivaldybės organų

lėšos.

teritorijoje veikiančios savivaldybės

vietiniam ūkiui

nepriskirtos įmonės (susivienijimai) ir

organizacijos moka

savivaldybei privalomų įmokų į biudžetą

dalį.

Juridinio

asmens teises turinčios įmonės (susivienijimai),

organizacijos

privalomų įmokų į biudžetą dalį savivaldybei

sumoka nustatyta

tvarka ir už pavaldžius nesavarankiškus

struktūrinius

vienetus. Šios lėšos mokamos tai savivaldybei,

kurios teritorijoje

yra šie vienetai.

teises į jos teritorijoje esančią žemę,

vandens telkinius,

miškus ir kitus gamtos išteklius nustato

Lietuvos TSR

įstatymai.

21 straipsnis.

Savivaldybės nuosavybė

nuosavybė - tai turtas, priklausantis

savivaldybei, kurį

jos vardu valdo, naudoja ir disponuoja

atitinkama Taryba

arba kiti jos įgalioti juridiniai ar fiziniai

asmenys, o

operatyvinį valdymą atlieka atitinkama valdyba.

Savivaldybės

finansinių ir materialinių išteklių naudojimo

teisėtumui,

tikslingumui ir efektyvumui, taip pat savivaldybės

turto apsaugai

kontroliuoti steigiama Tarybos kontrolės

tarnyba, kurios

veiklą reglamentuoja įstatymai.

nuosavybės teisės objektai gali būti šie:

komunalinis butų

fondas, miesto (gyvenvietės) ūkio objektai ir

įrenginiai,

savivaldybės įmonių pagrindinis ir apyvartinis

kapitalas,

infrastruktūros objektai, į akcijas ir kitus

vertybinius popierius

investuotas savivaldybės kapitalas.

nuosavybės teisė atsiranda:

1) perduodant

savivaldybei įsatymo nustatyta tvarka

valstybinės

nuosavybės objektus;

2) sukuriant

naujus nuosavybės objektus;

3) sudarant

sandorius ir kitais įstatymo numatytais

būdais.

4.

Įgyvendindama nuosavybės teisę, savivaldybės Taryba:

1) steigia

įmones, įstaigas ir organizacijas, kurioms gali

perduoti turtą

valdyti įstatymo nustatyta tvarka;

2) (išbrauktas)

3) disponuoja jai

priklausančiu turtu kitais įstatymo

numatytais būdais.

turi pirmumo teisę įsigyti įstatymo

nustatyta tvarka jos

teritorijoje esančius visuomeninius

pastatus, įrengimus

ir kitus objektus, kurie gali būti

panaudoti vietinio

ūkio reikalams.

22 straipsnis.

Vietinis ūkis

ūkis - tai savivaldybės teritorijoje

veikiančios įvairių

nuosavybės formų įmonės ir organizacijos,

tenkinančios

daugiausia vietos gamybinius bei gyventojų

socialinius

poreikius.  Jų veiklą įstatymo nustatyta tvarka

reguliuoja

savivaldybės Taryba.

vietiniam ūkiui paprastai priskiriamos

pramonės, žemės

ūkio, statybos, statybos ir remonto,

komunalinio, butų

ūkio, transporto, kelių, melioracijos

įrenginių

eksploatavimo ir statybos, prekybos, ryšių, buitinio

gyventojų

aptarnavimo, komunalinių ir socialinių objektų

projektavimo,

gamtosaugos ir miškonaudos, liaudies švietimo,

kultūros ir

kinofikacijos, sveikatos apsaugos ir gydomosios

profilaktikos, kūno

kultūros ir sporto, socialinės rūpybos ir

kitos šio straipsnio

1 dalyje nurodytos paskirties įmonės,

įstaigos ir

organizacijos.

įstaigas ir organizacijas vietiniam ūkiui

priskiria Lietuvos

TSR Ministrų Taryba, atsižvelgdama į

savivaldybių

siūlymus.  Vietinio ūkio įmones, įstaigas ir

organizacijas

priskirti aukštesniajam reguliavimo lygiui be

savivaldybės

sutikimo negalima.

23 straipsnis.

Savivaldybės finansiniai ištekliai

finansinius išteklius sudaro savivaldybės

biudžetas,

nebiudžetiniai fondai ir lėšos.

savivaldybė kasmet savarankiškai sudaro ir

tvirtina savo

biudžetą.

vietinių biudžetų, taip pat skirtingų

pakopų savivaldybių

biudžetų santykius reguliuoja Lietuvos TSR

biudžetinės sandaros

ir Lietuvos TSR mokesčių įstatymai.

pakopos savivaldybės biudžeto pajamos

formojamos iš

įstatymu priskirtų pajamų šaltinių ir iš

valstybinių mokesčių

ir pajamų atskaitymų pagal aukštesniosios

Tarybos nustatytus

stabilius normatyvus, taip pat iš dotacijų.

5.

Aukštesniosios pakopos savivaldybės biudžeto pajamos

formuojamos iš

įstatymu paskirtų pajamų šaltinių bei iš

valstybinių mokesčių

ir pajamų atskaitymų pagal įstatymo

nustatytus

normatyvus, taip pat iš dotacijų.

savivaldybių biudžetus normatyvai

nustatomi ir

dotacijos teikiamos remiantis patvirtinta jų

skaičiavimo

metodika.  Tais atvejais, kai vetinių biudžetų

pajamos ar išlaidos

atskaitymų ilgalaikių normatyvų galiojimo

laikotarpiu keičiasi

dėl Respublikos ar savivaldybės

valstybinės valdžios

ir valdymo organų priimtų sprendimų,

pasikeitimų sumos

kompensuojamos.  Kompensacijų dydis

tarpusavyje

derinamas.  Abieju pakopų savivaldybių biudžetų

pajamos, papildomai

gautos vykdant biudžetą, taip pat išlaidų

ekonomija lieka savivaldybėms.

pakopų savivaldybės gali nustatyta tvarka kaupti

ir naudoti

nebiudžetines lėšas ir fondus. Nebiudžetiniai fondai

gali būti sudaromi

iš įmonių, organizacijų ir gyventojų

savanoriškų įnašų,

privalomų įmokų už vietinius gamtos

išteklius,

gamtosaugos pažeidimus, padarytą žalą, baudų už

administarcinius

teisės pažeidimus ir iš kitų lėšų.

gali naudotis banko kreditais, imti

paskolas, leisti

akcijas ir rengti loterijas.

24

straipsnis.Pagrindinės socialinės ekonominės

savivaldybių valdybų teisės

sprendžia dar ir šiuos klausimus:

1) rengia

teritorijos ekonominės ir socialinės raidos

pagrindines kryptis,

ilgalaikes (penkmečio) programas ir

prognozes,

atsižvelgdamos į gamybinius pajėgumus, finansinius

ir darbo išteklius,

socialinius ir finansinius normatyvus;

2) derina ir

aprobuoja įmonių, nepriklausomai nuo jų

statuso, veiklos

projektus statybos, darbo jėgos, vietinių

žaliavų ir antrinių

išteklių, žemės, vandens ir miško

naudojimo, gamtos

apsaugos, gyventojų aptarnavimo ir kitose

savivaldybės

kompetencijos srityse;

3) rengia ir

teikia siūlymus dėl gamybinių jėgų išvystymo

ir išdėstymo

ilgalaikių schemų, rengia ir tvirtina miestų ir

gyvenviečių

plėtojimo ir naujų kūrimo generalines schemas,

organizuoja jų

įgyvendinimą, padeda rengti ir vykdyti

respublikines

programas;

4) (išbrauktas)

5) išduoda

leidimus ūkinei veiklai, registruoja įmones,

įstaigas,

organizacijas, ūkius ir bendroves; nustato visų

objektų teritorijoje

statybos, plėtimo ir rekonstrukcijos,

pastatų ir

teritorijos užstatymo, architektūros bei landšafto

formavimo

reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

6) sprendžia

visų socialinės ir gamybinės infrastruktūros

objektų projektavimo

ir statybos klausimus, gali vykdyti

vieningo užsakovo

funkciją;

7) skirsto

centralizuotai formuojamus išteklius vietinio

ūkio įmonėms,

organizacijoms bei gyventojams, paskirsto

papildomas biudžeto

lėšas;

8) skiria žemės

sklypus, vykdo žemės naudojimo ir

apsaugos,

žemėtvarkos valstybinį valdymą bei kontrolę ir

sprendžia kitus

klausimus įstatymo nustatyta tvarka;

9) kartu su

kitais valstybės organais rengia ir įgyvendina

gyventojų gelbėjimo

ir liaudies ūkio apsaugos priemones

avarijų, katastrofų,

stichinių nelaimių atvejais;

10) nustato

ūkinės veiklos teritorijoje gamtosaugos bei

gamtonaudos

reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie

įgyvendinami. Jeigu

nesilaikoma šių reikalvimų, gali sustabdyti

ūkinę veiklą;

11) sustabdo arba

nutraukia maisto produktų ir liaudies

vartojamų prekių

gamybą ir jų realizavimą, jei nesilaikoma

sanitarijos ir

standartų reikalavimų;

12) teikia

siūlymus dėl saugomų teritorijų steigimo,

organizuoja jų

apsaugą ir padeda nustatyti naudojimo taisykles;

13) skelbia

vietinės reikšmės saugomas teritorijas,

valstybinius

architektūros, gamtos, istorijos ir kultūros

paminklus;

organizuoja valstybinių paminklų apskaitą ir vykdo

jų apsaugą;

14) koordinuoja

ir reguliuoja savo teritorijoje socialinės

infrastruktūros

objektų išdėstymą, struktūrą ir veiklą, nustato

jų eksploatavimo

tvarką ir sprendžia gyventojų aprūpinimo

gyvenamuoju plotu

klausimus;

15)

(išbrauktas)

16) reguliuoja

darbo išteklių paskirstymą, migracijos

procesus, organizuoja

racionalų gyventojų užimtumą, darbuotojų

perkvalifikavimą ir

rengimą;

17) reguliuoja

nustatyta tvarka kainas ir tarifus už visų

teritorijoje esančių

įmonių teikiamas gyventojams paslaugas,

vietinio ūkio įmonių

teikiamas paslaugas kitoms organizacijoms

ir produkcijos,

gaminamos vietinio ūkio įmonėse, kainas;

18)

(išbrauktas)

19)

(išbrauktas)

20) įstatymų

nustatyta tvarka tvirtina iš biudžeto

išlaikomų įstaigų ir

organizacijų darbo užmokesčio fondą;

21) prireikus

sudaro sutartis ir bendradarbiavimo

susitarimus su

nevietinio ūkio įmonėmis, įstaigomis ir

organizacijomis,

kitomis savivaldybėmis, užsienio firmomis bei

užsienio vietinės

valdžios ir valdymo organais;

22) rengia ir

įgyvendina priemones gyventojų pajamoms ir

išlaidoms

subalansuoti;

23) nustatyta

tvarka sudaro ir naudoja valiutinius fondus;

24) organizuoja

valstybinės ir viešosios tvarkos, piliečių

teisių ir laisvių

bei juridinių ir fizinių asmenų turto

apsaugą, kelių eismo

priežiūrą; vadovauja pavaldiems vidaus

reikalų organams bei

priešgaisrinės apsaugos tarnyboms.

straipsnyje įtvirtintas socialines ekonomines

teises skirtingų

pakopų savivaldybių valdymo organams nustato

kiti įstatymai.

VI skyrius.

VIETOS SAVIVALDOS TEISINĖS GARANTIJOS

25 straipsnis.

Bendrieji savivaldos teisinių garantijų

klausimai

organų sprendimai, priimti neviršijant

kompetencijos, yra

privalomi visoms jos teritorijoje esančioms

įmonėms, įstaigoms

ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir

gyventojams. Už jų

nevykdymą gali būti taikomos Lietuvos TSR

įstatymų nustatytos

poveikio priemonės.

nustatytos savivaldybių teisės negali būti

varžomos ar

ribojamos, išskyrus valstybinio būtinumo atvejus,

numatytus Lietuvos

TSR įstatymų.

organai savo kompetenciją įgyvendina

savarankiškai.

Tarpusavio susitarimu jie gali perduoti dalį

savo teisių (kartu

su būtinais joms įgyvendinti ištekliais)

kitos pakopos

savivaldybėms arba kitiems organams, jeigu toks

perdavimas numatytas

įstatyme.

nustatytas funkcijas savivaldybės organams

galima perduoti tik

valstybės organo ir savivaldybės organo

sutartimi.

26 straipsnis.

Savivaldybės teisių įgyvendinimo

užtikrinimas

atvejais, kai su savivaldybės interesais

susijusius reikalus

svarsto aukštesnieji valstybės organai, jie

apie tai privalo

pranešti savivaldybei.  Savivaldybės Taryba

teikia savo

pasiūlymus, kuriuos privalo išnagrinėti

aukštesnieji valstybės

organai.

Taryba, atsižvelgdama į gyventojų

interesus, turi

teisę;

1) sustabdyti

juridinių asmenų, esančių jos teritorijoje,

sprendimų vykdymą,

jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR

įstatymams ar

savivaldybės organų sprendimams, kol šį klausimą

išnagrinės

kompetentingas valstybės organas.  Tais atvejais,

kai juridinio asmens

sprendimo vykdymas buvo sustabdytas

neteisėtai ir dėl to

padaryta žala, savivaldybei gali būti

taikoma materialinė

atsakomybė;

2) panaikinti

jos teritorijoje statomų objektų suderinimą

bei sprendimus dėl

žemės skyrimo statybai arba uždrausti

statybą tais

atvejais, kai statytojas ar žemės naudotojas

pažeidžia sudarytas

su savivaldybės organais sutartis arba

Lietuvos TSR

įstatymus.

Tarp Tarybos sesijų

savivaldybės valdymo organas gali

sustabdyti šių

sprendimų vykdymą, vėliau pateikdamas savo

sprendimą tvirtinti

Tarybos sesijoje;

3) reikalauti

papildomos ekologinės ar kitos būtinos

ekspertizės arba ją

organizuoti statomiems ir veikiantiems

objektams bei

naudojamoms technologijoms;

4) įstatymo

nustatyta tvarka savo teritorijoje padidinti

gyvenamosios

aplinkos apsaugos reikalavimus ir taikyti už jų

pažeidimą ekonomines

sankcijas.

27 straipsnis.

Savivaldybės organų aktų užginčijimas

valdymo organų veiklos teisėtumą prižiūri

prokuratūros organai

bei kontroliuoja kiti tam įgalioti

valstybės organai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas

regione gali

sustabdyti ir užprotestuoti atitinkamoje taryboje

ar Lietuvos Respublikos

Vyriausybėje savivaldybės valdymo

organų sprendimus,

jeigu jie neatitinka įstatymų ar

poįstatyminių aktų.

Savivaldybės

valdymo organų ir pareigūnų sprendimus gali

panaikinti

atitinkama Taryba.

ir fiziniai asmenys savivaldybės valdymo

organų ir pareigūnų

sprendimus bei veiksmus turi teisę įstatymo

nustatyta tvarka

skųsti liaudies teismui, arbitražui arba

atitinkamai Tarybai,

o prieštaraujančius įstatymui Tarybos

sprendimus -

aukštesniajai Tarybai.

pakopos savivaldybės Tarybos turi teisę

užprotestuoti

Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje

aukštesniosios

pakopos savivaldybės organų sprendimus

klausimais, kurie

priskirti žemesniosios pakopos savivaldybės

išimtinei

kompetencijai.

4.

Aukštesniosios pakopos savivaldybės Taryba turi teisę

sustabdyti

žemesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus,

jeigu jie

prieštarauja Lietuvos TSR įstatymams.  Kilus ginčui,

klausimą galutinai

sprendžia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

TSR Ministrų Taryba turi teisę užprotestuoti

Lietuvos TSR

Aukščiausiojoje Taryboje aukštesniosios pakopos

savivaldybės Tarybos

sprendimus, jeigu jie prieštarauja

Lietuvos TSR

įstatymams.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė turi teisę sustabdyti ir

panaikinti aukštesniosios

pakopos savivaldybės valdymo organų

sprendimus, jeigu

jie neatitinka įstatymų ar poįstatyminių

aktų. Kilus ginčui,

galutinį sprendimą priima Seimas.

28 straipsnis.

Savivaldybės Tarybos paleidimas

Taryba gali būti paleista ir jos valdymo

organų veikla

sustabdyta šiais atvejais:

1) kai

savivaldybės organai vykdo veiksmus,

prieštaraujančius

Lietuvos TSR Konstitucijai;

2) kai

savivaldybės organai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos

TSR įstatymus arba

piliečių konstitucines teises, nepaisydami

kompetentingų

Lietuvos TSR valstybinių organų reikalavimų

nutraukti neteisėtus

veiksmus.

Taryba paleidžiama motyvuotu Lietuvos TSR

Aukščiausiosios

Tarybos sprendimu, kuris primamas remiantis

specialiai sudarytos

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos

deputatų komisijos

išvada.

savivaldybės Tarybą, Lietuvos TSR

Aukščiausioji Taryba

priima vieną iš šių sprendimų:

1) per tris

mėnesius surengti neeilinius atitinkamos

savivaldybės Tarybos

rinkimus, pavedant valdymo funkcijas

įgyvendinti

specialiam Vyriausybės įgaliotiniui;

2) sustabdyti

atitinkamos savivaldybės teritorijoje vietos

savivaldos įstatymų

galiojimą ir įvesti administracinį valdymą

iki vienerių metų

pagal specialius Lietuvos TSR įstatymus.

Esant reikalui,

administracinis valdymas gali būti

pratęstas.

Taryba gali būti paleista ir tuo atveju,

kai ji ne mažiau

kaip tris kartus iš eilės nesusirenka į sesiją

įstatymo nustatytos

minimalios sudėties.

Siūlymą dėl

savivaldybės Tarybos paleidimo Lietuvos TSR

Aukščiausiajai

Tarybai teikia savivaldybės Tarybos pirmininkas.

Šiuo atveju

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima

sprendimą per tris

mėnesius surengti neeilinius atitinkamos

savivaldybės Tarybos

rinkimus.

Lietuvos TSR

Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo

Pirmininkas                          A. BRAZAUSKAS

Lietuvos TSR

Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo

Sekretorius                           L. SABUTIS

Vilnius, 1990 m.

vasario 12 d.

Nr. XI-3676

_