DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1964-07-07
Būsena Panaikintas
Ministerija LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS
Šaltinis TAR
straipsniai 504
Pakeitimų istorija JSON API

Dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

476 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas kasacinės arba priežiūrinės instancijos teisme

Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl kasacinio skundo ar protesto arba dėl priežiūrinio protesto, savo nutartimi ar nutarimu galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės, arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą arba perduoti jį išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Jeigu aukštesnio teismo nutartyje ar nutarime nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Sis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso 475 straipsnyje.

Priežiūros tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl pinigų sumų išieškojimo pagal reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, dėl pajamų už darbą kolūkyje išieškojimo, dėl autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį, atlyginimo už atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas, ir racionalizacinį pasiūlymą išieškojimo, dėl alimentų išieškojimo, dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, išieškojimo, atgręžti Įvykdymą leidžiama, jeigu panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais.

Kasacine tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl alimentų išieškojimo, atgręžti Įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

Keturiasdešimt trečiasis skirsnis

Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinės procesinės teisės ieškiniai užsienio valstybėms, užsienio teismų teisminiai pavedimai ir sprendimai. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

477 straipsnis. Užsienio piliečių, užsienio įmonių ir organizacijų civilinės procesinės teisės

Užsienio piliečiai turi teisę kreiptis į Lietuvos

TSR teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises, kaip ir tarybiniai piliečiai.

Užsienio įmonės bei organizacijos turi teisę kreiptis į Lietuvos TSR teismus ir turi civilines procesines teises savo interesams ginti.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 59 straipsniu TSRS Ministrų Taryba gali nustatyti atsakomųjų apribojimų tų valstybių piliečiams, įmonėms ir organizacijoms, kuriose yra specialių tarybiniams piliečiams, įmonėms ar, organizacijoms civilinių procesinių teisių apribojimų.

478 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinės procesinės teisės

Gyvenantys TSR Sąjungoje asmenys be pilietybės turi teisę kreiptis į teisiną ir turi tokias pat civilines procesines teises, kaip ir tarybiniai piliečiai.

479 straipsnis. Ieškiniai užsienio valstybėms. Diplomatinis imunitetas

Pareikšti ieškinį užsienio valstybei, užtikrinti ieškinį ir nukreipti išieškojimą Į užsienio valstybės turtą, esantį TSR Sąjungoje, gali būti leidžiama tiktai kompetentingų atitinkamos valstybės organų sutikimu.

Akredituoti TSR Sąjungoje diplomatiniai užsienio valstybių atstovai ir kiti asmenys, nurodyti atitinkamuose įstatymuose ir tarptautiniuose susitarimuose, priklauso tarybinio teismo jurisdikcijai civilinėse bylose tiktai tarptautinės teisės normų arba susitarimų su atitinkamomis valstybėmis nustatytose ribose.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 61 straipsniu tais atvejais, kai užsienio valstybėje neužtikrinama Tarybų valstybei, jos turtui ar Tarybų valstybės atstovams tokia pat teisminė neliečiamybė, kokia pagal šį straipsnį užtikrinama užsienio valstybėms, jų turtui ar užsienio valstybių atstovams TSR Sąjungoje, TSRS Ministrų Taryba ar kitas organas, kuriam suteikta ši teisė, gali duoti nurodymą, kad tai valstybei, jos turtui arba tos valstybės atstovams būtų taikomos atsakomosios priemonės.

480 straipsnis.     Užsienio teismų teisminių pavedimų vykdymas ir Lietuvos TSR teismų kreipimasis su pavedimais į užsienio teismus

Lietuvos TSR teismai vykdo nustatyta tvarka perduodamus jiems užsienio teismų pavedimus atlikti atskirus procesinius veiksmus (šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas, šalių ir liudytojų apklausa, ekspertizės, bei vietos apžiūros padarymas ir kt.), išskyrus tuos atvejus, kada:

1) pavedimo vykdymas prieštarautų TSRS suverenitetui arba sudarytų grėsmę TSRS saugumui;

2) pavedimo vykdymas nepriklauso teismo kompetencijai.

Užsienio teismų pavedimai atlikti atskirus procesinius veiksmus vykdomi, remiantis tarybiniais įstatymais.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 62 straipsniu Lietuvos TSR teismai gali kreiptis į užsienio teismus su pavedimais atlikti atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos TSR teismų susižinojimo su užsienio teismais tvarką nustato TSR Sąjungos bei Lietuvos TSR įstatymai ir TSRS bei Lietuvos TSR tarptautiniai susitarimai.

481 straipsnis.     Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje tvarką nustato atitinkami TSRS susitarimai su užsienio valstybėmis ar tarptautinės konvencijos, kurių dalyvis yra TSRS. Užsienio teismo arba arbitražo sprendimas gali būti pateikiamas priverstinai vykdyti per trejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo momento.

482 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 64 straipsniu tais atvejais, kai tarptautinė sutartis arba tarptautinis susitarimas, kuriame dalyvauja TSRS, nustato kitokias taisykles, negu esančios šiame Kodekse, yra taikomos tarptautinės sutarties arba tarptautinio susitarimo taisyklės.

Tas pats nuostatas taikomas Lietuvos TSR teritorijoje, jeigu tarptautinėje sutartyje arba tarptautiniame susitarime, kuriame dalyvauja  Lietuvos TSR, nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR civilinio proceso Įstatymų.

Priedas Nr. 1

TREČIŲJŲ TEISMO NUOSTATAI

1 straipsnis. Piliečiai gali perduoti bet kurį kilusį tarp jų ginčą trečiųjų teismui nagrinėti, išskyrus ginčus, kylančius iš darbo ir šeimos santykių.

Sutartis perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti turi būti sudaroma raštu.

2 straipsnis. Trečiųjų teismas sudaromas kiekvieną kartą specialiu visų ginčo dalyvių susitarimu.

3 straipsnis. Trečiųjų teismas sudaromas, šalių nuožiūra, iš vieno teisėjo arba iš kelių teisėjų, po lygiai išsirinktų kiekvienos šalies, ir vieno teisėjų bendrai išrinkto.

4 straipsnis. Trečiųjų teismo nariais negali būti:

1) nepilnamečiai asmenys;

2) asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba;

3) asmenys, iš kurių teismo nuosprendžiu atimta teisė eiti pareigas teismo bei prokuratūros organuose arba užsiimti advokato veikla, – per visą nuosprendyje nurodytą laiką;

4) asmenys, patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

5 straipsnis. Sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti turi būti:

1) šalių pavadinimas ir jų gyvenamoji vieta;

2) ginčo dalykas;

3) išrinktųjų teisėjų įvardijimas;

4) ginčui išspręsti terminas;

5) sutarties surašymo vieta ir laikas.

6 straipsnis. Keisti teisėjus iki bylos nagrinėjimo pabaigos neleidžiama. Šalis turi teisę atsisakyti nuo susitarimo, jeigu įrodo, kad kuris nors iš teisėjų suinteresuotas bylos baigtimi ir kad ši aplinkybė jai nebuvo žinoma, sudarant sutartį.

7 straipsnis. Jeigu vienas iš teisėjų miršta, išvyksta ar sunkiai suserga, nuo šalių susitarimo priklauso, ar pavesti ginčą išspręsti esančiajai teisėjų sudėčiai, ar papildyti jų sudėti nauju teisėju, parinktu tos šalies, kuri buvo išrinkusi pasitraukusį teisėją, arba teisėjų bendrai parinktu, jeigu pasitraukė teisėjų išrinktas teisėjas. Apie tai pačioje sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti įrašomas Įrašas, kurį pasirašo visi likusieji teisėjai ir šalys.

8 straipsnis. Bylos trečiųjų teismuose nagrinėjamos neapmokamai.

9 straipsnis. Piliečiai, sudarę sutartį perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti, neturi teisės nuo jos atsisakyti, kol pasibaigs sutartyje numatytas terminas, išskyrus šių Nuostatų 6 straipsnyje nurodytus atvejus.

10 straipsnis. Trečiųjų teismo nesaisto teisenos taisyklės, išdėstytos Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekse. Tačiau jis negali spręsti bylos, neišklausęs šalių paaiškinimų, išskyrus tuos atvejus, kada šalis vengia atvykti į teismą paaiškinimų duoti.

11 straipsnis. Trečiųjų teismas laikomas neįvykusiu:

1) jeigu ginčas neišspręstas per terminą, numatytą sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti;

2) jeigu kuris nors iš teisėjų atsisakė arba yra pašalintas (šių Nuostatų 6 straipsnis) nuo dalyvavimo trečiųjų teisme;

3) jeigu, nagrinėjant bylą, paaiškėja aplinkybė, duodanti pagrindą iškelti kuriai nors šaliai baudžiamąją bylą ir galinti turėti įtakos bylos baigčiai

4) jeigu viena iš šalių miršta, prieš išsprendžiant ginčą.

12 straipsnis. Trečiųjų teismo sprendimas priimamas balsų dauguma.

13 straipsnis. Sprendimas išdėstomas raštu, ir jame turi būti nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas bei vieta ir trečiųjų teismo sudėtis;

2) sutartis perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti, kuria remdamasis, teismas veikė;

3) visų ginčo dalyvių įvardijimas;

4) ginčo dalykas;

5) motyvai, kuriais trečiųjų teismas priėjo savo išvadas;

6) trečiųjų teismo nutarimas.

14 straipsnis. Sprendimą pasirašo visi teisėjai. Kurio nors iš teisėjų atsisakymas pasirašyti ir atskira nuomonė pažymima pačiame sprendime.

15 straipsnis. Sprendimas paskelbiamas šalims teismo posėdyje. Apie tai šalys pasirašo pačiame sprendime. Jeigu šalis atsisako pasirašyti arba jeigu ji be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, sprendimas laikomas jai paskelbtu. Apie tai pirmininkas pažymi sprendime.

16 straipsnis. Baigus nagrinėti bylą, visa trečiųjų teismo bylos medžiaga perduodama saugoti to rajono (miesto) liaudies teismui, kurio veiklos rajone vyko trečiųjų teismas.

17 straipsnis. Trečiųjų teismo sprendimas, neįvykdytas geruoju, gali būti priverstinai įvykdytas, remiantis liaudies teismo duodamu vykdomuoju raštu.

18 straipsnis. Išduodamas vykdomąjį raštą, teisėjas patikrina, ar trečiųjų teismo sprendimas neprieštarauja įstatymui ir ar, jį priimant, nebuvo pažeistos šių Nuostatų numatytos taisyklės.

19 straipsnis. Dėl liaudies teisėjo atsisakymo duoti vykdomąjį raštą gali būti per dešimties dienų terminą nuo atsisakymo dienos duodamas atskirasis skundas ir protestas.

20 straipsnis. Įsiteisėjus liaudies teisėjo nutarčiai atsisakyti duoti vykdomąjį raštą, ginčas gali būti išspręstas bendra tvarka, suinteresuotos tuo šalies pareiškimu.

Priedas Nr. 2

PILIEČIŲ TURTO, Į KURĮ NEGALI BŪTI NUKREIPIAMAS IŠIEŠKOJIMAS PAGAL VYKDOMUOSIUS DOKUMENTUS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti nukreipiamas į šių rūšių turtą bei daiktus, kurie priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims:

1.

Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais arba atskiros jo dalys – asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, jeigu skolininkas ir jo šeima nuolatos jame gyvena, išskyrus tuos atvejus, kada išieškoma paskola, banko duota šio namo statybai, o išieškant mokesčių ir nemokestinių įmokų nepriemokas,– gyvenamasis namas tiek miesto, tiek ir kaimo vietovėje, jeigu nepriemokininkas ir jo šeima jame nuolatos gyvena.

2.

Asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis,– vienintelė karvė, o nesant karvės, – vienintelė telyčia; ūkiuose, neturinčiuose nei karvės, nei telyčios,– vienintelė ožka, avis arba kiaulė; kolūkiečiams, be to,– avys, ožkos ir kiaulės pusės normos, Žemės ūkio artelės įstatų nustatytos kolūkiečių kiemui, ribose, taip pat naminiai paukščiai.

3.

Pašaras gyvuliams (jeigu į gyvulius nenukreiptas išieškojimas), reikalingas, iki nuimsiant naują pašaro derlių arba iki išleisiant gyvulius į ganyklą.

4.

Asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, – sėkla, reikalinga eilinei sėjai.

5.

Namų apstatymo bei apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims:

a)

drabužiai kiekvienam asmeniui: vienas vasarinis ar rudeninis paltas, vienas žieminis paltas arba skranda, vienas žieminis kostiumas (moterims dvi žieminės suknelės); vienas vasarinis kostiumas (moterims dvi vasarinės suknelės); po vieną kepurę (skrybėlę) kiekvienam sezonui, moterims – dvi vasarinės skarelės ir viena šilta skara (arba šalikas), kiti drabužiai ir kepurės (skrybėlės), neturintys didesnės vertės;

b)

avalynė, baltiniai, patalynė, virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudotasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninę vertę daiktus);

c)

baldai– po vieną lovą ir kėdę arba taburetę kiekvienam asmeniui, vienas stalas, viena spinta ir viena skrynia šeimai;

d)

visi vaikų daiktai.

6.

Maisto produktai, kiek jų reikia skolininkui ir jo šeimai iki naujo derliaus, jei pagrindinis skolininko užsiėmimas yra žemės ūkis, o kitais atvejais– maisto produktai ir pinigai tokiai bendrai sumai, kokio dydžio yra mėnesinis skolininko darbo užmokestis, bet ne mažiau kaip vienas šimtas rublių.

7.

Kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai apšildyti per kūrenimo sezoną.

8.

Asmeninio naminės gamybos ir amato darbo įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai, pagalbinės priemonės ir knygos, išskyrus tuos atvejus, kada teismo nuosprendžiu iš skolininko atimta teisė užsiimti atitinkama veikla arba kada šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.

9.

Pajiniai įnašai kooperatinėse organizacijose, jeigu skolininkas nėra šalinamas iš kooperatyvo narių tarpo.

10.

Pašalpos vienišoms ir daugiavaikėms motinoms.

11.

Jeigu išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus nukreipiamas į skolininko dalį jungtiniame kolūkiečių kiemo ar individualinio valstiečių ūkio  turte, dalies dydis nustatomas, iš to turto išskyrus:  gyvenamąjį namą, kuriame gyvena kiemo nariai,  su ūkiniais pastatais, sėklą, reikalingą eilinei sėjai,  vieną karvę, o nesant karvės, – vieną telyčią (o kolūkiečių kieme – taip pat avis, ožkas, kiaules ir naminius paukščius pusės normos, nustatytos Žemės ūkio artelės įstatų, ribose) ir pašarą, reikalingą liekantiems gyvuliams.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).