DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

7) Jūrų ir užsienio prekybos arbitražo komisijų prie Visasąjunginių prekybos rūmų ir arbitražų, specialiai sudaromų atskiroms byloms nagrinėti, sprendimai;

8) draugiškųjų teismų sprendimai dėl turtinių išieškų;

9) trečiųjų teismų sprendimai;

10) darbo ginčų komisijų sprendimai;

11) profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetų nutarimai, priimti dėl darbo ginčų ir dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu;

12) komisijų nepilnamečių reikalams nutarimai dėl piniginių išieškų įstatymo nustatytais atvejais;

13) administracinių organų ar pareigūnų, kuriems įstatymas suteikia teisę daryti išieškas iš piliečio neginčo tvarka, nutarimai;

14) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

15) rajonų ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai priverstinai parduoti antrąjį namą ar jo dalį, priklausančius piliečiui asmeninės nuosavybės teise;

16) apylinkių, gyvenviečių ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai išieškoti iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų žalą, padarytą, nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius, įstatymo numatytais atvejais;

17) užsienio teismų sprendimai įstatymo numatytais atvejais.

373 straipsnis. Vykdomieji dokumentai

Vykdomieji dokumentai yra:

1) vykdomieji raštai, išduodami, remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, draugiškųjų teismų sprendimais, trečiųjų teismų sprendimais ginčuose tarp piliečių, visuomeniniais nuosprendžiais, Užsienio prekybos arbitražo komisijos ir arbitražų, specialiai sudaromų atskiroms byloms nagrinėti, sprendimais, užsienio teismų sprendimai;

2) notarinių organų vykdomieji užrašai;

3) arbitražo organų įsakymai, duodami įstatymo numatytais atvejais, remiantis arbitražo sprendimais ir trečiųjų teismų sprendimais ginčuose tarp valstybinių įstaigų, įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų;

4) Jūrų arbitražo komisijos pirmininko užrašai apie sprendimo įsiteisėjimą;

5) pažymėjimai, kuriuos duoda dėl darbo ginčų profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetai, remdamiesi darbo ginčų komisijų sprendimais arba profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetų nutarimais, taip pat profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų ir vietos komitetų pažymėjimai ginčuose dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu arba maitintojo gyvybės atėmimu;

6) komisijų nepilnamečių reikalams nutarimai dėl piniginių išieškų;

7) administracinių organų nutarimai dėl išieškų iš piliečių neginčo tvarka;

8) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

9) rajonų ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai priverstinai parduoti antrąjį namą ar jo dalį, priklausančius piliečiui asmeninės nuosavybės teise;

10) apylinkių, gyvenviečių ir miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai išieškoti iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų žalą, padarytą, nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius, įstatymo numatytais atvejais.

374 straipsnis. Vykdomojo rašto turinys

Vykdomajame rašte turi būti nurodoma:

1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas;

2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas;

3) sprendimo priėmimo laikas;

4) rezoliucinė sprendimo dalis (pažodžiui);

5) sprendimo įsiteisėjimo laikas;

6) vykdomojo rašto išdavimo laikas;

7) pilnutinis išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai.

Kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato atitinkami įstatymai.

375 straipsnis. Vykdomojo rašto išdavimas

Vykdomąjį raštą išieškotojui teismas išduoda, sprendimui įsiteisėjus, išskyrus skubiojo vykdymo atvejus, kada vykdomasis raštas išduodamas tuojau, kai tik priimtas sprendimas.

Jeigu vykdomojo rašto negavo pats išieškotojas, tai teismas pasiunčia jį išieškotojui. Išieškotojo, prokuroro ir kitų asmenų, kuriems pagal šio Kodekso 5 straipsnio 3 punktą suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, prašymu, teismas perduoda vykdomąjį raštą tiesiogiai vykdyti. Jeigu vykdomasis raštas perduodamas vykdyti kitam teismui, apie tai pranešama išieškotojui.

Tais atvejais, kai konfiskuotas turtas arba kai išieškomos į valstybės pajamas pinigų sumos, kai išieškoma žala, padaryta plėšimu, grobimu ir kitokiais nusikaltimais valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų turtui, kai išieškomi alimentai, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, kai išieškomos pinigų sumos iš pareigūnų, kaltų neteisingu darbuotojų atleidimu iš darbo ar perkėlimu į kitą darbą arba nevykdymu teismo sprendimo grąžinti į darbą,– teismas savo iniciatyva perduoda vykdomąjį raštą vykdyti ir apie tai praneša atitinkamai finansų organui arba išieškotojui.

376 straipsnis. Kelių vykdomųjų raštų pagal vieną sprendimą išdavimas

Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tačiau, jeigu turi būti vykdoma skirtingose vietose arba jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar prieš kelis atsakovus, teismas, išieškotojų prašymu, gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, kartu tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba tą sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.

Remiantis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti pinigų sumas iš solidarinių atsakovų, išieškotojo prašymu, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai pagal solidarinių atsakovų skaičių. Bylose dėl sumų išieškojimo valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, taip pat dėl sumų išieškojimo į valstybinio biudžeto pajamas, nepriklausomai nuo išieškotojo prašymo, turi būti išduodami keli vykdomieji raštai pagal solidarinių atsakovų skaičių. Kiekviename vykdomajame rašte turi būti nurodoma bendra išieškojimo suma ir išvardijami visi atsakovai, kartu nurodant, kad jų atsakomybė yra solidarinė.

377 straipsnis. Vykdomojo rašto dublikato išdavimas

Jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai priėmusis sprendimą teismas gali išduoti jo dublikatą. Pareiškimas dėl dublikato išdavimo nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvavusiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti dublikato išdavimo klausimą.

Dėl teismo nutarties dublikato išdavimo klausimu gali būti duodamas, atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

378 straipsnis. Atsakomybė už vykdomojo dokumento praradimą

Pareigūnui, kaltam perduoto jam vykdomojo rašto ar kito vykdomojo dokumento praradimu, teismas turi teisę, teismo vykdytojo teikimu, skirti iki 10 rublių baudą, jeigu pareigūno veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

379 straipsnis. Teismo vykdytojai

Teismų ir kitų šio Kodekso 372 straipsnyje išvardytų organų nutarimus vykdo teismo vykdytojai, esantys prie rajonų (miestų) liaudies teismų.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas gali, šalių prašymu arba savo iniciatyva, pavesti vykdyti bet kuri sprendimą kito liaudies teismo vykdytojui.

Teismo vykdytojas privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus.

380 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teismo sprendimų vykdymo stadijoje

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovams gali būti leidžiama dalyvauti teismo sprendimų vykdymo stadijoje, jeigu tai reikalinga valstybės ar visuomenės interesais ir gali padėti greičiau ir teisingai įvykdyti teismo sprendimą.

Dalyvauti teismo sprendimų vykdyme visuomenės atstovams leidžiama, jiems turint atitinkamus įgalinimus.

Visuomenės atstovai turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, būti, teismo vykdytojui atliekant vykdymo veiksmus, dalyvauti, kontroliuojant, ar sprendimai teisingai ir laiku vykdomi.

381 straipsnis. Teismo vykdytojo reikalavimų privalomumas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 55 straipsniu teismo vykdytojo reikalavimai vykdyti teismo sprendimus yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams visoje TSRS teritorijoje.

Jeigu, vykdant sprendimą, teismo vykdytojui kas nors priešinasi, teismo vykdytojas, esant kviestiniams, surašo apie tai aktą ir kliūtims pašalinti kreipiasi pagalbos .į milicijos organus ir..kitus kompetentingus organus. Aktas, teismo vykdytojo ir kviestinių pasirašytas, pateikiamas liaudies teisėjui išspręsti klausimui dėl asmenų, kurie priešinosi teismo vykdytojui, patraukimo atsakomybėn.

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo vykdytojas neturi teisės išeiti už savo Įgalinimų ribų ir bet kokia forma kėsintis į piliečių asmens laisvę bei orumą.

382 straipsnis. Teismo vykdytojo nušalinimas

Teismo vykdytojas negali dalyvauti sprendimų vykdyme, esant pagrindams, nurodytiems šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose.

Tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, nustato šio Kodekso 22 ir 23 straipsniai, su ta išimtimi, kad pareiškimus dėl nušalinimo ir nusišalinimo išsprendžia teisėjas vienasmeniškai.

Dėl teisėjo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl teismo vykdytojo nušalinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Tačiau skundo arba protesto padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų.

Jeigu teismo vykdytojas nušalintas ir tame teisme negalima jo pakeisti kitu, vykdomasis raštas pasiunčiamas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis perduotų jį kito liaudies teismo vykdytojui.

383 straipsnis. Vykdymo vieta

Sprendimą vykdo to teismo vykdytojas, kurio veiklos rajone yra. skolininko turtas arba skolininkas nuolatos gyvena ar dirba, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo,– tai šio juridinio asmens organo buveinės ar turto buvimo vietos teismo vykdytojas.

Reikiamais atvejais teismo vykdytojas toliau atlieka vykdymo veiksmus kitame rajone ar mieste, gretimuose su aptarnaujamuoju rajonu ar miestu, tačiau pagal specialią kiekvienu atskiru atveju teisėjo nutartį.

Jeigu skolininkas išvyko Į kito teismo veiklos rajoną  ir jo adresas teismo vykdytojui žinomas, teismo, vykdytojas pasiunčia vykdomąjį dokumentą naujos skolininko gyvenamosios vietos teismui ir apie tai praneša išieškotojui.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko patvarkymu, teismo vykdytojas atlieka vykdymo veiksmus visoje Lietuvos TSR teritorijoje.

384 straipsnis. Vykdymo laikas

Teismo vykdytojas vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip 8 valandą ir ne vėliau kaip 22 valandą. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliojamais atvejais ir tik gavus to teismo, kurio veiklos rajone vykdoma, liaudies teisėjo leidimą.

385 straipsnis. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti

Teismo vykdytojas pradeda vykdymo veiksmus, esant žodiniam ar rašytiniam išieškotojo pareiškimui arba teismo pasiūlymui, remdamasis reikiamai išduotais ir pateiktais vykdyti vykdomaisiais dokumentais.

386 straipsnis. Skolininko paieška

Bylose dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, teisėjas privalo priimti nutartį daryti skolininko paiešką per milicijos organus.

Vykdant sprendimus dėl išieškų iš piliečių valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai, kada skolininko buvimo vieta nežinoma, teismas, išieškotojo ar prokuroro prašymu, o reikiamais atvejais – ir savo iniciatyva, gali priimti nutartį daryti skolininko paiešką per milicijos organus.

387 straipsnis. Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti

Teismo sprendimas byloje, kurioje bent viena iš šalių yra pilietis, gali būti pateikiamas priverstinai vykdyti per trejus metus nuo jo įsiteisėjimo momento, o visose kitose bylose – per vienerius metus, jeigu TSR Sąjungos arba Lietuvos TSR įstatymai nenustato kitokių terminų.

Terminus, per kuriuos pateikiami vykdyti kitų organų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.

Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų terminų.eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

388 straipsnis. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas

Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

Jeigu viena ar abi bylos šalys yra piliečiai, tai senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas dalinai įvykdo sprendimą.

Po nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo. Laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaitomas.

Tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

389 straipsnis. Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atstatymas

Išieškotojams, kurie praleido terminą vykdomajam raštui ar notaro vykdomajam užrašui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atstatytas, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas priėmusiam sprendimą teismui arba vykdymo vietos teismui. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti praleisto termino atstatymo klausimą.

Dėl teismo nutarties termino atstatymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

390 straipsnis. Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju

Teismo vykdytojas, pradėdamas sprendimą vykdyti, pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Raginimas pristatomas ir skolininkui įteikiamas pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso devintajame skirsnyje.

Raginime geruoju įvykdyti sprendimą turi būti:

1) teismo vykdytojo pavadinimas;

2) teismo ar to organo, kurio sprendimas, nutartis ar nutarimas vykdomas, pavadinimas;

3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos ar turto nurodymas;

4) termino, per kurį skolininkas turi geruoju įvykdyti sprendimą, nurodymas, taip pat reikiamais atvejais kredito įstaigos ir teismo depozitinės sąskaitos numerio arba išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numerio nurodymas.

Jeigu teismo sprendime įvykdymo terminas nenustatytas, teismo vykdytojas paskiria tokius terminus skolininkui geruoju įvykdyti sprendimą; bylose dėl piliečių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – dešimt dienų, kitose bylose – ne daugiau kaip penkias dienas.

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma ir ryšium su tuo raginimo įteikti negalima, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos teismą paskirti oficialų skolininko atstovą, jeigu yra skolininko turto.

Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, teismo vykdytojas turi teisę, įteikdamas raginimą, kartu areštuoti skolininko turtą.

Bylose dėl sumų išieškojimo valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir bylose dėl turto konfiskavimo teismo vykdytojas, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, turį kartu areštuoti skolininko turtą arba reikiamais atvejais paimti tą turtą, kad jis būtų perduotas saugoti kitam asmeniui.

391 straipsnis. Priverstinio vykdymo priemonės

Ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas sprendimui geruoju įvykdyti, teismo vykdytojas pradeda vykdyti priverstinai, jeigu skolininkas nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė geruoju. Priverstinio vykdymo priemonės yra:

1) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą, jį areštuojant ir parduodant;

2) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą ir pinigų sumas, esančius pas kitus asmenis;

3) išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitokias jo pajamas;

4) tam tikrų, teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;

5) kitokios priemonės, nurodytos sprendime sutinkamai su įstatymu.

392 straipsnis. Skolininko patalpos apžiūra

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo vykdytojas turi teisę padaryti skolininko patalpų,ir saugyklų apžiūrą, jeigu tai reikalinga išieškojimui įvykdyti.

Jeigu skolininkas atsisako įleisti teismo vykdytoją į patalpas arba leisti jam apžiūrėti saugyklas, teismo vykdytojas, esant reikalui, pakviečia milicijos ar kitų kompetentingų organų atstovą arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovą, taip pat kviestinį ir jų akivaizdoje atidaro patalpas ir saugyklas.

393 straipsnis. Išieškotojo ir skolininko teisės ir pareigos

Išieškotojas ir skolininkas turi teisę būti patys ar per savo atstovus, atliek ant. vykdymo, veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo Įkainojimą, apskųsti teismo vykdytojo veiksmus. Išieškotojas turi teisę atsisakyti nuo išieškojimo.

Teismo vykdytojas, pradėdamas priverstinį vykdymą, privalo išaiškinti išieškotojui ir skolininkui procesines jų teises ir pareigas.

394 straipsnis. Išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo ir taikos sutartis vykdymo procese

Taikos sutartis, sudaryta tarp šalių teismo sprendimų vykdymo procese, taip pat išieškotojo pareiškimas apie atsisakymą nuo išieškojimo paduodami raštu teismo vykdytojui. Sis ne vėliau kaip per tris dienas perduoda juos teismui tvirtinti. Dėl taikos sutarties patvirtinimo ir dėl atsisakymo nuo išieškojimo priėmimo teismas priima nutartį sutinkamai su šio Kodekso 186 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

395 straipsnis. Vykdymo veiksmų atidėjimas

Teismo vykdytojas gali atidėti vykdymo veiksmų atlikimą, tiktai remdamasis teisėjo nutartimi.

396 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos sustabdymas

Teisėjas privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui mirus, jeigu teismo nustatytame teisiniame santykyje yra galimas teisių perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) skolininkui esant veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje arba prašant išieškotojui, esančiam veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

4) pareiškus ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo (156 straipsnio 4 punktas),– kiek išieškojimas liečia pareikštąjį ieškinį;

5) skolininkui ginčijant vykdomąjį dokumentą ieškinine tvarka (156 straipsnio 5 punktas),– kiek išieškojimas liečia ginčijamąją dalį;

6) padavus skundą dėl administracinių organų veiksmų (263 straipsnis);

7) nutarus pareigūnams, kuriems suteikta teisė sustabdyti sprendimo vykdymą.

397 straipsnis. Teisėjo teisė sustabdyti vykdomąją bylą

Teisėjas gali visiškai ar dalinai sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolininkas;

2) prašant skolininkui, kuris yra TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje, atlikdamas tikrąją, būtinąją karinę tarnybą, arba yra pašauktas atlikti kurios nors valstybinės prievolės;

3) skolininkui esant ilgalaikėje tarnybinėje komandiruotėje;

4) šaliai sunkiai susirgus, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio,– pateikus dokumentą iš gydymo įstaigos, taip pat šaliai esant gydymo įstaigoje;

5) padavus skundą dėl teismo vykdytojo veiksmų (472 straipsnis);

6) darant skolininko paiešką (386 straipsnis);

7) išieškotojui prašant.

398 straipsnis. Vykdomosios bylos sustabdymo terminai

Vykdomoji byla sustabdoma, išieškotojo ar skolininko pareiškimu, prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva.

Vykdomoji byla sustabdoma:

1) šio Kodekso 396 straipsnio 1 bei 2 punktuose ir 397 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais – atitinkamai iki bus nustatytas skolininko teisių perėmėjas arba iki neveiksniam skolininkui bus paskirtas atstovas;

2) šio Kodekso 396 straipsnio 3 punkte numatytu atveju – iki skolininkas ar išieškoto jas nustos buvęs veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

3) šio Kodekso 397 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 punktuose numatytais atvejais – atitinkamai iki skolininkas ar išieškotojas nustos buvęs TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje, iki skolininkas baigs atlikti valstybinę prievolę, iki skolininkas grįš iš tarnybinės komandiruotės, iki šalis pasveiks ar bus išrašyta iš gydymo įstaigos arba iki bus surastas skolininkas;

4) šio Kodekso 396 straipsnio 4, 5 bei 6 punktuose ir 397 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais – iki įsiteisės atitinkamai teismo sprendimas ar nutartis;

5) šio Kodekso 396 straipsnio 7 punkte numatytu atveju – iki pasibaigs priežiūrinis procesas arba iki atitinkamas pareigūnas patvarkys panaikinti sustabdymą.

Vykdomoji byla atnaujinama, išieškotojo pareiškimu, prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva, išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta.

399 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimas

Vykdomoji byla nutraukiama:

1) jeigu išieškotojas atsisakė nuo išieškojimo;

2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį;

3) jeigu, mirus piliečiui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;

4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymo nustatytas senaties terminas;

5) jeigu panaikinti aktai, kurie buvo vykdymo pagrindas.

Išieškotojui atsisakius nuo išieškojimo ir išieško tojui sudarius su skolininku taikos sutartį, atitinkamai taikomos taisyklės, numatytos šio Kodekso 394 straipsnyje.

Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi teismo vykdytojas, panaikinamos. Nutraukta vykdomoji byla nebegali būti pradedama iš naujo.

400 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui

Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nepilnutinai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:

1) išieškotojo pareiškimu;

2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, į kuriuos galį būti nukreipiamas išieškojimas;

3) jeigu išieškotojas atsisakė paimti sau skolininko turtą, neparduotą, vykdant sprendimą (423 ir 434 straipsniai), arba priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime;

4) jeigu išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba arba nėra jo turto, išskyrus šio Kodekso 386 straipsnyje numatytus atvejus.

Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais teismo vykdytojas surašo atitinkamą aktą, kurį patikrina ir tvirtina liaudies teisėjas.

Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškoto į ui nekliudo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti įstatymo nustatyto termino ribose.

401 straipsnis.     Vykdomosios bylos sustabdymo arba nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui klausimų nagrinėjimas

Vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomosios bylos nutraukimo, taip pat vykdomojo dokumento grąžinimo išieškoto į ui klausimus nagrinėja to liaudies teismo, kurio teismo vykdytojas vykdo šį sprendimą, liaudies teisėjas.  Apie tai, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti tuos klausimus. , Dėl teisėjo nutarties sustabdyti vykdomąją bylą, nutraukti vykdomąją bylą, taip. pat grąžinti vykdomąjį dokumentą išieško to į ui gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.“

402 straipsnis. Sprendimo vykdymo išlaidos

Reikalingos, vykdant sprendimą, išlaidos skolininko turtui saugoti ir pervežti, paskelbti apie turto pardavimą iš varžytinių, ekspertams sumokėti, teismo vykdytojo važiavimui į vykdymo vietą apmokėti daromos iš to teismo, prie kurio yra teismo vykdytojas, lėšų ir pagal teisėjo padarytą apskaičiavimą.

Liaudies teisėjo nutartimi tos išlaidos išieškomos iš skolininko papildyti liaudies teismo kreditui.

Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

403 straipsnis. Teismo sprendimų vykdymo tikslumo ir savalaikiškumo kontrolė

Ar teismo sprendimai vykdomi tiksliai ir laiku, kontroliuoja teisėjas.

Trisdešimt devintasis skirsnis

Sprendimų vykdymas piliečių atžvilgiu

404 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą

Išieškojimas iš piliečių nukreipiamas į asmeninį skolininko turtą, taip pat į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kolūkiečių kiemo ar individualinio valstiečių ūkio turte.

Įsiskolinimo pagal kolūkiečių kiemo arba individualinio valstiečių ūkio prievolės išieškojimas nukreipiamas į kiemo arba ūkio turtą.

Išieškojimas į skolininko turtą nenukreipiamas, jeigu jo dydis neviršija tos mėnesinio darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos dalies, į kurią pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas.

405 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į bendrąjį turtą

Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir į kolūkiečių kiemo arba individualinio valstiečių ūkio turtą, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tas turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.

406 straipsnis.     Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymas

Skolininko dalį turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, esant reikalui, nustato teismas, teismo vykdytojo teikimu ar suinteresuotų asmenų pareiškimu, pranešus skolininkui ir suinteresuotiems asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ši klausimą.

Dėl teismo nutarties skolininko dalies turte nustatymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

407 straipsnis. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas

Vykdant sprendimus, išieškojimas negali būti nukreipiamas į piliečių turtą pagal sąrašą, pateiktą šio Kodekso priede Nr. 2.

408 straipsnis. Skolininko turto areštas

Skolininko turto areštas yra turto aprašymas ir uždraudimo disponuoti juo paskelbimas. Tai įforminama turto arešto aktu.

409 straipsnis. Skolininko turto aprašymas

Teismo vykdytojas aprašo skolininko turto tiek, kiek jo reikalinga priteistai išieškot o į ui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismo vykdytojas gali aprašytuosius daiktus užantspauduoti.

Skolininko turtas aprašomas, esant skolininkui ir ne mažiau kaip dviem kviestiniams. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas, esant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių asmenų nėra,– esant namų valdybos arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovams.

Turtą aprašant, skolininkas turi teisę pareikšti teismo vykdytojui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia. Teismo vykdytojas privalo tokį pareiškimą patenkinti, jeigu tai nepažeidžia išieškotojo interesų ir nekliudo įvykdyti sprendimą.

410 straipsnis. Turto arešto akto turinys

Turto arešto akte turi būti nurodoma:

1) akto surašymo laikas ir vieta;

2) surašančio aktą teismo vykdytojo, taip pat esančių, surašant aktą, asmenų pavadinimas;

3) vykdomojo dokumento pavadinimas;

4) išieškotojo ir skolininko pavadinimas;

5) kiekvieno aprašomo daikto pavadinimas, jo skiriamieji požymiai (svoris, metražas, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti požymiai), kiekvieno daikto skyrium įkainojimas ir viso areštuojamo turto vertė;

6) daiktų užantspaudavimas, jeigu tai buvo padaryta;

7) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti, sąrašas;

8) asmens, kuriam turtas perduotas saugoti, pavadinimas ir adresas, jeigu turtą saugoti pavedama ne pačiam skolininkui;

9) atžymėjimas apie tai, kad skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta teismo vykdytojo veiksmų apskundimo tvarka ir terminas, taip pat apie tai, kad skolininkui arba turto saugotojui išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir jų atsakomybė, numatyta šio Kodekso 414 straipsnyje;

10) išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, esančių, aprašant turtą, pastabos bei pareiškimai, taip pat teismo vykdytojo patvarkymai dėl jų.

Reikiamais atvejais turto arešto akte išvardijami rastieji daiktai, į kuriuos pagal įstatymą negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.

Turto arešto aktą pasirašo teismo vykdytojas, kviestiniai, turto saugotojas, taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie yra, turtą areštuojant.

411 straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas

Areštuotą skolininko turtą teismo vykdytojas įkainoja valstybinės ar kooperatinės prekybos kainomis arba kainomis, esančiomis toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Jeigu atskirus daiktus įkainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo vykdytojo atliktam įkainojimui, teismo vykdytojas turto vertei nustatyti kviečia ekspertą.

412 straipsnis. Areštuoto turto saugojimas

Areštuotą turtą teismo vykdytojas pasirašytinai perduoda saugoti skolininkui arba kitam asmeniui. Jiems įteikiamas turto arešto akto nuorašas.

Bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos valstybinio ir visuomeninio turto grobimais, išeikvojimais ir trūkumais, skolininkas ar jo giminaičiai gali būti skiriami areštuoto, turto saugotojais tik išimtiniais atvejais.

Asmuo, kuriam turtas perduotas saugoti, gali juo naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.

Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar šios šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą pagal nustatytą taksą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą.

413 straipsnis. Iš skolininko paimtų vertybių saugojimas

Iš skolininko paimtą auksą, sidabrą, platiną ir platinos grupės metalus dirbinių, luitų, monetų ir žaliavos pavidalu, brangakmenius, perlus, užsieninę valiutą, išrašytus užsienine valiuta čekius ir kitus vertybinius popierius teismo vykdytojas perduoda saugoti TSRS Valstybinio banko įstaigai.

Valstybinių paskolų obligacijas teismo vykdytojas paima iš skolininko ir perduoda saugoti valstybinei darbo taupomajai kasai.

Rastas pas skolininką pinigų sumas, reikalingas priteistai išieško toj ui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, teismo vykdytojas paima iš skolininko ir įneša į teismo depozitinę sąskaitą.

414 straipsnis. Turto saugotojo atsakomybė

Perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą saugotojas kiekvienu atveju atsako turtu.

415 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis ar priklausančius skolininkui iš kitų asmenų

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Nurodytieji asmenys, teismo vykdytojo užklausti, privalo jo nustatytu terminu suteikti žinias apie tai, ar pas juos yra skolininko pinigų sumų bei kitokio jo turto, taip pat ar privalo jie išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kuriuo pagrindu ir kuriuo terminu.

Kartu nurodytiesiems asmenims pranešama, kad nuo teismo vykdytojo užklausimo gavimo momento pas juos esančios skolininko pinigų sumos ir kitoks turtas areštuojami tokiu kiekiu, koks reikalingas priteistai išieškotojui sumai bei vykdymo išlaidoms padengti, ir kad visas skolininkui priklausančias pinigų sumas ir kitokį turtą, kol bus visiškai padengta išieškomoji suma, jie privalo įnešti išieškotojui arba į teismo depozitinę sąskaitą.

416 straipsnis. Pas kitus asmenis esančio turto aprašymas

Gavęs pranešimą, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, teismo vykdytojas jį aprašo ir surašo to turto arešto aktą.

Jeigu skolininko turto buvimas pas kitus asmenis yra sąlygotas sudarytos tarp jų sutarties, tai galimumo palikti kitiems asmenims kylančias iš sutarties teises ir turto paėmimo klausimas sprendžiamas šio Kodekso 473 straipsnyje numatyta tvarka.

417 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į piliečių indėlius

Į piliečių indėlius valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke išieškojimas gali būti nukreipiamas, remiantis teismo nuosprendžiu arba sprendimu, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys, kilęs iš baudžiamosios bylos, arba teismo sprendimu pagal ieškinį dėl alimentų išieškojimo (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) ar dėl indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas, padalijimo.

Šiais atvejais teismas užklausia atitinkamas kredito įstaigas, ar skolininkas turi indėlį.

Piliečių indėliai nurodytose kredito įstaigose gali būti konfiskuojami, remiantis įsiteisėjusiu nuosprendžiu arba priimtu pagal įstatymą nutarimu konfiskuoti turtą.

418 straipsnis. Teismo vykdytojo reikalavimų neįvykdymo pasekmės

Jeigu neįvykdyti teismo vykdytojo reikalavimai, nurodyti šio Kodekso 415, 439 ir 446 straipsniuose, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems atitinkamų įstaigų, įmonių ir organizacijų pareigūnams arba piliečiams, teismo vykdytojo teikimu, teismas skiria iki 10 rublių baudą.

419 straipsnis. Areštuoto turto realizavimas

Areštuotą turtą realizuoja, priklausomai nuo arešto pagrindų, ir turto rūšių, teismo vykdytojas, finansų organai, kredito įstaigos ir prekybos organizacijos.

420 straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas

Skolininko turtą, areštuotą, remiantis teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kiek jis liečia turto konfiskavimą, arba sprendimu perduoti turtą valstybei, realizuoja finansų organai įstatymo nustatyta tvarka.

421 straipsnis. Vertybinių popierių ir brangenybių realizavimas

Paimtus iš skolininko ir perduotus TSRS Valstybinio banko įstaigoms saugoti auksą, sidabrą, platiną ir platinos grupės metalus dirbinių, luitų, monetų ir žaliavos pavidalu, brangakmenius, perlus, užsieninę valiutą, išrašytus užsienine valiuta čekius ir kitus vertybinius popierius nustatyta tvarka apmoka TSRS Valstybinis bankas arba valstybinė įstaiga ar Įmonė, kuriai perduotos šios vertybės.

Valstybinių paskolų obligacijas apmoka valstybinės darbo taupomosios kasos.

422 straipsnis. Areštuoto turto pardavimas

Areštuotas turtas, išskyrus šio Kodekso 420, 421 ir 427 straipsniuose išvardytą turtą, realizuojamas, parduodant komiso pagrindais per valstybines ir kooperatines prekybos organizacijas turto buvimo vietoje šio Kodekso 411 straipsnyje nurodytomis kainomis. Gyvuliai gali būti parduodami valstybinėms paruošų ir supirkimo organizacijoms, tarybiniams ūkiams ir kolūkiams. Pervežti turtą pardavimo tikslais į kitą miestą ar rajoną leidžiama tik abišaliu išieškotojo bei skolininko sutikimu ir jų sąskaita.

Areštuotas turtas paimamas ir perduodamas parduoti teismo vykdytojo nustatytu terminu, bet ne anksčiau kaip penkios dienos ir ne vėliau kaip vienas mėnuo po arešto. Prieš sueinant šiam terminui, skolininkas turi teisę pats, teismo vykdytojo kontroliuojamas, realizuoti turtą ne žemesne kaip turto arešto akte nurodyta kaina.

Produktai ir kiti greitai gendantys daiktai paimami ir perduodami parduoti tuojau pat.

Areštuotas turtas parduodamas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią jis perduotas parduoti.

Jeigu, pardavus dalį turto, gaunama suma, pakankama išieškotojo reikalavimams patenkinti ir visoms vykdymo išlaidoms padengti, tai tolesnis pardavimas nutraukiamas.

Sumos, kurias gauna prekybos organizacijos, parduodamos perduotą joms skolininko turtą, atskaičius nustatyto dydžio komisinį atlyginimą, per tris dienas nuo pardavimo dienos įnešamos į teismo depozitinę sąskaitą.

423 straipsnis. Nustatytu terminu neparduoto areštuoto turto realizavimas

Skolininko turtą, neparduotą per mėnesį nuo jo perdavimo prekybos organizacijai dienos, išieškoto jas gali paimti sau. Jeigu išieškotojas nuo to atsisako, šis turtas, išieškotojo, skolininko arba prekybos organizacijos reikalavimu, gali būti perkainojamas. Perkainoja“ teismo vykdytojas, dalyvaujant prekybos organizacijos atstovui. Apie perkainojimo laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau .jų neatvykimas nekliudo išspręsti perkainojimo klausimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui, pranešama apie įvykusį turto perkainojimą.

Jeigu turtas neparduotas per du mėnesius nuo jo perkainojimo, išieškotojas turi teisę paimti tą turtą sau perkainojimo suma. Tuo atveju, kai išieškotojas nuo to turto atsisako, jis grąžinamas skolininkui, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi kito turto ar pajamų, į kuliuos pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas.

424 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į pastatą eilė

Į pastatą išieškojimas nukreipiamas paskiausia, kai nėra kito turto arba jo neužtenka išieškomai sumai padengti. Tačiau ir šiuo atveju skolininkui paliekama teisė, kurią suteikia jam šio Kodekso 409 straipsnio trečioji dalis.

Išieškant paskolą, banko duotą namo statybai, išieškojimas gali būti nukreipiamas į pastatą ir pirmąja eile.

425 straipsnis. Pastato priklausymo skolininkui išaiškinimas

Jeigu išieškojimas nukreipiamas į pastatą, teismo vykdytojas, pasiųsdamas skolininkui raginimą geruoju įvykdyti, kartu išaiškina, ar tas pastatas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji pastato vertė, taip pat ar pastatas yra areštuotas ir kokie yra jam uždėti uždraudimai.

426 straipsnis. Pastato areštas

Įsitikinęs, kad pastatas priklauso skolininkui, teismo vykdytojas įtraukia į apyrašą, priklausomai nuo išieškojimo dydžio, visą pastatą ar jo dalį, įkainoja pastatą pagal tikrąją jo vertę, vadovaudamasis toje vietovėje esančiomis kainomis, areštuoja aprašytą pastatą ar jo dalį ir pasiunčia vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, taip pat pastato buvimo vietos notarinei kontorai reikalavimą įregistruoti areštą.

Apie įkeisto pastato areštą teismo vykdytojas tuojau praneša įkaito turėtojui.

427 straipsnis. Pastatų pardavimas iš viešųjų varžytinių

Skolininkui priklausantis pastatas, į kurį nukreiptas išieškojimas, realizuojamas, parduodant jį iš viešųjų varžytinių pastato buvimo vietoje šio Kodekso 422 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais terminais.

428 straipsnis. Skelbimas apie būsimas varžytines

Apie būsimas varžytines teismo vykdytojas skelbia ne vėliau kaip dešimt dienų prieš varžytines. Paskelbimo tvarką nustato liaudies teisėjas.

Apie įkeisto pastato pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą teismo vykdytojas praneša įkaito turėtojui.

429 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės dalyvauti varžytinėse

Varžytinėse neturi teisės dalyvauti valstybinės įstaigos, įmonės, kooperatinės (išskyrus kolūkius) ir visuomeninės organizacijos, taip pat vietinių valdžios organų, teisino, prokuratūros, milicijos pareigūnai, advokatai ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų šeinių nariai.

430 straipsnis. Dalyvavimo varžytinėse sąlygos

Asmenys, kurie nori dalyvauti varžytinėse, privalo duoti savo parašą, kad nėra Lietuvos TSR Civilinio kodekso numatytų kliūčių jiems įsigyti pastatą,ir vieną dieną prieš varžytines įmokėti teismo vykdytojui dešimties procentų pastato įkainojimo dydžio sumą. Asmens, nupirkusio pastatą iš varžytinių, . įmokėta suma įskaitoma į perkamosios kainos sąskaitą. Kitiems varžytinių dalyviams jų iš anksto įmokėtos sumos, pasibaigus varžytinėms, tuojau grąžinamos.

431 straipsnis. Varžytinių tvarka

Varžytinės pradedamos nuo parduodamojo pastato įkainojimo, nurodyto arešto akte. Pastatas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytinėse pasiūlė didžiausią kainą.

Pirkėjas privalo per penkias dienas nuo varžytinių pasibaigimo įmokėti visą sumą, už kurią jis nupirko pastatą, įskaičius sumą, jo įmokėtą prieš varžytinių pradžią. Jeigu pastato pirkėjas nustatytu terminu neįmoka visos iš jo priklausančios sumos, tai jo įmokėtą prieš varžytinių pradžią suma jam negrąžinama ir atitenka į valstybės pajamas. Si  suma atitenka į valstybės pajamas ir tuo atveju, kai nustatoma, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytinėse.

432 straipsnis. Varžytinių aktas

Apie varžytines teismo vykdytojas surašo aktą, kuriame nurodo:

1) kas, kada ir kur įvykdė varžytines;

2) parduoto pastato pavadinimą ir trumpą jo apibūdinimą;

3) didžiausią varžytinėse pasiūlytą kainą;

4) tikslų pirkėjo pavadinimą bei jo adresą ir sumą, jo įmokėtą už pirktąjį  pastatą.

Prie akto pridedamas  varžytinėse dalyvavusių asmenų sąrašas.

Pirkėjui sumokėjus visą sumą, už kurią jis nupirko pastatą, teismo vykdytojas išduoda jam teisėjo patvirtinto pastato pardavimo iš varžytinių akto nuorašą.

Remiantis teisėjo patvirtinto akto nuorašu, pastato pirkimas turi būti įregistruojamas vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete.

Jeigu nesilaikoma šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės, pastato, pirkimas negalioja.

443 straipsnis. Varžytinių paskelbimas neįvykusiomis.

Teismo vykdytojas paskelbia varžytines neįvykusiomis:

1) jeigu Į varžytines atvyko tik vienas pirkėjas;

2) jeigu nė vienas iš atvykusiųjų nepasiūlė didesnės už pradinį pastato įkainojimą sumos;

3) jeigu pirkėjas per penkias dienas nuo varžytinių pasibaigimo neįmokėjo visos sumos, už kurią jis nupirko pastatą.

434 straipsnis. Varžytinių paskelbimo neįvykusiomis pasekmės

Jeigu varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis šio Kodekso 433 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, išieškotojui suteikiama teisė paimti pastatą sau už pradinio įkainojimo sumą.

Išieškotojas, paėmęs pastatą sau, turi per penkias dienas įmokėti į liaudies teismo depozitinę sąskaitą skirtumą tarp įkainojimo sumos ir jo daliai tenkančios sumos pagal priklausančių kiekvienam išieškotojui sumų apskaičiavimą, sudarytą, laikantis nustatytos pretenzijų patenkinimo eilės.

Jeigu pareiškimo apie pastato paėmimą sau iš išieškotojo negauta arba varžytinės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 433 straipsnyje numatytais pagrindais, teismo vykdytojas ne anksčiau kaip dešimt dienų nuo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis skiria antrąsias varžytines. Šiuo atveju pastatas gali būti perkainotas, bet ne žemiau inventorizacinio įkainojimo, o jo nesant,– ne žemiau draudimo įkainojimo. Perkainoti neleidžiama tuo atveju, kada varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 433 straipsnio 3 punkte numatytais pagrindais. Apie perkainojimą ir naujų varžytinių paskyrimą teismo vykdytojas praneša išieškotojui, skolininkui ir įkaito turėtojui.

Antrosios varžytinės paskelbiamos ir įvykdomos, laikantis taisyklių, nustatytų pirmosioms varžytinėms.

Tuo atveju, kai paskelbiamos neįvykusiomis antrosios varžytinės ir išieškotojas atsisako parduodamąjį pastatą paimti sau, areštas pastatui panaikinamas, ir išieškotojui grąžinamas vykdomasis raštas jeigu skolininkas neturi kito turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatyta taisyklė netaikoma šio Kodekso 436 straipsnyje nurodytais atvejais.

435 straipsnis. Varžytinių pripažinimas negaliojančiomis

Teismas gali pripažinti varžytines negaliojančiomis per trejus metus nuo varžytinių dienos, jeigu jos vyko, pažeidžiant nustatytas taisykles, jeigu pastatas buvo parduotas asmeniui, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytinėse, taip pat jeigu buvo teismo vykdytojo, išieškotojo ar pirkėjo piktnaudžiavimų. Jeigu piktnaudžiavusio pirkėjo veiksmai yra nusikalstami, teismas gali pripažinti varžytines negaliojančiomis per įstatymo nustatytus senaties apkaltinamajam nuosprendžiui įvykdyti terminus.

Dėl nutarties pripažinti varžytines negaliojančiomis gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

436 straipsnis. Neparduoto iš varžytinių pastato realizavimas

Kada išieškojimas nukreipiamas į pastatą patenkinti reikalavimams valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai, neparduotas iš varžytinių pastatas gali būti parduodamas be varžytinių pagal įkainojimą, nustatytą komisijos, sudarytos liaudies teisėjo nutartimi.

Pastato pardavimo aktą tvirtina liaudies teisėjas. Kai pirkėjas sumoka už pastatą liaudies teisėjo nustatytu terminu visą sumą, jam išduodamas to akto nuorašas.

Remiantis teisėjo patvirtinto pastato pardavimo akto nuorašu, pastato pirkimas turi būti Įregistruojamas vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete.

Jeigu nesilaikyta šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės, pastato pirkimas negalioja.

437 straipsnis. Teismo vykdytojo veiksmai, skolininkui neturint turto

Jeigu paaiškėja, jog išieškoti negalima dėl to, kad skolininkas neturi turto, į kurį pagal Įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas, teismo vykdytojas surašo apie tai aktą ir perduoda jį liaudies teisėjui tvirtinti.

Teisėjas patikrina, ar teismo vykdytojas ėmėsi visų reikiamų priemonių skolininko turtui, konkrečiai imant, esančiam pas kitus asmenis ir skolininkui priklausančiam iš kitų asmenų turtui, surasti ir išieškojimui į jį nukreipti.

Pripažinęs, kad aktas surašytas teisingai, teisėjas, jį patvirtina.

.Teismo vykdytojas, nustatęs, kad skolininkas neturi turto arba kad šio turto neužtenka išieškomoms sumoms pilnutinai padengti, nukreipia išieškojimą i skolininko darbo užmokestį, kitokį jo uždarbį, pensiją„ stipendiją; jeigu skolininkas jų neturi, – grąžina vykdomąjį raštą išieškotojui, o tuo atveju, kai išieškoma į valstybinio biudžeto pajamas,– atitinkamam finansų organui.

438 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį

Vykdant sprendimą, išieškojimas nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį šiais atvejais:

1) kada išieškojimas yra ne didesnis už tą skolininko mėnesinio darbo užmokesčio arba kitokio jo uždarbio, pensijos ar stipendijos dalį, į kurią pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas;

2) kada išieškomos periodinės išmokos ir kiekviena mėnesinė išmoka yra ne didesnė už tą skolininko mėnesinio darbo užmokesčio arba kitokio jo uždarbio, pensijos ar stipendijos dalį, į kurią pagal Įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas;

3) kada skolininkas neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, arba to turto neužtenka išieškomai sumai pilnutinai padengti. : :

439 straipsnis. Žinios apie skolininko uždarbį

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, taip pat piliečiai privalo, teismo vykdytojo reikalavimu, jo nustatytu terminu pateikti žinias apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir kokia jo mėnesinio uždarbio suma. Tokia pat tvarka teismo vykdytojas išreikalauja žinias apie skolininkui priklausantį atlyginimą už naudojimąsi autorine teise, teise į atradimą, . išradimą ir racionalizacinį pasiūlymą. „. „

440 straipsnis.     Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydžio apskaičiavimas

Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davimų dydis apskaičiuojamas, imant pagrindu sumas, priskaičiuotas išmokėti skolininkui, atskaičius iš jų mokesčius.

441 straipsnis. Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydis

Iš priklausančios skolininkui darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos gali būti išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus pilnutinai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant alimentus, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos valstybinio, kooperatinio, visuomeninio ar asmeninio turto plėšimu ar grobimu, atlyginimą, – penkiasdešimt procentų;

2) visų kitų rūšių išieškojimams, jeigu ko kita nenustato įstatymas,– dvidešimt procentų;

3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

442 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į pataisos darbus atliekančio skolininko uždarbį

Į skolininko, pagal teismo nuosprendį atliekančio pataisos darbus be laisvės atėmimo, uždarbį išieškojimas nukreipiamas pagal šio Kodekso 440 ir 441 straipsniuose išdėstytas taisykles, neatsižvelgiant į išskaitymus iš uždarbio, daromus pagal nuosprendi.

443 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į kitokias skolininko pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui

Išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį taisyklės taikomos, taip pat ir nukreipiant išieškojimą į priklausančius skolininkui;

1) pajamas už darbą kolūkyje;

2) autorinį atlyginimą už literatūros, mokslo ar meno kūrinį, atlyginimą už atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas, ir racionalizacinį pasiūlymą;

3) moksleivių stipendijas;

4) sumas, gaunamas atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu.

Į valstybines pensijas išieškojimas nukreipiamas sutinkamai su pensijų įstatymais.

444 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į pašalpas, mokamas socialinio draudimo tvarka, ir į kolūkių savišalpos kasų mokamas pašalpas

Į socialinio draudimo pašalpas, mokamas laikinojo nedarbingumo atveju, taip pat į kolūkių savišalpos kasų mokamas pašalpas išieškojimas gali būti nukreipiamas tiktai pagal teismo sprendimą dėl alimentų išieškojimo ir dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu.

445 straipsnis. Pinigų sumos, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas

Išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumas, kurios priklauso skolininkui:

1) kaip išeitinė pašalpa, mokama, atleidžiant darbuotoją iš darbo, ir kaip kompensacija už neišnaudotas atostogas. Išieškant alimentus, leidžiama nukreipti išieškojimą į kompensaciją už neišnaudotas atostogas, jeigu mokąs alimentus asmuo, atleidžiamas iš darbo, gauna kompensaciją už kelis neišnaudotų atostogų mėnesius, sujungus atostogas už kelerius metus;

2) kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių Įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos pagal darbo įstatymus;

3) kaip sumos, mokamos darbuotojui ryšium su tarnybine komandiruote, perkėlimu, priėmimu į darbą ir pasiuntimu dirbti Į kitas vietoves;

4) kaip vienkartinio pobūdžio premijos;

5) kaip valstybinės daugiavaikių ir vienišų motinų pašalpos;

6) kaip kūdikio gimimo pašalpa, mokama socialinio draudimo tvarka;

7) kaip laidojimo, pašalpa, mokama socialinio draudimo tvarka.

446 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį ir kitokias jo pajamas tvarka

Teismo vykdytojas pasiunčia vykdomąjį dokumentą įstaigai, įmonei ar organizacijai, kurioje skolininkas dirba arba kurioje jam priklauso atlyginimas, pensija, stipendija ar pašalpa, kartu pasiūlydamas daryti atitinkamas išskaitas ir išskaitytas sumas siuntinėti išieškoto į ui arba Į teismo depozitinę sąskaitą.

Atleidusi skolininką iš darbo, įstaiga, įmonė ar organizacija grąžina vykdomąjį dokumentą teismo vykdytojui su atžyma apie padarytas išskaitas ir apie naują skolininko darbo vietą, jeigu ji žinoma.

Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo valstybinių įstaigų ir įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų naudai, kai išieškojimas yra ne didesnis už tą skolininko mėnesinio darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos .ar stipendijos dalį, į kurią pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas, išieškotojai pasiunčia vykdyti tiesiogiai tai įstaigai, įmonei, organizacijai, kurioje skolininkas dirba arba iš kurios jis gauna pensiją ar stipendiją.

447 straipsnis. Išskaitymų iš darbo užmokesčio teisingumo kontrolė

Teismo vykdytojas sistemingai kontroliuoja, ar teisingai ir laiku daromos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų rūšių pajamų ir išskaitytos sumos pasiunčiamos išieškotojui arba pervedamos į teismo depozitinę sąskaitą!

448 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui

Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri daiktai, nurodyti teismo sprendime, teismo vykdytojas paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda juos išieškotojui arba išieško šių daiktų vertę, jeigu, vykdant sprendimą, jų nėra (226 straipsnis).

Jeigu negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba dėl kitų priežasčių ir jeigu negalima išieškoti jų vertės, teismo vykdytojas surašo aktą apie tai, kad negalima sprendimo įvykdyti, ir vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui.

449 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų pagal teismo sprendimą

Pagal teismo sprendimą turi būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik tie asmenys, kurie nurodyti. vykdomajame rašte.

Iškeldinimas vykdomas, esant iškeldinamajam ir kviestiniams. Tais atvejais, kai iškeldinamasis  slepiasi arba geruoju nevykdo teismo vykdytojo reikalavimo išsikelti iš patalpos, teismo vykdytojas iškeldina jį priverstine tvarka, esant milicijos, namų valdybos ar gatvių komiteto atstovui, o kaimo vietovėse – apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą teismo vykdytojas surašo aktą, kurį pasirašo teismo vykdytojas, kviestiniai ir kiti asmenys, kurie buvo, vykdant iškeldinimą.

Jeigu priverstinai iškeldinama, nesant iškeldinamajam, teismo vykdytojas aprašo ir įkainoja iškeldinamojo patalpoje esantį turtą, laikydamasis šio Kodekso 409 ir 411 straipsniuose nustatytų taisyklių. Aprašytasis turtas kartu su apyrašo nuorašu perduodamas saugoti namų valdybai arba asmeniui, paskirtam turto saugotoju.

450 straipsnis.     Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismo vykdytojas surašo aktą apie sprendimo neįvykdymą.

Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 227 straipsnio pirmojoje dalyje, surašytasis aktas perduodamas vykdymo vietos liaudies teisėjui, kuris priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes ryšium su tuo, kad skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 238 straipsnyje numatytas taisykles.

Jeigu, nagrinėjant aktą apie sprendimo neįvykdymą, paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti skolininko sąskaita, teismas, išieškotojo prašymu, priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.

Jeigu teismo nustatytu terminu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (227 straipsnio antroji dalis),  surašytąjį aktą teismo vykdytojas perduoda vykdymo vietos teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti skolininkui iki 100 rublių baudą ir nustato jam naują terminą sprendimui įvykdyti. Bauda išieškoma iš skolininko į valstybės pajamas.

Jeigu skolininkas antrą kartą ir tolesnius kartus pažeidžia nustatomus sprendimui įvykdyti terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio penktojoje dalyje. Tačiau bendra baudos suma negali būti didesnė kaip 300 rublių. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo valstybinė įstaiga, Įmonė, kolūkis ar kitokia kooperatinė bei visuomeninė organizacija, priemones, numatytas šio straipsnio penktojoje ir, šeštojoje dalyse, teismas,gali pritaikyti pareigūnui, kaltam sprendimo neįvykdymu. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

451 straipsnis.     Sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą neįvykdymo pasekmės

Tuo atveju, kai įmonės, įstaigos ar organizacijos administracija neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą ar į pareigas neteisėtai atleistą iš darbo ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą, jeigu tas formulavimas sukliudė darbuotojui stoti Į kitą darbą, teismas šio Kodekso 238 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Dėl nuostolių, padarytų Įmonei, įstaigai ar organizacijai, išmokant darbuotojui pinigų sumas šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais, teismas priima atskirąją nutartį, kurios nuorašą pasiunčia skolininko aukštesnei organizacijai ir prokurorui, kad būtų išspręstas ieškinio atitinkamam pareigūnui pareiškimo klausimas. : Nuostoliai, padaryti, išmokant darbuotojui pinigų sumas dėl teismo sprendimo neįvykdymo, gali būti išieškomi ieškinine tvarka įmonės, įstaigos ar organizacijos naudai iš pareigūno, kuris yra kaltas teismo sprendimo neįvykdymu. Šiais atvejais priteisiamų iš pareigūnų sumų dydį nustato darbo įstatymai.

Keturiasdešimtasis skirsnis

Sprendimų vykdymas valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų atžvilgiu

452 straipsnis. Bendrų taisyklių taikymas

Sprendimai valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų atžvilgiu vykdomi pagal taisykles, numatytas šio Kodekso trisdešimt aštuntajame, trisdešimt devintajame, keturiasdešimt pirmajame ir keturiasdešimt antrajame skirsniuose, su išimtimis ir papildymais, nurodytais, šiame skirsnyje.

453 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į lėšas

Išieškojimas iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir „kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pirmąja eile nukreipiamas į skolininko lėšas, esančias kredito įstaigose, pagal TSR Sąjungos įstatymų nustatytas taisykles.

454 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į lėšas tvarka

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, turinčios sąskaitas kredito įstaigose, nukreipdamos išieškojimą į kredito Įstaigose esančias skolininkų lėšas, pateikia vykdomąjį dokumentą tiesiogiai atitinkamoms kredito įstaigoms, kad būtų priverstine tvarka „nurašytos lėšos.

Tais atvejais, kai lėšos išieškomos piliečių naudai iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, teismo vykdytojas perduoda vykdomąjį dokumentą arba tiesiogiai skolininkui, kad šis išmokėtų išieškotojui priklausančias sumas, arba atitinkamai kredito įstaigai, kad būtų priverstine tvarka nurašytos lėšos iš skolininko sąskaitos į teismo depozitinę sąskaitą.

Sąlygas ir tvarką, kuriomis duodamos lėšos įstaigų ir kitokių iš valstybinio biudžeto išlaikomų valstybinių organizacijų įsiskolinimui padengti, jeigu šio įsiskolinimo negalima padengti iš jų sąmatos lėšų, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

455 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į valstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų turtą

Jeigu valstybinė įstaiga, įmonė, organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą, išskyrus įmones, pastatus, įrenginius, įrengimus ir kitą turtą, priskiriamą prie pagrindinių priemonių, sėklos ir pašaro fondus, taip pat į kitokius apyvartinius fondus tose ribose, kurios reikalingos normaliai valstybinės įstaigos, įmonės, organizacijos veiklai.

Nukreipti išieškojimą į įstaigų, įmonių ir organizacijų, išlaikomų iš valstybinio biudžeto, turtą neleidžiama.

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų  paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

456 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų ir jų susivienijimų turtą

Jeigu kolūkis, kitokia kooperatinė organizacija ir jų susivienijimas neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas Į skolininkui priklausantį turtą, išskyrus įmones, kultūrines buitines įstaigas, pastatus, įrenginius, traktorius, kombainus, kitas mašinas, transporto priemones ir kitokį turtą, priskiriamą, prie pagrindinių priemonių, sėklos ir pašaro fondus, taip pat degalus, trąšas ir kitokius apyvartinius fondus, reikalingus normaliai kolūkio, kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimo veiklai.

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

457 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į profesinių sąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų turtą

Jeigu profesinė sąjunga ir kitokia visuomeninė organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą, išskyrus įmones, pastatus, įrenginius, įrengimus ir kitokį turtą, priskiriamą prie įmonių, sanatorijų, poilsio namų, kultūros rūmų, klubų, stadionų ir pionierių stovyklų pagrindinių priemonių, kultūros švietimo fondus, taip pat kitokias lėšas tose ribose, kurios reikalingos normaliai visuomeninės organizacijos veiklai,

Tvarką, kuria nukreipiamas išieškojimas pagal kredito Įstaigų pretenzijas dėl jų duotų paskolų grąžinimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai,

458 straipsnis. Turto realizavimas

Valstybinių Įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų turtas išieškomoms sumoms padengti realizuojamas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR Įstatymų nustatyta tvarka.

459 straipsnis. Išieškojimo tvarka, likviduojant organizacijas

Likviduojant valstybinę įstaigą, įmonę, kolūkį ir kitokią kooperatinę bei visuomeninę organizaciją, jų įsiskolinimas išieškomas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

Keturiasdešimt pirmasis skirsnis

Išieškotų sumų paskirstymas tarp išieškotoji

460 straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas iš ieškotojams

Iš sumų, teismo vykdytojo išieškotų iš skolininko, pradžioje padengiamos vykdymo išlaidos, o likusi sumą eina išieškotojų reikalavimams patenkinti. Suma, kurį, lieką, patenkinus visus reikalavimus, grąžinama . skolininkui.

Išieškotas iš skolininko ir perduotinas išieškotojams sumas teismo vykdytojas įskaito į teismo depozitinę sąskaitą, o paskui šios sumos nustatyta tvarka išmokamos arba pervedamos.

Sumas, kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, teismo vykdytojas įneša tiesiogiai į atitinkamas TSRS Valstybinio banko įstaigas.

Sumos, išieškotos užsienyje gyvenančių asmenų naudai, išieškotojui pervedamos nustatyta tvarka.

461 straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo

Vykdant išieškojimą, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo.

462 straipsnis, išieškotojų reikalavimų patenkinimo eilė

Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti, ši suma paskirstoma tarp išieškotojų šio Kodekso 463-470 straipsniuose nustatyta eilės tvarka.

Kiekvienos paskesnės eilės išieškotojų reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimai.

Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiškai patenkinti visiems vienos eilės reikalavimams, tie reikalavimai patenkinami proporcingai priteistai kiekvienam išieškotojui sumai.

463 straipsnis. Pirmosios eilės išieškojimai

Pirmąja eile patenkinami: darbininkų ir tarnautojų reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių; reikalavimai išieškoti alimentus; reikalavimai išmokėti atlyginimą, priklausantį autoriams už naudojimąsi autorine teise, teisė į atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas, ir racionalizacini pasiūlymą; reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu.

Visiškai patenkinus nurodytuosius reikalavimus, patenkinami socialinio draudimo reikalavimai.

464 straipsnis. Antrosios eilės išieškojimai

Antrąja eile patenkinami; reikalavimai, kylantys iš valstybinių ir vietinių mokesčių bei nemokestinių įmokų į biudžetą; valstybinio draudimo organų reikalavimai, kylantys iš privalomojo draudimo.

465 straipsnis. Trečiosios eilės išieškojimai

Trečiąja eile patenkinami neužtikrinti įkeitimu valstybinių kredito įstaigų reikalavimai, kylantys iš jų kredito operacijų, jeigu įstatymas nėra nustatęs tokiems reikalavimams patenkinti kitokios eilės.

466 straipsnis. Ketvirtosios eilės išieškojimai

Ketvirtąja eile patenkinami neužtikrinti įkeitimu valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų reikalavimai.

467 straipsnis. Penktosios eilės išieškojimai

Penktąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

468 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą

Į įkeistą turtą išieškojimas gali būti nukreipiamas, kai neužtenka skolininko kito turto visiškai patenkinti visiems pareikštiems jam neužtikrintiems įkeitimu reikalavimams. Šiuo atveju išieškojimas į įkeistą turtą nukreipiamas tokia tvarka:

1) užtikrinti įkeitimu valstybinių kredito įstaigų reikalavimai patenkinami po to, kai patenkinti pirmosios eilės išieškojimai, jeigu įstatymas nėra nustatęs tokiems reikalavimams patenkinti kitokios eilės;

2) kiti užtikrinti įkeitimu reikalavimai patenkinami po to, kai patenkinti pirmosios ir antrosios eilių išieškojimai,

Įkaito turėtojas, įkeistą turtą paėmęs sau, privalo patenkinti reikalavimus, turinčius pirmenybę prieš jo reikalavimą, tačiau tik tiek, kiek jie neviršija to turto vertės.

469 straipsnis. Ypatingosios išieškojimo taisyklės

Transporto organizacijų teisę į pirmenybę patenkinti jų reikalavimus iš pervežamo krovinio vertės nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Eilę, kuria nukreipiami išieškojimai į valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų sąskaitas, esančias kredito įstaigose, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

470 straipsnis. Nuosprendžių dalies, liečiančios turto konfiskavimą, vykdymo eilė

Vykdant teismo nuosprendžio dalį, liečiančią turto konfiskavimą, skolininko turtas realizuojamas po to, kai patenkinti visi pareikšti skolininkui reikalavimai, atsiradę, prieš tardymo ar teismo organams areštuojant nuteistojo turtą.

Reikalavimai išieškoti alimentus ir atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, patenkinami ir tuo atveju, jeigu jie atsirado po to„ kai buvo areštuotas nuteistojo turtas.

471 straipsnis. Teismo vykdytojo sudaromas apskaičiavimas

Jeigu yra keli išieškotojai ir neužtenka išieškotos iš skolininko pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai patenkinti, teismo vykdytojas, laikydamasis nustatytos išieškojimų eilės ir proporcingumo, sudaro pinigų paskirstymo tarp išieškotojų apskaičiavimą ir pateikia jį liaudies teisėjui tvirtinti.

Dėl teisėjo nutarties patvirtinti ar pakeisti teismo vykdytojo apskaičiavimą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Keturiasdešimt antrasis skirsnis

Skolininko ir kitų asmenų teisių gynimas, vykdant teismo sprendimą

472 straipsnis. Teismo vykdytojo veiksmų apskundimas ir užprotestavimas

Dėl teismo vykdytojo veiksmų, atliktų, vykdant sprendimą, arba dėl atsisakymo tokius veiksmus atlikti išieškotojas, skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys gali paduoti skundą, o prokuroras – protestą. Skundas ir protestas paduodami tam teismui, prie kurio yra teismo vykdytojas, per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią teismo vykdytojas atliko skundžiamą veiksmą, arba nuo tos dienos, kurią nurodytieji asmenys, nepainformuoti apie veiksmo atlikimo laiką ir vietą, sužinojo apie jį.

Jeigu teismo vykdytojas, areštuodamas turtą, pažeidžia įstatymą ir tai sudaro pagrindą areštui panaikinti, teismas gali ir savo iniciatyva išnagrinėti arešto panaikinimo klausimą.

Skundai ir protestai dėl teismo vykdytojo veiksmų nagrinėjami teismo posėdyje, pranešus išieško tojui, skolininkui, kitiems suinteresuotiems asmenims ir padavusiam protestą prokurorui. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.

Skundo ar protesto padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų. Tačiau teisėjas gali sustabdyti vykdymo veiksmus, jeigu laiko tai esant reikalinga.

Dėl teismo nutarties, priimtos teismo vykdytojo veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

473 straipsnis. Kitų asmenų teisių gynimas, vykdant sprendimą

Kiti asmenys gali pareikšti ginčą dėl civilinės teisės, susijusį su turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, priklausymu. Tą ginčą nagrinėja teismas pagal ieškininės teisenos taisykles.

Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti tiek nepriklausančio skolininkui turto savininkas, tiek ir teisėtas jo valdytojas.

Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas areštuotas ryšium su jo konfiskavimu, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir atitinkamas finansų organas.

Jeigu areštuotasis turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, tai ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie įgijo tą turtą. Patenkinus ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo, išieškotojo ir skolininko nagrinėja teismas ieškinine tvarka.

474 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimas

Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir, iš naujo išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis ar nutarimas nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad iš ieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus, skubiai įvykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.

Jeigu grąžinti turtą negalima, teismas savo sprendime, nutartyje ar nutarime numato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas,– suma, gauta, realizavus jį.

475 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas pirmosios instancijos teisme

Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį naujame sprendime ar nutartyje, kuriuo užbaigiama byla.

Jeigu iš naujo nagrinėjusis bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, tai atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl Įvykdymo atgręžimo. Tas pareiškimas paduodamas bendrojo ieškininės senaties termino ribose, neapmokamas valstybiniu mokesčiu ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą.