DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

8) jeigu, mirus piliečiui, kuris buvo viena iš bylos  šalių, ginčo teisiniame santykyje neleidžiamas teisių perėmimas.

244 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

Byla nutraukiama teismo, nutartimi. Jeigu, byla nutraukiama dėl jos nežinybingumo teismo organams, teismas privalo nurodyti į kurį organą pareiškėjas turi kreiptis.

Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo.pačiu pagrindu neleidžiama.

Aštuonioliktasis skirsnis

Ieškinio palikimas nenagrinėto

245 straipsnis. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai

Teismas ieškinį palieka nenagrinėtą:

1) jeigu ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;

2) jeigu ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo;

3) jeigu pareiškimą ieškovo vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu ieškovas, gavusis šaukimą, bet neprašiu sis nagrinėti bylą, jam nesant, pakartotinai neatvyko į teismo posėdį ir jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės;

6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą, joms nesant, antrą kartą šaukiamos, neatvyko be svarbių priežasčių, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą.

246 straipsnis. Ieškinio palikimo nenagrinėto tvarka ii  pasekmės

Tais atvejais, kada ieškinys paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiamą teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 245 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.

Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas ieškiniui palikti nenagrinėtam, ieškovas turi teisę vėl pareikšti tą patį ieškinį bendra tvarka.

Dėl teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas  ir atskirasis protestas.

Devynioliktasis skirsnis

Teismo nutartis

247 straipsnis. Nutarties priėmimas

Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis.

Teismas priima nutartis pasitarimo kambaryje šio Kodekso 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Jas pasirašo visa teismo sudėtis.

Išspręsdamas nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį, pasitaręs vietoje, neišeidamas į pasitarimo kambarį. Tokią nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą.

Nutartys, jas priėmus, tuojau balsu perskaitomos.

248 straipsnis. Nutarties turinys

Nutartyje turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;

3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas;

4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai, kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymų, kuriais teismas vadovavosi, nurodymas;

6) teismo nutarimas;

7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

Nutartyje, kurią teismas priima, neišeidamas į pasitarimo kambarį, turi būti žinios, išvardytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose.

249 straipsnis. Teismo nutarčių nuorašų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims

Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti, bylą, palikti ieškinį nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal teismingumą nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos.

250 straipsnis. Teismo atskirosios nutartys

Jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškelia aikštėn atskirų pareigūnų arba piliečių padarytus teisėtumo ar socialistinio bendro gyvenimo taisyklių pažeidimus arba esminius trūkumus valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbe, jis priima atskirąją nutartį ir pasiunčia ją atitinkamoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, pareigūnams arba darbo žmonių kolektyvams. Šie privalo pranešti teismui apie priemones, kurių jie ėmėsi, per vieną mėnesį nuo atskirosios nutarties nuorašo gavimo dienos.

Dėl teismo atskirosios nutarties gali būti duodamas atskirasis protestas.

251 straipsnis. Teismo veiksmai, kai, nagrinėjant civilinę bylą, išaiškinami nusikaltimo požymiai

Jeigu, nagrinėdamas civilinę bylą, teismas išaiškina šalies arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.

Šiais atvejais teismas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, arba išnagrinėja civilinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą, arba perduoda civilinį ieškinį nagrinėti baudžiamojoje byloje.

Dvidešimtasis skirsnis

Protokolai

252 straipsnis. Privalomumas rašyti protokolą

Apie kiekvieną pirmosios instancijos teismo posėdį, taip pat apie kiekvieną atskirą procesinį veiksmą, atliekamą ne posėdyje, rašomas protokolas.

253 straipsnis. Protokolo turinys

Teismo posėdžio ar atskiro ne posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai.

Protokole, konkrečiai imant, nurodoma:

1) teismo posėdžio ar procesinio veiksmo atlikimo metai, mėnuo, diena ir vieta;

2) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pradžios laikas ir pabaigos laikas;

3) teismo, nagrinėjančiu bylą ar atliekančio atskirą procesinį veiksmą, pavadinimas, teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, prokuroras, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų pavardės, vardai ir tėvavardžiai;

4) ginčo dalykas;

5) žinios apie dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų atvykimą ir apie jų neatvykimo priežastis;

6) pirmininkaujančiojo patvarkymai ir teismo nutartys; priimtos, neišeinant j. pasitarimo kambarį;

7) dalyvaujančių:.byloje asmenų pareiškimai;

8) teismo išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesinių teisių ir pareigų;

9) dalyvaujančių byloję asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, žodinis eksperto išaiškinimas savo išvados, daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūros duomenys;

10) valstybinio valdymo organo išvada;

11) visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovo nuomonė;

12) teisminių ginčų turinys ir prokuroro išvada;

13) žinios apie nutarčių ir sprendimo perskaitymą balsu;

14) žinios apie sprendimo turinio, sprendimo apskundimo tvarkos ir termino išaiškinimą.

254 straipsnis. Protokolo rašymas

Protokolus rašo sekretorius pačiame teismo posėdyje arba atliekant atskirą procesinį veiksmą ne posėdyje.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai.

Protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptariami.

255 straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo tos dienos, kurią jis pasirašytas, gali pateikti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami jo neteisingumus ir neišsamumą.

256 straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

Pastabas dėl protokolo išnagrinėja pirmininkaujantysis. Sutikdamas su pastabomis, jis patvirtina, kad jos yra teisingos.

Jeigu pirmininkaujantysis nesutinka su pateiktosiomis pastabomis, jos pateikiamos nagrinėti teismui. Šiuo atveju pirmininkaujantysis ir bent vienas „iš liaudies tarėjų turi būti iš dalyvavusių bylos nagrinėjime teisėjų tarpo.

Reikiamais atvejais šaukiami pateikusieji pastabas dėl protokolo asmenys. Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima nutartį patvirtinti jų teisingumą arba atmesti jas. Ir vienu, ir antru atveju pastabos prijungiamos prie bylos.

Pastabos,dėl protokolo turi būti: išnagrinėjamos per tris dienas nuo jų pateikimo: dienos.

II. BYLŲ, KYLANČIŲ Iš ADMINISTRACINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TEISENA

Dvidešimt pirmasis skirsnis

Bendrieji nuostatai

257 straipsnis. Teismo nagrinėjamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių

Teismas nagrinėja bylas:

1) pagal skundus dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose;

2) pagal skundus dėl administracinių organų veiksmų;

3) dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių.

258 straipsnis. Bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka

Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, teismai nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Dvidešimt antrasis skirsnis

Skundų dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose teisena

259 straipsnis. Skundo padavimas

Kiekvienas pilietis, nesutikdamas su Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, priimtu pagal jo pareiškimą dėl netaisyklingumo rinkėjų sąrašuose (neįrašymas į sąrašą, netaisyklingas Įrašymas į sąrašą, išbraukimas iš sąrašo, pavardės, vardo, tėvavardžio iškraipymas), gali dėl vykdomojo komiteto sprendimo paduoti skundą atitinkamos rinkimų apylinkės buveinės vietos liaudies teismui.

Teismas priima skundą savo žinion tuo atveju, jeigu pareiškimą nagrinėjo ir atmetė atitinkamos Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, paskelbęs rinkėjų sąrašus.

Jeigu skundas paduodamas teismui, prieš tai ne padavus pareiškimo Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, teisėjas perduoda skundą atitinkamam vykdomajam komitetui ir apie tai praneša pareiškėjui.

260 straipsnis. Skundo išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundas turi būti išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo padavimo momento.

Skundą nagrinėja teismas, pranešęs pareiškėjui ir Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, o tais atvejais, kai skundas liečia ne pareiškėją, o kitą pilietį,– taip pat ir šiam piliečiui. Tačiau nurodytų šiame straipsnyje asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą. Bylą pagal skundą dėl netaisyklingumo rinkėjų sąraše teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui.

261 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas, kuriuo nustatomas netaisyklingumas rinkėjų sąraše, yra galutinis. Jis yra pagrindas Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui padaryti pataisas rinkėjų sąraše. Šį sprendimą priėmus, jo nuorašas tuojau pasiunčiamas atitinkamam Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

Dvidešimt trečiasis skirsnis

Skundų dėl administracinių organų veiksmų teisena

262 straipsnis. Teismo nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl administracinių organų veiksmų

Įstatymo numatytais atvejais teismas šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėja piliečių ir pareigūnų skundus dėl veiksmų tų administracinių organų ar pareigūnų, kuriems įstatymas yra suteikęs teisę administracine tvarka skirti ir išieškoti baudas.

263 straipsnis. Skundo padavimas

Per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią įteiktas administracinių organų, ar pareigūnų nutarimo skirti baudą arba daryti išiešką, administracine tvarka nuorašas, piliečiai ir pareigūnai turi teisę apskųsti atitinkamus administracinių organų ar pareigūnų veiksmus savo gyvenamosios vietos liaudies teismui.

Skundo padavimas sustabdo išieškojimą administracine tvarka.

264 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Teismas nagrinėja skundą per penkiolika dienų nuo skundo gavimo dienos, šaukdamas padavusį skundą asmenį, o reikiamais atvejais – taip pat ir liudytojus.

Apie skundo nagrinėjimo dieną pranešama prokurorui, taip pat skyrusiam baudą administraciniam organui ar pareigūnui.

Nurodytųjų asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

Nagrinėdamas bylą, teismas privalo nustatyti, ar asmuo, kuriam skirta bauda, yra kaltas administraciniu nusižengimu, patikrinti paskyrusio baudą administracinio organo ar pareigūno veiksmų teisėtumą, patikrinti, ar bauda skirta, remiantis galiojančiaisiais įstatymais, ar ją skyrė turintis tokią teisę organas arba pareigūnas, ar paskirtos baudos suma neviršija įstatymo nustatyto dydžio, ar, nustatant baudą, atsižvelgta į nusižengimo sunkumą, į asmens, kuriam skirta bauda, asmenybę ir turtinę jo padėtį, taip pat ar nėra pasibaigę baudai skirti senaties terminai.

Jeigu išieškojimas nukreiptas Į turtą, teismas  privalo patikrinti, ar turto areštas atitinka įstatymo.reikalavimus.

265 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas priima byloje vieną iš šių sprendimų:

skundą atmesti, jeigu nutarimas skirti baudą yra teisėtas;

sumažinti baudos sumą iki įstatymo nustatytos ribos, jeigu skirtosios baudos suma–viršija tą riba;

panaikinti nutarimą,  kuriuo skirta bauda, jeigu tas nutarimas yra neteisėtas.

Atskirais atvejais, priklausomai nuo nusižengimo sunkumo, pažeidėjo asmenybės ir turtinės jo padėties, teismas turi teisę sumažinti baudą, vietoj skirtosios baudos pažeidėją įspėti arba perduoti jo atžvilgiu medžiagą jo darbo, mokymosi ar gyvenamosios vietos draugiškajam teismui arba visuomeninėms organizacijoms, kad būtų imtasi visuomeninio poveikio priemonių.

Teismo sprendimas yra galutinis.

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

Bylos dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ancdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių

266 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokų išieškojimo iš piliečių paduoda atitinkamai nepriemokininko gyvenamosios vietos ar jo nuolatinio darbo vietos rajono ar miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto finansų skyrius arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

267 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma: nepriemokininko pavardė, vardas, tėvavardis ir jo gyvenamoji vieta, įstatymas, pagal kurį pilietis turi sumokėti atitinkamas įmokas; įmokų suma ir jų sumokėjimo terminai; išieškotina nepriemokos ir delspinigių suma, taip pat įmokos, dėl kurios susidarė nepriemoka, terminas.

Prie pareiškimo turi būti pridedama: mokamojo pranešimo ar draudimo liudijimo nuorašas arba išrašas iš nepriemokininko asmeninės sąskaitos, kartu nurodant mokamojo dokumento įteikimo nepriemokininkui laiką, įmokos dydį ir terminus; išrašas iš visuotinio piliečių susirinkimo nutarimo apsimokestinti ir apie apsimokestinimo sumą; aktas apie nepriemokininko turto areštą, o jeigu nepriemokininkas neturi turto, į kurį pagal įstatymą gali būti nukreipiamas išieškojimas,– aktas apie turto nebuvimą ir kitų asmenų pažyma apie priklausančias iš jų nepriemokininkui pinigų sumas.

268 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Nagrinėdamas bylą, teismas turi patikrinti: ar įstatymas numato šią įmokos rūšį; ar yra teisėtas pagrindas reikalauti, kad pilietis sumokėtų tą įmoką; ar išieškojimo organai laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos pareikalauti, kad pilietis sumokėtų tą įmoką; ar išieškojimo organai atsižvelgė į lengvatas, jeigu pilietis pagal įstatymą turi teisę į jas; ar turto areštas atitinka TSR Sąjungos įstatymų dėl mokesčių ir nemokestinių įmokų išieškojimo reikalavimus.

Jeigu teismas nustato, kad įmokos dydis apskaičiuotas neteisingai, jis savo nutartimi sustabdo bylą ir pasiunčia medžiagą išieškojimo organui patikrinti. Jeigu išieškojimo organas nesutinka su teismo nutartimi, byla gali būti atnaujinama su sąlyga, kad pareiškimą dėl išieškojimo patvirtina aukštesnės įstaigos, kuriai pavaldus išieškojimo organas, vadovas.

269 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, nustatęs, kad reikalavimas išieškoti nepriemoką yra teisėtas, priima sprendimą paimti iš nepriemokininko turtą pagal pateiktą teismui turto arešto aktą, o jeigu turto nėra,–nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, priklausančias nepriemokininkui iš kitų asmenų.

Jeigu į turto arešto aktą įtrauktas turtas, į kurį pagal įstatymą išieškojimas negali būti nukreipiamas, teismas panaikina areštą tam turtui.

Jeigu teismas nustato, kad reikalavimas išieškoti nepriemoką yra neteisėtas, jis pareikštąjį reikalavimą atmeta.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškoti iš piliečių valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, privalomojo ančdėlinio draudimo ir apsimokestinimo nepriemokas vykdo atitinkamas išieškojimo organas pagal TSR Sąjungos įstatymų numatytas taisykles.

III. YPATINGOJI TEISENA

Dvidešimt penktasis skirsnis

Bendrieji nuostatai

270 straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka

Prie bylų, teismo nagrinėjamų ypatingosios teisenos: tvarka, priklauso bylos:

1) dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo;

2) dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančių ir dėl piliečio paskelbimo mirusiu;

3) dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu;

4) dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų;

5) dėl neteisingumų civilinės metrikacijos įrašuose nustatymo;

6) dėl turto pripažinimo bešeimininkiu;

7) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo (šaukiamoji teisena);

8) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymo.

271 straipsnis. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarka

Ypatingosios teisenos bylas teismai nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis, ir. papildymais, kuriuos nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR Įstatymai.

Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir suinteresuotiems piliečiams, valstybinio valdymo organams, valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms.

Jeigu, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais.

Dvidešimt šeštasis skirsnis

Turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymas

272 straipsnis. Teismo nagrinėjamos bylos dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso piliečių arba organizacijų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas.

Teismas nagrinėja bylas:

1) dėl giminystės santykių nustatymo;

2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo;

3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos, ištuokos ir mirties įregistravimo fakto nustatymo;

4) dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo įstatymo numatytais atvejais, jeigu santuoka negali būti įregistruota civilinės metrikacijos organuose dėl to, kad vienas iš sutuoktinių yra miręs;

5) dėl nustatymo fakto, kad teisę nustatantys dokumentai (išskyrus partinį, komjaunimo, profesinės sąjungos bilietus, karinius dokumentus, pasą ir civilinės metrikacijos organų duodamus liudijimus) priklauso asmeniui, kurio vardas, tėvavardis ar pavardė, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens vardu, tėvavardžiu ar pavarde, nurodytais pase ar gimimo liudijime;

6) dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; :.

7) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo;

8) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos organai atsisako įregistruoti mirties įvykį;

9) dėl palikimo priėmimo., taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo;

10) dėl kitokių turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

273 straipsnis. Sąlygos, reikalingos turintiems juridinę reikšmę faktams nustatyti

Teismas nustato turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų.

274 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui, išskyrus bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise faktų, taip pat palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo, dėl kurių pareiškimai paduodami atitinkamai pastato buvimo vietos ir palikimo atsiradimo vietos teismui.

275 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia pareiškėjui nustatyti tą faktą, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atstatyti dokumentų, patvirtinančių tą faktą, nurodomi įrodymai, patvirtinantys šį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima atstatyti prarastų dokumentų.

276 straipsnis. Teismo sprendimas

Tais atvejais, kada teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos organuose arba įformintas kituose organuose, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neatstoja tų organų duodamų dokumentų.

Dvidešimt septintasis skirsnis

Piliečio pripažinimas nežinia kur esančiu ir piliečio paskelbimas mirusiu

277 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys paduoda pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui.

278 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia: pareiškėjui pripažinti pilietį nežinia kur esančiu arba paskelbti pilietį mirusiu, taip pat turi būti išdėstomos aplinkybės, patvirtinančios piliečio nežinia kur buvimą, arba aplinkybės, sudariusios dingusiajam be žinios piliečiui mirties grėsmę ir duodančios pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo.

279 straipsnis. Bylos paruošimas

Liaudies teisėjas, ruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, išaiškina, kurie asmenys (giminaičiai, bendradarbiai ir pan.) gali suteikti žinių apie nesantįjį, taip pat užklausia paskutinės žinomos nesančioj o gyvenamosios ir darbo vietos atitinkamas organizacijas (namų valdybas, milicijos organus, Darbo žmonių deputatų tarybas) apie turimas apie jį žinias. ...

Priėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas gali pasiūlyti globos ir rūpybos organui, kad šis įsteigtų nesančioj o turtui globą, arba imasi kitokių priemonių nesančioj o turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti iš to turto lėšų išlaikyti nesančiojo išlaikytiniams, kuriuos jis pagal įstatymą privalėjo išlaikyti.

Priėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas priima nutartį paskelbti vietiniame laikraštyje apie bylos dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu iškėlimą. Laikraštyje tai skelbiama pareiškėjo lėšomis.

280 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Jeigu per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos negaunama tikrų žinių apie piliečio, dėl kurio pripažinimo nežinia kur esančiu arba paskelbimo mirusiu iškelta byla, buvimo vietą, teisėjas skiria bylą nagrinėti.

Pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio pirmojoje dalyje, teismas išnagrinėja bylą per terminus, nustatytus šio Kodekso 121 straipsnyje, šaukdamas pareiškėją, kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis ir pareiškime nurodytus liudytojus.

Bylą dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl piliečio paskelbimo mirusiu teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui.

281 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pripažinti pilietį nežinia kur esančiu yra pagrindas nesančiojo piliečio turto buvimo vietos globos ir rūpybos organui įsteigti šiam turtui globą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti pilietį mirusiu yra pagrindas teismo buveinės vietos civilinės metrikacijos organui įrašyti į civilinės metrikacijos knygą mirties Įrašą, taip pat yra pagrindas globos ir rūpybos organui, jeigu yra reikalas, įsteigti paskelbto mirusiu piliečio turtui globą.

282 straipsnis. Pripažinto nežinia kur esančiu arba paskelbto mirusiu piliečio atvykimo ar jo buvimo vietos pa aiškėjimo pasekmės

Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu pilietis atvyksta ar paaiškėja jo buvimo vieta, liaudies teismas nauju sprendimu panaikina pirmiau priimtą savo sprendimą.

Naujajam teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašai pasiunčiami globos ir rūpybos organui – piliečio turto globai panaikinti ir civilinės metrikacijos organui – mirties Įrašui anuliuoti.

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

Piliečio pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu

283 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Byla dėl piliečio pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės arba ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis gali būti pradedama jo šeimos narių, prokuroro, globos ir rūpybos organo, psichiatrinės gydymo įstaigos ir visuomeninių organizacijų pareiškimu.

Pareiškimas dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to piliečio gyvenamosios vietos liaudies teismui, o jeigu tas pilietis atiduotas į psichiatrinę gydymo įstaigą,– gydymo įstaigos buveinės vietos liaudies teismui.

284 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl piliečio pripažinimo neveiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios psichinį sutrikimą, dėl kurio tas pilietis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų.

Pareiškime dėl piliečio pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios, kad dėl to piliečio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje.

285 straipsnis. Bylos paruošimas

Jeigu yra pakankamai duomenų apie piliečio psichinę ligą ar silpnaprotystę, liaudies teisėjas bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui tvarka skiria psichinei jo būsenai nustatyti teisminę psichiatrinę ekspertizę ir išreikalauja kitus dokumentus, rodančius jo sveikatos būklę.

Išimtiniais atvejais, jeigu asmuo aiškiai vengia teisminės psichiatrinės ekspertizės, teismas savo posėdyje, dalyvaujant prokurorui ir psichiatrui, gali priimti nutartį priverstinai pasiųsti pilietį, teisminei psichiatrinei ekspertizei padaryti.

286 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Bylą dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu teismas nagrinėja, būtinai dalyvaujant prokurorui ir globos ir rūpybos organo atstovui. Pilietis, dėl kurio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjama byla, šaukiamas į teismo posėdį, jeigu tai galima, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

Teismo išlaidos, susijusios su išnagrinėjimu bylos dėl piliečio pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, padengiamos iš valstybės lėšų.

Jeigu teismas nustato, jog šeimos nariai veikė nesąžiningai, siekdami, kad žinomai nepagrįstai būtų atimtas arba apribotas piliečio veiksnumas, tai išieško iš jų visas teismo išlaidas.

287 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pripažinti pilietį neveiksniu arba ribotai veiksniu yra pagrindas globos ir rūpybos organui skirti neveiksniajam globėją, o ribotai veiksniam – rūpintoją.

288 straipsnis. Pasveikusio piliečio pripažinimas veiksniu

Jeigu pripažintas neveiksniu pilietis pasveiksta arba žymiai pagerėja jo sveikatos būklė, teismas, globėjo, taip pat šio Kodekso 283 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų pareiškimu, remdamasis atitinkama teisminės psichiatrinės ekspertizės išvada, priima sprendimą pripažinti pasveikusįjį veiksniu.

Jeigu pilietis nustoja piktnaudžiavęs alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, teismas, paties šio piliečio, jo rūpintojo, taip pat šio Kodekso 283 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų pareiškimu, priima sprendimą panaikinti piliečio veiksnumo apribojimą.

Teismo sprendimo nuorašas pasiunčiamas globos ir rūpybos organui piliečio globai arba rūpybai panaikinti.

Dvidešimt devintasis skirsnis

Skundų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų išsprendimas

289 straipsnis. Skundo padavimas

Suinteresuotas asmuo, laikantis neteisingu notarinį veiksmą, atliktą notaro ar organo, atliekančio notarinius veiksmus, arba atsisakymą atlikti tokį veiksmą, turi teisę paduoti dėl to skundą teismui.

Skundas paduodamas valstybinės notarinės kontoros ar kito organo, atliekančio notarinius veiksmus, buveinės vietos liaudies teismui per dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie atliktą notarinį veiksmą arba apie atsisakymą atlikti tokį veiksmą.

Reikalavimą, pagrįstą vykdomuoju užrašu, skolininkas gali ginčyti tiktai pagal bendras ieškininės teisenos taisykles.

290 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Teismas nagrinėja skundą, pranešęs pareiškėjui, notarinei kontorai ar kitam organui, kurio veiksmas ar atsisakymas atlikti veiksmą yra skundžiamas. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

291 straipsnis. Teismo sprendimas

Patenkindamas skundą, teismas priima sprendimą, kuriuo panaikina atliktą notarini veiksmą arba įpareigoja notarą ar organą, atliekanti notarinius veiksmus, atlikti notarini veiksmą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašas pasiunčiamas notarinei kontorai ar atliekančiam notarinius veiksmus organui.

Trisdešimtasis skirsnis

Civilinės metrikacijos įrašų neteisingumo nustatymas

292 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimas dėl Įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos liaudies teismui.

Teismas nagrinėja bylą dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos organai atsisakė ištaisyti tą įrašą.

Pareiškime turi būti nurodoma, kuo yra neteisingas įrašas civilinės metrikacijos knygose, kada ir kuris civilinės metrikacijos organas atsisakė“, ištaisyti tą įrašą.

293 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Teismas nagrinėja pareiškimą dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose ištaisymo, šaukdamas pareiškėją, civilinės metrikacijos organo atstovą ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis.

294 straipsnis. Teismo sprendimas

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas Įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumas, yra pagrindas civilinės metrikacijos organams tą Įrašą ištaisyti.

Trisdešimt pirmasis skirsnis

Turto pripažinimas bešeimininkiu

295 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paduoda vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, finansų organas arba kolūkis turto buvimo vietos liaudies teismui.

296 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodoma, kuris turtas yra pripažintinas bešeimininkiu, taip pat turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad negalima nustatyti turto savininko.

297 straipsnis. Bylos paruošimas

Teisėjas, paruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, išaiškina, kurie asmenys (savininkai, faktiniai turto valdytojai ir kt.) gali suteikti žinių apie tai, kam turtas priklauso, taip pat užklausia atitinkamas organizacijas (namų valdybas„ apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybas, komunalinio ūkio organus), kokias jos turi apie šį turtą žinias.

298 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Teismas nagrinėja pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, šaukdamas pareiškėją ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis.

299 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, pripažinęs, kad turtas neturi savininko arba turto savininkas nežinomas, priima sprendimą pripažinti turtą bešeimininkiu ir perduoti ji valstybės arba kolūkio nuosavybėn.

Trisdešimt antrasis skirsnis

Teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymas (saukiamoji teisena)

300 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Asmuo, praradusis pareikštinį dokumentą, Įstatymo nurodytais atvejais, konkrečiai imant, praradęs valstybinės darbo taupomosios kasos išduotą pareikšime taupomąją knygelę ar valstybinių paskolų obligacijų priėmimo pasaugoti liudijimą, gali prašyti rajono (miesto) liaudies teismą pripažinti prarastą dokumentą negaliojančiu ir atstatyti teises pagal prarastą dokumentą.

Pareiškimas dėl prarasto pareikštinio dokumento pripažinimo negaliojančių paduodamas išdavusios tą dokumentą įstaigos buveinės vietos liaudies teismui.

Pareiškime turi būti nurodomi prarasto dokumento ..skiriamieji požymiai ir išdavusios tą dokumentą įstaigos pavadinimas, taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas prarastas.

301 straipsnis. Teisėjo veiksmai, priėmus pareiškimą

Priėmęs pareiškimą, liaudies teisėjas priima nutartį įdėti pareiškėjo lėšomis skelbimą vietiniame laikraštyje.

Skelbime turi būti:

1) liaudies teismo, kuriame gautas pareiškimas dėl dokumento praradimo, pavadinimas;

2) pareiškėjo pavadinimas ir jo gyvenamoji vieta;

3) dokumento pavadinimas ir jo skiriamieji požymiai;

4) pasiūlymas dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojui per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą.

Paskelbdamas laikraštyje, liaudies teisėjas kartu išsiunčia išdavusiai dokumentą įstaigai nutartį, kuria uždraudžiama pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti daiktus.

Dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbimo reikalu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

302 straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas

Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti liaudies teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.

303 straipsnis. Teismo veiksmai, gavus dokumento turėtojo pareiškimą

Jeigu teisme gaunamas dokumento turėtojo pareiškimas, prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, teismas savo nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato naują terminą, per kurį išdavusiai dokumentą įstaigai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus ir išduoti daiktus. Tas terminas. neturi būti ilgesnis kaip du mėnesiai.

Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius, kuriuos padarė teismo panaudotos uždraudimo priemonės.

Dėl teismo nutarties šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

304 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu iš dokumento turėtojo negauta pareiškimo sutinkamai su reikalavimais, nustatytais šio Kodekso 302 straipsnyje, teismas nagrinėja bylą dėl prarasto dokumento pripažinimo negaliojančiu per terminus, numatytus šio Kodekso 121 straipsnyje.

305 straipsnis. Teismo sprendimas

Jeigu pareiškėjo prašymas patenkinamas, teismas priima sprendimą, kuriuo pripažįsta prarastą dokumentą negaliojančiu. Teismo sprendimas yra pagrindas išmokėti pareiškėjui indėlį ar išduoti vietoj pripažinto negalioj ančių naują dokumentą.

306 straipsnis. Dokumento turėtojo teisė pareikšti ieškinį dėl turto nepagrįsto įgijimo ar sutaupymo

Dokumento turėtojas, dėl kurių nors priežasčių laiku nepareiškęs apie savo teises į tą dokumentą, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti dokumentą negaliojančiu, gali pareikšti asmeniui, kuriam pripažinta teisė gauti naują dokumentą vietoj prarasto, ieškinį dėl turto nepagrįsto Įgijimo ar sutaupymo.

Trisdešimt trečiasis skirsnis

Prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymas

307 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Prarastą teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atstatyti, dalyvavusių byloje asmenų ar prokuroro pareiškimu, taip pat savo iniciatyva.

308 straipsnis. Nagrinėjantis bylą teismas

Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos atstatymo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą teismui, o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atstatymo – vykdymo vietos teismui.

309 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodomos smulkios žinios apie prarastą bylą, ir prie jo turi būti pridedami dokumentai ar jų nuorašai, kurie yra išlikę pas pareiškėją ir turi ryšį su prarasta byla.

310 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Nagrinėdamas bylą, teismas pasinaudoja išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos piliečiams ir įstaigoms, prieš prarandant ją, tų dokumentų nuorašais, kitomis pažymomis ir raštais, turinčiais ryšį su byla.

Teismas gali apklausti kaip liudytojus asmenis, buvusius, atliekant procesinius veiksmus, o reikiamais atvejais – ir asmenis, kurie buvo nagrinėjusio prarastąją bylą teismo sudėtyje, taip pat vykdžiusius teismo sprendimą asmenis.

Dalyvavusieji byloje asmenys turi teisę pateikti teismui apsvarstyti savo paruoštą atstatomojo sprendimo ar nutarties projektą.

311 straipsnis. Teismo sprendimas

Remdamasis surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą atstatyti visą prarastą bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atstatyti.Teismo sprendimas ar nutartis nutraukti bylą, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, būtinai turi būti atstatomi.

Jeigu surinktos medžiagos neužtenka prarastai bylai atstatyti, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka.

312 straipsnis. Teismo išlaidos

Išlaidos, teismo turėtos, nagrinėjant bylą dėl prarastos bylos atstatymo, padengiamos iš valstybės lėšų.

Tais atvejais, kai pareiškimas yra žinomai neteisingas, teismo išlaidos išieškomos iš pareiškėjo.

TREČIASIS SKYRIUS

PROCESAS KASACINĖJE INSTANCIJOJE

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

Teismo sprendimų apskundimas ir užprotestavimas

313 straipsnis. Teisė sprendimą apskųsti ir užprotestuoti kasacine tvarka

Visų teismų sprendimus, išskyrus Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti kasacine tvarka.

Prokuroras paduoda protestą dėl neteisėto arba nepagrįsto teismo sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvavo toje byloje.

Bylas dėl kasacinių skundų ir protestų nagrinėja Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas.

314 straipsnis. Kasacinio apskundimo ir užprotestavimo tvarka

Kasacinis skundas arba protestas paduodamas per tą teismą, kuris priėmė sprendimą.

Skundo arba; protesto padavimas nustatytu terminu tiesiogiai kasacinei instancijai nekliudo išnagrinėti skundą arba protestą.

315 straipsnis. Terminai kasaciniam skundui arba protestui paduoti

Kasacinis skundas arba protestas gali būti paduodamas per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundas arba protestas, paduotas, pasibaigus šiam terminui, paliekamas nenagrinėtas ir grąžinamas padavusiam jį asmeniui.

Jeigu terminas sprendimui apskųsti arba užprotestuoti praleistas dėl svarbių priežasčių, tai asmenys, turintys teisę paduoti skundą arba protestą, gali prašyti teismą, priėmusį sprendimą, atstatyti praleistą terminą šio Kodekso 127 straipsnyje nustatyta tvarka.

316 straipsnis. Kasacinio skundo arba protesto turinys

Kasaciniame skunde arba proteste turi būti:

1) teismo, kuriam adresuojamas skundas arba protestas, pavadinimas;

2) paduodančio skundą arba protestą asmens pavadinimas;

3) nurodymas, kuris sprendimas apskundžiamas arba užprotestuojamas ir kuris teismas priėmė tą sprendimą;

4) nurodymas, kuo neteisingas sprendimas ir ko prašo paduodantis skundą arba protestą asmuo;

5) pridedamos prie skundo arba protesto rašytinės medžiagos sąrašas.

Kasacini skundą pasirašo paduodantis jį asmuo. Kasacini protestą pasirašo prokuroras. .

Prie atstovo paduodamo kasacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimą, jeigu tokio įgalinimo nėra byloje.

317 straipsnis. Kasacinio skundo arba protesto nuorašai

Kasacinis skundas arba protestas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

Reikiamais atvejais teisėjas gali įpareigoti asmenį, paduodantį kasacinį skundą, arba prokurorą, paduodantį kasacinį protestą, pateikti tiek pridedamos prie skundo arba protesto rašytinės medžiagos nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

318 straipsnis. Kasaciniam skundui arba protestui eigos nedavimas

Jeigu kasacinis skundas ar kasacinis protestas paduodamas nepasirašytas paduodančių jį asmenų, arba nenurodant apskundžiamo ar užprotestuojamo sprendimo, arba nepridedant visų reikiamų nuorašų, taip pat jeigu paduodamas skundas, neapmokėtas valstybiniu mokesčiu, teisėjas priima nutartį neduoti skundui arba protestui eigos ir nustato padavusiam skundą arba protestą asmeniui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu padavusis skundą arba protestą asmuo nustatytu terminu įvykdo nutartyje, esančius nurodymus, tai skundas arba protestas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas arba protestas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

319 straipsnis. Teismo veiksmai, gavus kasacinį skundą arba protestą

Gavus kasacinį skundą arba kasacinį protestą, liaudies teisėjas privalo:

1) pasibaigus terminui, kuris nustatytas sprendimui apskųsti arba užprotestuoti, per tris dienas pasiųsti bylą su gautuoju skundu arba protestu kasacinės instancijos teismui ir kartu nustatyti dieną, kurią byla bus nagrinėjama kasacinės instancijos teisme;

2) pasiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims skundo arba protesto nuorašus, o reikiamais atvejais – taip pat pridėtos prie jo rašytinės medžiagos nuorašus, ir pranešti jiems apie bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme laiką ir vietą.

Iki sprendimo įsiteisėjimo niekas negali išreikalauti bylos iš teismo. Dalyvaujantys byloje asmenys ir prokuroras turi teisę susipažinti teisme su bylos medžiaga ir su gautaisiais skundais arba protestu.

320 straipsnis. Bylos nagrinėjimo perkėlimas į kitą dieną

Bylai esant itin sudėtingai ir kitais išimtiniais atvejais Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas arba jo pavaduotojas gali nukelti bylos nagrinėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą dieną, bet ne daugiau kaip dešimčia dienų. Šiuo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti iš anksto pranešama apie bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dieną.

321 straipsnis. Prisijungimas prie kasacinio skundo

Bendraieškoviai, bendraatsakoviai ir tretieji asmenys, stojantys procese toje pačioje pusėje, kaip ir padavusis kasacinį skundą asmuo, gali prisijungti prie paduoto skundo. Pareiškimas apie prisijungimą prie skundo valstybiniu mokesčiu neapmokamas.

322 straipsnis. Paaiškinimai dėl kasacinio skundo arba protesto

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti paaiškinimus dėl kasacinio skundo arba protesto, kartu pridėdami dokumentus, patvirtinančius tuos paaiškinimus.

323 straipsnis. Atsisakymas nuo kasacinio skundo ir kasacinio protesto atšaukimas

Padavusis kasacinį skundą asmuo turi teisę nuo jo atsisakyti. Tačiau teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo skundo šio Kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais motyvais ir išnagrinėti bylą kasacine tvarka. Apie atsisakymo nuo kasacinio skundo priėmimą teismas priima nutartį, kuria nutraukia kasacinį procesą, jeigu sprendimas nėra ir kitų asmenų apskųstas arba užprotestuotas.

Padavusis kasacinį protestą prokuroras, taip pat aukštesnis prokuroras turi teisę atšaukti protestą iki teismo posėdžio pradžios.

Apie atsisakymo nuo skundo priėmimą ir apie protesto atšaukimą teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

324 straipsnis. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir šalių taikos sutartis

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio arba šalių taikos sutartis, jeigu tai įvyksta, padavus kasacinį skundą arba protestą, turi būti pateikiami kasacinės instancijos teismui raštu. Prieš priimdamas“atsisakymą nuo ieškinio arba prieš tvirtindamas taikos“ sutartį, teismas išaiškina ieškovui arba šalims jų procesinių veiksmų pasekmes.

Priimdamas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio arba tvirtindamas šalių taikos sutartį, kasacinės instancijos teismas panaikina priimtąjį sprendimą ir nutraukia bylą. Jeigu šio Kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio arba netvirtina taikos sutarties, jis nagrinėja bylą kasacine tvarka.

325 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas pagal esančią byloje ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios sprendimo dalies atžvilgiu, taip pat ir nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu.

Teismas nėra saistomas kasacinio skundo arba protesto argumentų ir privalo patikrinti bylą visa apimtimi.

326 straipsnis. Tvarka teismo posėdyje

Pirmininkaujantysis kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai teismo posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio Kodekso 171 ir 172 straipsniais.

327 straipsnis. Bylos nagrinėjimo pradžia

Pirmininkaujantysis atidaro teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla, ryšium su kieno skundu arba protestu ir dėl kurio teismo sprendimo turi būti nagrinėjama.

Pirmininkaujantysis išaiškina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų įgalinimus.

328 straipsnis.     Teismo sudėties paskelbimas ir dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas stoja prokuroru, vertėju, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises ir pareigas.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio Kodekso 18–25 straipsniai.

329 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Jeigu neatvyksta į teismo posėdi kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, reikiamai nepainformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

Nurodytų šiame straipsnyje asmenų, reikiamai painformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Tačiau teismas turi teisę ir šiais atvejais atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad neatvykimo priežastys yra svarbios.

Apie prokuroro ar advokato neatvykimą be svarbių priežasčių teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui arba advokatų kolegijos prezidiumui.

330 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų išsprendimas

Dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimus visais klausimais, susijusiais su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, teismas išsprendžia, išklausęs kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados.

331 straipsnis. Pranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme pradedamas pirmininkaujančiojo arba vieno iš teismo narių pranešimu apie bylą.

Pranešėjas išdėsto bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kasacinio skundo arba protesto ir gautųjų dėl jų paaiškinimų argumentus, pateiktos teismui naujos rašytinės medžiagos turini ir kitokius duomenis, turinčius reikšmės bylai.

332 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų. Šie asmenys turi teisę pateikti ir tokius argumentus, kurie nenurodyti kasaciniame skunde arba proteste, taip pat pateikti papildomą medžiagą.

Pirmieji pasisako padavusis kasacinį skundą asmuo ir jo atstovas arba prokuroras, jeigu paduotas kasacinis protestas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys, pirmasis pasisako ieškovas.

Valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ar atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsnių pagrindu, jeigu jie sprendimo neapskundė, pasisako kasacinės instancijos teisme po šalių ir trečiųjų asmenų.

333 straipsnis. Prokuroro išvada

Po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų prokuroras duoda išvadą dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

334 straipsnis. Nutarties priėmimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir prokuroro išvados teismas išeina į pasitarimo kambarį nutarties priimti.

Teisėjų pasitarimas, nutarties priėmimas ir jos paskelbimas vyksta šio Kodekso 17, 213, 216 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.

335 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti sprendimą nepakeistą, o skundą arba protestą atmesti;

2) panaikinti sprendimą, visą arba iš dalies, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti;

3) panaikinti sprendimą, visą arba iš dalies, ir bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą;

4) pakeisti sprendimą arba priimti naują sprendimą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, jeigu byloje nereikia rinkti ar papildomai tikrinti įrodymų, bylos aplinkybės yra pirmosios instancijos teismo pilnutinai ir tiksliai nustatytos, bet padaryta klaida, pritaikant materialinės teisės normas.

336 straipsnis. Pagrindai teismo sprendimui panaikinti kasacine tvarka

Pagrindai teismo sprendimui panaikinti kasacine tvarka ir bylai perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti yra:

1) nepilnutinis turinčių bylai reikšmės aplinkybių išaiškinimas;

2) turinčių bylai reikšmės aplinkybių, kurias teismas laiko nustatytomis, neįrodytumas;

3) sprendime išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybių;

4) materialinės teisės normų ar procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas.

Iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais sumetimais.

337 straipsnis. Materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas

Materialinės teisės normos laikomos pažeistomis arba netinkamai pritaikytomis:

1) jeigu teismas nepritaikė įstatymo, kurį reikėjo pritaikyti;

2) jeigu teismas pritaikė įstatymą, kurio nereikėjo pritaikyti;

3) jeigu teismas neteisingai išaiškino įstatymą.

338 straipsnis. Sprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik ta sąlyga, kad dėl šios pažaidos buvo ar galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Sprendimas kiekvienu atveju turi būti panaikinamas:

1) jeigu bylą išnagrinėjo teismas neteisėta sudėtimi;

2) jeigu bylą teismas išnagrinėjo, nesant kuriam nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, nepainformuotam apie teismo posėdžio laiką ir vietą;

3) jeigu, nagrinėjant bylą, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės;

4) jeigu teismas išsprendė neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų klausimą;

5) jeigu, priimant sprendimą, buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;

6) jeigu sprendimo nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba jeigu sprendimą pasirašė ne tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime;

7) jeigu sprendimą priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjusio bylą teismo sudėtyje;

8) jeigu byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

339 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ir bylos nutraukimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto

Teismo sprendimas turi būti panaikinamas kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytais pagrindais.

340 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo  nurodymai į teisės normų pažeidimą, kuris nėra pagrindas sprendimui panaikinti

Kasacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai ar kitokios atskiros klaidos nėra pagrindas sprendimui panaikinti, turi nurodyti juos kasacinėje nutartyje arba specialiai priimamoje atskirojoje nutartyje.

341 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys

Kasacinės instancijos teismas, išspręsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, priima nutartį.Teismo nutartyje turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) prokuroras ir kiti asmenys, dalyvaujantys, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

4) asmuo, padavusis kasacini skundą arba protestą;

5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir sprendimo turinys;

6) kasacinio skundo arba protesto, kasacinės instancijos teismui pateiktos rašytinės medžiagos, dalyvaujančių, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, asmenų paaiškinimų, turinčių reikšmės bylos esmei, ir prokuroro išvados trumpas turinys;

7) motyvai, kuriais kasacinės instancijos teismas priėjo savo išvadas, ir pasirėmimas įstatymais, kuriais teismas vadovavosi;

8) teismo nutarimas.

Kasacinį skundą arba protestą atmesdamas, teismas privalo savo nutartyje nurodyti motyvus, kuriais skundo arba protesto argumentai pripažinti neteisingais arba nesudarančiais pagrindo sprendimui panaikinti.

Sprendimą panaikindamas ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti, teismas privalo savo nutartyje nurodyti, kurias bylos aplinkybes reikia išaiškinti, kuriuos Įrodymus reikia išreikalauti, taip pat kuriuos kitus veiksmus turi atlikti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

342 straipsnis. Kasacinio skundo arba protesto, gautų, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, išnagrinėjimas

Jeigu kasacinis skundas ar kasacinis protestas, paduoti nustatytu terminu arba atstačius praleistą terminą, yra gaunami kasacinės instancijos teisme, jau išnagrinėjus bylą dėl kitų skundų ar protesto, teismas privalo priimti tokį skundą ar protestą savo žinion. Tais atvejais, kai kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį skundą ar protestą, prieina išvadą, kad ryšium su priimta dėl skundo ar protesto nutartimi turi būti pakeista ar panaikinta pirmiau priimta nutartis, tas teismas, priimdamas nutartį, kartu pasiunčia bylą su atskiru teikimu Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų priežiūrinio protesto padavimo klausimą.

343 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis negali būti apskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

344 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Kasacinės instancijos teismas šio Kodekso 250 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priima atskirąją nutartį.

345 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo veiksmai tuo atveju, kai, nagrinėjant civilinę bylą, išaiškinami nusikaltimo požymiai

Jeigu kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę „bylą, išaiškina šalies ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.

346 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nurodymų privalomumas

Teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, nurodymai, išdėstyti nutartyje, yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam tą bylą.

Teismas, nagrinėjantis bylą kasacine tvarka, neturi teisės nustatinėti arba laikyti įrodytomis aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos sprendime arba buvo jame atmestos, iš anksto nuspręsti klausimų dėl kurio nors įrodymo įtikinamumo arba neįtikinamumo, dėl vienų įrodymų pranašumo prieš kitus, taip pat dėl to, kuri materialinės teisės norma turi būti pritaikyta ir koks sprendimas turi būti priimtas, iš naujo nagrinėjant bylą.

Trisdešimt penktasis skirsnis

Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimas ir užprotestavimas

347 straipsnis. Teisė apskųsti ir užprotestuoti pirmosios instancijos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo nutartys, išskyrus Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartis, gali būti šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų apskundžiamos ir prokuroro užprotestuojamos kasacinės instancijos teismui skyrium nuo teismo sprendimo;

1) šio Kodekso numatytais atvejais;

2) tais atvejais, kada teismo nutartis užkerta galimumą bylai toliau vykti.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai arba atskirieji protestai negali būti duodami, bet atsikirtimai šioms nutartims gali būti įtraukiami į kasacinį skundą arba kasacinį protestą.

348 straipsnis. Atskirųjų skundų ir protestų padavimo ir nagrinėjimo tvarka

Atskirieji skundai ir atskirieji protestai paduodami ir nagrinėjami atitinkamuose šio Kodekso trisdešimt ketvirtojo skirsnio straipsniuose nustatyta tvarka.

349 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo teisės

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą arba atskirąjį protestą, turi teisę:

1) palikti nutartį nepakeistą, o skundą arba protestą atmesti;

2) panaikinti visą nutartį ar jos dalį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti;

3) panaikinti visą nutartį ar jos dalį ir savo nutartimi išspręsti klausimą iš esmės.

350 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties, priimtos dėl atskirojo skundo arba protesto, įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo arba atskirojo protesto, negali būti apskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

KETVIRTASIS SKYRIUS

ĮSITEISĖJUSIŲ SPRENDIMŲ, NUTARČIŲ IR NUTARIMŲ PERŽIŪRĖJIMAS

Trisdešimt šeštasis skirsnis

Priežiūrinis procesas

351 straipsnis.     Sprendimai, nutartys ir nutarimai, kurie gali būti peržiūrimi teisminės priežiūros tvarka

Įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi teisminės priežiūros tvarka dėl šio Kodekso 352 straipsnyje nurodytų pareigūnų protestų.

352 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę paduoti protestą teisminės priežiūros tvarka

TSRS Generalinis Prokuroras, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, Lietuvos TSR Prokuroras ir jų pavaduotojai turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai protestus dėl įsiteisėjusių rajono (miesto) liaudies teismo sprendimo ir nutarties, taip pat dėl liaudies teisėjo vienasmeniškai priimtos nutarties.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimo ir nutarties, taip pat dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko, Pirmininko pavaduotojų ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo narių vienasmeniškai priimtų nutarčių.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, taip pat TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir jo pavaduotojai savo kompetencijos ribose turi teisę paduoti TSRS Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teisino Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimų.

TSRS Generalinis Prokuroras ir jo pavaduotojai, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas ir Lietuvos TSR Prokuroras turi teisę paduoti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.

TSRS Generalinis Prokuroras ir TSRS Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas savo kompetencijos ribose turi teisę paduoti TSRS Aukščiausiojo Teismo Plenumui protestus dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo ir Plenumo nutarimų.

353 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas teisminės priežiūros tvarka

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė civilinių bylų kolegija nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl įsiteisėjusių rajonų (miestų) liaudies teismų sprendimų ir nutarčių, jeigu jos nebuvo nagrinėjamos kasacine tvarka.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimų ir nutarčių.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumas nagrinėja bylas ryšium su protestais dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimų.

354 straipsnis. Bylos išreikalavimas

Šio Kodekso 352 straipsnyje nurodyti pareigūnai turi teisę savo kompetencijos ribose išreikalauti bet kurią civilinę bylą protesto dėl įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo padavimo klausimui išspręsti.

Jeigu išreikalavusiam bylą pareigūnui nesuteikta teisė paduoti protestą dėl to sprendimo, nutarties ar nutarimo, jis reikiamais atvejais kreipiasi į aukštesnį pareigūną, turinti teisę paduoti protestą, su teikimu paduoti protestą priežiūros tvarka.

Teisė išreikalauti bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo priklauso taip pat ir rajono (miesto) prokurorui, kuris savo kompetencijos ribose reikiamais atvejais kreipiasi į Lietuvos TSR Prokurorą su teikimu paduoti protestą priežiūros tvarka.

Jeigu nėra pagrindo paduoti protestui, apie tai pranešama asmeniui, kurio pareiškimu byla buvo išreikalauta patikrinti, kartu nurodant atsisakymo motyvus, o byla grąžinama atitinkamam teismui.

355 straipsnis. Vykdymo sustabdymas

Pareigūnai, kuriems suteikta teisė paduoti priežiūrinius protestus, gali sustabdyti atitinkamų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymą, iki pasibaigs priežiūrinis procesas.

356 straipsnis. Protesto padavimas

Jeigu yra pagrindas protestui paduoti, pareigūnas, kuriam suteikta teisė paduoti protestą, perduoda bylą kartu su protestu atitinkamam teismui, kad šis ją išnagrinėtų. Surašant ir paduodant protestą, taikomos taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 316 ir 317 straipsniuose.

357 straipsnis. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų teisės

Šalims ir kiliems dalyvaujantiems byloje asmenims teismas pasiunčia paduoto jų byloje protesto nuorašus. Reikiamais atvejais šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir leidžiama dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu jie atvyksta į teismą.

Protesto nuorašai ir pranešimai apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pasiunčiami, taip apskaičiavus, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų pateikti rašytinius paaiškinimus dėl protesto ir papildomą medžiagą, o gavę pranešimą dėl atvykimo,– atvykti į teismą.

358 straipsnis. Protesto atšaukimas

Pareigūnas, padavusis protestą priežiūros tvarka, turi teisę atšaukti protestą. Prokuroro paduotą protestą gali atšaukti taip pat ir aukštesnis prokuroras. Atšaukti protestą leidžiama, tiktai iki teismui pradedant nagrinėti bylą. Apie protesto atšaukimą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.

359 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdamas bylą priežiūros tvarka, teismas pagal esančią byloje ir papildomai pateiktą medžiagą patikrina sprendimo, nutarties bei nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek užprotestuotos, tiek ir neužprotestuotos dalies atžvilgiu, taip pat ir nenurodytų proteste asmenų atžvilgiu.

Teismas nėra saistomas protesto argumentų ir privalo patikrinti bylą visa apimtimi.

360 straipsnis. Protesto nagrinėjimo tvarka

Nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, taikomos taisyklės, išdėstytos šio Kodekso 326–328, 330 ir 331 straipsniuose, su šiame straipsnyje nurodomomis išimtimis ir papildymais.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiume ir Plenume apie bylą praneša Prezidiumo pirmininkas arba, jo pavedimu, Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Prezidiumo narys ar teismo narys, pirmiau nedalyvavę bylos nagrinėjime.

Dalyvaujančių byloje asmenų, painformuotų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą.

Dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu jiems buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir jeigu jie atvyko į teismo posėdį, duoda paaiškinimus po pranešimo apie bylą.

Bylos nagrinėjime teisminės priežiūros tvarka dalyvauja prokuroras. Jis palaiko savo ar aukštesnio prokuroro paduotą protestą arba duoda išvadą byloje, nagrinėjamoje dėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininko ar jo pavaduotojų protesto.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo nutarimas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas priimami atitinkamai Plenumo ir Prezidiumo narių balsų paprasta dauguma. Balsams pasidalijus pusiau, protestas kaip negavęs balsų daugumos laikomas atmestu.

361 straipsnis. Teismo, nagrinėjančio bylą priežiūros tvarka, teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą priežiūros tvarka, savo nutartimi arba nutarimu turi teisę:

1) palikti sprendimą, nutartį arba nutarimą nepakeistą, o protestą atmesti;

2) sprendimą, nutartį arba nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba kasacinės instancijos teismui;

3) sprendimą, nutartį arba nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą;

4) palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių arba nutarimų;

5) sprendimą, nutartį arba nutarimą pakeisti ar priimti naują sprendimą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, jeigu byloje nereikia rinkti arba papildomai patikrinti įrodymų, bylos aplinkybės yra pirmosios instancijos teismo pilnutinai ir tiksliai nustatytos, bet padaryta klaida, pritaikant materialinės teisės normas.

362 straipsnis.     Pagrindai teismo sprendimams, nutartims arba nutarimams panaikinti priežiūros tvarka

Pagrindai teismo sprendimams, nutartims arba nutarimams panaikinti priežiūros tvarka yra jų nepagrįstumas arba esminiai materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai.

Teismo sprendimas, nutartis arba nutarimas turi būti panaikinamas priežiūros tvarka ir byla nutraukiama arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytais pagrindais.

363 straipsnis. Teismo nutarties ir nutarimo turinys

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos nutartis, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo ar Plenumo nutarimai, priimti, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, turi atitikti šio Kodekso 3.41 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teisminės civilinių bylų kolegijos nutartį pasirašo visa teismo sudėtis, Prezidiumo nutarimą – pirmininkaujantysis, o Plenumo nutarimą – Plenumo pirmininkaujantysis ir sekretorius.

Nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, gali būti priimama atskiroji nutartis šio Kodekso 250 straipsnyje numatytais atvejais.

364 straipsnis. Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nurodymų privalomumas

Teismo, nagrinėjančio bylą teisminės priežiūros tvarka, nurodymai, išdėstyti nutartyje arba nutarime, yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam tą. bylą.

Teismas, nagrinėjantis bylą teisminės priežiūros tvarka, neturi teisės nustatinėti arba laikyti įrodytomis aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos sprendime ar buvo jame atmestos, iš anksto nuspręsti klausimus dėl kurio nors įrodymo įtikinamumo arba neįtikinamumo, dėl vienų įrodymų pranašumo prieš kitus, taip pat dėl to, kuri materialinės teisės norma turi būti pritaikyta ir koks sprendimas turi būti priimtas, iš naujo nagrinėjant bylą.

Taip pat, nagrinėdamas bylą teisminės priežiūros tvarka, teismas, panaikindamas kasacinę nutartį, neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti kasacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą.

Trisdešimt septintasis skirsnis

Įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

365 straipsnis. Peržiūrėjimo pagrindai

Įsiteisėję sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pagrindai sprendimams, nutartims ir nutarimams peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra:

1) esminės bylai aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas išvertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti, nagrinėjant tą bylą;

4) teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba kitokio organo nutarimo, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, panaikinimas.

366 straipsnis.     Asmenys, kurių pareiškimu arba teikimu peržiūrimi sprendimai, nutartys ar nutarimai

Įsiteisėjusius sprendimus, nutartis ir nutarimus gali peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priėmusis sprendimą, nutartį ar nutarimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat Lietuvos TSR Prokuroro ar Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininko teikimu. Dalyvaujantys byloje asmenys tokį pareiškimą gali paduoti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią nustatytos aplinkybės,. sudarančios pagrindą peržiūrėti.

367 straipsnis. Termino pareiškimui paduoti skaičiavimas

Terminas pareiškimui paduoti skaičiuojamas:

1) šio Kodekso 365 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais – nuo tos dienos, kurią paaiškėjo aplinkybės, turinčios bylai esminę reikšmę;

2) šio Kodekso 365 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – nuo tos dienos, kurią Įsiteisėjo nuosprendis baudžiamojoje byloje;

3) šio Kodekso 365 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais – nuo tos dienos, kurią įsiteisėjo teismo nuosprendis, sprendimas, nutartis ar nutarimas arba kurią valstybinio valdymo organo buvo priimtas nutarimas, savo turiniu priešingi tam nuosprendžiui, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais buvo pagrįstas peržiūrimasis sprendimas, nutartis ar nutarimas.

368 straipsnis. Pareiškimo arba teikimo turinys

Pareiškime arba teikime peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi būti:

1) teismo, kuriam adresuojamas pareiškimas arba teikimas, pavadinimas;

2) asmens, paduodančio pareiškimą arba teikimą, pavadinimas;

3) nurodymas sprendimo, nutarties ar nutarimo, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas pareiškimas arba teikimas;

4) pagrindo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui peržiūrėti nurodymas;

5) pridedamos prie pareiškimo arba teikimo rašytinės medžiagos sąrašas.

369 straipsnis. Pareiškimo arba teikimo nagrinėjimas

Pareiškimą arba teikimą peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teismas nagrinėja savo posėdyje, pranešęs pareiškėjui, prokurorui ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti pareiškimą arba teikimą.

370 straipsnis. Teismo nutartis dėl bylos peržiūrėjimo

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą arba teikimą peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, arba patenkina pareiškimą ar teikimą ir panaikina sprendimą, nutartį ar nutarimą, arba atmeta pareiškimą ar teikimą.

Sprendimą, nutartį ar nutarimą panaikinus, teismas bylą nagrinėja pagal šio Kodekso nustatytas taisykles.

371 straipsnis. Teismo nutarties apskundimas

Teismo nutartis, kuria pareiškimas arba teikimas peržiūrėti sprendimą, nutarti ar nutarimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių patenkintas, negali būti apskundžiamas.

Teismo nutartis, kuria pareiškimas arba teikimas peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą atmetamas, gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas pagal taisykles, numatytas šio Kodekso trisdešimt penktajame skirsnyje.

PENKTASIS SKYRIUS

VYKDYMO PROCESAS

Trisdešimt aštuntasis skirsnis

Bendrieji nuostatai

372 straipsnis. Vykdytini teismų ir kitų organų sprendimai

Pagal šiame skyriuje išdėstytas taisykles vykdytini:

1) teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai civilinėse bylose;

2) teismų nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, kiek jie liečia turtines išieškas;

3) teisėjo arba teismo nutarimai ar nutartys ir visuomeniniai nuosprendžiai, kiek jie liečia turtines išieškas už administracinį nusižengimą;

4) teismo patvirtintos taikos sutartys;

5) notarinių organų vykdomieji užrašai;

6) arbitražo organų sprendimai įstatymo numatytais atvejais;