DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

6) pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie pateiktų visus savo turimus byloje Įrodymus;

7) nurodymas, kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo, atsiradus pirmam galimumui, įteikti, jį adresatui;

8) neatvykimo pasekmių (71, 90, 181  ir 182 straipsniai) nurodymas.

Kartu su šaukimu teisėjas pasiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą ir, reikiamais atvejais, pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus. Kartu su ieškovui adresuojamu šaukimu  teisėjas pasiunčia rašytinių atsakovo paaiškinimų, jeigu jie gauti teisme,  nuorašą.

130 straipsnis. Šaukimų pristatymas

Šaukimai pristatomi paštu ar .per kurjerius. Šaukimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir grąžintiname teismui paraše apie šaukimo Įteikimą.

Jeigu dalyvaujantis byloje, asmuo sutinka, teisėjas gali įduoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloję. Asmuo, kuriam teisėjas paveda pristatyti šaukimą, privalo grąžinti teismui adresato parašą apie šaukimo gavimą.

Šio Kodekso 128 straipsnyje nurodytiems asmenims, suinteresuotos šalies prašymu ir jos sąskaita, gali būti pranešama arba tie asmenys gali būti šaukiami taip pat ir telefonograma ar telegrama, kurios jiems įteikiamos pasirašytinai.

Parašas ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui.

131 straipsnis. Šaukimų įteikimas

Šaukimas, adresuotas piliečiui, įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui ir kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai, įteikiamas atitinkamam pareigūnui, kuris pasirašo, kad šaukimą gavo. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo neranda piliečio, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloje, jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jų nesant,– namų valdybai, apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui ar darbavietės administracijai. Šiais atvejais priėmusis šaukimą asmuo privalo paraše apie šaukimo gavimą nurodyti savo pavardę, vardą ir tėvavardį, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamąsias pareigas. Priėmusis šaukimą asmuo privalo, esant pirmai galimybei, tuojau įteikti jį adresatui.

Jeigu faktinė atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos namų valdyba arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

132 straipsnis. Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės

Adresatui atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai atžymi šaukime, ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Atžymą apie adresato atsisakymą priimti šaukimą ir apie atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo ir kviestinis.

Adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.

133 straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų.

134 straipsnis. Atsakovo paieškos paskelbimas

Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose dėl alimentų išieškojimo ir dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, teismas arba teisėjas privalo paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus.

Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose, iškeltose valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus.

ANTRASIS SKYRIUS

PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

I. IEŠKININĖ TEISENA

Dešimtasis skirsnis

Teismingumas

135 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos rajono (miesto) liaudies teismui

Civilines bylas, žinybingas teismo organams, nagrinėja rajonų (miestų) ,liaudies teismai.

136 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisė priimti savo žinion bet kurią civilinę bylą

Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas turi teisę paimti bet kurią civilinę bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo ir priimti ją savo kaip pirmosios instancijos teismo žinion.

137 straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens organo buveinę.

138 straipsnis. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta  nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Ieškinys atsakovui , neturinčiam TSR Sąjungoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą TSR Sąjungoje.

Ieškinys, kylantis iš juridinio asmens filialo veiklos, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

Ieškinys dėl alimentų išieškojimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba pagal žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos piliečio ar juridinio asmens turtui, gali būti pareiškiamas taip pat pagal žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, padarytų laivų susidūrimu, ir dėl išieškojimo atlyginimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje gali būti pareiškiamas taip pat pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą.

Ieškiniai kylantys iš sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

139 straipsnis. Išimtinis teismingumas

Ieškiniai dėl teisės į pastatus, dėl arešto turtui panaikinimo, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies arba žemės sklypo buvimo vietos teismui.

Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti, prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Ieškiniai pervežėjams, kylantys iš krovinių, keleivių ar bagažo pervežimo sutarčių, pareiškiami pagal transporto organizacijos, kuriai buvo nustatytąja tvarka pareikšta pretenzija, valdybos buveinę.

140 straipsnis. Sutartinis teismingumas

Šalys gali, tarpusavio susitarimu, pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

Šio Kodekso 139 straipsnyje nustatytas teismingumas negali būti pakeičiamas šalių susitarimu.

141 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas

Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę, ieškovo pasirinkimu.

Priešieškinis, nepriklausomai nuo jo teismingumo, pareiškiamas tos vietos teisme, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys.

Civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas arba nebuvo išspręstas baudžiamosios bylos procese, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

142 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui

Bylą, priimtą savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, teismas turi išspręsti iš esmės, nors paskiau ji pasidarytų teisminga kitam teismui.

Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu pripažįsta, kad ta byla bus greičiau ir teisingai išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai imant, pagal daugumos įrodymų buvimo vietą;

2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui;

3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, juos pakeisti kitais tame teisme negalima;

4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėjo, kad ji buvo priimta šio teismo žinion, pažeidžiant teismingumo taisykles.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais byla iš vieno teismo perduodama kitam teismui, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

143 straipsnis. Bylos perdavimas iš vieno liaudies teismo kitam

Atskirais atvejais, siekdamas, kad byla būtų kuo greičiausiai ir teisingai išnagrinėta, taip pat kad būtų kuo labiausiai užtikrintas auklėjamasis teisminio.; nagrinėjimo:, vaidmuo, Lietuvos TSR  Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas gali, prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje, perduoti ją iš Lietuvos TSR teismo, kuriam ji teisminga, kitam Lietuvos TSR teismui.

144 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 139, 140 ir 142 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie, ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.

145 straipsnis.     Bylos perdavimas iš vienos sąjunginės respublikos teismo kitos sąjunginės respublikos teismui

Byla perduodama iš Lietuvos TSR teismo kitos sąjunginės respublikos teismui arba iš kitos sąjunginės respublikos teismo Lietuvos TSR teismui sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 43 straipsniu, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

Jeigu tarp Lietuvos TSR teismo ir kitos sąjunginės respublikos teismo kyla ginčas dėl bylos nagrinėjimo vietos, klausimą sprendžia TSRS Aukščiausiasis Teismas.

Vienuoliktasis skirsnis

Ieškinio pareiškimas

146 straipsnis. Ieškininio pareiškimo forma ir turinys

Ieškininis pareiškimas paduodamas teismui raštu. Ieškininiame pareiškime turi būti nurodoma:

1) teismo, kuriam pareiškimas paduodamas, pavadinimas;

2) ieškovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu ieškovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

3) atsakovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė;

4) ieškinio kaina, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

5) aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta;

6) ieškovo reikalavimas;

7) pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų sąrašas.

Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo Įgalinimus.

147 straipsnis.     Ieškininio pareiškimo, kurį paduoda prokuroras kitų asmenų teisėms ir interesams ginti, turinys

Ieškininiame pareiškime, prokuroro paduodamame kito asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, be žinių, išvardytų šio Kodekso 146 straipsnyje, turi būti nurodoma:

1) pareiškiančio ieškinį prokuratūros organo pavadinimas;

2) asmens, kurio teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti pareiškiamas ieškinys, pavadinimas ir adresas;

3) pasirėmimas įstatymais, kuriais pagrindžiamas ieškininis reikalavimas.

148 straipsnis. Ieškininio pareiškimo nuorašai

Ieškininis pareiškimas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra atsakovų. Teisėjas gali, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, įpareigoti asmenį, paduodantį ieškininį pareiškimą, pateikti taip pat ir tiek pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų nuorašų, kiek yra atsakovų.

149 straipsnis. Kelių ieškininių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

Ieškovas turi teisę sujungti viename ieškininiame pareiškime kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

Teisėjas, priimantis ieškininį pareiškimą, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Jeigu sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinini pareiškimą teisėjas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Teisėjas, nustatęs, kad šio teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams ar pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas Į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu, taip sujungus, bus greičiau ir teisingai . išnagrinėti ginčai.

150 straipsnis. Civilinių bylų pareiškimų priėmimas

Civilinės bylos pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas sprendžia vienasmeniškai. Teisėjas atsisako priimti pareiškimą:

1) jeigu pareiškimas nenagrinėtinas teismo organuose;

2) jeigu ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos;

3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu yra draugiškojo teismo sprendimas, priimtas jo kompetencijos ribose, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti trečiųjų teismui;

7) jeigu byla neteisminga tam teismui;

8) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus asmuo;

9) jeigu pareiškimą ieškovo vardu paduoda neįgalintas vesti bylą asmuo.

Teisėjas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teisėjas privalo nurodyti, į kurį organą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nežinybinga teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą. Teisėjo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, nuorašas įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui kartu su jo paduotu ieškininiu pareiškimu.

Teisėjo atsisakymas priimti pareiškimą šio straipsnio 2, 7, 8 ir 9 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis į teismą su tos pačios bylos pareiškimu, jeigu yra pašalintas buvęs pažeidimas. Dėl teisėjo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

151 straipsnis. Ieškininiam pareiškimui eigos nedavimas

Teisėjas, nustatęs, kad ieškininis pareiškimas paduotas, nesilaikant šio Kodekso 146–148 straipsniuose išdėstytų reikalavimų arba neapmokėjus valstybinio mokesčio, priima nutartį neduoti pareiškimui eigos. Apie tai teisėjas praneša ieškovui ir nustato jam terminą trukumams pašalinti arba valstybiniam mokesčiui sumokėti.

Jeigu ieškovas sutinkamai su teisėjo nurodymais ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka valstybinį mokesti, ieškininis pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotų ir grąžinamas ieškovui.

152 straipsnis. Priešieškinio pareiškimas

Atsakovas turi teisę, iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.

153 straipsnis. Sąlygos, kuriomis teismas priima priešieškinį

Teismas arba teisėjas priima priešieškinį:

1) jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;

2) jeigu, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar dalinai nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;

3) jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir, juos kartu nagrinėjant, bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

154 straipsnis. Priešieškinio pareiškimo taisyklės

Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti.

Dvyliktasis skirsnis

Ieškinio užtikrinimas

155 straipsnis. Pagrindas ieškiniui užtikrinti

Teismas arba teisėjas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos padėtyje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

156 straipsnis. Ieškinio užtikrinimo priemonės

Ieškinio užtikrinimo priemonės gali būti:

1) turto ar pinigų sumų, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ar pas kitus asmenis, areštavimas;

2) uždraudimas atsakovui atlikinėti tam tikrus veiksmus;

3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti jam kitokias prievoles;

4) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;

5) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą, skolininko ginčijamą ieškinine tvarka, sustabdymas, jeigu taip ginčyti leidžia įstatymas.

Jeigu ieškinys yra kilęs iš baudžiamosios bylos, taip pat jeigu ieškinys yra dėl.alimentų išieškojimo, tai (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) gali būti areštuojami atsakovo indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke. Piliečių indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke gali būti areštuojami, taip pat pareiškus ieškinius dėl indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas, padalijimo.

Teismas gali panaudoti kelias ieškinio užtikrinimo rūšis, tačiau bendra jų suma neturi būti didesnė už ieškinio kainą.

Dėl ieškinio užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą.

157 straipsnis. Atsakomybė už ieškinio užtikrinimo priemonių pažeidimą

Jeigu pažeidžiami uždraudimai, nurodyti šio Kodekso 156 straipsnio 2 ir 3 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų ašmenų nuostolius, padarytus teismo nutarties užtikrinti ieškinį neįvykdymu.

158 straipsnis. Vienos ieškinio užtikrinimo rūšies pakeitimas kita

Teismas arba teisėjas gali, vienos iš šalių pareiškimu, atsižvelgdamas į antrosios šalies nuomonę, pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo rūšį kita.

Jeigu užtikrintas ieškinys dėl pinigų sumos išieškojimo, atsakovas turi teisę vietoj nustatytojo užtikrinimo įnešti Į teismo depozitinę sąskaitą ieškomąją sumą.

159 straipsnis.     Atsakovo nuostolių, galimų dėl ieškinio užtikrinimo, atlyginimo užtikrinimas

Teismas arba teisėjas, užtikrindamas ieškinį, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių kilti ryšium su ieškinio užtikrinimu, atlyginimo užtikrinimą.

Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu panaudotos ieškinio užtikrinimo priemonės.

160 straipsnis. Pareiškimo dėl ieškinio užtikrinimo išnagrinėjimas

Pareiškimą dėl ieškinio užtikrinimo teisėjas arba teismas išsprendžia ne vėliau kaip rytojaus dieną po jo gavimo, nepranešdami atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

161 straipsnis. Ieškinio užtikrinimo panaikinimas

Ieškinio užtikrinimas gali būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, tiek paties teismo iniciatyva, tiek ir prokuroro pareiškimu ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu.

Ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau tų asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimą.

Jeigu ieškinys atmestas, tai jo užtikrinimo priemonės; kurių yra imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau teismas gali kartu su sprendimu arba po jo priėmimo priimti nutartį panaikinti ieškinio užtikrinimą.

162 straipsnis.     Nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais apskundimas ir užprotestavimas

Dėl visų teismo nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Jeigu nutartis užtikrinti ieškinį buvo priimta, nepranešus asmeniui, kuris duoda skundą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie tą nutartį.

Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties užtikrinti ieškinį padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties panaikinti ieškinio užtikrinimą arba pakeisti vieną užtikrinimo priemonę kita padavimas sustabdo tos nutarties vykdymą.

163 straipsnis. Nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais Įvykdymas

Teismo nutartis užtikrinti ieškinį skubiai vykdoma.

Nutartis pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti ieškinio užtikrinimą vykdoma, pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu skundas arba protestas paduotas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

Siame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Tryliktasis skirsnis

Civilinių bylų paruosimas teisminiam nagrinėjimui

164 straipsnis. Teisėjo veiksmai, paruošiant bylą teisminiam nagrinėjimui

Priėmęs pareiškimą, teisėjas paruošia bylą teisminiam nagrinėjimui, siekdamas užtikrinti, kad byla būtų laiku ir teisingai išspręsta.

Teisėjas atlieka vienasmeniškai šiuos veiksmus:

1) reikiamais atvejais apklausia ieškovą apie ieškininių reikalavimų esmę, išsiaiškina iš jo galimus atsakovo atsikirtimus, pasiūlo, jeigu tai reikalinga, pateikti papildomus Įrodymus, išaiškina ieškovui procesines jo teises ir pareigas;

2) reikiamais atvejais šaukia atsakovą, apklausia ji apie bylos aplinkybes, išsiaiškina, kokius jis turi atsikirtimus ieškiniui ir kokiais įrodymais tie atsikirtimai gali būti patvirtinti, o itin sudėtingose bylose pasiūlo atsakovui pateikti dėl bylos paaiškinimus raštu, išaiškina atsakovui procesines jo teises ir pareigas, išaiškina šalių susitaikymo galimumus;

3) išsprendžia klausimą dėl bendraatsakovių ir trečiųjų asmenų patraukimo ar įstojimo Į bylą, išaiškina bendraieškovių įstojimo Į bylą klausimą ir apklausia tuos asmenis sutinkamai su šio straipsnio 1 ir 2 punktais;

4) išsprendžia klausimą dėl prokuroro dalyvavimo byloje ir dėl atitinkamo valstybinio valdymo organo įtraukimo dalyvauti byloje;

5) tais atvejais, kai bylos baigtimi suinteresuotas valstybinio valdymo organas, profesinė sąjunga, valstybinė Įstaiga, įmonė, kolūkis bei kitokia kooperatinė ar visuomeninė organizacija arba pilietis, neįtraukti dalyvauti byloje, teismas praneša jiems apie vykstančią bylą ir apie jos nagrinėjimo laiką;

6) išsprendžia klausimą dėl leidimo visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovams dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

7) išsprendžia klausimą dėl liudytojų šaukimo į teismą, taip pat, esant reikalui,– dėl jų apklausinio šio Kodekso 72 straipsnyje nustatyta tvarka;

8) išreikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių rašytinius ir daiktinius įrodymus arba duoda dalyvaujantiems byloje asmenims liudijimus tiems įrodymams gauti, kad jie būtų pateikti teismui;

9) atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, išsprendžia klausimą dėl ekspertizės darymo arba reikiamais atvejais dėl atitinkamų specialistų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, įtraukimo;

10) neatidėliotinais atvejais, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apžiūrą;

11) pasiunčia kitiems teismams teisminius pavedimus;

12) reikiamais atvejais išaiškina šalims galimumą kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes;

13) atlieka kitus bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus, kuriuos sutinkamai su šiuo Kodeksu teisėjas turi teisę atlikti vienasmeniškai.

165 straipsnis. Nutartis atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus

Nutartį atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus teisėjas priima vienasmeniškai, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims.

166 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Teisėjas, laikydamas bylą pakankamai paruošta, priima nutarti skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Keturioliktasis skirsnis

Teisminis nagrinėjimas

167 straipsnis. Teismo posėdis

Civilinė byla nagrinėjama teismo posėdyje, būtinai pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

168 straipsnis.     Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas, žodiškumas, nepertraukiamumas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais Įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu bylos nagrinėjimo procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios.

Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta be pertraukos, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas, teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

169 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Nesančių bylos šalimi visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovams teismo nutartimi gali būti leidžiama dalyvauti teisminiame nagrinėjime išdėstyti teismui įgaliojusių juos organizacijų arba kolektyvų nuomonei dėl teismo nagrinėjamos bylos.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti visuose teismo posėdžiuose, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, dalyvauti teisminiuose ginčuose.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovų įgalinimai patvirtinami išrašais iš visuomeninės organizacijos arba kolektyvo visuotinio susirinkimo ar renkamojo organo nutarimo, priimto ryšium su teismo nagrinėjama byla.

170 straipsnis. Pirmininkaujantysis teismo posėdyje

Rajono (miesto) liaudies teismo posėdyje pirmininkauja liaudies teisėjas, o Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos posėdyje – Teismo Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojas ar teismo narys.

Pirmininkaujantysis vadovauja teismo posėdžiui, užtikrindamas, kad būtų pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškintos visos bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos, šalindamas iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjamąja byla, ir imasi priemonių auklėjamajam teismo proceso poveikiui užtikrinti.

Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų prieštarauja pirmininkaujančiojo veiksmams, tie prieštaravimai įrašomi Į teismo posėdžio protokolą, ir klausimą išsprendžia visa teismo sudėtis.

Pirmininkaujantysis imasi reikiamų priemonių tinkamai tvarkai teismo posėdyje užtikrinti.

171 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka

Teisėjams Įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantieji teismo posėdžio salėje atsistoja, paskui, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas, pirmininkaujantysis gali leisti jam duoti parodymus ar paaiškinimus sėdomis.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi esantys teismo posėdžio salėje piliečiai privalo neprieštaraudami klausyti pirmininkaujančiojo patvarkymų dėl nustatytosios teismo posėdžio tvarkos laikymosi.

172 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi teismo posėdžio tvarkos pažeidėjų atžvilgiu

Asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia tvarką, pirmininkaujantysis teismo vardu įspėja.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso ieškovas, atsakovas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi kiekvienas iš jų gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės atskirų teismo veiksmų laikui arba teismas atideda bylos nagrinėjimą. Asmeniui, kuris buvo pašalintas atskirų teismo veiksmų laikui, grižus į teismo posėdžio salę, pirmininkaujantysis supažindina jį su teismo veiksmais, atliktais, jam nesant.

Tuo atveju, kai pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso prokuroras, advokatas arba visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovas, pirmininkaujantysis juos įspėja. Jeigu šie asmenys ir toliau neklauso pirmininkaujančiojo patvarkymų, teismo nutartimi bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas, jeigu negalima be žalos bylai pakeisti to asmens kitu. Kartu teismas apie tai praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui, advokatų kolegijos prezidiumui arba reikiamai visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, teismo nutartimi jis gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės. Jeigu iš teismo posėdžio salės pašalinamas vertėjas, būti vertėju kviečiamas kitas asmuo.

Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso kiti asmenys, jie pirmininkaujančiojo patvarkymu gali būti pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teismas taip pat turi teisę skirti šiems asmenims iki 10 rublių baudą.

173 straipsnis. Teismo posėdžio atidarymas

Paskirtu laiku pirmininkaujantysis atidaro teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla turi būti nagrinėjama.

174 straipsnis. Sauktųjų byloje asmenų atvykimo patikrinimas

Teismo posėdžio sekretorius praneša teismui, kurie iš šauktųjų toje byloje asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiesiems ir kokios yra žinios apie jų neatvykimo priežastis.

Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų Įgalinimus.

175 straipsnis. Vertėjui jo pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui jo pareigą išversti asmenų, nemokančių kalbos, kuria vyksta procesas, paaiškinimus, parodymus, pareiškimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas,– paaiškinimų, parodymų, pareiškimų, balsu perskaitomų  dokumentų turinį, taip pat pirmininkaujančiojo patvarkymus, teismo nutartis ir sprendimą.

Vertėjas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį už žinomai neteisingą išvertimą. Tuo reikalu iš vertėjo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Jeigu vertėjas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda.

176 straipsnis. Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžio salės

Atvykusieji liudytojai, prieš pradedant jų apklausą, pašalinami iš teismo posėdžio salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teisino apklausti liudytojai nesusižinotų teismo patalpoje su neapklaustaisiais liudytojais.

177 straipsnis. Teismo sudėties paskelbimas ir nušalinimo teisės išaiškinimas

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas stoja prokuroru, visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovu, ekspertu, vertėju, teismo posėdžio sekretoriumi, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio Kodekso 18–25 straipsniai.

178 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims procesines jų teises ir pareigas, taip pat atitinkamais atvejais išaiškina šalims jų teisę kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes.

179 straipsnis. Ekspertui jo teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo Kodekso 190 straipsnį už žinomai melagingos išvados davimą. Tuo reikalu iš eksperto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda.

180 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas

Pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus. Pa reiškusis prašymą asmuo privalo nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia šaukti papildomus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus.

Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimis, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados.

Jeigu teismas prašymą atmeta, tat neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo teisminio nagrinėjimo eigos.

181 straipsnis. Šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet iš jo negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jam nesant, teismas nagrinėja bylą, jam nesant, jeigu pripažįsta tai esant galima. Kai pakartotinai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą, jam nesant, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės.

Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, gavęs šaukimą, jeigu nėra žinių apie jo neatvykimo priežastis arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama, jam nesant, o jeigu teismas pripažįsta jo dalyvavimą esant būtiną, bylos nagrinėjimas atidedamas. Jeigu atsakovas pakartotinai neatvyksta be svarbių priežasčių, byla nagrinėjama, jam nesant.

Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį ieškovas ir atsakovas, jeigu nė iš vieno jų negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jiems nesant, teismas atideda bylos nagrinėjimą; kai šalys be svarbių priežasčių neatvyksta, antrą kartą šaukiamos, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą.

Bylose dėl alimentų išieškojimo teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jeigu šiuo atveju atsakovas neatvyksta į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama iki 10 rublių bauda ir jis priverstinai atvesdinamas.

182 straipsnis. Kitų dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors kitas iš dalyvaujančių byloje asmenų, išskyrus šalis, ir nėra žinių, ar šaukimai jiems Įteikti, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš šių asmenų, gavusių reikiamą pranešimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, teismas atideda bylos nagrinėjimą. O jeigu žinių apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusioj o asmens.

Apie tai, kad neatvyko be svarbių priežasčių prokuroras ar advokatas, reikiamai painformuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui ar advokatų kolegijos prezidiumui.

183 straipsnis. Liudytojų ar ekspertų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai ar ekspertai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusiųjų liudytojų ar ekspertų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.

184 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

Atidėti bylos nagrinėjimą leidžiama šio Kodekso numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas, arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, ir kitais reikiamais atvejais.

Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paprastai paskiria naujo teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir naujai įtraukiamiems dalyvauti procese asmenims apie naujo teismo posėdžio laiką pranešama šaukimais.

Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra visi dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklaustieji liudytojai paprastai iš naujo nebešaukiami; tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į naują teismo posėdį.

Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios.

185 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pradėjimas

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas pirmininkaujančiojo ar liaudies tarėjo pranešimu apie bylą. Po to pirmininkaujantysis paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus ir ar nenori šalys baigti bylą taikos sutartimi.

186 straipsnis.     Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutartis

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo nuo ieškinio pasekmes. Rašytinis ieškovo pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo ieškinio, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukia bylą.

Atsakovas gali ieškinį pripažinti. Rašytinis atsakovo pareiškimas, kuriuo pripažįstamas ieškinys, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir atsakovo pasirašomas. Atsakovui pripažinus ieškinį, jeigu visos bylos aplinkybės išaiškintos, teismas gali, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nutarti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Salys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė taikos sutartį, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Jeigu teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis priima dėl to motyvuotą nutartį.

187 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Teismas išklauso ieškovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, atsakovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų. Prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, Įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ir atskiri piliečiai, kurie kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi jų interesai, duoda paaiškinimus pirmieji.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti vienas kitam klausimus. Kiekvienai šaliai turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kitos šalies pareiškimo bei prašymo.

Pirmininkaujantysis balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus šio Kodekso 93 ir 97 straipsniuose nustatyta tvarka.

188 straipsnis. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas

Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, teismas nustato liudytojų bei ekspertų apklausos ir įrodymų tyrimo tvarką, atsižvelgdamas į šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

189 straipsnis. Liudytojų šaukimas į posėdžio salę ir jų apklausa

Liudytojai, dar nedavę parodymų, negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į posėdžio salę ir apklausiamas skyrium. Apklaustasis liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustiesiems liudytojams prašant, teismas gali leisti jiems pasišalinti iš teismo posėdžio salės, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės.

Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus, baigus jo apklausą, pašalinamas iš teismo posėdžio salės, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta esant reikalinga, kad tas liudytojas būtų posėdžio salėje.

190 straipsnis.     Liudytojo įspėjimas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus

Prieš liudytojui duodant parodymus, pirmininkaujantysis nustato jo asmens tapatybę, išaiškina jo pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam byloje žinoma, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas rašytinis tokio turinio pasižadėjimas:

„Aš (liudytojo pavardė, vardas, tėvavardis), pasižadu duoti teismui parodymus apie visa, kas man žinoma byloje, kurioje esu pašauktas liudytoju. Man išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus atsakau baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“.

Rašytinis liudytojo pasižadėjimas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo.

Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

191 straipsnis. Liudytojų apklausos tvarka

Pirmininkaujantysis išaiškina liudytojo santykius su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir pasiūlo liudytojui, kad jis praneštų teismui visa, ką pats žino byloje, vengdamas dėstyti žinias, kurių šaltinio jis negali nurodyti. Po to liudytojui gali būti duodami klausimai. Pirmininkaujantysis šalina tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

Pirmoji duoda klausimus ta šalis, kurios pareiškimu liudytojas pašauktas, o paskiau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, pašauktam teismo iniciatyva, pirmasis duoda klausimus ieškovas

Teisėjai turi teisę duoti liudytojui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

192 straipsnis. Liudytojo apklausimas antrą kartą

Esant reikalui, teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, apklausti liudytoją antrą kartą tame pačiame ar sekančiame posėdyje, taip pat suvesti liudytojus akistaton, siekdamas išaiškinti jų parodymuose esančius prieštaravimus.

193 straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais

Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai liečia kokius nors skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus, pirmininkaujančiojo ar dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimu, jis turi pateikti jiems susipažinti.

Liudytojui leidžiama perskaityti savo turimus dokumentus, liečiančius duotąjį parodymą. Šie dokumentai pateikiami teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismo nutartimi gali būti prijungiami prie bylos.

194 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai

Apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų amžiaus, o teismo nuožiūra, – ir apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas arba artimi liudytojui asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai), jeigu jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Pirmininkaujančiajam leidus, šie asmenys gali duoti liudytojui klausimus.

Išimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į posėdžio salę, jam turi būti pranešamas nepilnamečio liudytojo parodymas ir suteikiamas galimumas duoti šiam liudytojui klausimus.

195 straipsnis. Liudytojų atleidimas nuo apklausos

Jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai išaiškintos, tai, visų dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos visus atvykusius liudytojus ar jų dalį.

196 straipsnis. Liudytojų parodymų perskaitymas

Liudytojų parodymai, surinkti šio Kodekso 72, 93, 99 ir 184 straipsniuose numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje.

197 straipsnis. Rašytinių įrodymų tyrimas

Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 75, 77 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais– taip pat ekspertams ir liudytojams.

Apžiūrėtų teismo posėdyje rašytinių įrodymų turinys reikiamais atvejais Įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Po to šie rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims.

Rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus.

198 straipsnis. Asmeninio piliečių susirašinėjimo perskaitymas

Siekiant apsaugoti susirašinėjimo paslaptį, asmeninis piliečių susirašinėjimas viešame teismo posėdyje balsu perskaitomas, tik sutikus asmenims, tarp kurių vyko tas susirašinėjimas. Priešingu atveju toks susirašinėjimas gali būti teismo nutartimi balsu perskaitomas ir ištiriamas neviešame teismo posėdyje.

199 straipsnis. Pareiškimas apie dokumento suklastojimą

Jeigu pareiškiama, kad esantis byloje dokumentas yra suklastotas, tai pateikusis tą dokumentą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti jo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą, remiantis kitais įrodymais.

Jeigu, reikalaujant asmeniui, pateikusiam dokumentą, dėl kurio suklastojimo yra pareiškimas, šis dokumentas lieka byloje kaip įrodymas, tai teismas gali įpareigoti asmenį, pareiškusį, kad dokumentas suklastotas, nustatytu terminu pateikti dokumento suklastojimo įrodymus.

Patikrinti pareiškimui, kad dokumentas yra suklastotas, teismas taip pat gali skirti ekspertizę arija išreikalauti kitokius įrodymus.

Jeigu teismas prieina išvadą, kad dokumentas suklastotas, jis nelaiko to dokumento įrodymu ir reikiamais atvejais arba iškelia baudžiamąją bylą, arba perduoda medžiagą pateikusio teismui suklastotą dokumentą asmens darbo, mokymosi ar gyvenamosios vietos visuomeninei organizacijai arba draugiškajam teismui, kad šio asmens atžvilgiu būtų imtasi visuomeninio poveikio priemonių.

200 straipsnis. Daiktinių įrodymų tylimas

Daiktinius įrodymus apžiūri teismas; jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais – ekspertams ir liudytojams.

Asmenys, kuriems parodyti daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūrėjimu. Tie pareiškimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą.

Daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 93. 97, 99 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje. Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus.

201 straipsnis. Vietos apžiūra

Daiktiniai ir rašytiniai įrodymai, kurių negalima pristatyti į teismą, apžiūrimi ir ištiriami jų buvimo vietoje. Be to, reikiamais atvejais teismas gali taip pat padaryti vietos apžiūrą, siekdamas betarpiškai ištirti tikrąsias bylos aplinkybes. Dėl vietos apžiūros darymo teismas priima nutartį.

Vietos apžiūrą daro visa teismo sudėtis, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie apžiūros laiką ir vietą, o reikiamais atvejais – šaukiant liudytojus ir ekspertus, taip pat atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi. Dalyvaujančio byloje asmens, kuriam pranešta apie vietos apžiūros darymą, neatvykimas nekliudo daryti apžiūrą.

Atvykus į apžiūros vietą, teismas pradeda apžiūrą. Darant apžiūrą, dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat liudytojams gali būti duodami klausimai ryšium su apžiūra. Dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat liudytojai, ekspertai ir specialistai turi teisę, darant apžiūrą, atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos aplinkybes.

Apie vietos apžiūrą ir, ją darant, atliktus veiksmus surašomas protokolas, kurį pasirašo visa teismo sudėtis ir dalyvaujantys byloje asmenys. Prie protokolo pridedami visi, darant apžiūrą, sudaryti ar sutikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų apyrašu.

202 straipsnis. Ekspertų apklausa

Ekspertizės aktas balsu perskaitomas teismo posėdyje. Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas Į teismo posėdžio protokolą.

Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti duodami klausimai. Pirmasis duoda klausimus tas asmuo, kurio pareiškimu paskirta ekspertizė, o po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas.

Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

203 straipsnis. Papildomoji ir pakartotinė ekspertizė

Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomąją ekspertizę.

Jeigu teismas nesutinka su eksperto išvada dėl jos nepagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar kitiems ekspertams.

204 straipsnis. Valstybinio valdymo organų išvada

Valstybinio valdymo organai, teismo įtraukti dalyvauti procese ar Įstoję į procesą savo iniciatyva, duoda savo išvadą teismo posėdyje. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti tų organų įgaliotiniams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti.

205 straipsnis. Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų nuomonė

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų nuomonę išdėsto teismo posėdyje jų atstovai. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti šiems atstovams klausimus visuomenės nuomonei dėl nagrinėjamos bylos išaiškinti ir patikslinti.

206 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigimas

Išnagrinėjus visus įrodymus, pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą.

Jeigu pareiškiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartis patenkinti arba atmesti prašymus.

Išsprendus prašymus ir atlikus reikiamais atvejais papildomus veiksmus, taip pat nesant prašymų, pirmininkaujantysis paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, ir teismas pradeda klausyti teisminių ginčų bei prokuroro išvados.

207 straipsnis. Teisminiai ginčai

Teisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.

Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako ieškovas ir jo atstovas, po to atsakovas ir jo atstovas.

Trečiasis asmuo, pareiškusis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko jau pradėtame procese, ir jo atstovas pasisako po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškusis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas pasisako po ieškovo arba atsakovo, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.

Prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ar atskiri piliečiai, kurie kreipėsi. į teismą šio Kodekso 5 straipsnyje numatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose pirmieji.

Valstybinio valdymo organų įgaliotiniai, teismo įtraukti dalyvauti procese arba įstoję į procesą savo iniciatyva šio Kodekso 55 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose po šalių ir trečiųjų asmenų.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, pasisako teisminiuose ginčuose po asmenų, nurodytų šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.

208 straipsnis. Replikos

Po to, kai pasisakė visi teisminių ginčų dalyviai, jie gali pasisakyti antrą kartą ryšium su tuo, kas pasakyta ginčuose. Paskutinės replikos teisė visada priklauso atsakovui ir jo atstovui.

209 straipsnis. Neleistinumas apriboti pasisakymų trukmę

Teismas neturi teisės apriboti dalyvaujančių teisminiuose ginčuose asmenų pasisakymų trukmę, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti pasisakantįjį. jeigu jis išeina už nagrinėjamosios bylos esmės ribų.

210 straipsnis. Prokuroro išvada

Dalyvaujantis byloje prokuroras duoda išvadą dėl visos bylos esmės po teisminių ginčų.

211 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

Teisminių ginčų dalyviai ar duodantis išvadą prokuroras neturi teisės savo pasisakymuose remtis aplinkybėmis, kurių teismas neaiškino, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

Jeigu teismas teisminių ginčų ar prokuroro išvados metu pripažįsta esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų ir prokuroro išvados bendra tvarka.

212 straipsnis. Teismo išėjimas į pasitarimo kambarį

Po teisminių ginčų ir prokuroro išvados teismas išeina į pasitarimo kambarį priimti sprendimo. Apie tai pirmininkaujantysis paskelbia esantiesiems teismo posėdžio salėje.

213 straipsnis. Sprendimo paskelbimas

Pasirašęs sprendimą, teismas grįžta į teismo posėdžio salę, ir pirmininkaujantysis arba liaudies tarėjas paskelbia teismo sprendimą.

Visi esantieji posėdžio salėje, jų tarpe ir teismo sudėtis, sprendimo išklauso stovėdami.

Sprendimą paskelbus, pirmininkaujantysis išaiškina sprendimo turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą.

Penkioliktasis skirsnis

Teismo sprendimas

214 straipsnis. Sprendimo priėmimas

Pirmosios instancijos teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas sprendimą.

Teismas priima ir paskelbia sprendimą Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vardu.

215 straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais, kurie ištirti teismo posėdyje.

216 straipsnis. Teismo pasitarimo slaptumas

Sprendimą teismas priima pasitarimo kambaryje.Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu pasitarimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra tos bylos teismo sudėtyje. Būti pasitarimo kambaryje kitiems“asmenims neleidžiama.

Teisėjai neturi teisės pagarsinti nuomonių, pareikštų, besitariant pasitarimo kambaryje.

217 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami, priimant sprendimą

Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja kurios aplinkybės,  turinčios bylai reikšmės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kuris įstatymas turi būti taikomas šioje Byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.

Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.

Teismas, pasitarimo metu pripažinęs esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias bylai reikšmės, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigęs nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų ir prokuroro išvados.

218 straipsnis.     Neleistinumas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas

Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

219 straipsnis. Neleistinumas priimti sąlyginius sprendimus

Neleidžiama priimti sprendimus, kurių; įvykdymas daromas priklausomas nuo tam tikros sąlygos įvykimo arba neįvykimo.

220 straipsnis. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas

Sprendimas priimamas tuojau pat po bylos išnagrinėjimo.

Teismo sprendimas priimamas balsų dauguma„ išdėstomas raštu ir. visų teisėjų pasirašomas.

Pataisos sprendime turi būti aptariamos prieš teisėjų parašus.

221 straipsnis. Teisėjo atskira nuomonė

Teisėjas, likęs, mažumoje, turi teisę išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

Teisėjo atskira nuomonė, skelbiant sprendimą, neskaitoma, bet prijungiama prie bylos.

Jeigu byla, kurioje yra atskira nuomonė, nebuvo nagrinėjama kasacinės instancijos teisme, tai, sprendimui įsiteisėjus, atskira nuomonė kartu su byla turi būti pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų sprendimo už protestavimo klausimą.

Pirmininkaujantysis ar liaudies tarėjas, dalyvavęs, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminei civilinių bylų kolegijai priimant sprendimą, ir likęs atskiros nuomonės, praneša apie tai Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, kad šis išspręstų sprendimo užprotestavimo klausimą.

222 straipsnis. Sprendimo turinys

Teismo sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, prokuroras, jeigu jis dalyvavo procese, šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovai;

4) ginčo dalykas.

Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti:

1) ieškovo reikalavimų nurodymas;

2) atsakovo atsikirtimai;

3) kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi.Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:

5) teismo išvada ieškinį patenkinti pilnutinai ar dalinai, kartu išdėstant patenkinto ieškininio reikalavimo turinį, arba ieškinį atmesti;

6) nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą;

7) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.

223 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo tvarkos bei termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas

Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto, taip pat imasi priemonių įvykdymui užtikrinti.

Šio Kodekso 235 straipsnyje nurodytais atvejais teismas nutaria nukreipti sprendimą skubiai vykdyti, o 236 straipsnyje nurodytais atvejais išsprendžia klausimą, ar leidžiama sprendimą skubiai vykdyti, ir tai nurodo sprendime.

224 straipsnis. Teismo teisė išeiti už ieškininių reikalavimų ribų

Priklausomai nuo paaiškėjusių bylos aplinkybių, teismas gali išeiti už ieškovo pareikštų reikalavimų ribų, jeigu to reikia valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų arba piliečių teisėms ir įstatymo saugomiems interesams apginti.

225 straipsnis. Sprendimas išieškoti pinigų sumas iš juridinių asmenų

Teismas, priimdamas sprendimą išieškoti pinigų sumas iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kliokiu kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodo, koks yra išieškomųjų sumų pobūdis ir iš kurios atsakovo sąskaitos kredito įstaigoje turi būti nurašyta priteistoji suma.

226 straipsnis. Sprendimas priteisti turtą arba jo vertę

Priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu, sprendimą vykdant, paaiškėtų, kad priteistojo turto nėra.

227 straipsnis.     Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus

Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo sąskaita ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytuosius veiksmus gali atlikti arba nutraukti tiktai atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.

228 straipsnis. Sprendimas kelių ieškovų naudai arba prieš kelis atsakovus

Priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis liečia kiekvieną iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidarinė.

Priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi įvykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų atsakomybė yra solidarinė arba subsidiarinė.

229 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims

Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiamas teismo sprendimo nuorašas.

230 straipsnis. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas

Paskelbus byloje sprendimą, priėmusis sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

Teismas gali, savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ištaisymų klausimą.

Dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

231 straipsnis. Papildomasis sprendimas

Teismas, priėmusis byloje sprendimą, gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, priimti papildomąjį sprendimą:

1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio dalyvaujantys byloje asmenys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) jeigu teismas neišsprendė teismo išlaidų klausimo.

Iškelti klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo galima per dešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Papildomąjį sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomojo sprendimo nuorašai pasiunčiami šalims ir tretiesiems asmenims šio Kodekso 229 straipsnyje nustatytais atvejais ir terminu.

Papildomasis sprendimas gali būti apskundžiamas ir užprotestuojamas kasacinę tvarka per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.

Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomojo sprendimo priėmimo reikalu, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

232 straipsnis. Sprendimo išaiškinimas

Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai priėmusis sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas.

Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

Dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

233 straipsnis. Teismo sprendimo įsiteisėjimas

Liaudies teismo sprendimas įsiteisėja, pasibaigus kasacinio apskundimo ir užprotestavimo terminui, jeigu jis nėra apskųstas arba užprotestuotas. Tuo atveju, kada paduotas kasacinis skundas arba kasacinis protestas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja, Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimas Įsiteisėja tuojau pat po jo paskelbimo.

Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškininių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Jeigu bylą pradėjo prokuroras, valstybinio valdymo organas, profesinė sąjunga, valstybinė įstaiga, įmonė, kolūkis ir kitokia kooperatinė ar visuomeninė organizacija arba pilietis šio Kodekso 5 straipsnyje numatyta tvarka, tai įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas asmeniui, kurio interesais buvo pradėta byla.

Jeigu, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, esmingai pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

234 straipsnis. Sprendimo nukreipimas vykdyti

Teismo sprendimai vykdomi, jiems įsiteisėjus, išskyrus tuos atvejus, kuriais jie vykdomi skubiai.

235 straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai

Skubiai vykdytini šie sprendimai:

1) dėl alimentų priteisimo;

2) dėl darbo užmokesčio priteisimo darbininkui ar tarnautojui – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio darbo užmokesčio;

3) dėl apmokėjimo už darbą priteisimo kolūkiečiui – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio uždarbio;

4) dėl neteisėtai atleisto. iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą ar į pirmesnes pareigas;

5) dėl savavališkai iškeldintų iš gyvenamųjų, patalpų asmenų įkeldinimo.

236 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą skubiai vykdyti

Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį;

1) dėl priteisimo išmokų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu;

2) dėl priteisimo atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorine teise, atradimo autoriui, išradėjui, turinčiam autorystės liudijimą,– už naudojimąsi jo išradimu ir racionalizacinio pasiūlymo autoriui – už naudojimąsi jo pasiūlymu;

3) dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo;

4) visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškoto į ui žymią žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

Leisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas.

Jeigu leidimo skubiai vykdyti klausimas nebuvo išspręstas, priimant sprendimą, tai priėmusis sprendimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, gali, prieš sprendimui įsiteisint, leisti jį skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo sprendimą skubiai vykdyti klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti skubaus vykdymo klausimą.

Dėl teismo nutarties sprendimo skubaus vykdymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas. Teismo nutarties leisti sprendimą skubiai vykdyti apskundimas ar užprotestavimas nesustabdo skubaus vykdymo.

237 straipsnis. Sprendimo .įvykdymo užtikrinimas

Priėmusis sprendimą teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, imtis priemonių nenukreipto skubiai vykdyti sprendimo Įvykdymui užtikrinti pagal taisykles, nustatytas šio Kodekso dvyliktajame skirsnyje.

238 straipsnis.     Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Priėmusis byloje sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, remdamasis turtine šalių padėtimi ar kitomis aplinkybėmis, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Nurodytieji klausimai išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.

Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimu, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Šešioliktasis skirsnis

Bylos sustabdymas

239 straipsnis. Privalomasis bylos sustabdymas

Teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai miršta pilietis, jeigu ginčo teisiniame santykyje yra leidžiamas teisių perėmimas, arba pasibaigia juridinis asmuo, kurie buvo bylos šalis;

2) kai šalis netenka veiksnumo;

3) kai atsakovas yra veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje arba prašo ieškovas, esantis veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

4) kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

240 straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

Teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kada šalis yra TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje būtinojoje terminuotoje karinėje tarnyboje arba yra pašaukta kurios nors valstybinės pareigos atlikti;

2) kada šalis yra ilgalaikėje tarnybinėje komandiruotėje;

3) kada šalis sunkiai serga, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio,– pateikus atitinkamą gydymo įstaigos dokumentą;

4) kada yra paskelbta atsakovo paieška.

Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

241 straipsnis. Bylos sustabdymo terminai

Byla sustabdoma;

1) šio Kodekso 239 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – iki paaiškės mirusio piliečio ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas arba iki bus paskirtas neveiksniam asmeniui įstatyminis atstovas;

2) šio Kodekso 239 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs būti veikiančiajame TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalinyje;

3) šio Kodekso 239 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka;

4) šio Kodekso 240 straipsnyje numatytais atvejais– atitinkamai iki šalis baigs būti TSRS Ginkluotųjų Pajėgų sudėtyje, iki ji baigs atlikti valstybinę pareigą, iki baigsis tarnybinė komandiruotė, iki šalis pasveiks ar iki bus surastas atsakovas.

242 straipsnis. Bylos atnaujinimas

Byla atnaujinama, pašalinus aplinkybės, dėl kurių ji buvo sustabdyta, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva. Atnaujinta byla vyksta pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.

Septynioliktasis skirsnis

Bylos nutraukimas

243 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas nutraukia;bylą:

1) jeigu byla nenagrinėtina teismo organuose;

2) jeigu ieškovas yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;

5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;

6) jeigu yra draugiškojo teismo sprendimas, priimtas jo kompetencijos ribose, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

7) jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutarti perduoti tą ginčą spręsti trečiųjų teismui;