← Galiojantis tekstas · Istorija

Dėl Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo

Galiojantis tekstas a fecha 1997-11-25

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1998.09.02)

Pakeitimų

eilė nuo 1997 m. spalio 16 d.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-460, 97.10.16, Žin., 1997,

Nr.97-2445 (97.10.29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO

PAPILDYMO 85(1), 199(4), 306(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-527, 97.11.20, Žin., 1997,

Nr.108-2737 (97.11.28)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 134,

135 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 135(1), 135(2), 135(3), 135(4) STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-540, 97.11.25, Žin., 1997, Nr.112-2826 (97.12.10)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 313 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMASIS KODEKSAS

BENDROJI DALIS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Baudžiamųjų

įstatymų paskirtis

Lietuvos Respublikos

baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį:

1) uždrausti veikas, kurios

padaro esminę žalą asmens, valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsmę

tokiai žalai atsirasti;

2) tiksliai apibrėžti, kokios

veikos pripažįstamos nusikaltimais;

3) nustatyti nusikalstamų veikų

pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes;

4) saugoti asmenis ir visuomenę

nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti

pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys norint juos

pataisyti.

2 straipsnis. Neteko galios.

3 straipsnis. Baudžiamosios

atsakomybės pagrindai

Asmuo gali būti baudžiamas tik

tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo,

įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo.

Pagal baudžiamuosius įstatymus

atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu,

tai yra tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo

gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos

padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali du kartus būti baudžiamas už

vieną ir tą patį nusikaltimą.

Niekas negali būti pripažintas kaltu

nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip,

kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą.

4 straipsnis. Baudžiamųjų

įstatymų galiojimas Lietuvos Respublikoje padarytų veikų atžvilgiu

Visi asmenys, padarę

nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir

gelmės valstybės sienų ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš

jų.

Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta,

kurioje asmuo veikė ar galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo

baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikaltimo padarymo

vieta yra ta, kur buvo šis nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veikė

kitoje vietoje - tai jo veikimo vieta.

Padarius tą patį nusikaltimą Lietuvos

teritorijoje ir kitos valstybės teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu

Lietuvos teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje nusikaltimas buvo pradėtas

ar baigtas arba jam užkirstas kelias.

Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus

atsako taip pat asmenys, padarę nusikaltimus orlaiviuose, jūrų ar upių

laivuose, kurie buvo su Lietuvos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais už

Lietuvos Respublikos ribų.

Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir

kitų jiems prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems

asmenims padarius nusikaltimą Lietuvos teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu

būdu.

5 straipsnis. Neteko galios.

6 straipsnis. Patraukimas

baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus užsienyje

Lietuvos piliečiai ir nuolatos

Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus

užsienyje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Kiti asmenys, padarę užsienyje

nusikaltimus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama

nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos

baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje,

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai,

nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numatyta švelnesnio įstatymo.

Padaręs nusikaltimą užsienyje,

asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis:

1) visiškai atliko užsienyje

teismo paskirtą bausmę;

2) užsienio valstybės

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios

atsakomybės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje šalyje

numatytais teisiniais pagrindais.

7 straipsnis. Baudžiamųjų

įstatymų galiojimas laiko atžvilgiu

Veikos nusika1stamumą ar baudžiamumą nustato

įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo

laiku pripažįstamas veikimo (neveikimo) laikas. Nusikaltimo padarymo laiku

pripažįstamas baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių atsiradimo laikas tuo

atveju, jei kaltininkas norėjo, .kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

Įstatymas, panaikinantis veikos

nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką

padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas

asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip

pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą,

griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę

padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonės

skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.

71 straipsnis.

Nusikaltėlių išdavimas

Užsienio piliečiai, padarę

nusikaltimus, išduodami atitinkamoms valstybėms remiantis tarptautinėmis ir

tarpvalstybinėmis sutartimis, o jeigu tokių sutarčių nėra - vadovaujantis

Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos pilietis,

padaręs nusikaltimą, negali būti išduotas užsienio valstybei.

Užsienio piliečiai neišduodami,

jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos

nusikaltimais.

Asmenys už veikas, dėl kurių jie

buvo persekiojami užsienyje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jiems buvo

suteikta prieglobsčio teisė, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms.

ANTRASIS SKYRIUS

NUSIKALTIMAS

8 straipsnis. Nusikaltimo sąvoka

Nusikaltimu laikoma baudžiamojo

įstatymo numatyta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi

į Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, jos politinę ir ekonominę

sistemas, nuosavybę, į piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir

kitas jų teises ir laisves, taip pat kitokia baudžiamojo įstatymo numatyta

pavojinga veika, kuria kėsinamasi į Lietuvoje nustatytą teisėtvarką.

Nėra nusikaltimas toks veikimas

arba neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo

numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas.

81 straipsnis.

Sunkaus nusikaltimo sąvoka

Sunkiais nusikaltimais laikomos

šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytos tyčinės veikos, sukeliančios

padidintą pavojų visuomenei.

Sunkūs nusikaltimai yra: itin

pavojingi valstybiniai nusikaltimai (62-70 straipsniai). piktnaudžiavimas

oficialiais įgaliojimais (742 straipsnis). banditizmas (75

straipsnis), masinės riaušės (78 straipsnis), nelegalus asmenų gabenimas į

Lietuvos Respublikos teritoriją, joje arba iš jos ar jų slėpimas (821

straipsnis), susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas (85

straipsnis), tyčinis nužudymas (104-106 straipsniai), tyčinis sunkus kūno

sužalojimas (111 straipsnis), išžaginimas (118 straipsnis), įkaitų paėmimas

(1311 straipsnis), itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 3

dalis), nusikalstamas susivienijimas (2271 straipsnis), asmens terorizavimas

sunkinančiomis aplinkybėmis (2272 straipsnio 2 dalis), neteisėtas

narkotinių priemonių gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas,

pardavimas ar kitoks platinimas sunkinančiomis aplinkybėmis (2321

straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), narkotinių priemonių grobimas sunkinančiomis

aplinkybėmis (2322 straipsnio 2 ir 3 dalys), lindynių narkotinėms

priemonėms vartoti organizavimas ar laikymas (2324 straipsnis),

lenkimas vartoti narkotines priemones sunkinančiomis aplinkybėmis (2325

straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų

medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas

sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo,

šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (2341 straipsnis),

nusikalstamų grupių ginklavimas (2344 straipsnis), orlaivių

nuvarymas (2492 straipsnis), įsakymo nevykdymas sunkinančiomis

aplinkybėmis (251 straipsnio 2 dalis), pasipriešinimas viršininkui (253

straipsnis), smurto veiksmai prieš pavaldinį (254 straipsnis), krašto apsaugos

tarnybos statutuose numatytų taisyklių pažeidimas itin sunkinančiomis

aplinkybėmis (256 straipsnio 3 dalis), neteisėtas įsakymas (257 straipsnis),

marodieriavimas (261 straipsnis), tyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar

sužalojimas sunkinančiomis aplinkybėmis (264 straipsnis), žūvančio karo laivo

palikimas sunkinančiomis aplinkybėmis (268 straipsnio 2 dalis), vagystė,

padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ir vagystė, padaryta stambiu mastu

(271 straipsnio 3 ir 4 dalys), plėšimas (272 straipsnis), turto prievartavimas

(273 straipsnis), sukčiavimas stambiu mastu (274 straipsnio 3 dalis), turto

pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu (275 straipsnio 3 dalis), turto

sunaikinimas ar sužalojimas tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2

dalis), kyšio priėmimas (282 straipsnis), kišimasis į kvotėjo, tardytojo,

prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą sunkinančiomis aplinkybėmis (298

straipsnio 3 dalis), laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas

sunkinančiomis aplinkybėmis (303 straipsnio 2 dalis), kontrabanda (312

straipsnis), pinigų plovimas (326 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių

popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 straipsnis).

9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas

tyčia

Nusikaltimas laikomas padarytu

tyčia, jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba

neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo

atveju, kai jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba

neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo

šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti.

10 straipsnis. Nusikaltimo

padarymas dėl neatsargumo

Nusikaltimas laikomas padarytu

dėl neatsargumo, jeigu jį padariusis asmuo numatė, kad jo veikimas arba

neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai

tikėjosi, kad jų bus išvengta.

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl

neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti

tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

11 straipsnis. Nepilnamečių

atsakomybė

Pagal baudžiamuosius įstatymus

atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų.

Asmenys, kurie padaro

nusikaltimą turėdami nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal

baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio

katastrofą (85 straipsnis), nužudymą (104-107, 109 straipsniai), tyčinius kūno

sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111-113 straipsniai ir 116 straipsnio 2

dalis), išžaginimą (118 straipsnis), piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą

(225 straipsnio 2 ir 3 dalys), narkotinių priemonių grobimą (2322

vagystę (271 straipsnis), plėšimą (272 straipsnis), turto sunaikinimą ir

sužalojimą tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis).

12 straipsnis. Nepakaltinamumas

Neatsako pagal baudžiamuosius

įstatymus toks asmuo, kuris, darydamas pavojingą visuomenei veiką, buvo

nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba

jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo,

silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Tokiam asmeniui, teismo

paskyrimu, gali būti taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės,

numatytos šio kodekso 59 straipsnyje.

Nebaustinas taip pat toks asmuo,

kuris padarė nusikaltimą, būdamas pakaltinamumo būsenoje, bet, prieš teismui

priimant nuosprendį, susirgo psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo

veiksmų esmės arba jų valdyti. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti

taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o pasveikęs jis gali

būti baustinas.

121 straipsnis.

Neteko galios.

13 straipsnis. Girto ar

apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių priemonių asmens atsakomybė už padarytą

nusikaltimą

Asmuo, kuris būdamas

fiziologiškai girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių padarė

nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar

apsvaigintas ir dėl to nevisiškai sugebėjęs suvokti savo daromos veikos,

baudžiamas švelniau arba gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už

padarytą veiką.

14 straipsnis. Būtinoji gintis

Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris nors

ir formaliai atitinka Baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, tačiau

padarytas esant būtinajai ginčiai, tai yra ginant save, kitą asmenį, nuosavybę,

būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto

ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos

būtinosios ginties ribos.

Žmogus turi teisę į būtinąją gintį

nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis

pagalbos į kitus asmenis ar valdžios organus.

141 straipsnis.

Būtinosios ginties ribų peržengimas

Būtinosios ginties ribų

peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir

pavojingumui.

Nelaikomas būtinosios ginties

ribų peržengimu veikimas, kurio metu besikėsinančiajam padarytas lengvas ar

apysunkis kūno sužalojimas, materialinė žala.

Neužtraukia baudžiamosios

atsakomybės toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl

didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis

nuo įsibrovimo į būstą.

Neužtraukia baudžiamosios

atsakomybės būtinosios ginties ribą peržengimas, jeigu besikėsinančiajam

padaryta žala dėl neatsargumo.

Tais atvejais, kai būtinosios

ginties ribų peržengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, gali būti skiriama

švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė (45 straipsnio 3 dalis).

142 straipsnis.

Asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas

Neužtraukia baudžiamosios

atsakomybės veiksmai, kai vejantis, sustabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais

veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui

padaroma materialinė žala, lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, o sulaikant

nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį tyčinį nužudymą, - sunkus kūno

sužalojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti.

Atremiant nusikaltimą padariusio

asmens pasipriešinimą, jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai

ginčiai.

15 straipsnis. Būtinasis

reikalingumas

Nėra nusikaltimas toks veikimas,

kuris kad ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet

padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų,

gresiantį Lietuvos valstybės interesams, visuomenės interesams, to asmens ar

kitų piliečių asmenybei arba teisėms, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis

negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra

mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.

151 straipsnis.

Kelio užkirtimas organizuotos grupės veiklai

Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės

asmuo, kuris būdamas organizuotos grupės nariu dalyvavo grupės daromuose

nusikaltimuose, tačiau prisipažino apie dalyvavimą tokioje nusikalstamoje

veikoje ir suteikė teisėsaugos organams vertingos informacijos, kurios pagrindu

buvo užkirstas kelias organizuotos grupės veiklai arba jos nariai buvo

patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma

asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą, arba kai toks atleidimas nuo

atsakomybės jau buvo jam taikytas. taip pat tokios grupės organizatoriui.

16 straipsnis. Atsakomybė už

rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą

Rengimusi padaryti nusikaltimą laikomas

priemonių arba įrankių suieškojimas ar pritaikymas arba kitoks tyčinis

sudarymas sąlygų nusikaltimui padaryti.

Pasikėsinimu padaryti nusikaltimą laikomas

tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltimą, jeigu

nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko

valios.

Bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir

už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama pagal įstatymą, numatantį

atsakomybę už tą nusikaltimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į

kaltininko padarytą veiksmą pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, į

nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį ir į priežastis, dėl kurių nusikaltimas

nebuvo pabaigtas.

18 straipsnis.

Bendrininkavimas

Bendrininkavimu laikomas

tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Nusikaltimo bendrininkais, greta

vykdytojų, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai.

Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs

nusikaltimą. Organizatorium laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar

vadovavęs jo padarymui.

Kurstytoju laikomas asmuo,

palenkęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą.

Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti

nusikaltimą, duodamas patarimą, nurodymą, teikdamas priemonių arba šalindamas

kliūtis, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo

padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu

būdu.

Teismas, skirdamas bausmę, turi

atsižvelgti į kiekvieno iš bendrininkų dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį

ir pobūdį.

19 straipsnis. Slėpimas

Iš anksto nepažadėtas

nusikaltėlio slėpimas, taip pat nusikaltimo padarymo įrankių ir priemonių,

nusikaltimo pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimas užtraukia

atsakomybę tik baudžiamojo įstatymo specialiai numatytais atvejais.

20 straipsnis. Nepranešimas

Nepranešimas apie tikrai žinomą

rengiamą ar padarytą nusikaltimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik

baudžiamojo įstatymo specialiai numatytais atvejais.

TREČIASIS SKYRIUS

BAUSMĖ

21 straipsnis. Bausmė ir jos

paskirtis

Kriminalinė bausmė yra valstybės

prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam

nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės

interesais.

Kriminalinės bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo

nusikaltimų padarymo;

2) nubausti nusikaltimą

padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti

nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus;

4) siekti, kad asmenys, atlikę

bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų

nusikaltimų.

Bausme nesiekiama daryti fizinių

kančių arba žeminti žmogaus orumo.

22 straipsnis. Bausmių rūšys

Asmeniui, pripažintam kaltu

padarius nusikaltimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės.

Pagrindinės bausmės yra šios:

1) mirties bausmė;

2) laisvės atėmimas;

3) pataisos darbai be laisvės

atėmimo;

4) bauda.

Asmeniui už vieną nusikaltimą

gali būti skiriama tik viena pagrindinė bausmė.

Šio kodekso 42 ir 43

straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi pagrindinės bausmės.

Kartu su pagrindinėmis bausmėmis

nuteistiesiems gali būti skiriamos papildomos bausmės:

1) turto konfiskavimas;

2) bauda;

3) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas,

dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Nuteistajam gali būti skiriama ne daugiau

kaip dvi papildomos bausmės.

23 straipsnis. Neteko galios.

24 straipsnis. Mirties bausmė

Mirties bausmė yra pagrindinė ir išimtinė

bausmė. Mirties bausmė gali būti skiriama tik už pabaigtą tyčinį nužudymą

sunkinančiomis aplinkybėmis.

Mirties bausmė vykdoma

sušaudant.

Mirties bausmė negali būti skiriama, o

paskyrus - vykdoma moterims, asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu

nebuvo suėję 18 metų.

Teismas, nuteisdamas asmenį mirties bausme,

gali pakeisti ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Mirties bausmė gali būti

pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos taip pat ir malonės tvarka.

Asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista

laisvės atėmimu iki gyvos galvos, laikomi kalėjime.

25 straipsnis. Laisvės atėmimas

Laisvės atėmimas yra pagrindinė bausmė,

teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Laisvės atėmimas

nustatomas nuo 3 mėnesių iki 20 metų, o skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės

padaromas naujas nusikaltimas (43 straipsnis), - iki 25 metų. Asmenims, kuriems

nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, laisvės atėmimo bausmė negali

viršyti 10 metų.

Laisvės atėmimo laikas

skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atlikti laisvės atėmimo bausmę

teismo nuosprendžiu skiriama pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, bendrojo,

sustiprintojo ir griežtojo režimų kolonijose arba kalėjime, taip pat bendrojo

ir sustiprintojo režimų auklėjimo darbų kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų

kolonijose skiriama vyrams:

pirmą kartą nuteisiamiems

laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, -

kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo;

pirmą kartą nuteistiems laisvės

atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už nesunkius tyčinius nusikaltimus,

būtent, neteisėtą aborto padarymą (124 straipsnio 2 ir 3 dalys), vengimą

išlaikyti vaikus (125 straipsnis), palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje (123

straipsnio 2 dalis), šmeižimą (132 straipsnis), įžeidimą (133 straipsnio 2

dalis), statybos taisyklių pažeidimą (215 straipsnis), neteisėtą statybinių

medžiagų įgijimą (216 straipsnis), įvaikinimo paslapties pagarsinimą (2171

straipsnio 2 dalis), melagingą paliudijimą (218 straipsnis), įtraukimą

nepilnamečio į nusikalstamą veiklą arba girtavimą (241 straipsnio 2 dalis).

sukčiavimą be sunkinančių aplinkybių (274 straipsnio 1 dalis), turto

pasisavinimą arba iššvaistymą be sunkinančių aplinkybių (275 straipsnio 1

dalis), piktnaudžiavimą tarnyba (285 straipsnis), tarnybinį suklastojimą (289

straipsnis), melagingą pranešimą apie nusikaltimą (291 straipsnis), melagingą

įskundimą asmens (292 straipsnis), melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus

ir vertimus (293 straipsnis), nepranešimą apie nusikaltimą (294 straipsnis),

falsifikuotą prekių gaminimą sunkinančiomis aplinkybėmis (309 straipsnio 2

dalis), vartotojų apgaulę (311 straipsnis), tyčinį bankrotą (315 straipsnis),

pramoninį šnipinėjimą (317 straipsnis), apgaulingą apskaitos vedimą (323 straipsnis),

neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą (324 straipsnis), neteisėtą

gyvūnų gaudymą (331 straipsnis), Lietuvos Respublikos kontinentinio šelfo

įstatymų pažeidimą (332 straipsnis - kolonijose-gyvenvietėse asmenims,

padariusiems tyčinius nusikaltimus;

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už

nesunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio ketvirtosios

dalies trečiojoje pastraipoje, - bendrojo režimo kolonijose;

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už

sunkius nusikaltimus - sustiprintojo režimo kolonijose; nuteisiamiems už itin

pavojingus valstybinius nusikaltimus (62-70 straipsniai), pirmiau atlikusiems

laisvės atėmimo bausmę ir pripažintiems itin pavojingais recidyvistais, -

griežtojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbą kolonijose

skiriama moterims:

pirmą kartą nuteisiamoms laisvės atėmimu už

nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, - kolonijose-gyvenvietėse asmenims,

padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo; pirmą kartą nuteisiamoms už tyčinius

nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies trečiojoje

pastraipoje, - kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius

nusikaltimus; kitoms nuteisiamoms laisvės atėmimu moterims - bendrojo režimo

kolonijose.

Atlikti bausmę auklėjimo darbų kolonijose

skiriama:

nepilnamečiams, pirmą kartą nuteisiamiems

laisvės atėmimu, taip pat nepilnametėms - bendrojo režimo kolonijose;

nepilnamečiams, pirmiau

atlikusiems laisvės atėmimo bausmę, - sustiprintojo režimo kolonijose.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį

ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, teismas,

nurodydamas priimto sprendimo motyvus, gali paskirti atlikti laisvės atėmimo

bausmę: pirmą kartą nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo,

taip pat už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies

trečiojoje pastraipoje, - bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose; kitiems

nuteistiems laisvės atėmimu, bet nepripažintiems itin pavojingais

recidyvistais, - bet kurios rūšies pataisos darbų kolonijose, išskyrus

kolonijas-gyvenvietes; nuteistiems nepilnamečiams - bendrojo režimo auklėjimo

darbų kolonijose vietoj sustiprintojo režimo kolonijų.

Laisvės atėmimas, ištisai ar iš

dalies atliktinas kalėjime, gali būti paskirtas:

itin pavojingiems recidyvistams;

asmenims, kurie, suėjus

aštuoniolikai metų, padarė itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62-70

straipsniai);

asmenims, kurie, suėjus

aštuoniolikai metų, padarė kitus sunkius nusikaltimus, nuteisiamiems už juos

laisvės atėmimu daugiau kaip penkeriems metams.

Asmenys, nuteisti pagal šio

kodekso 227 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atlieka ištisai kalėjime.

Paskirtą nuteistajam pataisos

darbų įstaigos rūšį pakeičia teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

pagrindais ir tvarka.

251 straipsnis.

Neteko galios.

26 straipsnis. Itin pavojingas recidyvistas

Itin pavojingu recidyvistu gali

būti teismo nuosprendžiu pripažįstamas:

1) asmuo, kuris pirmiau buvo nuteistas

laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62-70 straipsniai),

banditizmą (75 straipsnis), tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai ),

išžaginimą, jeigu tai.padarė grupė asmenų, arba jeigu tai sukėlė itin sunkias

pasekmes, taip pat išžaginimą nepilnametės arba mažametės (118 straipsnio 3 ir

medžiagų grobimą (234 straipsnis), orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis),

plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), netikrą

pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton

sunkinančiomis aplinkybėmis (327 straipsnio 2 dalis) ir vėl padarė kurį nors iš

šių nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu ne mažiau kaip

penkeriems metams;

2) asmuo, kuris pirmiau buvo bet kuria eile

du kartus nuteistas laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą

medžiagą grobimą (2342 straipsnis), orlaivio nuvarymą (2492

straipsnis), vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (271 straipsnio 2, 3 ir 4

popieriais taisyklių pažeidimą (329 straipsnis) ir vėl padarė kurį nors iš šių

nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems

metams;

3) asmuo, kuris pirmiau buvo bet

kuria eile tris ar daugiau kartų nuteistas laisvės atėmimu už piktybinį

chuliganizmą (225 straipsnio 2 dalis), arba už nusikaltimus, suminėtus šio

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, ir vėl padarė piktybinį chuliganizmą (225

straipsnio 2 dalis) arba kurį nors iš šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte

suminėtų nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu;

4) asmuo, kuris, atlikdamas

laisvės atėmimo bausmę už kurį nors iš šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3

punktuose suminėtų nusikaltimų, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį jis

nuteisiamas laisvės atėmimu ne mažiau kaip penkeriems metams.

Spręsdamas asmens pripažinimo

itin pavojingu recidyvistu klausimą, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę,

padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų motyvus, nusikalstamų ketinimų

įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo padarant nusikaltimus laipsnį bei pobūdį ir

kitas bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas nuosprendyje.

Sprendžiant asmens pripažinimo

itin pavojingu recidyvistu klausimą, neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimą,

kurį jis padarė, būdamas jaunesnis kaip aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat į

teistumą, kuris yra panaikintas arba išnykęs įstatymo nustatyta tvarka.

Asmens pripažinimas itin

pavojingu recidyvistu panaikinamas, panaikinant jo teistumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

straipsniai. numatantys atsakomybę už itin pavojingo recidyvisto padarytus

nusikaltimus, taikomi tais atvejais, kai asmuo įstatymo nustatyta tvarka buvo

pripažintas itin pavojingu recidyvistu iki šio nusikaltimo padarymo.

27 straipsnis. Neteko galios.

28 straipsnis. Neteko galios.

29 straipsnis. Pataisos darbai

be laisvės atėmimo

Pataisos darbai be laisvės

atėmimo skiriami nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų ir atliekami pagal teismo

nuosprendį nuteistojo darbovietėje.

Pataisos darbų laikas

skaičiuojamas mėnesiais.

Nuteisus pataisos darbais be laisvės atėmimo,

iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas daromos teismo nuosprendžiu

nustatyto dydžio išskaitos nuo penkių iki dvidešimt procentų uždarbio. Pataisos

darbą atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą.

Jeigu nuteistasis pataisos darbais be laisvės

atėmimo. atlikdamas bausmę, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai, jam

atlikus bausmę, teismas visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvo prašymu

gali pataisos darbų atlikimo laiką įskaityti į darbo stažą.

Asmeniui, kuris dėl sveikatos

būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi

teisę šią bausmę pakeisti bauda - skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos

darbų mėnesius arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.

Pataisos darbai be laisvės

atėmimo kariams pakeičiami laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių.

Jeigu asmuo, nuteistas pataisos

darbais be laisvės atėmimo, piktybiškai vengia atlikti bausmę, teismas gali

neatbūtąjį pataisos darbą laiką pakeisti laisvės atėmimo bausme tam pačiam

laikui.

Pataisos darbų be laisvės

atėmimo atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

30 straipsnis. Atėmimas teisės

eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla

Atėmimas teisės eiti tam tikras

pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla yra papildoma

bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. taip pat

teismo nuožiūra.

Teismas savo nuožiūra skiria

atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti

tam tikra veikla tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės

veiklos srityje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, ir, atsižvelgdamas į

padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas prieina prie išvados, jog nuteistajam

negalima palikti teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar

užsiimti tam tikra veikla.

Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas,

dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla nustatomas nuo 1 iki 5

metų.

31 straipsnis. Neteko galios.

32 straipsnis. Bauda

Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama

kaip pagrindinė ar papildoma bausmė baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais.

Bauda kaip pagrindinė bausmė gali būti

skiriama nuo 100 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio.

Bauda kaip papildoma bausmė gali būti

skiriama nuo 10 iki 500 minimalių gyvenimo lygių dydžio.

Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo

sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę. Nustatydamas

baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą,

nusikaltimu padarytą žalą bei kaltininko materialinę padėtį.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo

padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Jei asmuo per 2

mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį neįvykdo bausmės, bauda išieškoma

priverstinai.

Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą,

kuri paskirta kaip pagrindinė bausmė, ir nėra galimybių išieškoti ją

priverstinai, teismas per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką gali

pakeisti baudą laisvės atėmimu. Bauda keičiama laisvės atėmimu santykiu viena

laisvės atėmimo diena už vieno MGL baudą, tačiau ne daugiau kaip 90 dienų.

33 straipsnis. Neteko galios.

34 straipsnis. Neteko galios.

341 straipsnis.

Neteko galios.

35 straipsnis. Turto

konfiskavimas

Turto konfiskavimas yra

papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už šiuos nusikaltimus: banditizmas

joje arba iš jos ar jų slėpimas (821 straipsnis), tyčinis nužudymas

dėl savanaudiškų paskatų (105 straipsnio 8 punktas), įkaitų paėmimas (1311

profesine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas (306 straipsnis),

neteisėta įmonės veikla (307 straipsnis), kitos įmonės prekės ženklo naudojimas

(308 straipsnis), falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas (309

straipsnis), naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių

gėrimų gaminimas, laikymas, gabenimas, realizavimas, nedenatūruoto etilo

alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų

skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas

(310 straipsnis), vartotojų apgaulė (311 straipsnis), kontrabanda (312

straipsnis), apgaulingi pareiškimai apie įmonės veiklą (313 straipsnis),

paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (314 straipsnis), privedimas prie

bankroto (315 straipsnio 2 ir 3 dalys), skolininko nesąžiningumas ar apgaulė

(316 straipsnis), pramoninis šnipinėjimas (317 straipsnis), nepagrįsto

atlyginimo priėmimas (320 straipsnis), piktnaudžiavimas pasitikėjimu ūkinėje

veikloje (321 straipsnis), apgaulingas apskaitos tvarkymas (323 straipsnis),

mokesčių vengimas (325 straipsnis), pinigų plovimas (326 straipsnis),

neteisėtas banko paskolos išdavimas (3261 straipsnio 2 dalis),

netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas

gaminimas, realizavimas, laikymas ar naudojimas (3281 straipsnis),

operaciją su pinigais ar vertybiniais popieriais norminių aktų pažeidimas (329

36 straipsnis. Neteko galios.

37 straipsnis. Pretenzijų,

kylančių iš nuteistojo prievolių, tenkinimas konfiskuoto turto sąskaita

Konfiskavus turtą, valstybė neatsako už

nuteistojo prievoles, atsiradusias be kvotos, tardymo ar teismo organų sutikimo

po to, kai šie organai jau ėmėsi turto apsaugos priemonių.

Valstybė atsako už nuteistojo prievoles

konfiskuoto turto sąskaita tik šio turto vertės ribose. Tokių pretenzijų

tenkinimo eilę nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

38 straipsnis. Neteko galios.

381 straipsnis. Neteko galios.

KETVIRTAS SKYRIUS

BAUSMĖS SKYRIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS

39 straipsnis. Bendrieji bausmės

skyrimo pradmenys

Teismas skiria bausmę įstatymo

straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytose ribose,

tiksliai laikydamasis šio kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę,

teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, atsižvelgia į padarytojo nusikaltimo

pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir į bylos aplinkybes,

lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę.

40 straipsnis. Atsakomybę

lengvinančios aplinkybės

Skiriant bausmę, lengvinančiomis

atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad kaltininkas užkirto kelią žalingoms

padarytojo nusikaltimo pasekmėms arba savo noru atlygino padarytą nuostolį ar

pašalino padarytą žalą;

2) kad nusikaltimas padarytas

dėl susidėjusių sunkių asmeninių ar šeiminių aplinkybių;

3) kad nusikaltimas padarytas

grasinimo ar prievartos įtakoje arba dėl materialinio, tarnybinio ar kitokio

priklausomumo;

4) kad nusikaltimas padarytas

didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įtakoje;

5) kad nusikaltimas padarytas

gynybos nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi atveju, nors ir peržengiant

būtinosios ginties ribas;

6) kad nusikaltimą padarė

nepilnametis;

7) kad nusikaltimą padarė

nėščia moteris;

8) kad kaltininkas nuoširdžiai

gailisi ar pats atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą arba aktyviai padėjo

išaiškinti nusikaltimą ar susekti kitus nusikaltėlius.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat gali

atsižvelgti ir į nenurodytas įstatyme lengvinančias aplinkybes.

41 straipsnis. Atsakomybę

sunkinančios aplinkybės

Skiriant bausmę, sunkinančiomis

atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad nusikaltimą padarė asmuo,

kuris pirmiau buvo padaręs kokį nors nusikaltimą.

Teismas turi teisę, priklausomai nuo pirmojo

nusikaltimo pobūdžio, nepripažinti jam sunkinančios aplinkybės reikšmės;

2) kad nusikaltimą padarė organizuota grupė;

3) kad nusikaltimas padarytas dėl

savanaudiškų ar kitokių žemų paskatų;

4) kad nusikaltimas sukėlė

sunkias pasekmes;

5) kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį,

nusenusį, bejėgiškumo būklėje esantį arba materialiai, tarnybiškai ar kitaip

priklausomą nuo kaltininko asmenį;

6) kad nepilnamečiai buvo kurstomi padaryti

nusikaltimą;

7) kad nusikaltimas padarytas su ypatingu

žiaurumu arba pasityčiojimu iš nukentėjusiojo;

8) kad nusikaltimas padarytas, pasinaudojant

visuomeninės nelaimės sąlygomis;

9) kad nusikaltimas padarytas visuotinai

pavojingu būdu arba naudojant sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar

dujinius šaunamuosius ginklus;

10) kad nusikaltimą padarė asmuo būdamas

girtas, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių.

Teismas turi teisę nepripažinti, priklausomai

nuo nusikaltimo pobūdžio, šios aplinkybės sunkinančia atsakomybę;

11) kad nusikaltimas padarytas, turint tikslą

nuslėpti kitą nusikaltimą arba palengvinti jį padaryti.

12) (neteko galio.s).

411 straipsnis.

Bausmės skyrimas, visiškai pripažinus kaltę

Jei kaltininkas visiškai

prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo

išaiškinti nusikaltimą ir byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių,

teismas skiria jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip) įstatymo sankcijoje

už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, arba bausmę, nesusijusią su

laisvės atėmimu.

42 straipsnis. Bausmės

skyrimas padarius kelis nusikaltimus

Jeigu asmuo pripažįstamas kaltas

tuo, kad jis padarė du ar daugiau nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso to

paties straipsnio skirtingose dalyse arba skirtinguose straipsniuose, iš kurių

nė už vieną jis nebuvo nuteistas, teismas skiria bausmę už tuos nusikaltimus

pagal kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai, po to paskiria subendrintą

bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę esant realiajai nusikaltimų sutapčiai,

teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti, o esant

idealiajai nusikaltimų sutapčiai - tik apimti.

Skiriant bausmę šio straipsnio 1

dalyje nustatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimties

metų, nepilnamečiams - dešimties metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė, o

paskyrus kitų rūšių bausmes - maksimalaus dydžio, įstatymo nustatyto tai

bausmės rūšiai.

Pagal šio straipsnio taisykles

skiriama bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad

nuteistasis kaltas dar ir kitu to paties straipsnio toje pačioje ar kitoje

dalyje arba kitame straipsnyje numatytu nusikaltimu, kurį jis yra padaręs prieš

priimant nuosprendį pirmojoje byloje. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma

bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmąjį nuosprendį.

atidėjimo laikotarpiu (471 straipsnis), arba naują nusikaltimą

padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ar lygtinai

paleistas iš laisvės atėmimo vietų neatliktosios bausmės laikotarpiu (54, 542,

55 straipsniai), teismas skiria bausmę už naują nusikaltimą, po to nustato

subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmę, teismas gali taikyti visiško ar

dalinio bausmių sudėjimo principus.

Taikydamas visiško bausmių sudėjimo principą,

teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, prideda pagal pirmesnį

nuosprendį neatliktą bausmę.

Taikydamas dalinio bausmių sudėjimo principą,

teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, iš dalies prideda

neatliktą bausmę pagal pirmesnį nuosprendį.

Skiriant bausmę pagal kelis nuosprendžius,

subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų, jei paskirta laisvės

atėmimo bausmė, arba maksimalaus dydžio, nustatyto atitinkamai bausmės rūšiai,

jei paskirta kita bausmė.

44 straipsnis. Bausmių sudėjimo

ir pakeitimo taisyklės

Sudedant paskirtąsias bausmes,

taip pat vienas bausmes keičiant kitomis, laikomasi šių taisyklių:

1) viena laisvės atėmimo diena

prilyginama trims pataisos darbų dienoms;

2) bauda, kai ši bausmė paskirta

kaip pagrindinė, negali būti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir

vykdoma atskirai, išskyrus šio kodekso 32 straipsnio šeštojoje dalyje numatytą

atvejį;

3) įvairių rūšių papildomos

bausmės negali būti sudedamos ar pakeičiamos kitomis ir vykdomos kiekviena

atskirai. Keičiant bausmes šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais

atvejais, švelnesnė bausmė turi būti keičiama į griežtesnę.

45 straipsnis. Švelnesnės

negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas

Teismas, atsižvelgdamas į visas

bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu

asmuo, padaręs nusikaltimą, pats savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs

nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, padėjo tardymui bei

teismui išaiškinti nusikaltimą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas

bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę taip

pat jeigu:

1) byloje yra atsakomybę

lengvinančių aplinkybių;

2) be to, dėl sveikatos būklės

ar nepilnametystės negali būti paskirta įstatyme numatyta bausmė arba

teisiamasis ar jo išlaikomi asmenys serga sunkia liga ir nėra kam juos

prižiūrėti arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus ir įstatyme numatytos

bausmės paskyrimas neigiamai atsilieps vaikų priežiūrai, arba kaltininko

vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime buvo antraeilis.

Švelnesnė negu įstatymo

nustatyta bausmė taip pat gali būti paskirta, kai nusikaltimas padarytas

peržengiant būtinosios ginties ribas.

Esant šio straipsnio pirmojoje,

antrojoje ar trečiojoje dalyse nurodytoms sąlygoms, teismas gali:

1) paskirti mažesnę bausmę negu

žemiausioji riba, įstatymo numatyta už padarytą nusikaltimą, arba

2) paskirti švelnesnę bausmės

rūšį negu numatyta įstatyme už padarytą nusikaltimą, arba

3) neskirti papildomos bausmės

tais atvejais, jei jos paskyrimas pagal įstatymą yra privalomas, išskyrus turto

konfiskavimo bausmę.

46 straipsnis. Neteko galios.

47 straipsnis. Neteko galios.

48 straipsnis. Kardomojo

kalinimo įskaitymas

Kardomąjį kalinimą teismas

įskaito į bausmės laiką, nuteisdamas laisvės atėmimu - dieną už dieną, o

nuteisdamas pataisos darbais - dieną už tris dienas.

Paskirdamas kitų rūšių bausmes, teismas gali,

atsižvelgdamas į kardomąjį kalinimą, atitinkamai sušvelninti savo paskirtą

bausmę arba visiškai atleisti kaltininką nuo bausmės atlikimo.

481 straipsnis.

Neteko galios.

49 straipsnis. Patraukimo

baudžiamojon atsakomybėn senatis

Asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon

atsakomybė, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie

terminai:

1) vieneri metai nuo tos dienos, kai buvo

padaryti nusikaltimai, numatyti šio kodekso 116 straipsnio pirmojoje dalyje,

133, 145 straipsniuose, 189, 202. 2021 straipsniuose, 212 straipsnio

pirmojoje dalyje, 213, 214 straipsniuose;

2) treji metai nuo tos dienos, kai buvo

padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės

atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės

atėmimu, išskyros nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte;

3) penkeri metai nuo tos dienos. kai buvo

padarytas nusikaltimas. už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės

atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams;

4) dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo

padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė

bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš

sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą,

už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip

dvejiems metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai

buvo padarytas naujasis nusikaltimas.

Senaties eiga sustoja, jeigu

padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais

senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis

pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė

nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo

padarymo.

Klausimą dėl senaties taikymo

asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama

mirties bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima

taikyti senatį, mirties bausmė negali būti skiriama, ir ji pakeičiama laisvės

atėmimu.

50 straipsnis. Apkaltinamojo

nuosprendžio vykdymo senatis

Apkaltinamasis nuosprendis

nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per šiuos terminus, skaičiuojant nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos:

1) per trejus metus, - jeigu

nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausme,

nesusijusia su laisvės atėmimu;

2) per penkerius metus, - jeigu

nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams;

3) per dešimt metų, -jeigu

nuteista griežtesne bausme, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu

nuteistasis vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują

nusikaltimą, už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne mažiau kaip

vieneriems metams. Padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo

jo padarymo momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę, - nuo to momento, kai

slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai

jis buvo sulaikytas. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas,

jeigu nuo to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis

nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui,

nuteistam mirties bausme, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant

galima taikyti senatį, mirties bausmė pakeičiama laisvės atėmimu.

51 straipsnis. Atleidimas nuo

baudžiamosios atsakomybės veikai praradus

pavojingumą

Asmuo, padaręs nusikaltimą,

atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei teismas pripažįsta, jog iki

bylos nagrinėjimo teisme veika prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo.

511 straipsnis. Neteko galios.

52 straipsnis. Neteko galios.

521 straipsnis. Nepilnamečių

atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio

priemonių paskyrimas

Nepilnametis, padaręs nesunkų

nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu

jis:

1) pirmą kartą padarė nusikaltimą;

2) visiškai pripažino savo kaltę ir

gailisi padaręs nusikaltimą;

3) atlygino padarytą žalą arba susitarė

su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, jog

,ateityje jis laikysis įstatymą, nedarys naujų nusikaltimų.

Tokiam nepilnamečiui teismas

paskiria priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso

61 straipsnyje.

53 straipsnis. Neteko galios.

531 straipsnis.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam

susitaikius

Asmuo, padaręs vieną iš veikų,

numatytų šio kodekso 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 115 straipsnyje, 132

straipsnio pirmojoje dalyje, 225 straipsnio pirmojoje dalyje, 246 straipsnio

pirmojoje ir antrojoje dalyse, 247 straipsnio pirmojoje dalyje, 271 straipsnio

pirmojoje dalyje, 274 straipsnio pirmojoje dalyje, 275 straipsnio pirmojoje

dalyje, 276, 277 straipsniuose, 278 straipsnio pirmojoje dalyje, 279, 281, 314,

315, 316, 321 ir 3211 straipsniuose, gali būti atleidžiamas nuo

baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) prisipažino padaręs

nusikaltimą;

2) savanoriškai atlygino žalą,

padarytą valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui;

3) susitaikė su nukentėjusiuoju

arba valstybės institucijos ar juridinio asmens atstovu.

Negali būti atleidžiamas nuo

baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais

asmuo, turintis teistumą, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Jeigu asmuo, atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio pirmąją dalį, padarė per

vienerius metus naują nusikaltimą, tai pirmasis sprendimas atleisti nuo

baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl tokio

asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

54 straipsnis. Lygtinis

atleidimas nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimas švelnesne bausme

Asmenims, nuteistiems laisvės

atėmimu arba pataisos darbais, taip pat asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės

atėmimo vietų pagal šio kodekso 542 straipsnį, išskyrus asmenis,

paminėtus šio kodekso 541 straipsnyje, gali būti taikomas lygtinis

atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalis pakeista

švelnesne bausme.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės

prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme

gali būti taikomas nuteistajam tik tuo atveju, jeigu jis pavyzdingu elgesiu ir

sąžiningu darbu įrodė, kad pasitaisė.

Lygtinį atleidimą nuo bausmės

prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme

nuleistajam taiko jo bausmės atlikimo vietos teismas pagal organo, kurio

žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą, o darbingiems asmenims, lygtinai

paleistiems iš laisvės atėmimo vietų, -pagal bendrą organo, kurio žinioje yra

bausmės vykdymas, ir nuteistojo darbo vietos administracijos teikimą.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės

prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme

gali būti taikomas nuteistiesiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip pusę

paskirto bausmės laiko, išskyrus šio straipsnio penktojoje dalyje numatytus

atvejus.

Asmenims, nuteistiems laisvės

atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimą, padarytą dėl

neatsargumo, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios

bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiems faktiškai

atbuvus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirto bausmės laiko.

Asmenims, nuteistiems už tyčinį

nusikaltimą laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų įskaitytinai, lygtinis

atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies

pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiem; faktiškai atbuvus ne

mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės laiko.

Asmenims:

1) nuteistiems už tyčinį

nusikaltimą laisvės atėmimu daugiau kaip dešimčiai metų;

2) nuteistiems už narkotinių

priemonių grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (2322 straipsnio 2

dalis), išskyrus plėšimo būdu, radioaktyviųjų medžiagų grobimą (2342

dalis); narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), padarytą

plėšimo būdu; neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų

nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis

aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis); šaunamojo ginklo, šaudmenų ar

įstaigų darbo dezorganizavimą (303 straipsnis) -

lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą

arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti

taikomas jiems faktiškai atbuvus keturis penktadalius paskirtojo bausmės laiko.

Lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą

arba pakeitus bausmę švelnesne bausme, nuteistasis gali būti taip pat atleistas

nuo bausmės - atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą

darbą, arba užsiimti tam tikra veikla.

Pakeičiant neatliktąją laisvės

atėmimo bausmės dalį pataisos darbais, ši bausmė skiriama laikantis terminų,

nustatytų šios rūšies bausmei, ir neturi viršyti neatbūto laisvės atėmimo

laiko.

Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės

prieš terminą, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują nusikaltimą,

teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles.

541 straipsnis.

Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimo švelnesne

bausme netaikymas

Lygtinis atleidimas nuo bausmės

prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme

netaikomas:

1) itin pavojingam recidyvistui;

2) asmeniui, nuteistam už itin

pavojingą valstybinį nusikaltimą;

3) asmeniui, nuteistam už tyčinį

nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (105 straipsnis); išžaginimą, -jeigu tai

padai grupė asmenų arba sukėlė itin sunkias pasekmes, taip pat išžaginimą

nepilnametės, mažametės (118 straipsnio 3 ir 4 dalys); įkaitų paėmimą (1311

straipsnis); kėsinimąsi policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (2031

542 straipsnis.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenims, atliekantiems bausmę

laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma juos toliau taisyti neizoliuotus nuo

visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės

atėmimo vietų.

Lygtinį paleidimą iš laisvės

atėmimo vietų taiko teismas tos vietos, kur nuteistasis atlieka bausmę, pagal

organo. kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą, esant nuteistojo

įsipareigojimui pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis

pasitaisys.

Lygtinis paleidimas iš laisvės

atėmimo vietų gali būti taikomas:

1) asmenims, nuteistiems laisvės

atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimus, padarytus dėl

neatsargumo, nepilnamečiams, nėščioms moterims, taip pat moterims, turinčioms

vaiką iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei iš tų moterų

neatimtos motinystės teisės), jeigu jų padaryti nusikaltimai nepaminėti šio

kodekso 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte ir aštuntojoje dalyje, jiems

faktiškai atbuvus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtosios bausmės laiko;

2) asmenims, nuteistiems iki dešimties metų

įskaitytinai, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip pusę paskirtosios bausmės

laiko;

3) asmenims, nuteistiems daugiau kaip dešimčiai

metų, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtosios bausmės

laiko;

4) asmenims, nuteistiems už

nusikaltimus, paminėtus šio kodekso 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte

ir aštuntoje dalyje, taip pat itin pavojingiems recidyvistams ir asmenims,

nuteistiems už išžaginimą pagal šio kodekso 118 straipsnio 1 ir 2 dalis, jiems

faktiškai atbuvus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtosios bausmės

laiko.

Lygtinis paleidimas iš laisvės

atėmimo vietų netaikomas asmenims, paminėtiems šio kodekso 541

straipsnio 2-5 punktuose.

Darbingi asmenys, lygtinai

paleisti iš laisvės atėmimo vietų, per penkiolika dieną nuo paleidimo momento

privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai

bausmę vykdančiam organui.

Teismas, lygtinai paleisdamas

asmenį iš laisvės atėmimo vietos, nustato vieną arba kelias iš šių pareigų:

1) uždraudimą išeiti iš namų tam

tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;

2) uždraudimą lankytis tam

tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;

3) uždraudimą be leidimo išvykti

už gyvenamosios vietos rajono ribų daugiau kaip septynioms paroms;

4) registravimąsi bausmę

vykdančiame organe nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį.

Lygtinai paleistam iš laisvės

atėmimo vietos asmeniui, jeigu jis sutinka, teismas gali šio straipsnio

šeštojoje dalyje numatytas pareigas pakeisti piniginiu užstatu, kuris turi būti

įmokėtas į teismo sąskaitą, nuo 10 iki 40 MGL dydžio.

Jeigu lygtinai paleistas

darbingas asmuo vengia dirbti arba sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja

darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai paleistasis asmuo sistemingai arba itin

piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, jis pagal

teismo nutartį siunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Jei

siunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį asmuo yra įmokėjęs į

teismo sąskaitą piniginį užstatą, tai šis tampa valstybės nuosavybe. Asmeniui,

įvykdžiusiam visas lygtinio paleidimo sąlygas, pasibaigus paskirtosios bausmės

laikui, piniginis užstatas grąžinamas ne vėliau kaip per penkiolika dienų.

Jeigu asmuo, lygtinai paleistas

iš laisvės atėmimo vietos, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują

nusikaltimą, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 43 straipsnyje

numatytas taisykles.

55 straipsnis. Lygtinis

atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimas švelnesne bausme

asmenims, kurie padarė nusikaltimą, nesuėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu arba

pataisos darbais už nusikaltimus, padarytus prieš sueinant jiems aštuoniolikai

metų amžiaus, gali būti taikomas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą

arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą

arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne gali būti taikomas

asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, padarytą prieš sueinant jam aštuoniolikai

metą amžiaus, tik tuo atveju. jeigu jis pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu

bei mokymusi įrodo, kad jis pasitaisė.

Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą

ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme taiko nuteistojo

bausmės atlikimo vietos teismas pagal bendrą organo. kurio žinioje yra bausmės

atlikimas, ir Vaiką teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos

ministerijos teikimą.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą

arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti

taikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimą, kurį jie padarė, būdami jaunesni

kaip aštuoniolikos metų amžiaus, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip vieną

trečdalį paskirtojo bausmės laiko.

Asmenims:

1) nuteistiems laisvės atėmimu ne mažiau kaip

penkeriems metams už tyčinį nusikaltimą, padarytą prieš sueinant aštuoniolikai

metų amžiaus;

2) pirmiau atlikusiems bausmę laisvės atėmimo

vietos už tyčinį nusikaltimą ir iki teistumo išnykimo arba panaikinimo vėl

padariusiems prieš sueinant aštuoniolikai metų amžius tyčinį nusikaltimą, už

kurį jie nuteisti laisvės atėmimu;

3) padariusiems prieš sueinant aštuoniolikai

metų ar laisvės atėmimo vietose bausmės atlikimo metu nusikaltimą. už kurį jie

nuteisti laisvės atėmimu, -

lygtinis atleidimas nuo bausmės

prieš terminą neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme būti

taikomas, faktiškai atbuvus ne mažiau kaip pusę paskirtojo bausmės laiko.

Asmenims:

1) pirmiau nuteistiems laisvės

atėmimu už tyčinį nusikaltimą, kuriems buvo pritaikytas lygtinis atleidimas nuo

bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne

bausme, jeigu šie asmenys, prieš sueinant aštuoniolikai metų amžiaus ir prieš

pasibaigiant neatliktam bausmės laikui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį

jie nuteisti laisvės atėmimu;

2) nuteistiems už padarytą iki

ar policijos rėmėjo gyvybę (2031 straipsnis), radioaktyviųjų

56 straipsnis. Atleidimas nuo

bausmės atlikimo

Atleisti nuteistąjį nuo bausmės

atlikimo, taip pat paskirtąją bausmę sušvelninti, išskyrus atleidimą nuo

bausmės arba bausmės sušvelninimą amnestijos ar malonės tvarka, gali tik

teismas įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka.

57 straipsnis. Atleidimas nuo

bausmės dėl ligos

Asmuo, padaręs nusikaltimą, gali

būti atleidžiamas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis

suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negali atlikti bausmės. Šiuo

atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę

ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.

Asmuo, kuris po nuosprendžio

priėmimo suserga nepagydoma liga, gali būti atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Spręsdamas klausimą, teismas atsižvelgia į, padaryto nusikaltimo sunkumą,

nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą

bausmės laiką.

Asmuo, kuris po nuosprendžio

priėmimo suserga psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų

esmės valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį

asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicininio

pobūdžio priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas

atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios

medicininio pobūdžio priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už

dieną.

58 straipsnis. Teistumo

išnykimas

Neturinčiais teistumo laikomi:

1) (neteko galios),

11) (neteko galios),

2) (neteko galios),

21) (neteko galios),

22) asmenys, nuteisti

laisvės atėmimu, taikant šio kodekso 471 straipsnį, jeigu jie per

laiką, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, nepadaro naujo nusikaltimo ir jų

atžvilgiu bausmė nustatyta tvarka neįvykdyta;

3) asmenys, nuteisti bauda,

atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba

užsiimti tam tikra veikla, arba pataisos darbais, jeigu jie per vienerius metus

nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo;

4) asmenys, nuteisti laisvės

atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu jie per trejus metus nuo tos

dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo

nusikaltimo;

5) asmenys, nuteisti laisvės

atėmimu daugiau kaip trejiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams,

jeigu jie per penkerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę

(pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo;

6) asmenys, nuteisti laisvės

atėmimu daugiau kaip šešeriems metams, bet ne daugiau kaip dešimčiai metų,

jeigu jie per aštuonerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę

(pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo;

7) asmenys, nuteisti laisvės

atėmimu daugiau kaip dešimčiai metų, ir itin pavojingi recidyvistai, jeigu jie

per aštuonerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir

papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo ir jeigu, be to, teismas nustato, kad

nuteistasis pasitaisė ir nėra reikalo laikyti jį turinčiu teistumą.

Jeigu asmuo įstatymo nustatyta

tvarka buvo atleistas nuo bausmės prieš terminą, tai teistumo išnykimo laikas

skaičiuojamas remiantis faktiškai atlikta bausme nuo to laiko, kai atleidžiama

nuo bausmės (pagrindinės ir papildomosios). Jeigu bausmė buvo pakeista

švelnesne bausme, faktiškai atbūtas laikas skaičiuojamas pagal šio kodekso 44

straipsnyje numatytas taisykles.

Jeigu bausmę atlikęs asmuo iki

teistumo išnykimo laiko pabaigos vėl padaro nusikaltimą, laiko, per kurį

išnyksta teistumas, eiga nutraukiama. Teistumo išnykimo laikas pagal pirmąjį

nusikaltimą vėl skaičiuojamas nuo faktiško bausmės (pagrindinės ir

papildomosios) už paskutinį nusikaltimą atlikimo. Šiais atvejais asmuo laikomas

teistu už abu nusikaltimus, kol pasibaigia teistumo už sunkiausią iš jų

išnykimo laikas.

Jeigu nuteistasis laisvės

atėmimu, atlikęs bausmę, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodo, kad jis

pasitaisė, tai visuomeninių organizacijų prašymu, teismas gali panaikinti jam

teistumą, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams.

PENKTASIS SKYRIUS

PRIVERČIAMOSIOS MEDICININIO IR AUKLĖJAMOJO

POBŪDŽIO PRIEMONĖS

59 straipsnis. Priverčiamosios

medicininio pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams

Priverčiamosios medicininio

pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams ir vykdomos sveikatos

apsaugos organų gydymo įstaigų, yra šios:

1) atidavimas į psichiatrinę ligoninę

bendrojo stebėjimo sąlygomis;

2) atidavimas į psichiatrinę ligoninę

sustiprintojo stebėjimo sąlygomis;

3) atidavimas į psichiatrinę ligoninę

griežtojo stebėjimo sąlygomis;

Atidavimą į psichiatrinę ligoninę bendrojo

stebėjimo sąlygomis teismas gali taikyti psichiniam ligoniui, kurį dėl

psichinės būklės ir padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdžio reikia

laikyti ligoninėje ir priverstinai gydyti.

Atidavimą į psichiatrinę ligoninę

sustiprintojo stebėjimo sąlygomis teismas gali taikyti psichiniam ligoniui,

kuris padarė pavojingą visuomenei veiką, nesusijusią su pasikėsinimu į piliečių

gyvybę, ir dėl psichinės būklės nėra pavojingas aplinkiniams, tačiau kurį reikia

laikyti ligoninėje ir gydyti sustiprintojo stebėjimo sąlygomis.

Atidavimą į psichiatrinę ligoninę griežtojo

stebėjimo sąlygomis teismas gali taikyti psichiniam ligoniui, kuris dėl

psichinės būklės ir padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdžio yra itin

pavojingas visuomenei ir kurį reikia laikyti ligoninėje ir gydyti griežtojo

stebėjimo sąlygomis.

Asmenys, atiduoti į psichiatrines ligonines

sustiprintojo arba griežtojo stebėjimo sąlygomis, laikomi tokiose sąlygose, kad

būtų užkirstas galimumas padaryti jiems naują pavojingą visuomenei veiką.

Priverčiamosios medicininio

pobūdžio priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba kol išnyksta jo

pavojingumas. Praėjus šešiems mėnesiams, o jeigu reikia, ir anksčiau, teismas

pagal gydymo įstaigos išvadą privalo peržiūrėti priverčiamųjų medicininio

pobūdžio priemonių taikymo būtinumą ir jį pratęsti, bet kiekvieną kartą ne

daugiau kaip šešiems mėnesiams, arba nutraukti.

Asmenys, kurie susirgo chronine

psichine liga po to, kai jie padarė nusikaltimą, ir kuriems buvo pritaikytos

priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jiems pasveikus, gali būti

baustini, jeigu nuo nusikaltimo padarymo ar nuosprendžio priėmimo laiko

atitinkamai nesuėjo šio kodekso 49 ir 50 straipsniuose numatyti terminai.

Jeigu šio straipsnio

septintojoje dalyje nurodytiems asmenims paskiriama bausmė, tai laikas, per

kurį buvo taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, įskaitomas į

laisvės atėmimo atlikimo laiką diena už dieną.

Jeigu nėra būtino reikalo

taikyti asmeniui priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, taip pat jeigu

teismas atleidžia jį nuo šių priemonių taikymo, jis gali būti teismo

perduodamas giminaičių ar kitų asmenų rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas

medicininis stebėjimas.

60 straipsnis. Neteko galios.

61 straipsnis. Priverčiamosios

auklėjamojo pobūdžio priemonės

Asmeniui, atleistam nuo

baudžiamosios atsakomybės šio kodekso 521 straipsnyje numatytais

pagrindais, taikomos šios priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės:

1) įpareigojimas viešai ar kitokia forma

atsiprašyti nukentėjusįjį;

2) įpareigojimas savarankiškai atlyginti arba

savo darbu pašalinti materialinę žalą;

3) atidavimas tėvų ar juos atstovaujančių

asmenų priežiūrai;

4) įpareigojimas atlikti nemokamų darbų nuo

20 iki 100 valandų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) namų priežiūra iki 45 parų;

6) atidavimas į specialią auklėjimo ir

drausmės įstaigą iki 3 metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis

aštuoniolika metų. Teismas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi peržiūrėti

buvimo įstaigoje tikslingumą.

Nepilnamečių buvimo specialioje auklėjimo ir

drausmės įstaigoje tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtinti nuostatai.

Teismo paskirtos priverčiamosios auklėjamojo

pobūdžio priemonės, numatytos šio straipsnio pirmosios dalies 1-5 punktuose,

vykdymą kontroliuoja vidaus reikalų organai ir nepilnamečių reikalų tarnybos.

Jeigu nepilnametis nevykdo arba netinkamai

vykdo jam paskirtą priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę, tai teismas,

vidaus reikalų organo ir nepilnamečių reikalų tarnybos bendru teikimu, gali

pakeisti vieną priverčiamąją auklėjimo pobūdžio priemonę griežtesne priemone.

YPATINGOJI DALIS

Pirmasis skirsnis

VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI

I. Itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai

62 straipsnis. Valstybės

išdavimas

Tyčinis Lietuvos Respublikos

piliečio dalyvavimas kitos valstybės ar užsienio organizacijos veikloje, kuria

siekiama pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos

neliečiamybę, gynybinę galią ar jėga nuversti Lietuvos Respublikos Konstitucija

paremtą valstybinę valdžią -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

dešimties iki penkiolikos metų.

Atleidžiamas nuo baudžiamosios

atsakomybės Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio organų ar organizacijų

užverbuotas vykdyti Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešišką veiklą, jeigu jis

gautai nusikalstamai užduočiai vykdyti nepadarė jokių veiksmų ir savo noru

pareiškė Lietuvos Respublikos valdžios organams apie savo ryšį su užsienio

organais ar organizacijomis.

63 straipsnis. Šnipinėjimas

Žinių, kurios yra Lietuvos

Respublikos valstybinė ar krašto apsaugos paslaptis, perdavimas, taip pat jų

pagrobimas ar rinkimas, turint tikslą perduoti užsienio valstybei, užsienio

organizacijai arba jų agentūrai, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

septynerių iki penkiolikos metų.

Perdavimas arba rinkimas pagal

užsienio žvalgybos užduotį kitokių žinių-

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki

dešimties metų.

Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės

asmuo, pradėjęs daryti šiame straipsnyje numatytus nusikaltimus, tačiau

savanoriškai nutraukęs tokią nusikalstamą veiklą ir pranešęs valdžios organams

apie padarytus veiksmus, jeigu prisipažinimas ir jo pagrindu priimtos priemonės

užkirto kelią žalos Lietuvos Respublikai atsiradimui.

64 straipsnis. Kėsinimasis į

Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro

arba kito pareigūno gyvybę

Kėsinimasis į Lietuvos

Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba Seimo

skiriamo pareigūno gyvybę ryšium su jų valstybine ar visuomenine veikla-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki

penkiolikos metų.

65 straipsnis. Kėsinimasis į:

užsienio valstybės atstovo gyvybę

Kėsinimasis į užsienio valstybės

ar vyriausybės vadovo ar kito užsienio valstybės atstovo, oficialiai esančių

Lietuvos Respublikoje, gyvybę -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki

penkiolikos metų.

66 straipsnis. Diversija

Sprogdinimai, padegimai arba

kitokie veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti žmones, padaryti kūno sužalojimus

ar kitaip pakenkti sveikatai, sunaikinti įmones, susisiekimo kelius bei

priemones, naftos, dujų, elektros energijos tiekimo linijas, ryšių priemones

arba kitą valstybinį ar visuomeninį turtą. turint tikslą susilpninti Lietuvos

valstybę, taip pat veiksmai, kuriais siekiama sukelti masinius apsinuodijimus,

skleisti epidemijas ar epizootijas, turint tą patį tikslą,-

baudžiami laisvės atėmimu nuo

aštuonerių iki penkiolikos metų.

67 straipsnis. Kenkimas

Veikimas arba neveikimas, kuriuo

siekiama pakirsti pramonę, energetiką, transportą, žemės ūkį, pinigų sistemą,

prekybą ar kitas ūkio šakas, taip pat valstybės organų veiklą, turint tikslą

susilpninti Lietuvos valstybę, jeigu ši veika padaryta, panaudojant valstybines

ar kitas įmones ar įstaigas arba kliudant joms normaliai dirbti,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dešimties metų.

68 straipsnis. Vieši raginimai

smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą

Vieši raginimai smurtu pažeisti

Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą, nuversti valstybinę valdžią

arba vieši raginimai šiais tikslais padaryti sunkius nusikaltimus,-

baudžiami laisvės atėmimu iki

trejų metų.

Tie patys veiksmai, padaryti

organizuotos grupės, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

šešerių metų.

Veiksmai, numatyti šio

straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, padaryti vykdant kitų valstybių,

užsienio organizacijų ar jų atstovų užduotis, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

dešimties metų.

69 straipsnis. Karo kurstymas

Vieši raginimai sukelti karą -

baudžiami laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

70 straipsnis. Antivalstybinių

organizacijų kūrimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje

Organizacijų, kurios siekia

sutrikdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremtą valstybinę ar visuomeninę

tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises (galias), jėga atskirti

Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, kūrimas aktyvus dalyvavimas jų veikloje

baudžiami laisvės atėmimu nuo

ketverių iki dvylikos metų.

72 straipsnis. Nacionalinio ir

rasinio lygiateisiškumo pažeidimas

Piliečių teisių apribojimas arba

pirmenybių piliečiams suteikimas, atsižvelgiant į jų tautinį ar rasinį

priklausomumą, taip pat tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti nacionalinę

ar rasinę nesantaiką arba vaidus, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki trejų metų arba šios teisės

atėmimo.

Viešas kurstymas fiziškai

susidoroti su kitataučiais baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba

bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą

arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų arba be šios teisės atėmimo.

Šio straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios žmogaus mirtį arba kitokias

sunkias pasekmes, -

baudžiamos laisvės atėmimu iki

dešimties metų.

73 straipsnis. Valstybės

paslapties atskleidimas

Žinių, kurios yra Lietuvos

Respublikos valstybės paslaptis, atskleidimas, jeigu tai padarė asmuo, kuriam

tos žinios buvo patikėtos arba kuris jas sužinojo ryšium su tarnyba arba darbu,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų

arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą

darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

Ta pati veika, sukėlusi sunkias

pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

aštuonerių metų.

74 straipsnis. Neteko galios.

741 straipsnis.

Žinių, kurios yra tarnybinė paslaptis, perdavimas užsienio organizacijoms

Ekonomikos, mokslo ir technikos

arba kitokių žinių, kurios yra tarnybinė paslaptis, perdavimas užsienio

organizacijoms ar jų atstovams, jeigu tai padarė asmuo, kuriam tos žinios buvo

patikėtos ryšium su tarnyba ar su darbu arba tapo žinomos kitokiu būdu, sukėlęs

didelę turtinę žalą Lietuvos valstybei arba kitokias sunkias pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų

arba bauda.

76 straipsnis. Neteko galios.

77 straipsnis. Neteko galios.

79 straipsnis. Vengimas

eilinio šaukimo į tikrąją krašto apsaugos tarnybą

Vengimas eilinio šaukimo į

tikrąją Lietuvos Respublikos krašto apsaugos arba jai alternatyvią (darbo)

tarnybą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų.

Ta pati veika, padaryta

susižalojant kūną arba simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus arba kitokios

apgaulės būdu,-

baudžiama laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų.

80 straipsnis. Vengimas mobilizacinio šaukimo

Vengimas mobilizacinio šaukimo į Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos tarnybą -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

dvejų iki penkerių metų.

82 straipsnis. Neteisėtas

valstybės sienos perėjimas

Tyčinis neteisėtas Lietuvos

Respublikos valstybės sienos perėjimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba bauda.

Ta pati veika, padaryta

pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki

penkerių metų.

Šis straipsnis neapima tų atvejų, kai

užsienio pilietis neteisėtai atvyksta į Lietuvos Respubliką, norėdamas

pasinaudoti prieglobsčio teise.

83 straipsnis. Tarptautinių

skridimų taisyklių pažeidimas

Įskridimas į Lietuvos Respubliką

ar išskridimas iš Lietuvos Respublikos be nustatyto leidimo, nesilaikymas

leidime nurodytų maršrutų, nutūpimo vietų, oro vartų, skridimo aukščio, taip

pat kitoks tarptautinių skridimo taisyklių pažeidimas -

baudžiami laisvės atėmimu iki

penkerių metų arba bauda.

84 straipsnis. Transporto

eismo saugumo ir eksploatacijos taisyklių

pažeidimas

Geležinkelių, vandens arba oro transporto

darbuotojų pažeidimas transporto eismo saugumo ir eksploatacijos taisyklių,

sukėlęs nelaimingų atsitikimų žmonėms, katastrofą, avariją ar kitokias sunkias

pasekmes, taip pat blogas transporto priemonių, kelių, signalizacijos ir ryšių

priemonių remontas sukėlęs tokias pat pasekmes, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

dvejų iki dešimties metų.

86 straipsnis. Neteko galios.

87 straipsnis. Neteko galios.

88 straipsnis. Neteko galios.

89 straipsnis. Valstybinių

nusikaltimų slėpimas

Iš anksto nepažadėtas valstybinių

nusikaltimų, numatytų šio kodekso 62-67, 70 ir 75 straipsniuose, slėpimas -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų.

Antrasis skirsnis

90-103 straipsniai. Neteko

galios.

Trečiasis skirsnis

NUSIKALTIMAI

ASMENS GYVYBEI, SVEIKATAI, LAISVEI IR ORUMUI

104 straipsnis. Tyčinis nužudymas

Tyčinis nužudymas -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

penkerių iki dvylikos metų.

106 straipsnis. Motinos

tyčinis nužudymas savo naujagimio

Motinos tyčinis nužudymas savo

kūdikio gimdymo metu ar tuojau po gimdymo-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų arba pataisos darbais iki dviejų metų.

107 straipsnis. Tyčinis

nužudymas, didžiai susijaudinus

Tyčinis nužudymas, staiga

didžiai susijaudinus dėl nukentėjusio pavartoto priešingo įstatymams smurto ar

sunkaus įžeidimo,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų arba pataisos darbais iki dviejų metų.

108 straipsnis. Neteko galios.

109 straipsnis. Nužudymas dėl

neatsargumo

Nužudymas dėl neatsargumo

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dviejų

metų.

Ta pati veika, padaryta dėl

sąmoningo nesilaikymo atsargumo taisyklių, taip pat nužudymas dėl neatsargumo

dviejų ar daugiau asmenų baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

110 straipsnis. Privedimas

prie savižudybės

Žiauriu elgimusi ar kitokiu

panašiu būdu privedimas prie savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti tokio

asmens, kuris materialiai ar kitaip priklauso nuo kaltininko,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

112 straipsnis. Tyčinis apysunkis kūno sužalojimas, užkrėtimas

liga ar kitoks susargdinimas

Tyčinis žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas

liga ar kitoks susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir nesukėlęs šio kodekso 111

straipsnyje numatytų pasekmių, bet sukėlęs ilgalaikį kurio nors organo funkcijų

sutrikimą ar kitokį ilgalaikį sveikatos suirimą arba žymų pastovų mažiau kaip

trečdalio bendrojo darbingumo netekimą,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

ketverių metų arba pataisos darbais iki dviejų metų.

Ta pati veika, padaryta ryšium

su. nukentėjusiojo vykdymu tarnybinės ar visuomeninės pareigos arba itin

pavojingo recidyvisto ar žiauriai kankinant, taip pat apysunkio kūno sužalojimo

padarymas mažamečiam asmeniui ar bejėgiškos būklės asmeniui-

baudžiama laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

113 straipsnis. Tyčinis sunkus

ar apysunkis žmogaus kūno sužalojimas didžiai susijaudinus

Tyčinis sunkus ar apysunkis

žmogaus kūno sužalojimas, staiga didžiai susijaudinus dėl nukentėjusiojo

pavartoto priešingo įstatymams smurto ar sunkaus įžeidimo,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dviejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

114 straipsnis. Neteko galios.

115 straipsnis. Sunkus ar

apysunkis žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas dėl

neatsargumo

Sunkus ar apysunkis žmogaus

kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas dėl neatsargumo -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

116 straipsnis. Tyčinis

lengvas kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks

susargdinimas

Tyčinis žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas

liga ar kitoks susargdinimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešių

mėnesių, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda,

arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Ta pati veika, sukėlusi

trumpalaikį sveikatos sutrikimą, arba nežymų pastovų darbingumo netekimą,

baudžiama laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Sistemingas tyčinių lengvų

kūno sužalojimų padarymas -

baudžiamas laisvės

atėmimu iki trejų metų.

117 straipsnis. Smūgių

sudavimas ir žiaurus kankinimas

Tyčinis smūgio sudavimas arba

kitoks smurto veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą, -

baudžiamas pataisos darbais

iki vienerių metų, arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveikio

priemonių taikymą.

Sistemingas smūgių sudavimas

arba kitokie žiauraus kankinimo pobūdžio smurto veiksmai -

baudžiami laisvės atėmimu iki

vienerių metų.

119 straipsnis. Prispyrimas

moteries lytiškai santykiauti

Prispyrimas moteries lytiškai

santykiauti arba kitokia forma tenkinti lytinę aistrą, jeigu tai padarė asmuo,

nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų.

120 straipsnis. Lytinis

santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu

asmeniu

Lytinis santykiavimas su

lytiškai nesubrendusiu asmeniu-

baudžiamas laisvės atėmimu

iki penkerių metų.

122 straipsnis. Vyro lytinis

santykiavimas su vyru

Vyro lytinis santykiavimas su

vyru, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant nukentėjusiojo

priklausoma padėtimi ar bejėgiškumu, taip pat padarytas nepilnamečio atžvilgiu,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

trejų iki aštuonerių metų.

123 straipsnis. Neteko galios.

1231 straipsnis.

Neteko galios

1232 straipsnis.

Neteko galios.

124 straipsnis. Neteisėtas

aborto padarymas

Gydytojo neteisėtas padarymas

aborto -

baudžiamas pataisos darbais

iki dvejų metų arba bauda.

Aborto padarymas

antisanitarinėmis sąlygomis arba neturint aukštojo medicinos mokslo -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų.

Neteisėtas aborto padarymas

pakartotinai arba sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikį sveikatos sutrikimą ar

mirtį -

baudžiamas 1aisvės atėmimu nuo

dvejų iki septynerių metų.

126 straipsnis. Vengimas

išlaikyti tėvus

Piktybinis vengimas mokėti

pagal teismo sprendimą lėšas nedarbingiems tėvams išlaikyti -

baudžiamas pataisos darbais

iki vienerių metų arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

127 straipsnis. Pagrobimas

arba sukeitimas

Pagrobimas svetimo vaiko arba

sukeitimas vaiko savanaudišku tikslu ar dėl kitokių žemų paskatų -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

šešerių metų.

128 straipsnis. Palikimas

pavojingoje gyvybei

Nesuteikimas būtinos ir

aiškiai neatidėliotinos pagalbos asmeniui, esančiam pavojingoje

gyvybei padėtyje, jeigu kaltininkas žinomai galėjo ją

suteikti be rimto pavojaus sau kitiems asmenims,

taip pat nepranešimas atitinkamoms įstaigoms ar asmenims apie

būtinumą suteikti tokią pagalbą -

baudžiami pataisos darbais iki

šešių mėnesių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Žinotinas palikimas be

pagalbos asmens, esančio pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčio imtis savisaugos

priemonių, jeigu kaltininkas privalėjo nukentėjusiuoju rūpintis ir

galėjo suteikti jam pagalbą arba pats sudarė pavojingą jo gyvybei

padėtį, -

baudžiamas laisvės

atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam

laikui.

129 straipsnis. Nesuteikimas

ligoniui medicinos pagalbos

Be svarbios priežasties

nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, jeigu tai padarė asmuo, kuris pagal

įstatymą ar specialią taisyklę privalo ją suteikti-baudžiamas pataisos darbais

iki vienerių metų arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveikio

priemonių taikymą.

Ta pati veika, jeigu ji sukėlė

ar žinomai galėjo sukelti ligonio mirtį ar kitokias sunkias jam pasekmes,

baudžiama laisvės atėmimu iki

dvejų metų su atėmimu teisės dirbti profesinį darbą iki trejų metų.

130 straipsnis. Laivo kapitono

nesuteikimas pagalbos nelaimės ištiktiems žmonėms

Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos vandens

kelyje nelaimės ištiktiems žmonėms, jeigu ši pagalba galėjo būti suteikta be

rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

131 straipsnis. Neteisėtas

laisvės atėmimas

Neteisėtas kam nors laisvės

atėmimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Ta pati veika, padaryta

pavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai būdu arba sukėlusi jam fizinių

kančių, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

dvejų metų.

1312 straipsnis.

Neteisėtas atidavimas į psichiatrinę ligoninę

Atidavimas į psichiatrinę

ligoninę žinomai psichiškai sveiko asmens -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui su atėmimu teisės eiti tam

tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo

vienerių iki trejų metų arba be atėmimo šios teisės.

133 straipsnis. Įžeidimas

Tyčinis asmenybės garbės arba

jos orumo žeminimas žodžiu, raštu ar veiksmu -

baudžiamas pataisos darbais

iki vieneriø metø, arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveikio priemoniø

taikymą.

Įžeidimas spaudinyje ar

kitokiu būdu paskleistame kūrinyje, taip pat įžeidimas, jeigu tai padarė asmuo,

turintis teistumą už įžeidimą,-

baudžiama laisvės atėmimu iki

vieneriø metø, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Ketvirtasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

POLITINĖMS IR DARBINĖMS PILIEČIŲ TEISĖMS

134 straipsnis. Kliudymas

rinkėjui pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise

Kliudymas Lietuvos Respublikos

piliečiui įgyvendinti teisę rinkti, būti išrinktu arba dalyvauti referendume

apgaule, papirkimu ar grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš jį, jo šeimos

narius arba artimuosius giminaičius, taip pat grasinant sunaikinti ar sužaloti

jo turtą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų.

Kliudymas Lietuvos Respublikos

piliečiui įgyvendinti teisę rinkti, būti išrinktu arba dalyvauti referendume

naudojant fizinį smurtą prieš jį, jo šeimos narius arba artimuosius

giminaičius, taip pat sunaikinant ar sužalojant jo turtą -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

dvejų iki penkerių metų su bauda arba be baudos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-527, 97.11.20, Žin., 1997,

Nr.108-2737 (97.11.28)

135 straipsnis. Rinkimų ar

referendumo dokumentų suklastojimas, balsavimo slaptumo pažeidimas, taip pat

rinkimų ar referendumo suklastotų dokumentų panaudojimas

Rinkėjų sąrašų, piliečių,

turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų,

rinkimų ar referendumo biuletenių suklastojimas, taip pat šių suklastotų

dokumentų panaudojimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Rinkėjų sąrašų, piliečių,

turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų,

rinkimų ar referendumo biuletenių suklastojimas, šių suklastotų dokumentų panaudojimas,

balsavimo slaptumo pažeidimas, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo

pripažinti negaliojančiais, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

ketverių metų su bauda arba be baudos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-527, 97.11.20, Žin., 1997,

Nr.108-2737 (97.11.28)

135(1) straipsnis.

Žinomai neteisingas balsų suskaičiavimas

Žinomai neteisingas balsų

suskaičiavimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Žinomai neteisingas balsų

suskaičiavimas, jeigu tai turėjo įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams arba

jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių

metų su bauda arba be baudos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-527, 97.11.20, Žin., 1997,

Nr.108-2737 (97.11.28)

135(2) straipsnis.

Tyčinis poveikis kompiuterinei informacijai ar jos apdorojimui

Žinomai neteisingos

kompiuterinės programos sudarymas, klaidingų duomenų įrašymas į kompiuterio

atmintį, taip pat kitoks tyčinis poveikis kompiuterinei informacijai ar jos

apdorojimui, jeigu tai turėjo ar galėjo turėti įtakos rinkimų ar referendumo

rezultatams, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-527, 97.11.20, Žin., 1997,

Nr.108-2737 (97.11.28)

135(3) straipsnis.

Tyčinis rinkimų ar referendumo dokumentų sugadinimas, sunaikinimas, paslėpimas,

taip pat šių dokumentų pagrobimas

Neteisėtas rinkėjų sąrašų,

piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, balsų skaičiavimo

protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių sunaikinimas, taip pat šių

dokumentų tyčinis sugadinimas, paslėpimas ar pagrobimas, jeigu tai turėjo

įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams arba jeigu dėl to rinkimai ar

referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-527, 97.11.20, Žin., 1997,

Nr.108-2737 (97.11.28)

135(4) straipsnis.

Rinkimų ar referendumo netikrų biuletenių pagaminimas

Rinkimų ar referendumo netikrų

biuletenių pagaminimas -

baudžiamas pataisos darbais

iki vienerių metų arba bauda.

Rinkimų ar referendumo netikrų

biuletenių pagaminimas dideliais kiekiais -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba bauda.

Dideliu kiekiu laikoma, kai

rinkimų ar referendumo netikrų biuletenių skaičius viršija vieną tūkstantį

vienetų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-527, 97.11.20, Žin., 1997,

Nr.108-2737 (97.11.28)

136 straipsnis. Buto

neliečiamybės pažeidimas

Neteisėta krata, neteisėtas

iškeldinimas, įkeldinimas ar kitokie veiksmai, pažeidžiantys piliečių buto

neliečiamybę,-

baudžiami laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

137 straipsnis. Neteisėtas

asmens susirašinėjimo, pranešimų arba pokalbių telefonu slaptumo pažeidimas

Neteisėtas asmens susirašinėjimo ar

pranešimų, siunčiamų paštu ar techninėmis priemonėmis, slaptumo pažeidimas -

baudžiamas pataisos darbais arba bauda.

138 straipsnis. Profesinių sąjungų

įstatyminių teisių pažeidimas

Kliudymas teisėtai profesinių sąjungų ir ją

organų veiklai -

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių

metų, arba bauda.

139 straipsnis. Darbo įstatymų pažeidimas

Neteisėtas darbuotojo atleidimas iš darbo dėl

asmeninių paskatų, taip pat kitoks šiurkštus darbdavio ar jo įgalioto asmens

pažeidimas darbo įstatymų-

baudžiami bauda.

140 straipsnis. Atsisakymas

priimti į darbą arba atleidimas iš darbo nėščios moteries ar žindančios

motinos

Atsisakymas priimti į darbą arba atleidimas

iš darbo moteries jos nėštumo motyvais, taip pat atsisakymas priimti į darbą

arba atleidimas iš darbo kūdikį žindančios motinos motyvais -

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių

metų.

1401 straipsnis. Piliečių

persekiojimas už kritiką

Pareigūnų tyčinis piliečio teisių ir įstatymo

saugomų interesų suvaržymas, susijęs su jo persekiojimu už nustatyta

tvarka pateiktus pasiūlymus, paduotus pareiškimus, skundus; juose esančią

kritiką, taip pat už kritiką kitokia forma,-

baudžiamas bauda.

Tie patys veiksmai, padarę esminę žalą

piliečio teisėmis įstatymo saugomiems interesams, -

baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metą,

arba darbais nuo vienerių iki dvejų metų.

143 straipsnis. Neteko galios.

144 straipsnis. Kėsinimasis į

piliečių asmenybę ir teises,

dangstantis

religinių apeigų atlikinėjimu

Organizavimas grupės, kurios

veikla, vykdoma, dangstantis tikėjimo skelbimu ar religinių apeigų

atlikinėjimu, yra susijusi su darymu žalos piliečių sveikatai ar su kitokiu

kėsinimusi į piliečių asmenybę ar teises arba su skatinimu piliečių atsisakyti

nuo visuomeninės veiklos ar pilietinių pareigų vykdymo, taip pat vadovavimas

tokiai grupei -

baudžiami laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

Aktyvus dalyvavimas šio straipsnio pirmojoje

dalyje nurodytos grupės veikloje, taip pat sisteminga propaganda, kuria

siekiama, kad būtų daromos nurodytos joje veikos, -

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų,

arba pataisos darbais iki dvejų metų.

Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje

nurodytos veikos ir jas padarę asmenys nėra labai pavojingi visuomenei, jiems

gali būti taikomos visuomeninio poveikio priemonės.

145 straipsnis. Kliudymas

atlikti religines apeigas

Kliudymas atlikti religines

apeigas, kiek jos neardo viešosios tvarkos ir nėra susijusios su kėsinimusi

į piliečių teises, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Penktasis skirsnis

146-155 straipsniai. Neteko

galios.

Šeštasis skirsnis

156-176 straipsniai. Neteko

galios.

Septintasis

skirsnis

177-182 straipsniai. Neteko

galios.

Aštuntasis

skirsnis

183-199 straipsniai. Neteko

galios.

Devintasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

VALDYMO TVARKAI

1991 straipsnis. Neteko galios.

1992 straipsnis.

Valstybės simbolių išniekinimas

Lietuvos Respublikos

valstybinio herbo ar valstybinės vėliavos nuplėšimas, sudraskymas, sulaužymas,

sunaikinimas, subjaurojimas ar kitoks išniekimas, taip pat viešas

pasityčiojimas iš Lietuvos Respublikos valstybinio himno -

baudžiami laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Užsienio valstybės oficialiai

iškabintų valstybinio herbo ar valstybinės vėliavos nuplėšimas, sudraskymas,

sulaužymas, sunaikinimas, subjaurojimas ir kitoks išniekinimas -

baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų arba

bauda.

1993 straipsnis.

Grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, organizavimas arba

aktyvus dalyvavimas juose

Grupinių veiksmų, kuriais

šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka arba kurie yra susiję su aiškiu

neklausymu valdžios atstovų teisėtų reikalavimų, arba kurie sukėlė transporto,

valstybinių ar visuomeninių įmonių, įstaigų, organizacijų darbo pažeidimą,

organizavimas, taip pat aktyvus dalyvavimas juose -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

199(4) straipsnis.

Streiko branduolinės energetikos objekte

organizavimas

Streiko branduolinės

energetikos objekte organizavimas -

baudžiamas pataisos darbais

iki dvejų metų arba bauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-460, 97.10.16, Žin., 1997, Nr.97-2445 (97.10.29)

200 straipsnis. Privertimas

valdžios ar visuomenės atstovo atlikti neteisėtus veiksmus

Privertimas valdžios atstovo ar visuomenės

atstovo, einančio viešosios tvarkos palaikymo pareigas, atlikti aiškiai

neteisėtus veiksmus -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

201 straipsnis. Pasipriešinimas

valdžios atstovui ar visuomenės

atstovui, einančiam

viešosios tvarkos palaikymo pareigas

Pasipriešinimas valdžios atstovui, einančiam

įstatymo jam pavestas pareigas, taip pat visuomenės atstovui, einančiam

viešosios tvarkos palaikymo pareigas, pavartojant smurtą ar grasinant jį

pavartoti, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

2011 straipsnis.

Pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui

Pasipriešinimas policininkui

ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo

pareigas, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų. arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Tie patys veiksmai, susiję su

smurtu ar grasinimu pavartoti smurtą, taip pat smurtu ar grasinimu pavartoti

smurtą privertimas šių asmenų padaryti aiškiai neteisėtus veiksmus -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų arba pataisos darbais nuo vienerių iki dvejų metų.

202 straipsnis.

Įžeidimas valdžios ar visuomenės atstovo

Viešas įžeidimas valdžios

atstovo ar visuomenės atstovo, einančio viešosios tvarkos palaikymo pareigas,

ryšium su šiems asmenims pavestų pareigų ėjimu -

baudžiamas laisvės atėmimu

iki šešių mėnesių, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

2021

straipsnis. Įžeidimas policininko ar policijos rėmėjo

Įžeidimas policininko ar

policijos rėmėjo ryšium su jiems pavestą viešosios tvarkos saugojimo pareigą

ėjimu -

baudžiamas laisvės atėmimu

iki šešių mėnesių, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda.

203 straipsnis. Grasinimas ar

smurtas prieš pareigūną, visuomenės darbuotoją arba pilietį, atliekantį

visuomeninę pareigą

Grasinimas nužudyti, padaryti

sunkų kūno sužalojimą ar sunaikinti turtą pareigūnui ar visuomenės darbuotojui,

turint tikslą nutraukti jų tarnybinę ar visuomeninę veiklą arba pakeisti jos

pobūdį grasinančiojo naudai, taip pat toks grasinimas piliečiui ryšium su jo

dalyvavimu, įspėjant, užkertant kelią nusikaltimui ar antivisuomeniniam

nusižengimui, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų.

Lengvo kūno sužalojimo

padarymas, smūgio sudavimas ar kitokie smurto veiksmai prieš pareigūną ar

visuomenės darbuotoją ryšium su jo tarnybine veikla arba visuomeninės pareigos

atlikimu, taip pat prieš pilietį ryšium su jo dalyvavimu, įspėjant, užkertant

kelią nusikaltimui ar antivisuomeniniam nusižengimui, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų.

204 straipsnis. Pareigūno vardo

pasisavinimas

Pareigūno vardo pasisavinimas,

susijęs su padarymu šiuo pagrindu kokios nors pavojingos visuomenei veikos, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

205 straipsnis. Dokumentų

pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas

Oficialaus dokumento

pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas dėl savanaudiškų ar kitokių

asmeninių paskatų, jeigu tai sukėlė ar galėjo sukelti įmonės, įstaigos arba

organizacijos veiklos sutrikimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Tos pačios veikos, padarytos

itin svarbių dokumentų atžvilgiu ar padariusios esminę žalą įmonei, įstaigai

arba organizacijai arba piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, -

baudžiamos laisvės atėmimu iki

trejų metų.

206 straipsnis. Piliečių

asmeninių dokumentų pagrobimas

Paso, karinio bilieto ar kito

svarbaus asmeninio dokumento pagrobimas iš piliečio -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

207 straipsnis. Oficialaus

dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento redagavimas ar

panaudojimas

Oficialaus dokumento

suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar

panaudojimas, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Tos pačios veikos, padarytos itin svarbaus

oficialaus dokumento atžvilgiu, arba sukėlusios žymią žalą valstybės ar

visuomenės interesams arba asmens teisėms ar teisėtiems interesams, -

baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų

ir bauda, arba bauda.

2071 straipsnis.

Neteko galios.

208 straipsnis. Antspaudo,

štampo ar blanko suklastojimas arba

suklastotų šių daiktų

gaminimas, realizavimas ar panaudojimas

Valstybinės ar visuomeninės

įmonės, įstaigos arba organizacijos antspaudo, štampo ar blanko suklastojimas,

taip pat žinomai suklastotų minėtųjų daiktų gaminimas, realizavimas ar

panaudojimas arba tikro antspaudo, štampo ar blanko pagrobimas -

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba

pataisos darbais iki dvejų metų.

2081

Straipsnis.Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo

padirbimas, neteisėtas gaminimas, realizavimas, padirbto įspaudo panaudojimas,

taip pat Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimas,

neteisėtas panaudojimas ir netinkamas saugojimas

Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo

ženklo įspaudo padirbimas, neteisėtas gaminimas, realizavimas, padirbto įspaudo

panaudojimas, taip pat Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo

įspaudo pagrobimas, neteisėtas panaudojimas ar netinkamas saugojimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

209 straipsnis. Išradimų

pareiškimas arba perdavimas į užsienį

Išradimų ar atradimų, kurie

nėra valstybinė paslaptis, pareišlamas arba perdavimas į užsienį, pažeidžiant

nustatytą tvarką, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

210 straipsnis. Krašto apsaugos tarnybos

prievolininko vengimas

karinės įskaitos

Krašto apsaugos tarnybos prievolininko

vengimas karinės įskaitos, jeigu už tokią pat veiką kaltininkui anksčiau buvo

pritaikytos administracinės nuobaudos, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ta pati veika, padaryta karo metu, -

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

211 straipsnis. Krašto

apsaugos tarnybos prievolininko vengimas

atlikti

mokymus ar pratybas

Krašto apsaugos tarnybos

prievolininko vengimas atlikti mokymus ar pratybas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų.

Ta pati veika, padarant kokį

nors sužalojimą (tyčinis kūno sužalojimas) simuliuojant ligą, suklastojant

dokumentus ar kitokios apgaulės būdu -

baudžiama laisvės atėmimu iki

trejų metų.

212 straipsnis. Pasų sistemos

taisyklių pažeidimas

Piktybinis pasų sistemos

taisyklių pažeidimas, jeigu šis pažeidimas pasireiškė gyvenimu be paso arba

neįsiregistravus ir jeigu pirmiau asmeniui už tai jau buvo du kartus paskirta

administracinė nuobauda, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Paso suklastojimas, taip pat

gyvenimas su suklastotu ar svetimu pasu -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

vienerių iki trejų metų.

2121 straipsnis.

Teismo įpareigojimų nevykdymas

Teismo įpareigojimų ar

įpareigojimų, skirtų pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą,

nevykdymas, jei už tai anksčiau buvo pritaikyta administracinė nuobauda, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų.

213 straipsnis. Įvažiavimo į

pasienio zoną ar pasienio ruožą arba

gyvenimo juose

taisyklių pažeidimas

Įvažiavimo į pasienio zoną ar

pasienio ruožą, gyvenimo ar įsiregistravimo juose taisyklių pažeidimas po to,

kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tokią pat pažaidą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda.

2131 straipsnis.

Užsieniečių atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per ją tranzitu

taisyklių piktybinis pažeidimas

Užsieniečių atvykimo, buvimo

Lietuvos Respublikoje ir vykimo per ją tranzitu taisyklių piktybinis

pažeidimas, jeigu anksčiau šiems asmenims už nurodytų taisyklių pažeidimą per

vienerius metus buvo paskirta administracinė nuobauda ir netaikomas išsiuntimas

iš Lietuvos Respublikos, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

vienerių iki trejų metų arba bauda.

214 straipsnis. Savavaldžiavimas

Savavališkas, nesilaikant

įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės,

kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymas, padaręs

didelę žalą asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos teisėms ar teisėtiems

interesams, arba grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo

artimuosius arba sunaikinti ar sugadinti jų turtą (savavaldžiavimas), -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų ir bauda arba tik bauda.

Savavaldžiavimas, padarytas

grupės iš anksto susitarusių asmenų arba asmens, turinčio teistumą už

savavaldžiavimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų ir bauda.

2141 straipsnis.

Neteko galios.

2171 straipsnis. Įvaikinimo

paslapties pagarsinimas

Įvaikinimo paslapties pagarsinimas, padarytas

prieš įtėvių valią, -

baudžiamas pataisos darbais

iki dvejų metų arba bauda.

Ta pati veika, padaryta dėl

žemų paskatų arba sukėlusi sunkias pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais nuo vienerių iki dvejų metų, arba bauda.

219 straipsnis. Neteisėtas

naudojimasis Raudonojo Kryžiaus ir

Raudonojo

Pusmėnulio emblemomis

Neteisėtas naudojimasis

Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemomis, skiriamaisiais ženklais

ar pavadinimu -

baudžiamas pataisos darbais

iki vienerių metų.

220 straipsnis. Neteisėtas

valstybinės vėliavos iškėlimas ant

prekybinio

laivo

Neteisėtas Lietuvos

Respublikos valstybinės vėliavos iškėlimas ant prekybinio laivo -

baudžiamas laivės atėmimu iki

vienerių metų.

221 straipsnis. Naudojimosi

radijo įrenginiais laivuose taisyklių

pažeidimas

Pažeidimas taisyklių,

reguliuojančių naudojimąsi radijo įrenginiais Lietuvos Respublikos laivuose,

taip pat užsienio laivuose, esančiuose Lietuvos Respublikos teritoriniuose

vandenyse, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba bauda.

222 straipsnis. Nesuteikimas

pagalbos, susidūrus laivams

Laivo, susidūrusio vandens

kelyje su kitu laivu, kapitono nesiėmimas reikiamų priemonių suteikti tam kitam

laivui pagalbą, kiek šių priemonių buvo galima imtis, nesudarant rimto pavojaus

savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Ta pati veika, sukėlusi

sunkias pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

223 straipsnis. Laivo kapitono

nepranešimas savo laivo pavadinimo ir

kitų žinių

Laivo kapitono nepranešimas

kitam laivui, susidūrusiam su jo laivu vandens kelyje, savo laivo pavadinimo ir

uosto, kuriame jis įregistruotas, taip pat savo išvykimo ir paskirties vietos,

nors buvo galima šias žinias pranešti, -

baudžiamas pataisos darbais

iki vienerių metų arba bauda.

224 straipsnis. Jūrų

telegrafo kabelio sužalojimas dėl neatsargumo

Jūrų telegrafo kabelio

sužalojimas dėl neatsargumo, jeigu dėl to nutrūko ar galėjo nutrūkti telegrafo

susisiekimas, -

baudžiamas pataisos darbais iki

šešių mėnesių arba bauda.

2241 straipsnis.

Ryšių linijų apsaugos taisyklių pažeidimas

Ryšių linijų apsaugos

taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to sužalota tarpmiestinio ryšio kabelinė

linija, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

2242

straipsnis.Neteisėtas specialiosios technikos įrengimas ar

panaudojimas

Įstatymo nustatyta tvarka nesankcionuotas

ir slaptas specialiosios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai

rinkti -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba bauda.

Šio straipsnio pirmojoje

dalyje nurodytu būdu surinktos informacijos apie asmenį, įmonę, įstaigą ar organizaciją

viešas paskelbimas, panaudojimas savanaudiškais tikslais arba padaręs jiems

didelę žalą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Dešimtasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

VI.SUOMENĖS SAUGUMUI IR VIEŠAJAI TVARKAI

225 straipsnis. Chuliganizmas

Chuliganizmas, tai yra tyčiniai veiksmai,

šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų negerbimą visuomenės,

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų,

arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Piktybinis chuliganizmas, tai yra tie patys

veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu, arba susiję su

pasipriešinimu valdžios atstovui, ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios

tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią

chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už

chuliganizmą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki

penkerių metų.

Veiksmai, numatyti šio straipsnio pirmojoje

arba antrojoje dalyse, jeigu jie padaryti, naudojant ar mėginant panaudoti

šaunamąjį ginklą arba peilius, kastetus ar kitokius nešaunamuosius ginklus,

taip pat kitus daiktus, specialiai pritaikytus kūnui sužaloti, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

trejų iki septynerių metų.

226 straipsnis. Neteko galios.

2261 straipsnis.

Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį ar ištikusį pavojų

Melagingas pranešimas

telefonu, per radiją ar kitokiu būdu žinios apie gresiantį visuomenei pavojų ar

didelę nelaimę, jei dėl to buvo bereikalingai iškviestos atitinkamos tarnybos

arba tai sukėlė žmonių sumaištį, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų ir bauda arba be baudos arba bauda.

227 straipsnis. Grasinimas nužudyti

Grasinimas nužudyti ar

padaryti sunkų kūno sužalojimą, esant pakankamam pagrindui bijoti, kad

grasinimas bus įvykdytas, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2272 straipsnis. Asmens

terorizavimas

Asmens bauginimas sprogdinant, padegant ar

kitokiu pavojingu žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui būdu, taip pat

sprogdinimas ar padegimas viešojoje ar kitoje žmonių susibūrimo vietoje -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki

penkerių metų ir bauda arba be jos.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti

veiksmai, dėl kurių buvo sunaikintas arba sužalotas turtas stambiu mastu, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo ketverių iki

aštuonerių metų ir bauda arba be jos.

228 straipsnis. Neteko galios.

229 straipsnis. Statybos ar

kalnakasybos darbų saugumo taisyklių pažeidimas

Statybos ar kalnakasybos darbų saugumo

taisyklių pažeidimas, jeigu tai galėjo sukelti sunkias pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų

arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Ta pati veika, jeigu dėl jos

buvo žmonių aukų ar kitokios sunkios pasekmės, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių arba pataisos darbais nuo vienerių iki dvejų metų.

230 straipsnis. Saugumo

taisyklių pažeidimas įmonėse arsenaluose, kur gresia sprogimo pavojus

Gamybinės-techninės drausmės ar užtikrinančių

gamybos saugumą taisyklių pažeidimas įmonėse ar cechuose, kur gresia sprogimo

pavojus, jeigu tai galėjo sukelti sunkias pasekmes,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Ta pati veika, jeigu dėl jos

buvo žmonių aukų ar kilo kitokios sunkios pasekmės, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų arba pataisos darbais nuo vienerių iki dvejų metų.

2301 straipsnis.

Priešgaisrinio saugumo taisyklių pažeidimas

Priešgaisrinio saugumo

taisyklių pažeidimas, jeigu padaryta po to, kai kaltininkui vienerių metų

laikotarpiu buvo pritaikytos visuomeninio, drausminio poveikio priemonės ar

administracinės nuobaudos už šių taisyklių pažeidimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų,

arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Priešgaisrinio saugumo taisyklių pažeidimas,

sukėlęs gaisrą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių

iki penkerių metų, arba

pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

231 straipsnis. Sprogstamųjų

medžiagų laikymo, vartojimo, apskaitos

ar gabenimo

taisyklių pažeidimas

Sprogstamųjų medžiagų laikymo,

vartojimo, apskaitos ar gabenimo taisyklių pažeidimas. jeigu tai galėjo sukelti

sunkias pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Ta pati veika, jeigu dėl jos

buvo žmonių aukų, ar kilo kitokios sunkios pasekmės, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų.

2311 straipsnis.

Neteisėtas sprogstamųjų ir lengvai užsidegančių

medžiagų

pervežimas oro transportu

Keleivio pervežimas

sprogstamųjų arba lengvai užsidegančių medžiagų orlaiviu -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Tie patys veiksmai, sukėlę

sunkias pasekmes, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

trejų iki dešimties metų.

2312 straipsnis.

Neteisėtas radioaktyviųjų medžiagų įsigijimas,

laikymas,

panaudojimas, perdavimas arba suardymas

Neteisėtas radioaktyviųjų

medžiagų (jonizuoto spinduliavimo šaltinių, radioaktyviųjų ir branduolinių

medžiagų bet kurioje fizinėje būsenoje ar kokiu kitu pavidalu esančių

įrenginyje arba gaminyje) įgijimas, laikymas, panaudojimas, perdavimas arba

suardymas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

Tie patys veiksmai, jeigu jie sukėlė žmonių

žuvimą ar kitokias sunkias pasekmes, -

baudžiami laisvės atėmimu iki dešimties metų.

2313 straipsnis.

Radioaktyviųjų medžiagų laikymo, naudojimo, apskaitos, gabenimo ir kitų elgesio

su jomis taisyklių pažeidimas

Radioaktyviųjų medžiagų

laikymo, panaudojimo, apskaitos gabenimo ir kitų elgesio su jomis taisyklių

pažeidimas, jeigu šie veiksmai galėjo sukelti žmonių žuvimą arba kitokias

sunkias pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų

arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Tie patys veiksmai, jeigu jie

sukėlė žmonių žuvimą arba kitokias sunkias pasekmes,-

baudžiami laisvės atėmimu iki

dešimties metų.

232 straipsnis. Neteisėtas

stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimas arba realizavimas

Neteisėtas stipriai veikiančių

ar nuodingųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas arba realizavimas, taip

pat nustatytų joms gaminti, laikyti, išduoti, apskaityti ar gabenti taisyklių

pažeidimas -

baudžiami laisvės atėmimu iki

trejų metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

2321 straipsnis.

Neteisėtas narkotinių priemonių gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas,

siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas

Neteisėtas narkotinių

priemonių gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas, neturint

tikslo parduoti ar kitaip platinti, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų.

Tie patys veiksmai, numatyti

šio straipsnio 1 da1yje, padaryti pakartotinai asmens, pirmiau padariusio vieną

iš nusikaltimų, numatytų šio kodekso 2321, 2322, 2323,

2324, 2325, 2328 straipsniuose, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

Neteisėtas narkotinių

priemonių gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas, turint

tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat neteisėtas jų pardavimas ar

kitoks platinimas -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

penkerių iki dešimties metų.

Neteisėtas ypač stiprių

narkotinių priemonių, sukeliančių pavojų gyvybei, gaminimas, pardavimas ar

kitoks platinimas -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

aštuonerių iki penkiolikos metų.

Tie patys veiksmai, numatyti

šio straipsnio 3 ar 4 dalyse, padaryti pakartotinai asmens, pirmiau padariusio

vieną iš nusikaltimų, numatytų šio kodekso 2321, 2322,

2323, 2324, 2325, 2328 straipsniuose,

arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba itin pavojingo recidyvisto, taip

pat narkotinių priemonių platinimas stambiu mastu -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

dešimties iki dvidešimties metų.

Asmuo, savanoriškai atidavęs

narkotines priemones, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų

narkotinių priemonių įgijimą, taip pat už laikymą, gabenimą ir siuntimą.

Asmuo, savanoriškai kreipęsis

į medicinos įstaigą dėl medicinos pagalbos suteikimo ryšium su narkotinių

priemonių vartojimu ne medicinos tikslais, atleidžiamas nuo baudžiamosios

atsakomybės už neteisėtą vartotų narkotinių priemonių įgijimą, laikymą,

gabenimą ir siuntimą.

2325 straipsnis.

Lenkimas vartoti narkotines priemones

Lenkimas vartoti narkotines

priemones -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

Ta pati veika, padaryta dviejų

ar daugiau asmenų atžvilgiu arba padaryta pakartotinai asmens, pirmiau

padariusio vieną iš nusikaltimų, numatytų šio kodekso 2321, 2322,

2323, 2324, 2325 straipsniuose, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

dešimties metų.

Ta pati veika, numatyta šio straipsnio 1 ir 2

dalyse, padaryta nepilnamečio atžvilgiu,-

baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki

dvidešimties metų.

2326 straipsnis.

Narkotinių priemonių gaminimo, įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo

ar siuntimo nustatytų taisyklių pažeidimas

Narkotinių priemonių gaminimo,

įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo nustatytų taisyklių

pažeidimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų su atėmimu teisės eiti tam

tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla, arba

be atėmimo šios teisės.

2327 straipsnis.

Neteko galios.

2329 straipsnis.

Neteisėta farmacinė veikla

Neteisėta farmacinė veikla,

padaryta asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už tokią veiklą,

baudžiama laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam

tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla ar be šios teisės atėmimo.

Neteisėta farmacinė veikla,

padaryta asmens, turinčio teistumą už tokį pat nusikaltimą, arba padaryta

stambiu mastu -

baudžiama laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais nuo vienerių iki dvejų metų su atėmimu teisės

eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra

veikla ar be šios teisės atėmimo.

Neteisėta farmacinė veikla,

sukėlusi sunkias pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

šešerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą

darbą, arba užsiimti tam tikra veikla ar be šios teisės atėmimo.

233 straipsnis. Neteisėtas

nuodingųjų, sprogstamųjų, gailiųjų ar lengvai užsidegančių medžiagų siuntimas

Neteisėtas siuntimas paštu ar bagažu nuodingųjų medžiagų, taip

pat sprogstamųjų, gailiųjų arba lengvai užsidegančių medžiagų ar daiktų -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų.

2343 straipsnis.

Grasinimas pagrobti radioaktyviąsias medžiagas

Grasinimas pagrobti

radioaktyviąsias medžiagas turint tikslą priversti valstybę, tarptautinę

organizaciją, fizinį arba juridinį asmenį atlikti kokį nors veiksmą arba

atsisakyti nuo jo, jeigu buvo pagrindo baimintis dėl šio grasinimo

įgyvendinimo, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Grasinimas panaudoti

radioaktyviąsias medžiagas turint tikslą sukelti žmonių žuvimą arba kitokias

sunkias pasekmes, jeigu buvo pagrindo baimintis dėl šio grasinimo įgyvendinimo,

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

235 straipsnis. Neteisėtas

nešaunamojo ginklo nešiojimas, gaminimas arba realizavimas

Neteisėtas nešaunamųjų ginklų (kardų,

durtuvų, durklų, medžioklinių peilių, arbaletų) arba kitokių įtaisų bei daiktų,

specialiai pagamintų ar pritaikytų gyvybei atimti, kūno sužalojimams padaryti,

gaminimas turint tikslą juos realizuoti, jų realizavimas, taip pat nešiojimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba bauda.

236 straipsnis. Nerūpestingas

šaunamojo ginklo, šaudmenų bei

sprogstamųjų

medžiagą laikymas

Nerūpestingas šaunamojo

gink1o, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų laikymas, sudaręs sąlygas kitam

asmeniui juos neteisėtai panaudoti, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

vienerių iki trejų metų arba bauda.

Ta pati veika, jeigu ji sukėlė

žmonių mirtį, turto sunaikinimą stambiu mastu ar kitokias sunkias pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

trejų iki penkerių metų.

2361 straipsnis.

Neteisėtas karatė mokymas

Nustatytų karatė sporto

sekcijų steigimo arba piliečių į jas priėmimo taisyklių pažeidimas arba mokymas

sekcijose sporto taisyklėse uždraustų veiksmų, taip pat karatė veiksmų

savavališkas mokymas be atitinkamų organų leidimo, jeigu tai padaryta po to,

kai buvo taikytos už tokius pažeidimus administracinės nuobaudos, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti

asmens, anksčiau teisto už neteisėtą mokymą karatė, arba susiję su materialinės

naudos žymiu mastu gavimu, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

237 straipsnis. Neteisėtas

vertimasis gydymu

Vertimasis gydymu kaip

profesija, neturint reikiamo medicininio išsilavinimo, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų,

arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Ta pati veika, sukėlusi ilgalaikį sveikatos

sutrikimą arba mirtį, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų.

238 straipsnis. Kovos su

epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis

taisyklių

pažeidimas

Pažeidimas taisyklių,

nustatytų užkirsti keliui epideminėms ar kitoms užkrečiamosioms ligoms arba

kovoti su jomis, jeigu tai sukėlė ar galėjo sukelti ligos išplitimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų,

arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Pavojaus kitam asmeniui

užsikrėsti pavojinga infekcine liga sukėlimas, padarytas asmens, kurį sveikatos

apsaugos įstaigos informavo apie jo ligą ir įspėjo dėl apsaugos priemonių,

kurių jis turi laikytis bendraudamas su kitais žmonėmis, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

239 straipsnis. Lindynių

laikymas ir sąvadavimas

Azartinių lošimų, ištvirkavimo

arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymas, jeigu už lindynių laikymą

kaltininkui per vienerius metus buvo paskirta administracinė nuobauda, taip pat

sąvadavimas savanaudišku tikslu -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

trejų iki penkerių metų arba bauda.

Apkvaišinimo vaistais ir

kitomis narkotinėms nepriklausančiomis priemonėmis lindynių organizavimas ar

laikymas arba patalpų suteikimas šiems tikslams, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui. arba bauda.

2391 straipsnis.

Azartiniai lošimai

Azartiniai lošimai iš pinigų,

daiktų ir kitokių vertybių viešosiose, tam nenustatytose vietose, jeigu jie

padaryti po to, kai už tokią pat veiką buvo paskirta administracinė nuobauda, -

baudžiami bauda.

240 straipsnis. Neteko ga1ios.

241 straipsnis. Įtraukimas nepilnamečio

į nusikalstamą veiklą arba girtavimą

Įtraukimas nepilnamečio į

nusikalstamą veiklą, užsiiminėjimą azartiniais lošimais, e1getavimu ar

prostitucija -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

Nugirdymas nepilnamečio,

padarytas asmens, nuo kurio tarnybiškai priklausė nepilnametis, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Įtraukimas nepilnamečio į

girtavimą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

2411 straipsnis.

Įtraukimas nepilnamečių į ne medicininį vaistų ir kitų priemonių, sukeliančių

apkvaišinimą, vartojimą

Įtraukimas nepilnamečių į

nemedicininį vaistų ir kitų nenarkotinių priemonių, sukeliančių apkvaišinimą,

vartojimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

242 straipsnis. Pornografinių

daiktų gaminimas ir platinimas

Pornografinių raštų,

spausdintų leidinių, atvaizdų ar kitokių pornografinio pobūdžio daiktų

gaminimas arba laikymas, turint tikslą juos platinti, taip pat jų platinimas -

baudžiami laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba bauda.

2421 straipsnis.

Smurto ir žiaurumo kultą propaguojančių kūrinių

gaminimas

arba platinimas

Kino ir videofilmų ar kitokių kūrinių,

propaguojančių smurto ir žiaurumo kultą, gaminimas, platinimas, demonstravimas

arba laikymas, turint tikslą juos platinti arba demonstruoti, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui arba bauda.

243 straipsnis. Kapo

išniekinimas

Kapo išniekinimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Ta pati veika, susijusi su

paminklų ar kitokių ant kapo arba kape esančių daiktų pagrobimu, taip pat

lavono išniekinimas -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

trejų iki aštuonerių metų.

244 straipsnis. Kultūros

vertybių apsaugos taisyklių pažeidimas

Kultūros vertybių apsaugos

taisyklių pažeidimas, jeigu tai padaryta po to, kai kaltininkui paskirta

administracinė nuobauda už tokią pat pažaidą, arba jeigu tai sukėlė žymią žalą

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

245 straipsnis. Gamtos

apsaugos įstatymų pažeidimas

Gamtos apsaugos įstatymų

pažeidimas, jeigu tai padaryta po to, kai kaltininkui paskirta administracinė

nuobauda už tokią pat pažaidą, arba jeigu tai sukėlė žymią žalą,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

2451 straipsnis.

Vandens, žemės ir oro teršimas

Vandens telkinių ir žemės

teršimas nevalytais ir nenukenksmintais nutekamaisiais vandenimis arba kitomis

kenksmingomis pramonės ar komunalinių įmonių atliekomis, arba kitoks vandens

telkinių ar žemės teršimas, taip pat oro teršimas kenksmingomis pramoninės

gamybos atliekomis, jeigu šie veiksmai sukėlė arba žinomai galėjo sukelti kenksmingas

pasekmes žmonių sveikatai, žemės ūkio gamybai arba gyvajai gamtai, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Tie patys veiksmai, sukėlę

sunkais pasekmes, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

2452 straipsnis.

Medžiagų, kenksmingų žmonių sveikatai ar jūros gyvūnijai, arba kitų atliekų ir

medžiagų neteisėtas išvertimas siekiant palaidoti jūroje

Medžiagų, kenksmingų žmonių

sveikatai ar jūros gyvūnijai, arba kitų atliekų ir medžiagų, kurios gali

padaryti žalos poilsio zonoms arba kliudyti kitoms teisėtoms jūros naudojimo

rūšims, neteisėtas išvertimas iš laivų ir kitokių plaukiojimo priemonių,

orlaivių, platformų ar kitų dirbtinai pastatytų jūroje konstrukcijų, siekiant

palaidoti jūroje Lietuvos Respublikos vidaus jūrų ir teritorinių vandenų

ribose, taip pat nurodytų medžiagų bei atliekų neteisėtas išvertimas iš

Lietuvos Respublikos laivų ir kitokių plaukiojimo priemonių, orlaivių,

platformų ar kitų dirbtinai pastatytų jūroje konstrukcijų, siekiant palaidoti

atviroje jūroje, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

2453 straipsnis.

Jūros teršimas medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai ar jūros gyvūnijai,

arba kitomis atliekomis bei medžiagomis

Lietuvos Respublikos vidaus

jūrų ir teritorinių vandenų teršimas neteisėtai išverčiant į tuos vandenis iš

laivų bei kitokių plaukiojimo priemonių, orlaivių, platformų ar kitų dirbtinai

pastatytų jūroje konstrukcijų medžiagas, kenksmingas žmonių sveikatai ar jūros

gyvūnijai, arba mišinius, kuriuose tokių medžiagų yra daugiau už nustatytas

normas, arba kitas atliekas bei medžiagas, kurios gali padaryti. žalos poilsio

zonoms ar kliudyti kitoms teisėtoms jūros naudojimo rūšims, arba nesiimant reikiamų

priemonių, neleidžiančių jiems savaime patekti į tuos vandenis, taip pat

atvirosios jūros vandenį teršimas neteisėtai išverčiant iš Lietuvos Respublikos

laivų ir kitokių plaukiojimo priemonių, orlaivių, platformų ar kitų dirbtinai

pastatytų jūroje konstrukcijų minėtas medžiagas, mišinius bei atliekas arba

nesiimant reikiamų priemonių, neleidžiančių jiems savaime patekti į tuos

vandenis, kai tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Tie patys veiksmai, jeigu jie

padarė esminę žalą žmonių sveikatai ar jūros gyvūnijai, poilsio zonoms arba

kitoms teisėtoms jūros naudojimo rūšims, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

penkerių metų arba bauda.

2454 straipsnis.

Nepranešimas apie išvertimą į jūrą medžiagų, kenksmingų žmoni sveikatai ar

jūros gyvūnijai, arba kitų atliekų bei medžiagų

Laivų ir kitokių plaukiojimo

priemonių, orlaivių, platformų ar kitų dirbtinai pastatytų jūroje konstrukcijų

pareigūnų, kurie už tai atsakingi, žinių nepranešimas artimiausio Lietuvos

Respublikos uosto administracijai, o tais atvejais. kai minėtos medžiagos,

mišiniai bei atliekos išverčiamos siekiant palaidoti jūroje, - ir

organizacijai, išduodančiai leidimą jas išversti, apie tai, kad dėl būtiniausio

reikalo ruošiamasi arba jau išversta, arba jie neišvengiamai praras Lietuvos

Respublikos vidaus jūrų ir teritorinių vandenų ribose medžiagų, kenksmingų

žmonių sveikatai ar jūros gyvūnijai, arba mišinių, kuriuose tokių medžiagų yra

daugiau už nustatytas normas, ar kitų atliekų ir medžiagų, kurios gali padaryti

žalos poilsio zonoms arba kliudyti kitoms teisėtoms jūros naudojimo rūšims,

taip pat Lietuvos Respublikos laivų ir kitokių plaukiojimo priemonių, orlaivių

platformų ar kitokių dirbtinai pastatytų jūroje konstrukcijų pareigūnų, kurie

už tai atsakingi, žinių nepranešimas artimiausio Lietuvos Respublikos uosto

administracijai, o tais atvejais, kai minėtos medžiagos, mišiniai bei atliekos

išverčiamos siekiant palaidoti jūroje, - ir organizacijai, išduodančiai leidimą

jas išversti apie tai, kad dėl būtiniausio reikalo ruošiamasi arba jau išversta

į atvirąją jūrą minėtų medžiagų, mišinių bei atliekų, -

baudžiami pataisos darbais iki

vienerių metų arba bauda.

246 straipsnis. Transporto

priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių

eksploatavimo taisyklių

Neblaivaus asmens,

vairuojančio transporto priemonę pažeidimas eismo saugumo ar transporto

eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno

sužalojimą ar padarė didelę materialinę žalą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu

teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra

veikla.

Transporto priemonę vairuojančio asmens

pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu

tai sukėlė nukentėjusiajam apysunkį ar sunkų kūno sužalojimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų

arba pataisos darbais iki dvejų metų su atėmimu teisės eiti tam tikras

pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio straipsnio antrojoje

dalyje numatyta veika, padaryta esant neblaiviam, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki

septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą

darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Transporto priemonę vairuojančio asmens

pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu

tai sukėlė vieno ar daugiau asmenų mirtį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

trejų iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam

tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta

veika, padaryta esant neblaiviam, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki

dvylikos metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą

darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio kodekso 246, 248, 2481, 2482

straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių

automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, taip pat

motociklus ir kitas mechanines transporto priemones.

2461 straipsnis.

Neteko galios.

247 straipsnis. Darbo

savaeigėmis mašinomis taisyklių pažeidimas

Traktoriaus ar kitokios

savaeigės mašinos vairuotojo pažeidimas nustatytųjų darbo saugumo taisyklių,

jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą, apysunkį ar sunkų kūno sužalojimą arba

padarė žymią materialinę žalą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės

vairuoti transporto priemones iki dvejų metų ar be atėmimo šios teisės.

Ta pati veika, sukėlusi

nukentėjusiojo mirtį arba padariusi sunkų kūno sužalojimą dviem arba daugiau

asmenų, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

dešimties metų su atėmimu teisės vairuoti transporto, priemones iki penkerių

metų ar be atėmimo šios teisės.

248 straipsnis. Išleidimas

eksploatuoti techniniu atžvilgiu

netvarkingų

transporto priemonių

Išleidimas eksploatuoti

žinomai netvarkingų techniniu atžvilgiu transporto priemonių arba kitoks

šiurkštus tų priemonių eksploatavimo taisyklių, užtikrinančių eismo ar darbų

saugumą, pažeidimas, padarytas asmens, atsakingo už transporto priemonių

techninę būklę arba eksploatavimą, jeigu tai sukėlė šio kodekso 246 straipsnyje

nurodytas pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų, arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu

teisės eiti pareigas, susijusias su atsakomybe už transporto priemonių techninę

būklę arba eksploatavimą, iki penkerių metų arba be atėmimo šios teisės.

2481 straipsnis. Leidimas vairuoti

transporto priemones neblaiviems vairuotojams

Leidimas vairuoti transporto

priemones neblaiviems vairuotojams, padarytas asmens, atsakingo už transporto

priemonių techninę būklę arba eksploatavimą, jeigu tai sukėlė šio kodekso 246

straipsnyje nurodytas pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų,

arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės eiti

pareigas, susijusias su atsakomybe už transporto priemonių techninę būklę arba

eksploatavimą, iki penkerių metų.

2482 straipsnis.

Perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui

Perdavimas vairuoti transporto

priemonę neblaiviam asmeniui, padarytas pakartotinai per vienerius metus, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda, su atėmimu

teisės vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų.

Ta pati veika, padaryta

perduodant vairuoti transporto priemonę, priklausančią asmeninės nuosavybės teise,

baudžiama laisvės atėmimu iki

vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda, su atėmimu

teisės vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų.

249 straipsnis. Transporte

galiojančių taisyklių pažeidimas

Pažeidimas transporte

galiojančių taisyklių eismo tvarkai ir saugumui užtikrinti, jeigu dėl to buvo

žmonių aukų ar kilo kitokios sunkios pasekmės, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

2491 straipsnis.

Savavališkas be reikalo traukinio sustabdymas

Savavališkas be reikalo

traukinio sustabdymas stabdymo kranu, atjungus stabdomąją oro magistralę arba

kitokiu būdu, jeigu dėl to buvo pažeistas normalus traukinių eismas,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

Ta pati veika, jeigu ji sukėlė

nelaimingą atsitikimą žmonėms, katastrofą, riedmenų sugadinimą arba kitokias

sunkias pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

aštuonerių metų.

250 straipsnis. Neteko galios.

2501 straipsnis. Žiaurus elgesys

su gyvūnais

Žiaurus elgesys su gyvūnais, sukėlęs jų

žuvimą arba sužalojimą, taip pat gyvūnų kankinimas, padaryti asmens, kuriam per

vienerius metus buvo taikoma administracinio poveikio priemonė už tokius pat

veiksmus, -

baudžiami pataisos darbais iki

šešių mėnesių arba bauda.

Vienuoliktasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

KRAŠTO APSAUGOS

TARNYBAI

252 straipsnis. Grasinimas viršininkui

Grasinimas viršininkui jį nužudyti, sužaloti

ar kitaip smurtauti, ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba, jeigu yra pakankamas

pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

253 straipsnis. Pasipriešinimas viršininkui

Fizinis smurtas prieš

viršininką ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

dvejų iki penkerių metų.

Tie patys veiksmai, padaryti

panaudojant ginklą, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

trejų iki dešimties metų.

255 straipsnis. Pavaldinio arba

viršininko įžeidinėjimas

Sistemingas garbės arba orumo

žeminimas žodžiu, raštu arba veiksmu. padarytas pavaldinio ar jaunesniojo

vyresniajam, arba viršininko prieš pavaldinį ar vyresniojo prieš jaunesnįjį,

bent vienam iš jų einant krašto apsaugos tarnybos pareigas, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų.

256 straipsnis. Krašto

apsaugos tarnybos statutų taisyklių pažeidimas

Krašto apsaugos tarnybos

statutuose numatytų vienas kitam nepavaldžių karių tarpusavio santykių

taisyklių pažeidimas, pasireiškęs mušimu ar kitokiu smurtu, nepavojingu

nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių

metų.

Tie patys veiksmai, sukėlę

lengvą arba apysunkį kūno sužalojimą, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų.

Šio straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse numatyti veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, taip pat

sukėlę sunkų kūno sužalojimą, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

penkerių iki dešimties metų.

258 straipsnis. Laikinas

pasišalinimas

Savavališkas kario

pasišalinimas iš dalinio arba tarnybos vielos. taip pat jo neatvykimas laiku be

pateisinamų priežasčių į tarnybą, trukęs ilgiau kaip penkias paras, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų.

259 straipsnis. Dezertyravimas

Privalomosios tarnybos kario

pasitraukimas iš karinio dalinio arba tarnybos vietos, turint tikslą išvengti

krašto apsaugos tarnybos, taip pat turint tokį pat tikslą neatvykimas į šią

tarnybą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

260 straipsnis. Savavališkas

pasitraukimas iš dalinio kautynių

aplinkybėmis

Savavališkas kario

pasitraukimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat neatvykimas į tarnybą

kautynių aplinkybėmis be pateisinamų priežasčių, nesvarbu, kokia jų trukmė, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

trejų iki aštuonerių metų.

262 straipsnis. Krašto apsaugos

turto pasisavinimas

Ginklų, šaudmenų, karinės

technikos, mundiruotės ar kitokio krašto apsaugos turto pasisavinimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

263 straipsnis. Krašto

apsaugos turto praradimas

Ginklų, šaudmenų, karinės

technikos arba kitokio krašto apsaugos turto. patikėto tarnybos reikalams,

praradimas arba sugadinimas dėl jų laikymo pažeidimo ar aplaidumo -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų.

265 straipsnis. Sargybų

statuto, konvojaus ir patrulio tarnybų

taisyklių

pažeidimas

Sargybų statuto taisyklių pažeidimas sargybos

postuose, taip pat patrulio ir konvojaus tarnybų taisyklių pažeidimas, sukėlę

sunkias pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

266 straipsnis. Valstybės

sienos apsaugos tarnybos taisyklių

pažeidimas

Asmens, atliekančio Lietuvos

Respub1ikos valstybės sienos apsaugos tarnybą, pažeidimas šios tarnybos

taisyklių, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas arba didelė materialinė žala

valstybei, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

267 straipsnis. Vidaus

tarnybos statuto taisyklių pažeidimas

Asmens, atliekančio pavestą tarnybą dalinyje

(išskyrus sargybą), pažeidimas vidaus tarnybos statuto taisyklių, sukėlęs

sunkias pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų.

268 straipsnis. Žūvančio karo

laivo palikimas

Vado, neįvykdžiusio iki galo

savo tarnybos pareigų, palikimas žūvančio karo laivo -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

Ta pati veika, jei dėl to žuvo

žmonės arba atsirado kitos sunkios pasekmės, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

trejų iki dvylikos metų.

269 straipsnis. Kovos vėliavos

praradimas ar išniekinimas

Dalinio kovos vėliavos

praradimas ar išniekinimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų.

270 straipsnis. Sąvokų

išaiškinimas

Pagal šio skirsnio straipsnius

atsako kariai, t. y. krašto apsaugos ir vidaus reikalų tarnybos formuočių

karininkai bei puskarininkiai, tarnaujantys pagal sutartis, ir privalomosios

tarnybos puskarininkiai bei eiliniai, savanoriškos krašto apsaugos formuočių

karininkai, puskarininkiai ar eiliniai savanoriai, tarnaujantys pagal sutartis,

kiti krašto apsaugos savanoriai, dalyvaujantys kariniuose mokymuose, pratybose

ir specialių užduočių vykdymo metu; karo prievolininkai, pašaukti atlikti

mokomųjų pratybų bei kitais atvejais į kariuomenę pašaukti kariai.

Kiti asmenys, organizavę,

kurstę ar padėję padaryti nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai, atsako pagal

atitinkamus šio skirsnio straipsnius.

Dvyliktasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

NUOSAVYBEI

274 straipsnis. Sukčiavimas

Svetimo turto užvaldymas arba

teisės į turtą įgijimas apgaule (sukčiavimas) -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų su bauda ar be baudos.

Sukčiavimas, padarytas

pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba sudarant žinomai

neteisingą kompiuterinę programą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus

duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos

apdorojimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų su bauda ar be baudos.

Sukčiavimas, padarytas stambiu mastu, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

trejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

275 straipsnis. Turto

pasisavinimas arba iššvaistymas

Kaltininkui patikėto ar

esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su

bauda ar be baudos, su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam

tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veik1a, ar be tokios teisės atėmimo.

Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba

grupės iš anksto susitarusią asmenų, -

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų

arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą

arba užsiimti tam tikra veikla, arba be tokios teisės atėmimo.

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje

svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki

dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą

darbą, arba užsiimti tam tikra veikla su bauda ar be baudos.

276 straipsnis. Radinio pasisavinimas

Pasisavinimas rasto arba atsitiktinai

patekusio svetimo didelės vertės turto -

baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų

arba bauda.

277 straipsnis. Turtinės

žalos padarymas apgaule arba

piktnaudžiaujant pasitikėjimu

Turtinės žalos padarymas kitam

asmeniui vengiant atsiskaitymų už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, taip

pat vengiant kitų mokėjimą, jeigu tai padaryta apgaule ar piktnaudžiaujant

pasitikėjimu, -

baudžiamas pataisos darbais

iki dvejų metų arba bauda.

Ta pati veika sudarant žinomai

neteisingą kompiuterinę programą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus

duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą

baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba

pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

278 straipsnis. Turto sunaikinimas ar

sužalojimas tyčia

Svetimo turto sunaikinimas ar

sužalojimas tyčia -

baudžiamas pataisos darbais

iki dvejų metų arba bauda.

Ta pati veika, padaryta padegant ar kitokiu

visuotinai pavojingu būdu, arba išardant ar sugadinant ryšių, elektros, dujų,

šilumos ar vandens ūkių įrenginius, arba sunaikinant ar sužalojant turinčias

istorinę-kultūrinę reikšmę vertybes, arba padariusi nukentėjusiajam didelę

turtinę žalą, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

septynerių metų su bauda ar be baudos.

279 straipsnis. Turto

sunaikinimas ar sužalojimas dėl neatsargumo

Neatsargus svetimo turto sunaikinimas ar

sužalojimas, padaręs nukentėjusiajam didelę turtinę žalą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su

bauda ar be baudos arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

280 straipsnis. Sąvokų

išaiškinimas

Šio skirsnio straipsniuose numatytas turto

pagrobimas laikomas stambiu, jeigu pagrobtojo ar reikalaujamo perduoti turto

vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą arba pagrobtas

automobilis.

271, 272, 273, 274 ir 275 straipsniuose

pakartotiniu laikomas nusikaltimas, padarytas asmens, padariusio kurį nors iš

nusikaltimų, numatytų šiuose straipsniuose arba šio kodekso 105 straipsnio 8

punkte, 2322, 2341, 2342 straipsniuose.

281 straipsnis. Nusikalstamu

būdu gauto turto įgijimas arba

realizavimas

Turto, gauto šio kodekso 105

straipsnio 8 punkte, 2322. 2341, 271-277, 312

straipsniuose numatytu būdu, įgijimas arba realizavimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų su bauda ar be baudos arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba

bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti

stambiu mastu, taip pat sistemingai arba asmens, turinčio teistumą už tokio pat

nusikaltimo padarymą, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų su bauda ar be baudos.

Tryliktasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

VALSTYBĖS TARNYBAI

283 straipsnis. Neteisėto atlyginimo

priėmimas

Valstybės tarnautojo neteisėto atlyginimo

priėmimas už atlikimą ar neatlikimą duodančiojo ar kito asmens interesais

veiksmų, kuriuos jis turėjo ar galėjo atlikti eidamas tarnybą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų ir bauda ar be jos arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras

pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo dvejų iki

penkerių metų.

Tie patys veiksmai, padaryti

stambiu mastu arba susiję su prievartavimu duoti neteisėtą atlyginimą, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų

iki penkerių metų ir bauda ar be jos arba bauda su atėmimu teisės eiti tam

tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo

dvejų iki penkerių metų.

284 straipsnis. Papirkimas

Perdavimas valstybės

pareigūnui ar valstybės tarnautojui pinigų ar turtinių vertybių arba sudarymas

sąlygų turėti tokią turtinę naudą už atlikimą ar neatlikimą veiksmų, kuriuos

pareigūnas ar tarnautojas turėjo ar galėjo atlikti eidamas pareigas, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti

stambiu mastu, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

trejų iki penkerių metų arba bauda.

Asmuo, kuris papirko pareigūną

ar tarnautoją, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis apie tai

pareiškė savo noru iki bylos iškėlimo dėl šio papirkimo arba jeigu jo atžvilgiu

buvo pavartotas prievartavimas.

286 straipsnis. Valstybės

pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje,ūkinėje ar finansinėje

veikloje

Valstybės pareigūno neteisėtas

dalyvavimas individualios įmonės, tikrosios ūkinės ar komanditinės bendrijos,

akcinės bendrovės ar kredito įstaigos komercinėje, ūkinėje, finansinėje

veikloje, padaręs didelę žalą valstybės interesams, -

baudžiamas bauda su atėmimu

teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam

tikra veikla iki penkerių metų arba be tokios teisės atėmimo.

287 straipsnis. Tarnybos

įgaliojimų viršijimas

Valstybės pareigūno ar

valstybės tarnautojo viršijimas įstatymo suteiktų jam tarnybos teisių

savanaudiškais tikslais arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar

kitiems asmenims -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu

teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam

tikra veikla iki penkerių metų.

288 straipsnis. Tarnybos

pareigų neatlikimas

Valstybės pareigūno ar

valstybės tarnautojo neatlikimas savo pareigų arba jų atlikimas netinkamai dėl

nerūpestingumo, jei dėl to padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems

asmenims, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam

tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų ar be tokios

teisės atėmimo.

289 straipsnis. Tarnybinis

suklastojimas

Valstybės pareigūno ar

valstybės tarnautojo įrašymas į oficialų dokumentą melagingų žinių, surašymas

ar išdavimas tokio dokumento, taip pat kito valstybinės įstaigos arba

organizacijos dokumento suklastojimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam

tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų ar be tokios

teisės atėmimo.

Tie patys veiksmai, padaryti

itin svarbaus oficialaus dokumento atžvilgiu arba padarę žymią žalą valstybės

ar visuomenės interesams arba asmens teisėms ar teisėtiems interesams, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

trejų iki penkerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

290 straipsnis. Sąvokų

išaiškinimas

Pagal šį kodeksą valstybės

tarnautojas yra asmuo, kuris atlieka tam tikras pareigas (išskyrus

ūkines-technines funkcijas) įtaigoje, įmonėje, organizacijoje ir kuriam

atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau neturi

valstybės pareigūno įgaliojimų.

Valstybės pareigūnas yra

asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teisėsaugos,

valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdo

valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgalinimus.

Šio skirsnio 282 straipsnio

antrojoje dalyje numatytas kyšio priėmimas, 283 straipsnio antrojoje dalyje

numatytas neteisėto atlyginimo priėmimas, 284 straipsnio antrojoje dalyje

numatytas papirkimas laikomi padaryti stambiu mastu, kai pinigų suma, turtinės

vertybės ar turtinė nauda viršija 150 minimalaus gyvenimo lygių (MGL) dydžio

sumą.

Keturioliktasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

TEISINGUMUI

294 straipsnis. Nepranešimas

apie nusikaltimą

Nepranešimas kvotos, tardymo,

prokuratūros įstaigoms arba teismui be svarbios priežasties per kiek galima

trumpesnį laiką apie žinomai rengiamą, daromą ar padarytą nelegalų asmenų

gabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, joje arba iš jos ar jų slėpimą (821

straipsnis). tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), nusikalstamo

295 straipsnis. Nusikaltimo

slėpimas

Iš anksto nepažadėtas tyčinio

nužudymo (104 ir 105 straipsniai), tyčinio sunkaus kūno sužalojimo

sunkinančiomis aplinkybėmis (111 straipsnio 2 dalis), išžaginimo sunkinančiomis

aplinkybėmis (118 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikalstamo susivienijimo

296 straipsnis. Nusikaltimą

padariusio asmens slėpimas

Iš anksto nepažadėtas asmens,

padariusio sunkų nusikaltimą, slėpimas norint padėti jam išvengti baudžiamojo

persekiojimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

vienerių iki penkerių metų su bauda ar be jos.

Asmuo neatsako už šiame

straipsnyje numatytą veiką, jeigu jis slėpė savo šeimos narį arba artimą

giminaitį.

297 straipsnis. Poveikis

liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui,

specialistui,

revizoriui ar vertėjui

Siekimas paveikti liudytoją, nukentėjusįjį,

ekspertą, specialistą, revizorių ar vertėją, kad jie kvotos, parengtinio tardymo

metu ar teisme duotų melagingus parodymus, išvadą, paaiškinimus, surašytų

melagingą revizijos aktą arba melagingai išverstų, taip pat kliudymas jiems

pagal šaukimą atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą, jeigu tai

padaryta paperkant ar panaudojant prieš šiuos asmenis, jų šeimos narius arba

artimuosius giminaičius fizinį smurtą, sunaikinant ar sužalojant jų turtą, taip

pat grasinant panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sužaloti turtą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

ketverių metų su bauda ar be jos arba bauda.

2971 straipsnis.

Siekimas paveikti nukentėjusįjį, kad jis susitaikytų su kaltininku

Siekimas paveikti nukentėjusįjį, valstybės

institucijos ar juridinio asmens atstovą, kad jie susitaikytų su kaltininku,

jeigu tai padaryta paperkant ar panaudojant prieš šiuos asmenis, jų šeimos

narius arba artimus giminaičius fizinį smurtą, sunaikinant ar sužalojant jų

turtą, taip pat grasinant panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sužaloti turtą

arba kitaip šantažuojant, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

ketverių metų su bauda ar be jos arba bauda.

298 straipsnis. Kišimasis į

kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą

Mėginimas bet. kokia forma

paveikti kvotėją, tardytoją, prokurorą ar teisėją, norint sukliudyti išsamiai,

visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba teisingai

išnagrinėti bylą teisme, taip pat mėginimas bet kokia forma paveikti teismo

antstolį, susijęs su jo tarnybinių pareigų vykdymu, -

baudžiamas pataisos darbais

iki dvejų metų arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti

grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją

ar teismo antstolį, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius, taip pat

grasinant sunaikinti ar sužaloti jų turtą, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

trejų metų su bauda ar be jos.

Kišimasis į kvotėjo,

tardytojo. prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą, padarytas panaudojant

fizinį smurtą prieš šiuos pareigūnus, jų šeimos narius arba artimuosius

giminaičius, taip pat sunaikinant ar sužalojant jų turtą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

dvejų iki šešerių metų su bauda ar be jos.

299 straipsnis. Kvotos ar

parengtinio tardymo duomenų viešas pagarsinimas

Kvotos ar parengtinio tardymo

neskelbtinų duomenų pagarsinimas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be

oficialaus leidimo -

baudžiamas pataisos darbais

iki dvejų metų arba bauda.

300 straipsnis. Kalinio

pabėgimas

Sulaikyto, suimto ar

atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens pabėgimas iš sulaikymo vietos -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų.

Tie patys veiksmai, padaryti

panaudojant smurtą prieš sargybą ar kitus sulaikymo įstaigos administracijos

atstovus arba padarant didelę turtinę žalą sulaikymo vietos įstaigai, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo

vienerių iki šešerių metų.

301 straipsnis. Kalinio

išlaisvinimas

Išlaisvinimas sulaikyto,

suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens, padarytas panaudojus

smurtą, apgaulę arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų su bauda ar be jos arba bauda.

302 straipsnis. Vengimas

atlikti laisvės atėmimo bausmę

Nuteistojo, kuriam leista

trumpam laikui išvykti iš laisvės atėmimo vietos, be pateisinamos priežasties

laiku negrįžimas į bausmės atlikimo vietą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba bauda.

3021 straipsnis.

Piktybinis teismo sprendimo ar nutarties nevykdymas

Piktybinis vengimas įvykdyti

teismo sprendimą ar nutartį, kai skolininkas tris ir daugiau kartų pažeidžia

teismo nustatytus sprendimo ar nutarties įvykdymo terminus, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba bauda.

304 straipsnis. Turto, kuriam

taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, aprašyto turto arba turto,

kuriam uždėtas areštas, išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas

Patikėto turto, į kurį

nuosavybės teisė laikinai apribota, taip pat aprašyto turto arba turto, kuriam

uždėtas areštas, išeikvojimas, perleidimas arba pas1ėpimas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų su bauda arba be jos ar bauda.

Ta pati veika, padaryta

stambiu mastu, -

baudžiama laisvės atėmimu iki

šešerių metų su bauda ar be jos.

305 straipsnis. Sąvokos

išaiškinimas

Artimieji giminaičiai reiškia

tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat

sutuoktinį.

Šeimos nariais laikytini

asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 329 straipsnyje.

Penkioliktasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

ŪKININKAVIMO TVARKAI

309 straipsnis. Falsifikuotų

prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas

Prekių, neatitinkančių tų

savybių. kurios yra nurodytos gaminio kortelėje. kitokiuose kokybės

pažymėjimuose, ar kitaip falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar

laikymas turint tikslą realizuoti -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

Bet kaip falsifikuotų prekių

gaminimas, pardavimas ar laikymas turint tikslą parduoti stambiu mastu ar

dideliais kiekiais -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

dvejų iki šešerių metų.

312 straipsnis. Kontrabanda

Prekių, pinigų, meno ar

kitokių vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per

Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitines ar muitinių postus arba

tokių daiktų gabenimas per muitines, jei jie buvo slepiami vietose,

apsunkinančiose aptikimą, ar kitaip išvengiant muitinės kontrolės, arba jeigu

naudojami suklastoti dokumentai, arba jeigu pateikiami vieni dokumentai, o

gabenamos kitų pavadinimų prekės ar daiktai, arba jei pagal tranzitinius

dokumentus įvežamos prekės neišvežamos iš Lietuvos Respublikos, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

penkerių metų ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

Šaunamųjų ginklų, šaudmenų,

radioaktyviųjų, nuodingųjų ir stipriai veikiančių medžiagų ar narkotinių

priemonių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų

muitinei ir neturint leidimo juos pervežti arba kontrabanda itin stambiu mastu

ar padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

trejų iki dešimties metų ir bauda arba tik bauda.

315 straipsnis. Privedimas

prie bankroto

Nepranešimas apie įmonės

nemokumą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba bauda ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba be tokios teisės atėmimo.

Privedimas įmonės prie

bankroto tyčia blogai ją valdant, jei tuo padaroma turtinė žala kreditoriui,

akcininkui ar kitam asmeniui, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą

arba užsiimti tam tikra veikla arba be tokios teisės atėmimo.

Bankrotas, lydimas turto,

kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimo, iššvaistymo ar

perleidimo tretiesiems asmenims, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

vienerių iki trejų metų ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

318 straipsnis. Pramoninės,

komercinės ar banko paslapties

paskelbimas

Informacijos apie įmonės

veiklą, laikomos pramonine, komercine ar banko paslaptimi, suteikimas kitam

asmeniui norint gauti turtinę ar asmeninę naudą, jei informaciją asmuo sužinojo

ryšium su tarnyba šioje įmonėje arba tokia veikla padarė didelę turtinę žalą

nukentėjusiajam, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

319 straipsnis. Komercinis

papirkimas

Pinigais, vertybėmis, kitokiu

turtu ar paslaugomis nepagrįsto atlyginimo davimas asmeniui, tarnaujančiam

komercinėje, ūkinėje ar finansinėje įmonėje, už tai, kad šis priimtų palankius

sprendimus ar atliktų duodančio tokį atlyginimą asmens naudai kitokius

veiksmus, įeinančius j paperkamo asmens tarnybines funkcijas, ar susilaikytų

nuo tokių veiksmų atlikimo, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

Atleidžiamas nuo baudžiamosios

atsakomybės asmuo, davęs nepagrįstą atlyginimą, jei pats savo noru pareiškė

apie tokio atlyginimo davimą.

322 straipsnis. Aplaidus

apskaitos tvarkymas

Aplaidus įmonės buhalterinės

apskaitos tvarkymas arba apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jeigu dėl to

nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės,

ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

vienerių metų arba pataisos darbais ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

323 straipsnis. Apgaulingas

apskaitos tvarkymas

Apgaulingas įmonės

buhalterinės apskaitos tvarkymas arba apskaitos dokumentų suklastojimas,

paslėpimas ar sunaikinimas, jeigu tuo buvo trukdoma visiškai ar iš dalies

nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti

turtą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų ir bauda ar be baudos arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba tik

bauda.

Apgaulingas įmonės

buhalterinės apskaitos tvarkymas, padarytas sunaikinant ar suklastojant kasos

aparato kontrolinę juostą, mokesčių arba muitinės dokumentus, neįtraukiant į

apskaitą produkcijos, žaliavų ir prekių, laikant jas be įsigijimo dokumentų,

išmokant darbo užmokestį pagal neoficialų žiniaraštį ar visai be žiniaraščio,

arba kitaip be apskaitos panaudojant pinigines lėšas ir materialines vertybes,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo

trejų iki penkerių metų ir bauda.

3261 straipsnis.

Neteisėtas banko paskolos išdavimas

Banko paskolos išdavimas

pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymą ar Lietuvos banko nutarimų nustatytą

tvarką, jei paskola nebuvo sugrąžinta laiku, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

dvejų metų arba tik bauda ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo dvejų iki penkerių metų.

Ta pati veika, sukėlusi banko

nelikvidumą, nemokumą, bankrotą ar kitas sunkias pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

dvejų iki penkerių metų ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam

tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo dvejų iki penkerių metų.

3262 straipsnis.

Nepateisinamai rizikinga banko operacija

Tyčinis nepateisinamai

rizikingas banko paskolos išdavimas ar kitokia tyčinė nepateisinamai rizikinga

banko operacija, dėl kurios bankui buvo padaryta didelė žala, -

baudžiamas laivės atėmimu nuo

dvejų iki ketverių metų arba tik bauda ir atėmimu teisės eiti tam tikras

pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki

penkerių metų.

(328 straipsnis), netikrų banderolių prekėms ar kitų specialių ženklų

3291 straipsnis.

Banko paskolos gavimas apgaule

Banko paskolos gavimas

pateikus apgaulingus duomenis, nesant sukčiavimo požymių, arba kitu žinotinai

neteisėtu būdu -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

ketverių metų.

3292 straipsnis.

Piktybinis vengimas sugrąžinti paskolą

Piktybinis vengimas sugrąžinti

paskolą, esant teismo sprendimui, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

ketverių metų ir bauda arba be jos.

Ta pati veika, sukėlusi banko

nelikvidumą, nemokumą, bankrotą ar kitas sunkias pasekmes, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo

trejų iki aštuonerių metų.

3293 straipsnis.

Sąvokos išaiškinimas

Šio kodekso 15 ir 16

skirsniuose įmonė reiškia visų rūšių ūkines, komercines, kredito ir finansines

įmones, bendroves, įstaigas, bendrijas, asociacijas, susivienijimus ir

organizacijas.

Septynioliktasis

skirsnis

NUSIKALTIMAI

GYVŪNIJAI IR AUGMENIJAI

medžiojimą (330 straipsnis), neteisėtą žvejybą ar retų ir nykstančių vandens

2021 straipsnis.

Įžeidimas policininko ar policijos rėmėjo

Įžeidimas policininko ar

policijos rėmėjo ryšium su jiems pavestą viešosios tvarkos saugojimo pareigą

ėjimu -

baudžiamas laisvės atėmimu

iki šešių mėnesių, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda.

2328 straipsnis.

Neteisėtas aliejinių aguonų ir kanapių sėjimas arba auginimas

Neteisėtas aliejinių aguonų,

taip pat kanapių, išskyrus šio kodekso 2323 straipsnio pirmojoje

dalyje nurodytas rūšis, sėjimas arba auginimas, padarytas pakartotinai per

vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokius pat

pažeidimus, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų.

Tie patys veiksmai, padaryti

asmens, pirmiau padariusio vieną iš nusikaltimų, numatytų šio straipsnio

pirmojoje dalyje, šio kodekso 2321 straipsnio trečiojoje ir

ketvirtojoje dalyse, 2322, 2323, 2324 ir 2325

straipsniuose, -

baudžiami laisvės atėmimu iki

aštuonerių metų.