Pakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas
12 versijos
· 2000-04-04
2024-12-13
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 14, 6
2024-11-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 4, 1, 122 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 4, 62, 14, 2
2019-12-14
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 4, 121, 11 y 13 más
2015-07-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 125, 121, 3 y 15 más
2014-11-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 2, 14, 61
2014-01-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 9, 2, 11, 14
2006-01-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 14, 4
2004-06-12
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 2, 1, 14
2003-10-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 12, 9, 2 y 5 más
2002-06-26
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas — arts. 9, 2, 3 y 4 más
Pakeitimai 2002-06-26
@@ -1,5 +1,9 @@
# Lietuvos Respublikos maisto įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2002-06-26 iki 2003-09-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 32-893, i. k. 1001010ISTAIII-1608
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MAISTO
@@ -42,35 +46,85 @@
7. Maisto priedai – medžiagos, kurios, paprastai nebūdamos maistu ar jo sudėtinėmis dalimis, dedamos į maistą technologiniais tikslais jo tvarkymo metu ir kurios pačios arba jų dalys tvarkymo proceso pabaigoje tampa arba tikėtina, kad tampa, sudėtine maisto dalimi.
8. Gamintojas – Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą asmuo, kuris:
1) pagamino maistą arba apie tai viešai pareiškė, pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;
2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką maistą arba, jei gamintojo atstovo nėra, maistą importuoja;
3) maistą tvarko ir nurodo save esant šio maisto gamintoju;
4) kaip maisto teikimo į rinką proceso dalyvis gali daryti poveikį maisto saugai.
9. Pardavėjas – asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą ir realizuojantis maistą.
10. Paslaugos teikėjas – asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas maisto teikimo į rinką srityje.
8. Gamintojas – Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą fizinis ar juridinis asmuo, kuris:
1) pagamino maistą arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;
2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką maistą arba, jei gamintojo atstovo nėra, maistą importuoja;
3) maistą tvarko ir nurodo save esant šio maisto gamintoju;
4) kaip maisto teikimo į rinką proceso dalyvis gali daryti poveikį maisto saugai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
9. Pardavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą ir realizuojantis maistą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
10. Paslaugos teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas maisto teikimo į rinką srityje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
11. Sauga – šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį.
12. Kokybė – maisto savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus (deklaruojamus) ir numanomus vartotojų poreikius.
13. Specialios mitybos maistas – maistas, kuris dėl savo ypatingos sudėties ar tvarkymo skiriasi nuo įprastinio maisto, skiriamas dėl ypatingos fizinės ar fiziologinės būklės kylantiems mitybos poreikiams tenkinti ir atitinka deklaruojamą specialią paskirtį. Jis ženklinamas bei teikiamas į rinką tokiu būdu, iš kurio matyti, kokiai vartotojų grupei jis skirtas.
14. Rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema – biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.
15. Teršalas – atsitiktinai į maistą patekusi ar įdėta bet kokia cheminės ar biologinės kilmės ne maisto medžiaga ar kitoks objektas, išskyrus maisto priedus, atsiradusi tvarkymo metu arba dėl aplinkos užterštumo, galinti pakenkti maisto saugai ar padaryti maistą netinkamą vartoti.
16. Teikimas į rinką – maisto teikimas parduoti arba teikimas nemokamai trečiajam asmeniui (galutiniam vartotojui arba bet kuriam tarpininkui, kuris teikia maistą galutiniam vartotojui), taip pat maisto laikymas ketinant pateikti jį trečiajam asmeniui, išskyrus bandinių teikimą kontrolės įstaigoms atlikti tyrimus.
12. Vartotojas – fizinis asmuo, kuris įsigyja maistą ar naudojasi paslaugomis savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
13. Kokybė – maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius vartotojo poreikius, kurių protingai galima tikėtis, bei atitinkanti saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
14. Specialios mitybos maistas – maistas, kuris dėl savo ypatingos sudėties ar tvarkymo skiriasi nuo įprastinio maisto, skiriamas dėl ypatingos fizinės ar fiziologinės būklės kylantiems mitybos poreikiams tenkinti ir atitinka deklaruojamą specialią paskirtį. Jis ženklinamas bei teikiamas į rinką tokiu būdu, iš kurio matyti, kokiai vartotojų grupei jis skirtas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
15. Rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema – biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
16. Teršalas – atsitiktinai į maistą patekusi ar įdėta bet kokia cheminės ar biologinės kilmės ne maisto medžiaga ar kitoks objektas, išskyrus maisto priedus, atsiradusi tvarkymo metu arba dėl aplinkos užterštumo, galinti pakenkti maisto saugai ar padaryti maistą netinkamą vartoti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
17. Maisto pateikimas į rinką – vartotojams skirto maisto laikymas (saugojimas), pardavimas ar kitoks perdavimo vartotojams būdas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, teikiantiems į rinką maistą, taip pat valstybės institucijoms, prižiūrinčioms bei kontroliuojančioms maisto saugą.
1. Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, tvarkantiems ir (ar) teikiantiems į rinką maistą, taip pat valstybės institucijoms, prižiūrinčioms bei kontroliuojančioms maisto saugą, kokybę ir tvarkymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
2. Šis įstatymas netaikomas:
@@ -86,7 +140,11 @@
4 straipsnis. Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai
1. Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus atitinkantis maistas.
1. Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
2. Maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:
@@ -106,7 +164,13 @@
2) maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti;
3) asmenys, tvarkantys maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių.
3) asmenys, tvarkantys maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių;
4) tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose įmonėse, turinčiose nustatyta tvarka išduotus leidimus – higienos pasus verstis ūkine komercine veikla.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
5 straipsnis. Vartotojų informavimo reikalavimai
@@ -126,11 +190,17 @@
2. Draudžiama teikti į rinką gaminius, savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami ir vartojant šiuos gaminius kaip maistą galėtų kilti pavojus sveikatai ar gyvybei.
7 straipsnis. Gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų pareigos bei atsakomybė
1. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalo laikytis šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti valstybinės maisto kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus.
2. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako bei atlygina nukentėjusiesiems padarytą žalą Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų pareigos bei atsakomybė
1. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalo laikytis šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti valstybinės maisto kontrolės institucijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos nurodymus ir reikalavimus.
2. Gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
3. Gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina dėl netinkamos maisto ar paslaugų kokybės atsiradusią žalą vartotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
trečiasis skirsnis
@@ -146,25 +216,25 @@
9 straipsnis. Valdymo institucijų kompetencija
1. Valdymo institucijos, vykdydamos šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų joms pavestų sričių valstybės valdymo funkcijas, siekdamos užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas saugos reikalavimus atitinkantis maistas, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulio Prekybos Organizacijos, Maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisijos dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus.
1. Valdymo institucijos, atlikdamos šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų joms pavestų sričių valstybės valdymo funkcijas, siekdamos užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas saugos reikalavimus atitinkantis maistas, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulinės Prekybos Organizacijos, Maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisijos dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus.
2. Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:
1) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių saugos, maisto higienos ir kontrolės, rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių;
2) koordinuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo, su maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą;
3) rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos ir su maistu susijusio sergamumo monitoringą, ugdo sveikos mitybos įgūdžius bei atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai;
1) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių;
2) koordinuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo, su maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą;
3) rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėsenas (monitoringus), ugdo sveikos mitybos įgūdžius bei atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai;
4) nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus.
3. Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją:
1) įgyvendina maisto produktų ir žaliavų kokybės gerinimo, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką;
2) rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos bei teikimo į rinką programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;
3) nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus;
1) įgyvendina maisto produktų ir žaliavų kokybės gerinimo, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką;
2) rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos bei teikimo į rinką programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;
3) nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus;
4) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.
@@ -172,19 +242,27 @@
1) įgyvendina maisto prekybos politiką;
2) nustato Lietuvos rinkoje realizuojamų maisto prekių ženklinimo ir prekybos privalomuosius reikalavimus;
3) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.
2) nustato Lietuvos rinkoje realizuojamų maisto prekių bendrus ženklinimo ir prekybos privalomuosius reikalavimus;
3) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.
5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją:
1) įgyvendina gyvūninės kilmės maisto žaliavų saugos priežiūros ir maistui skirtų gyvūnų sergamumo mažinimo politiką;
2) nustato gyvūninės kilmės maisto žaliavų saugos; gyvūninės kilmės maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės; rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo gyvūninės kilmės maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus;
3) vykdo maistui auginamų gyvūnų ir gyvūninės kilmės maisto žaliavų užterštumo kenksmingomis medžiagomis monitoringą;
4) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.
1) įgyvendina maisto saugos, kokybės ir tvarkymo priežiūros bei maistui skirtų gyvūnų sergamumo mažinimo politiką;
2) nustato maisto saugos, kokybės ir tvarkymo, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės, specialius rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus;
3) atlieka maistui auginamų gyvūnų, maisto žaliavų ir maisto užterštumo kenksmingomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, stebėseną (monitoringą);
4) priima sprendimus dėl konfiskuotų, kontrabandos būdu ir be kilmės, kokybės ir saugos atitikties dokumentų įvežtų maisto produktų tolesnio panaudojimo;
5) atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą;
6) atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
10 straipsnis. Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų teisės
@@ -208,35 +286,39 @@
11 straipsnis. Valstybinė maisto kontrolė
1. Valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija.
2. Maisto kontrolės institucija tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, teisingai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlygiškas prioritetas.
3. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, pagal iš anksto sudarytas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolei naudojami metodai turi atitikti kontrolės tikslus.
1. Valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
2. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas.
3. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, pagal iš anksto sudarytas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolės metodai turi atitikti kontrolės tikslus.
4. Valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką.
5. Maisto kontrolės institucija, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę:
5. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę:
1) tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus;
2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeidžiant medicinos etikos principų);
3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, besiliečiančius su maistu, maisto tvarkymui, patalpų bei įrengimų valymui ir taisymui naudojamas priemones, medžiagas bei įrengimus;
2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeisdama medicinos etikos principų);
3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, kurie liečiasi su maistu, maisto tvarkymui, patalpų bei įrengimų valymui ir taisymui naudojamas priemones, medžiagas bei įrengimus;
4) tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą;
5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų bandinius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitokių prietaisų duomenimis.
6. Nustačius šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, maisto kontrolės institucija taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones.
7. Maisto kontrolės institucija įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai apie uždraustą pateikti į rinką nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar iš Europos Sąjungos valstybių bei valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, teikiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas.
8. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai turi teisę apskųsti maisto kontrolės institucijos veiksmus teismui.
9. Maisto kontrolės institucija privalo užtikrinti iš gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, bei vykdyti kitas įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.
10. Maisto kontrolės institucijos inspektoriai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako pagal įstatymus.
5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų bandinius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitų prietaisų duomenimis.
6. Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones.
7. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai apie uždraustą pateikti į rinką nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar kitų valstybių teikiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas.
8. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai turi teisę apskųsti Vyriausybės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
9. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo užtikrinti iš gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir vykdyti kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas pareigas.
10. Vyriausybės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako pagal įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
12 straipsnis. Valstybinės maisto kontrolės laboratorijos
@@ -264,207 +346,13 @@
______________
61 straipsnis. Kai kurių maisto produktų pardavimo ribojimas
Draudžiama parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Energinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų, privalo iš perkančio energinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę patvirtinančio dokumento, energinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam energinius gėrimus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-885, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05574
121 straipsnis. Maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindai
1. Maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką ribojimo priemones (toliau – rinkos ribojimo priemonės) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pagal kompetenciją taikyti, jeigu maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos pateikiami į rinką pažeidžiant šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimus.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei.
122 straipsnis. Baudos už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga
1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui arba tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria baudas.
2. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriama nuo 144 iki 1 448 eurų bauda.
3. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 868 iki 4 344 eurų bauda.
4. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (juos) sunaikinti, skiriama nuo 1 448 iki 5 792 eurų bauda.
5. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 1 448 iki 11 584 eurų bauda.
6. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 5 792 iki 23 169 eurų bauda.
7. Baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą.
123 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas arba tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimą į rinką, jeigu jis įrodo, kad:
1) jis nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų į rinką nepateikė;
2) maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo arba tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos buvo pateikti į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
4) vartotojas naudojo su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas), pažeisdamas vartojimo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) maisto produkto (produktų) ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga.
2. Nustatydama baudos dydį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
3. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės.
4. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą.
124 straipsnis. Baudų skyrimo terminas
Šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimų pažeidimo nustatymo, o jeigu toks pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.
125 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų taikymo tvarka
1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.
2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai dėl šio įstatymo pažeidimų surašo protokolus.
3. Apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti.
4. Išnagrinėjusi bylą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.
5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.
126 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimų apskundimas
1. Maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.
127 straipsnis. Baudų išieškojimas
1. Paskirtos baudos, numatytos šio įstatymo 122 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo.
2. Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Papildyta skirsniu:
Nr. XII-1491, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21250
Penktasis skirsnis
Baigiamosios nuostatos
41 straipsnis. Maisto tvarkymo subjektų registravimo tvarka
1. Maisto tvarkymo subjektai, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto tvarkymo subjektus, yra registruojami šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Registruojami maisto tvarkymo subjektai turi atitikti teisės aktuose nustatytus maisto tvarkymo reikalavimus.
2. Kreipdamiesi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl registravimo, maisto tvarkymo subjektai turi įrodyti, kad laikosi teisės aktuose nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų, t. y. turi pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tvirtinamuose tvarkos aprašuose nustatytus dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant transporto priemones, taip pat dokumentus dėl infrastuktūros, įrangos, maisto tvarkymo proceso atitikties higienos reikalavimams, veiklos apimties bei savikontrolės sistemos.
3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sprendimus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto tvarkymo subjektų registravimo priima ir apie priimtą sprendimą registruoti arba neregistruoti maisto tvarkymo subjektą informuoja:
1) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, patikrinusi maisto tvarkymo vietos atitiktį maisto srities teisės aktų reikalavimams, – kai ketinama užsiimti mėsinių, žvejybos laivų (pirminės gamybos), mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamybos, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje ar negyvūninių maisto produktų gamybos veikla;
2) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, netikrinusi maisto tvarkymo vietos, – kitais, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, atvejais.
4. Laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas šalina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus trūkumus ir neatitikimus, į maisto tvarkymo subjekto registravimo terminą neįskaičiuojamas.
5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjektų neregistruoja, jeigu:
1) pateikti ne visi arba netinkamai užpildyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyti dokumentai ir maisto tvarkymo subjektas, pateikęs dokumentus, nevykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti nurodytus trūkumus ir neatitikimus;
2) įvertinus maisto tvarkymo subjekto pateiktus duomenis ir dokumentus ar atlikus patikrinimą maisto tvarkymo vietoje, nustatoma, kad maisto tvarkymo subjektas neatitinka teisės aktuose nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų.
6. Maisto tvarkymo subjektas apie sprendimą dėl jo registravimo informuojamas raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis laikantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. Tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas yra neregistruojamas, turi būti nurodomi tokio sprendimo motyvai.
7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimą sustabdo ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui:
1) priėmusi sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos sustabdymo, kai maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus;
2) gavusi maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą sustabdyti registravimo galiojimą.
8. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimo sustabdymą panaikina, kai:
1) maisto tvarkymo subjektas pašalina šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus ir pateikia prašymą dėl registravimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir yra priimtas sprendimas dėl šio maisto tvarkymo subjekto veiklos sustabdymo panaikinimo;
2) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimo sustabdymą, kai registravimo galiojimas buvo sustabdytas gavus maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą sustabdyti registravimo galiojimą arba kai sueina maisto tvarkymo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens prašyme nurodytas registravimo galiojimo sustabdymo terminas.
9. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo subjekto registravimą panaikina ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai:
1) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti registravimo galiojimą;
2) maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos ilgiau negu vienus metus arba vykdyta veikla pasibaigė kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Kai įtariama, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos, tačiau šios dalies 1 punkte nurodytas prašymas nebuvo pateiktas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimą ir, nustačiusi, kad veiklos vykdymas galbūt nutrauktas, raštu (registruotąja pašto siunta) ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į maisto tvarkymo subjektą informuodama apie ketinimą panaikinti jo registravimo galiojimą ir nustatydama 20 darbo dienų terminą informacijai apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą pateikti. Per šį terminą negavus informacijos apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą, maisto tvarkymo subjekto registravimo galiojimas panaikinamas. Jeigu dokumentą, kuriuo informuojama apie ketinimą panaikinti registravimo galiojimą, pristatantis asmuo registruotoje maisto tvarkymo vietoje neranda maisto tvarkymo subjekto atsakingo arba įgaliotojo asmens, šis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam maisto tvarkymo subjekto darbuotojui. Jeigu šioje dalyje nustatyta tvarka įteikti dokumento nepavyksta, jis siunčiamas maisto tvarkymo subjekto registruotos maisto tvarkymo vietos adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo dienos;
3) yra priimtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos uždraudimo, kai maisto tvarkymo subjektas per nustatytą terminą nepašalino nurodytų maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, dėl kurių jo veikla buvo sustabdyta;
4) yra nustatoma, kad maisto tvarkymo subjektui registruoti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija, dėl kurių maisto tvarkymo subjektas negalėjo būti registruojamas;
5) maisto tvarkymo subjektas netenka teisės naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje buvo vykdoma maisto tvarkymo veikla.
10. Maisto tvarkymo subjektas, kurio registravimas sustabdytas ar panaikintas, neturi teisės vykdyti maisto tvarkymo veiklos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2204, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09728
42 straipsnis. Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo tvarka
1. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektai (išskyrus subjektus, kurių veikla yra mėsinių, žvejybos laivų (pirminės gamybos) veikla, mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamyba ir gyvų žuvų tvarkymas prekyboje) ir daigus, kaip jie apibrėžti 2013 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 208/2013 dėl daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo reikalavimų (OL 2013 L 68, p. 16) 2 straipsnio a dalyje, auginančios įmonės yra patvirtinami šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Tvirtinami maisto tvarkymo subjektai turi atitikti teisės aktuose nustatytus maisto tvarkymo reikalavimus.
2. Kreipdamiesi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo, maisto tvarkymo subjektai turi įrodyti, kad laikosi teisės aktuose nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų, t. y. turi pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tvirtinamuose tvarkos aprašuose nustatytus dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant transporto priemones, taip pat dokumentus dėl infrastuktūros, įrangos, maisto tvarkymo proceso atitikties higienos reikalavimams, veiklos apimties bei savikontrolės sistemos.
3. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, turi būti suteiktas ir apie suteiktą patvirtinimą informuota ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Patvirtinimas suteikiamas tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas atitinka maisto srities teisės aktų reikalavimus. Jeigu maisto tvarkymo subjekto patikrinimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, kad subjekto infrastruktūra ir įranga atitinka maisto srities teisės aktų reikalavimus, tačiau maisto tvarkymo subjektas nesilaiko kitų maisto srities teisės aktuose nustatytų reikalavimų, maisto tvarkymo subjektui suteikiamas laikinasis patvirtinimas. Maisto tvarkymo subjektui suteiktas laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus žuvų perdirbimo laivus ir laivus šaldytuvus, plaukiojančius su Lietuvos Respublikos vėliava. Jiems suteiktas laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
4. Kiekvienam patvirtintam maisto tvarkymo subjektui, įskaitant tuos, kuriems suteiktas laikinasis patvirtinimas, suteikiamas patvirtinimo numeris. Ši nuostata netaikoma daigus auginančioms įmonėms.
5. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, nesuteikiamas, jeigu:
1) maisto tvarkymo subjektas nepateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų dokumentų ar pateikti dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir jeigu dokumentus pateikęs maisto tvarkymo subjektas per nurodytą terminą neištaiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytų trūkumų;
2) maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų dokumentų ar pateikia ne visus arba netinkamai įformintus dokumentus;
3) įvertinus maisto tvarkymo subjekto pateiktus duomenis ir dokumentus ar atlikus patikrinimą maisto tvarkymo vietoje, nustatoma, kad maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos neatitinka maisto srities teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
6. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja maisto tvarkymo subjektą apie patvirtinimą, įskaitant maisto tvarkymo subjekto laikinąjį patvirtinimą, arba apie tai, kad patvirtinimas, įskaitant maisto tvarkymo subjekto laikinąjį patvirtinimą, nesuteikiamas, nurodydama šio sprendimo motyvus.
7. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas, įskaitant laikinąjį patvirtinimą, panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai:
1) maisto tvarkymo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą panaikinti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, įskaitant laikinąjį patvirtinimą;
2) maisto tvarkymo subjektas nevykdo veiklos ilgiau negu 4 mėnesius, o kai suteiktas laikinasis patvirtinimas, – ilgiau negu 3 mėnesius (kai tai nesusiję su maisto tvarkymo subjekto gamybos patalpų rekonstravimu, atnaujinimu (modernizavimu), remontu ar darbo sezoniškumu) arba maisto tvarkymo subjekto vykdyta veikla pasibaigė kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Kai įtariama, kad subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos, tačiau šios dalies 1 punkte nurodytas prašymas nebuvo pateiktas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimą ir, nustačiusi, kad veiklos vykdymas galbūt nutrauktas, raštu (registruotąja pašto siunta) ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į maisto tvarkymo subjektą informuodama apie ketinimą panaikinti patvirtinimą ir nustatydama 20 darbo dienų terminą informacijai apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą pateikti. Per šį terminą negavus informacijos apie vykdomą maisto tvarkymo veiklą, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimas panaikinamas. Jeigu dokumentą, kuriuo informuojama apie ketinimą panaikinti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimą, pristatantis asmuo patvirtintoje maisto tvarkymo vietoje neranda maisto tvarkymo subjekto atsakingo arba įgalioto asmens, šis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam maisto tvarkymo subjekto darbuotojui. Jeigu šioje dalyje nustatyta tvarka įteikti dokumento nepavyksta, jis siunčiamas patvirtintos maisto tvarkymo vietos adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo dienos;
3) yra priimtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos uždraudimo;
4) yra nustatoma, kad maisto tvarkymo subjektui patvirtinti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai ir (ar) informacija, dėl kurių maisto tvarkymo subjektas negalėjo būti patvirtintas;
5) maisto tvarkymo subjektas netenka teisės naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje buvo vykdoma maisto tvarkymo veikla.
8. Maisto tvarkymo subjektas, kurio patvirtinimas, įskaitant maisto tvarkymo subjekto laikinąjį patvirtinimą, panaikintas, neturi teisės vykdyti maisto tvarkymo veiklos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2204, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09728
43 straipsnis. Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir (ar) tiekėjų notifikavimo (pranešimo) tvarka
1. Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, prieš pradėdami teikti į rinką su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, taip pat pasikeitus notifikuojamai (pranešamai) informacijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turi pateikti pranešimą, kuriame turi nurodyti su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo pavadinimą (juridiniai asmenys turi nurodyti ir juridinio asmens kodą, fiziniai asmenys – vardą ir pavardę), kontaktinius duomenis (telefoną, elektroninio pašto adresą (jei turi), veiklos pobūdį (gamintojas ir (ar) tiekėjas); tiekėjas turi nurodyti, ar produktai teikiami į rinką iš Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės, ar ne iš Europos Sąjungos valstybių narių), faktinės veiklos (gamybos ar sandėliavimo) vykdymo vietos adresą (ir elektroninės parduotuvės adresą (jei yra), vykdomos ekonominės veiklos rūšis, gaminamų ir (ar) teikiamų į rinką produktų grupes.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą, per 1 darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos pranešimo duomenis įtraukia į Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų sąrašą. Šis sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.
3. Nustačiusi, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime pateikta ne visa privaloma pateikti arba netinkama informacija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo dienos apie tai informuoja su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ir (ar) tiekėją ir nurodo, kad, per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos nepateikus reikiamos informacijos, prieš tai pateikta informacija nebus notifikuota.
4. Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, nepateikę šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, neturi teisės vykdyti su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tvarkymo veiklos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2204, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09728
62 straipsnis. Pasibaigusio minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino maisto pardavimo ribojimas
1. Pardavėjui draudžiama pasibaigus minimaliam maisto produkto tinkamumo vartoti terminui parduoti galutiniam vartotojui šiuos maisto produktus:
1) maisto papildus;
2) pradinio maitinimo kūdikių mišinius ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinius, perdirbtus grūdinius maisto produktus ir kūdikiams skirtus maisto produktus, specialiosios medicininės paskirties maisto produktus, viso paros raciono pakaitalus svoriui kontroliuoti.
2. Draudžiama parduoti ar kitaip perduoti pasibaigusio minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino maistą maisto tvarkymo subjektams, kurie vykdo veiklą viešojo maitinimo ir gamybos srityje, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2288, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23078
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-937, 2002-06-06, Žin., 2002, Nr. 64-2574 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-937
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2, 3, 4, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
2000-07-01
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą