Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.06.30)

Įstatymas paskelbtas: Žin.,

1998, Nr.64-1840

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1044, 99.02.09,

Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ADVOKATŪROS

ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1224, 99.06.15,

Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-811

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja pripažinimo advokatu

tvarką; klausimus, susijusius su advokato teise verstis praktika; advokatų

profesines teises ir pareigas; Lietuvos Respublikos advokatų savivaldos sistemą

bei kitus advokatūros funkcionavimo principus.

2 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos teisinėje

sistemoje

Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės

sistemos dalis.

3 straipsnis. Advokatų skaičius

Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.

4 straipsnis. Advokato veikla

patarėjas ir atstovas teisės klausimais.

teismuose, arbitražuose (trečiųjų teismuose), kitose institucijose gali riboti

tik įstatymai.

teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

(taip pat ir įmonių) veiklą reglamentuojantys įstatymai.

5 straipsnis. Advokatų profesinės veiklos principai

Advokatų profesinės veiklos pagrindiniai principai:

1) konstitucinės teisės į gynybą garantavimas;

2) advokato profesinės veiklos laisvė ir

nepriklausomumas;

3) advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas ir

kolegiškumas;

4) advokatų profesinės veiklos teisėtumas;

5) Advokatų profesinės etikos kodekso laikymasis.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos advokatūra

Lietuvos Respublikos advokatūra - Lietuvos

Respublikos advokatų visuma.

ANTRASIS

SKIRSNIS

ASMENS

PRIPAŽINIMAS ADVOKATU

7 straipsnis. Pripažinimo advokatu sąlygos

Fizinis asmuo (toliau - pareiškėjas) rašytinio

prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) turi teisės magistro arba teisės bakalauro, arba

teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį

išsilavinimą). Užsienyje įgytas teisinis išsimokslinimas yra pripažįstamas

Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) turi ne mažesnį kaip 5 metų prokuroro, tardytojo

ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą

pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato padėjėjo praktiką;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) išlaikė advokato kvalifikacinius egzaminus;

7) neturi psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių

negalėtų atlikti advokato pareigų;

8) nebuvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB,

MGB, KGB) kadriniu darbuotoju ir todėl jam nėra taikomi įstatyme „Dėl SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios

organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1044, 99.02.09,

Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)

Nr. VIII-1224, 99.06.15,

Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)

8 straipsnis. Lengvatinio pripažinimo advokatu

sąlygos

Advokatais pripažįstami netaikant šio įstatymo 7

straipsnio 3 ir 6 punktų:

1) asmenys, apgynę socialinių mokslų teisės krypties

daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją;

2) asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo

darbo stažą;

3) buvę advokatais asmenys, išbraukti iš

Praktikuojančių advokatų sąrašo šio įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punktuose

nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai.

Jeigu nuo asmens išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo praėjo daugiau

kaip 5 metai, pripažįstant jį advokatu nėra taikomas šio įstatymo 7 straipsnio

3 punktas.

9 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos sąvoka

Pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos

ir jo prašymas pripažinti advokatu nėra tenkinamas šiais atvejais:

1) jeigu jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą,

nepaisant, ar išnyko teistumas;

2) jeigu jis nuteistas už nesunkų tyčinį ar

neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

3) jeigu jis buvo išbrauktas iš Praktikuojančių

advokatų sąrašo remiantis advokatų garbės teismo sprendimu ir nuo šio sprendimo

įsiteisėjimo dar nepraėjo 5 metai;

4) jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja narkotinėmis,

psichotropinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

5) jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla, kuria jis

verčiasi, nėra suderinama su Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimais;

6) jeigu pareiškėjas atleistas iš teisėjų, notarų,

advokatų, prokurorų ar teisėsaugos institucijų už profesinės veiklos

pažeidimus.

10 straipsnis. Išvada dėl asmens sveikatos

Lietuvos advokatų taryba, spręsdama asmens

pripažinimo advokatu klausimą, šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 9

straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais turi pareikalauti iš pareiškėjo

pateikti medicinos išvadą dėl sveikatos būklės.

11 straipsnis. Pripažinimo advokatu tvarka

advokatu priima Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo

prašymo ir reikiamų dokumentų padavimo dienos ir apie tai informuoja pareiškėją

ne vėliau kaip per 5 dienas.

būti motyvuotas raštu. Pareiškėjas per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos

turi teisę sprendimą atsisakyti pripažinti advokatu apskųsti Vilniaus apygardos

teismui.

1 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas per 14 dienų gali

kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatų

tarybą pripažinti jį advokatu.

pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.

12 straipsnis. Pripažinimo advokatu procedūros

sustabdymas

būti sustabdyta, jeigu pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas parengtinis tyrimas

baudžiamojoje byloje arba tokioje byloje jau vyksta teisminis nagrinėjimas.

pripažinimo advokatu procedūra yra sustabdoma, iki byloje bus priimtas

nuosprendis ar byla bus nutraukta.

13 straipsnis. Advokato asmens byla

Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo asmens pripažinimo

advokatu Lietuvos advokatų taryba sudaro advokato asmens bylą, kurioje yra

laikomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.

14 straipsnis.

Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas

atšaukiamas, jeigu po jo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kurių

žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį

advokatu (šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Advokatas laikomas atšauktu

nuo sprendimo atšaukti priėmimo dienos.

panaikinamas:

1) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena

iš šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;

2) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena

iš šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytų sąlygų;

3) raštišku advokato prašymu;

4) advokatų garbės teismo sprendimu;

5) jeigu advokatas per 6 mėnesius nuo sprendimo

pripažinti advokatu priėmimo dienos neįvykdė šio įstatymo 18 straipsnio 1

dalies reikalavimų;

6) kai advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių

advokatų sąrašo.

asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi teisę Lietuvos

advokatų taryba. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimo ar

panaikinimo į Lietuvos advokatų tarybą turi teisę kreiptis teisingumo

ministras. Lietuvos advokatų tarybai atsisakius patenkinti teisingumo ministro

prašymą, šis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

pripažinti asmenį advokatu gali būti advokato apskųstas Vilniaus apygardos

teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos.

15 straipsnis. Advokato kvalifikaciniai egzaminai

jų laikymo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės, Lietuvos Respublikos administracinės

teisės, Lietuvos Respublikos civilinės teisės, Lietuvos Respublikos civilinio

proceso teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės, Lietuvos Respublikos

baudžiamojo proceso teisės, Lietuvos Respublikos darbo teisės, Lietuvos

Respublikos finansų teisės, tarptautinės viešosios teisės, Europos Sąjungos

teisės.

gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Egzaminų

perlaikymo skaičius yra neribojamas.

ketvirtį.

egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato kvalifikacinių egzaminų

rezultatai netenka galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1044, 99.02.09,

Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)

16 straipsnis. Advokato kvalifikacinių egzaminų

komisija

7 nariai, iš kurių 3 nariai - advokatai, 2 nariai - teisės mokslininkai ir 2

nariai - teisėjai. Šios komisijos 4 narius pasiūlo Lietuvos advokatų taryba.

pirmininką 3 metams tvirtina teisingumo ministras.

17 straipsnis.

Reikalavimai asmenims, norintiems laikyti advokato kvalifikacinius egzaminus

Asmuo, norintis laikyti advokato kvalifikacinius

egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatų tarybai:

1) dokumentą, patvirtinantį aukštąjį teisinį

išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;

2) dokumentą, patvirtinantį teisinio darbo stažą

pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, arba advokato padėjėjo praktikos

vadovo teigiamą praktikos įvertinimą;

3) mokesčio už egzaminų laikymą kvitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

TEISĖ

VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA

18 straipsnis. Teisė verstis advokato praktika

įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažinti advokatais, jeigu per 6

mėnesius nuo sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos:

1) prisiekė šio įstatymo nustatyta tvarka;

2) apdraudė civilinę atsakomybę;

3) įsigijo arba turi nuolatinę darbo vietą;

4) įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir turi

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą liudijimą.

dienų nuo advokato įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą dienos advokatui

išduoda teisingumo ministro nustatytos formos liudijimą, kurio notariškai

patvirtintas nuorašas yra saugomas advokato asmens byloje, bei advokato

pažymėjimą. Liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato

praktika suteikimo diena. Jeigu Lietuvos advokatų taryba nesilaiko šioje dalyje

nustatyto termino, advokatas turi teisę per 14 dienų nuo termino pasibaigimo

kreiptis į teisingumo ministrą. Ministras per 14 dienų išduoda šioje dalyje

nurodytą liudijimą bei advokato pažymėjimą.

praktika Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis

dėl teisinės pagalbos.

sąrašą, negali dirbti advokatais (teikti teisinę pagalbą), išskyrus pagal darbo

sutartį dirbančius asmenis, kurie gali teikti teisinę pagalbą tik tai įmonei,

įstaigai, organizacijai, kurioje dirba, bei asmenis, nurodytus Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekse. Šios straipsnio dalies reikalavimų

nesilaikymas užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą atsakomybę.

19 straipsnis. Advokato priesaika

prisiekia šiais žodžiais:

“Aš, advokatas(-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti

ištikimas(-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų,

padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai

atlikti advokato pareigas, saugoti profesinę paslaptį ir savo elgesiu

nepakenkti advokato vardui.

Tepadeda man Dievas.”

Respublikos Konstitucijos.

teisingumo ministras, laikomas advokato asmens byloje.

kaip per 1 mėnesį nuo atitinkamo prašymo teisingumo ministrui pateikimo dienos.

Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo, šio įstatymo

antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.

20 straipsnis. Advokato civilinės atsakomybės

draudimas

atsakomybę apdraudęs advokatas.

nustatyta tvarka visiškai atsako už savo, savo padėjėjų, sekretorių ir kitų

darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant teisinę pagalbą.

21 straipsnis. Advokato darbo vieta ir dokumentai

turi įsteigti kontorą arba sudaryti sutartį dėl nuolatinės darbo vietos su jau

veikiančios advokato(-ų) kontoros advokatu(-ais).

teisių.

partnerystės sutartį ir darbui organizuoti 2 metams išrenka seniūną. Advokatų

kontoroje nesudarę partnerystės sutarties gali dirbti advokatai, sudarę sutartį

dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.

ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų kontorą, kuri

teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse bylose bei

teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo

paskyrimą.

tvarką reglamentuoja Lietuvos advokatūros statutas, kurio nuostatos negali

prieštarauti šiam įstatymui bei negali nustatyti advokato(-ų) kontoroje

papildomų, nei nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimų.

telefoninis ryšis (stacionarinis arba mobilusis).

gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas nustato Lietuvos advokatų

taryba, suderinusi su Finansų ministerija.

kontoros skyrius (padalinius).

22 straipsnis. Advokato(-ų) kontoros registracija

mėnesį nuo būtinų dokumentų ir raštiško prašymo pateikimo dienos įregistruoja

(arba atsisako registruoti) advokato(-ų) kontorą.

turi būti motyvuotas. Per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos advokatas jį

gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje

nustatytą terminą Lietuvos advokatų taryba nepriima jokio sprendimo dėl

advokato(-ų) kontoros registracijos, advokatas(-ai) per 14 dienų nuo

registracijos termino pasibaigimo gali kreiptis į teisingumo ministrą su

prašymu įregistruoti advokato(-ų) kontorą. Teisingumo ministras sprendimą

priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Teisingumo

ministro sprendimas neregistruoti advokato(-ų) kontoros per 14 dienų nuo

sprendimo priėmimo dienos gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

kontorą, Lietuvos advokatų taryba iš karto nustato ir pasirašytinai advokatą informuoja

apie sprendimo dėl kontoros įregistravimo paskelbimo terminą. Sprendimo

paskelbimo diena yra laikoma jo įteikimo diena.

taryba.

23 straipsnis. Įrašymas į Praktikuojančių advokatų

sąrašą

praktika, sąrašą (toliau - Praktikuojančių advokatų sąrašas) advokatą įrašo

Lietuvos advokatų taryba.

dienų nuo prašymo gavimo dienos įrašo advokatą į Praktikuojančių advokatų

sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės draudimo

sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.

sąrašą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos

raštu yra informuojamas teisingumo ministras.

nustatytą terminą nėra įrašomas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, per 14

dienų, skaičiuojant nuo įrašymo termino pasibaigimo dienos, jis turi teisę

kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas, įsitikinęs, kad yra visos

būtinos įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą sąlygos, priima sprendimą

pripažinti asmenį įrašytu į Praktikuojančių advokatų sąrašą.

24 straipsnis. Išbraukimas iš Praktikuojančių

advokatų sąrašo

Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokatas

išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

1) jis raštu prašo būti išbrauktas;

2) panaikinamas arba atšaukiamas sprendimas

pripažinti asmenį advokatu;

3) priimtas atitinkamas Advokatų garbės teismo

sprendimas;

4) paaiškėja, kad įrašant į Praktikuojančių advokatų

sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;

5) advokatas yra išrenkamas į valstybės

(savivaldybės) valdžios ar valdymo institucijas ar jo veikla apribojama pagal

šio įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalis;

6) išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę verstis

advokato praktika.

7) jis buvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,

NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios

organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1224, 99.06.15,

Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)

25 straipsnis. Praktikuojančių advokatų sąrašo

skelbimas

Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą

bei jo pakeitimus “Valstybės žiniose” skelbia teisingumo ministras Lietuvos

advokatų tarybos teikimu arba savo iniciatyva, jeigu Lietuvos advokatų taryba

neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimo.

26 straipsnis. Advokato funkcijų apribojimai

byloje prieš savo tėvus (įtėvius), sutuoktinį, vaikus (įvaikius), brolius ir

seseris.

atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.

kuriame jis dirbo teisėju, jeigu nuo darbo pabaigos nepraėjo 3 metai.

kuriame teisėjais dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai),

tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės,

senoliai ar vaikaičiai.

kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras ar valstybės

(savivaldybės) tarnybos atstovas.

apribojimai nurodomi liudijime, pripažįstančiame asmenį advokatu, bei

informuojami teismai, kuriuose advokatas negali atstovauti. Atitinkamus įrašus

liudijime daro ir apie tai informuoja teismus Lietuvos advokatų taryba.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATO

PADĖJĖJAS

27 straipsnis. Advokato padėjėjo sąvoka

Advokato padėjėjas - Lietuvos Respublikos pilietis,

šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos advokatų tarybos advokatų

padėjėjų sąrašą. Advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme numatytas

advokato teises ir pareigas, išskyrus teisę ginti baudžiamosiose bylose

įtariamuosius, kaltinamuosius, teisiamuosius ir nuteistuosius, balsuoti advokatų

susirinkime (konferencijoje) bei savarankiškai atstovauti kliento interesams

teismuose ir kitose institucijose be raštiško advokato (praktikos vadovo)

sutikimo.

28 straipsnis. Advokatų padėjėjų sąrašas

sąrašą asmenį, kuris:

1) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, nurodytą šio

įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;

2) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio

įstatymo 9 straipsnį;

3) yra susitaręs su advokatu atlikti padėjėjo

praktiką.

motyvai turi būti nurodomi raštu, jeigu padavęs prašymą asmuo to pageidauja.

gali būti skundžiamas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Išbraukimas iš advokatų padėjėjų

sąrašo

advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:

1) jis padavė raštišką prašymą nutraukti advokato

padėjėjo praktiką;

2) jis neatvyko laikyti advokato kvalifikacinių

egzaminų per 1 metus nuo praktikos užbaigimo;

3) jis pažeidė šio įstatymo, Lietuvos advokatūros

statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus;

4) jis pradėjo eiti kitas apmokamas pareigas,

išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą;

5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į advokatų

padėjėjų sąrašą pateikė neteisingas žinias pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1

dalį.

padėjėjų sąrašo šio straipsnio 1` dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais

pagrindais advokato padėjėjas turi teisę apskųsti Lietuvos advokatų tarybos

sprendimą Vilniaus apygardos teismui.

30 straipsnis. Vadovavimas advokato padėjėjo

praktikai

ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą, neturintį galiojančių drausminių

nuobaudų advokatą, kuris raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai.

padėjėjų skaičiui, jeigu jo kontoros darbo sąlygos garantuoja tinkamą praktikos

atlikimą.

31 straipsnis. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo

tvarka

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką nustato

Lietuvos advokatūros statutas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATO

TEISĖS IR PAREIGOS,

PROFESINĖS

VEIKLOS GARANTIJOS

32 straipsnis. Bendroji advokato profesinė pareiga

profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir jų neatlikdamas

advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Advokatų profesinės etikos

kodekso reikalavimų.

priesaikos ir įstatymų.

33 straipsnis. Atsisakymas sudaryti teisinės

pagalbos sutartį

Jeigu advokatas nenori sudaryti su klientu teisinės

pagalbos sutarties, privalo nedelsdamas klientą apie tai informuoti.

34 straipsnis. Kitos advokato pareigos

Advokatas privalo:

1) naudoti tik teisėtas priemones bei būdus savo

klientų interesams ginti;

2) saugoti profesinės veiklos metu jam patikėtas

žinias;

3) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;

4) nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.

Advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos advokatų taryba,

o koordinuoja Teisingumo ministerija, kuri turi teisę siūlyti konkrečias

kvalifikacijos kėlimo priemones bei reikalauti iš Lietuvos advokatų tarybos

ataskaitų advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimo klausimais.

35 straipsnis. Advokato socialinis draudimas

Advokatas ir advokato padėjėjas privalo apsidrausti

valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kad gautų papildomą

pensijos dalį bei socialinio draudimo pašalpas, advokatas ir advokato padėjėjas

gali apsidrausti įstatymų nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Draudimas reklamuotis

reklamuoti savo profesinę veiklą.

taikomas, kai duomenys apie advokatą, jo kontorą yra nurodomi informaciniuose

leidiniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.

37 straipsnis. Kitos veiklos apribojimai

sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir

organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą, darbą

advokatų savivaldos institucijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.

sprendimu laikinai uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas

pareigas, nesusijusias su advokato praktika.

pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų turto ar teisių į šį turtą, kurioms

jis atstovavo ar kurias gynė byloje. Tokios sutartys negalioja. Sprendžiant šių

sutarčių negaliojimo pasekmių klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos

civiliniu kodeksu.

38 straipsnis. Advokato teisės

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, turi teisę:

1) atstovauti šalims, pareiškėjams, tretiesiems ir

suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir administracines

bylas, dalyvauti gynėju ar atstovu baudžiamosiose bylose;

2) fizinių ir juridinių asmenų pavedimu atstovauti

jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose ir palaikydamas

teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

3) iš visų fizinių ir juridinių asmenų išreikalauti

teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus;

4) rinkti ir pateikti įrodymus naudodamasis įstatymų

leidžiamomis priemonėmis;

5) pasirinkti specializaciją;

6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis

teisinei pagalbai teikti;

7) susipažinti su teismų ir kitų institucijų,

nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais

įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylos

medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje,

pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių

skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje.

39 straipsnis. Advokato teisė susitikti su klientu

Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti

su klientu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

40 straipsnis. Advokato garantijos

paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines

pareigas.

negalima sulaikyti, atlikti jo asmens patikrinimo ar asmens kratos, išskyrus

atvejus, kai advokatas daro nusikaltimą arba jam yra iškelta baudžiamoji byla.

dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias advokatas yra

gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės veiklos

duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.

straipsnio 2 dalį, dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų,

nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, konfiskavimas ar tikrinimas gali būti

atliekami, jei advokatui iškelta baudžiamoji byla.

atliktus procesinius veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, turi būti pranešta

Lietuvos advokatų tarybai.

41 straipsnis. Teisė susitikti su suimtu ar

sulaikytu advokatu

Lietuvos advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas

advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka susitikti su advokatu, kuris yra

sulaikytas ar suimtas.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SUSITARIMAS

DĖL TEISINĖS PAGALBOS

42 straipsnis. Kliento ir advokato susitarimas

numatytais atvejais paskiria teismas, tardytojas, prokuroras.

advokatais.

pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.

43 straipsnis. Advokato įgalinimų įforminimas

paskyrimą, advokatas pateikia orderį ar sutartį.

Lietuvos advokatų taryba, o jo užpildymo ir pateikimo taisykles nustato

Lietuvos advokatūros statutas.

44 straipsnis. Užmokestis už advokato teikiamą

teisinę pagalbą

moka užmokestį. Dėl užmokesčio dydžio klientas ir advokatas susitaria raštu

Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka.

taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties.

į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį

ir kitas reikšmingas aplinkybes.

tarybos pirmininku tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio ir

apskaičiavimo tvarkos.

45 straipsnis. Advokato išlaidų apmokėjimas

išlaidos apmokamos iš užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą ir lėšų, gautų už

valstybinį advokatų darbo apmokėjimą.

dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimas gali būti

apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

46 straipsnis. Valstybinis advokato darbo

apmokėjimas

bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbą apmoka Teisingumo

ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATO

DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

47 straipsnis. Pagrindai advokato drausmės bylai

iškelti

Lietuvos advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų

bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.

advokatų taryba arba teisingumo ministras.

48 straipsnis. Advokatų garbės teismas

statuto nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį sudaro 5

nariai.

mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą, sudaromas šia tvarka:

1) 3 narius iš advokatų renka visuotinis advokatų

susirinkimas (konferencija);

2) 2 narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.

metai.

jeigu yra paskirti bent 3 jo nariai.

renka jo pirmininką ir sekretorių.

protokoluojami.

49 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

Advokatui už pažeidimus, išvardytus šio įstatymo 47

straipsnio 1 dalyje, Advokatų garbės teismas gali skirti šias nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant;

4) uždrausti profesinę veiklą iki 1 metų;

5) išbraukti iš Praktikuojančių advokatų sąrašo ir

inicijuoti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą.

50 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų

apskundimas

Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti

apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo sprendimo nuorašo

įteikimo dienos.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATŲ

SAVIVALDA

51 straipsnis. Advokatų susirinkimas (konferencija)

organizuoti advokatai kasmet renkasi į visuotinį Lietuvos Respublikos advokatų

susirinkimą (konferenciją).

(konferenciją) priima Lietuvos advokatų taryba.

sukviestas, kai to reikalauja daugiau nei pusė į Praktikuojančių advokatų

sąrašą įrašytų advokatų.

skaičių, atstovavimo principus ir išrinkimo tvarką nustato Lietuvos advokatūros

statutas.

52 straipsnis.

Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos rinkimas

visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) 3 metams

renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką ir revizijos komisiją.

teises.

turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.

turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.

53 straipsnis. Kadencijų skaičius

revizijos komisijos ar Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas ne

daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

advokatų savivaldos institucijų nariu.

54 straipsnis. Advokatų susirinkimo (konferencijos)

teisės

Advokatų susirinkimas (konferencija):

1) nustato Lietuvos advokatų tarybos bei revizijos

komisijos narių skaičių;

2) slaptu balsavimu renka Lietuvos advokatų tarybą,

šios tarybos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės teismo 3 narius;

3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų tarybos

apyskaitą ir sąmatą;

4) nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų

etatus ir jų skaičių;

5) nustato advokatams privalomas pinigines įmokas,

skirtas bendriems advokatūros reikalams;

6) steigia pinigų fondus stipendijoms, pašalpoms ir

kitiems advokatų reikalams;

7) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo ir

perleidimo klausimus;

8) sprendžia kitus advokatų profesinės veiklos

klausimus;

9) priima Lietuvos advokatūros statutą, kurį

tvirtina teisingumo ministras, ir patvirtina Advokatų profesinės etikos

kodeksą.

55 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos ir jos

pirmininko teisės

1) renka iš savo narių tarybos pirmininko

pavaduotoją;

2) steigia ir registruoja advokatų kontoras;

3) sprendžia profesinius ir turtinius ginčus tarp

advokatų, jeigu yra bent vienas prašymas;

4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje anksčiau jos

paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo pareigų;

5) sudaro ir pateikia advokatų susirinkimui

(konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;

6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos advokatūros

turtą;

7) nustato tarybos darbuotojų atlyginimus;

8) vykdo kitas šio įstatymo ir Lietuvos advokatūros

statuto nustatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos advokatūrai, Lietuvos advokatų tarybos vardu susirašinėja

su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis, visuomeninėmis

ir kitomis organizacijomis.

56 straipsnis. Revizijos komisijos teisės

revizijos komisija:

1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos finansinę

veiklą;

2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami skundai ir

prašymai dėl Lietuvos advokatų tarybos, advokatų kontorų finansinės veiklos.

advokatūros statutas.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATŲ

TARYBOS LĖŠOS

57 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos lėšos

Lietuvos advokatų tarybos lėšos sudaromos iš

advokatų privalomų piniginių įmokų, kurias advokatai sumoka iš užmokesčio už

suteiktą teisinę pagalbą.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

įsigalioja nuo 1998 m. spalio 1 d.

advokatūros įstatymą (Žin., 1992, Nr.30-911; 1994, Nr.89-1705) pripažinti

netekusiu galios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71

straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                       VYTAUTAS

LANDSBERGIS