Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas

Branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, taip pat neenergetinio branduolinio reaktoriaus statyba vykdoma vadovaujantis įstatymu dėl naujos branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus statybos. Branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus projektas pradedamas rengti po to, kai Vyriausybė, įvertinusi šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, priima nutarimą dėl naujos branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus statybos pradžios, ir po to, kai statytojas (užsakovas) parengia ir su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija suderina atitinkamo objekto techninę specifikaciją.

Kitų branduolinės energetikos objektų projektai rengiami po to, kai Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu priima nutarimą dėl branduolinės energetikos objekto statybos ir kai šio objekto statytojas (užsakovas) parengia ir su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija suderina branduolinės energetikos objekto techninę specifikaciją.

Planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su branduoline energetika, poveikis aplinkai vertinamas ir branduolinės energetikos objekto statybos vieta (aikštelė) parenkama vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Prieš pradedant rengti branduolinės energetikos objekto projektą, pritaikytą konkrečiai branduolinės energetikos objekto statybos vietai (aikštelei), turi būti atlikta branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) saugos analizė ir pagrindimas Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi rengiant branduolinės energetikos objektų statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto ar griovimo projektus. Branduolinės energetikos objekto projektas turi atitikti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintus branduolinės saugos reikalavimus ir taisykles, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus. Branduolinės energetikos objekto sauga pagrindžiama saugos analizės ataskaitoje, kuri turi atitikti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintus branduolinės saugos reikalavimus ir taisykles.

Branduolinės energetikos objekto statinio projektas rengiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir jo lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Branduolinės energetikos objekto statinio projektas derinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Branduolinės energetikos objekto statinių statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir griovimo projektams privaloma ekspertizė, kuri atliekama vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis ir vykdoma prieš projekto derinimą.

Branduolinės energetikos objekto projektui įvertinti įgaliotosios valstybės institucijos gali pasitelkti ekspertų, dėl kurių patirtas išlaidas sumoka statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka. Įgaliotųjų valstybės institucijų, turinčių teisę pasitelkti ekspertus, sąrašą, minimalius reikalavimus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus susijusius reikalavimus nustato Vyriausybė.

Suderintą branduolinės energetikos objekto projektą tvirtina branduolinės energetikos objekto statytojas (užsakovas).

Statytojas (užsakovas) turi gauti leidimą statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius.

Leidimą statyti, rekonstruoti branduolinės energetikos objekto statinius, kapitališkai remontuoti ir juos griauti išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Branduolinės energetikos objekto naujų statinių statyba pradedama tik turint Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nustatytą licenciją.

Licencijos turėtojo pareigų statant, rekonstruojant branduolinės energetikos objekto statinius, kapitališkai juos remontuojant, vykdant statinių priežiūros ar griovimo darbus tinkamo vykdymo priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Leidimų statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Aplink branduolinės energetikos objektą nustatoma sanitarinės apsaugos zona. Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonų dydžio reikalavimai ir šiose zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Prieš pirmą kartą įvežant branduolines ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas į branduolinės energetikos objekto aikštelę, iš sanitarinės apsaugos zonos Vyriausybės nustatyta tvarka iškeldinami visi gyventojai.

Aplinkos monitoringas ir visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) sanitarinės apsaugos zonoje ir už jos ribų vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu.

Sanitarinės apsaugos zonoje licencijos turėtojas planuoja ir įgyvendina branduolinių ir radiologinių avarijų ir jų padarinių likvidavimo priemones, sudaro reikiamas sąlygas informacijai perduoti, taip pat užtikrina skubų sanitarinės apsaugos zonoje dirbančių darbuotojų įspėjimą branduolinių ir (ar) radiologinių avarijų atvejais.

Branduolinės energetikos objekto statinių statyba užbaigiama vadovaujantis Statybos įstatymu.

Pirmą kartą į branduolinės energetikos objekto aikštelę įvežti branduolinį kurą, kitas branduolines ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagas, vykdyti bet kokią kitą veiklą su jomis iki branduolinės energetikos objekto eksploatavimo pradžios ir pradėti eksploatuoti branduolinės energetikos objektą galima tik turint Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos išduodamas licencijas ir leidimus.

Branduolinės energetikos objekto modifikacijos atliekamos Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Licencijos turėtojas yra atsakingas už tinkamą ir saugų veiklos vykdymą pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taip pat licencijos turėtojo įstatuose, licencijos turėtojo normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus. Licencijos turėtojas yra atsakingas už vykdomos veiklos ar branduolinės energetikos objekto saugą.

Branduolinės energetikos objektas turi būti naudojamas tik pagal tiesioginę jo paskirtį, nustatytą projekte. Branduolinės energetikos objektų paskirtis gali būti pakeista teisės aktų nustatyta tvarka.

Licencijos turėtojas privalo:

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko, kito įgalioto Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno ar darbuotojo reikalavimu ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nustatyta tvarka licencijos turėtojas privalo pateikti išsamią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus apie vykdomos veiklos ir (ar) branduolinės energetikos objekto saugos būklę.

Branduolinės energetikos objekto veikla gali būti laikinai sustabdoma įvedus ekstremaliąją energetikos padėtį pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą arba įvykus ar gresiant branduolinei ar radiologinei avarijai, gresiant žalai aplinkai ar kilus pavojui žmonių sveikatai ar saugai, taip pat kitais Branduolinės saugos įstatymo ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Sprendimą dėl laikino branduolinės energetikos objekto veiklos sustabdymo teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę priimti branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir (ar) Vyriausybė.

Branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus eksploatavimas nutraukiamas vadovaujantis įstatymu dėl branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo.

Kitų branduolinės energetikos objektų eksploatavimas nutraukiamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl šių objektų eksploatavimo nutraukimo.

Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimą galima pradėti tik turint Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas licencijas ir leidimus. Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo saugos reikalavimus ir taisykles tvirtina Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija užtikrina lėšų, reikalingų saugiai nutraukti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą ir tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, kaupimą branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo fonde (toliau – eksploatavimo nutraukimo fondas). Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turi teisę užtikrinti savo įsipareigojimus, susijusius su saugaus eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimu, pateikdama Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyto dydžio garantiją. Garantijos ir jos pateikimo sąlygas, garantijos terminus, garantijos dydžio nustatymo tvarką ir kitus privalomus reikalavimus reglamentuoja šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nurodytas įstatymas dėl eksploatavimo nutraukimo fondo ir (ar) jį įgyvendinantys teisės aktai. Garantijos pateikimas neatleidžia branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos nuo atsakomybės kaupti lėšas eksploatavimo nutraukimo fonde pasibaigus nustatytam garantijos terminui.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai tiek, kiek tai susiję su Ignalinos atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos objektų, skirtų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusioms ir susidarysiančioms radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, eksploatavimui saugiai nutraukti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti reikalingų lėšų kaupimu eksploatavimo nutraukimo fonde.

Eksploatavimo nutraukimo licencijos turėtojas atsako už eksploatavimo nutraukimo metu branduolinės energetikos objekte įvykusią branduolinę ir (ar) radiologinę avariją ir iš jo pasklidusių radioaktyviųjų medžiagų padarytą žalą žmonėms, jų turtui ir aplinkai šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija koordinuoja veiklą, susijusią su branduolinės (atominės) elektrinės, atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus eksploatavimo nutraukimu.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki branduolinės energetikos objekto galutinio sustabdymo rengia galutinį branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo planą. Planas turi būti suderintas su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Galutinį branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo planą tvirtina Energetikos ministerija.

Fizinės saugos tikslai:

Fizinės saugos tikslų siekiama:

Riboto patekimo zonos ribas konkrečiam branduolinės energetikos objektui, atsižvelgdama į branduolinės energetikos objekto charakteristikas, nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zonos išorinės ribos negali būti nutolusios nuo branduolinės energetikos objekto daugiau kaip 3 kilometrus, o zonos išorinės ribos turi būti branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos pažymėtos informaciniais ženklais. Tuo atveju, kai vieno branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zona patenka į kito branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zoną, o zonų išorinės ribos skiriasi, informaciniais ženklais turi būti pažymėtos tik tos riboto patekimo zonos išorinės ribos, kurios apima didesnę teritoriją.

Branduolinės energetikos objekto fizinės saugos tikslams pasiekti Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, įgyvendindama šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustato papildomas branduolinės energetikos objekto apsaugos zonų rūšis, esančias saugomos zonos viduje. Licencijos turėtojas privalo nusistatyti branduolinės energetikos objekto saugomos ir papildomų branduolinės energetikos objekto apsaugos zonų, esančių saugomos zonos viduje, ribas ir vykdyti papildomų branduolinės energetikos objekto apsaugos zonų kontrolę.

Branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos objekto aikštelių, branduolinio kuro ciklo medžiagų ir (ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinė sauga turi būti užtikrinama atsižvelgiant į numatomą grėsmę, jeigu tokia yra nustatoma, bei galimus radiologinius padarinius, o Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinė sauga turi būti užtikrinama atsižvelgiant ir į branduolinių medžiagų kategorijas.

Licencijos turėtojai, vadovaudamiesi šiuo ir Branduolinės saugos įstatymu bei kitais fizinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais, organizuoja ir užtikrina branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos objekto aikštelių, branduolinio kuro ciklo medžiagų ir (ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinę saugą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atsižvelgdama į kiekviename branduolinės energetikos objekto statybos darbų etape galimą grėsmę statomam branduolinės energetikos objektui, nustato skirtingus fizinės saugos reikalavimus skirtingiems branduolinės energetikos objekto statybos darbų etapams.

Numatomą grėsmę branduolinės energetikos objektams ir 1979 m. spalio 26 d. Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos II priede nurodytoms I ir II kategorijų branduolinėms medžiagoms, jas įsigyjant, turint, naudojant ir vežant, nustato ir ne rečiau kaip kartą per metus persvarsto Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, šiuos veiksmus koordinuodama su Valstybės saugumo departamentu, Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, branduolinės energetikos objektus eksploatuojančios ir vykdančios 1979 m. spalio 26 d. Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos II priede nurodytų I ir II kategorijų branduolinių medžiagų įsigijimą, turėjimą, naudojimą ir vežimą, ir kitos organizacijos bei asmenys, galintys turėti informacijos, kuri yra reikšminga grėsmių vertinimui ar gali daryti įtaką numatomų grėsmių pasikeitimams, šią informaciją teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai.

Vyriausybė, įgyvendindama šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, nustato numatomų grėsmių branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms nustatymo ir persvarstymo bei informacijos teikimo Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai tvarką.

Kad būtų užtikrinta fizinė sauga, asmenys ir transporto priemonės patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, fotografuoti ir filmuoti branduolinės energetikos objekto aikštelėje esančius įrenginius ir įrangą gali tik kai tokia teisė yra suteikta šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Šiame straipsnyje nustatytas teisės patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas ribojimo režimas netaikomas riboto patekimo zonai.

Teisė be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisė be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas suteikiama fiziniams asmenims vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis. Teisė patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisė dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas su palyda ir teisė filmuoti ir fotografuoti branduolinės energetikos objekto aikštelėje esančius įrenginius ir įrangą suteikiama fiziniams asmenims pareiškėjo ar licencijos turėtojo sprendimu ir jų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sritis reglamentuojančius Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktus.

Pareiškėjo ar licencijos turėtojo darbuotojams ir kitiems fiziniams asmenims, susijusiems su pareiškėju ar licencijos turėtoju darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais, kuriems jų funkcijoms ar pavestam darbui atlikti būtina įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisę be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, tokia teisė suteikiama tik atlikus fizinio asmens patikrinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir nenustačius šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių. Atlikus fizinio asmens patikrinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir nenustačius šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, pareiškėjo ar licencijos turėtojo sprendimas dėl teisės be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisės be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, suteikimo šioje dalyje nurodytiems fiziniams asmenims turi būti priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo informacijos iš Valstybės saugumo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų institucijų (paskutiniosios iš šių institucijų) gavimo dienos.

Priežiūrą vykdančios institucijos ar įstaigos darbuotojams, kuriems jų funkcijoms atlikti būtina įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisę be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, tokia teisė suteikiama tik atlikus šio asmens patikrinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir nenustačius šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių. Atlikus darbuotojo patikrinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir nenustačius šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, priežiūrą vykdančios institucijos ar įstaigos sprendimas dėl teisės be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisės be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas suteikimo šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo informacijos iš Valstybės saugumo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų institucijų (paskutiniosios iš šių institucijų) gavimo dienos. Pareiškėjas ar licencijos turėtojas privalo sudaryti sąlygas priežiūrą vykdančios institucijos ar įstaigos darbuotojams be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, tik gavę informaciją iš priežiūrą vykdančios institucijos ar įstaigos apie tai, kad darbuotojui buvo suteikta teisė be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisė be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas.

Fiziniam asmeniui turi būti panaikinama teisė be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisė be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, kai:

Pareiškėjas ar licencijos turėtojas panaikina šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisę be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, kai paaiškėja bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje.

Priežiūrą vykdanti institucija ar įstaiga panaikina šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisę be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, kai paaiškėja bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, ir apie tai informuoja pareiškėją ar licencijos turėtoją. Pareiškėjas ar licencijos turėtojas, gavęs informaciją iš priežiūrą vykdančios institucijos ar įstaigos apie teisės be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisės be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas panaikinimą arba tiesiogiai gavęs informaciją iš Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų institucijų arba Valstybės saugumo departamento, kad atsirado ar paaiškėjo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose, privalo neįleisti be palydos šio straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, neleisti be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas.

Pareiškėjas ar licencijos turėtojas užtikrina, kad TATENA, Euratomo inspektoriai ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ir kitų priežiūrą vykdančių institucijų ar įstaigų darbuotojai, turintys įgaliojimus lankytis branduolinės energetikos objekto aikštelėje ir (ar) branduolinės energetikos apsaugos zonose, įgaliojimus dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, netrukdomi galėtų patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, netrukdomi galėtų dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, taip pat sudaro jiems sąlygas pareigoms atlikti.

Užtikrinant nusikalstamų veikų, galinčių sutrikdyti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą, prevenciją, branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zonos kontrolę vykdo Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnai, vadovaudamiesi jų teises ir pareigas reglamentuojančiais įstatymais. Asmenys, esantys branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zonoje, Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų daiktų dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus daiktus, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus, susijusius su branduolinės energetikos objektų fizinės apsaugos vykdymu.

Visų rūšių orlaiviams ir kitiems skraidymo aparatams draudžiama skraidyti virš branduolinės (atominės) elektrinės ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar įstaigos nustatytos neskraidymo zonos, išskyrus atvejus, kai skraidyti būtina dėl branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko statybos, eksploatavimo, eksploatavimo nutraukimo arba branduolinei ar radiologinei avarijai likviduoti.

Kiekvienos branduolinės ar radiologinės avarijos priežastis ir aplinkybes turi ištirti tam tikslui licencijos turėtojo sudaryta komisija. Į komisiją kviečiami reikiamų sričių ekspertai. Licencijos turėtojo sudarytos komisijos išvados, susiję dokumentai ir informacija teikiami Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įsakymu patvirtinta tvarka ir terminais.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir (ar) kitos branduolinės energetikos srities veiklos priežiūrą vykdančios institucijos pagal kompetenciją atlieka nepriklausomus branduolinės ir radiologinės avarijos priežasčių ir aplinkybių tyrimus.

Už branduolinių ir radiologinių avarijų valdymą ir jų padarinių likvidavimą branduolinės energetikos objekte ir sanitarinės apsaugos zonoje atsako licencijos turėtojas.

Už branduolinių ir radiologinių avarijų padarinių sušvelninimą ir likvidavimą už branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonos ribų pagal kompetenciją atsako Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos, taip pat savivaldybės, kurių teritorijoje yra branduolinės energetikos objektai arba kurių teritorijoje galimi žalingi avarijų padariniai.

Vyriausybė yra atsakinga už Lietuvos Respublikos pasirengimą reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją branduolinės ir radiologinės avarijų atvejais Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių krizių valdymo ir civilinės saugos teisinius ir organizacinius pagrindus, nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, planuodamos gyventojų apsaugos priemones branduolinės ir radiologinės avarijų atvejais, vykdo Vidaus reikalų ministerijos nustatytus reikalavimus avarinės parengties zonoms.

Branduolinių ir radiologinių avarijų ir jų padarinių likvidavimo darbai organizuojami ir atliekami vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu, Vyriausybės patvirtintu valstybiniu gyventojų apsaugos planu branduolinės ar radiologinės avarijos atveju ir branduolinės energetikos objekto avarinės parengties planu, rengiamu vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymu.

Institucijos ir asmenys, kurie pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju privalo dalyvauti likviduojant avariją, sušvelninant ir likviduojant jos padarinius, rengia tam tikslui numatytas priemones ir jas įgyvendina vadovaudamiesi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu ir Branduolinės saugos įstatymu.

Informacija apie Lietuvos Respublikoje įvykusią branduolinę ir radiologinę avariją ar padidėjusį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje perduodama užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms tokia tvarka ir tiek, kiek to reikalauja 1986 m. Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją, kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiologinės avarijos atveju tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 337).

Įvykus branduolinei ir (ar) radiologinei avarijai, kurios metu išmetamos ar tikėtina, kad gali būti išmestos radioaktyviosios medžiagos, kurios sukelia ar gali sukelti tarptautinį tolimąjį išmetimą, kuris gali kelti radiologinės saugos problemų užsienio valstybei, Vyriausybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis:

Teikdama informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia jai žinomus duomenis apie:

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją periodiškai būtina papildyti kita svarbia informacija apie avarinės situacijos eigą, įskaitant jos numatomą ar jau įvykusią pabaigą. Vyriausybės įgaliota institucija, teikianti atitinkamą informaciją, turi teisę nurodyti, kad teikiama konfidenciali informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį ir kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui, ir nustatyti, kad tokia informacija privalo būti naudojama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinant jos apsaugą nuo neteisėto perleidimo ar kitokio atskleidimo.

Valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą vykdančių institucijų ir (ar) kitų subjektų pareiga teikti informaciją apie Lietuvos Respublikoje įvykusią branduolinę ir radiologinę avariją ar padidėjusį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje nustatoma šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse sutartyse bei kituose teisės aktuose.

Nustatant branduolinės žalos dydį, vadovaujamasi Civiliniu kodeksu ir 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (toliau – Vienos konvencija) bei jos pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ir bendro protokolo dėl Vienos konvencijos bei Paryžiaus konvencijos taikymo įsigaliojimo“.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos materialinės atsakomybės dydis už branduolinę žalą, padarytą kiekvienos branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos ar branduolinio incidento metu, apribojamas suma eurais, ekvivalentiška minimaliam atsakomybės dydžiui, nustatytam Vienos konvencijos V straipsnyje. Atsakomybės dydis apskaičiuojamas pagal Europos centrinio banko paskelbtą oficialų euro ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursą žalos padarymo dieną.

Ginčus, kilusius dėl žalos dydžio nustatymo ar jos atlyginimo tvarkos, sprendžia teismas.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo apdrausti jos valdomą objektą ar kitaip užtikrinti lėšas, reikalingas branduolinei žalai atlyginti.

Jeigu draudimo ir kitų turimų lėšų nepakanka branduolinei žalai atlyginti, trūkstamos sumos išmokėjimą garantuoja valstybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos prisiimtų įsipareigojimų pagal Vienos konvenciją.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija privalo turėti būtinų materialinių, organizacinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo funkcijoms atlikti.

Valstybė remia ir finansuoja branduolinės ir radiacinės saugos mokslo ir technikos programų įgyvendinimą.

Pagrindinis eksploatavimo nutraukimo fondo tikslas – kaupti lėšas, reikalingas saugiai nutraukti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą ir saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, įskaitant panaudotą branduolinį kurą. Eksploatavimo nutraukimo fondas (ar fondai) steigiami įstatymu. Įstatymas dėl eksploatavimo nutraukimo fondo, be kita ko, nustato:

Eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos gali būti naudojamos tik toms priemonėms ir tiems uždaviniams, kuriems buvo kaupiamos pagal lėšų tikslinę paskirtį, įgyvendinti.

Licencijos turėtojo vadovaujančiais darbuotojais (organizacijos vadovais, administracijos vadovais, padalinių vadovais ir jų pavaduotojais) gali dirbti Europos Sąjungos valstybių narių, kitų Europos laisvosios prekybos asociacijos susitarimą pasirašiusių, taip pat Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių ir (ar) kitų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti svarbių valstybių, plėtojančių saugumo ryšius su Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėmis narėmis, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis.

Padalinio, branduolinės energetikos objekto statybos aikštelėje ir (ar) branduolinės energetikos objekte atsakingo už fizinę saugą, vadovą ir jo pavaduotoją (ar pavaduotojus) skiria ir atleidžia pareiškėjo ar licencijos turėtojo vadovas, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu.

Pareigų, kurias einant, arba darbo, kurį atliekant būtina įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisę be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, negali eiti ar dirbti fiziniai asmenys, jeigu dėl šių fizinių asmenų yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

Fiziniai asmenys, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, negali dirbti branduolinės energetikos objektų aikštelėse, branduolinės energetikos objektuose ir (ar) dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, jeigu neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant leidimą ar suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Fizinių asmenų atitiktį nustatytiems reikalavimams Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka nustato Valstybės saugumo departamentas.

Priežiūrą vykdančių institucijų ar įstaigų, pareiškėjų ar licencijos turėtojų prašymu (kai fizinis asmuo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisę be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas arba šio straipsnio 8 dalyje nurodytu periodiškumu – pakartotinai) informaciją, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 13 punkte, teikia Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, o informaciją, nurodytą šio įstatymo 16 straipsnio 2 punkte, – Valstybės saugumo departamentas. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 13 punktuose nurodytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingų institucijų, pateikia patys tikrinami fiziniai asmenys.

Tais atvejais, kai tikrinami fiziniai asmenys yra užsienio valstybės piliečiai arba asmenys be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, informaciją dėl šio straipsnio 3 dalies 1–5 ir 11 punktuose nurodytų aplinkybių ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus fizinio asmens pilietybės šalies arba asmens be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, atveju – asmens gyvenamosios šalies kompetentingų institucijų, pateikia patys tikrinami fiziniai asmenys.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją dėl tikrinamo fizinio asmens Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas pateikia ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie tikrinamą fizinį asmenį gavimo dienos. Šis terminas Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų institucijų ar Valstybės saugumo departamento motyvuotu raštu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 40 darbo dienų, jeigu tikrinamas fizinis asmuo yra užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.

Fiziniai asmenys, kurie įgijo teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir (ar) branduolinės energetikos objekto aikštelę, teisę be palydos dalyvauti vežant Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas nustatytais kiekiais ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, pakartotinai tikrinami kas penkeri metai, skaičiuojant nuo informacijos iš Valstybės saugumo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų institucijų (paskutiniosios iš šių institucijų) gavimo dienos. Fizinis asmuo gali būti papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.

Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybės saugumo departamentas, kitos priežiūrą vykdančios institucijos ar įstaigos, pareiškėjas ar licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad tikrinamo fizinio asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi ir saugomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Darbuotojams, dirbantiems branduolinės energetikos objektuose, streikuoti draudžiama.

Branduolinės energetikos objekto apsaugos zonose draudžiama rengti mitingus, demonstracijas, protesto renginius ir susirinkimus.

Asmenys, nesilaikantys šio straipsnio apribojimų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Tarptautinės sutartys, reglamentuojančios santykius Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos srityje, sudaromos vadovaujantis tarptautinės teisės principais bei normomis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais tarptautinių sutarčių sudarymą.

Rengiant ir sudarant tarptautines sutartis, susijusias su branduolinės energijos naudojimu, privalo dalyvauti Energetikos ministerijos įgalioti asmenys, o susijusias su branduoline sauga, radiacine sauga, fizine sauga, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų apskaita ir kontrole, – Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įgalioti atstovai.

2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL 2009 L 172, p. 18), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL 2014 L 219, p. 42).

2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL 2011 L 199, p. 48).

Branduolinės avarijos ir jos pasekmių likvidavimo darbai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos planu branduolinės avarijos atvejui, analogiškais kitų žinybų planais ir objekto personalo apsaugos planu bei instrukcijomis.

Visų nuosavybės formų institucijos ir pajėgos, kurios privalo dalyvauti likviduojant branduolinę avariją ir jos pasekmes, vadovaujasi taip pat tam tikslui sudarytais savais branduolinės avarijos prevencijos bei avarijos pasekmių likvidavimo planais ir įgyvendina juose numatytas priemones.

Nustatant branduolinės žalos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (toliau – Vienos konvencija) bei jos pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ir bendro protokolo dėl Vienos konvencijos bei Paryžiaus konvencijos taikymo įsigaliojimo“.

Objektą eksploatuojančios organizacijos materialinės atsakomybės dydis už branduolinę žalą apribojamas litų suma, ekvivalentiška minimaliam atsakomybės dydžiui, nustatytam Vienos konvencijos V straipsnyje. Jis apskaičiuojamas pagal oficialų lito ir JAV dolerio kursą, buvusį žalos padarymo dieną.

Ginčus, kilusius dėl žalos dydžio nustatymo ar jos atlyginimo tvarkos, sprendžia teismas.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija privalo apdrausti jos valdomą objektą ar kitaip užsitikrinti lėšas, reikalingas branduolinei žalai atlyginti.

Jeigu draudimo ir kitų turimų lėšų nepakanka branduolinei žalai atlyginti, trūkstamos sumos išmokėjimą garantuoja Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos  prisiimtų įsipareigojimų pagal Vienos konvenciją.

Objektą eksploatuojanti organizacija privalo turėti būtinų materialinių ir finansinių išteklių savo funkcijoms vykdyti.