Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2011-11-17

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 230

Kitas draudimo įmonės vidaus audito tarnybos arba vidaus auditoriaus teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo įmonės stebėtojų tarybos tvirtinamas vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) darbo reglamentas. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus ir rekomendacijas dėl draudimo įmonės vidaus audito tarnybos arba vidaus auditoriaus teisių ir pareigų nustatymo.

Jeigu draudimo įmonėje stebėtojų taryba nesudaroma, šiame straipsnyje nurodytas stebėtojų tarybos funkcijas, teises ir pareigas vykdo draudimo įmonės valdyba.

27 straipsnis. Draudimo įmonės sutartys su kitais asmenimis

Draudimo įmonė, sudarydama sutartis su kitais asmenimis dėl draudimo įmonės draudžiamo turto vertinimo, draudimo sutarčių sudarymo, draudžiamųjų įvykių administravimo, investicijų ir (ar) turto valdymo, apskaitos, duomenų bazių tvarkymo, vidaus audito ir kitas priežiūros institucijos nustatytas sutartis, privalo:

1) įsitikinti, kad kita sutarties šalis yra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuota ir patyrusi;

2) šiose sutartyse numatyti teisę iš kitos sutarties šalies gauti visą reikalingą informaciją, susijusią su sutarties šalies pagal sutartį vykdoma veikla;

3) šiose sutartyse numatyti teisę teikti privalomus kitai sutarties šaliai nurodymus, susijusius su sutarties šalies pagal sutartį vykdoma veikla.

Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis draudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai šios nustatyta tvarka.

Draudimo įmonė atsako už draudimo įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisant sudarytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių.

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad dėl draudimo įmonės sudarytų sutarčių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, iškyla kliūtis veiksmingai draudimo įmonės priežiūrai, pažeidžiamos teisės aktų nuostatos ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesai, turi teisę įpareigoti draudimo įmonę ištaisyti susidariusią padėtį arba pareikalauti, kad veiklą, kurią pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis vykdo kiti asmenys, vykdytų pati draudimo įmonė.

28 straipsnis. Draudimo įmonės filialų steigimas

Draudimo įmonės filialai Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse steigiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka gavus leidimą steigti filialą.

29 straipsnis. Apribojimai dėl interesų konflikto

Draudimo įmonės administracijos vadovas negali vykdyti stebėtojų tarybos nario, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro pareigų ir būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje, tačiau draudimo įmonės administracijos vadovas turi teisę būti tos pačios draudimo įmonių grupės draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu.

Draudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariu negali būti vidaus auditorius arba kitos draudimo įmonės auditorius. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariu gali būti draudimo įmonę patronuojančios įmonės valdybos narys.

Draudimo įmonės vidaus auditoriumi negali būti audito įmonė, su kuria draudimo įmonė yra sudariusi sutartį dėl audito.

Be to, draudimo įmonės organų nariams taikomi apribojimai dėl interesų konflikto, nustatyti kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSAI

30 straipsnis. Organizacinis fondas

Steigėjai, į draudimo įmonę reorganizuojamas juridinis asmuo (asmenys) ar vykdytą veiklą keičiantis į draudimo įmonės veiklą juridinis asmuo privalo sudaryti organizacinį pinigų fondą, skirtą draudimo įmonės steigimo, reorganizavimo į draudimo įmonę ar veiklos rūšies keitimo išlaidoms padengti.

Organizacinis fondas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų.

Organizacinis fondas turi būti sudarytas tik iš pinigų.

Organizacinis fondas negali būti sudarytas iš skolintų pinigų ir pinigų, kurių kilmė neteisėta.

31 straipsnis. Įstatinis kapitalas

Draudimo įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų.

Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.

Draudimo įmonės akcijos gali būti tik vardinės. Draudimo įmonės akcijos privalo būti apmokėtos tik pinigais.

Draudimo įmonės akcijos negali būti apmokėtos skolintais pinigais ir pinigais, kurių kilmė neteisėta.

32 straipsnis. Nuosavas ir skolintas kapitalas

Draudimo įmonės nuosavo kapitalo sudėtį reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, tačiau Juridinių asmenų registre įregistravus draudimo įmonę, taip pat su veiklos rūšies keitimu susijusius pakeitimus, organizacinio fondo likutis priskiriamas privalomajam rezervui.

Draudimo įmonės skolintas kapitalas yra sudarytas iš:

1) draudimo techninių atidėjinių;

2) perdraudikų depozitų;

3) kitų įsipareigojimų;

4) sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų.

33 straipsnis. Verslo planas

Draudimo įmonė privalo savo veiklą grįsti verslo planu. Apie numatomus verslo plano pakeitimus draudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai ir suderinti pakeitimus priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Draudimo įmonės verslo plano turinį, formą ir jo pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

34 straipsnis. Draudimo techniniai atidėjiniai

Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka sudaryti pakankamus draudimo techninius atidėjinius ir užtikrinti, kad juos visiškai atitiktų draudimo įmonės turtas, skirtas draudimo techniniams atidėjiniams padengti.

Draudimo įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka sudaro šiuos draudimo techninius atidėjinius:

1) perkeltų įmokų;

2) gyvybės draudimo matematinį;

3) numatomų išmokėjimų;

4) draudimo įmokų grąžinimo;

5) nuostolių svyravimo išlyginimo;

6) kitus draudimo techninius atidėjinius.

35 straipsnis. Draudimo techninių atidėjinių padengimas turtu

Kaupdamos draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą, draudimo įmonės privalo atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį ir siekti investicijų saugumo, likvidumo, diversifikavimo, atitikimo laikotarpio atžvilgiu ir investicijų pelningumo.

Draudimo techniniai atidėjiniai turi būti padengti turtu, išreikštu ta valiuta, kuria yra prisiimti draudimo įmonės įsipareigojimai, numatyti draudimo ir perdraudimo sutartyse, laikantis priežiūros institucijos nustatytų valiutų suderinamumo taisyklių.

Draudimo techninius atidėjinius galima padengti tik šiuo turtu:

1) vyriausybės, centrinio banko ir savivaldybės vertybiniais popieriais;

2) nekilnojamuoju turtu;

3) terminuotais indėliais bankuose;

4) paskolomis, užtikrintomis nekilnojamuoju turtu;

5) hipotekinėmis obligacijomis;

6) akcijomis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose;

7) akcijomis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose, – gavus priežiūros institucijos leidimą;

8) įmonių obligacijomis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose;

9) įmonių obligacijomis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose, – gavus priežiūros institucijos leidimą;

10) investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijomis ir investicinių fondų investiciniais vienetais;

11) išvestinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti investicijų riziką;

12) kitomis priežiūros institucijos nustatytomis investicijomis, – priežiūros institucijos nustatytais atvejais gavus priežiūros institucijos leidimą;

13) pinigais atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje;

14) naujai išleidžiamomis obligacijomis, jeigu emisijos sąlygų apraše yra numatytas įsipareigojimas ne vėliau kaip per vienus metus nuo šių vertybinių popierių išleidimo įtraukti juos į prekybą reguliuojamose rinkose;

15) pinigų rinkos priemonėmis, kurios yra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose;

16) pinigų rinkos priemonėmis, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose, – gavus priežiūros institucijos leidimą.

Nepareikalauta įmokėti įmokos dalis ir perdraudikų dalis techniniuose atidėjiniuose gali būti padengta:

1) nepareikalautomis įmokėti draudimo ir perdraudimo įmokomis;

2) perdraudikų skolomis;

3) kitu turtu, nurodytu šio straipsnio 3 dalyje.

Priežiūros institucija turi teisę motyvuotai riboti šias draudimo techninius atidėjinius dengiančias investicijas:

1) į glaudžiais ryšiais susijusių įmonių akcijas ir obligacijas;

2) į įmonių, kurių akcijų yra įsigiję draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir (ar) administracijos vadovas arba kurių priežiūros ir valdymo organuose pareigas eina draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, akcijas ir obligacijas;

3) kurios gali pakenkti draudimo įmonės finansiniam stabilumui ar padaryti kitokį neigiamą poveikį draudimo įmonės veiklai, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams.

Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu tvarką ir sąlygas, apribojimus ir valiutų suderinamumo taisykles nustato priežiūros institucija.

Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka tvarkyti turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, sąrašą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ar kitos valstybės institucijos, taikydamos poveikio priemones, susijusias su šiame sąraše nurodytu turtu, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl galimo laikinųjų apsaugos ar poveikio priemonių poveikio draudimo įmonės finansinei padėčiai ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams. Priežiūros institucija šią išvadą teismui privalo pateikti per 24 valandas.

Draudimo įmonė, vykdanti perdraudimo veiklą, turi laikytis šio straipsnio nuostatų, jeigu tenkinama viena iš šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šiuo atveju visas turtas, kuriuo draudimo įmonė dengia techninius atidėjinius, atitinkančius jos prisiimtus perdraudimo įsipareigojimus, turi būti skiriamas, valdomas ir tvarkomas atskirai nuo draudimo įmonės tiesioginės draudimo veiklos, nepaliekant jokios jo perkėlimo galimybės. Priežiūros institucija atlieka šio turto ir jo atskyrimo patikrinimą.

36 straipsnis. Draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų nevykdymas

Jeigu draudimo įmonė nevykdo draudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, turi teisę areštuoti draudimo įmonės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

Jeigu draudimo įmonės turtas, nurodytas šio įstatymo 35 straipsnyje, dengiantis draudimo techninius atidėjinius, sudaro mažiau kaip 100 procentų bendros techninių atidėjinių sumos, draudimo įmonė per vieną darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo padengti tą techninių atidėjinių dalį kitu draudimo įmonės turtu išdavimo.

37 straipsnis. Perdraudimas

Draudimo veiklos licencija suteikia teisę draudimo įmonei vykdyti perdraudimo veiklą.

Draudimo įmonės gali vykdyti perdraudimo veiklą tik tų draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonės vykdo šio įstatymo nustatyta tvarka.

Draudimo įmonės vykdomam perdraudimui taikomi reikalavimai, analogiški draudimo techninių atidėjinių sudarymo, padengimo turtu, apskaitos ir kitiems reikalavimams, nustatytiems draudimo grupės draudimo veiklos vykdymui.

38 straipsnis. Persidraudimas

Draudimo įmonės persidrausti (perduoti prisiimtos rizikos dalį), sudarydamos perdraudimo sutartis, turi teisę tik su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnyje.

Persidraudimo tikslas gali būti nuostolių dėl prisiimtos draudimo rizikos sumažinimas, būtinosios mokumo atsargos sumažinimas, turimo kapitalo efektyvesnis naudojimas ar galimybės prisiimti kitas draudimo rizikas išplėtimas.

Draudimo įmonė, atsižvelgiant į prisiimtas draudimo rizikas, kiekvienu momentu privalo būti pakankamai persidraudusi.

Draudimo įmonė pasirenka perdraudiką pagal savo persidraudimo strategiją. Draudimo įmonės persidraudimo strategiją, apimančią visas prisiimamas draudimo rizikas, tvirtina draudimo įmonės valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimą, – ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Persidraudimo strategija privalo numatyti:

1) persidraudimo programos perdraudimo sutarčių rūšis ir apimtis, draudimo įmonėje pasiliekamos draudimo rizikos dydžius;

2) perdraudiko pasirinkimo kriterijus ir (ar) patvirtintą perdraudikų sąrašą;

3) persidraudimo programos vykdymo vidaus kontrolės principus.

Draudimo įmonė, pasirinkdama perdraudiką, privalo vadovautis saugumo principu ir turėti pakankamai informacijos apie perdraudiką.

Priežiūros institucija turi teisę nustatyti draudimo įmonėms privalomus persidraudimo reikalavimus ir perdraudiko pasirinkimo kriterijus.

Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonė privalo pateikti persidraudimo strategiją, perdraudimo sutarčių projektus ar pačias sutartis. Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pakeisti ar nutraukti sudarytas perdraudimo sutartis, jei pažeidžiami priežiūros institucijos nustatyti persidraudimo reikalavimai ir perdraudiko pasirinkimo kriterijai.

39 straipsnis. Mokumo atsarga

Kiekviena draudimo įmonė visą ūkinės komercinės veiklos laikotarpį privalo išlaikyti pakankamą mokumo atsargą: turima mokumo atsarga turi būti ne mažesnė už būtinąją mokumo atsargą ir garantinis fondas turi būti ne mažesnis už minimalų garantinį fondą. Mokumo atsarga skaičiuojama priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių – minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos, sudaro garantinį fondą.

Minimalus garantinis fondas yra lygus:

1) 2 000 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą;

2) 3 000 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą;

3) 3 000 000 eurų – draudimo įmonės, kuri vykdo bent vienos iš šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą.

Draudimo įmonė, vykdanti perdraudimo veiklą, šio įstatymo nustatyta tvarka privalo suformuoti minimalų garantinį fondą, taikytiną perdraudimo įmonei, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

1) pasirašytų perdraudimo įmokų suma sudaro daugiau kaip 10 procentų visų pasirašytų įmokų sumos;

2) pasirašytų perdraudimo įmokų suma viršija 50 000 000 eurų;

3) techninių atidėjinių perdraudimo veiklai suma sudaro daugiau kaip 10 procentų visos techninių atidėjinių sumos.

Minimalaus garantinio fondo dydis indeksuojamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Finansinės būklės atkūrimo planai

Draudimo įmonė, pažeidusi mokumo atsargos reikalavimus, apie tai nedelsdama privalo pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonė privalo nedelsdama padidinti turimą mokumo atsargą arba priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos draudimo įmonės tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą.

Ypatingais atvejais, kai yra grėsmė, kad draudimo įmonės finansinė būklė gali dar labiau pablogėti, priežiūros institucija turi teisę areštuoti draudimo įmonės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius, prieš tai pranešusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentingai institucijai. Priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą, kompetentinga institucija nustatytų analogiškus apribojimus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Priežiūros institucija turi teisę nustatyti tvirtos finansinės būklės atkūrimo trumpalaikio plano reikalavimus ir šio plano pateikimo tvarką.

Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonės privalo padaryti tvirtos finansinės būklės atkūrimo planų pakeitimus. Priežiūros institucijos patvirtinti tvirtos finansinės būklės atkūrimo planai draudimo įmonėms yra privalomi.

Jeigu tvirtos finansinės būklės atkūrimo planas nėra pateiktas laiku arba yra nevykdomas, priežiūros institucija privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant draudimo įmonės turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, areštą, ir turi teisę panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą.

Jeigu dėl draudimo įmonės veiklos specifikos ir (ar) mokumo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, nepakankamumo kyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo įmonė turėtų didesnę negu minimalią teisės aktų reikalaujamą mokumo atsargą. Tam gali būti didinami būtinosios mokumo atsargos reikalavimai, kad ir artimiausioje ateityje draudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus.

Jeigu dėl draudimo įmonės finansinės būklės blogėjimo kyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, priežiūros institucija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti pagerinti finansinę būklę ar iš anksto imtis priemonių, kad ateityje būtų užtikrinta minimali mokumo atsarga.

Šio straipsnio nuostatos neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

41 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas

Draudimo įmonė rašytinės sutarties pagrindu ir gavusi priežiūros institucijos leidimą turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Draudimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo sutartis ar dalį šių sutarčių, sudarytų naudojantis steigimosi teise ar teise teikti paslaugas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei tik tuo atveju, kai šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta šios valstybės narės teisės aktų reikalaujama subjekto, perimančio teises ir pareigas, mokumo atsarga.

Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo įmonės filialo Europos Sąjungos valstybėje narėje sutartis, sudarytas naudojantis steigimosi teise ar teise teikti paslaugas, priežiūros institucija privalo gauti kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra filialas, kompetentingos institucijos nuomonę dėl teisių ir pareigų perleidimo.

Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.

Jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija negaunama per 3 mėnesius, laikoma, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija neprieštarauja, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis būtų perleistos.

Rašytinėje sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti sąlyga, kad teisių ir pareigų perleidimas laikomas įvykusiu nuo priežiūros institucijos leidimo perleisti teises ir pareigas paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

42 straipsnis. Leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimas

Draudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis privalo paskelbti mažiausiai dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 2 mėnesių terminas, per kurį draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudimo įmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.

Jeigu draudimo įmonė netinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad draudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis paskelbtų pakartotinai arba papildomai raštu praneštų kiekvienam draudėjui.

Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, draudimo įmonė, ketinanti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi, jeigu:

1) pateikti visi priežiūros institucijos nustatytame leidimų perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija;

2) subjektas, perimantis teises ir pareigas, prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš draudimo sutarčių;

3) perdavus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama subjektų, perimančių teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, mokumo atsarga;

4) teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas neturės neigiamos įtakos perleidžiančios teises ir pareigas pagal draudimo sutartis draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų turtiniams interesams;

5) šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytos kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos neprieštarauja dėl teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo.

Priežiūros institucija, išduodama leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Priežiūros institucija apie leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis taip pat privalo paskelbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika, arba kitoje įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartį joje nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo.

Teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis perleidžiamos kartu su draudimo techninius atidėjinius dengiančiu turtu. Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis be viso ar dalies draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto, leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai priežiūros institucija pritaria priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateiktam draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto atkūrimo planui.

43 straipsnis. Apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas

Draudimo įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinių ataskaitų rinkinius vadovaudamosi įstatymais, priežiūros institucijos sprendimais ir kitais teisės aktais, taip pat draudimo įmonės pasirinkta apskaitos politika.

Draudimo įmonės veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

1) finansinės ataskaitos rodytų tikrą draudimo įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

2) sudarytų sąlygas draudimo įmonei saugiai ir patikimai naudoti ir valdyti draudimo įmonės turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas draudimo įmonės audito įmonei, draudimo įmonės vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) ar įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir vertinti draudimo įmonės, jos priežiūros, valdymo organų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda draudimo įmonės įsipareigojimai kitiems asmenims, veiklą ir draudimo įmonės finansinę būklę.

Draudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, kitų finansinių ir statistinių ataskaitų formas, sudarymo ir pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Draudimo įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti draudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties turinti audito įmonė. Per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos jis turi būti patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateiktas priežiūros institucijai.

Draudimo įmonė per 10 dienų nuo audito įmonės pasirinkimo priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai apie pasirinktą audito įmonę. Jeigu audito įmonės auditoriai neturi draudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo įmonė privalo pakeisti audito įmonę. Tas pats auditorius negali atlikti tos pačios draudimo įmonės audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus šiam laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti šios draudimo įmonės audito.

Audito įmonės pareigos tikrinant draudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinius:

1) audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie reikšmingus šio įstatymo ir kitų draudimo įmonių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatytus draudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinių tikrinimo metu, taip pat apie aplinkybes, rodančias, kad draudimo įmonė nebeatitinka reikalavimų, pagal kuriuos išduodama draudimo veiklos licencija, taip pat apie aplinkybes, kurios kelia ar gali kelti grėsmę draudimo įmonės mokumui ir finansiniam stabilumui arba draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams;

2) audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių atsisakoma pareikšti auditoriaus nuomonę audito išvadoje, pareiškiama neigiama ar sąlyginė nuomonė.

Priežiūros institucijos reikalavimu audito įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo nuomonės apie finansines ataskaitas ir dėl kitos auditoriaus išvadoje nurodytos informacijos.

Audito įmonė, atliekanti auditą draudimo įmonę kontroliuojančioje ar draudimo įmonės kontroliuojamoje įmonėje, nedelsdama privalo pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, paaiškėjusias atliekant auditą.

Audito įmonės sąžiningas informacijos pateikimas priežiūros institucijai apie bet kurias šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes nėra ir negali būti pareigos, nustatytos teisės aktuose ar sutartyje, neatskleisti informacijos pažeidimas ir neužtraukia bei negali užtraukti jokios atsakomybės.

10.

Draudimo įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo viešai paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą.

11.

Priežiūros institucija turi teisę nustatyti ir kitų ataskaitų skelbimo tvarką.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAPILDOMA DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ ĮMONIŲ GRUPEI, PRIEŽIŪRA

44 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

Šio skirsnio nuostatos taikomos draudimo ir perdraudimo įmonėms ir kitoms šiame skirsnyje numatytoms įmonėms.

Draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri yra dalyvaujanti įmonė bent vienoje kitoje draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, užsienio valstybės draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, be bendrųjų šiame įstatyme numatytų priežiūros reikalavimų, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 47, 48, 50 ir 51 straipsniuose.

Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, užsienio valstybės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 47, 48, 50 ir 52 straipsniuose.

Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 47, 48 ir 50 straipsniuose.

Draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, į kurią įeina ir kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar kitos finansų įstaigos, teises ir pareigas bei priežiūros institucijos teises ir pareigas atliekant tokių įmonių grupių priežiūrą reglamentuoja Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas. Šioms draudimo įmonėms taip pat taikomos ir šio skirsnio nuostatos.

45 straipsnis. Papildomos priežiūros apimtis

Vykdant papildomą priežiūrą, atsižvelgiama į:

1) su draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusias įmones;

2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančias įmones;

3) įmones, susijusias su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančiomis įmonėmis.

Papildoma priežiūra nereiškia, kad priežiūros institucija vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių veiklos priežiūrą, tačiau toms įmonėms taikomi šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai.

Priežiūros institucija, vykdydama papildomą priežiūrą, gali neatsižvelgti į užsienio valstybių įmones, jei yra teisinių informacijos gavimo kliūčių. Į tai atsižvelgiama priežiūros institucijos nustatyta tvarka skaičiuojant koreguotą mokumo atsargą.

Priežiūros institucija turi teisę kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar taikyti papildomos priežiūros reikalavimus, jeigu:

1) įmonė, į kurią būtų atsižvelgiama vykdant papildomą priežiūrą, yra nereikšminga draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių papildomos priežiūros tikslams;

2) papildomos priežiūros reikalavimų taikymas, atsižvelgiant į papildomos draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių priežiūros tikslus, būtų nepagrįstas ar klaidinantis.

46 straipsnis. Kompetentingos institucijos

Papildomą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, išdavusi draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją.

Jeigu draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir dar vienos (ar daugiau) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė, kitos užsienio valstybės draudimo įmonė, kitos užsienio valstybės perdraudimo įmonė ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, tai kompetentinga institucija, atsakinga už papildomą priežiūrą, nustatoma priežiūros institucijos susitarimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Šio susitarimo pagrindu priežiūros institucijai gali būti pavesta vykdyti papildomą priežiūrą.

Jeigu už papildomą priežiūrą yra atsakinga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, ši institucija Lietuvos Respublikoje draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir subjektų, kuriems taikoma papildoma priežiūra, atžvilgiu turi tokias pačias teises į informaciją kaip ir priežiūros institucija.

47 straipsnis. Vidaus kontrolė ir teisė į informaciją

Kiekviena draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, privalo turėti pakankamą vidaus kontrolės sistemą, užtikrinančią duomenų ir informacijos, reikalingos papildomai priežiūrai, rinkimą ir teikimą.

Šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, reikalavimu privalo teikti šiai draudimo ar perdraudimo įmonei informaciją, reikšmingą papildomai priežiūrai, ir turi teisę reikalauti, kad tokią informaciją pateiktų pati draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri privalo tai padaryti.

48 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją

Priežiūros institucija turi teisę tiesiogiai kreiptis į šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones dėl informacijos, reikšmingos papildomai draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės priežiūrai, pateikimo tik tuo atveju, kai tokios informacijos priežiūros institucijos reikalavimu nepateikė pati draudimo ar perdraudimo įmonė.

Priežiūros institucija turi teisę pati ar per tam tikslui pasitelktus asmenis tikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją atlikdama patikrinimą:

1) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai;

2) šios dalies 1 punkte nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės dukterinėse įmonėse;

3) šios dalies 1 punkte nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančiose įmonėse;

4) kitose šios dalies 1 punkte nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse.

49 straipsnis. Bendradarbiavimas

Kai draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios glaudžiais ryšiais arba turi bendrą jose dalyvaujančią įmonę, priežiūros institucija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu privalo pateikti informaciją, reikšmingą papildomai priežiūrai, arba savo iniciatyva turi teisę pateikti informaciją, kuri gali būti reikšminga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Kai draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ir kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės arba šios kredito įstaigos ir finansų maklerio įmonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios ar turi bendrą jose dalyvaujančią įmonę, priežiūros institucija privalo bendradarbiauti su atitinkamomis Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės institucijomis ir teikti informaciją, kuri supaprastintų visų šių institucijų funkcijų atlikimą.

50 straipsnis. Sandoriai įmonių grupės viduje

Priežiūros institucija turi teisę gauti informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sandorius tarp draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir:

1) su draudimo ar perdraudimo įmone susijusios įmonės;

2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančios įmonės;

3) įmonių, susijusių su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone.

Be to, priežiūros institucija turi teisę gauti informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sandorius tarp draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir fizinio asmens, kuris dalyvauja:

1) draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje ar su ja susijusioje įmonėje;

2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančioje įmonėje;

3) įmonėje, susijusioje su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone.

Priežiūros institucija turi teisę gauti informaciją apie šiuos sandorius:

1) paskolos;

2) garantijos, laidavimo ir kitus sandorius, neįtraukiamus į balansą;

3) dėl elementų, įtraukiamų skaičiuojant mokumo atsargą;

4) investavimo;

5) perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo;

6) dėl sąnaudų padalijimo;

7) kitus papildomai priežiūrai reikšmingus sandorius.

Draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai apie šiame straipsnyje nurodytus sandorius. Priežiūros institucija, įgyvendindama teisę į informaciją apie šio straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytus sandorius, privalo nurodyti draudimo įmonei ir perdraudimo įmonei, kurie sandoriai yra reikšmingi papildomai priežiūrai.

Kai iš pateiktos informacijos matyti, kad draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumui kyla ar gali kilti pavojus, priežiūros institucija privalo imtis šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

51 straipsnis. Šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės koreguota mokumo atsarga

Šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei taikomi priežiūros institucijos nustatyti koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimai.

Bet kuri susijusi įmonė, dalyvaujanti įmonė ar įmonė, susijusi su dalyvaujančia įmone, įtraukiama skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumo atsargą.

Jeigu skaičiavimai rodo nepakankamą šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotą mokumo atsargą, priežiūros institucija privalo imtis šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

52 straipsnis. Šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės koreguota mokumo atsarga

Šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytai draudimo įmonei ir perdraudimo įmonei taikomi priežiūros institucijos nustatyti koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimai.

Visos su draudimo kontroliuojančiąja (holdingo) įmone susijusios įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės ar užsienio valstybės perdraudimo įmonės įtraukiamos skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės mokumo atsargą.

Jeigu skaičiavimai rodo, kad šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir (ar) perdraudimo įmonės mokumui kyla ar gali kilti pavojus, priežiūros institucija privalo imtis šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

PENKTASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA kitose EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE NARĖSE

53 straipsnis. Draudimo įmonių teisė teikti paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje

Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir anglų kalbomis bei kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus šiai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo išsiųsti, kartu apie išsiuntimą tą pačią dieną raštu informuodama draudimo įmonę, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė ketina teikti paslaugas, kompetentingai institucijai šią informaciją:

1) patvirtinimą, kad draudimo įmonė vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo atsargos reikalavimus;

2) draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonė turi teisę vykdyti, sąrašą;

3) draudimo įmonės pateiktą informaciją apie draudimo rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis;

4) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė yra šios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė ir kad pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.

Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu informuodama draudimo įmonę, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją tik tuo atveju, kai draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytą priežiūros institucijos atsisakymą išsiųsti informaciją draudimo įmonė turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Draudimo įmonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą priežiūros institucijos informaciją ir įvykdžiusi kitas sąlygas, nustatytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose, turi teisę pradėti teikti paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Draudimo įmonė privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį pranešti apie bet kokius planuojamus informacijos, pateiktos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitimus. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

54 straipsnis. Draudimo įmonės filialo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigimas

Draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pateikti priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:

1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje draudimo įmonė ketina steigti filialą, pavadinimą;

2) priežiūros institucijos nustatytos formos ir turinio verslo planą;

3) filialo buveinės adresą, kuriuo gali būti siunčiama ir gaunama korespondencija, ir patvirtinimą, kad nurodytu adresu gali būti siunčiama visa korespondencija draudimo įmonės filialo vadovui;

4) dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir draudimo srityje patyrusį filialo vadovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigusiai filialą draudimo įmonei trečiųjų asmenų atžvilgiu, atstovauti draudimo įmonei teisme ir kitose šios Europos Sąjungos valstybės narės valdžios ir valdymo institucijose;

5) jei draudimo įmonė per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), – dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė yra šios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir anglų kalbomis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba, arba viena iš valstybinių kalbų, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šios valstybės narės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos Sąjungos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo nusiųsti, apie nusiuntimą tą pačią dieną raštu pranešdama draudimo įmonei, gautus dokumentus ir informaciją kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ketinama steigti filialą, kompetentingai institucijai kartu su patvirtinimu, kad draudimo įmonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo atsargos reikalavimus.

Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu pranešdama draudimo įmonei, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 3 dalyje numatytus dokumentus ir informaciją tik tuo atveju, kai:

1) draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų struktūra neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) nėra pakankamai efektyvi valdant draudimo įmonę;

2) draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera;

3) draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuaras ar paskirtas steigiamo filialo vadovas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kriterijų;

4) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nėra tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat.

Šio straipsnio 4 dalyje numatytą priežiūros institucijos atsisakymą išsiųsti informaciją draudimo įmonė turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Draudimo įmonė gali steigti filialą ir pradėti veiklą gavusi iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informaciją apie teisę steigti filialą ir pradėti veiklą ir tos veiklos sąlygas, o jei ši informacija nėra gaunama per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijos rašytinės informacijos draudimo įmonei gavimo, – pasibaigus 2 mėnesių terminui.

Apie bet kokį planuojamą šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų informacijos ir dokumentų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį turi būti pranešta priežiūros institucijai ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentingai institucijai. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir atsisakymui išsiųsti taikomos šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos, tačiau vietoj šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto 3 mėnesių termino taikomas vieno mėnesio terminas. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

55 straipsnis. Draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje

Draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje steigiami ir veikia pagal taisykles, taikomas draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kiek Susitarime tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, nenustatyta kitaip.

III SKYRIUS

PERDRAUDIMO VEIKLOS PRIEŽIŪROS YPATUMAI

56 straipsnis. Perdraudimo veiklos licencija

Perdraudimo veiklos licencija išduodama vykdyti ne gyvybės perdraudimo veiklą, gyvybės perdraudimo veiklą ar visas perdraudimo veiklas pagal prašymą pateikiančio subjekto pageidavimą.

Perdraudimo įmonių licencijai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalių nuostatos.

Prašymui išduoti perdraudimo veiklos licenciją mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 6 dalies nuostatas.

Perdraudimo įmonių licencijos išdavimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų ir 3 dalies nuostatos.

Konsultacijoms su kitomis institucijomis mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos.

Informacijai apie pasikeitimus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 17 straipsnio nuostatos.

Perdraudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ir panaikinimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių nuostatos.

57 straipsnis. Perdraudimo įmonės valdymas

Perdraudimo įmonės valdymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 20, 21 ir 27 straipsnių nuostatos.

Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų perdraudimo įmonės akcijų įsigijimui ir perleidimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos.

Perdraudimo įmonės vidaus kontrolės sistemai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 26 straipsnio nuostatos.

58 straipsnis. Perdraudimo įmonės verslo planas

Perdraudimo įmonės verslo planui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 33 straipsnio nuostatos.

59 straipsnis. Perdraudimo techniniai atidėjiniai

Perdraudimo techniniams atidėjiniams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 34 straipsnio nuostatos.

60 straipsnis. Perdraudimo techninių atidėjinių padengimas turtu

Perdraudimo techninių atidėjinių padengimui turtu mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

Perdraudimo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų nevykdymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

61 straipsnis. Perdraudimo įmonės mokumo atsarga

Perdraudimo įmonės mokumo atsargai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 39 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos.

Minimalus perdraudimo įmonės garantinis fondas yra 3 000 000 eurų.

62 straipsnis. Perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo planai

Perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo planams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 40 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 dalių nuostatos.

Jeigu perdraudimo įmonės finansinė būklė blogėja ir perdraudimo įmonės sutartiniams įsipareigojimams kyla grėsmė, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad perdraudimo įmonės turėtų didesnę negu teisės aktų reikalaujamą mokumo atsargą. Tam gali būti didinami būtinosios mokumo atsargos reikalavimai, kad ir artimiausioje ateityje perdraudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus.

63 straipsnis. Perdraudimo įmonės apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas

Perdraudimo įmonių apskaitai, finansinei atskaitomybei ir auditui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

64 straipsnis. Finansinis perdraudimas

Priežiūros institucija turi teisę nustatyti taisykles, reglamentuojančias finansinio perdraudimo veiklą.

65 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal perdraudimo sutartis perleidimas

Perdraudimo įmonė, remdamasi rašytine sutartimi ir gavusi priežiūros institucijos leidimą, turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonei arba užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Perdraudimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas perdraudimo sutartis ar dalį šių sutarčių, sudarytų įgyvendinant steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonei tik tuo atveju, kai šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta šios valstybės narės teisės aktų reikalaujama subjekto, perimančio teises ir pareigas, mokumo atsarga.

Perdraudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis privalo paskelbti mažiausiai dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje perdraudimo įmonė vykdo veiklą. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį perdraudėjai turi teisę raštu pareikšti perdraudimo įmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis.

Jeigu perdraudimo įmonė netinkamai įvykdė šio straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad perdraudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis paskelbtų pakartotinai arba papildomai raštu praneštų kiekvienam perdraudėjui.

Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, perdraudimo įmonė, ketinanti perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis išdavimo. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis išduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi, jeigu:

1) pateikti visi priežiūros institucijos nustatytame Leidimų perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis išdavimo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija;

2) subjektas, perimantis teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš perdraudimo sutarčių;

3) perdavus teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama subjektų, perimančių teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, mokumo atsarga.

Priežiūros institucija, išduodama leidimą perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis, privalo nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Teisės ir pareigos pagal perdraudimo sutartis perleidžiamos kartu su perdraudimo techninius atidėjinius dengiančiu turtu. Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis be viso ar dalies perdraudimo techninius atidėjinius dengiančio turto, leidimas perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai priežiūros institucija pritaria priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateiktam perdraudimo techninius atidėjinius dengiančio turto atkūrimo planui.

66 straipsnis. Užsienio valstybių perdraudimo įmonių filialų veikla Lietuvos Respublikoje

Užsienio valstybių perdraudimo įmonių filialų vykdomai perdraudimo veiklai ir jų priežiūrai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 74 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 75 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių, 76 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktų, 77 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktų, 3, 4 ir 5 dalių (išskyrus 4 dalies nuostatą dėl užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu), 78, 79 straipsnių, 80 straipsnio 1, 2 dalių, 3 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų, 4 ir 5 dalių, 81, 82, 84 ir 85 straipsnių nuostatos.

67 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialo perdraudimo sutartis perleidimas

Užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas perdraudimo sutartis ar dalį jų draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar kitos užsienio valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš priežiūros institucijos turimų duomenų galima teigti, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas perimančio subjekto mokumo atsarga.

Be to, užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas perdraudimo sutartis ar dalį jų kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo arba perdraudimo įmonei, jei šios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama pakankama teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis perimančio subjekto mokumo atsarga.

Teisių ir pareigų perleidimui pagal perdraudimo sutartis taikomi ir kiti šio įstatymo 41 ir 42 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šis straipsnis nenustato kitaip.

68 straipsnis. Perdraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas

Perdraudimo įmonės reorganizavimui, pertvarkymui, bankrotui, savanoriškam ir priverstiniam likvidavimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 139, 140, 141, 143 straipsnių, 144 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 145, 146, 147, 148, 149 ir 155 straipsnių nuostatos.

Jeigu perdraudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, atsirandantys dėl perdraudimo sutarčių, sudarytų įgyvendinant steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas, vykdomi taip pat kaip ir įsipareigojimai, atsirandantys dėl kitų tos perdraudimo įmonės perdraudimo sutarčių.

IV SKYRIUS

Kitų EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ DRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

69 straipsnis. Teisė vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės Lietuvos Respublikoje turi teisę steigti dukterines draudimo įmones, teikti paslaugas arba steigti filialą.

70 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė turi teisę pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik priežiūros institucijai gavus šios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, ir įvykdžiusi kitas šiame straipsnyje numatytas sąlygas.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ketinanti vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), priežiūros institucijai taip pat privalo pateikti:

1) dokumentus, įrodančius, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė ir dalyvauja šio biuro ižde;

2) dokumentus, įrodančius, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra paskyrusi atstovą, kuriam yra suteikti pakankami įgaliojimai atstovauti šiai įmonei teisme ir kitose Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijose bei santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis, taip pat nurodyti šio atstovo vardą, pavardę ir adresą;

3) dokumentus, įrodančius, kad paskirtas atstovas turi teisę administruoti draudžiamuosius įvykius, mokėti draudimo išmokas ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės vardu patvirtinti privalomojo draudimo sutarties sudarymo ir galiojimo faktą;

4) šios dalies 3 punkte nurodyto atstovo adresą Lietuvos Respublikoje.

Šiame straipsnyje numatytas atstovo paskyrimas ir atstovo Lietuvos Respublikoje buvimas nelaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialo, atstovybės ar biuro Lietuvos Respublikoje įsteigimu šio įstatymo 2 straipsnio 62 dalies ir 6 straipsnio prasme, tačiau atstovu gali būti paskirtas kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės (tos pačios ar kitos negu atstovaujamoji įmonė) filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

Visais kitais šiame straipsnyje nenumatytais atvejais galimybė kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei paskirti pavaldų šios atstovaujamos įmonės nurodymams ir kontrolei bei nuolat ar ilgą laiką Lietuvos Respublikoje reziduosiantį asmenį, kuriam suteikti įgaliojimai sukurti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu.

71 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialai

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pranešus apie tai, kad Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ketina steigti filialą Lietuvos Respublikoje, ir pateikus informaciją ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo privalo pranešti šiai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai apie sąlygas, taikomas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant viešosios tvarkos. Jeigu priežiūros institucija nepateikia tokios informacijos per šį terminą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė turi teisę įsteigti filialą ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje.

Apie bet kokį planuojamą informacijos ir dokumentų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ketindama steigti filialą Lietuvos Respublikoje, pagal šios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų reikalavimus pateikė šios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, pasikeitimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, privalo pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

Tik tapusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare ir dalyvaudama šio biuro ižde, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą turi teisę vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą).

„Lloyd’s“ draudikų asociacijos atveju bet kuriuose ginčuose Lietuvos Respublikoje, kylančiuose iš šios asociacijos filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, sudarytų draudimo sutarčių ar su jomis susijusiuose, draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai ir nukentėję tretieji asmenys turi ne mažiau teisių negu ginčuose, kylančiuose iš bet kurių kitų draudimo įmonių, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialų sudarytų sutarčių. „Lloyd’s“ draudikų asociacijos filialo Lietuvos Respublikoje vadovas (filialo įgaliotasis atstovas) privalo turėti įgaliojimus atstovauti šiai asociacijai teisminiuose ir kitokiuose ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties ar susijusios su ja, ir sukurti atitinkamiems šios asociacijos draudikams teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu.

72 straipsnis. Šveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai

Jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip, Šveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialų Lietuvos Respublikoje steigimui ir veiklai taikomos tos pačios nuostatos kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai.

73 straipsnis. Kalba

Visi dokumentai priežiūros institucijai pateikiami lietuvių kalba, o jei dokumentus teikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ar draudimo įmonė, – ir (arba) anglų kalba.

V SKYRIUS

užsienio valstybių draudimo įmonių veikla LIETUVOS RESPUBLIKOJE

74 straipsnis. Teisė vykdyti draudimo veiklą

Užsienio valstybių draudimo įmonės turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą dukterinę draudimo įmonę, filialą, išskyrus šio įstatymo 225 straipsnyje nustatytus atvejus.

Užsienio valstybių draudimo įmonių filialų draudimo veiklai ir jų priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms, atsižvelgiant į šiame skyriuje ir priežiūros institucijos sprendimuose nurodytas išimtis ir filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į užsienio valstybių draudimo įmonių filialų teisinio statuso ir veiklos ypatumus, tvirtina privalomus nurodymus ar rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo užsienio valstybių draudimo įmonių filialams.

Užsienio valstybių draudimo įmonių atstovybių veiklai ir jos priežiūrai taikomos tos pačios nuostatos kaip ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams.

75 straipsnis. Leidimas filialo draudimo veiklai

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik užsienio valstybės draudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą filialo draudimo veiklai ir po to įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie įregistravimo faktą užsienio valstybės draudimo įmonės filialas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklai vykdyti, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.

Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas neribotam laikui.

Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas tik konkrečiai užsienio valstybės draudimo įmonei, jis negali būti perleidžiamas kitam asmeniui.

Leidimas išduodamas tik vieno filialo draudimo veiklai. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija nustato leidimų užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai išdavimo taisykles ir leidimo filialo draudimo veiklai formą.

76 straipsnis. Prašymas išduoti leidimą filialo draudimo veiklai

Užsienio valstybės draudimo įmonė privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti leidimą filialo draudimo veiklai Lietuvos Respublikoje.

Kartu su prašymu išduoti leidimą filialo draudimo veiklai Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės draudimo įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus:

1) užsienio valstybės kompetentingos institucijos rašytinį patvirtinimą, kad užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklą užsienio valstybėje, kurioje ji įregistruota;

2) užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad užsienio valstybės kompetentinga institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje;

3) užsienio valstybės kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad užsienio valstybės draudimo įmonė pastaruosius 3 metus vykdė mokumo atsargos, techninių atidėjinių formavimo ir padengimo turtu ir kitus užsienio valstybės teisės aktuose nustatytus draudimo įmonių veiklos reikalavimus ir kartu nurodyti draudimo grupes, kurių veiklą turi teisę vykdyti užsienio valstybės draudimo įmonė. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė veikia mažiau kaip 3 metus, užsienio valstybės kompetentinga institucija turi pateikti patvirtinimą dėl viso užsienio valstybės draudimo įmonės veiklos laikotarpio;

4) užsienio valstybės draudimo įmonės organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus laikys filialo buveinėje;

5) dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vadovą ir jam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas užsienio valstybės draudimo įmonei, atstovauti šiai draudimo įmonei Lietuvos Respublikos teisme ir kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;

6) dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vyriausiąjį buhalterį ir vyriausiąjį aktuarą;

7) filialo nuostatus;

8) šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, jei jos yra sudarytos;

9) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie užsienio valstybės draudimo įmonės akcininkus, kitus kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir priežiūros bei valdymo organų narius;

10) priežiūros institucijos nustatytos formos verslo planą kartu su pastarųjų 3 metų užsienio valstybės draudimo įmonės finansinėmis ataskaitomis, patikrintomis audito įmonės. Užsienio valstybės draudimo įmonė, kuri veikia mažiau kaip 3 metus, pateikia šio veiklos laikotarpio kiekvienų pasibaigusių finansinių metų finansines ataskaitas, patikrintas audito įmonės;

11) dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė yra sudariusi banko indėlio, numatyto šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, sutartį, taip pat dokumentus, įrodančius, kad užsienio valstybės draudimo įmonė į banko sąskaitą Lietuvos Respublikoje yra įnešusi pinigų sumą, kuri kartu su užsienio valstybės draudimo įmonės indėlio lėšomis būtų lygi minimaliam garantiniam fondui, nurodytam šio įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje. Be to, privaloma pateikti informaciją apie visų šių lėšų kilmę;

12) jei ketinama vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, dokumentus, įrodančius, kad draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.

77 straipsnis. Leidimo filialo draudimo veiklai išdavimas

Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą filialo draudimo veiklai pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą filialo draudimo veiklai, jeigu:

1) nepateikti šiame įstatyme nustatyti ar šio įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;

2) užsienio valstybės draudimo įmonė užsienio valstybėje, kurioje registruota, nuosavybės teise neturi turto, kurio ekvivalentas eurais būtų ne mažesnis kaip 1/2 šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti draudimo grupių veiklą;

3) užsienio valstybės draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai (ar šiuos organus atitinkančių organų nariai), administracijos vadovas ir steigiamo filialo vadovas, vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis aktuaras nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę asmenys;

4) užsienio valstybės draudimo įmonės akcininkai (pajininkai ir pan.) ir kontroliuojantys asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos, jų ir (ar) užsienio valstybės draudimo įmonės finansinė būklė nėra stabili ir gera;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad užsienio valstybės draudimo įmonės filialo įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat;

6) užsienio valstybės draudimo įmonės indėlio ir jos filialo garantinio fondo pinigų kilmė neteisėta;

7) užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas taip pat eina pareigas, galinčias sukelti interesų konfliktą;

8) priežiūros institucija nėra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarties su užsienio valstybės kompetentinga institucija dėl keitimosi informacija arba užsienio valstybės kompetentinga institucija pagal priežiūros institucijos nustatytą įsipareigojimo formą nėra vienašališkai įsipareigojusi teikti informaciją priežiūros institucijai;

9) užsienio valstybėje galiojantys teisės aktai nesudaro sąlygų nuolatinei ir veiksmingai šios užsienio valstybės draudimo įmonės priežiūrai, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugai ar užsienio valstybės kompetentinga institucija nevykdo šios užsienio valstybės draudimo įmonės veiksmingos priežiūros ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos.

Priežiūros institucija, išduodama leidimą užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai, turi teisę jame nustatyti sąlygas, kurias prieš pradėdamas veiklą užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo įvykdyti, ir (ar) sąlygas arba tam tikrų draudimo grupės draudimo rizikų draudimo veiklos apribojimus, kurių užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo laikytis vykdydamas veiklą.

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik tą draudimo grupių draudimo veiklą, kurią turi teisę vykdyti užsienio valstybės draudimo įmonė pagal turimą draudimo veiklos licenciją (leidimą ar pan.) ir (ar) tos užsienio valstybės teisės aktus. Jei užsienio valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas šios užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.

Jeigu kyla įtarimas, kad užsienio valstybės draudimo įmonės indėlis ar jos filialo garantinis fondas gali būti apmokėti pinigais, kurių kilmė neteisėta, priežiūros institucija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų kilmės. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą.

78 straipsnis. Informacija apie pasikeitimus

Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo draudimo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai.

79 straipsnis. Leidimo filialo draudimo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

Priežiūros institucija, šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, turi teisę sustabdyti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą, kai:

1) užsienio valstybės draudimo įmonė ar jos filialas Lietuvos Respublikoje nebeatitinka reikalavimų, kuriems esant buvo išduotas leidimas filialo draudimo veiklai;

2) užsienio valstybės draudimo įmonės filialas šiurkščiai pažeidė teisės aktus;

3) to prašo užsienio valstybės draudimo įmonė;

4) užsienio valstybės draudimo įmonės filialas nepradeda vykdyti draudimo veiklos ar su šia veikla susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo filialo draudimo veiklai išdavimo;

5) užsienio valstybės draudimo įmonės filialas nebevykdo draudimo veiklos ar su šia veikla susijusios veiklos daugiau kaip 6 mėnesius;

6) užsienio valstybės draudimo įmonės filialas neįvykdė finansinės būklės atkūrimo planų, nustatytų šio įstatymo 40 straipsnyje;

7) užsienio valstybės draudimo įmonė yra likviduojama arba jai yra iškelta bankroto byla;

8) pasibaigia filialo nuostatuose nustatytas filialo veiklos terminas;

9) užsienio valstybės kompetentinga institucija uždraudžia užsienio valstybės draudimo įmonei vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje;

10) yra šio įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje nustatytas atvejis;

11) teismas priima sprendimą nutraukti filialo veiklą už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus.

Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą priežiūros institucija praneša užsienio valstybės kompetentingai institucijai.

Sprendimas panaikinti leidimo filialo draudimo veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie šį sprendimą ir jo motyvus privalo pranešti užsienio valstybės draudimo įmonei.

80 straipsnis. Filialo vadovas ir kiti darbuotojai

Kol bus paskirtas filialo vadovas, užsienio valstybės draudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti filialo vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų.

Užsienio valstybės draudimo įmonė privalo:

1) nustatyti filialo strateginius tikslus, priemones šiems tikslams pasiekti, šių priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką;

2) nustatyti filialo nepriklausomą rizikos valdymo strategiją, susijusią su vykdoma filialo veikla, ir tikrinti, kaip ji įgyvendinama.

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas, be kitų įstatymuose nustatytų funkcijų, atlieka šias funkcijas:

1) nustato draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir draudimo agentų įmonėms, ypatingą dėmesį skirdamas informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai;

2) nustato pranešimų apie draudžiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, teikimo ir šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudžiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo taisykles;

3) nustato draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymų pareiškėjams teikimo tvarką; šios tvarkos aprašas privalo būti viešai paskelbtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialo interneto svetainėje ir kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu pateiktas jam, kai jis apmoka pateikimo išlaidas;

4) nustato asmenų, kurie ketina eiti vadovaujamąsias pareigas filialo administracijoje, kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir patirties tikrinimo tvarką;

5) įgyvendina priežiūros institucijos nurodymus ir rekomendacijas filialo vidaus kontrolės stiprinimo ir skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais.

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas neturi teisės skirti filialo vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro ir vidaus audito tarnybos vadovo (vidaus auditoriaus). Į šias pareigas asmenis skiria kitas užsienio valstybės draudimo įmonės organas, jų skyrimui ir veiklai taikomi šio įstatymo reikalavimai, tačiau jie yra atskaitingi juos paskyrusiam užsienio valstybės draudimo įmonės organui.

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo vadovas negali eiti kitų užsienio valstybės draudimo įmonės valdymo organų nario pareigų, filialo vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro pareigų ir būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje.

81 straipsnis. Verslo planas

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo savo veiklą grįsti verslo planu. Apie numatomus verslo plano pakeitimus užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo pranešti priežiūros institucijai ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka pakeitimus suderinti.

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo verslo plano formą ir jo pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

82 straipsnis. Filialo draudimo techniniai atidėjiniai

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas privalo laikytis šio įstatymo ir priežiūros institucijos reikalavimų draudimo techninių atidėjinių formavimui ir padengimui turtu.

Turtas, kuriuo užsienio valstybės draudimo įmonės filialas padengia savo techninius atidėjinius, privalo būti tik Lietuvos Respublikoje.

83 straipsnis. Filialo perdraudimo veiklos ypatumai

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, turi teisę vykdyti rizikų perdraudimą tos draudimo grupės, kurios veiklą filialas vykdo Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, kai užsienio valstybės draudimo įmonė užsienio valstybėje turi teisę vykdyti analogiškos draudimo grupės rizikų perdraudimą.

84 straipsnis. Filialo mokumo atsarga

Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo mokumo atsarga skaičiuojama šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių – minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos – sudaro užsienio valstybės draudimo įmonės filialo garantinį fondą. Minimalus filialo garantinis fondas yra lygus 1/2 šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į filialo vykdomą draudimo grupių veiklą. Lėšos, numatytos šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, įtraukiamos apskaičiuojant minimalų garantinį fondą.

Garantinio fondo lėšos privalo būti laikomos ar investuotos tik Lietuvos Respublikoje, o kitos mokumo atsargos lėšos – tik Europos Sąjungos valstybėse narėse.

85 straipsnis. Užsienio valstybės draudimo įmonės indėlis

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).