← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2010-04-27

Projektas XXXX XX XX Nr. –––––

Įstatymas skelbtas:

Žin., 1999, Nr. 13-308

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS

Į S T A T Y M A

S

1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1029

Vilnius

Nauja įstatymo

redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d:

Nr. VIII-1927, 2000.09.19, Žin.,

2000, Nr.85-2566 (2000.10.11)

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

PIRMASIS

SKIRSNIS

PAGRINDINĖS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas

nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių

santykių, nagrinėjimo tvarką.

2.

Nagrinėdamas

bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat

Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo.

3.

Atskirų

administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Viešasis

administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo

administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams

įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių

sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų

teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo

subjekto vidaus administravimas.

2.

Vidaus administravimas –

veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas

funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad

jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

3.

Administravimo subjektai –

subjektai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas.

4.

Viešojo administravimo subjektas

– institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar

juridinis asmuo, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti

atlikti viešąjį administravimą.

Pastaba. Tarnautojų

(pareigūnų) skirstymą pagal jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus

nustato ir jų administracinį subjektiškumą apibrėžia valstybės tarnybą

reglamentuojantys ar kiti specialūs įstatymai.

5.

Viešojo administravimo subjektų

sistema – sistema, susidedanti iš:

1) valstybinio administravimo subjektų;

2) savivaldybių administravimo subjektų;

3) kitų viešojo administravimo subjektų.

6.

Valstybinio administravimo

subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybės

institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

Valstybinio administravimo subjektai skirstomi į centrinius ir teritorinius.

7.

Centriniai valstybinio

administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių

veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija.

8.

Teritoriniai valstybinio

administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių

veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis.

9.

Savivaldybių administravimo

subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybių

institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

10.

Kiti viešojo administravimo

subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės

įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), Viešojo administravimo

įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

11.

Kolegiali institucija –

institucija, kurioje sprendimus priima ne vien vadovas, o grupė asmenų balsų

dauguma.

12.

Asmuo – fizinis asmuo ar

fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, asmuo, neturintis juridinio asmens

teisių.

13.

Norminis teisės aktas –

įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio

taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

14.

Individualus teisės aktas –

vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais

požymiais apibūdintų subjektų grupei.

15.

Administracinis aktas –

vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės

aktas.

16.

Administraciniai teisiniai

santykiai – įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti

visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą.

17.

Administraciniai ginčai –

asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp

nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Prie administracinių

ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų

ginčai.

18.

Mokestiniai ginčai – ginčai,

kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl

patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį

mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis,

taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti

(įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

19.

Tarnybiniai ginčai –

valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su

administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu

ir drausminio poveikio priemonių taikymu.

20.

Skundas, prašymas –

kreipimosi į kompetentingą instituciją, kad būtų išspręstas administracinis

ginčas, formos. Su skundais į kompetentingą instituciją kreipiasi privatūs

asmenys, o su prašymais – valstybės ir savivaldybių institucijos, jų

atstovai, tarnautojai. Įstatymai gali numatyti ir kitas kreipimosi formas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-402, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

62-2219 (2001-07-18)

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

Nr.

XI-284,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3063 (2009-06-25)

3

straipsnis. Ginčai dėl teisės

1.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo

srityje.

2.

Teismas

nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio

ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo

pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas

neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei

uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus

įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

4

straipsnis. Įstatymų taikymas nagrinėjant administracines bylas

1.

Teismas

negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

2.

Jeigu yra

pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti

taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos

nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas

teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą,

teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais

atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba

Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje,

neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

3.

Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos

Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais.

Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos

Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos

Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

4.

Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus,

galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo

sprendimo vykdymo metu.

5.

Jeigu yra

prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus

specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų

teisenos įstatymo normomis.

6.

Jeigu nėra

įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą,

reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, –

vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo

ir protingumo kriterijais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

5

straipsnis. Teisė kreiptis gynybos į teismą

1.

Kiekvienas

suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas

interesas.

2.

Atsisakymas

teisės kreiptis į teismą negalioja.

3.

Teismas imasi

nagrinėti administracinę bylą:

1) pagal asmens

arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų

saugomas interesas, skundą ar prašymą;

2) pagal

įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų

asmenų teisių gynimo;

3) pagal

prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų

valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų

kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų

gynimo;

4) pagal vietos

savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių

viešojo administravimo srityje gynimo;

5) įstatymų

nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl

administracinių ginčų sprendimo.

3 straipsnis.

Ginčai dėl teisės

1.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus

administravimo srityje.

2.

Teismas

nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio

ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo

pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas

neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei

uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus

įgaliojimus.

4 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, buvusios 3, 4

ir 5 dalys laikomos atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis nuo Lietuvos Respublikos

įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

3.

Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos

Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais.

Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos

Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos

Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

4.

Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus,

galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo

sprendimo vykdymo metu.

5.

Jeigu yra

prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus

specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų

teisenos įstatymo normomis.

6.

Jeigu nėra

įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį

panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais

įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo

kriterijais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

5

straipsnis. Teisė kreiptis gynybos į teismą

1.

Kiekvienas

suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į

teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas

interesas.

2.

Atsisakymas

teisės kreiptis į teismą negalioja.

3.

Teismas imasi

nagrinėti administracinę bylą:

1) pagal asmens

arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų

saugomas interesas, skundą ar prašymą;

2) pagal

įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų

asmenų teisių gynimo;

3) pagal

prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų

valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų

kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų

gynimo;

4) pagal vietos

savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių

viešojo administravimo srityje gynimo;

5) įstatymų

nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl

administracinių ginčų sprendimo.

(Civilinio kodekso 485 straipsnis);

4) mokesčių,

kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo,

finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

5) tarnybinių

ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas,

turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų

vadovus);

6) Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos

santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7)

Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės

tarnautojais nutraukimo;

8) ginčų tarp

nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar

įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios

kompetencijos teismams;

9) rinkimų ir

Referendumo įstatymų pažeidimo;

10) nutarimo

administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;

11) viešųjų

įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo

administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo

srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai

priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

12) visuomeninių

organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų

priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

13) užsieniečių

skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio

leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

2.

Įstatymu

administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2572,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)

16

straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai

1.

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio

Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba

kitiems specializuotiems teismams.

2.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

3.

Bylas dėl

administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių

teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas

atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų

įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1430,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)

17

straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams

1.

Jeigu

sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini

teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi

reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

2.

Jeigu yra

abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo,

ginčas nagrinėjamas teisme.

3.

Kai byloje

yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus

apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams

teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame

teisme.

4.

Kai byloje

atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų

teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal

aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo

subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus

nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.

18

straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

1.

Apygardos administracinis teismas yra

pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15

straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio

administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas,

nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose.

2.

Netaikant

išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis

teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių

administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo

subjektai, teisėtumo;

2) pagal

savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra

teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

3) pagal

Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų

pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir

Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų

ir organizacijų teises, teisėtumo;

4) dėl turtinės

ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių

valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,

einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo

5 straipsnis.

Teisė kreiptis gynybos į teismą

1.

Kiekvienas

suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į

teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas

interesas.

2.

Atsisakymas

teisės kreiptis į teismą negalioja.

3.

Teismas imasi

nagrinėti administracinę bylą:

1) pagal asmens

arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų

saugomas interesas, skundą ar prašymą;

2) pagal

įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų

asmenų teisių gynimo;

3) pagal

prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų

valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų

kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų

gynimo;

4) pagal vietos

savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių

viešojo administravimo srityje gynimo;

5) įstatymų

nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl

administracinių ginčų sprendimo.

6 straipsnis.

Teismai, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija

Teisingumą

administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe

įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,

socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir

pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

7

straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

1.

Vykdydami

teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų.

Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir

tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.

2.

Valstybės

valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių

partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į

teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę.

3.

Mitingai,

piketai ir kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, laikomi kišimusi

į teisėjo arba teismo veiklą ir yra draudžiami.

4.

Kai kišamasi

į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi

reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.

8

straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas

1.

Administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Į teismo posėdžių salę

neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso

dalyviai arba liudytojai.

2.

Teismo

posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui

apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės,

tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą

nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais

atvejais – ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai.

3.

Bylų

nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal

įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

9

straipsnis. Teismo proceso kalba

1.

Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių

kalba.

2.

Dokumentai,

surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir

nustatyta tvarka patvirtinti.

3.

Bylą

nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus,

kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas.

4.

Asmenims,

nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

Už vertėjo paslaugas mokama iš valstybės biudžeto.

10

straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams

Teismas turi

išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl

procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims

įgyvendinti jų procesines teises.

11

straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme

1.

Teismo

posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias

technines priemones.

2.

Proceso šalys

savo procesinėms teisėms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui

užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą.

3.

Kitiems

asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso

ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones.

4.

Asmenims,

pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma

įstatymų numatyta atsakomybė.

12

straipsnis. Bylos medžiagos viešumas

1.

Išnagrinėtos

administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo

išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti

suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę

šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar

pareiškimą palikti nenagrinėtą įsiteisėja.

2.

Priimdamas

viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar

pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos

medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva

motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai

reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą,

informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas

pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar

komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis

skundas.

3.

Norėdamas

susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos

prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą.

Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato Teisingumo

ministerija ir Lietuvos archyvų departamentas.

7 straipsnis.

Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

1.

Vykdydami

teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų.

Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir

tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.

2.

Valstybės

valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių

partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į

teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą

atsakomybę.

3.

Mitingai,

piketai ir kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme,

kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, laikomi kišimusi į teisėjo arba

teismo veiklą ir yra draudžiami.

4.

Kai kišamasi

į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi

reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Bylų nagrinėjimo teisme viešumas

1.

Administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Į teismo posėdžių salę

neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso

dalyviai arba liudytojai.

2.

Teismo

posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui

apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės,

tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą

nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais

atvejais – ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai.

3.

Bylų

nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal

įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

9 straipsnis.

Teismo proceso kalba

1.

Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių

kalba.

2.

Dokumentai,

surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir

nustatyta tvarka patvirtinti.

3.

Bylą

nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus,

kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas.

4.

Asmenims,

nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

Už vertėjo paslaugas mokama iš valstybės biudžeto.

10 straipsnis.

Teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams

Teismas turi

išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl

procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims

įgyvendinti jų procesines teises.

11 straipsnis.

Techninių priemonių naudojimas teisme

1.

Teismo

posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias

technines priemones.

2.

Proceso šalys

savo procesinėms teisėms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui

užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą.

3.

Kitiems

asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso

ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones.

4.

Asmenims,

pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma

įstatymų numatyta atsakomybė.

12 straipsnis.

Bylos medžiagos viešumas

1.

Išnagrinėtos

administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo

išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti

suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę

šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar

pareiškimą palikti nenagrinėtą įsiteisėja.

2.

Priimdamas

viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar

pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos

medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva

motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai

reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą,

informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas

pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar

komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis

skundas.

3.

Norėdamas

susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos

prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą.

Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato Teisingumo

ministerija ir Lietuvos archyvų departamentas.

13 straipsnis. Vienodos

teismų praktikos formavimas

1.

Vienodą administracinių teismų

praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos

priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir

išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis,

kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl

norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius

įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai,

valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius

įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.

Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų

taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus.

4.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažindamas su administracinių

teismų praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti šių teismų teisėjus

įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo bei taikymo klausimais.

5.

Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis

Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina

administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir

teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių

institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų

aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje.

6 Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-777,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1125 (2002-03-27)

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

14

straipsnis. Teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas

1.

Įsiteisėjęs

teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės

institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,

kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.

Sprendimo,

nutarimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės

kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl

kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

ADMINISTRACINIŲ

TEISMŲ KOMPETENCIJA

15

straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai

1.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:

1) valstybinio

administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių

subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir

pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2) savivaldybių

administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių

subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir

pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3)

žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų,

14 straipsnis.

Teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas

1.

Įsiteisėjęs

teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės

institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,

kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.

Sprendimo,

nutarimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės

kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl

kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

ADMINISTRACINIŲ

TEISMŲ KOMPETENCIJA

15 straipsnis.

Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai

1.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:

1) valstybinio

administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių

subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir

pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2) savivaldybių

administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų

atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo

ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3) turtinės ir

neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai

neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei

jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo

16 straipsnis.

Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai

1.

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio

Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba

kitiems specializuotiems teismams.

2.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos

Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip

kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat

prokurorų, tardytojų, kvotėjų ir teismo antstolių procesinių veiksmų, susijusių

su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

3.

Bylas dėl

administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių

teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas

atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų

įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).

17 straipsnis.

Administracinių bylų priskyrimas teismams

1.

Jeigu

sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini

teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi

reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

2.

Jeigu yra

abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo,

ginčas nagrinėjamas teisme.

3.

Kai byloje

yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus

apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams

teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame

teisme.

4.

Kai byloje

atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje

jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo

administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai

yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla,

turi teisę pasirinkti pareiškėjas.

18 straipsnis.

Apygardos administracinio teismo kompetencija

1.

Apygardos

administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms,

nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra

teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo

subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 11

ir 12 punktuose.

2.

Netaikant

išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis

teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių

administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių

administravimo subjektai, teisėtumo;

2) pagal Seimo

kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, kai atsakovai

yra teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai;

3) pagal

savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra

teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

4) pagal

Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų

pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir

Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų

ir organizacijų teises, teisėtumo;

5) dėl turtinės

ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių

valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,

einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo

19 straipsnis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija

1.

Be kompetencijos, nustatytos šio

įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji

instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar

atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių

administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo

subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1

dalies 12 punkte.

2.

Netaikant

išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos

administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias

bylas:

1)

dėl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su

valstybės tarnautojais nutraukimo;

2) pagal

savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra

centriniai valstybinio administravimo subjektai;

3) dėl žalos, atsiradusios

dėl centrinių valstybinio administravimo

subjektų neteisėtų veiksmų,

20 straipsnis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

1.

Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas yra:

1) apeliacinė

instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios

instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų;

2) apeliacinė

instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias išnagrinėjo

apylinkių teismai;

3) vienintelė ir galutinė instancija

byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio

administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1

dalies 12 punkte nurodytoms byloms;

4) galutinė instancija byloms pagal

skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus

tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;

5) galutinė instancija administracinių

bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.

2.

Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo

administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas,

kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi.

3.

Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų

praktiką taikant įstatymus.

4.

Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų

priskirtas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

21 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo

sprendimas

1.

Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio

teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali

teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko

pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

2.

Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prašymus ar

nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį

Teismą, administraciniai teismai – per Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą.

3.

Specialios teisėjų kolegijos

posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų

dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko

balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-777,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1125 (2002-03-27)

TREČIASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS DĖL SKUNDŲ (PRAŠYMŲ)

22

straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą)

1.

Skundą

(prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar

veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo

administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo

administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų

teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

2.

Su skundu

(prašymu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 18

straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

3.

Įstatymo

numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas

administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne

teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir

administraciniam teismui.

4.

Kitais

atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių

ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

5.

Skundas

(prašymas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2

dalies 8 punkte ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus ginčus. Jeigu

skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris

dienas teismui turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2572,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

23

straipsnis. Skundo (prašymo) forma ir turinys

1.

Skundai

(prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui

paduodami raštu.

2.

Skunde

(prašyme) turi būti nurodyta:

1) komisijos ar

teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;

2) pareiškėjo

vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta

(buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;

3) tarnautojo,

kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas),

pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė;

4) trečiųjų

suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu

žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);

5) konkretus

skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;

6) aplinkybės,

kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai,

liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;

7) pareiškėjo

reikalavimas;

8) pridedamų

dokumentų sąrašas;

9) skundo

(prašymo) surašymo vieta ir data.

3.

Skundą

(prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo

(prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis

atstovo įgaliojimus.

24

straipsnis. Skundo (prašymo) priedai

1.

Prie skundo

(prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo

nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų

nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų

komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis

reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo

datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo

reikalavimus.

2.

Išskyrus šio

įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti

pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo

žyminio mokesčio.

3.

Skundo

(prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų

galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

IŠANKSTINIS

SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) NAGRINĖJIMAS NE TEISMO TVARKA

25

straipsnis. Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka

1.

Prieš

kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti

individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų

nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų

nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

2.

Paduodant

skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti

šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-284,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3063 (2009-06-25)

26

straipsnis. Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo ir darbo tvarka

1.

Jeigu

įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja

savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių

administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

2.

Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato

atskiras įstatymas.

3.

Mokesčių administravimo subjektų

sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų

klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta

tvarka. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato

mokesčių įstatymai.

4.

Atskiroms

administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas

išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-402, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

62-2219 (2001-07-18)

22 straipsnis.

Teisė paduoti skundą (prašymą)

1.

Skundą

(prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio

akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo

administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo

administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų

teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

2.

Su skundu

(prašymu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 18

straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

3.

Įstatymo

numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas

administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne

teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir

administraciniam teismui.

4.

Kitais

atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių

ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

5.

Skundas

(prašymas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2

dalies 9 punkte ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus ginčus. Jeigu

skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris

dienas teismui turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas.

23 straipsnis. Skundo

(prašymo) forma ir turinys

1.

Skundai

(prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui

paduodami raštu.

2.

Skunde

(prašyme) turi būti nurodyta:

1) komisijos ar

teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;

2) pareiškėjo

vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta

(buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;

3) tarnautojo,

kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas),

pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė;

4) trečiųjų

suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu

žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);

5) konkretus

skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;

6) aplinkybės,

kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai,

liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;

7) pareiškėjo

reikalavimas;

8) pridedamų

dokumentų sąrašas;

9) skundo

(prašymo) surašymo vieta ir data.

3.

Skundą

(prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo

(prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis

atstovo įgaliojimus.

24 straipsnis.

Skundo (prašymo) priedai

1.

Prie skundo

(prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo

nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų

nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų

komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis

reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai

įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo

reikalavimus.

2.

Išskyrus šio

įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti

pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo

žyminio mokesčio.

3.

Skundo

(prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų

galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

IŠANKSTINIS

SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) NAGRINĖJIMAS NE TEISMO TVARKA

25 straipsnis.

Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka

1.

Prieš

kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo

subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti,

o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio

ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

2.

Paduodant

skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti

šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.

26 straipsnis.

Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo ir darbo tvarka

1.

Jeigu

įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja

savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių

administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

2.

Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato

atskiras įstatymas.

3.

Mokesčių

administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų

privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, gali būti

skundžiami pasirinktinai: Mokestinių ginčų komisijai arba tiesiogiai

administraciniam teismui. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne

teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai.

4.

Atskiroms

administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas

išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas.

27 straipsnis. Savivaldybės ir

apskrities administracinių ginčų komisijų kompetencija

1.

Asmens

skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių

administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės

visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

2.

Skundas

(prašymas) dėl apskrityje esančių teritorinių valstybinio administravimo

subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip

pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų

priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti

paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato

kitaip.

28

straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija

Skundas

(prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo

administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio

administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų

komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

29

straipsnis. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai

Savivaldybių,

apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų

komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio

2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat

ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų.

28 straipsnis.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija

Skundas

(prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo

administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio

administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų

komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

29 straipsnis.

Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai

Savivaldybių,

apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų

komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio

2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat

ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų.

30 straipsnis. Skundų (prašymų)

padavimo administracinių ginčų komisijoms terminai

1.

Skundas

(prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip

per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba

individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo)

veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo

dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.

2.

Tais

atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina

priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du

mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas.

31

straipsnis. Skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai

1.

Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo

tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per

keturiolika dienų nuo skundo gavimo.

2.

Prireikus

motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti

pratęstas dar keturiolikai dienų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

PAGRINDINĖS

SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) PADAVIMO

ADMINISTRACINIAM

TEISMUI TAISYKLĖS

32 straipsnis. Skundo (prašymo)

padavimas administraciniam teismui dėl komisijos

sprendimo

1.

Atitinkamos

administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne

teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą

ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis,

nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų

nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į

administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo

dienos.

2.

Tais

atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų

nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo)

neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą

(prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du

mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.

3.

Apskundus

administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne

teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

33 straipsnis. Kiti skundų (prašymų)

padavimo administraciniam teismui terminai

1.

Jeigu

specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam

teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba

individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo

suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi

įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

2.

Jeigu viešojo administravimo

subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo

neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius

nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo

išsprendimo laikas.

3.

Terminai

pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų

teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

34

straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas

1.

Pareiškėjo

prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali

atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios

priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies

1–7 punktuose.

2.

Prašyme

atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami

praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti

terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).

3.

Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo

pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio

proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis

patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma

atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti

atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą

skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui.

4.

Atnaujinęs

skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo

(prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš

esmės.

34 straipsnis.

Praleisto termino atnaujinimas

1.

Pareiškėjo

prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali

atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios

priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies

1–7 punktuose.

2.

Prašyme

atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami

praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti

terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).

3.

Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo

pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio

proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis

patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma

atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti

atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą

skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui.

4.

Atnaujinęs

skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo

(prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš

esmės.

35 straipsnis.

Skundo (prašymo) padavimas pagal institucijos buvimo vietą

Skundas (prašymas) paduodamas tam

administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo

subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

36

straipsnis. Seimo kontrolieriaus pareiškimas

Kai dėl piliečio

skundo pagal Seimo kontrolierių įstatymą į administracinį teismą kreipiasi

Seimo kontrolierius, jo pareiškimas turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio 1

ir 2 dalių, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

37

straipsnis. Skundo (prašymo) priėmimas

1.

Gavus teisme

skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo

klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį.

Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių

reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per

teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas

nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti

skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

2.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi

atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu:

1) skundas

(prašymas) nenagrinėtinas teismų;

2) byla

nepriskirtina tam teismui;

3) pareiškėjas

nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio

nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;

4) yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo

atsisakymą nuo skundo (prašymo);

5) teismo

žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu

pagrindu;

6) skundą

(prašymą) paduoda neveiksnus asmuo;

7) skundą

(prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;

8) praleistas

skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar

teismas atmeta tokį prašymą.

3.

Nutartyje

atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo

nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla

nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti

skundą (prašymą). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį

mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo

sumokėtas. Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą

(prašymą) nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo

įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo

nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis

skundas. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui.

4.

Jeigu skunde

(prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba

nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su

kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai

suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar

vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto,

veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas

nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti

skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos

proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas

asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia

teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

IŠLAIDOS,

SUSIJUSIOS SU BYLOS NAGRINĖJIMU

38

straipsnis. Žyminis mokestis

Išskyrus

įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose

priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis

mokestis.

39

straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

1.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame

keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis,

nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.

2.

Už apeliacinį

skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis.

40

straipsnis. Neapmokestinami skundai (prašymai)

1.

Žyminiu

mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl:

1) viešojo

administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;

2) pensijų

skyrimo ar atsisakymo jas skirti;

3) rinkimų ir

Referendumo įstatymų pažeidimų;

4) valstybės ir

savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais

santykiais;

5) mokesčių

administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į

biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų

kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;

6) valstybės ir

savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir

neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės

ar savivaldybių biudžetus;

7) prokurorų,

administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų

ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar

kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų,

įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;

8) Seimo

kontrolierių pareiškimų pagal Seimo kontrolierių įstatymą;

9) Vyriausybės

atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų aktų

bei tarnautojų neteisėtų veiksmų;

10)

administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo);

11)

žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų,

36 straipsnis.

Seimo kontrolieriaus pareiškimas

Kai dėl piliečio

skundo pagal Seimo kontrolierių įstatymą į administracinį teismą kreipiasi

Seimo kontrolierius, jo pareiškimas turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio 1

ir 2 dalių, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

37 straipsnis.

Skundo (prašymo) priėmimas

1.

Gavus teisme

skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo

klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį.

Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių

reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per

teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas

nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti

skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

2.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi

atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu:

1) skundas

(prašymas) nenagrinėtinas teismų;

2) byla

nepriskirtina tam teismui;

3) pareiškėjas

nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio

nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;

4) yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo

atsisakymą nuo skundo (prašymo);

5) teismo

žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo

pačiu pagrindu;

6) skundą

(prašymą) paduoda neveiksnus asmuo;

7) skundą

(prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;

8) praleistas

skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar

teismas atmeta tokį prašymą.

3.

Nutartyje

atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo

nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla

nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti

skundą (prašymą). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį

mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo

sumokėtas. Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą

(prašymą) nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo

įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo

nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis

skundas. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui.

4.

Jeigu skunde

(prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba

nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su

kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai

suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą

atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo

ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali

pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą

(prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso

šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo

(asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo

posėdžio parengiamojoje dalyje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

IŠLAIDOS,

SUSIJUSIOS SU BYLOS NAGRINĖJIMU

38 straipsnis.

Žyminis mokestis

Išskyrus

įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose

priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis

mokestis.

39 straipsnis.

Žyminio mokesčio dydis

1.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame

keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis,

nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.

2.

Už apeliacinį

skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis.

40 straipsnis.

Neapmokestinami skundai (prašymai)

1.

Žyminiu

mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl:

1) viešojo

administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;

2) pensijų

skyrimo ar atsisakymo jas skirti;

3) rinkimų ir

Referendumo įstatymų pažeidimų;

4) valstybės ir

savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais

santykiais;

5) mokesčių

administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į

biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų

kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;

6) valstybės ir

savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir

neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės

ar savivaldybių biudžetus;

7) prokurorų,

administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų

ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar

kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų,

įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;

8) Seimo

kontrolierių pareiškimų pagal Seimo kontrolierių įstatymą;

9) Vyriausybės

atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų aktų

bei tarnautojų neteisėtų veiksmų;

10)

administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo);

11) žalos,

padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai, valstybės ar vietos savivaldos

institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines

pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje,

41 straipsnis.

Atleidimas nuo žyminio mokesčio

Administracinis

teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės

padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti

motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

42 straipsnis.

Žyminio mokesčio grąžinimas

1.

Sumokėtas

žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:

1) kai sumokėta

daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą;

2) kai

pareiškėjas skundą (prašymą) atsiima;

3) kai

atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami

pareiškėjui;

4) bylą

nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos

kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos

ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

5) skundą

(prašymą) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms

nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima

šia tvarka pasinaudoti;

6) skundą

(prašymą) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą) pateikė neveiksnus asmuo

arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;

7) kai

atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą.

2.

Žyminį

mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo

nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus

nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar

jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti

nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas

skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.

43 straipsnis.

Kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos

1.

Prie išlaidų,

susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos,

išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms;

2) išlaidos,

susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje.

2.

Liudytojams,

specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų laikymui

ir išieškojimui kiekvienam teismui atidaroma speciali sąskaita banke pagal

teismo buvimo vietą.

3.

Sumas,

išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms,

iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą.

4.

Jeigu

nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir

ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas

sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis.

5.

Nurodytos

sumos įmokamos į teismo specialią sąskaitą. Administracinis teismas,

atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali

visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų,

susijusių su bylos nagrinėjimu, įmokėjimo į teismo specialią sąskaitą. Prašymas

atleisti nuo tokių sumų įmokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas

atitinkamais įrodymais. Nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų įmokėjimo gali būti

atleidžiama ir nukentėjusioji šalis.

6.

Sumas,

priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems

atlikus savo pareigas, iš teismo specialios sąskaitos, o vertėjams – iš tam

skirtų biudžeto lėšų.

7.

Šalių

neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,

priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai

priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų

reikalavimų dydžiui.

44 straipsnis.

Proceso šalių išlaidų atlyginimas

1.

Proceso

šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo

išlaidų atlyginimą.

2.

Kai

sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti:

sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir

padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas;

gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko

procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus

gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo

išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad

atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

4.

Kai

sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti:

išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus;

kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas;

gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol

vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus

gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

5.

Kai

išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų

teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų

atlyginimą.

6.

Proceso

šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai

ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas

Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

45 straipsnis.

Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas

1.

Dėl išlaidų

atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų

apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui

iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau

kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

2.

Iki bylos

nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl

išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės

bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja

paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

3.

Pirmosios

instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo

paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

TEISMO SUDĖTIS.

NUŠALINIMAI

46 straipsnis.

Administracinio teismo sudėtis

1.

Administraciniuose teismuose bylas, numatytas šio įstatymo 15 straipsnio 1

dalies 3, 5 ir 9 punktuose, išskyrus skundus dėl apylinkės teismo nutarimų administracinių

teisės pažeidimų bylose, nagrinėja vienas teisėjas, o kitas bylas – trijų

teisėjų kolegija. Kai kuriais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali būti

sudaroma teisėjų kolegija ir tokioms byloms nagrinėti, kurioms numatytas

vienasmenis nagrinėjimas.

2.

Lietuvos

vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu

gali būti sudaroma išplėstinė penkių ar septynių teisėjų kolegija arba byla gali

būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai.

3.

Teisėjų

kolegijos sudėtį sudaro, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria

administracinio teismo pirmininkas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo pirmininkas.

4.

Teisėjas,

dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą,

nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei

apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios

instancijos teisme. Ši taisyklė netaikoma, kai Lietuvos vyriausiajame

administraciniame teisme sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija arba byla

perduodama nagrinėti teismo plenarinei sesijai.

5.

Bylas

posėdžiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisėjas

teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat

gali spręsti teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija.

47 straipsnis.

Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas

1.

Teisėjas,

teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali

dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai

ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių,

kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

2.

Teisėjas

negali dalyvauti nagrinėjant bylą:

1) jeigu jis

pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas,

vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius;

2) jeigu jis yra

šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis;

3) jeigu jis

pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos

baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo

nešališkumu.

3.

Šio

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti nušalinimo pagrindai taikomi taip

pat specialistui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.

Ekspertas, be to, negali dalyvauti nagrinėjant bylą:

1) jeigu jis

pagal tarnybą ar kitaip yra priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų

proceso dalyvių;

2) jeigu jis

darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tą administracinę bylą iškelti;

3) kai

paaiškėja, jog jis yra nekompetentingas.

4.

Jeigu

specialistas, ekspertas, vertėjas ir teismo posėdžio sekretorius dalyvavo

pirmiau nagrinėjant tą bylą atitinkamai kaip specialistas, ekspertas, vertėjas,

teismo posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas juos nušalinti.

5.

Esant šiame

straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjas, specialistas, ekspertas,

vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys

nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai.

6.

Nušalinimas

turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės.

Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis

nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš

esmės.

7.

Pareiškus

nušalinimą, teismas turi išklausyti proceso dalyvių nuomonės, taip pat asmens,

kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti.

Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar

teismas pasitarimų kambaryje.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ADMINISTRACINĖS

BYLOS PROCESO DALYVIAI

48 straipsnis.

Proceso šalys ir dalyviai

1.

Ginčo

(administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas.

2.

Administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs

subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba,

tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti

asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti

įtakos).

3.

Administracinės bylos proceso dalyviais laikomi: proceso šalys ir jų atstovai,

taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai

asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais

pagrindais.

49 straipsnis.

Atstovavimas teisme

1.

Proceso šalys

savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas

byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Valstybės

institucijos, įstaigos, tarnybos turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių

valstybės institucijų atstovų.

2.

Atstovais

pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių,

organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir

kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis

įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus,

patvirtinančius jų pareigas. Teismui, kuris kreipėsi į administracinį teismą,

atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba teisėjų kolegijos pirmininkas).

3.

Įgaliotais

atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba

advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo

orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi

būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4.

Jeigu proceso

šalis yra nepilnametis ar neįgalus asmuo, jų interesams turi teisę atstovauti

jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).

50 straipsnis.

Atstovų įgaliojimai

1.

Atstovai

pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos

atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai,

kuriuos numato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti

teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu.

2.

Atstovo pagal

pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti

atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus:

1) bylos

perdavimą kitam teismui ar institucijai;

2) visišką ar

dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą;

3) skundo

(prašymo) reikalavimų pripažinimą;

4) skundo

(prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą;

5) teismo

sprendimo ar nutarties apskundimą;

6) įgaliojimų

perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą);

7) vykdomojo

rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti;

8) priteistų

pinigų gavimą.

3.

Įgaliojimas

atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi

būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

51 straipsnis.

Proceso dalyvių teisė susipažinti su byla. Kopijų darymas

1.

Proceso

dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita

medžiaga ir teismo (teisėjo) leidimu, savo lėšomis daryti jų kopijas bei

išrašus.

2.

Šalis arba

institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro

valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo

neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

3.

Už kiekvieną

bylos medžiagos vieno puslapio kopiją imamas teisingumo ministro nustatyto

dydžio užmokestis. Lėšos, gautos už bylos medžiagos kopijavimą, laikomos teismo

specialioje sąskaitoje ir panaudojamos kopijavimo technikai įsigyti, išlaikyti

bei kitoms raštvedybos išlaidoms apmokėti.

52 straipsnis.

Skundo (prašymo) atsisakymas

Pareiškėjas turi

teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti

skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet

kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

53 straipsnis.

Kitos proceso šalių teisės ir pareigos

1.

Šalių

procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinių teisių ypatumus atskirų

kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai.

2.

Proceso šalys

turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti

tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams,

specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir

samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir

samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo,

gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla,

nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis

kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis.

3.

Procesinės

proceso šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms

išaiškinamos raštu, įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų

teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis

sąžiningai.

54 straipsnis.

Netinkamos šalies pakeitimas

Jei teismas,

nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam

priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę

pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu

pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti

asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

55 straipsnis.

Procesinis teisių perėmimas

1.

Tais

atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis,

juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba

likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių

perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

2.

Teisių

perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek,

kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių

perėmėjas.

56 straipsnis.

Prokuroro, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų,

organizacijų, tarnybų ir fizinių asmenų,

ginančių valstybės, savivaldybės ir

asmenų teises, procesinės teisės

1.

Įstatymų

nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės

institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali

kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba

apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi

interesai.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos šalies procesines teises ir

pareigas. Minėtų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš

asmens, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas

pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas

gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo

atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba

pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

ĮRODYMAI

57

straipsnis. Įrodymai

1.

Įrodymai

administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio

teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad

yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir

kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų

nėra.

2.

Minėti

faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų

paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų

išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei

vaizdo įrodymais.

3.

Faktiniai

duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti

įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta

tvarka.

4.

Įrodymus

pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali

pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu

ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų

paaiškinimų.

5.

Įstatymų

nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose

proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.

6.

Jokie

įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus

pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu

bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat

teisingumo ir protingumo kriterijais.

58

straipsnis. Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai

1.

Aplinkybių,

teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti.

2.

Faktai,

nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje

byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose

dalyvauja tie patys asmenys.

3.

Faktai, kurie

pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami.

Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka.

4.

Įsiteisėjęs

teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam

administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų

administracinių teisinių pasekmių.

59

straipsnis. Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė

1.

Jeigu

šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba

teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą

teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki

1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas.

2.

Už žinomai

melagingų liudytojo parodymų, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados,

specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo

vertimą asmenys atsako Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas,

vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo.

60

straipsnis. Liudytojas

1.

Šaukiamas

liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Teismui

nusprendus, liudytojas gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje.

2.

Asmuo,

prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją

vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis

liudytojas gali patvirtinti.

3.

Negali būti

šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai

civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie

sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;

2) asmenys,

kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių

bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;

3) dvasininkai

apie aplinkybes, kurias sužinojo per tikinčiojo išpažintį.

61

straipsnis. Specialistas

1.

Specialistas

kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia

specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti.

2.

Specialisto

paaiškinimai surašomi atskirame dokumente jį pasirašant arba įrašomi į teismo

posėdžio protokolą. Pastaruoju atveju specialistas turi teisę susipažinti su

protokolo turiniu, pareikšti savo pastabas raštu jas pasirašant.

62

straipsnis. Ekspertas ir jo išvada

1.

Jeigu

administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno,

technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba

paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai.

2.

Klausimus,

kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas

proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas.

3.

Eksperto

išvada pateikiama raštu ekspertizės akte. Jeigu byloje yra paskirti keli

ekspertai, tai bendrą išvadą pasirašo tie iš jų, kurie ją prieina.

Nesutinkantys su jais ekspertai savo išvadą surašo skyrium.

4.

Eksperto

išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi

būti motyvuojamas.

63

straipsnis. Specialisto ir eksperto teisės

1.

Jeigu tai

reikalinga paaiškinimams ar išvadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teisę

susipažinti su bylos medžiaga, būti teismui nagrinėjant bylą, užduoti proceso

šalims, liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą.

2.

Specialistas

ir ekspertas turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, jeigu laiko,

kad pateiktoji medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad

jam pateiktas klausimas peržengia specialių jo žinių ribas.

64

straipsnis. Teisminiai pavedimai

1.

Prireikus

surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda

atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra

užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės

teismui siunčia per Teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių nustatyta tvarka.

2.

Nutartyje dėl

teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos

aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis

pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir

turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų.

3.

Teisminis

pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Bylos proceso dalyviams pranešama apie

posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo.

4.

Protokolai ir

visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam

bylą teismui.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

PROCESINIAI

TERMINAI

65

straipsnis. Procesiniai terminai

1.

Procesiniai

veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai

procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo

paskirti terminai gali būti teismo pratęsti.

2.

Pasiruošimas

administracinių bylų nagrinėjimui teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos.

3.

Bylos

nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas

pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo

nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu

įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų.

4.

Prireikus

motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti

pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui, o bylose dėl norminių

administracinių aktų teisėtumo – iki trijų mėnesių.

66

straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas

1.

Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data

arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju

atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

2.

Metais,

mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga

prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo

pradžia.

3.

Metais

skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir

dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio

mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą

mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi

paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi

atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną.

4.

Tais

atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos

diena laikoma po jos einanti darbo diena.

5.

Procesinis

veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki

paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi

būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu

tarnybinio darbo pabaigos metu.

6.

Jeigu

skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės

termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.

67

straipsnis. Procesinių terminų sustabdymas ir terminų praleidimo pasekmės

1.

Visi

nepasibaigę procesiniai terminai sustabdomi sustabdžius bylą. Terminų

sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios

pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai

tęsiasi toliau.

2.

Teisė atlikti

procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo

paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam

terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

II SKYRIUS

PROCESAS

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

I. BENDROJI

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

PASIRUOŠIMAS

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMUI

68

straipsnis. Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme

1.

Teismo

pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus

išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus:

1) imasi

priemonių reikalavimui užtikrinti;

2) įpareigoja

pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl

keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;

3) išsiunčia

trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (prašymo) nuorašus ir

pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per

keturiolika dienų, raštu pateikti teismui atsiliepimą;

4) šalių prašymu

išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems

įrodymams gauti;

5) nusprendžia

dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;

6) atlieka kitus

veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą.

2.

Nutartis, reikalingas

pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisėjas priima

nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas ekspertizės

skyrimo klausimas.

3.

Teisėjo

reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi būti perduoti teismui ne vėliau kaip

per tris darbo dienas, jeigu teisėjas nenustato kito termino.

4.

Laikydamas,

kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui skirti bylą

nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:

1) kolegijos sudėtis,

jos pirmininkas;

2) posėdžio

laikas ir vieta;

3) pavedimas

išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip pranešti apie

posėdį;

4) pavedimas

išsiųsti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo)

nuorašus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą

nagrinėti;

5) kiti

pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.

5.

Šio

straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose numatytus veiksmus gali atlikti ir bylą

posėdžiui rengiantis teisėjas. Bylose, kurioms numatytas vienasmenis

nagrinėjimas, šio straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, išskyrus nurodytą 1

punkte, atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas.

69

straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas

1.

Bylą

posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame

pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties

administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas

skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo

(neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos

sujungti į vieną bylą.

2.

Kai byloje

yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali

išskirti į atskirą bylą (bylas).

70

straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui

1.

Teismas

perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu,

nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima;

2) kai

paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo

atitinkamiems teismams taisykles;

3) kai proceso

šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis

giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą).

2.

Bylos

perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia atitinkamo teismo

teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

3.

Paaiškėjus,

kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas

nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.

4.

Kiekvieną

bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas

teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami,

išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus.

71

straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės

1.

Teismas arba

teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis

priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet

kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo

sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

2.

Reikalavimo

užtikrinimo priemonės gali būti:

1) uždraudimas

atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;

2) išieškojimo

pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;

3) ginčijamo

akto galiojimo laikinas sustabdymas.

3.

Prašymą dėl

reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą

dieną po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu

toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne

vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Dėl reikalavimo

užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo

tvarką ir būdą.

4.

Dėl teismo

nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis

skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas

nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo.

5.

Teismo

nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną

reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą

vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu skundas paduotas,

– priėmus nutartį atmesti skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos

teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

6.

Jeigu

pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, kaltiems asmenims

teismo nutartimi skiriama iki 1000 litų bauda.

72

straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą) reikalavimas

Teismo

pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o

reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato

terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į

skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje

pareiškėjų. Atsiliepime atsakovas nurodo, sutinka ar nesutinka su skundo

(prašymo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje.

Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškėjui

nusiunčiamas gautas iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas.

73

straipsnis. Teismo šaukimai ir pranešimai

1.

Proceso

dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo

posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo

šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, specialistai, ekspertai ir

vertėjai.

2.

Jeigu

įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti

įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos.

3.

Asmeniui,

kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į oficialiai

deklaruotą jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę.

Administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Proceso dalyvių prašymu ir

lėšomis teismas gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti

spaudoje. Prireikus teismas tai daro savo iniciatyva. Teismui nutarus,

skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame (regioniniame) ar (ir) šalies

laikraštyje pagal šaukiamo asmens gyvenamąją vietą (buveinę) ne vėliau kaip

likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad

proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo

išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.

4.

Atidėjus

bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie

tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams,

taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir

vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos

teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad

pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus.

Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per

kurjerius. Šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir

laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką

ir vietą.

74

straipsnis. Šaukimo turinys

1.

Šaukime

nurodoma:

1) adresato

pavadinimas arba asmens vardas, pavardė, adresas;

2) teismo

pavadinimas ir tikslus adresas;

3) teismo

posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;

4) bylos,

kurioje dalyvauti adresatas šaukiamas, pavadinimas;

5) šaukiamojo

procesinė padėtis;

6) kad proceso

dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje įrodymus;

7) kad asmuo,

priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo atsiradus galimybei

įteikti jį adresatui;

8) neatvykimo

pasekmės (šio įstatymo 59, 78, 84 ir 103 straipsniai).

2.

Po šaukimo

teksto raštu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos.

Šaukimo įteikimas reiškia, kad atitinkamai proceso šaliai yra išaiškintos jos

procesinės teisės.

75

straipsnis. Šaukimų pristatymas ir įteikimas

1.

Šaukimai

pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame

šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje

adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.

2.

Jeigu proceso

dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam

asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam

teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją

dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.

3.

Proceso

šalims suinteresuotos šalies prašymu ir jos lėšomis gali būti pranešama arba

tie asmenys gali būti šaukiami ir telefonograma ar telegrama. Jos jiems

įteikiamos pasirašytinai. Šaukimas taip pat gali būti siunčiamas ir

faksimiliniu laišku. Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo esant galimybei

nedelsdamas įteikti jį adresatui.

4.

Šaukimas

asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei,

įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą

asmuo pasirašo.

5.

Jeigu

pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda

asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas

įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o

jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo

pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą

asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę,

taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo

privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

6.

Šaukimo

atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą

grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma,

teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu,

kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų

eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).

76

straipsnis. Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės

1.

Adresatui

atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai pažymi šaukime,

ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Žymą, kad adresatas atsisakė priimti

šaukimą, ir atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo.

2.

Adresato

atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.

77

straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu

1.

Proceso

dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą

bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu

teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar

į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų

pakeitęs savo buveinę.

2.

įpareigojimo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu

nevykdymą, jeigu dėl nepranešimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teismas turi

teisę proceso dalyviams ir atstovams skirti baudą iki 200 litų.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BYLOS

NAGRINĖJIMAS TEISME

78

straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti

1.

Byla

administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie

posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai

paskelbta spaudoje.

2.

Bylose dėl

rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų,

kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso

šalims gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios.

3.

Bylos šalių

ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį

tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

79

straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas

1.

Pirmosios

instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus:

išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų

paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti

daiktinius įrodymus.

2.

Pirmosios

instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų

sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas,

byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai

iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.

3.

Bylos

nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui skiriamą laiką.

Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas,

tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

4.

Jeigu bylos

nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas

nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu

proceso šalims apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta.

5.

Tais

atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie

posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka,

pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso

tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos

tvarkos.

80

straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1.

Teismas

nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar

proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos,

arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.

2.

Teismas,

atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai

pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims.

3.

Kai bylos

nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas

nutartyje nustato jų pateikimo terminą.

4.

Atidėdamas

bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems

proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta.

81

straipsnis. Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas

Nagrinėdami

administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus,

nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas

ištirti.

82

straipsnis. Teismo posėdžio tvarka

1.

Teismui

įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas

eina, prašom stoti“. Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio

pirmininko kvietimu sėda į savo vietas. Visi proceso dalyviai į teismą

kreipiasi ir parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami.

2.

Teismo posėdį

pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama.

3.

Teismo

posėdžio sekretorius praneša, kas atvyko į teismo posėdį. Teismas nustato

atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei kas nors

iš šalių (jų atstovų) neatvyksta, teismo posėdžio sekretorius informuoja, ar

jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas

nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą.

4.

Teismo

posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra teismo posėdžių

sekretorius, kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso

dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises

ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau.

5.

Jeigu teismo

posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas

išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai

melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo,

specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Teismas taip pat

išsprendžia šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki

apklausos atvykę liudytojai.

6.

Bylos

nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo

dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis

suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam

asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau

teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų,

jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Šalims (jų atstovams) gali būti užduodami

klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos šalys (jų

atstovai). Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų

parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai

įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. Prieš liudytojui duodant parodymus,

posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę ir įspėja jį dėl atsakomybės už

atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš

liudytojo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas ir pridedamas prie

posėdžio protokolo. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami

nauji šalių prašymai.

7.

Teisminiai

ginčai susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo

suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais

galutiniais skundo (prašymo) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo

trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš

šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios šalys (jų

atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise.

8.

Jeigu

teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas

gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai

ginčai vyksta ta pačia tvarka.

9.

Po teisminių

ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo,

nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių

salėje.

83

straipsnis. Teismo posėdžio protokolas

1.

Kiekviename

administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka,

rašomas protokolas.

2.

Protokole

nurodoma:

1) teismo

posėdžio data ir vieta;

2) teismo

posėdžio pradžios ir pabaigos laikas;

3) nagrinėjančio

bylą teismo pavadinimas ir sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, administracinėje

byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ar šie asmenys atvyko, o jei kas nors

neatvyko, – ar buvo jiems tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką;

4) ginčo

dalykas;

5) kad proceso

dalyviams išaiškintos jų teisės ir pareigos;

6) bylos proceso

dalyvių prašymai ir pareiškimai;

7) posėdžio

pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neišeinant į pasitarimų

kambarį;

8) kad teisėjas

pranešėjas padarė pranešimą apie bylą;

9) kas iš

proceso dalyvių kalbėjo teismo posėdyje;

10) teismo posėdyje

naujai pateikti įrodymai (šalių, kitų proceso dalyvių paaiškinimai ir

parodymai, kiti šio įstatymo 57 straipsnyje išvardyti įrodymai), jeigu jie

nebuvo pateikti ar surinkti ruošiantis nagrinėjimui teisme;

11) teismo

posėdžio metu ištirti rašytiniai, daiktiniai ir kiti įrodymai ir šalių

pareiškimai dėl jų;

12) trumpas

teisminių ginčų ir replikų turinys;

13) kad priimtas

sprendimas, nutarimas ar nutartis yra perskaityti ir išaiškinta apskundimo

tvarka bei terminai.

3.

Jeigu šio

įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dokumentas buvo verčiamas į

lietuvių kalbą teismo posėdyje, toks vertimas užrašomas posėdžio protokole ir

vertėjo pasirašomas.

4.

Protokolas

turi būti baigtas rašyti ir posėdžio pirmininko arba jo pavedimu teisėjo

pranešėjo bei teismo posėdžio sekretoriaus pasirašytas (nurodant pasirašymo

datą) ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos.

5.

Šalys turi

teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo

pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabų raštu dėl protokolo.

6.

Pastabas dėl

protokolo išnagrinėja bylą nagrinėjęs teisėjas arba teisėjų kolegijos

pirmininkas. Jeigu jie su pastabomis sutinka, tai jas patvirtina ir nurodo

pridėti prie protokolo. Jeigu bylą nagrinėjęs teisėjas nesutinka su pateiktomis

pastabomis, tai jas atmeta ir priima motyvuotą nutartį. Jeigu su pastabomis

nesutinka teisėjų kolegijos pirmininkas, sutikimo ar nesutikimo su jomis

klausimą priimdama nutartį išsprendžia bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, o kai

ta pati kolegija negali susirinkti, – klausimas išsprendžiamas dalyvaujant

daugumai bylą nagrinėjusios kolegijos narių. Pastabos dėl protokolo turi būti

išnagrinėjamos per tris dienas nuo jų gavimo teisme dienos paprastai rašytinio

proceso tvarka. Visais atvejais pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

7.

Gali būti

rašomas ir ne teismo posėdyje atliekamo atskiro procesinio veiksmo protokolas.

57 straipsnis.

Įrodymai

1.

Įrodymai

administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio

teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad

yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir

kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų

nėra.

2.

Minėti

faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų

paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų

išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei

vaizdo įrodymais.

3.

Faktiniai

duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti

įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta

tvarka.

4.

Įrodymus

pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali

pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu

ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų

paaiškinimų.

5.

Įstatymų

nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose

proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.

6.

Jokie

įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus

pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu

bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat

teisingumo ir protingumo kriterijais.

58 straipsnis.

Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai

1.

Aplinkybių,

teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti.

2.

Faktai,

nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje

byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose

dalyvauja tie patys asmenys.

3.

Faktai, kurie

pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami.

Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka.

4.

Įsiteisėjęs

teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam

administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų

administracinių teisinių pasekmių.

59 straipsnis.

Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė

1.

Jeigu

šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba

teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą

teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki

1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas.

2.

Už žinomai

melagingų liudytojo parodymų, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados,

specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo

vertimą asmenys atsako Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas,

vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo.

60 straipsnis.

Liudytojas

1.

Šaukiamas

liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Teismui

nusprendus, liudytojas gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje.

2.

Asmuo,

prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją

vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis

liudytojas gali patvirtinti.

3.

Negali būti

šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai

civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie

sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;

2) asmenys,

kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių

bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;

3) dvasininkai

apie aplinkybes, kurias sužinojo per tikinčiojo išpažintį.

61 straipsnis.

Specialistas

1.

Specialistas

kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia

specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti.

2.

Specialisto

paaiškinimai surašomi atskirame dokumente jį pasirašant arba įrašomi į teismo

posėdžio protokolą. Pastaruoju atveju specialistas turi teisę susipažinti su

protokolo turiniu, pareikšti savo pastabas raštu jas pasirašant.

62 straipsnis.

Ekspertas ir jo išvada

1.

Jeigu

administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno,

technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba

paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai.

2.

Klausimus,

kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas

proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas.

3.

Eksperto

išvada pateikiama raštu ekspertizės akte. Jeigu byloje yra paskirti keli

ekspertai, tai bendrą išvadą pasirašo tie iš jų, kurie ją prieina.

Nesutinkantys su jais ekspertai savo išvadą surašo skyrium.

4.

Eksperto

išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi

būti motyvuojamas.

63 straipsnis.

Specialisto ir eksperto teisės

1.

Jeigu tai

reikalinga paaiškinimams ar išvadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teisę

susipažinti su bylos medžiaga, būti teismui nagrinėjant bylą, užduoti proceso

šalims, liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą.

2.

Specialistas

ir ekspertas turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, jeigu laiko,

kad pateiktoji medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad

jam pateiktas klausimas peržengia specialių jo žinių ribas.

64 straipsnis.

Teisminiai pavedimai

1.

Prireikus

surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda

atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra

užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės

teismui siunčia per Teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių nustatyta tvarka.

2.

Nutartyje dėl

teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės,

kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą

teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti

įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų.

3.

Teisminis

pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Bylos proceso dalyviams pranešama apie

posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo.

4.

Protokolai ir

visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam

bylą teismui.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

PROCESINIAI

TERMINAI

65 straipsnis.

Procesiniai terminai

1.

Procesiniai

veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai

procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo

paskirti terminai gali būti teismo pratęsti.

2.

Pasiruošimas

administracinių bylų nagrinėjimui teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos.

3.

Bylos

nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas

pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo

nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu

įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų.

4.

Prireikus

motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti

pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui, o bylose dėl norminių

administracinių aktų teisėtumo – iki trijų mėnesių.

31 straipsnis.

Skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai

1.

Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo

tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per

keturiolika dienų nuo skundo gavimo.

2.

Prireikus

motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti

pratęstas dar keturiolikai dienų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

PAGRINDINĖS

SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) PADAVIMO

ADMINISTRACINIAM

TEISMUI TAISYKLĖS

66 straipsnis.

Procesinių terminų skaičiavimas

1.

Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data

arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju

atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

2.

Metais,

mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga

prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo

pradžia.

3.

Metais

skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir

dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio

mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą

mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi

paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi

atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną.

4.

Tais

atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos

diena laikoma po jos einanti darbo diena.

5.

Procesinis

veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki

paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi

būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu

tarnybinio darbo pabaigos metu.

6.

Jeigu

skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės

termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.

67 straipsnis.

Procesinių terminų sustabdymas ir terminų praleidimo pasekmės

1.

Visi

nepasibaigę procesiniai terminai sustabdomi sustabdžius bylą. Terminų

sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios

pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai

tęsiasi toliau.

2.

Teisė atlikti

procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo

paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam

terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

II SKYRIUS

PROCESAS

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

I. BENDROJI

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

PASIRUOŠIMAS

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMUI

68 straipsnis.

Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme

1.

Teismo

pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus

išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus:

1) imasi

priemonių reikalavimui užtikrinti;

2) įpareigoja

pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl

keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;

3) išsiunčia

trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (prašymo) nuorašus ir

pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per

keturiolika dienų, raštu pateikti teismui atsiliepimą;

4) šalių prašymu

išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems

įrodymams gauti;

5) nusprendžia

dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;

6) atlieka kitus

veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą.

2.

Nutartis,

reikalingas pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, teismo pirmininkas ar

teisėjas priima nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai

sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas.

3.

Teisėjo

reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi būti perduoti teismui ne vėliau kaip

per tris darbo dienas, jeigu teisėjas nenustato kito termino.

4.

Laikydamas,

kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui skirti bylą

nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:

1) kolegijos

sudėtis, jos pirmininkas;

2) posėdžio

laikas ir vieta;

3) pavedimas

išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip pranešti apie

posėdį;

4) pavedimas

išsiųsti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo)

nuorašus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą

nagrinėti;

5) kiti

pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.

5.

Šio

straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose numatytus veiksmus gali atlikti ir bylą

posėdžiui rengiantis teisėjas. Bylose, kurioms numatytas vienasmenis

nagrinėjimas, šio straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, išskyrus nurodytą 1

punkte, atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas.

69 straipsnis.

Bylų sujungimas ir išskyrimas

1.

Bylą

posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame

pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties

administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas

skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo

(neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos

sujungti į vieną bylą.

2.

Kai byloje

yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali

išskirti į atskirą bylą (bylas).

70 straipsnis.

Bylos perdavimas kitam teismui

1.

Teismas

perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu,

nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima;

2) kai

paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo

atitinkamiems teismams taisykles;

3) kai proceso

šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis

giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą).

2.

Bylos perdavimo

iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia atitinkamo teismo teisėjų

kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

3.

Paaiškėjus,

kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas

nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.

4.

Kiekvieną

bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas

teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami,

išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus.

71 straipsnis.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės

1.

Teismas arba

teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis

priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje

proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo

įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

2.

Reikalavimo

užtikrinimo priemonės gali būti:

1) uždraudimas

atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;

2) išieškojimo

pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;

3) ginčijamo

akto galiojimo laikinas sustabdymas.

3.

Prašymą dėl

reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą

dieną po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu

toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne

vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Dėl reikalavimo

užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo

tvarką ir būdą.

4.

Dėl teismo

nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis

skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas

nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo.

5.

Teismo

nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną

reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą

vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu skundas paduotas,

– priėmus nutartį atmesti skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos

teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

6.

Jeigu

pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, kaltiems asmenims

teismo nutartimi skiriama iki 1000 litų bauda.

72 straipsnis.

Atsiliepimo į skundą (prašymą) reikalavimas

Teismo

pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o

reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato

terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į

skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje

pareiškėjų. Atsiliepime atsakovas nurodo, sutinka ar nesutinka su skundo

(prašymo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje.

Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškėjui nusiunčiamas

gautas iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas.

73 straipsnis.

Teismo šaukimai ir pranešimai

1.

Proceso

dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo

posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo

šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, specialistai, ekspertai ir

vertėjai.

2.

Jeigu

įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti

įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos.

3.

Asmeniui,

kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į oficialiai

deklaruotą jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę.

Administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Proceso dalyvių prašymu ir

lėšomis teismas gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti

spaudoje. Prireikus teismas tai daro savo iniciatyva. Teismui nutarus,

skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame (regioniniame) ar (ir) šalies

laikraštyje pagal šaukiamo asmens gyvenamąją vietą (buveinę) ne vėliau kaip

likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad

proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo

išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.

4.

Atidėjus

bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie

tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams,

taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir

vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos

teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad

pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus.

Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per

kurjerius. Šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir

laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką

ir vietą.

74 straipsnis.

Šaukimo turinys

1.

Šaukime

nurodoma:

1) adresato

pavadinimas arba asmens vardas, pavardė, adresas;

2) teismo

pavadinimas ir tikslus adresas;

3) teismo

posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;

4) bylos,

kurioje dalyvauti adresatas šaukiamas, pavadinimas;

5) šaukiamojo

procesinė padėtis;

6) kad proceso

dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje įrodymus;

7) kad asmuo,

priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo atsiradus galimybei

įteikti jį adresatui;

8) neatvykimo

pasekmės (šio įstatymo 59, 78, 84 ir 103 straipsniai).

2.

Po šaukimo

teksto raštu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos.

Šaukimo įteikimas reiškia, kad atitinkamai proceso šaliai yra išaiškintos jos

procesinės teisės.

75 straipsnis.

Šaukimų pristatymas ir įteikimas

1.

Šaukimai

pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas

įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje,

kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.

2.

Jeigu proceso

dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam

asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam

teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją

dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.

3.

Proceso šalims

suinteresuotos šalies prašymu ir jos lėšomis gali būti pranešama arba tie

asmenys gali būti šaukiami ir telefonograma ar telegrama. Jos jiems įteikiamos

pasirašytinai. Šaukimas taip pat gali būti siunčiamas ir faksimiliniu laišku.

Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo esant galimybei nedelsdamas įteikti

jį adresatui.

4.

Šaukimas

asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei,

įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą

asmuo pasirašo.

5.

Jeigu

pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda

asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas

įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o

jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo

pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą

asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę,

taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo

privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

6.

Šaukimo

atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą

grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma,

teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu,

kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų

eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).

76 straipsnis.

Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės

1.

Adresatui

atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai pažymi šaukime,

ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Žymą, kad adresatas atsisakė priimti

šaukimą, ir atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo.

2.

Adresato atsisakymas

priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.

77 straipsnis.

Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu

1.

Proceso

dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą

bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu

teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar

į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų

pakeitęs savo buveinę.

2.

įpareigojimo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu

nevykdymą, jeigu dėl nepranešimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teismas turi

teisę proceso dalyviams ir atstovams skirti baudą iki 200 litų.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BYLOS

NAGRINĖJIMAS TEISME

78 straipsnis.

Sąlygos teismo posėdžiui pradėti

1.

Byla

administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie

posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai

paskelbta spaudoje.

2.

Bylose dėl

rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų,

kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso

šalims gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios.

3.

Bylos šalių

ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį

tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

79 straipsnis.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas

1.

Pirmosios

instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti

proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir

ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius

įrodymus.

2.

Pirmosios

instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų

sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų

pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme

apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.

3.

Bylos

nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui skiriamą laiką.

Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas,

tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

4.

Jeigu bylos

nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas

nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu

proceso šalims apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta.

5.

Tais

atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie

posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka,

pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso

tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos

tvarkos.

80 straipsnis.

Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1.

Teismas

nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar

proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos,

arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.

2.

Teismas,

atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai

pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims.

3.

Kai bylos

nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas

nutartyje nustato jų pateikimo terminą.

4.

Atidėdamas

bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems

proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta.

81 straipsnis.

Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas

Nagrinėdami

administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus,

nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas

ištirti.

82 straipsnis.

Teismo posėdžio tvarka

1.

Teismui

įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas

eina, prašom stoti“. Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio

pirmininko kvietimu sėda į savo vietas. Visi proceso dalyviai į teismą

kreipiasi ir parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami.

2.

Teismo posėdį

pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama.

3.

Teismo

posėdžio sekretorius praneša, kas atvyko į teismo posėdį. Teismas nustato

atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei kas nors

iš šalių (jų atstovų) neatvyksta, teismo posėdžio sekretorius informuoja, ar

jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas

nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą.

4.

Teismo

posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra teismo posėdžių

sekretorius, kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso

dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises

ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau.

5.

Jeigu teismo

posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas

išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai

melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo,

specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Teismas taip pat išsprendžia

šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę

liudytojai.

6.

Bylos

nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo

dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis

suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam

suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė

neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių

ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Šalims (jų atstovams) gali

būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to –

kitos šalys (jų atstovai). Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai:

išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados,

apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. Prieš

liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę

ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai

melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas

ir pridedamas prie posėdžio protokolo. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš

esmės, išsprendžiami nauji šalių prašymai.

7.

Teisminiai

ginčai susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo

suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais

galutiniais skundo (prašymo) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo

trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš

šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios šalys

(jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise.

8.

Jeigu

teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas

gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai

ginčai vyksta ta pačia tvarka.

9.

Po teisminių

ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo,

nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių

salėje.

83 straipsnis.

Teismo posėdžio protokolas

1.

Kiekviename

administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka,

rašomas protokolas.

2.

Protokole

nurodoma:

1) teismo

posėdžio data ir vieta;

2) teismo

posėdžio pradžios ir pabaigos laikas;

3) nagrinėjančio

bylą teismo pavadinimas ir sudėtis, teismo posėdžio sekretorius,

administracinėje byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ar šie asmenys atvyko,

o jei kas nors neatvyko, – ar buvo jiems tinkamai pranešta apie posėdžio vietą

ir laiką;

4) ginčo

dalykas;

5) kad proceso

dalyviams išaiškintos jų teisės ir pareigos;

6) bylos proceso

dalyvių prašymai ir pareiškimai;

7) posėdžio

pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neišeinant į pasitarimų

kambarį;

8) kad teisėjas

pranešėjas padarė pranešimą apie bylą;

9) kas iš

proceso dalyvių kalbėjo teismo posėdyje;

10) teismo

posėdyje naujai pateikti įrodymai (šalių, kitų proceso dalyvių paaiškinimai ir

parodymai, kiti šio įstatymo 57 straipsnyje išvardyti įrodymai), jeigu jie

nebuvo pateikti ar surinkti ruošiantis nagrinėjimui teisme;

11) teismo

posėdžio metu ištirti rašytiniai, daiktiniai ir kiti įrodymai ir šalių

pareiškimai dėl jų;

12) trumpas

teisminių ginčų ir replikų turinys;

13) kad priimtas

sprendimas, nutarimas ar nutartis yra perskaityti ir išaiškinta apskundimo

tvarka bei terminai.

3.

Jeigu šio

įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dokumentas buvo verčiamas į

lietuvių kalbą teismo posėdyje, toks vertimas užrašomas posėdžio protokole ir

vertėjo pasirašomas.

4.

Protokolas

turi būti baigtas rašyti ir posėdžio pirmininko arba jo pavedimu teisėjo

pranešėjo bei teismo posėdžio sekretoriaus pasirašytas (nurodant pasirašymo

datą) ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos.

5.

Šalys turi

teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo

pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabų raštu dėl protokolo.

6.

Pastabas dėl

protokolo išnagrinėja bylą nagrinėjęs teisėjas arba teisėjų kolegijos

pirmininkas. Jeigu jie su pastabomis sutinka, tai jas patvirtina ir nurodo

pridėti prie protokolo. Jeigu bylą nagrinėjęs teisėjas nesutinka su pateiktomis

pastabomis, tai jas atmeta ir priima motyvuotą nutartį. Jeigu su pastabomis

nesutinka teisėjų kolegijos pirmininkas, sutikimo ar nesutikimo su jomis klausimą

priimdama nutartį išsprendžia bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, o kai ta pati

kolegija negali susirinkti, – klausimas išsprendžiamas dalyvaujant daugumai

bylą nagrinėjusios kolegijos narių. Pastabos dėl protokolo turi būti

išnagrinėjamos per tris dienas nuo jų gavimo teisme dienos paprastai rašytinio

proceso tvarka. Visais atvejais pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

7.

Gali būti

rašomas ir ne teismo posėdyje atliekamo atskiro procesinio veiksmo protokolas.

84 straipsnis.

Administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisė skirti baudas

1.

Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas,

jeigu:

1) nustatytu

laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar

teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą), dokumentus ar kitą

medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos

nagrinėjimu, nevykdymą;

2) liudytojas,

specialistas ar ekspertas be pateisinamų priežasčių neatvyksta pas bylą

posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį;

3) dalyvaujantys

byloje asmenys po įspėjimo vėl kalba be eilės, užgaulioja kitus byloje

dalyvaujančius asmenis ar teismą;

4) posėdžių

salėje esantys asmenys pažeidžia tvarką, neklauso posėdžio pirmininko

reikalavimų laikytis tvarkos.

2.

Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams

asmenims ir jų atstovams iki 1000 litų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų

atstovams – iki 2000 litų už kiekvieną pažeidimo atvejį. Dėl pirmosios

instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis

skundas.

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

TEISMO

SPRENDIMAI

85

straipsnis. Sprendimo priėmimas

1.

Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima

pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti

balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besitariant

pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą

sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.

2.

Teisėjas,

nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos.

3.

Teismo sprendimas surašomas ir viešai

paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po individualios bylos

išnagrinėjimo. Teismo sprendimas

paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu

išdėstant sprendimo motyvų esmę.

4.

Kai atsakovas

pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti

sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus,

kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

5.

Bylose dėl

norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas

gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per

dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama

bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Kol rengiamas

sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimą ar

nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas

iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.

6.

Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos

Respublikos vardu.

Straipsnio

pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr.

XI-496,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05)

86

straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

1.

Teismo

sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

2.

Priimdamas

sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus,

konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra

nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje

byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti

tenkinamas visiškai ar iš dalies.

3.

Teismo

sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

87

straipsnis. Sprendimo turinys

1.

Teismo

sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės

dalių.

2.

Įžanginėje

sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo

priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą

priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo

sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti proceso dalyviai;

4) ginčo

dalykas.

3.

Aprašomojoje

sprendimo dalyje nurodoma:

1) pareiškėjo

reikalavimai;

2) atsakovo

atsikirtimai;

3) kitų proceso

dalyvių paaiškinimai.

4.

Motyvuojamojoje

sprendimo dalyje nurodoma:

1) teismo

nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai,

kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) argumentai,

dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai,

kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

5.

Rezoliucinėje

sprendimo dalyje nurodoma:

1) teismo išvada

prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto

reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti;

2) teismo

išlaidų paskirstymas;

3) sprendimo

apskundimo terminas ir tvarka.

88

straipsnis. Sprendimų rūšys

Išnagrinėjęs

bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti

skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti

skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti

atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti

kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti

skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai

įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti

skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti

skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią

dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų

85 straipsnis.

Sprendimo priėmimas

1.

Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima

pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti

balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besitariant

pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą

sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.

2.

Teisėjas,

nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos.

3.

Teismo

sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys surašomos ir viešai paskelbiamos

paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir

motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per septynias darbo

dienas nuo sprendimo paskelbimo.

4.

Kai atsakovas

pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti

sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus,

kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

5.

Bylose dėl

norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas

gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per

dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama

bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Kol rengiamas

sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimą ar

nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas

iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.

6.

Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos

Respublikos vardu.

86 straipsnis.

Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

1.

Teismo

sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

2.

Priimdamas

sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus,

konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra

nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje

byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti

tenkinamas visiškai ar iš dalies.

3.

Teismo

sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius

reikalavimus.

87 straipsnis.

Sprendimo turinys

1.

Teismo

sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės

dalių.

2.

Įžanginėje

sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo

priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio

teismo pavadinimas;

3) teismo

sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti proceso dalyviai;

4) ginčo

dalykas.

3.

Aprašomojoje

sprendimo dalyje nurodoma:

1) pareiškėjo

reikalavimai;

2) atsakovo

atsikirtimai;

3) kitų proceso

dalyvių paaiškinimai.

4.

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma:

1) teismo

nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai,

kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) argumentai,

dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai,

kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

5.

Rezoliucinėje

sprendimo dalyje nurodoma:

1) teismo išvada

prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto

reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti;

2) teismo

išlaidų paskirstymas;

3) sprendimo apskundimo

terminas ir tvarka.

88 straipsnis.

Sprendimų rūšys

Išnagrinėjęs

bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti

skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti

skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti

atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti

kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti

skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai

įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti

skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti

skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam

asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų,

įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais

veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485

straipsnis).

89 straipsnis.

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai

1.

Skundžiamas

aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš

esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas

dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas

dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės,

turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo

pagrįstumą.

2.

Skundžiamas

aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos

administracinis teismas pripažino svarbiais.

90 straipsnis.

Sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo

Bylose dėl

administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo

spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti

atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti

atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

91 straipsnis. Teismo sprendimas

užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo

vykdymą

1.

Tais

atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti

administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja

iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir

rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad

administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą

panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo

nustatyta tvarka.

2.

Jeigu teismas

nustato, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti

viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti

administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui

užtikrinti taikomos šio įstatymo 97 straipsnio nuostatos.

92

straipsnis. Akto panaikinimo teisinės pasekmės

Skundžiamo akto

(veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki

ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos

pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio

kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

93

straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas

Jeigu įstatymas

nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir

tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje,

išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Esant rašytiniam

prašymui, sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso

šalims.

94

straipsnis. Teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas

1.

Paskelbus byloje

sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar

pakeisti.

2.

Kol

sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu

ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.

Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Dėl

tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

3.

Kol

sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo

priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti

skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos šalims. Tačiau šių

neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.

95

straipsnis. Papildomas sprendimas

1.

Teismas,

priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo

iniciatyva priimti papildomą sprendimą:

1) jeigu kuris

nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų,

sprendime yra neišnagrinėtas;

2) jeigu

teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas

privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.

2.

Iškelti

klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo

teismo sprendimo priėmimo dienos.

3.

Papildomą

sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso

dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo nuorašai

išsiunčiami šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie

nedalyvavo teismo posėdyje.

4.

Papildomas

sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo jo

priėmimo dienos.

5.

Dėl teismo

nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali

būti duodamas atskirasis skundas.

96

straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas

1.

Neapskųsti

pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio

apskundimo terminui.

2.

Apskųstas

apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine

tvarka išnagrinėjus bylą.

3.

Teismo

sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo

sprendimo priėmimo dienos.

4.

Sprendimui

įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai

nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu,

taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

97

straipsnis. Sprendimo vykdymas

1.

Įsiteisėjus

teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas

nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas

buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui.

2.

Jeigu per

penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo

prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu

nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal

atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3.

Neįvykdyti

teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir

nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo

sprendimui įsiteisėjus.

KETURIOLIKTASIS

SKIRSNIS

BYLOS

SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS

IR SKUNDO (PRAŠYMO)

PALIKIMAS NENAGRINĖTO

98

straipsnis. Bylos sustabdymo pagrindai

1.

Teismas

sustabdo bylą šiais atvejais:

1) kai miršta

bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis

santykis leidžia teisių perėmimą;

2) kai šalis netenka

veiksnumo;

3) kai negalima

nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline,

baudžiamąja ar administracine tvarka;

4) kai teismas

kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas

teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;

5) kai

kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio

akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią

bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio akto teisėtumą;

6) kai teismas

paskiria ekspertizę;

7) kai teismas

pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus (dokumentus) iš

užsienio valstybės;

8) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę

instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų

aiškinimo ar galiojimo klausimu.

2.

Dėl teismo

nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į

Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą arba nutartį pradėti norminio

administracinio akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

99

straipsnis. Bylos sustabdymo terminai

Byla sustabdoma:

1) šio įstatymo

98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – kol paaiškės

mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas arba kol bus

paskirtas neveiksniam asmeniui atstovas pagal įstatymą;

2) šio įstatymo

98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais – kol įsiteisės teismo

sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis;

3) šio įstatymo

98 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose numatytais atvejais – kol

atitinkamai Konstitucinis Teismas ar administracinis teismas išnagrinės bylą ar

kol bus atlikta ekspertizė arba gauti įrodymai iš užsienio valstybės.

4) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8

punkte numatytu atveju – kol bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos

teisminės institucijos preliminarus nutarimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

100

straipsnis. Bylos atnaujinimas

Byla atnaujinama

pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių

pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos atnaujinimo teismas ar teisėjas

rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio

įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles.

101

straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas

nutraukia bylą:

1) jeigu byla

nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai;

2) jeigu yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo

atsisakymą nuo skundo (prašymo);

3) jeigu

pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2

dalyje numatytus atvejus;

4) jeigu mirus

asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti

teisių;

5) jeigu

likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis

neleidžia perimti teisių;

6) jeigu

paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo

terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį

prašymą;

7) jeigu

pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos

nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

102

straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

1.

Byla

nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo

teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas

turi kreiptis.

2.

Dėl teismo

nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

3.

Bylą

nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties

dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

4.

Teismas

išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus

atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per

kitus asmenis.

103

straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindai

Teismas skundą

(prašymą) palieka nenagrinėtą:

1) jeigu

suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms

nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima

pasinaudoti ta tvarka;

2) jeigu skundą

(prašymą) padavė neveiksnus asmuo;

3) jeigu skundą

(prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme

nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties

administracinio ginčo;

5) jeigu į

posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą

pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.

104

straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės

1.

Tais

atvejais, kada skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama

teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti

aplinkybes, išvardytas šio įstatymo 103 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose,

kliudančias nagrinėti bylą.

2.

Pašalinus

sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą,

suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu)

bendra tvarka.

3.

Dėl teismo

nutarties palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis

skundas.

PENKIOLIKTASIS

SKIRSNIS

TEISMO NUTARTIS

105

straipsnis. Nutarties priėmimas

1.

Pirmosios

instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės,

priima nutartis.

2.

Teismas

priima nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas

pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.

3.

Išsprendęs

nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje,

neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio

protokolą.

4.

Priimtos

nutartys perskaitomos balsu.

106

straipsnis. Nutarties turinys

1.

Nutartyje

turi būti nurodoma:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo

pavadinimas, teismo sudėtis, taip pat teismo posėdžio sekretorius, jeigu

nutartis priimama žodinio proceso tvarka;

3) proceso

dalyviai ir ginčo dalykas;

4) klausimas,

kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai,

kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;

6) teismo

nutarimas;

7) nutarties

apskundimo tvarka ir terminas.

2.

Nutartyje,

kurią teismas priima neišeidamas į pasitarimų kambarį, turi būti duomenys,

išvardyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.

107

straipsnis. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims

Bylos šalims ir

tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį,

išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą

(prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam

teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas

nuo nutarties priėmimo dienos.

108

straipsnis. Atskirosios nutartys

1.

Jeigu

teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai,

institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar

kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus

pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms,

įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

2.

Apie priimtas

priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį.

92 straipsnis.

Akto panaikinimo teisinės pasekmės

Skundžiamo akto

(veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki

ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos

pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio

kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

93 straipsnis.

Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas

Jeigu įstatymas

nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir

tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje,

išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Esant rašytiniam

prašymui, sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso

šalims.

94 straipsnis.

Teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas

1.

Paskelbus

byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar

pakeisti.

2.

Kol

sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu

ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.

Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Dėl

tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

3.

Kol

sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo

priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti

skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos šalims. Tačiau šių

neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.

95 straipsnis.

Papildomas sprendimas

1.

Teismas,

priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo

iniciatyva priimti papildomą sprendimą:

1) jeigu kuris

nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė

paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas;

2) jeigu

teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas

privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.

2.

Iškelti

klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo

teismo sprendimo priėmimo dienos.

3.

Papildomą

sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso

dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo nuorašai

išsiunčiami šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie

nedalyvavo teismo posėdyje.

4.

Papildomas

sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo jo

priėmimo dienos.

5.

Dėl teismo

nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali

būti duodamas atskirasis skundas.

96 straipsnis.

Sprendimo įsiteisėjimas

1.

Neapskųsti

pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio

apskundimo terminui.

2.

Apskųstas

apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine

tvarka išnagrinėjus bylą.

3.

Teismo

sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo

sprendimo priėmimo dienos.

4.

Sprendimui

įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai

nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu,

taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

97 straipsnis.

Sprendimo vykdymas

1.

Įsiteisėjus

teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas

nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas

buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui.

2.

Jeigu per

penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo

prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu

nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal

atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3.

Neįvykdyti

teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir

nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo

sprendimui įsiteisėjus.

KETURIOLIKTASIS

SKIRSNIS

BYLOS

SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS

IR SKUNDO

(PRAŠYMO) PALIKIMAS NENAGRINĖTO

98 straipsnis.

Bylos sustabdymo pagrindai

1.

Teismas

sustabdo bylą šiais atvejais:

1) kai miršta

bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis

santykis leidžia teisių perėmimą;

2) kai šalis

netenka veiksnumo;

3) kai negalima

nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline,

baudžiamąja ar administracine tvarka;

4) kai teismas

kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas

teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;

5) kai

kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio

akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą,

nusprendžia ištirti norminio administracinio akto teisėtumą;

6) kai teismas

paskiria ekspertizę;

7) kai teismas

pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus (dokumentus) iš

užsienio valstybės.

2.

Dėl teismo

nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į

Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą arba nutartį pradėti norminio

administracinio akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

99 straipsnis  papildomas 4 punktu nuo Lietuvos

Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

4) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8

punkte numatytu atveju – kol bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos

teisminės institucijos preliminarus nutarimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

100

straipsnis. Bylos atnaujinimas

Byla atnaujinama

pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių

pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos atnaujinimo teismas ar teisėjas

rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio

įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles.

101

straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas

nutraukia bylą:

1) jeigu byla

nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai;

2) jeigu yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo

atsisakymą nuo skundo (prašymo);

3) jeigu

pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2

dalyje numatytus atvejus;

4) jeigu mirus

asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti

teisių;

5) jeigu

likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis

neleidžia perimti teisių;

6) jeigu

paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo

terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį

prašymą;

7) jeigu

pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos

nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

102

straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

1.

Byla

nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo

teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas

turi kreiptis.

2.

Dėl teismo

nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

3.

Bylą nutraukus,

vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo

pačiu pagrindu neleidžiama.

4.

Teismas

išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus

atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per

kitus asmenis.

103

straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindai

Teismas skundą

(prašymą) palieka nenagrinėtą:

1) jeigu

suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms

nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima

pasinaudoti ta tvarka;

2) jeigu skundą

(prašymą) padavė neveiksnus asmuo;

3) jeigu skundą

(prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme

nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties

administracinio ginčo;

5) jeigu į

posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą

pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.

104

straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės

1.

Tais

atvejais, kada skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama

teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti

aplinkybes, išvardytas šio įstatymo 103 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose,

kliudančias nagrinėti bylą.

2.

Pašalinus

sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą,

suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu)

bendra tvarka.

3.

Dėl teismo

nutarties palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis

skundas.

PENKIOLIKTASIS

SKIRSNIS

TEISMO NUTARTIS

105

straipsnis. Nutarties priėmimas

1.

Pirmosios

instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės,

priima nutartis.

2.

Teismas priima

nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas pasirašo visi

posėdyje dalyvavę teisėjai.

3.

Išsprendęs

nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje,

neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio

protokolą.

4.

Priimtos

nutartys perskaitomos balsu.

106

straipsnis. Nutarties turinys

1.

Nutartyje

turi būti nurodoma:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo

pavadinimas, teismo sudėtis, taip pat teismo posėdžio sekretorius, jeigu

nutartis priimama žodinio proceso tvarka;

3) proceso

dalyviai ir ginčo dalykas;

4) klausimas,

kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai,

kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;

6) teismo

nutarimas;

7) nutarties

apskundimo tvarka ir terminas.

2.

Nutartyje,

kurią teismas priima neišeidamas į pasitarimų kambarį, turi būti duomenys,

išvardyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.

107

straipsnis. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims

Bylos šalims ir

tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį,

išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą

(prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam

teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas

nuo nutarties priėmimo dienos.

108

straipsnis. Atskirosios nutartys

1.

Jeigu

teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai,

institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar

kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus

pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms,

įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

2.

Apie priimtas

priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį.

100 straipsnis.

Bylos atnaujinimas

Byla atnaujinama

pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių

pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos atnaujinimo teismas ar teisėjas

rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio

įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles.

101 straipsnis.

Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas

nutraukia bylą:

1) jeigu byla

nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai;

2) jeigu yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo

atsisakymą nuo skundo (prašymo);

3) jeigu pareiškėjas

atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje

numatytus atvejus;

4) jeigu mirus

asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti

teisių;

5) jeigu

likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis

neleidžia perimti teisių;

6) jeigu

paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo

terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį

prašymą;

7) jeigu

pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos

nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

102 straipsnis.

Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

1.

Byla

nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo

teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas

turi kreiptis.

2.

Dėl teismo

nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

3.

Bylą

nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties

dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

4.

Teismas

išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus

atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per

kitus asmenis.

103 straipsnis.

Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindai

Teismas skundą

(prašymą) palieka nenagrinėtą:

1) jeigu

suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms

nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima

pasinaudoti ta tvarka;

2) jeigu skundą

(prašymą) padavė neveiksnus asmuo;

3) jeigu skundą

(prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme

nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties

administracinio ginčo;

5) jeigu į

posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą

pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.

104 straipsnis.

Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės

1.

Tais

atvejais, kada skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama

teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti

aplinkybes, išvardytas šio įstatymo 103 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose,

kliudančias nagrinėti bylą.

2.

Pašalinus

sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą,

suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu)

bendra tvarka.

3.

Dėl teismo

nutarties palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis

skundas.

PENKIOLIKTASIS

SKIRSNIS

TEISMO NUTARTIS

105 straipsnis.

Nutarties priėmimas

1.

Pirmosios

instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės,

priima nutartis.

2.

Teismas

priima nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas

pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.

3.

Išsprendęs

nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje,

neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio

protokolą.

4.

Priimtos

nutartys perskaitomos balsu.

106 straipsnis.

Nutarties turinys

1.

Nutartyje

turi būti nurodoma:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo

pavadinimas, teismo sudėtis, taip pat teismo posėdžio sekretorius, jeigu

nutartis priimama žodinio proceso tvarka;

3) proceso dalyviai

ir ginčo dalykas;

4) klausimas,

kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai,

kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;

6) teismo

nutarimas;

7) nutarties

apskundimo tvarka ir terminas.

2.

Nutartyje,

kurią teismas priima neišeidamas į pasitarimų kambarį, turi būti duomenys,

išvardyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.

107 straipsnis.

Nutarčių išsiuntimas proceso šalims

Bylos šalims ir

tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami

teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą)

nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui

nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo

nutarties priėmimo dienos.

108 straipsnis.

Atskirosios nutartys

1.

Jeigu

teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai,

institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar

kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus

pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms,

įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

2.

Apie priimtas

priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį.

109 straipsnis. Teismo veiksmai, kai nagrinėjant

administracinę bylą nustatomi

nusikalstamos

veikos požymiai

1.

Jeigu nagrinėdamas administracinę

bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos

veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos

aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą,

jeigu negalima jos išnagrinėti, kol bus išspręsta baudžiamoji byla.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1430,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)

II. ATSKIRŲ BYLŲ

KATEGORIJŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

ŠEŠIOLIKTASIS

SKIRSNIS

PAREIŠKIMAI

IŠTIRTI NORMINIŲ ADMINISTRACINIŲ

AKTŲ TEISĖTUMĄ

110 straipsnis. Abstraktus

prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą

1 dalies

redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:

1.

Su pareiškimu į administracinį teismą

prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka

įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo

kontrolieriai, vaiko

teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių

viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat

prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį

teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos,

politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro

pobūdžio akto teisėtumą.

1 dalies

redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:

1.

Su pareiškimu į administracinį teismą

prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka

įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo

kontrolieriai, vaiko

teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės

pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės

savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti

subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu

ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos,

politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą.

2.

Kad būtų

ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis

administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį

aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių

veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

3.

Prie

pareiškimo ištirti norminio administracinio ar kito bendro pobūdžio akto

teisėtumą turi būti pridėtos skundžiamo akto, taip pat įstatymo ar Vyriausybės

norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1386,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5758 (2007-12-29)

Nr.

XI-740,

2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2290 (2010-04-27)

111 straipsnis. Prašymas ištirti

norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su

individualia byla

1.

Prašyti

administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis)

atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama

konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi

išsprendžia prašymo priėmimo klausimą. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio

administracinio akto teisėtumą, jeigu:

1) prašymas nėra

susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla;

2) yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio

akto;

3) teismo

žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto;

4) prašymas

grindžiamas ne teisiniais motyvais.

3.

Kai nėra

pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats

administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų

būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo

individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas

priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais

atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis.

4.

Įsiteisėjus

administracinio teismo sprendimui, kuriuo išspręstas norminio administracinio

akto teisėtumo klausimas, atitinkamas administracinis teismas nutartimi

atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą ir sprendžia ją iš esmės.

115 straipsnis. Teismo sprendimas

dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto

teisėtumą

1.

Išnagrinėjęs

bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą,

administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) skundžiamą

norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo

panaikinimo atmesti;

2) skundžiamą

norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui

ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu.

2.

Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto

teisėtumo, grąžina atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą ir išsiunčia

priimto sprendimo nuorašą.

116 straipsnis. Norminio

administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės

1.

Norminis

administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali

būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies)

pripažinimo neteisėtu.

2.

Administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir

įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti,

jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti

taikomas nuo jo priėmimo dienos.

3.

Prireikus

administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio

administracinio akto (ar jo dalies) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo

dienos.

117

straipsnis. Teismo sprendimo skelbimas

1.

Administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo

dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas

„Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje,

kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti

nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas.

2.

Administracinio teismo sprendimo skelbimo išlaidas apmoka institucija, įstaiga,

tarnyba, įmonė, organizacija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo

pripažintas neteisėtu. Prireikus skelbimo išlaidos išieškomos remiantis teismo

nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo.

3.

Institucija,

įstaiga, tarnyba, įmonė ar organizacija, kurios norminis administracinis aktas

(ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu, pateikia atitinkamam administraciniam

teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas

administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.

SEPTYNIOLIKTASIS

SKIRSNIS

SKUNDAI DĖL

RINKIMŲ AR REFERENDUMO

ĮSTATYMŲ

PAŽEIDIMŲ

117 straipsnis.

Teismo sprendimo skelbimas

1.

Administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo

dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas

„Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje,

kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti

nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas.

2.

Administracinio teismo sprendimo skelbimo išlaidas apmoka institucija, įstaiga,

tarnyba, įmonė, organizacija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo

pripažintas neteisėtu. Prireikus skelbimo išlaidos išieškomos remiantis teismo

nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo.

3.

Institucija,

įstaiga, tarnyba, įmonė ar organizacija, kurios norminis administracinis aktas

(ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu, pateikia atitinkamam administraciniam

teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas

administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.

SEPTYNIOLIKTASIS

SKIRSNIS

SKUNDAI DĖL

RINKIMŲ AR REFERENDUMO

ĮSTATYMŲ

PAŽEIDIMŲ

118 straipsnis. Skundo dėl

rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atkūrimo

padavimas

1.

Rinkėjas,

politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas,

nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės

referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar

piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl

kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į

sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti

duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės

referendumo komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam

teismui per rinkimų arba Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

2.

Jeigu

kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas

perduoda skundą atitinkamai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui.

119 straipsnis.

Skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas

1.

Respublikos

Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip

pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose

nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimus.

2.

Skundai

paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

120

straipsnis. Skundo dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo išnagrinėjimo

terminai

ir tvarka

1.

Skundą dėl

rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo administracinis teismas išnagrinėja

per rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

2.

Skundą

administracinis teismas nagrinėja pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų

komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo

posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

120 straipsnis.

Skundo dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo išnagrinėjimo

terminai

ir tvarka

1.

Skundą dėl

rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo administracinis teismas išnagrinėja

per rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

2.

Skundą

administracinis teismas nagrinėja pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų

komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo

posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

121

straipsnis. Teismo sprendimas dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimų

1.

Administracinio teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar Referendumo

įstatymų pažeidimo įsiteisėja nuo paskelbimo.

2.

Priėmus

sprendimą, jo nuorašai nedelsiant nusiunčiami atitinkamai rinkimų komisijai ir

pareiškėjui.

AŠTUONIOLIKTASIS

SKIRSNIS

SKUNDAI DĖL

NUTARIMŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS

PAŽEIDIMŲ BYLOSE

122 straipsnis. Skundo dėl

nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylose padavimas

1.

Nutarimą

administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis

priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės

pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjęs asmuo. Jeigu įstatymai nenumato

kitaip, skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo

dienos.

2.

Skundas dėl

nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai paduodamas per

nutarimą priėmusį apylinkės teismą ar atitinkamai kitą valstybės instituciją

(jos pareigūną), priėmusią nutarimą byloje. Jie per tris dienas skundą kartu su

administracinio teisės pažeidimo byla išsiunčia atitinkamam teismui.

3.

Jeigu skundas

paduodamas tiesiogiai teismui, šis išreikalauja atitinkamą administracinio

teisės pažeidimo bylą iš teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinėjo tą bylą,

ir išsprendžia skundo priėmimo klausimą.

4.

Skundo

nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna

administracinio teisės pažeidimo bylą.

5.

Jeigu skundas

paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas

šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

123 straipsnis. Skundo dėl

nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

nagrinėjimas

1.

Parengus bylą

nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl

kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam

asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės

pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje

priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į

teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti

bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

2.

Nagrinėjant

skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bylos šalių

procesinė padėtis nesikeičia.

3.

Administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo

subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos

administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo

proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso

normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu.

124 straipsnis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skundo, kuriuo apskųstas nutarimas

administracinio teisės pažeidimo byloje

1.

Išnagrinėjęs

bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo

byloje, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti

nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2) panaikinti

nutarimą ir bylą nutraukti;

3) panaikinti

nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu

atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais

atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika

įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti

teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo

kvalifikavimą;

4) panaikinti

nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių

teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą

teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti

papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima

pats keisti veikos kvalifikavimo;

5) pakeisti

nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti

administracinės nuobaudos.

2.

Jeigu

pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija

(pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokios bylos, toks nutarimas

panaikinamas ir bylą išsprendžia pats teismas.

3.

Šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taip pat 2 dalyje numatytais atvejais

teismas priima nutarimą, o 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais –

motyvuotą nutartį.

4.

Teismų

nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinėti administracinio teisės

pažeidimo byla, įsiteisėja per dešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties

paskelbimo.

125

straipsnis. Teismo sprendimo išsiuntimas

Administracinio

teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui,

dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje,

nukentėjusiam asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai

(pareigūnui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui).

126

straipsnis. Nutarimo skirti administracines nuobaudas vykdymas

Nutarimo skirti

administracinę nuobaudą vykdymo tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų

kodeksas.

III SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS

APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

DEVYNIOLIKTASIS

SKIRSNIS

NEĮSITEISĖJUSIŲ

TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

127

straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas

1.

Apygardų

administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja

instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo

gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2.

Praleidus

terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas

skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas

praleistas dėl svarbios priežasties.

125 straipsnis.

Teismo sprendimo išsiuntimas

Administracinio

teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui,

dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje,

nukentėjusiam asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai

(pareigūnui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui).

126 straipsnis.

Nutarimo skirti administracines nuobaudas vykdymas

Nutarimo skirti

administracinę nuobaudą vykdymo tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų

kodeksas.

III SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS

APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

DEVYNIOLIKTASIS

SKIRSNIS

NEĮSITEISĖJUSIŲ

TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

127 straipsnis.

Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas

1.

Apygardų

administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja

instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo

gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2.

Praleidus

terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas

skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas

praleistas dėl svarbios priežasties.

128

straipsnis. Teismų nutarimų bylose dėl administracinių teisės pažeidimų

apskundimas

Apylinkių teismų

ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant

administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka

per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

129 straipsnis.

Apeliacinių skundų padavimo tvarka

Apeliaciniai

skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per

teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Gavęs skundą,

apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia

skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą

apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos

teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami.

130 straipsnis.

Apeliacinis skundas

1.

Apeliacinį skundą

gali paduoti visi proceso dalyviai.

2.

Apeliaciniame

skunde nurodoma:

1) teismo,

kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;

2) apelianto

pavadinimas ir adresas;

3) kitų proceso

dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai

ir adresai;

4) skundžiamas

sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

5) ginčijami

klausimai;

6) įstatymai ir

bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar

nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);

7) apelianto

prašymas (apeliacinio skundo dalykas);

8) įrodymai,

patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;

9) pridedamų

prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.

3.

Kartu su

apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu

apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas

žyminis mokestis. Apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi

būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų

egzempliorius teismo dokumentacijai.

4.

Apeliacinį

skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą.

Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar

institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas,

įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.

5.

Apeliaciniame

skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą

pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,

neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

131 straipsnis.

Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

1.

Asmenys,

turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto

apeliacinio skundo, paduodami rašytinį prašymą apeliacinės instancijos teismui.

Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu

prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis

mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo

prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto

sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.

2.

Jeigu

atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas

nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

3.

Jeigu asmuo

prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką

apeliacinį skundą.

132 straipsnis.

Apeliacinio skundo atsisakymas

1.

Apeliacinį

skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų.

Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas

prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir

apelianto pasirašomas.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų

asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo

atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.

3.

Apeliacinio

skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

DVIDEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BYLŲ

NAGRINĖJIMAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

133 straipsnis.

Apeliacinio proceso taisyklės

Apeliacinis

procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios

instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

134 straipsnis.

Apeliacinio skundo priėmimas

1.

Apeliacinio

skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau

kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai

skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai

išreikalaujama administracinė byla.

2.

Jeigu

apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų,

nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą

terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi

grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti

skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

3.

Apeliacinis

skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas

paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino

atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas;

2) skundą

paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3) skundą

paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.

4.

Dėl pirmosios

instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti

paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio

straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo,

nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu

skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

5.

Pirmosios

instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą su gautu

apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui.

6.

Kai

apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą

nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų

teisėjų kolegija.

7.

Jeigu šio

straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine

tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

135 straipsnis.

Pasirengimas nagrinėti bylą

1.

Teisėjas

pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.

2.

Apeliacinės

instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims

apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienų

raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į

apeliacinį skundą.

3.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir

laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo

nagrinėti bylą.

136 straipsnis.

Bylos nagrinėjimo ribos

1.

Teismas,

apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek

neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo

teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

2.

Teismo

nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

137 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas

rašytinio proceso tvarka

1.

Teisėjų

kolegija rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme

proceso dalyvių ir teismui neišeinant į posėdžių salę, gali išspręsti

apeliacinį skundą, jeigu:

1) pirmosios

instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį

priimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą

nutraukia ir priima nutartį dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo;

2) konstatuoja,

jog yra šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodyti pirmosios instancijos

teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

2.

Rašytinio

proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, taip pat

nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės

pažeidimų bylose.

3.

Nagrinėjant

apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas,

posėdžio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis išsiunčiama proceso

šalims.

4.

Apeliacinės

instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti ir tais

atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie

posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. Šios aplinkybės pažymimos

teismo posėdžio protokole. Jame taip pat įrašomas teismo sprendimas nagrinėti

bylą rašytinio proceso tvarka. Jį paskelbus teismas išeina į pasitarimų kambarį

priimti sprendimo.

138

straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės

1.

Bylos

nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas kolegijos

teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio

skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai,

jeigu jų yra pateikta.

2.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso proceso šalių bei

kitų proceso dalyvių paaiškinimų. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja

proceso dalyvius, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų

turinio.

3.

Jeigu teismas

pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios

instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus,

kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie

nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu

teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta

anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti

savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios

kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų.

5.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas, kuriame turi

atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.

6.

Protokolą

pasirašo kolegijos pirmininkas arba jo pavedimu teisėjas pranešėjas ir teismo

posėdžio sekretorius.

DVIDEŠIMT

PIRMASIS SKIRSNIS

APELIACINĖS

INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI

139

straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

1.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju po proceso dalyvių baigiamųjų kalbų teismas išeina į

pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties.

2.

Priėmęs sprendimą ar nutartį,

teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba teisėjas

pranešėjas perskaito sprendimo ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę

dalis ir trumpai žodžiu išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus.

3.

Visas teismo sprendimas ar nutartis

išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi.

4.

Išimtiniais

atvejais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjų kolegija,

nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip dešimties

dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą ir paskelbimą. Kol

rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas

bylas.

5.

Sprendimą ar

nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas

iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.

Straipsnio

pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr.

XI-496,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05)

140

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

1.

Apeliacinės

instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios

instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti

pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą

pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti

nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos

aplinkybės.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1,

3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – motyvuota teismo nutartis.

138 straipsnis.

Bylos nagrinėjimas iš esmės

1.

Bylos

nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas kolegijos

teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio

skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai,

jeigu jų yra pateikta.

2.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso proceso šalių bei

kitų proceso dalyvių paaiškinimų. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja

proceso dalyvius, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų

turinio.

3.

Jeigu teismas

pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios

instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus,

kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie

nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu

teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta

anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti

savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios

kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų.

5.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas, kuriame turi

atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.

6.

Protokolą

pasirašo kolegijos pirmininkas arba jo pavedimu teisėjas pranešėjas ir teismo

posėdžio sekretorius.

DVIDEŠIMT

PIRMASIS SKIRSNIS

APELIACINĖS

INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI

139 straipsnis.

Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

1.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju po proceso dalyvių baigiamųjų kalbų teismas išeina į

pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties.

2.

Priėmęs

sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos

pirmininkas arba teisėjas pranešėjas paskelbia sprendimo ar nutarties įžanginę

bei rezoliucinę dalis, trumpai išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus ir

praneša, kada bus surašytas visas sprendimas ar nutartis.

3.

Visas teismo

sprendimas ar nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma ne vėliau

kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo.

4.

Išimtiniais

atvejais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjų kolegija,

nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip

dešimties dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą ir

paskelbimą. Kol rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegijos teisėjai gali

nagrinėti kitas bylas.

5.

Sprendimą ar

nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas

iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.

140 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo teisės

1.

Apeliacinės

instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios

instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti

pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą

pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti

nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos

aplinkybės.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1,

3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – motyvuota teismo nutartis.

141

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo

sprendimą

ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš

naujo

arba priimti naują sprendimą

1.

Apeliacinės

instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti

bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

1) sprendimas

panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų;

2) bylos

aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;

3) pirmosios

instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima

naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.

142

straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius

procesinės

teisės

normas

1.

Procesinės

teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti

sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta

byla.

2.

Sprendimo

negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:

1) byla

išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar

išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkantiems teismams taisykles;

2) pirmosios

instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir

pareigų;

3) pirmosios

instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą

pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;

4) pirmosios

instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

5) sprendimas,

nutartis yra be motyvų;

6) byloje nėra

teismo posėdžio protokolo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio

proceso tvarka;

7) pirmosios

instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių,

kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks

asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;

8) nagrinėjant

bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės,

ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį

skundą.

143 straipsnis. Sprendimo

panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės

normas

Materialinės

teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą

panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas

pritaikė arba išaiškino.

144 straipsnis. Apeliacinės

instancijos teismo sprendimas dėl skundo administracinio

teisės pažeidimo byloje

1.

Apskųsti teismų

nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos vyriausiajame

administraciniame teisme nagrinėjami kolegialiai apeliacinio proceso tvarka.

Šiais atvejais tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.

2.

Bylos pagal

skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai

nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai nusprendus, konkreti

byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

3.

Išnagrinėjęs

bylą apeliacine tvarka dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje,

administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti

nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2) panaikinti

nutarimą ir bylą nutraukti;

3) panaikinti

nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo

nagrinėti teisme;

4) pakeisti

nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti

administracinės nuobaudos.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais teismas priima nutarimą, o 1,

3 ir 4 punktuose numatytais atvejais – motyvuotą nutartį.

146 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

1.

Apeliacinės

instancijos teismas šio įstatymo 108 straipsnio nustatytais atvejais gali

priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi

taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų

pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą.

2.

Apie priimtas

priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui atsakoma

per vieną mėnesį.

147 straipsnis.

Išnagrinėtos bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

1.

Apeliacinės

instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina

bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos

teismui.

2.

Pirmosios

instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės

instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas).

DVIDEŠIMT

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSKIRIEJI

SKUNDAI

148 straipsnis.

Apeliacinio proceso normų galiojimas

Atskiriesiems

skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą

apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

149 straipsnis.

Atskirųjų skundų padavimo tvarka

1.

Pirmosios

instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju

skundu apeliacinės instancijos teismui:

1) šio įstatymo

nustatytais atvejais;

2) kai teismo

nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

2.

Atskirieji

skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip

per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo.

3.

Jeigu

skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims

nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo

nutarties nuorašo įteikimo dienos.

150 straipsnis.

Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka

1.

Gavęs

atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po

jo gavimo:

1) sutikdamas su

atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio

įstatymo 101 ir 103 straipsniuose numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo

pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties

nuorašą bylos proceso dalyviams;

2) nesutikdamas

su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės

instancijos teismui.

2.

Teismas

atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių.

151 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės

instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti

pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;

2) pakeisti

pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies;

3) panaikinti

pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

4) panaikinti

pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo.

152 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Apeliacinės

instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo

priėmimo.

IV SKYRIUS

PROCESO

ATNAUJINIMAS

DVIDEŠIMT

TREČIASIS SKIRSNIS

PRAŠYMŲ DĖL

PROCESO ATNAUJINIMO PADAVIMAS

153 straipsnis.

Proceso atnaujinimo pagrindai

1.

Bylos,

užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali

būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

2.

Procesas gali

būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:

1) kai Europos

žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas

byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijai ir jos papildomiems protokolams;

2) naujai

paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos

pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai

melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba

daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas

sprendimas;

4) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar

jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią

bylą;

5) panaikinamas

kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo

pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį;

6) jeigu viena

iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal

įstatymą;

7) jeigu

sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar

pareigų;

8) sprendimas ar

nutartis yra be motyvų;

9) jeigu bylą

išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

10) jeigu

pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų

pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą,

nutarimą ar nutartį;

11) panaikinamas

kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;

12) kai būtina

užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

154 straipsnis.

Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą

1.

Prašymą

atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal

įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas,

nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip

pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis

interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi

interesai.

2.

Teikimą

atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apygardos administracinio teismo pirmininko

siūlymu.

155 straipsnis.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

1.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

3.

Jeigu byla,

kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine

tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, tai

sprendimui įsiteisėjus byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti

teikimą atnaujinti procesą.

156 straipsnis.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai

1.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai

jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra

proceso atnaujinimo pagrindas.

2.

Asmenims,

praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių

priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl

termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo

įsiteisėjimo dienos.

3.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties

įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

157 straipsnis.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys

1.

Prašyme dėl

proceso atnaujinimo nurodoma:

1) teismo,

kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas;

2) pareiškėjo

vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta

(buveinė);

3) sprendimą

(nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;

4) įsiteisėjusio

teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;

5) proceso

atnaujinimo motyvai;

6) aplinkybės,

kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;

7) subjekto

prašymo esmė;

8) prašymo

surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas.

2.

Prie prašymo

atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą

pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo,

nutarties) nuorašas.

3.

Kai prašymą

atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas

dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus.

DVIDEŠIMT

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRAŠYMŲ DĖL

PROCESO ATNAUJINIMO NAGRINĖJIMAS

158 straipsnis.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka

1.

Prašymą dėl

proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į

posėdį bylos proceso dalyvių.

2.

Nagrinėdamas

prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas

nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso

atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą

padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.

159 straipsnis.

Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą

1.

Tais

atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo

nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo

numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako

atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

2.

Jeigu

prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas

įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl

proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės.

Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties

vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar

nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.

160

straipsnis. Teismo, kuriam perduodama byla nagrinėti iš naujo, parinkimas

1.

Kolegijai

priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai

perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar

nutartis yra skundžiami.

2.

Tais

atvejais, kai skundžiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti

išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos

vyriausiajame administraciniame teisme.

3.

Skiriant bylą

nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas,

dėl kurio sprendimo, nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus

Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

161 straipsnis.

Procesinių normų taikymas

1.

Atnaujinus

procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo

proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar

nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.

2.

Jeigu

skundžiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant

bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta

apeliacinio proceso tvarka.

162 straipsnis.

Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo

1.

Kai

atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai

priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti

prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;

2) pakeisti

apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį;

3) panaikinti

apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar

nutartį.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3

punktuose numatytais atvejais – sprendimas, nutarimas ar nutartis.

3.

Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami

visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1137,

99.04.13, Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 5, 6, 7, 8, 9, 10, 30, 40,

44, 51, 56, 59, 60, 61, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1262,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.60-1955 (99.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1927,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2566 (00.10.11)

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo

redakcija

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.10.12)

113 straipsnis. Bendrosios kompetencijos

ar specializuoto teismo nutarties turinys

1.

Šio įstatymo

112 straipsnyje nurodytais atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuoto

teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį

priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;

3) nutartį

priėmusio teismo sudėtis, proceso dalyviai;

4) bylos esmė ir

kokiais teisės aktais bylos šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;

5) duomenys apie

ginčijamą aktą: kas jį priėmė, priėmimo data, visas akto pavadinimas;

6) kokiais

teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl

ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo;

7) teismo, kuris

kreipiasi, prašymas ir kokiam administraciniam teismui jis adresuojamas.

2.

Prie teismo

nutarties pridedama:

1) sustabdytoji

bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo byla;

2) ginčijamo

teisės akto viso teksto nuorašas (kopija);

3) įstatymo ar

Vyriausybės norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas aktas, kopija;

4) teismo

nutarties kopija administracinio teismo dokumentacijai.

114 straipsnis. Bylos dėl norminio administracinio

akto teisėtumo nagrinėjimas

1.

Bylos dėl

norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame

įstatyme nustatytas proceso taisykles.

2.

Šio įstatymo

137 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai bylą dėl norminio

administracinio akto teisėtumo nusprendžia pradėti pats administracinis teismas

ryšium su nagrinėjama individualia byla, byla dėl norminio administracinio akto

teisėtumo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

121 straipsnis. Teismo sprendimas dėl

rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimų

1.

Administracinio teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar Referendumo

įstatymų pažeidimo įsiteisėja nuo paskelbimo.

2.

Priėmus

sprendimą, jo nuorašai nedelsiant nusiunčiami atitinkamai rinkimų komisijai ir

pareiškėjui.

AŠTUONIOLIKTASIS

SKIRSNIS

SKUNDAI DĖL

NUTARIMŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS

PAŽEIDIMŲ BYLOSE

128 straipsnis. Teismų nutarimų bylose

dėl administracinių teisės pažeidimų apskundimas

Apylinkių teismų

ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant

administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka

per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

129

straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka

Apeliaciniai

skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per

teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Gavęs skundą,

apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia

skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą

apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos

teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami.

130

straipsnis. Apeliacinis skundas

1.

Apeliacinį

skundą gali paduoti visi proceso dalyviai.

2.

Apeliaciniame

skunde nurodoma:

1) teismo,

kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;

2) apelianto

pavadinimas ir adresas;

3) kitų proceso

dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai

ir adresai;

4) skundžiamas

sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

5) ginčijami

klausimai;

6) įstatymai ir

bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar

nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);

7) apelianto

prašymas (apeliacinio skundo dalykas);

8) įrodymai,

patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;

9) pridedamų

prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.

3.

Kartu su

apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu

apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas

žyminis mokestis. Apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi

būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų

egzempliorius teismo dokumentacijai.

4.

Apeliacinį

skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą.

Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar

institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas,

įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.

5.

Apeliaciniame

skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą

pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,

neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

131

straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

1.

Asmenys,

turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto

apeliacinio skundo, paduodami rašytinį prašymą apeliacinės instancijos teismui.

Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu

prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis

mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo

prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto

sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.

2.

Jeigu

atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas

nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

3.

Jeigu asmuo

prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką

apeliacinį skundą.

132

straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas

1.

Apeliacinį

skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų.

Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo,

pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio

protokolą ir apelianto pasirašomas.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų

asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo

atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.

3.

Apeliacinio

skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

DVIDEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BYLŲ

NAGRINĖJIMAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

133

straipsnis. Apeliacinio proceso taisyklės

Apeliacinis

procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios

instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

134

straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

1.

Apeliacinio

skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau

kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai

skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai

išreikalaujama administracinė byla.

2.

Jeigu apeliacinis

skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi

nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą

trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi

grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti

skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

3.

Apeliacinis

skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas

paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino

atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas;

2) skundą

paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3) skundą

paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.

4.

Dėl pirmosios

instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti

paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio

straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo,

nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu

skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

5.

Pirmosios

instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą su gautu

apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui.

6.

Kai

apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą

nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų

teisėjų kolegija.

7.

Jeigu šio

straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine

tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

135

straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

1.

Teisėjas

pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.

2.

Apeliacinės

instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims

apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienų

raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į

apeliacinį skundą.

3.

Žodinio bylos

nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir

laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo

nagrinėti bylą.

136

straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

1.

Teismas,

apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek

neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo

teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

2.

Teismo

nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

141 straipsnis. Apeliacinės instancijos

teismo teisė panaikinti apskųstą teismo

sprendimą

ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš

naujo

arba priimti naują sprendimą

1.

Apeliacinės

instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti

bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

1) sprendimas

panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų;

2) bylos

aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;

3) pirmosios

instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima

naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.

142 straipsnis. Sprendimo panaikinimas

pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės

teisės

normas

1.

Procesinės

teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti

sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta

byla.

2.

Sprendimo

negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:

1) byla

išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar

išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkantiems teismams taisykles;

2) pirmosios instancijos

teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

3) pirmosios

instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą

pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;

4) pirmosios

instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

5) sprendimas,

nutartis yra be motyvų;

6) byloje nėra

teismo posėdžio protokolo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio

proceso tvarka;

7) pirmosios

instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių,

kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks

asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;

8) nagrinėjant

bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos

taisyklės, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo

apeliacinį skundą.

145 straipsnis. Apeliacinės instancijos

teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties

įsiteisėjimas

Apeliacinės

instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną

ir kasacine tvarka neskundžiami.

146

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

1.

Apeliacinės

instancijos teismas šio įstatymo 108 straipsnio nustatytais atvejais gali

priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi

taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų

pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą.

2.

Apie priimtas

priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui atsakoma

per vieną mėnesį.

147

straipsnis. Išnagrinėtos bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

1.

Apeliacinės

instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina

bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos

teismui.

2.

Pirmosios

instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės

instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas).

DVIDEŠIMT

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSKIRIEJI

SKUNDAI

148

straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas

Atskiriesiems

skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą

apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

149

straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka

1.

Pirmosios

instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju

skundu apeliacinės instancijos teismui:

1) šio įstatymo

nustatytais atvejais;

2) kai teismo

nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

2.

Atskirieji

skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip

per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo.

3.

Jeigu

skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims

nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo

nutarties nuorašo įteikimo dienos.

150

straipsnis. Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka

1.

Gavęs

atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po

jo gavimo:

1) sutikdamas su

atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio

įstatymo 101 ir 103 straipsniuose numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo

pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties

nuorašą bylos proceso dalyviams;

2) nesutikdamas

su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu

apeliacinės instancijos teismui.

2.

Teismas

atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių.

151

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės

instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti

pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;

2) pakeisti

pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies;

3) panaikinti

pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

4) panaikinti

pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo.

152

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Apeliacinės

instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo

priėmimo.

IV SKYRIUS

PROCESO

ATNAUJINIMAS

DVIDEŠIMT

TREČIASIS SKIRSNIS

PRAŠYMŲ DĖL

PROCESO ATNAUJINIMO PADAVIMAS

153

straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

1.

Bylos,

užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali

būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

2.

Procesas gali

būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:

1) kai Europos

žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas

byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijai ir jos papildomiems protokolams;

2) naujai

paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos

pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai

melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba

daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas

sprendimas;

4) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar

jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią

bylą;

5) panaikinamas

kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo

pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį;

6) jeigu viena

iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal

įstatymą;

7) jeigu

sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar

pareigų;

8) sprendimas ar

nutartis yra be motyvų;

9) jeigu bylą

išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

10) jeigu

pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų

pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą,

nutarimą ar nutartį;

11) panaikinamas

kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;

12) kai būtina

užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

154

straipsnis. Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą

1.

Prašymą

atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal

įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas,

nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip

pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis

interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi

interesai.

2.

Teikimą

atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apygardos administracinio teismo

pirmininko siūlymu.

155

straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

1.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

3.

Jeigu byla,

kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine

tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, tai

sprendimui įsiteisėjus byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti

teikimą atnaujinti procesą.

156

straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai

1.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai

jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra

proceso atnaujinimo pagrindas.

2.

Asmenims,

praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių

priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl

termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo

įsiteisėjimo dienos.

3.

Prašymas dėl

proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties

įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

157

straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys

1.

Prašyme dėl

proceso atnaujinimo nurodoma:

1) teismo,

kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas;

2) pareiškėjo

vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta

(buveinė);

3) sprendimą

(nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;

4) įsiteisėjusio

teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;

5) proceso

atnaujinimo motyvai;

6) aplinkybės,

kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;

7) subjekto

prašymo esmė;

8) prašymo

surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas.

2.

Prie prašymo

atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą

pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties)

nuorašas.

3.

Kai prašymą

atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas

dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus.

DVIDEŠIMT

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRAŠYMŲ DĖL

PROCESO ATNAUJINIMO NAGRINĖJIMAS

158

straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka

1.

Prašymą dėl

proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į

posėdį bylos proceso dalyvių.

2.

Nagrinėdamas

prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas

nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso

atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą

padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.

159

straipsnis. Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą

1.

Tais

atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo

nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo

numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako

atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

2.

Jeigu

prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas

įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl

proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės.

Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties

vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar

nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.

160 straipsnis. Teismo, kuriam

perduodama byla nagrinėti iš naujo, parinkimas

1.

Kolegijai

priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai

perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar

nutartis yra skundžiami.

2.

Tais

atvejais, kai skundžiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti

išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos

vyriausiajame administraciniame teisme.

3.

Skiriant bylą

nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas,

dėl kurio sprendimo, nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus

Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

161

straipsnis. Procesinių normų taikymas

1.

Atnaujinus

procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo

proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar

nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.

2.

Jeigu

skundžiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant

bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta

apeliacinio proceso tvarka.

162

straipsnis. Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo

1.

Kai

atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai

priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti

prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;

2) pakeisti

apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį;

3) panaikinti

apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar

nutartį.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3

punktuose numatytais atvejais – sprendimas, nutarimas ar nutartis.

3.

Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami

visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1137,

1999.04.13, Žin., 1999, Nr.36-1067 (1999.04.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 5, 6, 7, 8, 9, 10, 30, 40,

44, 51, 56, 59, 60, 61, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1262,

1999.06.22, Žin., 1999, Nr.60-1955 (1999.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1927,

2000.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2566 (2000.10.11)

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo

redakcija

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-402, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

62-2219 (2001-07-18), įsigalioja nuo 2001-09-01

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-777,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1125 (2002-03-27)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 13, 21 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1430,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 16 IR 109 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

TEISMŲ

ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO,

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo

į Europos Sąjungą dienos.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2572,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 15, 18, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2, 3, 15, 18, 19, 20, 22, 33, 35, 40, 46 IR 88

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1386,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5758 (2007-12-29)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 16, 110 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-284,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3063 (2009-06-25)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-496,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 IR 139 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-740,

2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2290 (2010-04-27)

ADMINISTRACINIŲ

BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 110 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.


Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21,

Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3

DALIES (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2000 M.

RUGSĖJO 19 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306

STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.), 308 STRAIPSNIO (2006 M. BIRŽELIO 1 D.

RED.) 2 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALIŲ (2002 M.

KOVO 14 D. RED.), 377 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.) 9 DALIES (2002 M.

KOVO 14 D. RED.), 448 STRAIPSNIO 7 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 454

STRAIPSNIO 5, 6 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALIŲ

(2002 M. KOVO 14 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268

STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ

(2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 286 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D.

RED.), 288 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 289 STRAIPSNIO 2

DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 303 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO

28 D. RED.), 320 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 325

STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 358 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ

(2002 M. VASARIO 28 D. RED.) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI,

TAIP PAT DĖL PAREIŠKĖJO - SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO

24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120

STRAIPSNIO (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA) 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D.

REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR.

2067 "DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO", LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D. DEKRETAS NR. 128 "DĖL

APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMO" TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA,

KAD VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJAS KONSTANTAS RAMELIS SKIRIAMAS ŠIO TEISMO

CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKU, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-04-28)

autrap@lrs.lt

atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);

4) mokesčių,

kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo,

finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

5) tarnybinių

ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas,

turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų

vadovus);

6) Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos

santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7)

Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės

tarnautojais nutraukimo;

8) ginčų tarp

nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar

įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios

kompetencijos teismams;

9) rinkimų ir

Referendumo įstatymų pažeidimo;

10) nutarimo

administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;

11) viešųjų

įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo

administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo

srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai

priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius

veiksmus;

12) visuomeninių

organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų

priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

13) užsieniečių

skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio

leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

2.

Įstatymu

administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2572,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)

16

straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai

1.

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio

Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba

kitiems specializuotiems teismams.

2.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos

Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip

kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat

prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų,

susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu,

ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

3.

Bylas dėl

administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių

teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas

atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų

įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1430,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)

Nr. X-1386,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5758 (2007-12-29)

17

straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams

1.

Jeigu

sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo

kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai

turi būti nagrinėjami teisme.

2.

Jeigu yra

abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo,

ginčas nagrinėjamas teisme.

3.

Kai byloje

yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus

apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams

teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame

teisme.

4.

Kai byloje

atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų

teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal

aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo

subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus

nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.

18

straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

1.

Apygardos administracinis teismas yra

pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje,

kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar

savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo

15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose.

2.

Netaikant

išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis

teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių

administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių

administravimo subjektai, teisėtumo;

2) pagal

savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra

teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

3) pagal

Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų

pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir

Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų

ir organizacijų teises, teisėtumo;

4) dėl žalos,

atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir

savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų

veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271

straipsnis);

5) tarnybinius

ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas,

turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas

ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos

tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų

ginčų sprendimo tvarkos;

6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai

tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos

ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas),

išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo

institucija, įstaiga, tarnyba;

7) pagal skundus

dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų

bylose;

8) pagal skundus

dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos

sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume,

sąraše padarytų klaidų;

9) pagal prašymus

užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą.

3.

Apygardos

administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus

(prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o

įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne

teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2572,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)

Nr. X-1174,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)