Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas
Projektas XXXX XX XX Nr. –––––
Įstatymas skelbtas:
Žin., 1999, Nr. 13-308
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS
Į S T A T Y M A
S
1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1029
Vilnius
Nauja įstatymo
redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d:
Nr. VIII-1927, 2000.09.19, Žin.,
2000, Nr.85-2566 (2000.10.11)
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
PIRMASIS
SKIRSNIS
PAGRINDINĖS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių
santykių, nagrinėjimo tvarką.
Nagrinėdamas
bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat
Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo.
Atskirų
administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Viešasis
administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo
administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams
įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių
sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų
teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo
subjekto vidaus administravimas.
Vidaus administravimas –
veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas
funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad
jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
Administravimo subjektai –
subjektai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas.
Viešojo administravimo subjektas
– institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar
juridinis asmuo, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti
atlikti viešąjį administravimą.
Pastaba. Tarnautojų
(pareigūnų) skirstymą pagal jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus
nustato ir jų administracinį subjektiškumą apibrėžia valstybės tarnybą
reglamentuojantys ar kiti specialūs įstatymai.
Viešojo administravimo subjektų
sistema – sistema, susidedanti iš:
1) valstybinio administravimo subjektų;
2) savivaldybių administravimo subjektų;
3) kitų viešojo administravimo subjektų.
Valstybinio administravimo
subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybės
institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.
Valstybinio administravimo subjektai skirstomi į centrinius ir teritorinius.
Centriniai valstybinio
administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių
veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija.
Teritoriniai valstybinio
administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių
veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis.
Savivaldybių administravimo
subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybių
institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.
Kiti viešojo administravimo
subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės
įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), Viešojo administravimo
įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Kolegiali institucija –
institucija, kurioje sprendimus priima ne vien vadovas, o grupė asmenų balsų
dauguma.
Asmuo – fizinis asmuo ar
fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, asmuo, neturintis juridinio asmens
teisių.
Norminis teisės aktas –
įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio
taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.
Individualus teisės aktas –
vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais
požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Administracinis aktas –
vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės
aktas.
Administraciniai teisiniai
santykiai – įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti
visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą.
Administraciniai ginčai –
asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp
nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Prie administracinių
ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų
ginčai.
Mokestiniai ginčai – ginčai,
kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl
patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį
mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis,
taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti
(įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Tarnybiniai ginčai –
valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su
administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu
ir drausminio poveikio priemonių taikymu.
Skundas, prašymas –
kreipimosi į kompetentingą instituciją, kad būtų išspręstas administracinis
ginčas, formos. Su skundais į kompetentingą instituciją kreipiasi privatūs
asmenys, o su prašymais – valstybės ir savivaldybių institucijos, jų
atstovai, tarnautojai. Įstatymai gali numatyti ir kitas kreipimosi formas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-402, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2219 (2001-07-18)
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
Nr.
XI-284,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3063 (2009-06-25)
3
straipsnis. Ginčai dėl teisės
1.
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo
srityje.
Teismas
nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio
ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo
pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas
neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei
uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus
įgaliojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
4
straipsnis. Įstatymų taikymas nagrinėjant administracines bylas
Teismas
negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Jeigu yra
pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti
taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos
nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas
teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą,
teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais
atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba
Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje,
neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.
3.
Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos
Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais.
Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos
Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos
Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
4.
Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus,
galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo
sprendimo vykdymo metu.
Jeigu yra
prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus
specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų
teisenos įstatymo normomis.
Jeigu nėra
įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą,
reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, –
vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo
ir protingumo kriterijais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
5
straipsnis. Teisė kreiptis gynybos į teismą
Kiekvienas
suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas.
Atsisakymas
teisės kreiptis į teismą negalioja.
Teismas imasi
nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens
arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų
saugomas interesas, skundą ar prašymą;
2) pagal
įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų
asmenų teisių gynimo;
3) pagal
prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų
valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų
kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų
gynimo;
4) pagal vietos
savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių
viešojo administravimo srityje gynimo;
5) įstatymų
nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl
administracinių ginčų sprendimo.
3 straipsnis.
Ginčai dėl teisės
1.
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus
administravimo srityje.
Teismas
nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio
ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo
pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas
neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei
uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus
įgaliojimus.
4 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, buvusios 3, 4
ir 5 dalys laikomos atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis nuo Lietuvos Respublikos
įstojimo į Europos Sąjungą dienos:
3.
Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos
Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais.
Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos
Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos
Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
4.
Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus,
galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo
sprendimo vykdymo metu.
Jeigu yra
prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus
specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų
teisenos įstatymo normomis.
Jeigu nėra
įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį
panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais
įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo
kriterijais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
5
straipsnis. Teisė kreiptis gynybos į teismą
Kiekvienas
suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į
teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas.
Atsisakymas
teisės kreiptis į teismą negalioja.
Teismas imasi
nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens
arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų
saugomas interesas, skundą ar prašymą;
2) pagal
įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų
asmenų teisių gynimo;
3) pagal
prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų
valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų
kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų
gynimo;
4) pagal vietos
savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių
viešojo administravimo srityje gynimo;
5) įstatymų
nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl
administracinių ginčų sprendimo.
(Civilinio kodekso 485 straipsnis);
4) mokesčių,
kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo,
finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių
ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas,
turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų
vadovus);
6) Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos
santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7)
Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės
tarnautojais nutraukimo;
8) ginčų tarp
nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar
įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios
kompetencijos teismams;
9) rinkimų ir
Referendumo įstatymų pažeidimo;
10) nutarimo
administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;
11) viešųjų
įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo
administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo
srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai
priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
12) visuomeninių
organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų
priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;
13) užsieniečių
skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio
leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.
Įstatymu
administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2572,
2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)
16
straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
1.
Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio
Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba
kitiems specializuotiems teismams.
Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Bylas dėl
administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių
teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas
atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų
įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1430,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)
17
straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams
Jeigu
sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini
teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi
reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
Jeigu yra
abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo,
ginčas nagrinėjamas teisme.
Kai byloje
yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus
apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams
teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame
teisme.
Kai byloje
atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų
teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal
aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo
subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus
nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.
18
straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija
Apygardos administracinis teismas yra
pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15
straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio
administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas,
nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose.
Netaikant
išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis
teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių
administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo
subjektai, teisėtumo;
2) pagal
savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra
teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal
Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų
pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir
Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų
ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl turtinės
ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių
valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,
einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo
5 straipsnis.
Teisė kreiptis gynybos į teismą
Kiekvienas
suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į
teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas.
Atsisakymas
teisės kreiptis į teismą negalioja.
Teismas imasi
nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens
arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų
saugomas interesas, skundą ar prašymą;
2) pagal
įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų
asmenų teisių gynimo;
3) pagal
prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų
valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų
kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų
gynimo;
4) pagal vietos
savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių
viešojo administravimo srityje gynimo;
5) įstatymų
nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl
administracinių ginčų sprendimo.
6 straipsnis.
Teismai, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija
Teisingumą
administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe
įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir
pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
7
straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas
Vykdydami
teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų.
Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir
tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.
Valstybės
valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių
partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į
teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę.
Mitingai,
piketai ir kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, laikomi kišimusi
į teisėjo arba teismo veiklą ir yra draudžiami.
Kai kišamasi
į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi
reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas
1.
Administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Į teismo posėdžių salę
neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso
dalyviai arba liudytojai.
Teismo
posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui
apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės,
tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą
nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais
atvejais – ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai.
Bylų
nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal
įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.
9
straipsnis. Teismo proceso kalba
1.
Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių
kalba.
Dokumentai,
surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir
nustatyta tvarka patvirtinti.
Bylą
nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus,
kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas.
Asmenims,
nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
Už vertėjo paslaugas mokama iš valstybės biudžeto.
10
straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams
Teismas turi
išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl
procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims
įgyvendinti jų procesines teises.
11
straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme
Teismo
posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias
technines priemones.
Proceso šalys
savo procesinėms teisėms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui
užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą.
Kitiems
asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso
ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones.
Asmenims,
pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma
įstatymų numatyta atsakomybė.
12
straipsnis. Bylos medžiagos viešumas
Išnagrinėtos
administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo
išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti
suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę
šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar
pareiškimą palikti nenagrinėtą įsiteisėja.
Priimdamas
viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar
pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos
medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva
motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai
reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą,
informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas
pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar
komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis
skundas.
Norėdamas
susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos
prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą.
Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato Teisingumo
ministerija ir Lietuvos archyvų departamentas.
7 straipsnis.
Teisėjų ir teismų nepriklausomumas
Vykdydami
teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų.
Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir
tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.
Valstybės
valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių
partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į
teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą
atsakomybę.
Mitingai,
piketai ir kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme,
kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, laikomi kišimusi į teisėjo arba
teismo veiklą ir yra draudžiami.
Kai kišamasi
į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi
reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Bylų nagrinėjimo teisme viešumas
1.
Administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Į teismo posėdžių salę
neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra proceso
dalyviai arba liudytojai.
Teismo
posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui
apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės,
tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą
nutartį. Uždarame teismo posėdyje gali būti proceso dalyviai, o reikiamais
atvejais – ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai.
Bylų
nagrinėjimo teisme viešumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal
įstatymą skundai ar bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.
9 straipsnis.
Teismo proceso kalba
1.
Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių
kalba.
Dokumentai,
surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir
nustatyta tvarka patvirtinti.
Bylą
nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus,
kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas.
Asmenims,
nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
Už vertėjo paslaugas mokama iš valstybės biudžeto.
10 straipsnis.
Teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams
Teismas turi
išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl
procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims
įgyvendinti jų procesines teises.
11 straipsnis.
Techninių priemonių naudojimas teisme
Teismo
posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias
technines priemones.
Proceso šalys
savo procesinėms teisėms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui
užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą.
Kitiems
asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso
ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones.
Asmenims,
pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma
įstatymų numatyta atsakomybė.
12 straipsnis.
Bylos medžiagos viešumas
Išnagrinėtos
administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo
išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti
suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę
šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar
pareiškimą palikti nenagrinėtą įsiteisėja.
Priimdamas
viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar
pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos
medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva
motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai
reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą,
informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas
pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar
komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis
skundas.
Norėdamas
susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos
prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą.
Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato Teisingumo
ministerija ir Lietuvos archyvų departamentas.
13 straipsnis. Vienodos
teismų praktikos formavimas
Vienodą administracinių teismų
praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
2.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos
priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir
išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis,
kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl
norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius
įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai,
valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius
įstatymus ir kitus teisės aktus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų
taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus.
4.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažindamas su administracinių
teismų praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti šių teismų teisėjus
įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo bei taikymo klausimais.
Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis
Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina
administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir
teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių
institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų
aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje.
6 Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas leidžia biuletenį „Administracinių teismų praktika“.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-777,
2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1125 (2002-03-27)
Nr. IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
14
straipsnis. Teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas
Įsiteisėjęs
teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės
institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,
kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Sprendimo,
nutarimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės
kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl
kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
ADMINISTRACINIŲ
TEISMŲ KOMPETENCIJA
15
straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai
1.
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio
administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių
subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir
pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
2) savivaldybių
administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių
subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir
pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3)
žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų,
14 straipsnis.
Teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas
Įsiteisėjęs
teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės
institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,
kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Sprendimo,
nutarimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės
kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl
kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
ADMINISTRACINIŲ
TEISMŲ KOMPETENCIJA
15 straipsnis.
Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai
1.
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio
administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių
subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir
pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
2) savivaldybių
administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų
atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo
ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3) turtinės ir
neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai
neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei
jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo
16 straipsnis.
Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
1.
Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio
Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba
kitiems specializuotiems teismams.
2.
Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos
Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip
kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat
prokurorų, tardytojų, kvotėjų ir teismo antstolių procesinių veiksmų, susijusių
su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Bylas dėl
administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių
teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas
atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų
įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).
17 straipsnis.
Administracinių bylų priskyrimas teismams
Jeigu
sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini
teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi
reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
Jeigu yra
abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo,
ginčas nagrinėjamas teisme.
Kai byloje
yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus
apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams
teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame
teisme.
Kai byloje
atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje
jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo
administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai
yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla,
turi teisę pasirinkti pareiškėjas.
18 straipsnis.
Apygardos administracinio teismo kompetencija
Apygardos
administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms,
nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra
teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo
subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 11
ir 12 punktuose.
Netaikant
išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis
teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių
administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių
administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal Seimo
kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, kai atsakovai
yra teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai;
3) pagal
savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra
teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
4) pagal
Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų
pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir
Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų
ir organizacijų teises, teisėtumo;
5) dėl turtinės
ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių
valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,
einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo
19 straipsnis.
Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija
Be kompetencijos, nustatytos šio
įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji
instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar
atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių
administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo
subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1
dalies 12 punkte.
Netaikant
išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias
bylas:
1)
dėl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su
valstybės tarnautojais nutraukimo;
2) pagal
savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra
centriniai valstybinio administravimo subjektai;
3) dėl žalos, atsiradusios
dėl centrinių valstybinio administravimo
subjektų neteisėtų veiksmų,
20 straipsnis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas yra:
1) apeliacinė
instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios
instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų;
2) apeliacinė
instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias išnagrinėjo
apylinkių teismai;
3) vienintelė ir galutinė instancija
byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio
administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1
dalies 12 punkte nurodytoms byloms;
4) galutinė instancija byloms pagal
skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus
tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;
5) galutinė instancija administracinių
bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo
administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas,
kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų
praktiką taikant įstatymus.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų
priskirtas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
21 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo
sprendimas
Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio
teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali
teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.
Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prašymus ar
nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį
Teismą, administraciniai teismai – per Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą.
Specialios teisėjų kolegijos
posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų
dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko
balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-777,
2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1125 (2002-03-27)
TREČIASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS DĖL SKUNDŲ (PRAŠYMŲ)
22
straipsnis. Teisė paduoti skundą (prašymą)
Skundą
(prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar
veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo
administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo
administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų
teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Su skundu
(prašymu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 18
straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
Įstatymo
numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas
administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir
administraciniam teismui.
Kitais
atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių
ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
Skundas
(prašymas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2
dalies 8 punkte ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus ginčus. Jeigu
skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris
dienas teismui turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2572,
2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
23
straipsnis. Skundo (prašymo) forma ir turinys
Skundai
(prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui
paduodami raštu.
Skunde
(prašyme) turi būti nurodyta:
1) komisijos ar
teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo
vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta
(buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;
3) tarnautojo,
kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas),
pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė;
4) trečiųjų
suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu
žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);
5) konkretus
skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;
6) aplinkybės,
kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai,
liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
7) pareiškėjo
reikalavimas;
8) pridedamų
dokumentų sąrašas;
9) skundo
(prašymo) surašymo vieta ir data.
Skundą
(prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo
(prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis
atstovo įgaliojimus.
24
straipsnis. Skundo (prašymo) priedai
Prie skundo
(prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo
nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų
komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis
reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo
datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo
reikalavimus.
Išskyrus šio
įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti
pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo
žyminio mokesčio.
Skundo
(prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų
galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
IŠANKSTINIS
SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) NAGRINĖJIMAS NE TEISMO TVARKA
25
straipsnis. Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka
Prieš
kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti
individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų
nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Paduodant
skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti
šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-284,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3063 (2009-06-25)
26
straipsnis. Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo ir darbo tvarka
Jeigu
įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja
savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių
administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.
2.
Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato
atskiras įstatymas.
Mokesčių administravimo subjektų
sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų
klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta
tvarka. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato
mokesčių įstatymai.
Atskiroms
administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-402, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2219 (2001-07-18)
22 straipsnis.
Teisė paduoti skundą (prašymą)
Skundą
(prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio
akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo
administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo
administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų
teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Su skundu
(prašymu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 18
straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
Įstatymo
numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas
administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir
administraciniam teismui.
Kitais
atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių
ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
Skundas
(prašymas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2
dalies 9 punkte ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus ginčus. Jeigu
skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris
dienas teismui turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas.
23 straipsnis. Skundo
(prašymo) forma ir turinys
Skundai
(prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui
paduodami raštu.
Skunde
(prašyme) turi būti nurodyta:
1) komisijos ar
teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo
vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta
(buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;
3) tarnautojo,
kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas),
pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė;
4) trečiųjų
suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu
žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);
5) konkretus
skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;
6) aplinkybės,
kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai,
liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
7) pareiškėjo
reikalavimas;
8) pridedamų
dokumentų sąrašas;
9) skundo
(prašymo) surašymo vieta ir data.
Skundą
(prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo
(prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis
atstovo įgaliojimus.
24 straipsnis.
Skundo (prašymo) priedai
Prie skundo
(prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo
nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų
komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis
reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai
įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo
reikalavimus.
Išskyrus šio
įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti
pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo
žyminio mokesčio.
Skundo
(prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų
galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
IŠANKSTINIS
SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) NAGRINĖJIMAS NE TEISMO TVARKA
25 straipsnis.
Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka
Prieš
kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo
subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti,
o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio
ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Paduodant
skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti
šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.
26 straipsnis.
Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo ir darbo tvarka
Jeigu
įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja
savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių
administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.
2.
Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato
atskiras įstatymas.
Mokesčių
administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų
privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, gali būti
skundžiami pasirinktinai: Mokestinių ginčų komisijai arba tiesiogiai
administraciniam teismui. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne
teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai.
Atskiroms
administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas.
27 straipsnis. Savivaldybės ir
apskrities administracinių ginčų komisijų kompetencija
Asmens
skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių
administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės
visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Skundas
(prašymas) dėl apskrityje esančių teritorinių valstybinio administravimo
subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip
pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų
priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti
paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato
kitaip.
28
straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija
Skundas
(prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo
administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio
administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų
komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
29
straipsnis. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai
Savivaldybių,
apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų
komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio
2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat
ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų.
28 straipsnis.
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija
Skundas
(prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo
administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio
administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų
komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
29 straipsnis.
Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai
Savivaldybių,
apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų
komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio
2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat
ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų.
30 straipsnis. Skundų (prašymų)
padavimo administracinių ginčų komisijoms terminai
Skundas
(prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip
per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba
individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo)
veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo
dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.
Tais
atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina
priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du
mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas.
31
straipsnis. Skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai
1.
Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo
tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per
keturiolika dienų nuo skundo gavimo.
Prireikus
motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti
pratęstas dar keturiolikai dienų.
PENKTASIS
SKIRSNIS
PAGRINDINĖS
SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) PADAVIMO
ADMINISTRACINIAM
TEISMUI TAISYKLĖS
32 straipsnis. Skundo (prašymo)
padavimas administraciniam teismui dėl komisijos
sprendimo
Atitinkamos
administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą
ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis,
nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į
administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo
dienos.
Tais
atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo)
neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą
(prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du
mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.
Apskundus
administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
33 straipsnis. Kiti skundų (prašymų)
padavimo administraciniam teismui terminai
Jeigu
specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam
teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba
individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo
suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi
įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Jeigu viešojo administravimo
subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo
neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius
nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo
išsprendimo laikas.
Terminai
pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų
teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
34
straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
Pareiškėjo
prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali
atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios
priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies
1–7 punktuose.
Prašyme
atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami
praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti
terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).
3.
Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo
pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio
proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis
patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma
atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti
atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą
skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui.
Atnaujinęs
skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo
(prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš
esmės.
34 straipsnis.
Praleisto termino atnaujinimas
Pareiškėjo
prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali
atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios
priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies
1–7 punktuose.
Prašyme
atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami
praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti
terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).
3.
Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo
pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio
proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis
patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma
atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti
atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą
skundui paduoti, skundas grąžinamas pareiškėjui.
Atnaujinęs
skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo
(prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš
esmės.
35 straipsnis.
Skundo (prašymo) padavimas pagal institucijos buvimo vietą
Skundas (prašymas) paduodamas tam
administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo
subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
36
straipsnis. Seimo kontrolieriaus pareiškimas
Kai dėl piliečio
skundo pagal Seimo kontrolierių įstatymą į administracinį teismą kreipiasi
Seimo kontrolierius, jo pareiškimas turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio 1
ir 2 dalių, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
37
straipsnis. Skundo (prašymo) priėmimas
Gavus teisme
skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo
klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį.
Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių
reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per
teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas
nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti
skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
2.
Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi
atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu:
1) skundas
(prašymas) nenagrinėtinas teismų;
2) byla
nepriskirtina tam teismui;
3) pareiškėjas
nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
4) yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo
atsisakymą nuo skundo (prašymo);
5) teismo
žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu;
6) skundą
(prašymą) paduoda neveiksnus asmuo;
7) skundą
(prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;
8) praleistas
skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar
teismas atmeta tokį prašymą.
Nutartyje
atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo
nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla
nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti
skundą (prašymą). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį
mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo
sumokėtas. Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą
(prašymą) nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo
įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo
nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis
skundas. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui.
Jeigu skunde
(prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba
nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su
kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai
suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar
vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto,
veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas
nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti
skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos
proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas
asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia
teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
IŠLAIDOS,
SUSIJUSIOS SU BYLOS NAGRINĖJIMU
38
straipsnis. Žyminis mokestis
Išskyrus
įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose
priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis
mokestis.
39
straipsnis. Žyminio mokesčio dydis
1.
Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame
keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis,
nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.
Už apeliacinį
skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis.
40
straipsnis. Neapmokestinami skundai (prašymai)
Žyminiu
mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl:
1) viešojo
administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;
2) pensijų
skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
3) rinkimų ir
Referendumo įstatymų pažeidimų;
4) valstybės ir
savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais
santykiais;
5) mokesčių
administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į
biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų
kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;
6) valstybės ir
savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir
neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės
ar savivaldybių biudžetus;
7) prokurorų,
administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų
ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar
kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų,
įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;
8) Seimo
kontrolierių pareiškimų pagal Seimo kontrolierių įstatymą;
9) Vyriausybės
atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų aktų
bei tarnautojų neteisėtų veiksmų;
10)
administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo);
11)
žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų,
36 straipsnis.
Seimo kontrolieriaus pareiškimas
Kai dėl piliečio
skundo pagal Seimo kontrolierių įstatymą į administracinį teismą kreipiasi
Seimo kontrolierius, jo pareiškimas turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio 1
ir 2 dalių, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
37 straipsnis.
Skundo (prašymo) priėmimas
Gavus teisme
skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo
klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį.
Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių
reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per
teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas
nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti
skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
2.
Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi
atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu:
1) skundas
(prašymas) nenagrinėtinas teismų;
2) byla
nepriskirtina tam teismui;
3) pareiškėjas
nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
4) yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo
atsisakymą nuo skundo (prašymo);
5) teismo
žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu;
6) skundą
(prašymą) paduoda neveiksnus asmuo;
7) skundą
(prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;
8) praleistas
skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar
teismas atmeta tokį prašymą.
Nutartyje
atsisakyti priimti skundą (prašymą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo
nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla
nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti
skundą (prašymą). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį
mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo
sumokėtas. Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą
(prašymą) nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo
įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo
nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis
skundas. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui.
Jeigu skunde
(prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba
nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su
kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai
suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą
atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo
ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali
pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą
(prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso
šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo
(asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo
posėdžio parengiamojoje dalyje.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
IŠLAIDOS,
SUSIJUSIOS SU BYLOS NAGRINĖJIMU
38 straipsnis.
Žyminis mokestis
Išskyrus
įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose
priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis
mokestis.
39 straipsnis.
Žyminio mokesčio dydis
1.
Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame
keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis,
nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.
Už apeliacinį
skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis.
40 straipsnis.
Neapmokestinami skundai (prašymai)
Žyminiu
mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl:
1) viešojo
administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;
2) pensijų
skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
3) rinkimų ir
Referendumo įstatymų pažeidimų;
4) valstybės ir
savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais
santykiais;
5) mokesčių
administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į
biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų
kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;
6) valstybės ir
savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir
neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės
ar savivaldybių biudžetus;
7) prokurorų,
administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų
ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar
kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų,
įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;
8) Seimo
kontrolierių pareiškimų pagal Seimo kontrolierių įstatymą;
9) Vyriausybės
atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų aktų
bei tarnautojų neteisėtų veiksmų;
10)
administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo);
11) žalos,
padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai, valstybės ar vietos savivaldos
institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines
pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje,
41 straipsnis.
Atleidimas nuo žyminio mokesčio
Administracinis
teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės
padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti
motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.
42 straipsnis.
Žyminio mokesčio grąžinimas
Sumokėtas
žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:
1) kai sumokėta
daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą;
2) kai
pareiškėjas skundą (prašymą) atsiima;
3) kai
atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami
pareiškėjui;
4) bylą
nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos
kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos
ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
5) skundą
(prašymą) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms
nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima
šia tvarka pasinaudoti;
6) skundą
(prašymą) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą) pateikė neveiksnus asmuo
arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;
7) kai
atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą.
Žyminį
mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo
nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus
nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar
jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti
nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas
skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.
43 straipsnis.
Kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos
Prie išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:
1) sumos,
išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms;
2) išlaidos,
susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje.
Liudytojams,
specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų laikymui
ir išieškojimui kiekvienam teismui atidaroma speciali sąskaita banke pagal
teismo buvimo vietą.
Sumas,
išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms,
iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą.
Jeigu
nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir
ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas
sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis.
Nurodytos
sumos įmokamos į teismo specialią sąskaitą. Administracinis teismas,
atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali
visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų,
susijusių su bylos nagrinėjimu, įmokėjimo į teismo specialią sąskaitą. Prašymas
atleisti nuo tokių sumų įmokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas
atitinkamais įrodymais. Nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų įmokėjimo gali būti
atleidžiama ir nukentėjusioji šalis.
Sumas,
priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems
atlikus savo pareigas, iš teismo specialios sąskaitos, o vertėjams – iš tam
skirtų biudžeto lėšų.
Šalių
neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,
priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai
priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų
reikalavimų dydžiui.
44 straipsnis.
Proceso šalių išlaidų atlyginimas
Proceso
šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo
išlaidų atlyginimą.
Kai
sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti:
sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir
padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas;
gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko
procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus
gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Šio
straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo
išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad
atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Kai
sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti:
išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus;
kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas;
gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol
vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus
gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Kai
išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų
teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų
atlyginimą.
Proceso
šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai
ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas
Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
45 straipsnis.
Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
Dėl išlaidų
atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų
apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui
iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau
kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Iki bylos
nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl
išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės
bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja
paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Pirmosios
instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo
paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
TEISMO SUDĖTIS.
NUŠALINIMAI
46 straipsnis.
Administracinio teismo sudėtis
1.
Administraciniuose teismuose bylas, numatytas šio įstatymo 15 straipsnio 1
dalies 3, 5 ir 9 punktuose, išskyrus skundus dėl apylinkės teismo nutarimų administracinių
teisės pažeidimų bylose, nagrinėja vienas teisėjas, o kitas bylas – trijų
teisėjų kolegija. Kai kuriais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali būti
sudaroma teisėjų kolegija ir tokioms byloms nagrinėti, kurioms numatytas
vienasmenis nagrinėjimas.
Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu
gali būti sudaroma išplėstinė penkių ar septynių teisėjų kolegija arba byla gali
būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai.
Teisėjų
kolegijos sudėtį sudaro, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria
administracinio teismo pirmininkas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo pirmininkas.
Teisėjas,
dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą,
nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei
apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme. Ši taisyklė netaikoma, kai Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija arba byla
perduodama nagrinėti teismo plenarinei sesijai.
Bylas
posėdžiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisėjas
teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat
gali spręsti teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija.
47 straipsnis.
Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas
Teisėjas,
teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali
dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai
ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių,
kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.
Teisėjas
negali dalyvauti nagrinėjant bylą:
1) jeigu jis
pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas,
vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius;
2) jeigu jis yra
šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis;
3) jeigu jis
pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos
baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo
nešališkumu.
Šio
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti nušalinimo pagrindai taikomi taip
pat specialistui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.
Ekspertas, be to, negali dalyvauti nagrinėjant bylą:
1) jeigu jis
pagal tarnybą ar kitaip yra priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų
proceso dalyvių;
2) jeigu jis
darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tą administracinę bylą iškelti;
3) kai
paaiškėja, jog jis yra nekompetentingas.
Jeigu
specialistas, ekspertas, vertėjas ir teismo posėdžio sekretorius dalyvavo
pirmiau nagrinėjant tą bylą atitinkamai kaip specialistas, ekspertas, vertėjas,
teismo posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas juos nušalinti.
Esant šiame
straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjas, specialistas, ekspertas,
vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys
nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai.
Nušalinimas
turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės.
Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis
nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš
esmės.
Pareiškus
nušalinimą, teismas turi išklausyti proceso dalyvių nuomonės, taip pat asmens,
kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti.
Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar
teismas pasitarimų kambaryje.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ADMINISTRACINĖS
BYLOS PROCESO DALYVIAI
48 straipsnis.
Proceso šalys ir dalyviai
Ginčo
(administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas.
2.
Administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs
subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba,
tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti
asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti
įtakos).
3.
Administracinės bylos proceso dalyviais laikomi: proceso šalys ir jų atstovai,
taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai
asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais
pagrindais.
49 straipsnis.
Atstovavimas teisme
Proceso šalys
savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas
byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Valstybės
institucijos, įstaigos, tarnybos turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių
valstybės institucijų atstovų.
Atstovais
pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių,
organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir
kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis
įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus,
patvirtinančius jų pareigas. Teismui, kuris kreipėsi į administracinį teismą,
atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba teisėjų kolegijos pirmininkas).
Įgaliotais
atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba
advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo
orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi
būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu proceso
šalis yra nepilnametis ar neįgalus asmuo, jų interesams turi teisę atstovauti
jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).
50 straipsnis.
Atstovų įgaliojimai
Atstovai
pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos
atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai,
kuriuos numato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti
teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu.
Atstovo pagal
pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti
atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus:
1) bylos
perdavimą kitam teismui ar institucijai;
2) visišką ar
dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą;
3) skundo
(prašymo) reikalavimų pripažinimą;
4) skundo
(prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą;
5) teismo
sprendimo ar nutarties apskundimą;
6) įgaliojimų
perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą);
7) vykdomojo
rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti;
8) priteistų
pinigų gavimą.
Įgaliojimas
atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi
būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.
51 straipsnis.
Proceso dalyvių teisė susipažinti su byla. Kopijų darymas
Proceso
dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita
medžiaga ir teismo (teisėjo) leidimu, savo lėšomis daryti jų kopijas bei
išrašus.
Šalis arba
institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro
valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo
neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.
Už kiekvieną
bylos medžiagos vieno puslapio kopiją imamas teisingumo ministro nustatyto
dydžio užmokestis. Lėšos, gautos už bylos medžiagos kopijavimą, laikomos teismo
specialioje sąskaitoje ir panaudojamos kopijavimo technikai įsigyti, išlaikyti
bei kitoms raštvedybos išlaidoms apmokėti.
52 straipsnis.
Skundo (prašymo) atsisakymas
Pareiškėjas turi
teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti
skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet
kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
53 straipsnis.
Kitos proceso šalių teisės ir pareigos
Šalių
procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinių teisių ypatumus atskirų
kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai.
Proceso šalys
turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti
tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams,
specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir
samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir
samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo,
gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla,
nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis
kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis.
Procesinės
proceso šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms
išaiškinamos raštu, įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų
teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis
sąžiningai.
54 straipsnis.
Netinkamos šalies pakeitimas
Jei teismas,
nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam
priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę
pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu
pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti
asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
55 straipsnis.
Procesinis teisių perėmimas
Tais
atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis,
juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba
likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių
perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
Teisių
perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek,
kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių
perėmėjas.
56 straipsnis.
Prokuroro, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų,
organizacijų, tarnybų ir fizinių asmenų,
ginančių valstybės, savivaldybės ir
asmenų teises, procesinės teisės
Įstatymų
nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės
institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali
kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba
apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi
interesai.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos šalies procesines teises ir
pareigas. Minėtų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš
asmens, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas
pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas
gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo
atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba
pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
ĮRODYMAI
57
straipsnis. Įrodymai
Įrodymai
administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio
teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad
yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir
kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų
nėra.
Minėti
faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų
paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų
išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei
vaizdo įrodymais.
Faktiniai
duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti
įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta
tvarka.
Įrodymus
pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali
pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu
ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų
paaiškinimų.
Įstatymų
nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose
proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.
Jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat
teisingumo ir protingumo kriterijais.
58
straipsnis. Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai
Aplinkybių,
teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti.
Faktai,
nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje
byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose
dalyvauja tie patys asmenys.
Faktai, kurie
pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami.
Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka.
Įsiteisėjęs
teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam
administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų
administracinių teisinių pasekmių.
59
straipsnis. Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė
Jeigu
šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba
teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą
teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki
1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas.
Už žinomai
melagingų liudytojo parodymų, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados,
specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo
vertimą asmenys atsako Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų
kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas,
vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo.
60
straipsnis. Liudytojas
Šaukiamas
liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Teismui
nusprendus, liudytojas gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje.
Asmuo,
prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją
vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis
liudytojas gali patvirtinti.
Negali būti
šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:
1) atstovai
civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie
sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;
2) asmenys,
kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių
bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;
3) dvasininkai
apie aplinkybes, kurias sužinojo per tikinčiojo išpažintį.
61
straipsnis. Specialistas
Specialistas
kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia
specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti.
Specialisto
paaiškinimai surašomi atskirame dokumente jį pasirašant arba įrašomi į teismo
posėdžio protokolą. Pastaruoju atveju specialistas turi teisę susipažinti su
protokolo turiniu, pareikšti savo pastabas raštu jas pasirašant.
62
straipsnis. Ekspertas ir jo išvada
Jeigu
administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno,
technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba
paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai.
Klausimus,
kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas
proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas.
Eksperto
išvada pateikiama raštu ekspertizės akte. Jeigu byloje yra paskirti keli
ekspertai, tai bendrą išvadą pasirašo tie iš jų, kurie ją prieina.
Nesutinkantys su jais ekspertai savo išvadą surašo skyrium.
Eksperto
išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi
būti motyvuojamas.
63
straipsnis. Specialisto ir eksperto teisės
Jeigu tai
reikalinga paaiškinimams ar išvadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teisę
susipažinti su bylos medžiaga, būti teismui nagrinėjant bylą, užduoti proceso
šalims, liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą.
Specialistas
ir ekspertas turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, jeigu laiko,
kad pateiktoji medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad
jam pateiktas klausimas peržengia specialių jo žinių ribas.
64
straipsnis. Teisminiai pavedimai
Prireikus
surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda
atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra
užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės
teismui siunčia per Teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių nustatyta tvarka.
Nutartyje dėl
teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos
aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis
pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir
turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų.
Teisminis
pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Bylos proceso dalyviams pranešama apie
posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo.
Protokolai ir
visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam
bylą teismui.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
PROCESINIAI
TERMINAI
65
straipsnis. Procesiniai terminai
Procesiniai
veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai
procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo
paskirti terminai gali būti teismo pratęsti.
Pasiruošimas
administracinių bylų nagrinėjimui teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos.
Bylos
nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas
pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo
nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu
įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų.
Prireikus
motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti
pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui, o bylose dėl norminių
administracinių aktų teisėtumo – iki trijų mėnesių.
66
straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas
1.
Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data
arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju
atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.
Metais,
mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga
prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo
pradžia.
Metais
skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir
dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio
mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą
mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi
paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi
atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną.
Tais
atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos
diena laikoma po jos einanti darbo diena.
Procesinis
veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki
paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi
būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu
tarnybinio darbo pabaigos metu.
Jeigu
skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės
termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.
67
straipsnis. Procesinių terminų sustabdymas ir terminų praleidimo pasekmės
Visi
nepasibaigę procesiniai terminai sustabdomi sustabdžius bylą. Terminų
sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios
pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai
tęsiasi toliau.
Teisė atlikti
procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo
paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam
terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
II SKYRIUS
PROCESAS
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
I. BENDROJI
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
PASIRUOŠIMAS
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMUI
68
straipsnis. Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Teismo
pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus
išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus:
1) imasi
priemonių reikalavimui užtikrinti;
2) įpareigoja
pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl
keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;
3) išsiunčia
trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (prašymo) nuorašus ir
pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per
keturiolika dienų, raštu pateikti teismui atsiliepimą;
4) šalių prašymu
išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems
įrodymams gauti;
5) nusprendžia
dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;
6) atlieka kitus
veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą.
Nutartis, reikalingas
pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisėjas priima
nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas ekspertizės
skyrimo klausimas.
Teisėjo
reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi būti perduoti teismui ne vėliau kaip
per tris darbo dienas, jeigu teisėjas nenustato kito termino.
Laikydamas,
kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui skirti bylą
nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:
1) kolegijos sudėtis,
jos pirmininkas;
2) posėdžio
laikas ir vieta;
3) pavedimas
išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip pranešti apie
posėdį;
4) pavedimas
išsiųsti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo)
nuorašus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą
nagrinėti;
5) kiti
pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.
Šio
straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose numatytus veiksmus gali atlikti ir bylą
posėdžiui rengiantis teisėjas. Bylose, kurioms numatytas vienasmenis
nagrinėjimas, šio straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, išskyrus nurodytą 1
punkte, atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas.
69
straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas
Bylą
posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame
pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties
administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas
skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo
(neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos
sujungti į vieną bylą.
Kai byloje
yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali
išskirti į atskirą bylą (bylas).
70
straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui
Teismas
perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:
1) jeigu,
nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima;
2) kai
paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo
atitinkamiems teismams taisykles;
3) kai proceso
šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis
giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą).
Bylos
perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia atitinkamo teismo
teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.
Paaiškėjus,
kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas
nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.
Kiekvieną
bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas
teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami,
išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus.
71
straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Teismas arba
teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis
priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet
kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Reikalavimo
užtikrinimo priemonės gali būti:
1) uždraudimas
atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo
pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo
akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Prašymą dėl
reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą
dieną po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu
toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne
vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Dėl reikalavimo
užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo
tvarką ir būdą.
Dėl teismo
nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis
skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas
nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo.
Teismo
nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną
reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą
vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu skundas paduotas,
– priėmus nutartį atmesti skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos
teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Jeigu
pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, kaltiems asmenims
teismo nutartimi skiriama iki 1000 litų bauda.
72
straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą) reikalavimas
Teismo
pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o
reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato
terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į
skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje
pareiškėjų. Atsiliepime atsakovas nurodo, sutinka ar nesutinka su skundo
(prašymo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje.
Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškėjui
nusiunčiamas gautas iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas.
73
straipsnis. Teismo šaukimai ir pranešimai
Proceso
dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo
posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo
šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, specialistai, ekspertai ir
vertėjai.
Jeigu
įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti
įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos.
Asmeniui,
kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į oficialiai
deklaruotą jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę.
Administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Proceso dalyvių prašymu ir
lėšomis teismas gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti
spaudoje. Prireikus teismas tai daro savo iniciatyva. Teismui nutarus,
skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame (regioniniame) ar (ir) šalies
laikraštyje pagal šaukiamo asmens gyvenamąją vietą (buveinę) ne vėliau kaip
likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad
proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo
išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.
Atidėjus
bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie
tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams,
taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir
vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos
teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad
pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus.
Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per
kurjerius. Šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir
laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką
ir vietą.
74
straipsnis. Šaukimo turinys
Šaukime
nurodoma:
1) adresato
pavadinimas arba asmens vardas, pavardė, adresas;
2) teismo
pavadinimas ir tikslus adresas;
3) teismo
posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;
4) bylos,
kurioje dalyvauti adresatas šaukiamas, pavadinimas;
5) šaukiamojo
procesinė padėtis;
6) kad proceso
dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje įrodymus;
7) kad asmuo,
priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo atsiradus galimybei
įteikti jį adresatui;
8) neatvykimo
pasekmės (šio įstatymo 59, 78, 84 ir 103 straipsniai).
Po šaukimo
teksto raštu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos.
Šaukimo įteikimas reiškia, kad atitinkamai proceso šaliai yra išaiškintos jos
procesinės teisės.
75
straipsnis. Šaukimų pristatymas ir įteikimas
Šaukimai
pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame
šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje
adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.
Jeigu proceso
dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam
asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam
teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją
dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.
Proceso
šalims suinteresuotos šalies prašymu ir jos lėšomis gali būti pranešama arba
tie asmenys gali būti šaukiami ir telefonograma ar telegrama. Jos jiems
įteikiamos pasirašytinai. Šaukimas taip pat gali būti siunčiamas ir
faksimiliniu laišku. Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo esant galimybei
nedelsdamas įteikti jį adresatui.
Šaukimas
asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei,
įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą
asmuo pasirašo.
Jeigu
pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda
asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas
įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o
jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo
pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą
asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę,
taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo
privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.
Šaukimo
atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą
grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma,
teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu,
kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų
eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).
76
straipsnis. Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės
Adresatui
atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai pažymi šaukime,
ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Žymą, kad adresatas atsisakė priimti
šaukimą, ir atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo.
Adresato
atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.
77
straipsnis. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu
Proceso
dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą
bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu
teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar
į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų
pakeitęs savo buveinę.
Už
įpareigojimo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu
nevykdymą, jeigu dėl nepranešimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teismas turi
teisę proceso dalyviams ir atstovams skirti baudą iki 200 litų.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BYLOS
NAGRINĖJIMAS TEISME
78
straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti
Byla
administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie
posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai
paskelbta spaudoje.
Bylose dėl
rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų,
kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso
šalims gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios.
Bylos šalių
ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį
tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
79
straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas
Pirmosios
instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus:
išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų
paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti
daiktinius įrodymus.
Pirmosios
instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų
sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas,
byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai
iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.
Bylos
nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui skiriamą laiką.
Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas,
tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.
Jeigu bylos
nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas
nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu
proceso šalims apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta.
Tais
atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie
posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka,
pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso
tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos
tvarkos.
80
straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Teismas
nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar
proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos,
arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.
Teismas,
atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai
pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims.
Kai bylos
nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas
nutartyje nustato jų pateikimo terminą.
Atidėdamas
bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems
proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta.
81
straipsnis. Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas
Nagrinėdami
administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus,
nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas
ištirti.
82
straipsnis. Teismo posėdžio tvarka
Teismui
įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas
eina, prašom stoti“. Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio
pirmininko kvietimu sėda į savo vietas. Visi proceso dalyviai į teismą
kreipiasi ir parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami.
Teismo posėdį
pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama.
Teismo
posėdžio sekretorius praneša, kas atvyko į teismo posėdį. Teismas nustato
atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei kas nors
iš šalių (jų atstovų) neatvyksta, teismo posėdžio sekretorius informuoja, ar
jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas
nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą.
Teismo
posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra teismo posėdžių
sekretorius, kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso
dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises
ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau.
Jeigu teismo
posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas
išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai
melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo,
specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Teismas taip pat
išsprendžia šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki
apklausos atvykę liudytojai.
Bylos
nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo
dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis
suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam
asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau
teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų,
jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Šalims (jų atstovams) gali būti užduodami
klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos šalys (jų
atstovai). Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų
parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai
įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. Prieš liudytojui duodant parodymus,
posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę ir įspėja jį dėl atsakomybės už
atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš
liudytojo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas ir pridedamas prie
posėdžio protokolo. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami
nauji šalių prašymai.
Teisminiai
ginčai susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo
suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais
galutiniais skundo (prašymo) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo
trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš
šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios šalys (jų
atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise.
Jeigu
teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas
gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai
ginčai vyksta ta pačia tvarka.
Po teisminių
ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo,
nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių
salėje.
83
straipsnis. Teismo posėdžio protokolas
Kiekviename
administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka,
rašomas protokolas.
Protokole
nurodoma:
1) teismo
posėdžio data ir vieta;
2) teismo
posėdžio pradžios ir pabaigos laikas;
3) nagrinėjančio
bylą teismo pavadinimas ir sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, administracinėje
byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ar šie asmenys atvyko, o jei kas nors
neatvyko, – ar buvo jiems tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką;
4) ginčo
dalykas;
5) kad proceso
dalyviams išaiškintos jų teisės ir pareigos;
6) bylos proceso
dalyvių prašymai ir pareiškimai;
7) posėdžio
pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neišeinant į pasitarimų
kambarį;
8) kad teisėjas
pranešėjas padarė pranešimą apie bylą;
9) kas iš
proceso dalyvių kalbėjo teismo posėdyje;
10) teismo posėdyje
naujai pateikti įrodymai (šalių, kitų proceso dalyvių paaiškinimai ir
parodymai, kiti šio įstatymo 57 straipsnyje išvardyti įrodymai), jeigu jie
nebuvo pateikti ar surinkti ruošiantis nagrinėjimui teisme;
11) teismo
posėdžio metu ištirti rašytiniai, daiktiniai ir kiti įrodymai ir šalių
pareiškimai dėl jų;
12) trumpas
teisminių ginčų ir replikų turinys;
13) kad priimtas
sprendimas, nutarimas ar nutartis yra perskaityti ir išaiškinta apskundimo
tvarka bei terminai.
Jeigu šio
įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dokumentas buvo verčiamas į
lietuvių kalbą teismo posėdyje, toks vertimas užrašomas posėdžio protokole ir
vertėjo pasirašomas.
Protokolas
turi būti baigtas rašyti ir posėdžio pirmininko arba jo pavedimu teisėjo
pranešėjo bei teismo posėdžio sekretoriaus pasirašytas (nurodant pasirašymo
datą) ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos.
Šalys turi
teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo
pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabų raštu dėl protokolo.
Pastabas dėl
protokolo išnagrinėja bylą nagrinėjęs teisėjas arba teisėjų kolegijos
pirmininkas. Jeigu jie su pastabomis sutinka, tai jas patvirtina ir nurodo
pridėti prie protokolo. Jeigu bylą nagrinėjęs teisėjas nesutinka su pateiktomis
pastabomis, tai jas atmeta ir priima motyvuotą nutartį. Jeigu su pastabomis
nesutinka teisėjų kolegijos pirmininkas, sutikimo ar nesutikimo su jomis
klausimą priimdama nutartį išsprendžia bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, o kai
ta pati kolegija negali susirinkti, – klausimas išsprendžiamas dalyvaujant
daugumai bylą nagrinėjusios kolegijos narių. Pastabos dėl protokolo turi būti
išnagrinėjamos per tris dienas nuo jų gavimo teisme dienos paprastai rašytinio
proceso tvarka. Visais atvejais pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.
Gali būti
rašomas ir ne teismo posėdyje atliekamo atskiro procesinio veiksmo protokolas.
57 straipsnis.
Įrodymai
Įrodymai
administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio
teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad
yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir
kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų
nėra.
Minėti
faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų
paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų
išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei
vaizdo įrodymais.
Faktiniai
duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti
įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta
tvarka.
Įrodymus
pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali
pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu
ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų
paaiškinimų.
Įstatymų
nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose
proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.
Jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat
teisingumo ir protingumo kriterijais.
58 straipsnis.
Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai
Aplinkybių,
teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti.
Faktai,
nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje
byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose
dalyvauja tie patys asmenys.
Faktai, kurie
pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami.
Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka.
Įsiteisėjęs
teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam
administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų
administracinių teisinių pasekmių.
59 straipsnis.
Šaukiamų į teismą asmenų atsakomybė
Jeigu
šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba
teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą
teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki
1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas.
Už žinomai
melagingų liudytojo parodymų, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados,
specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo
vertimą asmenys atsako Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų
kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas,
vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo.
60 straipsnis.
Liudytojas
Šaukiamas
liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Teismui
nusprendus, liudytojas gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje.
Asmuo,
prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją
vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis
liudytojas gali patvirtinti.
Negali būti
šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:
1) atstovai
civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie
sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;
2) asmenys,
kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių
bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;
3) dvasininkai
apie aplinkybes, kurias sužinojo per tikinčiojo išpažintį.
61 straipsnis.
Specialistas
Specialistas
kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia
specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti.
Specialisto
paaiškinimai surašomi atskirame dokumente jį pasirašant arba įrašomi į teismo
posėdžio protokolą. Pastaruoju atveju specialistas turi teisę susipažinti su
protokolo turiniu, pareikšti savo pastabas raštu jas pasirašant.
62 straipsnis.
Ekspertas ir jo išvada
Jeigu
administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno,
technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba
paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai.
Klausimus,
kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas
proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas.
Eksperto
išvada pateikiama raštu ekspertizės akte. Jeigu byloje yra paskirti keli
ekspertai, tai bendrą išvadą pasirašo tie iš jų, kurie ją prieina.
Nesutinkantys su jais ekspertai savo išvadą surašo skyrium.
Eksperto
išvada teismui neprivaloma. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi
būti motyvuojamas.
63 straipsnis.
Specialisto ir eksperto teisės
Jeigu tai
reikalinga paaiškinimams ar išvadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teisę
susipažinti su bylos medžiaga, būti teismui nagrinėjant bylą, užduoti proceso
šalims, liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą.
Specialistas
ir ekspertas turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, jeigu laiko,
kad pateiktoji medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad
jam pateiktas klausimas peržengia specialių jo žinių ribas.
64 straipsnis.
Teisminiai pavedimai
Prireikus
surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda
atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra
užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės
teismui siunčia per Teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių nustatyta tvarka.
Nutartyje dėl
teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės,
kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą
teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti
įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų.
Teisminis
pavedimas įvykdomas teismo posėdyje. Bylos proceso dalyviams pranešama apie
posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimo.
Protokolai ir
visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga nedelsiant pasiunčiama nagrinėjančiam
bylą teismui.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
PROCESINIAI
TERMINAI
65 straipsnis.
Procesiniai terminai
Procesiniai
veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai
procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo
paskirti terminai gali būti teismo pratęsti.
Pasiruošimas
administracinių bylų nagrinėjimui teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos.
Bylos
nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas
pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo
nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu
įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų.
Prireikus
motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti
pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui, o bylose dėl norminių
administracinių aktų teisėtumo – iki trijų mėnesių.
31 straipsnis.
Skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai
1.
Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo
tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per
keturiolika dienų nuo skundo gavimo.
Prireikus
motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti
pratęstas dar keturiolikai dienų.
PENKTASIS
SKIRSNIS
PAGRINDINĖS
SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) PADAVIMO
ADMINISTRACINIAM
TEISMUI TAISYKLĖS
66 straipsnis.
Procesinių terminų skaičiavimas
1.
Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data
arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju
atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.
Metais,
mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga
prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo
pradžia.
Metais
skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir
dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio
mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą
mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi
paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi
atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną.
Tais
atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos
diena laikoma po jos einanti darbo diena.
Procesinis
veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki
paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi
būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu
tarnybinio darbo pabaigos metu.
Jeigu
skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės
termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.
67 straipsnis.
Procesinių terminų sustabdymas ir terminų praleidimo pasekmės
Visi
nepasibaigę procesiniai terminai sustabdomi sustabdžius bylą. Terminų
sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios
pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai
tęsiasi toliau.
Teisė atlikti
procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo
paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam
terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
II SKYRIUS
PROCESAS
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
I. BENDROJI
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
PASIRUOŠIMAS
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMUI
68 straipsnis.
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Teismo
pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus
išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus:
1) imasi
priemonių reikalavimui užtikrinti;
2) įpareigoja
pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl
keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą;
3) išsiunčia
trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (prašymo) nuorašus ir
pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per
keturiolika dienų, raštu pateikti teismui atsiliepimą;
4) šalių prašymu
išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems
įrodymams gauti;
5) nusprendžia
dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;
6) atlieka kitus
veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą.
Nutartis,
reikalingas pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, teismo pirmininkas ar
teisėjas priima nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai
sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas.
Teisėjo
reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi būti perduoti teismui ne vėliau kaip
per tris darbo dienas, jeigu teisėjas nenustato kito termino.
Laikydamas,
kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui skirti bylą
nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:
1) kolegijos
sudėtis, jos pirmininkas;
2) posėdžio
laikas ir vieta;
3) pavedimas
išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip pranešti apie
posėdį;
4) pavedimas
išsiųsti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo)
nuorašus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą
nagrinėti;
5) kiti
pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.
Šio
straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose numatytus veiksmus gali atlikti ir bylą
posėdžiui rengiantis teisėjas. Bylose, kurioms numatytas vienasmenis
nagrinėjimas, šio straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, išskyrus nurodytą 1
punkte, atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas.
69 straipsnis.
Bylų sujungimas ir išskyrimas
Bylą
posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame
pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties
administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas
skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo
(neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos
sujungti į vieną bylą.
Kai byloje
yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali
išskirti į atskirą bylą (bylas).
70 straipsnis.
Bylos perdavimas kitam teismui
Teismas
perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:
1) jeigu,
nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima;
2) kai
paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo
atitinkamiems teismams taisykles;
3) kai proceso
šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis
giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą).
Bylos perdavimo
iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia atitinkamo teismo teisėjų
kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.
Paaiškėjus,
kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas
nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.
Kiekvieną
bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas
teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami,
išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus.
71 straipsnis.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės
Teismas arba
teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis
priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje
proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Reikalavimo
užtikrinimo priemonės gali būti:
1) uždraudimas
atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo
pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo
akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Prašymą dėl
reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą
dieną po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu
toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne
vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Dėl reikalavimo
užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo
tvarką ir būdą.
Dėl teismo
nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis
skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas
nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo.
Teismo
nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną
reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą
vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu skundas paduotas,
– priėmus nutartį atmesti skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos
teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Jeigu
pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, kaltiems asmenims
teismo nutartimi skiriama iki 1000 litų bauda.
72 straipsnis.
Atsiliepimo į skundą (prašymą) reikalavimas
Teismo
pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o
reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato
terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į
skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje
pareiškėjų. Atsiliepime atsakovas nurodo, sutinka ar nesutinka su skundo
(prašymo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje.
Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškėjui nusiunčiamas
gautas iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas.
73 straipsnis.
Teismo šaukimai ir pranešimai
Proceso
dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo
posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo
šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, specialistai, ekspertai ir
vertėjai.
Jeigu
įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti
įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos.
Asmeniui,
kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į oficialiai
deklaruotą jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę.
Administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Proceso dalyvių prašymu ir
lėšomis teismas gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti
spaudoje. Prireikus teismas tai daro savo iniciatyva. Teismui nutarus,
skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame (regioniniame) ar (ir) šalies
laikraštyje pagal šaukiamo asmens gyvenamąją vietą (buveinę) ne vėliau kaip
likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad
proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo
išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.
Atidėjus
bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie
tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams,
taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir
vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos
teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad
pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus.
Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per
kurjerius. Šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir
laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką
ir vietą.
74 straipsnis.
Šaukimo turinys
Šaukime
nurodoma:
1) adresato
pavadinimas arba asmens vardas, pavardė, adresas;
2) teismo
pavadinimas ir tikslus adresas;
3) teismo
posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;
4) bylos,
kurioje dalyvauti adresatas šaukiamas, pavadinimas;
5) šaukiamojo
procesinė padėtis;
6) kad proceso
dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje įrodymus;
7) kad asmuo,
priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo atsiradus galimybei
įteikti jį adresatui;
8) neatvykimo
pasekmės (šio įstatymo 59, 78, 84 ir 103 straipsniai).
Po šaukimo
teksto raštu nurodomos proceso šalių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos.
Šaukimo įteikimas reiškia, kad atitinkamai proceso šaliai yra išaiškintos jos
procesinės teisės.
75 straipsnis.
Šaukimų pristatymas ir įteikimas
Šaukimai
pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas
įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje,
kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.
Jeigu proceso
dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam
asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam
teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją
dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.
Proceso šalims
suinteresuotos šalies prašymu ir jos lėšomis gali būti pranešama arba tie
asmenys gali būti šaukiami ir telefonograma ar telegrama. Jos jiems įteikiamos
pasirašytinai. Šaukimas taip pat gali būti siunčiamas ir faksimiliniu laišku.
Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo esant galimybei nedelsdamas įteikti
jį adresatui.
Šaukimas
asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei,
įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą
asmuo pasirašo.
Jeigu
pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda
asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas
įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o
jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo
pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą
asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę,
taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo
privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.
Šaukimo
atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą
grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma,
teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu,
kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų
eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).
76 straipsnis.
Atsisakymo priimti šaukimą pasekmės
Adresatui
atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai pažymi šaukime,
ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Žymą, kad adresatas atsisakė priimti
šaukimą, ir atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo.
Adresato atsisakymas
priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.
77 straipsnis.
Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu
Proceso
dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą
bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu
teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar
į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų
pakeitęs savo buveinę.
Už
įpareigojimo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu
nevykdymą, jeigu dėl nepranešimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teismas turi
teisę proceso dalyviams ir atstovams skirti baudą iki 200 litų.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BYLOS
NAGRINĖJIMAS TEISME
78 straipsnis.
Sąlygos teismo posėdžiui pradėti
Byla
administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie
posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai
paskelbta spaudoje.
Bylose dėl
rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų,
kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso
šalims gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios.
Bylos šalių
ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį
tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
79 straipsnis.
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas
Pirmosios
instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti
proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir
ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius
įrodymus.
Pirmosios
instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų
sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų
pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme
apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.
Bylos
nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui skiriamą laiką.
Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas,
tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.
Jeigu bylos
nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas
nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu
proceso šalims apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta.
Tais
atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie
posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka,
pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso
tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos
tvarkos.
80 straipsnis.
Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Teismas
nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar
proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos,
arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.
Teismas,
atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai
pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims.
Kai bylos
nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas
nutartyje nustato jų pateikimo terminą.
Atidėdamas
bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems
proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta.
81 straipsnis.
Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas
Nagrinėdami
administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus,
nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas
ištirti.
82 straipsnis.
Teismo posėdžio tvarka
Teismui
įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas
eina, prašom stoti“. Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio
pirmininko kvietimu sėda į savo vietas. Visi proceso dalyviai į teismą
kreipiasi ir parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami.
Teismo posėdį
pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama.
Teismo
posėdžio sekretorius praneša, kas atvyko į teismo posėdį. Teismas nustato
atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei kas nors
iš šalių (jų atstovų) neatvyksta, teismo posėdžio sekretorius informuoja, ar
jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas
nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą.
Teismo
posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra teismo posėdžių
sekretorius, kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso
dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises
ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau.
Jeigu teismo
posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas
išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai
melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo,
specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Teismas taip pat išsprendžia
šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę
liudytojai.
Bylos
nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo
dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis
suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam
suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė
neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių
ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Šalims (jų atstovams) gali
būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to –
kitos šalys (jų atstovai). Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai:
išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados,
apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. Prieš
liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę
ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai
melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas
ir pridedamas prie posėdžio protokolo. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš
esmės, išsprendžiami nauji šalių prašymai.
Teisminiai
ginčai susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo
suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais
galutiniais skundo (prašymo) reikalavimas ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo
trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš
šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios šalys
(jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise.
Jeigu
teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas
gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai
ginčai vyksta ta pačia tvarka.
Po teisminių
ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo,
nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių
salėje.
83 straipsnis.
Teismo posėdžio protokolas
Kiekviename
administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka,
rašomas protokolas.
Protokole
nurodoma:
1) teismo
posėdžio data ir vieta;
2) teismo
posėdžio pradžios ir pabaigos laikas;
3) nagrinėjančio
bylą teismo pavadinimas ir sudėtis, teismo posėdžio sekretorius,
administracinėje byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ar šie asmenys atvyko,
o jei kas nors neatvyko, – ar buvo jiems tinkamai pranešta apie posėdžio vietą
ir laiką;
4) ginčo
dalykas;
5) kad proceso
dalyviams išaiškintos jų teisės ir pareigos;
6) bylos proceso
dalyvių prašymai ir pareiškimai;
7) posėdžio
pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neišeinant į pasitarimų
kambarį;
8) kad teisėjas
pranešėjas padarė pranešimą apie bylą;
9) kas iš
proceso dalyvių kalbėjo teismo posėdyje;
10) teismo
posėdyje naujai pateikti įrodymai (šalių, kitų proceso dalyvių paaiškinimai ir
parodymai, kiti šio įstatymo 57 straipsnyje išvardyti įrodymai), jeigu jie
nebuvo pateikti ar surinkti ruošiantis nagrinėjimui teisme;
11) teismo
posėdžio metu ištirti rašytiniai, daiktiniai ir kiti įrodymai ir šalių
pareiškimai dėl jų;
12) trumpas
teisminių ginčų ir replikų turinys;
13) kad priimtas
sprendimas, nutarimas ar nutartis yra perskaityti ir išaiškinta apskundimo
tvarka bei terminai.
Jeigu šio
įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dokumentas buvo verčiamas į
lietuvių kalbą teismo posėdyje, toks vertimas užrašomas posėdžio protokole ir
vertėjo pasirašomas.
Protokolas
turi būti baigtas rašyti ir posėdžio pirmininko arba jo pavedimu teisėjo
pranešėjo bei teismo posėdžio sekretoriaus pasirašytas (nurodant pasirašymo
datą) ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos.
Šalys turi
teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo
pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabų raštu dėl protokolo.
Pastabas dėl
protokolo išnagrinėja bylą nagrinėjęs teisėjas arba teisėjų kolegijos
pirmininkas. Jeigu jie su pastabomis sutinka, tai jas patvirtina ir nurodo
pridėti prie protokolo. Jeigu bylą nagrinėjęs teisėjas nesutinka su pateiktomis
pastabomis, tai jas atmeta ir priima motyvuotą nutartį. Jeigu su pastabomis
nesutinka teisėjų kolegijos pirmininkas, sutikimo ar nesutikimo su jomis klausimą
priimdama nutartį išsprendžia bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, o kai ta pati
kolegija negali susirinkti, – klausimas išsprendžiamas dalyvaujant daugumai
bylą nagrinėjusios kolegijos narių. Pastabos dėl protokolo turi būti
išnagrinėjamos per tris dienas nuo jų gavimo teisme dienos paprastai rašytinio
proceso tvarka. Visais atvejais pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.
Gali būti
rašomas ir ne teismo posėdyje atliekamo atskiro procesinio veiksmo protokolas.
84 straipsnis.
Administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisė skirti baudas
1.
Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas,
jeigu:
1) nustatytu
laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar
teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą), dokumentus ar kitą
medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos
nagrinėjimu, nevykdymą;
2) liudytojas,
specialistas ar ekspertas be pateisinamų priežasčių neatvyksta pas bylą
posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį;
3) dalyvaujantys
byloje asmenys po įspėjimo vėl kalba be eilės, užgaulioja kitus byloje
dalyvaujančius asmenis ar teismą;
4) posėdžių
salėje esantys asmenys pažeidžia tvarką, neklauso posėdžio pirmininko
reikalavimų laikytis tvarkos.
2.
Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams
asmenims ir jų atstovams iki 1000 litų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų
atstovams – iki 2000 litų už kiekvieną pažeidimo atvejį. Dėl pirmosios
instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis
skundas.
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
TEISMO
SPRENDIMAI
85
straipsnis. Sprendimo priėmimas
1.
Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima
pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti
balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besitariant
pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą
sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.
Teisėjas,
nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.
Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos.
Teismo sprendimas surašomas ir viešai
paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po individualios bylos
išnagrinėjimo. Teismo sprendimas
paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu
išdėstant sprendimo motyvų esmę.
Kai atsakovas
pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti
sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus,
kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.
Bylose dėl
norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas
gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per
dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama
bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Kol rengiamas
sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimą ar
nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas
iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.
6.
Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos
Respublikos vardu.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)
Nr.
XI-496,
2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05)
86
straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
Teismo
sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
Priimdamas
sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus,
konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra
nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje
byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti
tenkinamas visiškai ar iš dalies.
Teismo
sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.
87
straipsnis. Sprendimo turinys
Teismo
sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės
dalių.
Įžanginėje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) sprendimo
priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą
priėmusio teismo pavadinimas;
3) teismo
sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti proceso dalyviai;
4) ginčo
dalykas.
Aprašomojoje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) pareiškėjo
reikalavimai;
2) atsakovo
atsikirtimai;
3) kitų proceso
dalyvių paaiškinimai.
Motyvuojamojoje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo
nustatytos bylos aplinkybės;
2) įrodymai,
kuriais grindžiamos teismo išvados;
3) argumentai,
dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;
4) įstatymai,
kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
Rezoliucinėje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo išvada
prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto
reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti;
2) teismo
išlaidų paskirstymas;
3) sprendimo
apskundimo terminas ir tvarka.
88
straipsnis. Sprendimų rūšys
Išnagrinėjęs
bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti
skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) patenkinti
skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti
atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti
kitokį teismo patvarkymą;
3) patenkinti
skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai
įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;
4) patenkinti
skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;
5) patenkinti
skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią
dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų
85 straipsnis.
Sprendimo priėmimas
1.
Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima
pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti
balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besitariant
pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą
sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.
Teisėjas,
nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.
Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos.
Teismo
sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys surašomos ir viešai paskelbiamos
paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir
motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per septynias darbo
dienas nuo sprendimo paskelbimo.
Kai atsakovas
pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti
sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus,
kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.
Bylose dėl
norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas
gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per
dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama
bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Kol rengiamas
sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimą ar
nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas
iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.
6.
Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos
Respublikos vardu.
86 straipsnis.
Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
Teismo
sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
Priimdamas
sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus,
konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra
nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje
byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti
tenkinamas visiškai ar iš dalies.
Teismo
sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius
reikalavimus.
87 straipsnis.
Sprendimo turinys
Teismo
sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės
dalių.
Įžanginėje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) sprendimo
priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą priėmusio
teismo pavadinimas;
3) teismo
sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti proceso dalyviai;
4) ginčo
dalykas.
Aprašomojoje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) pareiškėjo
reikalavimai;
2) atsakovo
atsikirtimai;
3) kitų proceso
dalyvių paaiškinimai.
4.
Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo
nustatytos bylos aplinkybės;
2) įrodymai,
kuriais grindžiamos teismo išvados;
3) argumentai,
dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;
4) įstatymai,
kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
Rezoliucinėje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo išvada
prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto
reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti;
2) teismo
išlaidų paskirstymas;
3) sprendimo apskundimo
terminas ir tvarka.
88 straipsnis.
Sprendimų rūšys
Išnagrinėjęs
bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti
skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) patenkinti
skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti
atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti
kitokį teismo patvarkymą;
3) patenkinti
skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai
įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;
4) patenkinti
skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;
5) patenkinti
skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam
asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų,
įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais
veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485
straipsnis).
89 straipsnis.
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai
Skundžiamas
aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:
1) neteisėtas iš
esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;
2) neteisėtas
dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;
3) neteisėtas
dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės,
turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo
pagrįstumą.
Skundžiamas
aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos
administracinis teismas pripažino svarbiais.
90 straipsnis.
Sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo
Bylose dėl
administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo
spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti
atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti
atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
91 straipsnis. Teismo sprendimas
užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo
vykdymą
Tais
atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti
administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja
iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir
rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad
administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą
panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo
nustatyta tvarka.
Jeigu teismas
nustato, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti
viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti
administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui
užtikrinti taikomos šio įstatymo 97 straipsnio nuostatos.
92
straipsnis. Akto panaikinimo teisinės pasekmės
Skundžiamo akto
(veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki
ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos
pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio
kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
93
straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas
Jeigu įstatymas
nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir
tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje,
išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Esant rašytiniam
prašymui, sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso
šalims.
94
straipsnis. Teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas
Paskelbus byloje
sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar
pakeisti.
Kol
sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu
ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.
Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Dėl
tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
Kol
sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo
priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti
skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos šalims. Tačiau šių
neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.
Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
95
straipsnis. Papildomas sprendimas
Teismas,
priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo
iniciatyva priimti papildomą sprendimą:
1) jeigu kuris
nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų,
sprendime yra neišnagrinėtas;
2) jeigu
teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas
privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.
Iškelti
klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo
teismo sprendimo priėmimo dienos.
Papildomą
sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso
dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo nuorašai
išsiunčiami šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie
nedalyvavo teismo posėdyje.
Papildomas
sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo jo
priėmimo dienos.
Dėl teismo
nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali
būti duodamas atskirasis skundas.
96
straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas
Neapskųsti
pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio
apskundimo terminui.
Apskųstas
apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine
tvarka išnagrinėjus bylą.
Teismo
sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo
sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimui
įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai
nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu,
taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
97
straipsnis. Sprendimo vykdymas
Įsiteisėjus
teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas
nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas
buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui.
Jeigu per
penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo
prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu
nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal
atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Neįvykdyti
teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir
nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo
sprendimui įsiteisėjus.
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
BYLOS
SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS
IR SKUNDO (PRAŠYMO)
PALIKIMAS NENAGRINĖTO
98
straipsnis. Bylos sustabdymo pagrindai
Teismas
sustabdo bylą šiais atvejais:
1) kai miršta
bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis
santykis leidžia teisių perėmimą;
2) kai šalis netenka
veiksnumo;
3) kai negalima
nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline,
baudžiamąja ar administracine tvarka;
4) kai teismas
kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas
teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;
5) kai
kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio
akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią
bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio akto teisėtumą;
6) kai teismas
paskiria ekspertizę;
7) kai teismas
pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus (dokumentus) iš
užsienio valstybės;
8) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę
instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų
aiškinimo ar galiojimo klausimu.
Dėl teismo
nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į
Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą arba nutartį pradėti norminio
administracinio akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
99
straipsnis. Bylos sustabdymo terminai
Byla sustabdoma:
1) šio įstatymo
98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – kol paaiškės
mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas arba kol bus
paskirtas neveiksniam asmeniui atstovas pagal įstatymą;
2) šio įstatymo
98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais – kol įsiteisės teismo
sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis;
3) šio įstatymo
98 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose numatytais atvejais – kol
atitinkamai Konstitucinis Teismas ar administracinis teismas išnagrinės bylą ar
kol bus atlikta ekspertizė arba gauti įrodymai iš užsienio valstybės.
4) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8
punkte numatytu atveju – kol bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos
teisminės institucijos preliminarus nutarimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
100
straipsnis. Bylos atnaujinimas
Byla atnaujinama
pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių
pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos atnaujinimo teismas ar teisėjas
rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio
įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles.
101
straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai
Teismas
nutraukia bylą:
1) jeigu byla
nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai;
2) jeigu yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo
atsisakymą nuo skundo (prašymo);
3) jeigu
pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2
dalyje numatytus atvejus;
4) jeigu mirus
asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti
teisių;
5) jeigu
likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis
neleidžia perimti teisių;
6) jeigu
paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo
terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį
prašymą;
7) jeigu
pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
102
straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
Byla
nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo
teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas
turi kreiptis.
Dėl teismo
nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Bylą
nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties
dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas
išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus
atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per
kitus asmenis.
103
straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindai
Teismas skundą
(prašymą) palieka nenagrinėtą:
1) jeigu
suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms
nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima
pasinaudoti ta tvarka;
2) jeigu skundą
(prašymą) padavė neveiksnus asmuo;
3) jeigu skundą
(prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;
4) jeigu teisme
nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties
administracinio ginčo;
5) jeigu į
posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą
pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.
104
straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės
Tais
atvejais, kada skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama
teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti
aplinkybes, išvardytas šio įstatymo 103 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose,
kliudančias nagrinėti bylą.
Pašalinus
sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą,
suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu)
bendra tvarka.
Dėl teismo
nutarties palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis
skundas.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
TEISMO NUTARTIS
105
straipsnis. Nutarties priėmimas
Pirmosios
instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės,
priima nutartis.
Teismas
priima nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas
pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.
Išsprendęs
nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje,
neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio
protokolą.
Priimtos
nutartys perskaitomos balsu.
106
straipsnis. Nutarties turinys
Nutartyje
turi būti nurodoma:
1) nutarties
priėmimo laikas ir vieta;
2) teismo
pavadinimas, teismo sudėtis, taip pat teismo posėdžio sekretorius, jeigu
nutartis priimama žodinio proceso tvarka;
3) proceso
dalyviai ir ginčo dalykas;
4) klausimas,
kuriuo priimama nutartis;
5) motyvai,
kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;
6) teismo
nutarimas;
7) nutarties
apskundimo tvarka ir terminas.
Nutartyje,
kurią teismas priima neišeidamas į pasitarimų kambarį, turi būti duomenys,
išvardyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.
107
straipsnis. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims
Bylos šalims ir
tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį,
išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą
(prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam
teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas
nuo nutarties priėmimo dienos.
108
straipsnis. Atskirosios nutartys
Jeigu
teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai,
institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar
kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus
pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms,
įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
Apie priimtas
priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį.
92 straipsnis.
Akto panaikinimo teisinės pasekmės
Skundžiamo akto
(veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki
ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos
pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio
kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
93 straipsnis.
Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas
Jeigu įstatymas
nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir
tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje,
išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Esant rašytiniam
prašymui, sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso
šalims.
94 straipsnis.
Teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas
Paskelbus
byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar
pakeisti.
Kol
sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu
ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.
Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Dėl
tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
Kol
sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo
priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti
skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos šalims. Tačiau šių
neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.
Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
95 straipsnis.
Papildomas sprendimas
Teismas,
priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo
iniciatyva priimti papildomą sprendimą:
1) jeigu kuris
nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė
paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas;
2) jeigu
teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas
privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.
Iškelti
klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo
teismo sprendimo priėmimo dienos.
Papildomą
sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso
dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo nuorašai
išsiunčiami šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie
nedalyvavo teismo posėdyje.
Papildomas
sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo jo
priėmimo dienos.
Dėl teismo
nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali
būti duodamas atskirasis skundas.
96 straipsnis.
Sprendimo įsiteisėjimas
Neapskųsti
pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio
apskundimo terminui.
Apskųstas
apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine
tvarka išnagrinėjus bylą.
Teismo
sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo
sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimui
įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai
nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu,
taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
97 straipsnis.
Sprendimo vykdymas
Įsiteisėjus
teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas
nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas
buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui.
Jeigu per
penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo
prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu
nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal
atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Neįvykdyti
teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir
nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo
sprendimui įsiteisėjus.
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
BYLOS
SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS
IR SKUNDO
(PRAŠYMO) PALIKIMAS NENAGRINĖTO
98 straipsnis.
Bylos sustabdymo pagrindai
Teismas
sustabdo bylą šiais atvejais:
1) kai miršta
bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis
santykis leidžia teisių perėmimą;
2) kai šalis
netenka veiksnumo;
3) kai negalima
nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline,
baudžiamąja ar administracine tvarka;
4) kai teismas
kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas
teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;
5) kai
kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio
akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą,
nusprendžia ištirti norminio administracinio akto teisėtumą;
6) kai teismas
paskiria ekspertizę;
7) kai teismas
pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus (dokumentus) iš
užsienio valstybės.
Dėl teismo
nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į
Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą arba nutartį pradėti norminio
administracinio akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
99 straipsnis papildomas 4 punktu nuo Lietuvos
Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:
4) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8
punkte numatytu atveju – kol bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos
teisminės institucijos preliminarus nutarimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
100
straipsnis. Bylos atnaujinimas
Byla atnaujinama
pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių
pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos atnaujinimo teismas ar teisėjas
rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio
įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles.
101
straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai
Teismas
nutraukia bylą:
1) jeigu byla
nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai;
2) jeigu yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo
atsisakymą nuo skundo (prašymo);
3) jeigu
pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2
dalyje numatytus atvejus;
4) jeigu mirus
asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti
teisių;
5) jeigu
likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis
neleidžia perimti teisių;
6) jeigu
paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo
terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį
prašymą;
7) jeigu
pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
102
straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
Byla
nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo
teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas
turi kreiptis.
Dėl teismo
nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Bylą nutraukus,
vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas
išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus
atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per
kitus asmenis.
103
straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindai
Teismas skundą
(prašymą) palieka nenagrinėtą:
1) jeigu
suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms
nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima
pasinaudoti ta tvarka;
2) jeigu skundą
(prašymą) padavė neveiksnus asmuo;
3) jeigu skundą
(prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;
4) jeigu teisme
nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties
administracinio ginčo;
5) jeigu į
posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą
pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.
104
straipsnis. Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės
Tais
atvejais, kada skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama
teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti
aplinkybes, išvardytas šio įstatymo 103 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose,
kliudančias nagrinėti bylą.
Pašalinus
sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą,
suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu)
bendra tvarka.
Dėl teismo
nutarties palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis
skundas.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
TEISMO NUTARTIS
105
straipsnis. Nutarties priėmimas
Pirmosios
instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės,
priima nutartis.
Teismas priima
nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas pasirašo visi
posėdyje dalyvavę teisėjai.
Išsprendęs
nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje,
neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio
protokolą.
Priimtos
nutartys perskaitomos balsu.
106
straipsnis. Nutarties turinys
Nutartyje
turi būti nurodoma:
1) nutarties
priėmimo laikas ir vieta;
2) teismo
pavadinimas, teismo sudėtis, taip pat teismo posėdžio sekretorius, jeigu
nutartis priimama žodinio proceso tvarka;
3) proceso
dalyviai ir ginčo dalykas;
4) klausimas,
kuriuo priimama nutartis;
5) motyvai,
kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;
6) teismo
nutarimas;
7) nutarties
apskundimo tvarka ir terminas.
Nutartyje,
kurią teismas priima neišeidamas į pasitarimų kambarį, turi būti duomenys,
išvardyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.
107
straipsnis. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims
Bylos šalims ir
tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį,
išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą
(prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam
teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas
nuo nutarties priėmimo dienos.
108
straipsnis. Atskirosios nutartys
Jeigu
teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai,
institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar
kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus
pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms,
įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
Apie priimtas
priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį.
100 straipsnis.
Bylos atnaujinimas
Byla atnaujinama
pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių
pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos atnaujinimo teismas ar teisėjas
rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio
įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles.
101 straipsnis.
Bylos nutraukimo pagrindai
Teismas
nutraukia bylą:
1) jeigu byla
nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai;
2) jeigu yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo
atsisakymą nuo skundo (prašymo);
3) jeigu pareiškėjas
atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje
numatytus atvejus;
4) jeigu mirus
asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti
teisių;
5) jeigu
likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis
neleidžia perimti teisių;
6) jeigu
paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo
terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį
prašymą;
7) jeigu
pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
102 straipsnis.
Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
Byla
nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo
teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas
turi kreiptis.
Dėl teismo
nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Bylą
nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties
dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas
išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus
atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per
kitus asmenis.
103 straipsnis.
Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindai
Teismas skundą
(prašymą) palieka nenagrinėtą:
1) jeigu
suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms
nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima
pasinaudoti ta tvarka;
2) jeigu skundą
(prašymą) padavė neveiksnus asmuo;
3) jeigu skundą
(prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;
4) jeigu teisme
nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties
administracinio ginčo;
5) jeigu į
posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą
pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.
104 straipsnis.
Skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės
Tais
atvejais, kada skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama
teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti
aplinkybes, išvardytas šio įstatymo 103 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose,
kliudančias nagrinėti bylą.
Pašalinus
sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą,
suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu)
bendra tvarka.
Dėl teismo
nutarties palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis
skundas.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
TEISMO NUTARTIS
105 straipsnis.
Nutarties priėmimas
Pirmosios
instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės,
priima nutartis.
Teismas
priima nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas
pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.
Išsprendęs
nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje,
neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio
protokolą.
Priimtos
nutartys perskaitomos balsu.
106 straipsnis.
Nutarties turinys
Nutartyje
turi būti nurodoma:
1) nutarties
priėmimo laikas ir vieta;
2) teismo
pavadinimas, teismo sudėtis, taip pat teismo posėdžio sekretorius, jeigu
nutartis priimama žodinio proceso tvarka;
3) proceso dalyviai
ir ginčo dalykas;
4) klausimas,
kuriuo priimama nutartis;
5) motyvai,
kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;
6) teismo
nutarimas;
7) nutarties
apskundimo tvarka ir terminas.
Nutartyje,
kurią teismas priima neišeidamas į pasitarimų kambarį, turi būti duomenys,
išvardyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.
107 straipsnis.
Nutarčių išsiuntimas proceso šalims
Bylos šalims ir
tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami
teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą)
nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui
nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo
nutarties priėmimo dienos.
108 straipsnis.
Atskirosios nutartys
Jeigu
teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai,
institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar
kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus
pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms,
įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
Apie priimtas
priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį.
109 straipsnis. Teismo veiksmai, kai nagrinėjant
administracinę bylą nustatomi
nusikalstamos
veikos požymiai
Jeigu nagrinėdamas administracinę
bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos
veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.
Šio
straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą,
jeigu negalima jos išnagrinėti, kol bus išspręsta baudžiamoji byla.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1430,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)
II. ATSKIRŲ BYLŲ
KATEGORIJŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI
ŠEŠIOLIKTASIS
SKIRSNIS
PAREIŠKIMAI
IŠTIRTI NORMINIŲ ADMINISTRACINIŲ
AKTŲ TEISĖTUMĄ
110 straipsnis. Abstraktus
prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą
1 dalies
redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:
Su pareiškimu į administracinį teismą
prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka
įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo
kontrolieriai, vaiko
teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių
viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat
prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį
teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos,
politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro
pobūdžio akto teisėtumą.
1 dalies
redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:
Su pareiškimu į administracinį teismą
prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka
įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo
kontrolieriai, vaiko
teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės
pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės
savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti
subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu
ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos,
politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą.
Kad būtų
ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis
administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį
aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių
veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.
Prie
pareiškimo ištirti norminio administracinio ar kito bendro pobūdžio akto
teisėtumą turi būti pridėtos skundžiamo akto, taip pat įstatymo ar Vyriausybės
norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1386,
2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5758 (2007-12-29)
Nr.
XI-740,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2290 (2010-04-27)
111 straipsnis. Prašymas ištirti
norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su
individualia byla
Prašyti
administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis)
atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama
konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Šio
straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi
išsprendžia prašymo priėmimo klausimą. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio
administracinio akto teisėtumą, jeigu:
1) prašymas nėra
susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla;
2) yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio
akto;
3) teismo
žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto;
4) prašymas
grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Kai nėra
pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats
administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų
būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo
individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas
priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais
atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis.
Įsiteisėjus
administracinio teismo sprendimui, kuriuo išspręstas norminio administracinio
akto teisėtumo klausimas, atitinkamas administracinis teismas nutartimi
atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą ir sprendžia ją iš esmės.
115 straipsnis. Teismo sprendimas
dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto
teisėtumą
Išnagrinėjęs
bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą,
administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) skundžiamą
norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo
panaikinimo atmesti;
2) skundžiamą
norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui
ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu.
2.
Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto
teisėtumo, grąžina atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą ir išsiunčia
priimto sprendimo nuorašą.
116 straipsnis. Norminio
administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės
Norminis
administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali
būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs
administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies)
pripažinimo neteisėtu.
2.
Administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir
įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti,
jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti
taikomas nuo jo priėmimo dienos.
Prireikus
administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio
administracinio akto (ar jo dalies) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos.
117
straipsnis. Teismo sprendimo skelbimas
1.
Administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo
dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas
„Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje,
kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti
nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas.
2.
Administracinio teismo sprendimo skelbimo išlaidas apmoka institucija, įstaiga,
tarnyba, įmonė, organizacija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo
pripažintas neteisėtu. Prireikus skelbimo išlaidos išieškomos remiantis teismo
nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo.
Institucija,
įstaiga, tarnyba, įmonė ar organizacija, kurios norminis administracinis aktas
(ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu, pateikia atitinkamam administraciniam
teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas
administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.
SEPTYNIOLIKTASIS
SKIRSNIS
SKUNDAI DĖL
RINKIMŲ AR REFERENDUMO
ĮSTATYMŲ
PAŽEIDIMŲ
117 straipsnis.
Teismo sprendimo skelbimas
1.
Administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo
dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas
„Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje,
kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti
nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas.
2.
Administracinio teismo sprendimo skelbimo išlaidas apmoka institucija, įstaiga,
tarnyba, įmonė, organizacija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo
pripažintas neteisėtu. Prireikus skelbimo išlaidos išieškomos remiantis teismo
nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo.
Institucija,
įstaiga, tarnyba, įmonė ar organizacija, kurios norminis administracinis aktas
(ar jo dalis) buvo pripažintas neteisėtu, pateikia atitinkamam administraciniam
teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas
administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.
SEPTYNIOLIKTASIS
SKIRSNIS
SKUNDAI DĖL
RINKIMŲ AR REFERENDUMO
ĮSTATYMŲ
PAŽEIDIMŲ
118 straipsnis. Skundo dėl
rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atkūrimo
padavimas
Rinkėjas,
politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas,
nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės
referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar
piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl
kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į
sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti
duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės
referendumo komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam
teismui per rinkimų arba Referendumo įstatymuose numatytus terminus.
Jeigu
kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas
perduoda skundą atitinkamai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui.
119 straipsnis.
Skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas
Respublikos
Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip
pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose
nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimus.
Skundai
paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
120
straipsnis. Skundo dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo išnagrinėjimo
terminai
ir tvarka
Skundą dėl
rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo administracinis teismas išnagrinėja
per rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytus terminus.
Skundą
administracinis teismas nagrinėja pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų
komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo
posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
120 straipsnis.
Skundo dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo išnagrinėjimo
terminai
ir tvarka
Skundą dėl
rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo administracinis teismas išnagrinėja
per rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytus terminus.
Skundą
administracinis teismas nagrinėja pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų
komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo
posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
121
straipsnis. Teismo sprendimas dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimų
1.
Administracinio teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar Referendumo
įstatymų pažeidimo įsiteisėja nuo paskelbimo.
Priėmus
sprendimą, jo nuorašai nedelsiant nusiunčiami atitinkamai rinkimų komisijai ir
pareiškėjui.
AŠTUONIOLIKTASIS
SKIRSNIS
SKUNDAI DĖL
NUTARIMŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS
PAŽEIDIMŲ BYLOSE
122 straipsnis. Skundo dėl
nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylose padavimas
Nutarimą
administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis
priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės
pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjęs asmuo. Jeigu įstatymai nenumato
kitaip, skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo
dienos.
Skundas dėl
nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai paduodamas per
nutarimą priėmusį apylinkės teismą ar atitinkamai kitą valstybės instituciją
(jos pareigūną), priėmusią nutarimą byloje. Jie per tris dienas skundą kartu su
administracinio teisės pažeidimo byla išsiunčia atitinkamam teismui.
Jeigu skundas
paduodamas tiesiogiai teismui, šis išreikalauja atitinkamą administracinio
teisės pažeidimo bylą iš teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinėjo tą bylą,
ir išsprendžia skundo priėmimo klausimą.
Skundo
nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna
administracinio teisės pažeidimo bylą.
Jeigu skundas
paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas
šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
123 straipsnis. Skundo dėl
nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
nagrinėjimas
Parengus bylą
nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl
kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam
asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės
pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į
teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti
bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Nagrinėjant
skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bylos šalių
procesinė padėtis nesikeičia.
3.
Administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo
subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos
administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo
proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso
normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu.
124 straipsnis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skundo, kuriuo apskųstas nutarimas
administracinio teisės pažeidimo byloje
Išnagrinėjęs
bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo
byloje, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti
nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;
2) panaikinti
nutarimą ir bylą nutraukti;
3) panaikinti
nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu
atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais
atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika
įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti
teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo
kvalifikavimą;
4) panaikinti
nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių
teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą
teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti
papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima
pats keisti veikos kvalifikavimo;
5) pakeisti
nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti
administracinės nuobaudos.
Jeigu
pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija
(pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokios bylos, toks nutarimas
panaikinamas ir bylą išsprendžia pats teismas.
Šio
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taip pat 2 dalyje numatytais atvejais
teismas priima nutarimą, o 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais –
motyvuotą nutartį.
Teismų
nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinėti administracinio teisės
pažeidimo byla, įsiteisėja per dešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties
paskelbimo.
125
straipsnis. Teismo sprendimo išsiuntimas
Administracinio
teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui,
dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje,
nukentėjusiam asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai
(pareigūnui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui).
126
straipsnis. Nutarimo skirti administracines nuobaudas vykdymas
Nutarimo skirti
administracinę nuobaudą vykdymo tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų
kodeksas.
III SKYRIUS
BYLŲ PROCESAS
APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME
DEVYNIOLIKTASIS
SKIRSNIS
NEĮSITEISĖJUSIŲ
TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
127
straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas
Apygardų
administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja
instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo
gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Praleidus
terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas
skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas
praleistas dėl svarbios priežasties.
125 straipsnis.
Teismo sprendimo išsiuntimas
Administracinio
teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui,
dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje,
nukentėjusiam asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai
(pareigūnui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui).
126 straipsnis.
Nutarimo skirti administracines nuobaudas vykdymas
Nutarimo skirti
administracinę nuobaudą vykdymo tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų
kodeksas.
III SKYRIUS
BYLŲ PROCESAS
APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME
DEVYNIOLIKTASIS
SKIRSNIS
NEĮSITEISĖJUSIŲ
TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
127 straipsnis.
Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas
Apygardų
administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja
instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo
gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Praleidus
terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas
skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas
praleistas dėl svarbios priežasties.
128
straipsnis. Teismų nutarimų bylose dėl administracinių teisės pažeidimų
apskundimas
Apylinkių teismų
ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant
administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka
per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
129 straipsnis.
Apeliacinių skundų padavimo tvarka
Apeliaciniai
skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per
teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Gavęs skundą,
apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia
skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą
apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos
teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami.
130 straipsnis.
Apeliacinis skundas
Apeliacinį skundą
gali paduoti visi proceso dalyviai.
Apeliaciniame
skunde nurodoma:
1) teismo,
kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;
2) apelianto
pavadinimas ir adresas;
3) kitų proceso
dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai
ir adresai;
4) skundžiamas
sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
5) ginčijami
klausimai;
6) įstatymai ir
bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar
nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
7) apelianto
prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
8) įrodymai,
patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;
9) pridedamų
prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.
Kartu su
apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu
apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas
žyminis mokestis. Apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi
būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų
egzempliorius teismo dokumentacijai.
Apeliacinį
skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą.
Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar
institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas,
įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.
Apeliaciniame
skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,
neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
131 straipsnis.
Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
Asmenys,
turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto
apeliacinio skundo, paduodami rašytinį prašymą apeliacinės instancijos teismui.
Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu
prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis
mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo
prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto
sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.
Jeigu
atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas
nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Jeigu asmuo
prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką
apeliacinį skundą.
132 straipsnis.
Apeliacinio skundo atsisakymas
Apeliacinį
skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų.
Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas
prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir
apelianto pasirašomas.
Šio
straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų
asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo
atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.
Apeliacinio
skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
DVIDEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BYLŲ
NAGRINĖJIMAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME
133 straipsnis.
Apeliacinio proceso taisyklės
Apeliacinis
procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios
instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
134 straipsnis.
Apeliacinio skundo priėmimas
Apeliacinio
skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau
kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai
skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai
išreikalaujama administracinė byla.
Jeigu
apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų,
nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą
terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi
grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti
skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Apeliacinis
skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:
1) skundas
paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino
atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas;
2) skundą
paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
3) skundą
paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.
Dėl pirmosios
instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti
paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo,
nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu
skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.
Pirmosios
instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą su gautu
apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui.
Kai
apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą
nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų
teisėjų kolegija.
Jeigu šio
straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
135 straipsnis.
Pasirengimas nagrinėti bylą
Teisėjas
pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.
Apeliacinės
instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims
apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienų
raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į
apeliacinį skundą.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir
laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo
nagrinėti bylą.
136 straipsnis.
Bylos nagrinėjimo ribos
Teismas,
apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek
neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.
Teismo
nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
137 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas
rašytinio proceso tvarka
Teisėjų
kolegija rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme
proceso dalyvių ir teismui neišeinant į posėdžių salę, gali išspręsti
apeliacinį skundą, jeigu:
1) pirmosios
instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį
priimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą
nutraukia ir priima nutartį dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo;
2) konstatuoja,
jog yra šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodyti pirmosios instancijos
teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
Rašytinio
proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, taip pat
nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės
pažeidimų bylose.
Nagrinėjant
apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas,
posėdžio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis išsiunčiama proceso
šalims.
Apeliacinės
instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti ir tais
atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie
posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. Šios aplinkybės pažymimos
teismo posėdžio protokole. Jame taip pat įrašomas teismo sprendimas nagrinėti
bylą rašytinio proceso tvarka. Jį paskelbus teismas išeina į pasitarimų kambarį
priimti sprendimo.
138
straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės
Bylos
nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas kolegijos
teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio
skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai,
jeigu jų yra pateikta.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso proceso šalių bei
kitų proceso dalyvių paaiškinimų. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja
proceso dalyvius, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų
turinio.
Jeigu teismas
pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios
instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus,
kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie
nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu
teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta
anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti
savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios
kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas, kuriame turi
atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.
Protokolą
pasirašo kolegijos pirmininkas arba jo pavedimu teisėjas pranešėjas ir teismo
posėdžio sekretorius.
DVIDEŠIMT
PIRMASIS SKIRSNIS
APELIACINĖS
INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI
139
straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju po proceso dalyvių baigiamųjų kalbų teismas išeina į
pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties.
Priėmęs sprendimą ar nutartį,
teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba teisėjas
pranešėjas perskaito sprendimo ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę
dalis ir trumpai žodžiu išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus.
Visas teismo sprendimas ar nutartis
išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi.
Išimtiniais
atvejais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjų kolegija,
nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip dešimties
dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą ir paskelbimą. Kol
rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas
bylas.
Sprendimą ar
nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas
iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)
Nr.
XI-496,
2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05)
140
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
1) pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
2) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;
3) pakeisti
pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti
nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos
aplinkybės.
Šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1,
3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – motyvuota teismo nutartis.
138 straipsnis.
Bylos nagrinėjimas iš esmės
Bylos
nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas kolegijos
teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio
skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai,
jeigu jų yra pateikta.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso proceso šalių bei
kitų proceso dalyvių paaiškinimų. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja
proceso dalyvius, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų
turinio.
Jeigu teismas
pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios
instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus,
kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie
nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu
teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta
anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti
savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios
kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas, kuriame turi
atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.
Protokolą
pasirašo kolegijos pirmininkas arba jo pavedimu teisėjas pranešėjas ir teismo
posėdžio sekretorius.
DVIDEŠIMT
PIRMASIS SKIRSNIS
APELIACINĖS
INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI
139 straipsnis.
Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju po proceso dalyvių baigiamųjų kalbų teismas išeina į
pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties.
Priėmęs
sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos
pirmininkas arba teisėjas pranešėjas paskelbia sprendimo ar nutarties įžanginę
bei rezoliucinę dalis, trumpai išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus ir
praneša, kada bus surašytas visas sprendimas ar nutartis.
Visas teismo
sprendimas ar nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma ne vėliau
kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo.
Išimtiniais
atvejais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjų kolegija,
nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip
dešimties dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą ir
paskelbimą. Kol rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegijos teisėjai gali
nagrinėti kitas bylas.
Sprendimą ar
nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas
iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.
140 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
1) pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
2) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;
3) pakeisti
pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti
nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos
aplinkybės.
Šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1,
3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – motyvuota teismo nutartis.
141
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo
sprendimą
ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo
arba priimti naują sprendimą
Apeliacinės
instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:
1) sprendimas
panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų;
2) bylos
aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;
3) pirmosios
instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima
naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.
142
straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius
procesinės
teisės
normas
Procesinės
teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti
sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta
byla.
Sprendimo
negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:
1) byla
išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar
išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkantiems teismams taisykles;
2) pirmosios
instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir
pareigų;
3) pirmosios
instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą
pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;
4) pirmosios
instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;
5) sprendimas,
nutartis yra be motyvų;
6) byloje nėra
teismo posėdžio protokolo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio
proceso tvarka;
7) pirmosios
instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių,
kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks
asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;
8) nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės,
ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį
skundą.
143 straipsnis. Sprendimo
panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės
normas
Materialinės
teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą
panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas
pritaikė arba išaiškino.
144 straipsnis. Apeliacinės
instancijos teismo sprendimas dėl skundo administracinio
teisės pažeidimo byloje
Apskųsti teismų
nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme nagrinėjami kolegialiai apeliacinio proceso tvarka.
Šiais atvejais tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos pagal
skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai
nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai nusprendus, konkreti
byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Išnagrinėjęs
bylą apeliacine tvarka dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje,
administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti
nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;
2) panaikinti
nutarimą ir bylą nutraukti;
3) panaikinti
nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo
nagrinėti teisme;
4) pakeisti
nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti
administracinės nuobaudos.
Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais teismas priima nutarimą, o 1,
3 ir 4 punktuose numatytais atvejais – motyvuotą nutartį.
146 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
Apeliacinės
instancijos teismas šio įstatymo 108 straipsnio nustatytais atvejais gali
priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi
taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų
pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą.
Apie priimtas
priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui atsakoma
per vieną mėnesį.
147 straipsnis.
Išnagrinėtos bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina
bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos
teismui.
Pirmosios
instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės
instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas).
DVIDEŠIMT
ANTRASIS SKIRSNIS
ATSKIRIEJI
SKUNDAI
148 straipsnis.
Apeliacinio proceso normų galiojimas
Atskiriesiems
skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
149 straipsnis.
Atskirųjų skundų padavimo tvarka
Pirmosios
instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju
skundu apeliacinės instancijos teismui:
1) šio įstatymo
nustatytais atvejais;
2) kai teismo
nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atskirieji
skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip
per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo.
Jeigu
skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims
nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo
nutarties nuorašo įteikimo dienos.
150 straipsnis.
Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka
Gavęs
atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po
jo gavimo:
1) sutikdamas su
atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio
įstatymo 101 ir 103 straipsniuose numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo
pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties
nuorašą bylos proceso dalyviams;
2) nesutikdamas
su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės
instancijos teismui.
Teismas
atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių.
151 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
1) palikti
pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
2) pakeisti
pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies;
3) panaikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
4) panaikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
152 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
Apeliacinės
instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo
priėmimo.
IV SKYRIUS
PROCESO
ATNAUJINIMAS
DVIDEŠIMT
TREČIASIS SKIRSNIS
PRAŠYMŲ DĖL
PROCESO ATNAUJINIMO PADAVIMAS
153 straipsnis.
Proceso atnaujinimo pagrindai
Bylos,
užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali
būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Procesas gali
būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai Europos
žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas
byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai
paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos
pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai
melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba
daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas
sprendimas;
4) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar
jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią
bylą;
5) panaikinamas
kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo
pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį;
6) jeigu viena
iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal
įstatymą;
7) jeigu
sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar
pareigų;
8) sprendimas ar
nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą
išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu
pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų
pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą,
nutarimą ar nutartį;
11) panaikinamas
kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
12) kai būtina
užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
154 straipsnis.
Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą
Prašymą
atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal
įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas,
nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip
pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis
interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi
interesai.
Teikimą
atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apygardos administracinio teismo pirmininko
siūlymu.
155 straipsnis.
Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Jeigu byla,
kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine
tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, tai
sprendimui įsiteisėjus byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti
teikimą atnaujinti procesą.
156 straipsnis.
Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai
jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra
proceso atnaujinimo pagrindas.
Asmenims,
praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių
priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl
termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos.
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties
įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
157 straipsnis.
Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys
Prašyme dėl
proceso atnaujinimo nurodoma:
1) teismo,
kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo
vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta
(buveinė);
3) sprendimą
(nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;
4) įsiteisėjusio
teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso
atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybės,
kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;
7) subjekto
prašymo esmė;
8) prašymo
surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas.
Prie prašymo
atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą
pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo,
nutarties) nuorašas.
Kai prašymą
atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas
dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus.
DVIDEŠIMT
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRAŠYMŲ DĖL
PROCESO ATNAUJINIMO NAGRINĖJIMAS
158 straipsnis.
Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka
Prašymą dėl
proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į
posėdį bylos proceso dalyvių.
Nagrinėdamas
prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas
nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso
atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą
padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.
159 straipsnis.
Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą
Tais
atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo
nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo
numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako
atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
Jeigu
prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas
įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl
proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės.
Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties
vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar
nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.
160
straipsnis. Teismo, kuriam perduodama byla nagrinėti iš naujo, parinkimas
Kolegijai
priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai
perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar
nutartis yra skundžiami.
Tais
atvejais, kai skundžiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti
išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teisme.
Skiriant bylą
nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas,
dėl kurio sprendimo, nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus
Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
161 straipsnis.
Procesinių normų taikymas
Atnaujinus
procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo
proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar
nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.
Jeigu
skundžiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta
apeliacinio proceso tvarka.
162 straipsnis.
Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo
Kai
atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai
priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti
prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;
2) pakeisti
apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį;
3) panaikinti
apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar
nutartį.
Šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3
punktuose numatytais atvejais – sprendimas, nutarimas ar nutartis.
3.
Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami
visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1137,
99.04.13, Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 5, 6, 7, 8, 9, 10, 30, 40,
44, 51, 56, 59, 60, 61, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1262,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.60-1955 (99.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1927,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2566 (00.10.11)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo
redakcija
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.10.12)
113 straipsnis. Bendrosios kompetencijos
ar specializuoto teismo nutarties turinys
Šio įstatymo
112 straipsnyje nurodytais atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuoto
teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta:
1) nutarties
priėmimo laikas ir vieta;
2) nutartį
priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;
3) nutartį
priėmusio teismo sudėtis, proceso dalyviai;
4) bylos esmė ir
kokiais teisės aktais bylos šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;
5) duomenys apie
ginčijamą aktą: kas jį priėmė, priėmimo data, visas akto pavadinimas;
6) kokiais
teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl
ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo;
7) teismo, kuris
kreipiasi, prašymas ir kokiam administraciniam teismui jis adresuojamas.
Prie teismo
nutarties pridedama:
1) sustabdytoji
bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo byla;
2) ginčijamo
teisės akto viso teksto nuorašas (kopija);
3) įstatymo ar
Vyriausybės norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas aktas, kopija;
4) teismo
nutarties kopija administracinio teismo dokumentacijai.
114 straipsnis. Bylos dėl norminio administracinio
akto teisėtumo nagrinėjimas
Bylos dėl
norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame
įstatyme nustatytas proceso taisykles.
Šio įstatymo
137 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai bylą dėl norminio
administracinio akto teisėtumo nusprendžia pradėti pats administracinis teismas
ryšium su nagrinėjama individualia byla, byla dėl norminio administracinio akto
teisėtumo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
121 straipsnis. Teismo sprendimas dėl
rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimų
1.
Administracinio teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar Referendumo
įstatymų pažeidimo įsiteisėja nuo paskelbimo.
Priėmus
sprendimą, jo nuorašai nedelsiant nusiunčiami atitinkamai rinkimų komisijai ir
pareiškėjui.
AŠTUONIOLIKTASIS
SKIRSNIS
SKUNDAI DĖL
NUTARIMŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS
PAŽEIDIMŲ BYLOSE
128 straipsnis. Teismų nutarimų bylose
dėl administracinių teisės pažeidimų apskundimas
Apylinkių teismų
ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant
administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka
per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
129
straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka
Apeliaciniai
skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per
teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Gavęs skundą,
apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia
skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą
apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos
teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami.
130
straipsnis. Apeliacinis skundas
Apeliacinį
skundą gali paduoti visi proceso dalyviai.
Apeliaciniame
skunde nurodoma:
1) teismo,
kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;
2) apelianto
pavadinimas ir adresas;
3) kitų proceso
dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai
ir adresai;
4) skundžiamas
sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
5) ginčijami
klausimai;
6) įstatymai ir
bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar
nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
7) apelianto
prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
8) įrodymai,
patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;
9) pridedamų
prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.
Kartu su
apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu
apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas
žyminis mokestis. Apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi
būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų
egzempliorius teismo dokumentacijai.
Apeliacinį
skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą.
Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar
institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas,
įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.
Apeliaciniame
skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,
neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
131
straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
Asmenys,
turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto
apeliacinio skundo, paduodami rašytinį prašymą apeliacinės instancijos teismui.
Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu
prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis
mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo
prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto
sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.
Jeigu
atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas
nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Jeigu asmuo
prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką
apeliacinį skundą.
132
straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas
Apeliacinį
skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų.
Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo,
pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio
protokolą ir apelianto pasirašomas.
Šio
straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų
asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo
atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.
Apeliacinio
skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
DVIDEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BYLŲ
NAGRINĖJIMAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME
133
straipsnis. Apeliacinio proceso taisyklės
Apeliacinis
procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios
instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
134
straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
Apeliacinio
skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau
kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai
skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai
išreikalaujama administracinė byla.
Jeigu apeliacinis
skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi
nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą
trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi
grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti
skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Apeliacinis
skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:
1) skundas
paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino
atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas;
2) skundą
paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
3) skundą
paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.
Dėl pirmosios
instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti
paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo,
nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu
skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.
Pirmosios
instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą su gautu
apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui.
Kai
apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą
nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų
teisėjų kolegija.
Jeigu šio
straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
135
straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
Teisėjas
pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.
Apeliacinės
instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims
apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienų
raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į
apeliacinį skundą.
Žodinio bylos
nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir
laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo
nagrinėti bylą.
136
straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos
Teismas,
apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek
neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.
Teismo
nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
141 straipsnis. Apeliacinės instancijos
teismo teisė panaikinti apskųstą teismo
sprendimą
ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo
arba priimti naują sprendimą
Apeliacinės
instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:
1) sprendimas
panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų;
2) bylos
aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;
3) pirmosios
instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima
naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.
142 straipsnis. Sprendimo panaikinimas
pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės
teisės
normas
Procesinės
teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti
sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta
byla.
Sprendimo
negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:
1) byla
išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar
išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkantiems teismams taisykles;
2) pirmosios instancijos
teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;
3) pirmosios
instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą
pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;
4) pirmosios
instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;
5) sprendimas,
nutartis yra be motyvų;
6) byloje nėra
teismo posėdžio protokolo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio
proceso tvarka;
7) pirmosios
instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių,
kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks
asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;
8) nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos
taisyklės, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo
apeliacinį skundą.
145 straipsnis. Apeliacinės instancijos
teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties
įsiteisėjimas
Apeliacinės
instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną
ir kasacine tvarka neskundžiami.
146
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
Apeliacinės
instancijos teismas šio įstatymo 108 straipsnio nustatytais atvejais gali
priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi
taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų
pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą.
Apie priimtas
priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui atsakoma
per vieną mėnesį.
147
straipsnis. Išnagrinėtos bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina
bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos
teismui.
Pirmosios
instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės
instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas).
DVIDEŠIMT
ANTRASIS SKIRSNIS
ATSKIRIEJI
SKUNDAI
148
straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas
Atskiriesiems
skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
149
straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka
Pirmosios
instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju
skundu apeliacinės instancijos teismui:
1) šio įstatymo
nustatytais atvejais;
2) kai teismo
nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atskirieji
skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip
per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo.
Jeigu
skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims
nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo
nutarties nuorašo įteikimo dienos.
150
straipsnis. Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka
Gavęs
atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po
jo gavimo:
1) sutikdamas su
atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio
įstatymo 101 ir 103 straipsniuose numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo
pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties
nuorašą bylos proceso dalyviams;
2) nesutikdamas
su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu
apeliacinės instancijos teismui.
Teismas
atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių.
151
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
1) palikti
pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
2) pakeisti
pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies;
3) panaikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
4) panaikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
152
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
Apeliacinės
instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo
priėmimo.
IV SKYRIUS
PROCESO
ATNAUJINIMAS
DVIDEŠIMT
TREČIASIS SKIRSNIS
PRAŠYMŲ DĖL
PROCESO ATNAUJINIMO PADAVIMAS
153
straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai
Bylos,
užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali
būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Procesas gali
būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai Europos
žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas
byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai
paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos
pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai
melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba
daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas
sprendimas;
4) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar
jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią
bylą;
5) panaikinamas
kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo
pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį;
6) jeigu viena
iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal
įstatymą;
7) jeigu
sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar
pareigų;
8) sprendimas ar
nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą
išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu
pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų
pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą,
nutarimą ar nutartį;
11) panaikinamas
kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
12) kai būtina
užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
154
straipsnis. Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą
Prašymą
atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal
įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas,
nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip
pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis
interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi
interesai.
Teikimą
atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apygardos administracinio teismo
pirmininko siūlymu.
155
straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Jeigu byla,
kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine
tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, tai
sprendimui įsiteisėjus byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti
teikimą atnaujinti procesą.
156
straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai
jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra
proceso atnaujinimo pagrindas.
Asmenims,
praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių
priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl
termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos.
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties
įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
157
straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys
Prašyme dėl
proceso atnaujinimo nurodoma:
1) teismo,
kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo
vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta
(buveinė);
3) sprendimą
(nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;
4) įsiteisėjusio
teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso
atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybės,
kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;
7) subjekto
prašymo esmė;
8) prašymo
surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas.
Prie prašymo
atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą
pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties)
nuorašas.
Kai prašymą
atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas
dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus.
DVIDEŠIMT
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRAŠYMŲ DĖL
PROCESO ATNAUJINIMO NAGRINĖJIMAS
158
straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka
Prašymą dėl
proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į
posėdį bylos proceso dalyvių.
Nagrinėdamas
prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas
nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso
atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą
padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.
159
straipsnis. Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą
Tais
atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo
nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo
numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako
atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
Jeigu
prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas
įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl
proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės.
Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties
vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar
nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.
160 straipsnis. Teismo, kuriam
perduodama byla nagrinėti iš naujo, parinkimas
Kolegijai
priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai
perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar
nutartis yra skundžiami.
Tais
atvejais, kai skundžiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti
išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos
vyriausiajame administraciniame teisme.
Skiriant bylą
nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas,
dėl kurio sprendimo, nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus
Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
161
straipsnis. Procesinių normų taikymas
Atnaujinus
procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo
proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar
nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.
Jeigu
skundžiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta
apeliacinio proceso tvarka.
162
straipsnis. Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo
Kai
atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai
priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti
prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;
2) pakeisti
apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį;
3) panaikinti
apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar
nutartį.
Šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3
punktuose numatytais atvejais – sprendimas, nutarimas ar nutartis.
3.
Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami
visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1137,
1999.04.13, Žin., 1999, Nr.36-1067 (1999.04.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 5, 6, 7, 8, 9, 10, 30, 40,
44, 51, 56, 59, 60, 61, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1262,
1999.06.22, Žin., 1999, Nr.60-1955 (1999.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1927,
2000.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2566 (2000.10.11)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo
redakcija
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-402, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2219 (2001-07-18), įsigalioja nuo 2001-09-01
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-777,
2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1125 (2002-03-27)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 13, 21 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1430,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 16 IR 109 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
TEISMŲ
ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO,
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo
į Europos Sąjungą dienos.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2572,
2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 15, 18, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2, 3, 15, 18, 19, 20, 22, 33, 35, 40, 46 IR 88
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1386,
2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5758 (2007-12-29)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 16, 110 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-284,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3063 (2009-06-25)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 2 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-496,
2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 IR 139 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-740,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2290 (2010-04-27)
ADMINISTRACINIŲ
BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 110 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21,
Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3
DALIES (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2000 M.
RUGSĖJO 19 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306
STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.), 308 STRAIPSNIO (2006 M. BIRŽELIO 1 D.
RED.) 2 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALIŲ (2002 M.
KOVO 14 D. RED.), 377 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.) 9 DALIES (2002 M.
KOVO 14 D. RED.), 448 STRAIPSNIO 7 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 454
STRAIPSNIO 5, 6 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALIŲ
(2002 M. KOVO 14 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268
STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ
(2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 286 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D.
RED.), 288 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 289 STRAIPSNIO 2
DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 303 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO
28 D. RED.), 320 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 325
STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 358 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ
(2002 M. VASARIO 28 D. RED.) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI,
TAIP PAT DĖL PAREIŠKĖJO - SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS
RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO
24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120
STRAIPSNIO (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA) 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D.
REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR.
2067 "DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO", LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D. DEKRETAS NR. 128 "DĖL
APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMO" TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA,
KAD VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJAS KONSTANTAS RAMELIS SKIRIAMAS ŠIO TEISMO
CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKU, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-04-28)
autrap@lrs.lt
atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
4) mokesčių,
kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo,
finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių
ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas,
turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų
vadovus);
6) Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos
santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7)
Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės
tarnautojais nutraukimo;
8) ginčų tarp
nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar
įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios
kompetencijos teismams;
9) rinkimų ir
Referendumo įstatymų pažeidimo;
10) nutarimo
administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;
11) viešųjų
įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo
administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo
srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai
priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius
veiksmus;
12) visuomeninių
organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų
priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;
13) užsieniečių
skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio
leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.
Įstatymu
administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2572,
2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
16
straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
1.
Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio
Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba
kitiems specializuotiems teismams.
2.
Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos
Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip
kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat
prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų,
susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu,
ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Bylas dėl
administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių
teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas
atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų
įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1430,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)
Nr. X-1386,
2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5758 (2007-12-29)
17
straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams
Jeigu
sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo
kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai
turi būti nagrinėjami teisme.
Jeigu yra
abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo,
ginčas nagrinėjamas teisme.
Kai byloje
yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus
apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams
teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame
teisme.
Kai byloje
atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų
teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal
aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo
subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus
nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.
18
straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija
Apygardos administracinis teismas yra
pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje,
kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar
savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose.
Netaikant
išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis
teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių
administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių
administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal
savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra
teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal
Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų
pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir
Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų
ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos,
atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir
savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų
veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271
straipsnis);
5) tarnybinius
ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas,
turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas
ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos
tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų
ginčų sprendimo tvarkos;
6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai
tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos
ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas),
išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo
institucija, įstaiga, tarnyba;
7) pagal skundus
dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų
bylose;
8) pagal skundus
dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos
sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume,
sąraše padarytų klaidų;
9) pagal prašymus
užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą.
Apygardos
administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus
(prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o
įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2572,
2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)
Nr. X-1174,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)