Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2021-08-12

Suvestinė redakcija nuo 2021-08-12 iki 2022-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 35-974, i. k. 1001010ISTAIII-1621

Nauja redakcija nuo 2015-01-01:

Nr. XII-1441, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20780

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO STATUTO PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS

2000 m. balandžio 13 d. Nr. VIII-1621

Vilnius

1 straipsnis. Karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimas

Patvirtinti Karinės jėgos naudojimo statutą (pridedama).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                    VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2000 m. balandžio 13 d.

įstatymu Nr. VIII-1621

(Lietuvos Respublikos

2014 m. gruodžio 16 d.

įstatymo Nr. XII-1441 redakcija)

KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Pagrindinės Statuto sąvokos

1.

Individualusis ginklas – kariui skiriamas trumpasis šaunamasis ginklas, pertaisomas arba pusiau automatinis graižtvinis šaunamasis ginklas, kurio konstrukcija užtikrina didesnį šaudymo taiklumą, automatinis ar kitas šaunamasis ginklas, ne didesnio kaip 7,62 mm kalibro, taip pat nešaunamasis ginklas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2531, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20289

2.

Karinės jėgos naudojimas – individualiųjų ir kitų ginklų, specialiųjų priemonių, sprogmenų ir karinės technikos panaudojimas Statuto nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat akivaizdžiai išreikšti ir demonstruojami ketinimai panaudoti ginklus, specialiąsias priemones, sprogmenis ir karinę techniką.

3.

Kovos veiksmų taisyklės – Statuto nustatyta tvarka rengiamas ir tvirtinamas karinės jėgos naudojimo konkrečioje karinėje operacijoje aplinkybių ir sąlygų aprašas.

4.

Specialiosios priemonės – lazdos, antrankiai ir surišimo priemonės, signaliniai ginklai, pirotechnikos priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, inžineriniai įrenginiai, fizinė jėga, kovinių imtynių veiksmai ir kitos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – krašto apsaugos ministras) įsakymu patvirtintos priemonės.

5.

Svarbus karinis turtas – kovos veiksmų taisyklėse nurodytas Lietuvos kariuomenės valdomas ir (arba) naudojamas materialusis ir (arba) nematerialusis turtas, būtinas karinei operacijai sėkmingai įvykdyti arba karinio vieneto saugumui užtikrinti, kurio netekus karinis vienetas negalėtų vykdyti ir (arba) įvykdyti karinės operacijos arba kiltų grėsmė karinio vieneto ar asmenų saugumui.

6.

Kitos Statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatyme (toliau – Karo policijos įstatymas), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose.

3 straipsnis. Statuto taikymas

1.

Statutas taikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimus panaudoti karinę jėgą, taip pat kariams, turintiems teisę panaudoti karinę jėgą.

2.

Karo policininkai, vykdydami Karo policijos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, prievartos priemones naudoja Karo policijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

3.

Statutas netaikomas karinių mokymų ir pratybų metu. Ginklų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių naudojimo karinių mokymų ir  pratybų tikslais tvarką nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

4.

Statutas netaikomas tarptautinių operacijų metu. Tarptautinėse operacijose dalyvaujantys Lietuvos Respublikos kariniai vienetai ar kariai, kurių operacinis vadovavimas ir valdymas perduotas kitų valstybių, Jungtinių Tautų, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ar Europos Sąjungos institucijoms (toliau – tarptautinės institucijos), karinę jėgą naudoja vadovaudamiesi tarptautinių institucijų patvirtintomis kovos veiksmų taisyklėmis. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdami į tarptautinį operacijos mandatą, Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, įvertinę tarptautinėse operacijose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos karinių vienetų ar karių uždavinius ir tarptautinių institucijų patvirtintas kovos veiksmų taisykles, gali nustatyti karinės jėgos naudojimo išimtis ir (ar) apribojimus.

II SKYRIUS

KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI

4 straipsnis. Bendrieji karinės jėgos naudojimo principai

Priimant sprendimą dėl karinės jėgos naudojimo turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1) draudimo naudoti karinę jėgą, sukeliančią asmenų sužalojimus ir kančias, padarančią kitokią žalą asmenų sveikatai, gyvybei, turtui ar kitiems interesams, daugiau negu yra būtina karinės operacijos tikslams pasiekti;

2) karinės būtinybės – karinė jėga naudojama tik tada, kai tai yra būtina, o taikant kitas priemones nėra įmanoma įvykdyti karinės užduoties ar pasiekti nustatytų karinių tikslų;

3) proporcingumo – karinė jėga turi būti naudojama taip, kad atitiktų gresiantį pavojų ir  karinės užduoties tikslą, panaudojant ją ne daugiau negu reikia karinei užduočiai įvykdyti ir imantis visų įmanomų atsargumo priemonių, siekiant išvengti sunkių padarinių asmenims ar turtui;

4) informavimo – visuomenė gali būti informuojama apie patvirtintas kovos veiksmų taisykles ir ketinimą panaudoti karinę jėgą, jeigu toks informavimas nesutrukdytų karinės operacijos tikslų;

5) aplinkos apsaugos – naudojant karinę jėgą siekiama užtikrinti, kad aplinka būtų apsaugota nuo visokeriopos, ilgalaikės ir didelės žalos, siekiama nenaudoti priemonių, galinčių dideliu mastu sukelti ilgalaikius sunkius padarinius aplinkai, ją sunaikinant ar jai padarant didelę žalą;

6) kitais visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais.

5  straipsnis. Kario ar karinio vieneto savigyna

1.

Karys ar karinis vienetas turi visuotinai pripažintą teisę naudoti būtiną ir proporcingą karinę jėgą apsiginant nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo.

2.

Savigyna taip pat pripažįstamas būtinos ir proporcingos karinės jėgos panaudojimas, kai yra ginami kiti kariai ar kariniai vienetai nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo.

3.

Kovos veiksmų taisyklės neriboja karių teisės naudoti karinę jėgą savigynos tikslais. Sprendimą panaudoti būtiną ir proporcingą karinę jėgą savigynos tikslais kariai priima savarankiškai, atsižvelgdami į pradėto ar neišvengiamo užpuolimo pobūdį. Sprendimą panaudoti karinę jėgą įgyvendinant karinio vieneto savigynos teisę, taip pat ginant kitus karius ar karinius vienetus nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo priima kariniam vienetui arba karinei operacijai vadovaujantis vadas.

6 straipsnis. Įspėjimas apie ketinimą panaudoti karinę jėgą

Kariai, ketindami panaudoti karinę jėgą, jeigu leidžia aplinkybės, privalo apie tai įspėti ir suteikti galimybę asmenims įvykdyti jų teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia grėsmę paties kario arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, Lietuvos Respublikos teritorijos ar saugomo valstybinės reikšmės objekto saugumui arba kai įspėti neįmanoma dėl kitų objektyvių priežasčių.

ANTRASIS SKIRSNIS

KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMAS ĮGYVENDINANT LIETUVOS KARIUOMENĖS UŽDAVINIUS TAIKOS METU

7 straipsnis. Karinės jėgos naudojimo atvejai taikos metu

Karinė jėga Statuto nustatytais atvejais ir tvarka gali būti naudojama įgyvendinant šiuos Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu:

1) saugant Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę;

3) stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebint ir kontroliuojant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą;

4) saugant karines teritorijas, jose esantį ar už karinių teritorijų ribų vežamą svarbų karinį turtą;

5) teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

8 straipsnis. Bendrieji karinės jėgos naudojimo pagrindai

1.

Kariai, vykdydami jiems pavestas užduotis, individualiuosius ginklus ir specialiąsias priemones turi teisę panaudoti:

1) savigynos tikslais;

2) atremiant užpuolimą, kuriuo kėsinamasi į svarbų karinį turtą;

3) atremiant saugomų valstybinės reikšmės objektų ar karinių teritorijų užpuolimą;

4) sulaikant asmenį, įtariamą padarius ar darantį nusikalstamą veiką, jeigu jis priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu ir kitaip jo sulaikyti neįmanoma;

5) kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą kario reikalavimą, jeigu kyla pavojus kario ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitomis karinės jėgos priemonėmis neįmanoma priversti asmens veikti (neveikti);

6) prieš gyvūnus, keliančius pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai;

7) prieš transporto priemones, jeigu jų vairuotojai sudaro akivaizdų pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kai jis bando pabėgti transporto priemone;

8) prieš bepiločius orlaivius, jeigu jų skrydžiai vykdomi nesilaikant bepiločių orlaivių skrydžiams nustatytų sąlygų, apribojimų ar tvarkos.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1209, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09723

2.

Kariai, nekeldami grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš individualiojo ginklo ar panaudoti specialiąsias priemones, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą individualiojo ginklo panaudojimą.

3.

Individualiuosius ginklus draudžiama naudoti žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš mažamečius, prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas kariui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti individualiuosius ginklus, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

4.

Specialiąsias priemones draudžiama naudoti prieš mažamečius, prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti specialiąsias priemones, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

5.

Karinė technika, įgyvendinant Statuto 7 straipsnyje nurodytus Lietuvos kariuomenės uždavinius, gali būti naudojama siekiant nesukelti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.

6.

Kita karinė jėga gali būti naudojama tik Statuto nustatytais atvejais ir laikantis kovos veiksmų taisyklių.

9 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas saugant Lietuvos Respublikos teritoriją

1.

Sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, priima Respublikos Prezidentas. Šis Respublikos Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas gali patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju karinė jėga naudojama atsižvelgiant į Respublikos Prezidento sprendime nurodytą karinės jėgos naudojimo tikslą ir trukmę nustatytoje teritorijoje.

3.

Teritorija, kurioje Lietuvos kariuomenė vykdo karinę operaciją šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, įgyja karinės teritorijos statusą. Šioje teritorijoje valstybės ir savivaldybių institucijos funkcijas atlieka koordinuodamos su Lietuvos kariuomenės vadu ar jo įgaliotu asmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.

Kariai, dalyvaujantys karinėje operacijoje, vykdomoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, įgyja Statuto 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises.

10 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę

1.

Kai yra pagrindas manyti, kad orlaivis, vykdantis bet kurį komercinį oro susisiekimą, išskyrus skrydžius, kuriais reguliariai, pagal paskelbtą tvarkaraštį, nurodytais maršrutais, mokamai vežami keleiviai, bagažas, kroviniai ir paštas, veža Lietuvos Respublikos oro erdvėje draudžiamus naudoti ir vežti masinio naikinimo ginklus, taip pat draudžiamus vežti pavojingus gaminius ir medžiagas, numatytus Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 18 priede, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę uždrausti orlaiviui įskristi į Lietuvos Respublikos oro erdvę, nukreipti orlaivį, nutupdyti jį, atlikti orlaivio gaudymo veiksmus – pasivyti orlaivį arba pasitikti, turint tikslą jį identifikuoti arba suteikti jam pagalbą, palydėti, nutupdyti.

2.

Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga gali būti panaudota prieš orlaivį, įskridusį į draudžiamą zoną, kai jo skrydžio kryptis kelia realų pavojų svarbiems valstybinės reikšmės objektams, virš kurių skrydžiai yra draudžiami.

3.

Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga gali būti panaudota prieš orlaivį, kuris galbūt naudojamas kaip ginklas, siekiant padaryti žalą turtui ar asmenų gyvybei ir sveikatai.

4.

Priimant sprendimą dėl orlaivio nukreipimo, nutupdymo, orlaivio gaudymo ar karinės jėgos panaudojimo, iš kelių galimų veiksmų pagal aplinkybes turi būti pasirinktas toks, kuris kelia mažiausią pavojų orlaivyje esantiems asmenims arba visuomenei.

11 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebint ir kontroliuojant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą

1.

Stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebint ir kontroliuojant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karo laivo vadas (toliau – karo laivo vadas) turi teisę:

1) pareikalauti, kad laivo kapitonas iškeltų laivo priklausomybės valstybės vėliavą, jeigu ji neiškelta;

2) pareikalauti, kad laivo kapitonas nurodytų laivo įplaukimo į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą tikslą;

3) pareikalauti, kad laivo kapitonas pakeistų kursą, jeigu jis plaukia į teritoriją, kurioje uždrausta plaukioti, arba plaukia kursu, kurio laikantis galima pažeisti taikaus plaukimo tvarką;

4) organizuoti laivo sustabdymą ir apžiūrą, jeigu laivas plaukia neiškėlęs laivo priklausomybės valstybės vėliavos ar neturi kitų aiškių atpažinimo ženklų ir neatsako į paklausimo signalus.

2.

Karo laivo vadas gali panaudoti karinę jėgą prieš komerciniais tikslais naudojamus laivus, pažeidžiančius taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, tik krašto apsaugos ministro sprendimu ir tik tada, kai visos galimos priemonės panaudotos ir jų nepakanka laivui sustabdyti arba priversti laivą paklusti. Karinės jėgos panaudojimu prieš stabdomą laivą nesiekiama jo paskandinti.

12 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas saugant karines teritorijas, jose esantį ir už karinių teritorijų ribų vežamą svarbų karinį turtą

1.

Kariai, saugodami karines teritorijas, jose esantį ir už karinių teritorijų ribų vežamą  svarbų karinį turtą, turi teisę:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams, kai būtina užtikrinti karinių teritorijų, jose esančio ar už karinių teritorijų vežamo svarbaus karinio turto apsaugą;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų, mėginančius į karinę teritoriją patekti neteisėtai arba neteisėtai filmuojančius, fotografuojančius ar kitais būdais vizualizuojančius karines teritorijas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1209, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09723

3) persekioti ir sulaikyti asmenis, karinėje teritorijoje darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

6) tikrinti ir apžiūrėti į saugomą karinę teritoriją įvažiuojančias ir iš jos išvažiuojančias transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat tikrinti ir apžiūrėti asmenų bagažą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms teisėms įgyvendinti kariai gali panaudoti individualiuosius ginklus ir specialiąsias priemones.

3.

Karių sulaikyti asmenys nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, perduodami Karo policijai.

13 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

1.

Teikiant pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai tai yra būtina gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims atlikti, kariai, nesukeldami grėsmės žmogaus gyvybei, gali naudoti sprogmenis.

11.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms vykdyti jų funkcijas, ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, Vyriausybei gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Seimui, Seimo sprendimu kariams gali būti suteikiamos šio straipsnio 12 dalyje nurodytos teisės. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą, Vyriausybei gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Respublikos Prezidentui, turi teisę priimti Respublikos Prezidentas. Šis Respublikos Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje. Seimas gali patvirtinti arba pakeisti Respublikos Prezidento sprendimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-511, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17355

12.

Šio straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais ir tvarka kariams gali būti suteikiamos šios teisės:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;

4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;

7) panaudoti specialiąsias priemones.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-511, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17355

13.

Šio straipsnio 12 dalyje nurodytos teisės kariams gali būti suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Prireikus teisių suteikimo trukmė, laikantis tokios pačios tvarkos, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalyje, gali būti pratęsiama ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau bendra teisių suteikimo trukmė negali būti ilgesnė negu būtina siekiant šio straipsnio 11 dalyje nurodyto tikslo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-511, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17355

2.

Teikdami pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kariai turi šias teises:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

3) patekti į fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir jas apžiūrėti;

4) patekti į fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams priklausančius objektus ir juos apžiūrėti;

5) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;

6) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

7) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

8) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;

9) panaudoti karinę jėgą.

3.

Karių sulaikyti asmenys nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, perduodami kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už sulaikytų asmenų veiklos teisėtumo tyrimą.

4.

Teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, karo laivo vadas turi teisę:

1) organizuoti komerciniais tikslais naudojamų laivų sustabdymą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms teikiama pagalba, pareigūnais apžiūrėti ir (ar) sulaikyti sustabdytus laivus, jeigu turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidžia taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) nurodyti užsienio valstybės karo laivui išplaukti iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, jeigu jis pažeidė taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse;

3) persekioti ir sulaikyti laivą, išskyrus užsienio karo ir nekomerciniais tikslais naudojamus laivus, už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų tol, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas. Sulaikytas laivas per 24 valandas perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba);

4) organizuoti komerciniais tikslais naudojamų laivų sustabdymą išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms teikiama pagalba, pareigūnais apžiūrėti ir (ar) sulaikyti sustabdytus laivus, jeigu turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidžia Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos režimą;

5) pagal sustabdyto komerciniais tikslais naudojamo laivo apžiūros rezultatus nurodyti laivui išplaukti iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros arba laivą sulaikyti. Sulaikytas laivas perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

6) panaudoti specialiąsias priemones.

5.

Teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karinio orlaivio vadas turi teisę persekioti ir sulaikyti laivą, išskyrus užsienio karo ir nekomerciniais tikslais naudojamus laivus, už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų tol, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas.

14 straipsnis. Kovos veiksmų taisyklių rengimas, tvirtinimas ir skelbimas

1.

Kovos veiksmų taisyklės rengiamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2.

Kovos veiksmų taisykles tvirtina:

1) krašto apsaugos ministras – teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, taip pat Lietuvos kariuomenei reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-511, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17355

2) Lietuvos kariuomenės vadas – kitų karinių operacijų.

3.

Kovos veiksmų taisyklės ar jų dalis, atsižvelgiant į karinės jėgos panaudojimo tikslus ir karinės operacijos uždavinius, gali būti skelbiamos viešai. Kovos veiksmų taisyklių skelbimo ir visuomenės supažindinimo su kovos veiksmų taisyklėmis tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis. Vadų ir kitų sprendimus panaudoti karinę jėgą priimančių asmenų pareigos

1.

Lietuvos kariuomenės vadas užtikrina karių mokymą ir rengimą teisėtai ir tinkamai panaudoti karinę jėgą.

2.

Karinių vienetų vadai ir kiti sprendimus panaudoti karinę jėgą priimantys asmenys užtikrina, kad karinė jėga būtų naudojama tinkamai ir teisėtai, ir inicijuoja tyrimus dėl galbūt neteisėto karinės jėgos panaudojimo.

16 straipsnis. Karių atsakomybė už karinės jėgos panaudojimą

1.

Kariai, panaudoję karinę jėgą nepažeisdami Statuto reikalavimų ir padarę žalą Lietuvos Respublikos įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiami.

2.

Kariai, pažeidę Statute nustatytus karinės jėgos naudojimo reikalavimus ar kovos veiksmų taisykles, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Karinės jėgos panaudojimo padariniai

1.

Panaudojus karinę jėgą karinei operacijai vadovaujantis vadas turimomis priemonėmis privalo užtikrinti, kad būtų suteikta medicinos ar kitokia būtina pagalba sužeistiems asmenims.

2.

Apie karinės jėgos panaudojimo faktą ir padarinius kariai privalo nedelsdami pranešti tiesioginiam vadui, kuris informaciją krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia kitoms institucijoms.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2000, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 92-2852 (2000-10-31), i. k. 1001010ISTAIII-2000

Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1424, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1669 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1424

Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto 14, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2293, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6467 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2293

Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto 3, 10, 16 straipsnių pakeitimo ir 8, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1441, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20780

Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1621 pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2531, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20289

Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymu Nr. VIII-1621 patvirtinto karinės jėgos naudojimo statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1209, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09723

Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-511, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17355

Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

part_9302495267e54ac4902236da4bd569af_end

18 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XI-2293, 2012-10-17, Žin. 2012, Nr. 129-6467 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2293

19 straipsnis. Specialiųjų priemonių naudojimo tvarka

1.

Specialiosios priemonės naudojamos tik šiame statute numatytais atvejais tik tada, kai tai yra būtina, ir tokiu būdu, kuris atitinka gresiantį pavojų. Naudojant specialiąsias priemones, privaloma stengtis išvengti sunkių pasekmių.

2.

Prieš naudojant specialiąsias priemones, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, jeigu leidžia aplinkybės, turi būti įspėjami.

3.

Specialiąsias priemones draudžiama naudoti prieš mažamečius, nėščias moteris ir moteris su mažamečiais vaikais, invalidus, turinčius aiškių invalidumo požymių, išskyrus atvejus, kai užpuola jie patys.

4.

Specialiąją priemonę – tarnybinius šunis draudžiama naudoti, kai asmens, prieš kurį juos ketinama panaudoti, nematyti, taip pat žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys.

5.

Asmeniui, nukentėjusiam nuo specialiųjų priemonių panaudojimo, turi būti suteikta būtina medicinos pagalba.

6.

Apie specialiųjų priemonių panaudojimo faktą ir pasekmes, panaudojęs specialiąsias priemones, karys, civilis krašto apsaugos sistemos pareigūnas ar tarnautojas nedelsdamas praneša tiesioginiam vadui (viršininkui).

20 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo ribos

1.

Kiekvienas karys ar civilis krašto apsaugos sistemos pareigūnas bei tarnautojas, kuriems šio statuto nustatyta tvarka leista naudoti kovinius ginklus ir specialiąsias priemones, turi teisę savarankiškai naudoti kovinį ginklą ir specialiąsias priemones esant Baudžiamajame kodekse numatytoms būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygoms ir sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1424, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1669 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1424

2.

Karys ar civilis krašto apsaugos sistemos pareigūnas bei tarnautojas veikdamas savarankiškai, vykdydamas teisėtą įsakymą ar eidamas savo pareigas, esant šio statuto numatytiems atvejams, asmeniškai priima sprendimą šio statuto nustatyta tvarka naudoti kovinį ginklą ar specialiąsias priemones ir asmeniškai atsako už pasekmes.

3.

Karys, veikdamas karinio vieneto sudėtyje ir vykdydamas bendrą karinio vieneto užduotį, esant šio statuto numatytiems atvejams, kovinį ginklą ir specialiąsias priemones naudoja tik vado (viršininko) teisėtu įsakymu, šiame statute ir įsakyme nustatyta tvarka, neviršydamas Statuto ir įsakymo ribų.

4.

Kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos pareigūnams bei tarnautojams kartu vykdant bendrą užduotį, esant šio statuto numatytiems atvejams, koviniai ginklai ir specialiosios priemonės naudojamos bendros užduoties vykdymui vadovaujančio ir už ją atsakingo vado (viršininko) ar įgalioto civilio krašto apsaugos sistemos pareigūno teisėtu įsakymu, šiame statute ir įsakyme nustatyta tvarka, neviršijant Statuto ir įsakymo ribų.

21 straipsnis. Vadų (viršininkų) ir įgaliotų civilių krašto apsaugos sistemos pareigūnų teisės ir pareigos organizuojant kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimą bei juos naudojant

1.

Kiekvienas vadas (viršininkas) ar įgaliotas civilis krašto apsaugos sistemos pareigūnas privalo:

1) tiksliai laikytis šio statuto nustatytos kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tvarkos;

2) organizuoti jam pavaldžių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos pareigūnų bei tarnautojų parengimą naudoti kovinius ginklus ir specialiąsias priemones, taip pat užtikrinti, kad pastarieji tiksliai laikytųsi šio statuto nustatytos kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tvarkos;

3) organizuoti ir užtikrinti kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių apsaugos, apskaitos, išdavimo, laikymo ir nešiojimo tvarką;

4) organizuoti ir užtikrinti kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių techninę priežiūrą;

5) gavęs pranešimą apie kovinių ginklų ar specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, patikrinti, ar koviniai ginklai ir specialiosios priemonės panaudotos teisėtai. Kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio statuto reikalavimai, skirti tarnybinį patikrinimą, kuris atliekamas Kariuomenės drausmės statuto nustatyta drausmės pažeidimų tyrimo tvarka.

2.

Vadas (viršininkas) ar įgaliotas civilis krašto apsaugos sistemos pareigūnas turi teisę:

1) duoti įsakymą panaudoti kovinį ginklą ar specialiąsias priemones;

2) tikrinti, kaip jam pavaldūs kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai pasirengę naudoti kovinius ginklus ir specialiąsias priemones, o nustačius, kad jų parengimas neatitinka šio statuto nustatytos kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tvarkos reikalavimų, nušalinti šiuos asmenis nuo pareigų ir atimti teisę naudoti kovinius ginklus ir specialiąsias priemones;

3) skirti papildomą parengimą sau pavaldiems kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos pareigūnams bei tarnautojams, kurių pasirengimas neatitinka šio statuto nustatytų kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tvarkos reikalavimų;

4) tikrinti kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių apsaugos, apskaitos, išdavimo, laikymo ir nešiojimo tvarką;

5) teisės aktų nustatyta tvarka skirti drausmines nuobaudas už kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tvarkos pažeidimus sau pavaldiems kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos pareigūnams bei tarnautojams.

II SKYRIUS

KOVINIŲ GINKLŲ IR SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO YPATYBĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

KOVINIŲ GINKLŲ IR SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS

DIENOS TARNYBOJE, SARGYBOJE IR APSAUGOJE

22 straipsnis. Bendrieji kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo dienos tarnyboje, sargyboje ir apsaugoje reikalavimai

1.

Karinio vieneto vidaus tvarkai užtikrinti ir kariniam turtui ar karinio vieneto teritorijai saugoti vado (viršininko) įsakymu skiriama dienos tarnyba ir sargyba. Karinėms teritorijoms, objektams, gabenamam turtui ir svarbiems asmenims saugoti ar lydėti vado (viršininko) ar įgalioto civilio krašto apsaugos sistemos pareigūno įsakymu gali būti skiriama apsauga. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimą dienos tarnyboje, sargyboje ir apsaugoje nustato šis statutas. Dienos tarnybos, sargybos ir apsaugos organizavimą ir atlikimo tvarką nustato kiti kariuomenės statutai ir taisyklės.

2.

Dienos tarnybos, sargybos ir apsaugos apginklavimą koviniais ginklais, šaudmenimis ir specialiosiomis priemonėmis nustato vadas (viršininkas) įsakyme dėl dienos tarnybos, sargybos ar apsaugos organizavimo.

23 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas dienos tarnyboje

1.

Vadas (viršininkas) įsakyme dėl dienos tarnybos organizavimo nurodo, į kokias dienos tarnybos pareigas skiriami kariai ir jų apginklavimą koviniais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei nešaunamaisiais ginklais.

2.

Kokiu koviniu ginklu ir kokiu kiekiu šaudmenų apginkluoti dienos tarnybos karius, nustato vadas (viršininkas), atsižvelgdamas į kovinės parengties pakopą, paros laiką ir dienos tarnybos pareigų svarbą.

3.

Dienos tarnybos kariai kovinius ginklus naudoja šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje numatyta bendra tvarka.

4.

Dienos tarnybos kariai kovinius nešaunamuosius ginklus naudoja tik tada, kai nėra galimybės panaudoti kovinį šaunamąjį ginklą.

5.

Specialiosios priemonės dienos tarnybos kariams gali būti išduotos ir naudojamos tik vado (viršininko), vadovaujančio dienos tarnybai, įsakymu, kai kyla būtinumas karių drausmei užtikrinti.

24 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas sargyboje

1.

Vadas (viršininkas) įsakyme dėl sargybos organizavimo nurodo, į kokias sargybos pareigas skiriami kariai ir jų apginklavimą koviniais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir nešaunamaisiais ginklais.

2.

Sargyba apginkluojama šiais koviniais ginklais:

1) sargybos viršininkas – pistoletu (revolveriu);

2) kiti sargybos kariai – šautuvu ir durklu-peiliu (durtuvu).

3.

Sargybos kariai kovinius ginklus naudoja šio statuto I skyriaus ketvirtame skirsnyje numatyta bendra tvarka, laikydamiesi šių taisyklių:

1) sargybinis savarankiškai nusprendžia, kada ir kokį ginklą panaudoti;

2) visai sargybai įsako sargybos viršininkas;

3) atskirai sargybinių pamainai įsako tos pamainos sargybos išvedžiotojas;

4) patruliui įsako patrulio viršininkas;

5) palydovams įsako vyresnysis.

4.

Prieš naudojant kovinius ginklus, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudojami, jeigu leidžia aplinkybės, turi būti įspėjami balsu, o jei panaudojamas kovinis šaunamasis ginklas, – dar ir įspėjamuoju šūviu.

5.

Sargybiniai, prieš naudodami kovinius ginklus, įspėja įspėjamosiomis komandomis. Įspėjamųjų komandų paskirtis yra sustabdyti saugomų teritorijų, objektų (postų) ribų pažeidėjus, išvengiant kovinių ginklų panaudojimo prieš asmenis. Sargybiniai įspėjamąsias komandas privalo duoti garsiai ir aiškiai.

6.

Kai sargyba vykdoma saugomą teritoriją, objektus (postus) kontroliuojant techninėmis priemonėmis, jomis aptikus saugomos teritorijos, objekto (posto) ribų pažeidėją, sargybos kovinė grupė atvyksta į pažeidimo vietą. Kovinius ginklus panaudoti įsako sargybos kovinės grupės vyresnysis.

7.

Koviniai šaunamieji ginklai sargyboje įspėjus balsu, bet be įspėjamojo šūvio naudojami esant šioms aplinkybėms:

1) riboto ploto patalpose, vietose ir teritorijose, kuriose laikomos sprogstamosios ir kitos pavojingos medžiagos, taip pat tokiose vietose, kuriose įspėjamojo šūvio metu paleista kulka gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai arba sukelti avarijas ar katastrofas.

2) kai asmuo, nesantis sargybos išvedžiotoju ar sargybos viršininku, juo pasivadina;

3) kai asmenys, nesantys sargybos kariais ir einantys paskui sargybos išvedžiotoją, nevykdo sargybinio reikalavimo sustoti.

8.

Koviniai ginklai sargyboje naudojami be įspėjimo esant šioms aplinkybėms:

1) akivaizdaus užpuolimo metu;

2) kai kyla tiesioginis pavojus kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

3) kai įsibraunama į sargybų saugomą, aptvertą ar kitu suprantamu būdu pažymėtą teritoriją, objektą (postą) ar transportą ir kyla tiesioginis pavojus šioje teritorijoje, objekte (poste) ar transporte saugomam ypatingos svarbos valstybės ar kariniam turtui, ginkluotei, sprogmenims ir kitoms pavojingoms medžiagoms.

9.

Sargybinis išjungia šautuvo saugiklį ir įleidžia šovinį į lizdą (paskutinis ginklo parengimo šaudyti etapas) po įspėjamosios komandos, išskyrus atvejus, jei kovinis šaunamasis ginklas naudojamas esant šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, kai ginklas parengiamas šaudyti nedelsiant.

10.

Koviniai nešaunamieji ginklai – durklai-peiliai (durtuvai) naudojami tik tada, kai nėra galimybės panaudoti kovinį šaunamąjį ginklą.

11.

Specialiosios priemonės, išskyrus tarnybinius šunis, sargybos kariams gali būti išduotos ir naudojamos tik vado (viršininko), vadovaujančio sargybai, įsakymu, kai kyla būtinumas karių drausmei užtikrinti.

12.

Kai sargybai pasitelkiama specialioji priemonė – tarnybiniai šunys, juos naudoja tik specialiai paruošti kariai. Tarnybinius šunis draudžiama naudoti, kai asmens, prieš kurį juos ketinama panaudoti, nematyti, taip pat žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys.

25 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas apsaugoje

1.

Karinėms teritorijoms, objektams, gabenamam turtui ir svarbiems asmenims saugoti ar lydėti vado (viršininko) ar įgalioto civilio krašto apsaugos sistemos pareigūno įsakymu gali būti skiriama apsauga.

2.

Apsaugą gali atlikti ne tik kariai, bet ir civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai.

3.

Vadas (viršininkas) ar įgaliotas krašto apsaugos sistemos pareigūnas įsakyme dėl apsaugos organizavimo nurodo, į kokias apsaugos pareigas skiriami kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai, taip pat nurodo jų apginklavimą koviniais ginklais, šaudmenimis ir specialiosiomis priemonėmis.

4.

Kokiais koviniais ginklais ir kiek šaudmenų, kokiomis specialiosiomis priemonėmis apginkluoti apsaugos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos pareigūnus bei tarnautojus, nustato vadas (viršininkas) ar įgaliotas civilis krašto apsaugos sistemos pareigūnas, atsižvelgdamas į apsaugos užduotį, kovinės parengties pakopą, paros laiką ir apsaugos objektų svarbą. Apsaugoje gali būti naudojamos šio statuto 6 straipsnyje, išskyrus 5 punktą (specialios paskirties dujos), nurodytos specialiosios priemonės šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

5.

Apsaugoje koviniai ginklai naudojami šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka, laikantis šių taisyklių:

1) apsaugą atliekantis asmuo savarankiškai nusprendžia, kada ir kokį ginklą panaudoti;

2) visai apsaugai įsako apsaugos viršininkas;

3) atskirai apsaugos pamainai (apsaugos postui) įsako tos pamainos (posto) viršininkas (vyresnysis);

4) patruliui įsako patrulio viršininkas;

5) palydovams įsako vyresnysis.

6.

Apsauga pagal užduotis skirstoma taip:

1) karinių teritorijų ir objektų apsauga;

2) gabenamo turto apsauga;

3) svarbių asmenų apsauga;

4) suimtųjų ar sulaikytųjų lydėjimas (konvojavimas).

7.

Atliekant karinių teritorijų ir objektų apsaugą, taip pat gabenamo turto apsaugą ir lydint suimtuosius ar sulaikytuosius (konvojuojant), kai yra suprantamu būdu pažymėti judėjimo apribojimo ženklai, koviniai ginklai naudojami tokia pat tvarka kaip ir sargyboje.

8.

Kur nėra judėjimo apribojimo ženklų, gabenamo turto apsaugą atliekantys kariai ar civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai sustabdo artėjančius prie objekto pašalinius asmenis įspėjamosiomis komandomis ir įspėjamaisiais šūviais. Jeigu pašaliniai asmenys nevykdo apsaugos reikalavimų, apsaugą atliekantys kariai ar civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai po įspėjamųjų komandų ir įspėjamųjų šūvių šauna į juos.

9.

Koviniai šaunamieji ginklai gabenamo turto apsaugoje įspėjus balsu, bet be įspėjamojo šūvio naudojami esant šioms aplinkybėms:

1) riboto ploto patalpose, vietose ir teritorijose, kuriose laikomos sprogstamosios ir kitos pavojingos medžiagos, taip pat tokiose vietose, kuriose įspėjamojo šūvio metu paleista kulka gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai arba sukelti avarijas ar katastrofas;

2) kai asmuo, nesantis apsaugos išvedžiotoju ar apsaugos viršininku, juo pasivadina;

3) kai asmenys, nepriklausantys apsaugai ir einantys paskui apsaugos išvedžiotoją, nevykdo atliekančiojo apsaugą reikalavimo sustoti.

10.

Koviniai ginklai gabenamo turto apsaugoje naudojami be įspėjimo esant šioms aplinkybėms:

1) akivaizdaus užpuolimo metu;

2) kai kyla tiesioginis pavojus kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

3) kai įsibraunama į transportą ir kyla tiesioginis pavojus transporte saugomam ypatingos svarbos valstybės ar kariniam turtui, ginkluotei, sprogmenims ir kitoms pavojingoms medžiagoms.

11.

Koviniai ginklai ir specialiosios priemonės saugant svarbius asmenis naudojami šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka ir laikantis krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto pareigūno patvirtintų svarbių asmenų apsaugos krašto apsaugos sistemoje taisyklių.

12.

Lydint suimtuosius ir sulaikytuosius (konvojuojant), kai lydimų suimtųjų ar sulaikytųjų elgesys kelia įtarimą, jų palydai įsakymu skiriama ginkluota apsauga.

13.

Kai konvojuojamasis, atliekant konvojavimą, nepaklūsta apsaugos reikalavimams ir bando pabėgti arba pulti, apsaugą atliekantys kariai ar civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai stabdo konvojuojamąjį asmenį įspėjamosiomis komandomis ir įspėjamaisiais šūviais. Jei pastarasis neįvykdo apsaugos reikalavimų, apsaugą atliekantys kariai ar civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai po įspėjamųjų komandų šauna į jį.

14.

Kur nėra judėjimo apribojimo ženklų, konvojavimą atliekantys kariai ar civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai sustabdo artėjančius prie konvojuojamųjų pašalinius asmenis įspėjamosiomis komandomis ir įspėjamaisiais šūviais. Jeigu pašaliniai asmenys nevykdo apsaugos reikalavimų, konvojavimą atliekantys kariai ar civiliai krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei tarnautojai po įspėjamųjų komandų šauna į juos.

15.

Atliekant konvojavimą, koviniai ginklai, įspėjus balsu, bet be įspėjamojo šūvio naudojami riboto ploto patalpose, vietose ir teritorijose, kuriose laikomos sprogstamosios ir kitos pavojingos medžiagos, taip pat tokiose vietose, kuriose įspėjamojo šūvio metu paleista kulka gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai arba sukelti avarijas ar katastrofas.

16.

Koviniai ginklai konvojuojant naudojami be įspėjimo esant šioms aplinkybėms:

1) akivaizdaus užpuolimo metu;

2) kai kyla tiesioginis pavojus kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

17.

Koviniai nešaunamieji ginklai – durklai-peiliai (durtuvai) apsaugoje naudojami tik tada, kai nėra galimybės panaudoti kovinį šaunamąjį ginklą.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOVINIŲ GINKLŲ BEI SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS KARIŲ DRAUSMEI UŽTIKRINTI

26 straipsnis. Bendrieji kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo karių drausmei užtikrinti reikalavimai

1.

Vadai (viršininkai) naudoja arba įsako panaudoti kovinius ginklus bei specialiąsias priemones ne tik prieš karius, bet ir prieš kitus asmenis, kurie aktyviais veiksmais trukdo užtikrinti karių drausmę.

2.

Prieš karius ir kitus asmenis vadai (viršininkai) naudoja arba įsako panaudoti kovinius šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones tik tada, kai nėra galimybės pasitelkti karo policijos, kai kiti galimi būdai ir priemonės yra panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus ar situacijos jų panaudoti neįmanoma.

27 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas karių drausmei užtikrinti vado (viršininko) įsakymu

1.

Kai nėra galimybės pasitelkti karo policijos, vadas (viršininkas) naudoja arba įsako jam pavaldiems kariams panaudoti kovinius ginklus ir specialiąsias priemones karių drausmei užtikrinti šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka Kariuomenės drausmės statuto nustatytomis sąlygomis.

2.

Kai vadas (viršininkas), veikdamas vienas, neturi galimybių užtikrinti karių drausmę, jis įsakymu pasitelkia sau pavaldų karinio vieneto padalinį arba sudaro specialią komandą, arba pasitelkia atskirus karius, atsižvelgdamas į drausmės pažeidimų pavojingumą (sunkumą).

3.

Kokius kovinius ginklus bei specialiąsias priemones, kokiu būdu ir kokiais atvejais panaudoti, kiekvienu konkrečiu atveju vadas (viršininkas) nustato įsakymu.

28 straipsnis. Karo policijos kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas karių drausmei užtikrinti

1.

Kilus būtinumui užtikrinti karių drausmę naudojant kovinius ginklus ir specialiąsias priemones, vadas (viršininkas) pasitelkia karo policiją.

2.

Pasitelkus karo policiją, kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tvarką nustato vadovaujantis karo policijos karininkas šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka Karo policijos įstatymo ir Kariuomenės drausmės statuto nustatytomis sąlygomis.

TREČIASIS SKIRSNIS

KOVINIŲ GINKLŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS TEIKIANT PAGALBĄ

CIVILINEI ADMINISTRACIJAI

29 straipsnis. Bendrieji kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo reikalavimai teikiant pagalbą civilinei administracijai

1.

Kariuomenė į pagalbą civilinei administracijai gali būti pasiųsta tik įstatymų nustatyta tvarka Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais.

2.

Teikdama pagalbą civilinei administracijai, karinę jėgą kariuomenė naudoja minimaliai. Koviniai ginklai ir specialiosios priemonės naudojamos šio statuto nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo atvejai teikiant pagalbą civilinei administracijai

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka kariuomenė, teikdama pagalbą civilinei administracijai, kovinius ginklus naudoja šiais atvejais:

1) kai kariuomenė pasiųsta į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. VIII-2000, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 92-2852 (2000-10-31), i. k. 1001010ISTAIII-2000

2) nepaprastosios padėties atveju, kai kariuomenė pasiųsta padėti policijai užkirsti kelią antikonstituciniams smurtiniams veiksmams ar juos sustabdyti;

3) netikėtu ir neatidėliotinu atveju, kai nusikaltėliai sukelia realų pavojų žmonių gyvybei ar nuosavybei ir reikia padėti policijai vykdyti skubias nusikaltėlių sulaikymo operacijas;

4) netikėtu ir neatidėliotinu atveju, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar nuosavybei ir reikia padėti civilinei administracijai apsaugoti žmonių gyvybę ar nuosavybę;

5) esant ypatingoms aplinkybėms, prireikus tam tikram laikui vykdyti teritorijų kontrolę ar sustiprinti valstybinių objektų apsaugą.

31 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo sąlygos, kai kariuomenė pasiųsta į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą

1.

Kai kariuomenė pasiunčiama į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą, išskyrus atvejus, kai karinė jėga naudojama valstybės teritoriniam vientisumui ginti, kariuomenės apginklavimą koviniais ginklais, šaudmenimis ir specialiosiomis priemonėmis įsakymu nustato kariuomenės vadas.

2.

Valstybės sienos apsaugos operacijoms vadovauja įgaliotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kuris įsakymus kariniams vienetams perduoda per jų vadus (viršininkus).

3.

Karinio vieneto vadas (viršininkas), gavęs valstybės sienos apsaugos operacijai vadovaujančio pareigūno įsakymą, kovinius ginklus ir specialiąsias priemones sau pavaldiems kariams įsako panaudoti laikydamasis įsakymo dėl valstybės sienos apsaugos operacijos, vadovaudamasis šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2000, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 92-2852 (2000-10-31), i. k. 1001010ISTAIII-2000

32 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo sąlygos nepaprastosios padėties atveju, kai kariuomenė pasiųsta padėti policijai užkirsti kelią antikonstituciniams smurtiniams veiksmams ar juos sustabdyti

1.

Kai nepaprastosios padėties atveju kariuomenė pasiunčiama padėti policijai užkirsti kelią antikonstituciniams smurtiniams veiksmams ar juos sustabdyti, kariuomenės apginklavimą koviniais ginklais, šaudmenimis ir specialiosiomis priemonėmis įsakymu nustato kariuomenės vadas.

2.

Antikonstitucinių smurtinių veiksmų užkardymo ir sustabdymo operacijoms vadovauja įgaliotas Policijos departamento pareigūnas. Jis įsakymus kariniams vienetams perduoda per jų vadus (viršininkus).

3.

Karinio vieneto vadas (viršininkas), gavęs operacijai vadovaujančio pareigūno įsakymą, kovinius ginklus ir specialiąsias priemones sau pavaldiems kariams įsako panaudoti laikydamasis įsakymo dėl operacijos, vadovaudamasis šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo sąlygos netikėtais ir neatidėliotinais atvejais, kai nusikaltėliai sukelia realų pavojų žmonių gyvybei ar nuosavybei ir reikia padėti policijai vykdyti skubias nusikaltėlių sulaikymo operacijas

1.

Netikėtais ir neatidėliotinais atvejais, kai nusikaltėliai sukelia realų pavojų žmonių gyvybei ar nuosavybei ir reikia padėti policijai vykdyti skubias nusikaltėlių sulaikymo operacijas, siunčiamo į pagalbą karinio vieneto apginklavimą koviniais ginklais, šaudmenimis ir specialiosiomis priemonėmis įsakymu nustato vadas (viršininkas), kurio operacinio vadovavimo grandinėje yra siunčiamasis karinis vienetas.

2.

Nusikaltėlių sulaikymo operacijoms vadovauja įgaliotas Policijos departamento pareigūnas. Šis pareigūnas įsakymus kariniams vienetams perduoda per jų vadus (viršininkus).

3.

Karinio vieneto vadas (viršininkas), gavęs operacijai vadovaujančio pareigūno įsakymą, kovinius ginklus ir specialiąsias priemones sau pavaldiems kariams įsako panaudoti laikydamasis įsakymo dėl operacijos, vadovaudamasis šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo sąlygos netikėtu ir neatidėliotinu atveju, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar nuosavybei ir reikia padėti civilinei administracijai apsaugoti žmonių gyvybę ar nuosavybę

1.

Netikėtu ir neatidėliotinu atveju, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar nuosavybei ir reikia padėti civilinei administracijai apsaugoti žmonių gyvybę ar nuosavybę, siunčiamo į pagalbą karinio vieneto apginklavimą koviniais ginklais, šaudmenimis ir specialiosiomis priemonėmis įsakymu nustato vadas (viršininkas), kurio operacinio vadovavimo grandinėje yra siunčiamasis karinis vienetas.

2.

Prašymą pateikęs civilinės administracijos pareigūnas karinių vienetų vadams (viršininkams) nustato tiksliai apibrėžtas būtinos pagalbos ribas, kada karinių vienetų vadai (viršininkai), vadovaudamiesi šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka, sau pavaldiems kariams įsako panaudoti kovinius ginklus ir specialiąsias priemones.

35 straipsnis. Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo sąlygos esant ypatingoms aplinkybėms, prireikus tam tikrą laiką vykdyti teritorijų kontrolę ar sustiprinti valstybinių objektų apsaugą

1.

Esant ypatingoms aplinkybėms, prireikus tam tikrą laiką vykdyti teritorijų kontrolę ar sustiprinti valstybinių objektų apsaugą, siunčiamo į pagalbą karinio vieneto apginklavimą koviniais ginklais, šaudmenimis ir specialiosiomis priemonėmis įsakymu nustato vadas (viršininkas), kurio operacinio vadovavimo grandinėje yra siunčiamasis karinis vienetas.

2.

Teritorijų kontrolės ir valstybinių objektų apsaugos operacijoms vadovaujantis pareigūnas karinių vienetų vadams (viršininkams) nustato tiksliai apibrėžtas reikalingų kontroliuoti teritorijų ir būtinų saugoti objektų ribas.

3.

Karinių vienetų vadai (viršininkai) nustato teritorijų kontrolės ir objektų apsaugos tvarką ir įsakyme dėl teritorijų kontrolės ir objektų apsaugos organizavimo, vadovaudamiesi šio statuto I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka, nustato kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo tvarką.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2000, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 92-2852 (2000-10-31), i. k. 1001010ISTAIII-2000

Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1424, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1669 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1424

Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto 14, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2293, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6467 (2012-11-08), i. k. 1121010ISTA0XI-2293

Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto 3, 10, 16 straipsnių pakeitimo ir 8, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas