← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1996-11-14

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1996.12.04)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO

REGULIAVIMO

ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ

VALSTYBINIO REGULIAVIMO

ĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-734

Vilnius

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio  įstatymo  tikslas  -  sunorminti  žemės  ūkio  subjektų

ekonominius

santykius  su valstybės  institucijomis ir žemės ūkio

rinkos

partneriais,    nustatyti   pagrindines   šių   santykių

valstybinio

reguliavimo  priemones, sudaryti prielaidas valstybės

agrarinei

politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai

palaikyti.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

Žemės  ūkio   subjektai  -  ūkininkų   ūkiai,   žemės   ūkio

bendrovės

ir kitos  įmonės,  įregistruotos  Lietuvos Respublikos

įstatymų

nustatyta tvarka, taip pat  kiti  žemės  ūkio paskirties

žemės

naudotojai,  gaminantys  prekinę  žemės  ūkio  produkciją.

Metinės

įplaukos iš prekinės  žemės  ūkio  produkcijos ir gamybos

paslaugų

žemės  ūkiui  realizavimo turi sudaryti daugiau kaip  50

procentų

visų  gautų   pajamų.  Įplaukų   dalies,   gaunamos  iš

prekinės

žemės  ūkio  produkcijos  ir  gamybos  paslaugų   žemės

ūkiui

realizavimo,   įvertinimo   metodiką  nustato    Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.

Žemės  ūkio rinka - mainų  sritis,  kurioje  dalyvauja žemės

ūkio

subjektai.

Žemės  ūkio   rinkos   partneriai - ūkio   subjektai,  kurie

superka,

perdirba  ir realizuoja  žemės  ūkio   produkciją   bei

parduoda

žemės  ūkiui  reikalingus  materialinius  -  techninius

išteklius

ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.

Supirkimo    kvota  -  Lietuvos    Respublikos   Vyriausybės

nustatytas

žemės   ūkio   produkcijos  kiekis,  kurio  supirkimą

žemės

ūkio subjektui ji garantuoja.

Importo     kvota   -   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

ribojamas

prekių kiekis, kurį galima importuoti.

Minimali  ribinė  kaina - Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta

žemės  ūkio   produkcijos   supirkimo   pagal   kvotas

minimali

kaina, kurią valstybė garantuoja.

Slenkstinė  kaina  - minimali kaina   importinėms   prekėms,

kurią

nustato  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybė   arba   jos

įgaliota

institucija.

Lengvatinis  kreditas - paskola  žemės  ūkio  subjektams  ir

aptarnaujantiems  žemės  ūkio   rinkos   partneriams   su  ne

didesne

kaip  50  procentų  vidutinio  metinio  rinkos  palūkanų

dydžio

palūkanų norma arba  kai  valstybė  kompensuoja  bent  50

procentų

kredito palūkanų.

Riboto  ūkinio  naudojimo  žemės - žemės   ūkio   naudmenos,

kurioms

taikomos  nustatyta   tvarka   patvirtintos   specialios

žemės

naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.

Žemės  ūkio   gamybos   ribojimas  -  Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės

taikomų   priemonių  visuma,   ribojanti  tam  tikrų

žemės

ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.

Mažo  našumo  žemės  -  žemės   ūkio   naudmenos,   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės   arba    jos    įgaliotos   valstybės

institucijos

nustatyta  tvarka  priskiriamos  šios  kategorijos

žemei.

Bioorganinė    žemdirbystė  -  ūkininkavimo    būdas,    kai

nenaudojamos

mineralinės   trąšos,    pesticidai    ir   augimo

stimuliatoriai,

kad    būtų    išauginta    ekologiškai   švari

produkcija,

atgaivintas   dirvos  biologinis    aktyvumas    ir

išlaikyta

biologinė pusiausvyra.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

3 straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas

Lietuvos  Respublikos   žemės  ūkis  atlieka  labai  svarbią

ekonominę,

socialinę,  gamtosaugos  ir  etnokultūrinę  funkciją,

todėl

yra prioritetinė tautos ūkio šaka.

4 straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika

Valstybė  remia,   pirmiausia   pagal  tikslines  programas,

svarbiausių

prekinių  žemės  ūkio  produktų   gamintojus,  žemės

ūkio

mokslo   ir   technikos   pažangą,   žemės   ūkio   rinkos

partnerius,

už žemės  ūkio  įmonių  kooperuotas lėšas  pastatytas

sanatorijas,

kurių daugiau kaip  50  procentų  akcinio  kapitalo

priklauso

valstybei, žemės ir  kitų  gamtos  išteklių išsaugojimą

bei

gerinimą,    bioorganinės    žemdirbystės    įgyvendinimą,

specializuotų

prekinių   ūkių   kūrimąsi   ir  gina  žemės  ūkio

subjektų

lygiateisiškumą rinkoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

II. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

5 straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės

Žemės  ūkio  subjektų  ekonominiai  santykiai  su  valstybės

institucijomis

ir  žemės  ūkio  rinkos  partneriais  reguliuojami

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taip:

1) garantuojamas  žemės ūkio  produkcijos  supirkimas  pagal

kvotas;

2)  papildoma   arba  parduodama  dalis  valstybinių  maisto

produktų

rezervo;

3) remiamos investicijos į žemės ūkį;

4) reguliuojamas  žemės ūkio  produkcijos ir maisto produktų

importas

bei eksportas;

5) kontroliuojama produkcijos kokybė;

6) ribojama rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;

7) skatinama  arba ribojama  tam tikrų  žemės ūkio  produktų

gamyba;

8)  ginami   žemės  ūkio   šakos  interesai   tarptautinėmis

sutartimis.

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės

ūkio

reguliavimo priemones.

6 straipsnis. Produkcijos supirkimas

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės

institucija

kasmet  iki liepos 1 dienos nustato ir paskelbia kitų

metų

svarbiausių   žemės  ūkio  produktų  supirkimo  kvotas  bei

minimalias

ribines kainas.

Žemės ūkio  produkcija  superkama  pagal  kvotas,  remiantis

žemės

ūkio  produkcijos gamintojų  ir perdirbamosios pramonės bei

prekybos

įmonių  sutartimis. Sutartys  pasirašomos tik  paskelbus

supirkimų

kvotas ir minimalias ribines kainas.

Realizuojamai produkcijai,  viršijančiai nustatytas  kvotas,

minimalios

ribinės kainos netaikomos.

7 straipsnis. Atsiskaitymų tvarka

Atsiskaitymo už  supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją

sutartiniai

terminai  negali būti  ilgesni už nustatytus Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės. Delspinigių tarifus nustato įstatymas.

Jeigu žemės  ūkio  subjektai  pageidauja,  atsiskaitymui  už

nupirktą

žemės ūkio produkciją naudojami vekseliai.

Žemės ūkio rinkos partneriai negali mokėti premijų, tantjemų

ir

dividendų,  taip pat  pirkti akcijų  iš gauto  pelno, kol turi

pradelstų

mokėjimų  už nupirktą  žemės ūkio  produkciją bei žemės

ūkio

subjektų suteiktas paslaugas.

8 straipsnis. Kreditavimas

Žemės   ūkio    subjektams   ir    perdirbamosios   pramonės

įmonėms,

taip  pat  už  žemės  ūkio  įmonių   kooperuotas  lėšas

pastatytoms

sanatorijoms,   kurių   daugiau   kaip  50  procentų

akcinio

kapitalo  priklauso  valstybei,  lengvatiniai   kreditai

investicijoms

teikiami konkurso tvarka,  o  apyvartinėms   lėšoms

formuoti

valstybės

institucijos nustatyta tvarka.

Lengvatinio kreditavimo  tvarką  ir  metinę  palūkanų  normą

nustato,

konkurso nuostatus tvirtina ir konkursų komisijas skiria

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Valstybės kredito  ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito

kooperatyvus

arba komercinius bankus.

Valstybė  iš   savo  išteklių   dvidešimčiai   metų   skiria

beprocentę

paskolą  kooperatinio kredito sistemai kurti ir teikia

kredito

kooperatyvams mokesčių lengvatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

9 straipsnis. Tikslinis finansavimas

Žemės   ūkio   subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams  ir

žemės    ūkio    įmonių    kooperuotas   lėšas   pastatytoms

sanatorijoms,

kurių  daugiau  kaip 50 procentų akcinio  kapitalo

priklauso

valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:

1) žemės ūkio produktų supirkimui pagal kvotas remti;

2)  mažo  našumo   žemėse  įsikūrusių  žemės  ūkio  subjektų

ūkinei

veiklai pertvarkyti  ir  ūkininkavimo  ekonominių  sąlygų

skirtumams

sumažinti;

3)  ekologiškai   švarios žemės  ūkio   produkcijos  gamybai

organizuoti

ir koncentruotos taršos židiniams pašalinti;

4) kooperacijai ir agroservisui plėtoti;

5)  ūkininkų  įsikūrimo  ir gamybos  infrastruktūros  kūrimo

programoms

vykdyti;

6) dėl valstybės  apribojimų  sumažintos  žemės ūkio gamybos

pajamoms

kompensuoti;

7)  žemės  ūkio  moksliniams  tyrimams,  konsultacijoms   ir

mokymui;

8)  produktyvių  augalų,  gyvulių  ir   paukšči ų  veislinei

medžiagai

pirkti;

9) melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti;

10)  už  žemės  ūkio  įmonių  kooperuotas  lėšas   pastatytų

sanatorijų,

kurių  daugiau  kaip  50 procentų  akcinio  kapitalo

priklauso

valstybei, įstatiniam kapitalui formuoti;

11)  kitoms  tikslinėse  programose  numatytoms   priemonėms

finansuoti.

Tikslinio  finansavimo  tvarką  ir sąlygas nustato  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės įgaliota valstybės institucija

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)

10 straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas

Žemės ūkio  subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyti

lengvatiniai apmokestinimo tarifai.

11 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas

Žemės ūkio produktų eksportas neribojamas.

12 straipsnis. Importo reguliavimas

Žemės ūkio  produkcijos, maisto  žaliavų ir produktų importo

kiekis

Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės   nustatyta   tvarka

reguliuojamas

kvotomis ir muitais.

Importuojamiems žemės  ūkio produktams  ir  maisto  prekėms,

kurių

analogai gaminami Lietuvoje, įvedamos slenkstinės kainos.

13 straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti

Valstybės institucijos  nuolat tiria  vidaus ir  tarptautinę

žemės

ūkio  rinką, rengia ir periodiškai skelbia informaciją apie

žemės

ūkio   produkcijos  bei  gamybos  išteklių  kainas  ir  jų

paritetą,

maisto  produktų  paklausą  ir  jų  kainas  vidaus  bei

užsienio

rinkose.

14 straipsnis. Produkcijos kokybės kontrolė ir

sertifikavimas

Lietuvos Respublikos  valstybinės institucijos  sertifikuoja

žemės

ūkio  produkciją ir  kontroliuoja jos  kokybę vadovaudamosi

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  patvirtintais  nuostatais  ir

standartais.

Bioorganinės  žemdirbystės   ūkiuose  išaugintą   produkciją

sertifikuoja

ir    jos   kokybę   kontroliuoja   specializuotos

institucijos,

gavusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos

institucijos

licenciją.

15 straipsnis. Parama žemės ūkio produktams realizuoti

vidaus rinkoje

Rajonų ir  miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia

žemės

ūkio  subjektams nuolatines  vietas žemės  ūkio produkcijai

pardavinėti,

taip pat uždaro konkurso tvarka nuomoja šiam tikslui

tinkamas

valstybines  patalpas arba  skiria žemės  sklypus  žemės

ūkio

subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.

Šio  straipsnio  pirmosios  dalies  nuostatos  įgyvendinamos

pagal

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus normatyvus ir

jos

nustatyta tvarka.

III. VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS

16 straipsnis. Reguliavimo lėšų šaltiniai

Nacionalinei žemės  ūkio plėtojimo  programai ir  žemės ūkio

santykių

valstybinio  reguliavimo priemonėms  įgyvendinti, maisto

produktų

valstybiniams    rezervams   sudaryti,   melioracijai,

rūgščioms

dirvoms  kalkinti kasmet  paprastai skiriama  ne mažiau

kaip

10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio

tikslinės

paskolos bei kitos lėšos.

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. kovo 31 dienos.

Įsigaliojus  Lietuvos   Respublikos  žemės  ūkio  ekonominių

santykių

valstybinio   reguliavimo  įstatymui,   netenka  galios

Lietuvos

Respublikos  įstatymas "Dėl  žemės ūkio  būklės gerinimo

eksportuojant,

superkant  žemės  ūkio  produkciją  ir  parduodant

Lietuvoje

pagamintus maisto produktus" (Žin., 1994, Nr.7-101).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS