Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1996.12.04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO
REGULIAVIMO
ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ
VALSTYBINIO REGULIAVIMO
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-734
Vilnius
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo tikslas - sunorminti žemės ūkio subjektų
ekonominius
santykius su valstybės institucijomis ir žemės ūkio
rinkos
partneriais, nustatyti pagrindines šių santykių
valstybinio
reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybės
agrarinei
politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai
palaikyti.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme:
Žemės ūkio subjektai - ūkininkų ūkiai, žemės ūkio
bendrovės
ir kitos įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos
įstatymų
nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio paskirties
žemės
naudotojai, gaminantys prekinę žemės ūkio produkciją.
Metinės
įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos
paslaugų
žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50
procentų
visų gautų pajamų. Įplaukų dalies, gaunamos iš
prekinės
žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės
ūkiui
realizavimo, įvertinimo metodiką nustato Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės ūkio rinka - mainų sritis, kurioje dalyvauja žemės
ūkio
subjektai.
Žemės ūkio rinkos partneriai - ūkio subjektai, kurie
superka,
perdirba ir realizuoja žemės ūkio produkciją bei
parduoda
žemės ūkiui reikalingus materialinius - techninius
išteklius
ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytas
žemės ūkio produkcijos kiekis, kurio supirkimą
žemės
ūkio subjektui ji garantuoja.
Importo kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ribojamas
prekių kiekis, kurį galima importuoti.
Minimali ribinė kaina - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta
žemės ūkio produkcijos supirkimo pagal kvotas
minimali
kaina, kurią valstybė garantuoja.
Slenkstinė kaina - minimali kaina importinėms prekėms,
kurią
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota
institucija.
Lengvatinis kreditas - paskola žemės ūkio subjektams ir
jį
aptarnaujantiems žemės ūkio rinkos partneriams su ne
didesne
kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos palūkanų
dydžio
palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50
procentų
kredito palūkanų.
Riboto ūkinio naudojimo žemės - žemės ūkio naudmenos,
kurioms
taikomos nustatyta tvarka patvirtintos specialios
žemės
naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.
Žemės ūkio gamybos ribojimas - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
taikomų priemonių visuma, ribojanti tam tikrų
žemės
ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažo našumo žemės - žemės ūkio naudmenos, Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės
institucijos
nustatyta tvarka priskiriamos šios kategorijos
žemei.
Bioorganinė žemdirbystė - ūkininkavimo būdas, kai
nenaudojamos
mineralinės trąšos, pesticidai ir augimo
stimuliatoriai,
kad būtų išauginta ekologiškai švari
produkcija,
atgaivintas dirvos biologinis aktyvumas ir
išlaikyta
biologinė pusiausvyra.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
3 straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas
Lietuvos Respublikos žemės ūkis atlieka labai svarbią
ekonominę,
socialinę, gamtosaugos ir etnokultūrinę funkciją,
todėl
yra prioritetinė tautos ūkio šaka.
4 straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė remia, pirmiausia pagal tikslines programas,
svarbiausių
prekinių žemės ūkio produktų gamintojus, žemės
ūkio
mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio rinkos
partnerius,
už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytas
sanatorijas,
kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso
valstybei, žemės ir kitų gamtos išteklių išsaugojimą
bei
gerinimą, bioorganinės žemdirbystės įgyvendinimą,
specializuotų
prekinių ūkių kūrimąsi ir gina žemės ūkio
subjektų
lygiateisiškumą rinkoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
II. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
5 straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės
Žemės ūkio subjektų ekonominiai santykiai su valstybės
institucijomis
ir žemės ūkio rinkos partneriais reguliuojami
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taip:
1) garantuojamas žemės ūkio produkcijos supirkimas pagal
kvotas;
2) papildoma arba parduodama dalis valstybinių maisto
produktų
rezervo;
3) remiamos investicijos į žemės ūkį;
4) reguliuojamas žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų
importas
bei eksportas;
5) kontroliuojama produkcijos kokybė;
6) ribojama rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;
7) skatinama arba ribojama tam tikrų žemės ūkio produktų
gamyba;
8) ginami žemės ūkio šakos interesai tarptautinėmis
sutartimis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės
ūkio
reguliavimo priemones.
6 straipsnis. Produkcijos supirkimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
institucija
kasmet iki liepos 1 dienos nustato ir paskelbia kitų
metų
svarbiausių žemės ūkio produktų supirkimo kvotas bei
minimalias
ribines kainas.
Žemės ūkio produkcija superkama pagal kvotas, remiantis
žemės
ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbamosios pramonės bei
prekybos
įmonių sutartimis. Sutartys pasirašomos tik paskelbus
supirkimų
kvotas ir minimalias ribines kainas.
Realizuojamai produkcijai, viršijančiai nustatytas kvotas,
minimalios
ribinės kainos netaikomos.
7 straipsnis. Atsiskaitymų tvarka
Atsiskaitymo už supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją
sutartiniai
terminai negali būti ilgesni už nustatytus Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės. Delspinigių tarifus nustato įstatymas.
Jeigu žemės ūkio subjektai pageidauja, atsiskaitymui už
nupirktą
žemės ūkio produkciją naudojami vekseliai.
Žemės ūkio rinkos partneriai negali mokėti premijų, tantjemų
ir
dividendų, taip pat pirkti akcijų iš gauto pelno, kol turi
pradelstų
mokėjimų už nupirktą žemės ūkio produkciją bei žemės
ūkio
subjektų suteiktas paslaugas.
8 straipsnis. Kreditavimas
Žemės ūkio subjektams ir perdirbamosios pramonės
įmonėms,
taip pat už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas
pastatytoms
sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų
akcinio
kapitalo priklauso valstybei, lengvatiniai kreditai
investicijoms
teikiami konkurso tvarka, o apyvartinėms lėšoms
formuoti
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos
valstybės
institucijos nustatyta tvarka.
Lengvatinio kreditavimo tvarką ir metinę palūkanų normą
nustato,
konkurso nuostatus tvirtina ir konkursų komisijas skiria
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Valstybės kredito ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito
kooperatyvus
arba komercinius bankus.
Valstybė iš savo išteklių dvidešimčiai metų skiria
beprocentę
paskolą kooperatinio kredito sistemai kurti ir teikia
kredito
kooperatyvams mokesčių lengvatas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
9 straipsnis. Tikslinis finansavimas
Žemės ūkio subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams ir
už
žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytoms
sanatorijoms,
kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso
valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:
1) žemės ūkio produktų supirkimui pagal kvotas remti;
2) mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų
ūkinei
veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų
skirtumams
sumažinti;
3) ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybai
organizuoti
ir koncentruotos taršos židiniams pašalinti;
4) kooperacijai ir agroservisui plėtoti;
5) ūkininkų įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo
programoms
vykdyti;
6) dėl valstybės apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos
pajamoms
kompensuoti;
7) žemės ūkio moksliniams tyrimams, konsultacijoms ir
mokymui;
8) produktyvių augalų, gyvulių ir paukšči ų veislinei
medžiagai
pirkti;
9) melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti;
10) už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytų
sanatorijų,
kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso
valstybei, įstatiniam kapitalui formuoti;
11) kitoms tikslinėse programose numatytoms priemonėms
finansuoti.
Tikslinio finansavimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
10 straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas
Žemės ūkio subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyti
lengvatiniai apmokestinimo tarifai.
11 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas
Žemės ūkio produktų eksportas neribojamas.
12 straipsnis. Importo reguliavimas
Žemės ūkio produkcijos, maisto žaliavų ir produktų importo
kiekis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
reguliuojamas
kvotomis ir muitais.
Importuojamiems žemės ūkio produktams ir maisto prekėms,
kurių
analogai gaminami Lietuvoje, įvedamos slenkstinės kainos.
13 straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti
Valstybės institucijos nuolat tiria vidaus ir tarptautinę
žemės
ūkio rinką, rengia ir periodiškai skelbia informaciją apie
žemės
ūkio produkcijos bei gamybos išteklių kainas ir jų
paritetą,
maisto produktų paklausą ir jų kainas vidaus bei
užsienio
rinkose.
14 straipsnis. Produkcijos kokybės kontrolė ir
sertifikavimas
Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos sertifikuoja
žemės
ūkio produkciją ir kontroliuoja jos kokybę vadovaudamosi
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintais nuostatais ir
standartais.
Bioorganinės žemdirbystės ūkiuose išaugintą produkciją
sertifikuoja
ir jos kokybę kontroliuoja specializuotos
institucijos,
gavusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos
licenciją.
15 straipsnis. Parama žemės ūkio produktams realizuoti
vidaus rinkoje
Rajonų ir miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia
žemės
ūkio subjektams nuolatines vietas žemės ūkio produkcijai
pardavinėti,
taip pat uždaro konkurso tvarka nuomoja šiam tikslui
tinkamas
valstybines patalpas arba skiria žemės sklypus žemės
ūkio
subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.
Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos įgyvendinamos
pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus normatyvus ir
jos
nustatyta tvarka.
III. VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS
16 straipsnis. Reguliavimo lėšų šaltiniai
Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio
santykių
valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto
produktų
valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai,
rūgščioms
dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau
kaip
10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio
tikslinės
paskolos bei kitos lėšos.
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. kovo 31 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių
santykių
valstybinio reguliavimo įstatymui, netenka galios
Lietuvos
Respublikos įstatymas "Dėl žemės ūkio būklės gerinimo
eksportuojant,
superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant
Lietuvoje
pagamintus maisto produktus" (Žin., 1994, Nr.7-101).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS