LegalizeLietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.10.24)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1995, Nr.1-5
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮSTATYMO 2,
4, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮSTATYMO 6,
9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO
REGULIAVIMO
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-734
Vilnius
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio
įstatymo tikslas - sunorminti žemės ūkio subjektų ekonominius santykius su
valstybės institucijomis ir žemės ūkio rinkos partneriais, nustatyti
pagrindines šių santykių valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti
prielaidas valstybės agrarinei politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos
pusiausvyrai palaikyti.
2
straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame
įstatyme:
Žemės
ūkio subjektai - ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, įregistruotos
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio
paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemės ūkio produkciją. Metinės
įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkiui
realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Įplaukų
dalies, gaunamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės
ūkiui realizavimo, įvertinimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės
ūkio rinka - mainų sritis, kurioje dalyvauja žemės ūkio subjektai.
Žemės
ūkio rinkos partneriai - ūkio subjektai, kurie superka, perdirba ir
realizuoja žemės ūkio produkciją bei parduoda žemės ūkiui reikalingus
materialinius - techninius išteklius ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo
kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas žemės ūkio produkcijos
kiekis, kurio supirkimą žemės ūkio subjektui ji garantuoja.
Importo
kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės ribojamas prekių kiekis, kurį
galima importuoti.
Minimali
ribinė kaina - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta žemės ūkio
produkcijos supirkimo pagal kvotas minimali kaina, kurią valstybė
garantuoja.
Slenkstinė
kaina - minimali kaina importinėms prekėms, kurią nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lengvatinis
kreditas - paskola žemės ūkio subjektams ir jį aptarnaujantiems žemės ūkio
rinkos partneriams su ne didesne kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos
palūkanų dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50 procentų
kredito palūkanų.
Riboto
ūkinio naudojimo žemės - žemės ūkio naudmenos, kurioms taikomos nustatyta
tvarka patvirtintos specialios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos
apribojimai.
Žemės
ūkio gamybos ribojimas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikomų priemonių
visuma, ribojanti tam tikrų žemės ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažo
našumo žemės - žemės ūkio naudmenos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka priskiriamos
šios kategorijos žemei.
Bioorganinė
žemdirbystė - ūkininkavimo būdas, kai nenaudojamos mineralinės trąšos,
pesticidai ir augimo stimuliatoriai, kad būtų išauginta ekologiškai
švari produkcija, atgaivintas dirvos biologinis aktyvumas ir išlaikyta
biologinė pusiausvyra.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
3
straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas
Lietuvos
Respublikos žemės ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosaugos
ir etnokultūrinę funkciją, todėl yra prioritetinė tautos ūkio šaka.
4
straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė
remia, pirmiausia pagal tikslines programas, svarbiausių prekinių žemės ūkio
produktų gamintojus, žemės ūkio mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio
rinkos partnerius, už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytas
sanatorijas, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso
valstybei, žemės ir kitų gamtos išteklių išsaugojimą bei gerinimą,
bioorganinės žemdirbystės įgyvendinimą, specializuotų prekinių ūkių
kūrimąsi ir gina žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
II. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
5
straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės
Žemės
ūkio subjektų ekonominiai santykiai su valstybės institucijomis ir žemės ūkio
rinkos partneriais reguliuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka taip:
1)
garantuojamas žemės ūkio produkcijos supirkimas pagal kvotas;
2)
papildoma arba parduodama dalis valstybinių maisto produktų rezervo;
3)
remiamos investicijos į žemės ūkį;
4)
reguliuojamas žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų importas bei eksportas;
5)
kontroliuojama produkcijos kokybė;
6)
ribojama rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;
7)
skatinama arba ribojama tam tikrų žemės ūkio produktų gamyba;
8)
ginami žemės ūkio šakos interesai tarptautinėmis sutartimis.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės ūkio reguliavimo priemones.
6
straipsnis. Produkcijos supirkimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba
jos įgaliota institucija kasmet iki birželio 1 dienos nustato ir paskelbia
valstybės garantuojamas kitų metų svarbiausios žemės ūkio produkcijos supirkimo
kvotas bei minimalias valstybinio supirkimo kainas. Šią produkciją superka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota
institucija, sudariusi sutartis su žemės ūkio produkcijos gamintojais arba su
perdirbamosios pramonės bei prekybos įmonėmis dėl šios produkcijos supirkimo.
Tais atvejais, kai rinkoje susiformuoja
nepagrįstai mažos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė gali ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui nustatyti minimalias
ribines šios produkcijos supirkimo kainas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę bausti įmones,
kurios superka žemės ūkio produkciją mažesnėmis kainomis negu nustatyta, per
pažeidimo laikotarpį susidariusio kainų skirtumo trigubo dydžio bauda.
Piniginės baudos išieškomos į Valstybės biudžetą ne ginčo tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)
7
straipsnis. Atsiskaitymų tvarka
Atsiskaitymo
už supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją sutartiniai terminai negali būti
ilgesni už nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Delspinigių tarifus
nustato įstatymas.
Jeigu
žemės ūkio subjektai pageidauja, atsiskaitymui už nupirktą žemės ūkio
produkciją naudojami vekseliai.
Žemės
ūkio rinkos partneriai negali mokėti premijų, tantjemų ir dividendų, taip pat
pirkti akcijų iš gauto pelno, kol turi pradelstų mokėjimų už nupirktą žemės
ūkio produkciją bei žemės ūkio subjektų suteiktas paslaugas.
8
straipsnis. Kreditavimas
Žemės
ūkio subjektams ir perdirbamosios pramonės įmonėms, taip pat už žemės ūkio
įmonių kooperuotas lėšas pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50
procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, lengvatiniai kreditai
investicijoms teikiami konkurso tvarka, o apyvartinėms lėšoms formuoti -
Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos
nustatyta tvarka.
Lengvatinio
kreditavimo tvarką ir metinę palūkanų normą nustato, konkurso nuostatus
tvirtina ir konkursų komisijas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
Valstybės
kredito ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito kooperatyvus arba komercinius
bankus.
Valstybė
iš savo išteklių dvidešimčiai metų skiria beprocentę paskolą kooperatinio
kredito sistemai kurti ir teikia kredito kooperatyvams mokesčių lengvatas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
9
straipsnis. Tikslinis finansavimas
Žemės
ūkio subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams ir už žemės ūkio įmonių
kooperuotas lėšas pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų
akcinio kapitalo priklauso valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:
1)
žemės ūkio produkcijos supirkimui pagal kvotas ir žemės ūkio produkcijos bei
maisto produktų eksportui, taip pat subsidijomis, remti;
2)
mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai pertvarkyti
ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams sumažinti;
3)
ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybai organizuoti ir
koncentruotos taršos židiniams pašalinti;
4)
kooperacijai ir agroservisui plėtoti;
5)
ūkininkų įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo programoms vykdyti;
6)
dėl valstybės apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos pajamoms kompensuoti;
7)
žemės ūkio moksliniams tyrimams, konsultacijoms ir mokymui;
8)
produktyvių augalų, gyvulių ir paukšči ų veislinei medžiagai pirkti;
9)
melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti;
10)
už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytų sanatorijų, kurių daugiau
kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, įstatiniam kapitalui
formuoti;
11)
kitoms tikslinėse programose numatytoms priemonėms finansuoti.
Tikslinio
finansavimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota
valstybės institucija
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
Nr.
VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)
10
straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas
Žemės
ūkio subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti lengvatiniai
apmokestinimo tarifai.
11
straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas
Žemės ūkio produkcijos
eksportas neribojamas.
Žemės ūkio produkcijos ir
maisto produktų eksportas remiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos
įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429
(97.10.24)
12
straipsnis. Importo reguliavimas
Žemės
ūkio produkcijos, maisto žaliavų ir produktų importo kiekis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka reguliuojamas kvotomis ir muitais.
Importuojamiems
žemės ūkio produktams ir maisto prekėms, kurių analogai gaminami Lietuvoje,
įvedamos slenkstinės kainos.
13
straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti
Valstybės
institucijos nuolat tiria vidaus ir tarptautinę žemės ūkio rinką, rengia ir
periodiškai skelbia informaciją apie žemės ūkio produkcijos bei gamybos
išteklių kainas ir jų paritetą, maisto produktų paklausą ir jų kainas vidaus
bei užsienio rinkose.
14
straipsnis. Produkcijos kokybės kontrolė ir sertifikavimas
Lietuvos
Respublikos valstybinės institucijos sertifikuoja žemės ūkio produkciją ir
kontroliuoja jos kokybę vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintais nuostatais ir standartais.
Bioorganinės
žemdirbystės ūkiuose išaugintą produkciją sertifikuoja ir jos kokybę
kontroliuoja specializuotos institucijos, gavusios Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos licenciją.
15
straipsnis. Parama žemės ūkio produktams realizuoti vidaus rinkoje
Rajonų
ir miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia žemės ūkio subjektams
nuolatines vietas žemės ūkio produkcijai pardavinėti, taip pat uždaro konkurso
tvarka nuomoja šiam tikslui tinkamas valstybines patalpas arba skiria žemės
sklypus žemės ūkio subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.
Šio
straipsnio pirmosios dalies nuostatos įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintus normatyvus ir jos nustatyta tvarka.
III. VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS
16
straipsnis. Reguliavimo lėšų šaltiniai
Nacionalinei
žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo
priemonėms įgyvendinti, maisto produktų valstybiniams rezervams sudaryti,
melioracijai, rūgščioms dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau
kaip 10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio tikslinės
paskolos bei kitos lėšos.
17
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. kovo 31 dienos.
Įsigaliojus
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo
įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl žemės ūkio
būklės gerinimo eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant
Lietuvoje pagamintus maisto produktus" (Žin., 1994, Nr.7-101).
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo tikslas - sunorminti žemės ūkio subjektų
ekonominius
santykius su valstybės institucijomis ir žemės ūkio
rinkos
partneriais, nustatyti pagrindines šių santykių
valstybinio
reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybės
agrarinei
politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai
palaikyti.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme:
Žemės ūkio subjektai - ūkininkų ūkiai, žemės ūkio
bendrovės
ir kitos įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos
įstatymų
nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio paskirties
žemės
naudotojai, gaminantys prekinę žemės ūkio produkciją.
Metinės
įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos
paslaugų
žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50
procentų
visų gautų pajamų. Įplaukų dalies, gaunamos iš
prekinės
žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės
ūkiui
realizavimo, įvertinimo metodiką nustato Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės ūkio rinka - mainų sritis, kurioje dalyvauja žemės
ūkio
subjektai.
Žemės ūkio rinkos partneriai - ūkio subjektai, kurie
superka,
perdirba ir realizuoja žemės ūkio produkciją bei
parduoda
žemės ūkiui reikalingus materialinius - techninius
išteklius
ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytas
žemės ūkio produkcijos kiekis, kurio supirkimą
žemės
ūkio subjektui ji garantuoja.
Importo kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ribojamas
prekių kiekis, kurį galima importuoti.
Minimali ribinė kaina - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta
žemės ūkio produkcijos supirkimo pagal kvotas
minimali
kaina, kurią valstybė garantuoja.
Slenkstinė kaina - minimali kaina importinėms prekėms,
kurią
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota
institucija.
Lengvatinis kreditas - paskola žemės ūkio subjektams ir
jį
aptarnaujantiems žemės ūkio rinkos partneriams su ne
didesne
kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos palūkanų
dydžio
palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50
procentų
kredito palūkanų.
Riboto ūkinio naudojimo žemės - žemės ūkio naudmenos,
kurioms
taikomos nustatyta tvarka patvirtintos specialios
žemės
naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.
Žemės ūkio gamybos ribojimas - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
taikomų priemonių visuma, ribojanti tam tikrų
žemės
ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažo našumo žemės - žemės ūkio naudmenos, Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės
institucijos
nustatyta tvarka priskiriamos šios kategorijos
žemei.
Bioorganinė žemdirbystė - ūkininkavimo būdas, kai
nenaudojamos
mineralinės trąšos, pesticidai ir augimo
stimuliatoriai,
kad būtų išauginta ekologiškai švari
produkcija,
atgaivintas dirvos biologinis aktyvumas ir
išlaikyta
biologinė pusiausvyra.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
3 straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas
Lietuvos Respublikos žemės ūkis atlieka labai svarbią
ekonominę,
socialinę, gamtosaugos ir etnokultūrinę funkciją,
todėl
yra prioritetinė tautos ūkio šaka.
4 straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė remia, pirmiausia pagal tikslines programas,
svarbiausių
prekinių žemės ūkio produktų gamintojus, žemės
ūkio
mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio rinkos
partnerius,
už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytas
sanatorijas,
kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso
valstybei, žemės ir kitų gamtos išteklių išsaugojimą
bei
gerinimą, bioorganinės žemdirbystės įgyvendinimą,
specializuotų
prekinių ūkių kūrimąsi ir gina žemės ūkio
subjektų
lygiateisiškumą rinkoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
II. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
5 straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės
Žemės ūkio subjektų ekonominiai santykiai su valstybės
institucijomis
ir žemės ūkio rinkos partneriais reguliuojami
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taip:
1) garantuojamas žemės ūkio produkcijos supirkimas pagal
kvotas;
2) papildoma arba parduodama dalis valstybinių maisto
produktų
rezervo;
3) remiamos investicijos į žemės ūkį;
4) reguliuojamas žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų
importas
bei eksportas;
5) kontroliuojama produkcijos kokybė;
6) ribojama rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;
7) skatinama arba ribojama tam tikrų žemės ūkio produktų
gamyba;
8) ginami žemės ūkio šakos interesai tarptautinėmis
sutartimis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės
ūkio
reguliavimo priemones.
6 straipsnis. Produkcijos supirkimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
institucija
kasmet iki liepos 1 dienos nustato ir paskelbia kitų
metų
svarbiausių žemės ūkio produktų supirkimo kvotas bei
minimalias
ribines kainas.
Žemės ūkio produkcija superkama pagal kvotas, remiantis
žemės
ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbamosios pramonės bei
prekybos
įmonių sutartimis. Sutartys pasirašomos tik paskelbus
supirkimų
kvotas ir minimalias ribines kainas.
Realizuojamai produkcijai, viršijančiai nustatytas kvotas,
minimalios
ribinės kainos netaikomos.
7 straipsnis. Atsiskaitymų tvarka
Atsiskaitymo už supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją
sutartiniai
terminai negali būti ilgesni už nustatytus Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės. Delspinigių tarifus nustato įstatymas.
Jeigu žemės ūkio subjektai pageidauja, atsiskaitymui už
nupirktą
žemės ūkio produkciją naudojami vekseliai.
Žemės ūkio rinkos partneriai negali mokėti premijų, tantjemų
ir
dividendų, taip pat pirkti akcijų iš gauto pelno, kol turi
pradelstų
mokėjimų už nupirktą žemės ūkio produkciją bei žemės
ūkio
subjektų suteiktas paslaugas.
8 straipsnis. Kreditavimas
Žemės ūkio subjektams ir perdirbamosios pramonės
įmonėms,
taip pat už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas
pastatytoms
sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų
akcinio
kapitalo priklauso valstybei, lengvatiniai kreditai
investicijoms
teikiami konkurso tvarka, o apyvartinėms lėšoms
formuoti
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos
valstybės
institucijos nustatyta tvarka.
Lengvatinio kreditavimo tvarką ir metinę palūkanų normą
nustato,
konkurso nuostatus tvirtina ir konkursų komisijas skiria
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Valstybės kredito ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito
kooperatyvus
arba komercinius bankus.
Valstybė iš savo išteklių dvidešimčiai metų skiria
beprocentę
paskolą kooperatinio kredito sistemai kurti ir teikia
kredito
kooperatyvams mokesčių lengvatas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
9 straipsnis. Tikslinis finansavimas
Žemės ūkio subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams ir
už
žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytoms
sanatorijoms,
kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso
valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:
1) žemės ūkio produktų supirkimui pagal kvotas remti;
2) mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų
ūkinei
veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų
skirtumams
sumažinti;
3) ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybai
organizuoti
ir koncentruotos taršos židiniams pašalinti;
4) kooperacijai ir agroservisui plėtoti;
5) ūkininkų įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo
programoms
vykdyti;
6) dėl valstybės apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos
pajamoms
kompensuoti;
7) žemės ūkio moksliniams tyrimams, konsultacijoms ir
mokymui;
8) produktyvių augalų, gyvulių ir paukšči ų veislinei
medžiagai
pirkti;
9) melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti;
10) už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytų
sanatorijų,
kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso
valstybei, įstatiniam kapitalui formuoti;
11) kitoms tikslinėse programose numatytoms priemonėms
finansuoti.
Tikslinio finansavimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
10 straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas
Žemės ūkio subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyti
lengvatiniai apmokestinimo tarifai.
11 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas
Žemės ūkio produktų eksportas neribojamas.
12 straipsnis. Importo reguliavimas
Žemės ūkio produkcijos, maisto žaliavų ir produktų importo
kiekis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
reguliuojamas
kvotomis ir muitais.
Importuojamiems žemės ūkio produktams ir maisto prekėms,
kurių
analogai gaminami Lietuvoje, įvedamos slenkstinės kainos.
13 straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti
Valstybės institucijos nuolat tiria vidaus ir tarptautinę
žemės
ūkio rinką, rengia ir periodiškai skelbia informaciją apie
žemės
ūkio produkcijos bei gamybos išteklių kainas ir jų
paritetą,
maisto produktų paklausą ir jų kainas vidaus bei
užsienio
rinkose.
14 straipsnis. Produkcijos kokybės kontrolė ir
sertifikavimas
Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos sertifikuoja
žemės
ūkio produkciją ir kontroliuoja jos kokybę vadovaudamosi
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintais nuostatais ir
standartais.
Bioorganinės žemdirbystės ūkiuose išaugintą produkciją
sertifikuoja
ir jos kokybę kontroliuoja specializuotos
institucijos,
gavusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos
licenciją.
15 straipsnis. Parama žemės ūkio produktams realizuoti
vidaus rinkoje
Rajonų ir miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia
žemės
ūkio subjektams nuolatines vietas žemės ūkio produkcijai
pardavinėti,
taip pat uždaro konkurso tvarka nuomoja šiam tikslui
tinkamas
valstybines patalpas arba skiria žemės sklypus žemės
ūkio
subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.
Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos įgyvendinamos
pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus normatyvus ir
jos
nustatyta tvarka.
III. VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS
16 straipsnis. Reguliavimo lėšų šaltiniai
Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio
santykių
valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto
produktų
valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai,
rūgščioms
dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau
kaip
10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio
tikslinės
paskolos bei kitos lėšos.
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. kovo 31 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių
santykių
valstybinio reguliavimo įstatymui, netenka galios
Lietuvos
Respublikos įstatymas "Dėl žemės ūkio būklės gerinimo
eksportuojant,
superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant
Lietuvoje
pagamintus maisto produktus" (Žin., 1994, Nr.7-101).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS