Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2006, Nr.

77-2975

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736

Vilnius

(Žin., 1999, Nr.

60-1945; 2002, Nr. 123-5557;

2003, Nr. 104-4637; 2005, Nr. 76-2746)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nauja

redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO

Į S

T A T Y M A S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad

visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo

principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų

sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų

teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar

administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų

asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo

administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės

aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų

nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą

ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla leidžiant

nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus norminius teisės aktus įstatymams

įgyvendinti.

administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo

subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų,

personalo, turimų materialinių ir finansinių

išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas

fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį

administravimą.

administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo

subjektas, pagal įstatymus turintis įgaliojimus leisti norminius

administracinius aktus.

administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga,

pagal įstatymus turinti įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

– valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo,

atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys

įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus

vykdyti nurodymus.

8.

Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas

nustatytos formos teisės aktas.

administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam

asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles,

skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas

kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo

subjekto valia.

12.

Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas,

kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas,

neturintis juridinio asmens teisių (komisija, visuotinis narių susirinkimas,

nuolatinis pasitarimas).

su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis

į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba

atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame

nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos

apginti.

16.

Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo

subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti

interesai, ir prašoma juos apginti.

17.

Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai

išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius

atitinkamus juridinius faktus, teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant

administracinę procedūrą.

paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų

juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo,

mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti

asmenys.

paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas atlygintinas ar nemokamas

viešųjų paslaugų teikimas nustatytais terminais ir tvarka.

paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla

nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias

įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims,

taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.

pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę

ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad

visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo

principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų

sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų

teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar

administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų

asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei, kitoms

valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms

Vyriausybė,

kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos per 6 mėnesius nuo šio

įstatymo priėmimo dienos priima arba pateikia atitinkamoms institucijoms teisės

aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, projektus.

3

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas,

išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-915, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr.

132-4990 (2006-12-05)

Nr. X-1036, 2007-01-18,

Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-915, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr.

132-4990 (2006-12-05)

VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1036,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)

VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-02-05)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis.

Viešojo administravimo principai

Viešojo

administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) įstatymo

viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų

įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o

veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai

aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi

būti pagrįsti įstatymais;

2) objektyvumo.

Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti

oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir

objektyvūs;

3)

proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir

jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo

tikslus;

4)

nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo

subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint

įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus

siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;

5) tarnybinio

bendradarbiavimo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai,

rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam

reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir

įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų

siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;

7) subsidiarumo.

Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų

sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo

sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;

8) „vieno

langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija

suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą,

skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių,

pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų

gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį

sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai

atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VIEŠASIS

ADMINISTRAVIMAS

4

straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistema

administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais

tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų

nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

administravimo subjektų sistemą sudaro

valstybinio administravimo subjektai, savivaldybių administravimo subjektai,

kiti viešojo administravimo subjektai.

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

administravimo subjektai yra:

1) centriniai –

valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa

valstybės teritorija;

2) teritoriniai

– valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta

valstybės teritorijos dalis.

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos,

valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal

įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

5

straipsnis. Pagrindinės viešojo administravimo sritys

Pagrindinės

viešojo administravimo sritys:

1)

administracinis reglamentavimas, administracinių aktų įgyvendinimo

priežiūra ar kontrolė;

2)

administracinių paslaugų teikimas;

3) viešųjų

paslaugų teikimo administravimas;

4) viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimas.

6

straipsnis. Administracinis reglamentavimas

administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus

įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti.

administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo

institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus.

administracinius aktus turi teisę leisti viešojo administravimo subjektai,

remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.

reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės

aktai.

7

straipsnis. Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo

administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais

teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam

tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių

sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų

atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

2.

Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti

susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.

8

straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai

administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir

teisės aktų normomis.

2.

Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos

nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo

tvarka.

administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės

tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar

įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

9

straipsnis. Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė

1.

Administracinių aktų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.

kontrolės subjektą ir formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas. Juo gali būti pats aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo

administravimo subjektas.

10

straipsnis. Viešojo administravimo kokybės valdymas

kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės ir viešojo administravimo subjekto

lygiais.

valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas yra viešojo

administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena. Šiuo būdu siekiama laiku

pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų

pasekmių prevencijos priemones. Stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

administravimo subjekto lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdai yra

viešojo administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus

administravimo kontrolė.

administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus.

administravimo subjekto veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų

nustatyta tvarka patvirtintais ir viešai paskelbtais viešojo administravimo

subjekto strateginiais veiklos planais.

administravimo subjekto strateginių veiklos planų vykdymą vertina vidaus

audito tarnyba.

11

straipsnis. Vidaus administravimas

administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas

galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas.

administravimo subjekto administracijos struktūrą nustato viešojo

administravimo subjekto vadovas ar viešojo administravimo subjekto steigėjas,

vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir

atsižvelgdami į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos

planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), skaičių.

galios nuo 2007 m. sausio 30 d.

galios nuo 2007 m. sausio 30 d.

galios nuo 2007 m. sausio 30 d.

galios nuo 2007 m. sausio 30 d.

galios nuo 2007 m. sausio 30 d.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-1036,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)

12

straipsnis. Vidaus administravimo pagrindai

Viešojo

administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų

pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo)

reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos

taisyklės).

13

straipsnis. Vidaus administravimo kontrolė

Viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimo kontrolės formos gali būti:

1) vidaus

kontrolė ir vidaus auditas, atliekami įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės

aktų nustatyta tvarka;

2) išorės

auditas, vertinantis viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos

kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos

patikimumą.

14

straipsnis. Asmenų prašymų nagrinėjimas

prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės

patvirtintas taisykles.

asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek,

kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti

teisės aktai.

15

straipsnis. Administracinių paslaugų teikimas

1.

Administracinės paslaugos yra:

1) leidimų

(licencijų) išdavimas;

2) dokumentų,

patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas;

3) įstatymų

nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas

asmenims;

4)

administracinės procedūros vykdymas.

2.

Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai.

kitokį atlyginimą už administracines paslaugas nustato įstatymai ar jų pagrindu

priimti teisės aktai. Rinkliava ar kitoks atlyginimas nėra nustatomi už šio

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą administracinę paslaugą, taip pat už

viešojo administravimo subjekto atliekamą asmenų prašymų suteikti

administracinę paslaugą nagrinėjimą.

4 straipsnis.

Viešojo administravimo subjektų sistema

pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susieti viešojo administravimo

subjektai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį

administravimą.

administravimo subjektų sistemą sudaro

valstybinio administravimo subjektai, savivaldybių administravimo subjektai,

kiti viešojo administravimo subjektai.

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

administravimo subjektai yra:

1) centriniai –

valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa

valstybės teritorija;

2) teritoriniai

– valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta

valstybės teritorijos dalis.

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos,

valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal

įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

5 straipsnis.

Pagrindinės viešojo administravimo sritys

Pagrindinės

viešojo administravimo sritys:

1)

administracinis reglamentavimas, administracinių aktų įgyvendinimo

priežiūra ar kontrolė;

2)

administracinių paslaugų teikimas;

3) viešųjų

paslaugų teikimo administravimas;

4) viešojo administravimo

subjekto vidaus administravimas.

6 straipsnis.

Administracinis reglamentavimas

administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus

įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti.

administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo

institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus.

administracinius aktus turi teisę leisti viešojo administravimo subjektai,

remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.

reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės

aktai.

7 straipsnis.

Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo

administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais

teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam

tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių

sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų

atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

2.

Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti

susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.

8 straipsnis.

Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai

administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir

teisės aktų normomis.

2.

Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos

nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo

tvarka.

administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės

tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar

įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

9 straipsnis.

Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė

1.

Administracinių aktų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.

kontrolės subjektą ir formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas. Juo gali būti pats aktą išleidęs viešojo

administravimo subjektas arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo

administravimo subjektas.

10 straipsnis.

Viešojo administravimo kokybės valdymas

administravimo kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės ir viešojo

administravimo subjekto lygiais.

valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas yra viešojo

administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena. Šiuo būdu siekiama laiku

pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų

pasekmių prevencijos priemones. Stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

administravimo subjekto lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdai yra

viešojo administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus

administravimo kontrolė.

administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus.

administravimo subjekto veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų

nustatyta tvarka patvirtintais ir viešai paskelbtais viešojo administravimo

subjekto strateginiais veiklos planais.

administravimo subjekto strateginių veiklos planų vykdymą vertina vidaus

audito tarnyba.

11 straipsnis.

Vidaus administravimas

administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas

galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas.

administravimo subjekto administracijos struktūrą nustato viešojo

administravimo subjekto vadovas ar viešojo administravimo subjekto steigėjas,

vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir

atsižvelgdami į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos

planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), skaičių.

3.

Viešojo administravimo subjekto administracijos padaliniai yra departamentas

(valdyba), skyrius (biuras).

4.

Departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu administruojant pavestą sritį būtina

spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias funkcijas ir dėl to atsiranda

poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą. Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau

kaip trys skyriai. Departamentui vadovauja direktorius (valdybai –

viršininkas). Direktorius (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Departamento

(valdybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių

aprašymus) tvirtina viešojo administravimo subjekto vadovas.

(biuras) yra departamento (valdybos) padalinys. Skyrių (biurą) sudaro ne mažiau

kaip 5 pareigybės. Skyriui vadovauja vedėjas (biurui – viršininkas). Skyriaus

vedėjas (biuro viršininkas) gali turėti pavaduotoją. Skyriaus (biuro) veiklą

reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašymus ir kt.)

tvirtina viešojo administravimo subjekto vadovas.

administruoti pavestoje srityje nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba

kai to reikalauja įstatymas ar jo pagrindu priimtas kitas teisės aktas, skyrius

(biuras) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Skyriui

(biurui), kuris nėra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, vadovauja

vedėjas (biurui – viršininkas). Skyriaus (biuro), kuris nėra

departamento (valdybos) struktūrinė dalis, vedėjas (biuro viršininkas) gali

turėti pavaduotoją. Skyriaus (biuro), kuris nėra departamento (valdybos)

struktūrinė dalis, veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus,

pareigybių aprašymus) tvirtina viešojo administravimo subjekto vadovas.

ir funkcijoms, nepriskirtiems viešojo administravimo

subjekto administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti steigiama atskira

pareigybė, nepriklausanti skyriui (biurui) ar departamentui (valdybai). Tokios

pareigybės aprašymą tvirtina viešojo administravimo subjekto vadovas.

12 straipsnis.

Vidaus administravimo pagrindai

Viešojo

administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų

pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo)

reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos

taisyklės).

13 straipsnis.

Vidaus administravimo kontrolė

Viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimo kontrolės formos gali būti:

1) vidaus

kontrolė ir vidaus auditas, atliekami įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės

aktų nustatyta tvarka;

2) išorės

auditas, vertinantis viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos

kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos

patikimumą.

14 straipsnis.

Asmenų prašymų nagrinėjimas

prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės

patvirtintas taisykles.

asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek,

kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti

teisės aktai.

15 straipsnis.

Administracinių paslaugų teikimas

1.

Administracinės paslaugos yra:

1) leidimų

(licencijų) išdavimas;

2) dokumentų,

patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas;

3) įstatymų

nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas

asmenims;

4)

administracinės procedūros vykdymas.

2.

Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai.

kitokį atlyginimą už administracines paslaugas nustato įstatymai ar jų pagrindu

priimti teisės aktai. Rinkliava ar kitoks atlyginimas nėra nustatomi už šio

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą administracinę paslaugą, taip pat už

viešojo administravimo subjekto atliekamą asmenų prašymų suteikti

administracinę paslaugą nagrinėjimą.

16 straipsnis.

Viešųjų paslaugų teikimo administravimo reikalavimai

administravimo subjektai atsako už jų administruojamų paslaugų teikimo

teisėtumą.

administravimo subjektas, kuris pagal šio įstatymo nustatytą valdymo sritį

administruoja tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios

paslaugos.

kitokį atlyginimą už viešųjų paslaugų teikimo administravimą gali nustatyti tik

įstatymai.

17 straipsnis.

Viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas

numatytą viešųjų paslaugų teikimą valstybės lygiu reglamentuoja centriniai

valstybinio administravimo subjektai pagal įstatymų ar nuostatų jiems priskirtą

valdymo sritį.

numatytą viešųjų paslaugų teikimą teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal

įgaliojimus savivaldybių administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio

administravimo subjektai.

valstybinio administravimo subjektai negali dubliuoti ar keisti centrinių

valstybinio administravimo subjektų viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimo,

tačiau gali jiems teikti siūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo tvarkos

tobulinimo ar naujos viešosios paslaugos nustatymo.

valstybinio administravimo subjektai negali reikalauti iš teritorinių

valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių steigti viešąsias paslaugas

teikiančias įstaigas, jeigu to nenumato įstatymai.

paslaugų teikimo režimo laikymąsi ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę atsako

paslaugas teikiančio subjekto vadovas.

19 straipsnis.

Administracinė procedūra ir jos dalyviai

procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami

privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo

administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar

pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to

administracinės procedūros sprendimą.

2.

Administracinės procedūros dalyviai: asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl kurio

galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar

administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas,

ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo

pradėjo administracinę procedūrą.

20

straipsnis. Asmens teisės ir pareigos

teisę:

1) susipažinti

su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija;

2) pateikti

papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus;

3) pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą

vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui;

4) turėti

vertėją;

5) dalyvauti

tikrinant faktinius duomenis vietoje;

6) teikti savo

nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais;

7) prašyti

viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją

nutraukti;

8) gauti

administracinės procedūros sprendimą;

9) įstatymų

nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu

sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi

piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Seimo kontrolierių

įstatyme);

10) turėti

atstovą, veikiantį asmens vardu.

sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu

paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė

nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė

procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo

administracinės procedūros nutraukimo dienos pranešama asmeniui.

20 straipsnis.

Asmens teisės ir pareigos

teisę:

1) susipažinti

su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija;

2) pateikti

papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus;

3) pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą

vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui;

4) turėti

vertėją;

5) dalyvauti

tikrinant faktinius duomenis vietoje;

6) teikti savo

nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais;

7) prašyti

viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją

nutraukti;

8) gauti

administracinės procedūros sprendimą;

9) įstatymų

nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu

sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi

piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Seimo kontrolierių

įstatyme);

10) turėti

atstovą, veikiantį asmens vardu.

sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu

paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė

nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė

procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo

administracinės procedūros nutraukimo dienos pranešama asmeniui.

21 straipsnis. Pagrindas pradėti administracinę

procedūrą

administracinę procedūrą yra:

1) asmens

skundas;

2) valstybės

politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas;

3) kito asmens

pranešimas.

dalyje nurodyti pagrindai pradėti administracinę procedūrą toliau vadinami

skundu.

22

straipsnis. Administracinės procedūros pradžia

1.

Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba

jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu,

potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje

nurodytų dokumentų gavimo dienos.

2.

Administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo

administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose

valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs

viešojo administravimo subjektas.

23

straipsnis. Skundo priėmimas ir nagrinėjimas

viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti

pagal įgaliojimus. Skundo priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru dokumentu,

kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą priėmusio pareigūno, valstybės

tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris, skundo

registracijos numeris. Skundo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui

įteikiamas arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Skundo priėmimo faktą

patvirtinančio dokumento formą nustato Vyriausybė.

pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui

elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu

adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu,

turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto

pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens

nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno

ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami.

administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros

sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus

įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus

administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir

teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir

apie tai pranešama asmeniui.

5.

Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo

administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės

tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.

6.

Skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo

subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu

ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip

pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję

daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama

asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių

viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda

ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo

administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys

viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo

dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo

administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui.

administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų

metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje

procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams,

turintiems ne mažesnius įgaliojimus.

22 straipsnis.

Administracinės procedūros pradžia

1.

Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba

jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu,

potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje

nurodytų dokumentų gavimo dienos.

2.

Administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo

administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose

valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs

viešojo administravimo subjektas.

23 straipsnis.

Skundo priėmimas ir nagrinėjimas

viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti

pagal įgaliojimus. Skundo priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru dokumentu,

kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą priėmusio pareigūno, valstybės

tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris, skundo

registracijos numeris. Skundo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui

įteikiamas arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Skundo priėmimo faktą

patvirtinančio dokumento formą nustato Vyriausybė.

pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui

elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu

adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu,

turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto

pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens

nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno

ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami.

administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros

sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus

įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus

administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir

teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir

apie tai pranešama asmeniui.

5.

Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo

administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės

tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.

6.

Skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo

subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu

klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti

sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo

padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti

skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo

dienos.

adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių

viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda

ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo

administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys

viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo

dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo

administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui.

administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų

metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje

procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams,

turintiems ne mažesnius įgaliojimus.

24 straipsnis.

Prašymų ir skundų priėmimo laikas

administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys,

norintys ar privalantys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai, galėtų tai

padaryti visą darbo dienos laiką.

administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip dvi papildomas

prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę pasibaigus viešojo

administravimo subjekto darbo dienos laikui.

25

straipsnis. Pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimas

valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas

nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:

1) pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta

administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame

kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs

partnerystę;

2) tarp

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta

administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai;

3) pareigūno,

valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių

nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo

administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas.

Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo

dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas

paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo

administravimo subjekto vadovas.

25 straipsnis.

Pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimas

valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti

nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:

1) pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta

administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame

kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs

partnerystę;

2) tarp

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta

administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai;

3) pareigūno,

valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių

nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo

administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas.

Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo

dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas

paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo

administravimo subjekto vadovas.

26 straipsnis.

Sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas

1.

Dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui

priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra,

turi būti teisėtas ir motyvuotas.

2.

Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir

informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar

savivaldybių informacinėse sistemose, išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus

ir informaciją privaloma pateikti pagal įstatymus.

3.

Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas.

Pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta

administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai

motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.

27 straipsnis.

Administracinės procedūros sustabdymas

administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje

procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra

sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti šioje

procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, – apie

administracinės procedūros sustabdymo pagrindą.

2.

Administracinė procedūra tęsiama, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys

pareiškia norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti, arba

jeigu per 10 darbo dienų nuo rašto apie administracinės procedūros sustabdymą

išsiuntimo dienos negautas iš jų atsakymas dėl pasiūlymo dalyvauti administracinėje

procedūroje.

28

straipsnis. Apklausa

priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta

administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant

išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma.

2.

Administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį,

dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir

dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako

atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti

asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė

procedūra nutraukiama.

3.

Administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:

1) skundas

patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų

asmenų teisių ir teisėtų interesų;

2) pagal teisės

aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas

nedelsiant.

28 straipsnis.

Apklausa

priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta

administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant

išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma.

2.

Administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį,

dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir

dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako

atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti

asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė

procedūra nutraukiama.

3.

Administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:

1) skundas

patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų

asmenų teisių ir teisėtų interesų;

2) pagal teisės

aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas

nedelsiant.

29 straipsnis.

Ribotai veiksnaus fizinio asmens teisės

veiksnus fizinis asmuo jo paties ar jo rūpintojo prašymu turi teisę būti

išklausytas. Siekiant apsaugoti ribotai veiksnaus fizinio asmens interesus,

turi būti išklausomas ir jo rūpintojas.

veiksnus fizinis asmuo gali būti išklausytas dėl klausimų, susijusių su

pajamomis ar turtu, kuriais jis turi teisę disponuoti.

30

straipsnis. Faktinių duomenų patikrinimas

administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus

gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta

administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie

patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant

faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta

informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra

pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma

galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.

paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti

užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašytas.

Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados).

31

straipsnis. Administracinės procedūros terminai

Administracinė

procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas

per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per

šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę

procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne

ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino

pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas

elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.

30 straipsnis.

Faktinių duomenų patikrinimas

administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus

gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta

administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie

patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant

faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta

informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra

pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma

galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.

paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti

užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų

pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados).

31 straipsnis.

Administracinės procedūros terminai

Administracinė

procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas

per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per

šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę

procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne

ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino

pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas

elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.

32 straipsnis.

Administracinės procedūros kalba

1.

Administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba.

kurio yra pradėta administracinė procedūra, ar kiti suinteresuoti asmenys

nemoka ar nesupranta lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo

negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje turi

dalyvauti vertėjas.

pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas

arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, savo iniciatyva.

34 straipsnis.

Administracinės procedūros sprendimo priėmimas

1.

Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo

priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą

ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka.

2.

Administracinės procedūros sprendimas parengiamas dviem egzemplioriais, vienas

iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo

pradėta administracinė procedūra, kitas lieka viešojo administravimo

subjektui ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.

35 straipsnis.

Klaidų ištaisymo procedūra

procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens,

dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie

skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines

klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo

subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo

vykdymą iki klaidų ištaisymo.

būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo

administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas.

Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas

(administracinės procedūros sprendimas).

36

straipsnis. Administracinės procedūros sprendimo apskundimas

Asmuo turi teisę

apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros

sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba

administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TARNYBINĖS

PAGALBOS SĄLYGOS

37

straipsnis. Tarnybinės pagalbos prašymo atvejai

Viešojo

administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto

tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu:

1) administracinės

procedūros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis pats neturi;

2) reikalingi

dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį

kreipiamasi;

3) kitais

būtinais atvejais.

38

straipsnis. Tarnybinės pagalbos neteikimo atvejai

Tarnybinė

pagalba neteikiama, jeigu:

1) nagrinėjamas

klausimas nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi,

kompetencijai;

2) tarnybinės

pagalbos suteikimas iš pagalbos teikėjo pareikalautų nepagrįstai didelių

sąnaudų;

3) tarnybinė

pagalba yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.

39

straipsnis. Pagalbos teikėjo parinkimas

Kai tarnybinę

pagalbą gali suteikti keli viešojo administravimo subjektai, pirmiausia

kreipiamasi į žemesnio lygio viešojo administravimo subjektą.

36 straipsnis.

Administracinės procedūros sprendimo apskundimas

Asmuo turi teisę

apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros

sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba

administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TARNYBINĖS

PAGALBOS SĄLYGOS

37 straipsnis.

Tarnybinės pagalbos prašymo atvejai

Viešojo

administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto

tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu:

1) administracinės procedūros sprendimui priimti reikia

informacijos, kurios jis pats neturi;

2) reikalingi

dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį

kreipiamasi;

3) kitais

būtinais atvejais.

38 straipsnis.

Tarnybinės pagalbos neteikimo atvejai

Tarnybinė

pagalba neteikiama, jeigu:

1) nagrinėjamas

klausimas nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi,

kompetencijai;

2) tarnybinės

pagalbos suteikimas iš pagalbos teikėjo pareikalautų nepagrįstai didelių

sąnaudų;

3) tarnybinė

pagalba yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.

39 straipsnis.

Pagalbos teikėjo parinkimas

Kai tarnybinę

pagalbą gali suteikti keli viešojo administravimo subjektai, pirmiausia

kreipiamasi į žemesnio lygio viešojo administravimo subjektą.

40 straipsnis.

Tarnybinės pagalbos teikimo ypatumai

prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo pagrįstumą

ir teisėtumą.

administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją

suteikti, išskyrus 38 straipsnyje išvardytus atvejus. Tarnybinė pagalba

suteikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl tarnybinės

pagalbos suteikimo gavimo dienos.

atsisakyti teikti tarnybinę pagalbą motyvuojant, kad ji yra netikslinga.

administravimo subjekto tarnybinė pagalba kitam viešojo administravimo

subjektui teikiama nemokamai.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

41 straipsnis. Trečiojo skirsnio nuostatų taikymas

Šio įstatymo trečiojo

skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo

administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose

nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl

prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys

įstatymai ar kiti teisės aktai.

42

straipsnis. Viešojo administravimo subjektų atsakomybė

Viešojo

administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo

administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.“

42 straipsnis.

Viešojo administravimo subjektų atsakomybė

Viešojo

administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo

administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.“

2

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių

institucijoms ir įstaigoms

Vyriausybė,

kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos per 6 mėnesius nuo šio

įstatymo priėmimo dienos priima arba pateikia atitinkamoms institucijoms teisės

aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, projektus.

3

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3, 4, 5, 6

ir 7 dalis, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11

straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-915, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 132-4990 (2006-12-05)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-915,

2006-11-21, Žin., 2006, Nr. 132-4990 (2006-12-05)

VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-12-05)

autrap@lrs.lt

18 straipsnis. Informacinių technologijų naudojimas

viešajam administravimui

Viešojo

administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, informacines

technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis skirsnis

Administracinė procedūra

33 straipsnis. Teikimas priimti administracinės

procedūros sprendimą

Pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo

teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo

administravimo subjekto vadovui. Teikime priimti administracinės procedūros

sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo

nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės

procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo

projektas ir teikimo parengimo data.