Lietuvos Respublikos sporto įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 9-215, i. k. 0951010ISTA00I-1151
Nauja redakcija nuo 2022-07-01:
Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPORTO
ĮSTATYMAS
1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1151
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.
Šis įstatymas netaikomas karių sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu.
Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir šaulio tarnybai reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Antidopingo taisyklių pažeidimas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pasauliniame antidopingo kodekse.
Antidopingo organizacija – kaip ši sąvoka apibrėžta 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“.
Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889
Aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybos (toliau – atrankos varžybos) – aukšto meistriškumo sporto varžybų ciklas, kurio metu siekiama atitikti tarptautinių subjektų nustatytas sąlygas ir įgyti teisę dalyvauti atitinkamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finaliniame etape.
Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
Aukšto meistriškumo sporto programa – ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente, tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.
Aukšto meistriškumo sporto specialistas (toliau – sporto specialistas) – nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, vadovaujantis sportininko aukšto meistriškumo sporto pratyboms.
Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.
Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889
Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistui.
Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma.
Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.
Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, ne nuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su fiziniu aktyvumu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2429, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25651
Fizinio aktyvumo specialistas – nustatytus reikalavimus atitinkantis specialistas, vadovaujantis asmens fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir taip pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.
Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti įstaiga, atliekanti jai priskirtas funkcijas ir įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą.
Nacionalinė antidopingo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomi nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, priemonės joms įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.
Nacionalinė fizinio aktyvumo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.
Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.
Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.
Sporto bazių pagerinimo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, ne nuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su sporto bazių pagerinimu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2429, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25651
Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų.
Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.
Sporto renginio žiūrovas (toliau – žiūrovas) – asmuo, stebintis sporto renginį.
Sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi.
Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi ir (ar) erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.
Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.
Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.
Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektas (toliau – tarptautinių sporto varžybų projektas) – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimu Lietuvoje susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2429, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25651
Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889
Treneris – nustatytus reikalavimus atitinkantis aukšto meistriškumo sporto specialistas, rengiantis sportininką (sportininkus) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.
3 straipsnis. Sporto principai
Sporto veikla grindžiama šiais principais:
1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikomos atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;
2) sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykstant sporto renginiui būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;
3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą ir užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais priemonių;
4) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;
5) sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą;
6) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
7) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla.
II SKYRIUS
SPORTO SISTEMA IR JOS VALDYMAS
4 straipsnis. Sporto sistema
Sporto sistema apima šias sritis:
1) fizinį aktyvumą;
2) aukšto meistriškumo sportą.
33 straipsnis. Sportininkų ugdymo centrų kompetencija
Didelio sportinio meistriškumo ir vaikų bei jaunimo ugdymo programų vykdymą sportininkų ugdymo centruose koordinuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas ar jo įgaliota valstybės ar savivaldybės institucija.
Didelio sportinio meistriškumo ugdymo programas gali vykdyti ir aukštosios mokyklos.
Sportininkų ugdymo centrai, kurie su sportininkais buvo sudarę sportinės veiklos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka, sportininkui pereinant į kitą sporto organizaciją, gali reikalauti iš sporto organizacijos, į kurią pereina sportininkas, piniginės kompensacijos už sportininko ugdymą. Kompensacijų išmokėjimo sąlygos ir tvarka turi būti numatytos sportinės veiklos sutartyse, taip pat sutartyse tarp sportininkų ugdymo centro ir sporto organizacijos į kurią sportininkas pereina.
5 straipsnis. Sporto stebėsena
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.