Lietuvos Respublikos sporto įstatymas
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau));
4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;
6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau));
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;
8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka rentas skiria švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.
Rentos gavėjas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos.
Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms.
Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
26 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus sporto srityje
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus, sprendžia ir apdovanojimų tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-324, 1997-06-26, Žin., 1997, Nr. 65-1549 (1997-07-09), i. k. 0971010ISTAVIII-324
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1478, 1999-12-14, Žin., 1999, Nr. 112-3256 (1999-12-30), i. k. 0991010ISTAIII-1478
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 11, 27, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-238, 2005-06-09, Žin., 2005, Nr. 76-2745 (2005-06-18), i. k. 1051010ISTA000X-238
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1501, 2008-04-17, Žin., 2008, Nr. 47-1752 (2008-04-24), i. k. 1081010ISTA00X-1501
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-493, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6346 (2009-12-05), i. k. 1091010ISTA00XI-493
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-850, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3348 (2010-06-10), i. k. 1101010ISTA00XI-850
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-84, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7982 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA00XII-84
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-699, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7072 (2013-12-30); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00380
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-476, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3997 (2013-07-23), i. k. 1131010ISTA0XII-476
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1722, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08065
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1540, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17451
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2602, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20032
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 24 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT187-N15/2020, 2020-11-03, paskelbta TAR 2020-11-04, i. k. 2020-23045
Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3099, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15303
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-908, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01355
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1173, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13889
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1757, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00155
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2429, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25651
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
27 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto specialistų veiklos reglamentavimas
Kūno kultūros ir sporto specialistas su organizacijomis, kuriose vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas, gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
28 straipsnis. Trenerių veiklos reglamentavimas
Treneris su organizacijomis gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Vykdydamas individualią veiklą, treneris su organizacija privalo pasirašyti sportinės veiklos sutartį, numatytą šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 6, 7 ir 12 punktuose nurodytas nuostatas.
Kūno kultūros ir sporto departamento nustatyta tvarka treneriams yra suteikiamos kvalifikacinės kategorijos.
29 straipsnis. Teisėjų veiklos reglamentavimas
Teisėjas gali vykdyti individualią veiklą. Teisėjas, vykdydamas individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, su organizacija privalo pasirašyti teisėjo veiklos sutartį.
Teisėjo veiklos sutartyje turi būti nurodyta:
1) organizacija;
2) teisėjo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys;
3) teisėjo atlygis;
4) šalių teisės ir pareigos;
5) teisėjo įsipareigojimai laikytis sporto (šakos) taisyklių, varžybų nuostatų, laikytis nešališkumo principo ir kita;
6) teisėjo sveikatos draudimo sąlygos;
7) sutarties galiojimo laikas;
8) šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą;
9) kitos sąlygos.
Tarptautinės ir nacionalinės sporto (šakų) federacijos nustato teisėjų kvalifikacijos kėlimo tvarką.
Vietos ir regioniniuose sporto renginiuose gali teisėjauti teisėjai savanoriai, kuriems už teisėjavimą nėra atlyginama. Šiais atvejais teisėjo veiklos sutartyje nenumatomas teisėjo atlygis.
III SKYRIUS
SPORTININKAI IR JŲ RENGIMO SISTEMA
PIRMASIS SKIRSNIS
SPORTININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS
30 straipsnis. Sportininkų teisės ir pareigos
Sportininkai turi teisę:
1) pagal patvirtintas pasirengimo programas gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų rengtis ir dalyvauti varžybose bei kituose sporto renginiuose;
2) gauti moralinių paskatinimų, premijų ir prizų už pasiektus aukštus sporto rezultatus.
Sportininkas, laikydamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų, privalo:
1) ginti šalies garbę tarptautinėse varžybose;
2) laikytis nacionalinės sporto (šakos) federacijos įstatų;
3) susilaikyti nuo neprotingos fizinės rizikos ir veiklos, kuri gali lemti susirgimą, susižalojimą, negalią ar mirtį;
4) laikytis sporto (šakos) taisyklių, varžybų nuostatų;
5) nevartoti dopingo preparatų ir netaikyti tarptautinių ir nacionalinių sporto organizacijų uždraustų metodų;
6) nedalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668
7) varžytis garbingai, laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, nediskredituoti šalies, federacijos, sporto organizacijos vardo.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668
31 straipsnis. Sporto šakų rinktinių sudėtis ir sudarymas
Rinktinę gali sudaryti: sportininkai, treneriai, gydytojai, masažuotojai, mokslininkai, psichologai, vadybininkai, rinktinių vadovai ir kitas tam tikrose sporto šakose reikalingas aptarnaujantis personalas.
Sporto šakos atskirų amžiaus grupių ir nacionalines (individualiųjų sporto šakų bei sporto žaidimų) rinktines sudaro atitinkamos sporto šakos federacija.
Savivaldybės sporto šakos rinktines pagal amžiaus grupes, atsižvelgdama į sporto organizacijos informaciją apie sportininkų laimėjimus ir planuojamus rezultatus, sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotos įstaigos.
Tarptautinių sporto organizacijų rengiamiems tarptautiniams kompleksiniams renginiams nacionalinių sporto (šakų) federacijų teikimu rinktines sudaro nacionalinės sporto organizacijos, kurios yra šių tarptautinių sporto organizacijų narės.
Lietuvos olimpinę ir parolimpinę rinktines, Lietuvos sporto (šakų) federacijų teikimu atitinkamai formuoja Lietuvos tautinis olimpinis ir Lietuvos parolimpinis komitetai.
ANTRASIS SKIRSNIS
SPORTININKŲ RENGIMAS
32 straipsnis. Sportininkų rengimas
Sportininkai rengiami sportininkų ugdymo centruose, sporto (šakų) klubuose ir federacijų organizuojamose stovyklose.
Sportininkai rengiami pagal Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtintas mokymo programas ir individualius pasirengimo tam tikroms varžyboms planus, kuriuos sudaro sportininkus rengiantys specialistai.
Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtintos mokymo programos ir individualūs pasirengimo planai turi būti paremti šiuolaikinio sporto mokslo teoriniais ir praktiniais laimėjimais.
Sportininkams gali būti skiriamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos, nevyriausybinių organizacijų lėšos, taip pat kitos teisėtais būdais gautos lėšos sporto varžyboms pasirengti.
34 straipsnis. Olimpinių rinktinių sportininkų rengimas
Lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkai rengiami vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto patvirtintomis pasirengimo olimpinėms žaidynėms programomis.
Pasirengimo olimpinėms žaidynėms programos turi būti parengtos remiantis šiuolaikiniais tarptautinio sporto mokslo teoriniais ir praktiniais laimėjimais.
Lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms programos įgyvendinimą koordinuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas arba jo įgaliota institucija.
IV SKYRIUS
PROFESIONALUSIS SPORTAS
35 straipsnis. Sportinės veiklos sutartis
Sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklą sporto organizacijoje, su šia organizacija privalo sudaryti sportinės veiklos sutartį.
Sportinės veiklos sutartyje (toliau šiame straipsnyje – sutartis) turi būti nurodyta:
1) sporto organizacija;
2) sportininko profesionalo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys;
3) šalių teisės ir pareigos;
4) sportininko profesionalo įsipareigojimai laikytis sporto organizacijos, tos sporto šakos federacijos ir tarptautinių federacijų, kurioms priklauso sporto organizacija, nustatytų taisyklių ir kitų nuostatų;
5) sportininko profesionalo atlygis už sportinę veiklą;
6) sportininko profesionalo privalomojo sveikatos draudimo sąlygos;
7) pasirengimo varžyboms ir varžybų metu sportininko profesionalo sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka;
8) sportininko profesionalo teisė į poilsį;
9) sutarties galiojimo laikas;
10) šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą;
11) sutarties įsigaliojimo ir nutraukimo sąlygos;
12) nepilnamečio sportininko profesionalo mokymosi sąlygos;
13) kitos sąlygos.
Galioja tik rašytinė sutartis.
Pasirašius sutartį, įgyjamas sportininko profesionalo statusas.
Sutartys gali būti sudaromos ir su sportininkais, tačiau jie neįgyja sportininko profesionalo statuso. Tokioms sutartims taikomos šiame straipsnyje nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, išskyrus numatytas šio straipsnio 2 dalies 5 punkte.
36 straipsnis. Nepilnamečio sportininko profesionalo sportinės veiklos sutartis
Nepilnamečiai sportininkai profesionalai nuo 14 metų iki 18 metų sportinės veiklos sutartis gali sudaryti tik turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą.
37 straipsnis. Sportininkų profesionalų perėjimas rungtyniauti iš vienos sporto organizacijos į kitą
Sportininkas profesionalas turi teisę, atsižvelgdamas į sporto veiklos sutartyje arba sporto organizacijų susitarimuose nustatytas sąlygas, pereiti rungtyniauti iš vienos sporto organizacijos į kitą Lietuvos ar užsienio sporto organizaciją. Perėjimo sąlygas gali taip pat reglamentuoti atitinkamos sporto šakos, kuriai priklauso sporto organizacija, tarptautinės federacijos taisyklės.
38 straipsnis. Sportininkų profesionalų interesų gynimas
Sportininkai profesionalai turi teisę steigti asociacijas savo sportinės veiklos interesams ginti.
39 straipsnis. Sportininkų profesionalų atstovavimas
Sportininkas profesionalas, turėdamas santykių su sporto organizacijomis, savo interesus gali ginti pats.
Sportininkams profesionalams gali atstovauti juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai, apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu.
Sportininkams profesionalams gali atstovauti fiziniai asmenys, kurie verčiasi teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota individualia veikla ir yra apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu.
Tam tikrose sporto šakose sportininkų profesionalų atstovavimo tvarką gali reglamentuoti ir atitinkamos sporto šakos taisyklės.
Sutartyje, kuri sudaroma raštu tarp sportininko profesionalo ir jo atstovo, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės draudimo paskirtis, civilinės atsakomybės dydis, šalių atsakomybė ir kitos nuostatos.
Savo atstovus santykiams su sporto organizacijomis gali turėti ir sportininkai.
V SKYRIUS
SPORTININKŲ IR KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SPECIALISTŲ GARANTIJOS
40 straipsnis. Nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ir sporto darbuotojo vardas
Kūno kultūros ir sporto departamentas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko ir trenerio vardą gali suteikti šiems Lietuvos Respublikos piliečiams:
1) olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams (aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojams), jų treneriams;
2) olimpinių sporto šakų Europos ir pasaulio čempionams, jų treneriams;
3) olimpinių sporto šakų Europos ir pasaulio čempionatų, olimpinių žaidynių rekordininkams, jų treneriams;
4) daugkartiniams neolimpinių sporto šakų Europos ir pasaulio čempionams, jų treneriams;
5) parolimpinių, kurčiųjų žaidynių nugalėtojams ir prizininkams, parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionams bei jų treneriams.
Kūno kultūros ir sporto departamentas nusipelniusio sporto darbuotojo vardą gali suteikti Lietuvos Respublikos piliečiui už nuopelnus sporto mokslo, vadybos ir kitose srityse.
Nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ir sporto darbuotojo vardas suteikiamas Kūno kultūros ir sporto departamento nustatyta tvarka.
41 straipsnis. Rentos sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka
Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, nedalyvaujantis olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, turi teisę gauti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių čempionu ar prizininku (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtoju);
2) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionu;
3) rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionu iki 1990 m. kovo 11 d.;
4) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininku;
5) parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtoju;
6) olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionu, ir pasaulio rekordininku;
7) olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionu ne mažiau kaip tris kartus.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1722, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08065
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-699, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7072 (2013-12-30); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00380
Sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:
1) jis turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje;
2) sportininkas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) sportininkui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą (kol išnyksta teistumas);
4) sportininkas gauna valstybinę pensiją;
5) sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų vartojimo ar sporto organizacijų uždraustų metodų taikymo ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti;
6) sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dalyvavimo manipuliuojant sporto varžybomis ir jo sportiniai rezultatai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668
Vyriausybės nustatyta tvarka rentas skiria Kūno kultūros ir sporto departamentas, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš valstybės biudžeto lėšų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-84, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7982 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA00XII-84
Sportininkas privalo pranešti jam rentą mokančiai institucijai apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to renta permokama, permokėtos rentos suma išieškoma iš rentos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai rentų mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-84, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7982 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA00XII-84
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-493, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6346 (2009-12-05), i. k. 1091010ISTA00XI-493
VI SKYRIUS
SPORTO VARŽYBOS IR RENGINIAI
42 straipsnis. Sporto varžybų ir renginių organizavimo principai
Visų lygių sporto varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus. Varžybų nuostatai gali būti parengiami konkrečioms varžyboms arba visam čempionatui, atsižvelgiant į sporto šakos taisykles.
Varžybų ar renginio nuostatus rengia ir už jų vykdymą atsako sporto varžybų organizatorius.
Kiekviena sporto (šakos) federacija privalo turėti varžybų saugumo taisykles. Atsižvelgiant į tarptautinių sporto šakų organizacijų reikalavimus, jas pagal kompetenciją tvirtina sporto (šakų) federacijų valdymo organai.
Sporto varžybų ir renginių organizatoriai atsako už sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiūrovų saugumą sporto varžybų ar renginių metu.
Per renginį ar varžybas sporto mėgėjams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais. Jeigu sporto mėgėjai, žiūrovai nesilaiko nustatytų varžybų saugumo reikalavimų ir viešosios tvarkos taisyklių, organizatorius už žiūrovo patirtą ir (ar) kitiems sukeltą žalą neatsako.
Per renginį ar varžybas sporto varžybų ir renginių organizatoriams gali talkinti savanoriai.
Jeigu renginiui ar varžyboms organizuoti naudojamos Kūno kultūros ir sporto departamento skirtos valstybės biudžeto lėšos, organizatoriai, planuodami šių lėšų naudojimą, privalo vadovautis Vyriausybės nustatytomis sporto renginių vykdymo finansinėmis normomis.
43 straipsnis. Sporto varžybų sistema
Lietuvos Respublikoje gali būti organizuojamos ir vykdomos tarptautinės, nacionalinės, kompleksinės, regioninės ir vietinės varžybos.
Tarptautinėse sporto varžybose privalo dalyvauti užsienio valstybės sportininkas arba komanda.
Nacionalinėse sporto varžybose dalyvauja Lietuvos sportininkai ar komandos.
Kompleksinėse sporto varžybose vyksta kelių sporto šakų varžybos, kuriose gali dalyvauti ir Lietuvos, ir užsienio sportininkai ar komandos.
Regioninėse sporto varžybose dalyvauja sportininkai ar komandos iš vienos ar kelių Lietuvos apskričių ar iš kelių savivaldybių, nesančių toje pačioje apskrityje.
Vietinėse sporto varžybose dalyvauja sportininkai ar komandos iš vienos savivaldybės ar kelių savivaldybių, esančių toje pačioje apskrityje.
Už atitinkamos sporto šakos varžybų sistemos ir jų vykdymo sąlygų nustatymą yra atsakingos nacionalinės atitinkamos sporto šakos federacijos. Nacionalinės sporto federacijos privalo užtikrinti sporto varžybų organizavimą ir vykdymą pagal tarptautinių sporto organizacijų nustatytą reglamentą, atitinkamos sporto šakos taisykles ir varžybų nuostatus.
44 straipsnis. Sporto varžybų organizavimas ir vykdymas
Sporto (šakos) varžybų sistemos Lietuvoje įgyvendinimą ir organizavimą koordinuoja Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta nacionalinė atitinkamo (atitinkamos) sporto (šakos) federacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-493, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6346 (2009-12-05), i. k. 1091010ISTA00XI-493
Nacionalinė federacija gali pavesti regioninio ir vietinio lygio sporto varžybų organizavimą ir vykdymą kitoms sporto organizacijos.
Tarptautinio ir nacionalinio lygio varžybų organizavimas ir vykdymas gali būti perduotas tik Kūno kultūros ir sporto departamento nustatytus kriterijus ir tarptautinių sporto organizacijų nustatytus reikalavimus atitinkančioms sporto organizacijoms.
Kūno kultūros ir sporto departamentas ar nacionalinė sporto (šakos) federacija gali nustatyti papildomas atitinkamų sporto varžybų vykdymo sąlygas (sporto įrenginių reikalavimai, sporto varžybų organizatoriaus civilinės atsakomybės draudimas ir kita).
45 straipsnis. Sveikatos patikrinimas
Asmenys, lankantys bet kokios formos kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. Sveikatos tikrinimo periodiškumą ir tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
Sporto pratybų ir varžybų organizatoriai privalo neleisti dalyvauti pratybose ir varžybose asmenims, kurie nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos ir nepateikė nustatytos formos pažymos.
46 straipsnis. Draudimas vartoti dopingą
Sportininkams draudžiama vartoti, o gydytojams, sporto specialistams ir kitiems asmenims – skirti, skatinti ir versti vartoti dopingą ar taikyti jo metodus, uždraustus Pasaulinės antidopingo agentūros ir tarptautinių sporto organizacijų.
Dopingas draudžiamas jojimo sporto žirgams ir kitiems sporto varžybose dalyvaujantiems gyvūnams.
Asmenims, vartojusiems, skatinusiems, vertusiems vartoti dopingą ar taikyti jo metodus, taikomos tarptautinių ir Lietuvos sporto organizacijų numatytos sankcijos.
Sportininkai ar kiti asmenys, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, nesutinkantys su paskirta sankcija, turi teisę teikti apeliacinį skundą šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudarytam sporto arbitražui.
Dopingo kontrolė Lietuvoje vykdoma vadovaujantis tarptautiniais dokumentais, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, taip pat tarptautinių organizacijų nustatytais testavimo standartais.
Dopingo ir jo metodų kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Kūno kultūros ir sporto departamentas arba jo įgaliota institucija.
Kovai su dopingo vartojimu sporte Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka iš suinteresuotų institucijų atstovų yra sudaroma Lietuvos antidopingo komisija, kuri tvirtina kovos su dopingo vartojimu sporte programą ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Lietuvos antidopingo komisijos sudėtį, jos narių kadencijos trukmę ir komisijos veiklos tvarką nustato Vyriausybė.
47 straipsnis. Sporto varžybų transliacija per televiziją
Strateginių sporto šakų nacionalines, atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus varžybas transliuoja Lietuvos nacionalinė televizija, jeigu nacionalinės strateginių sporto šakų federacijos dėl tarptautinių varžybų transliavimo nesudaro sutarties su kitomis televizijomis.
VII SKYRIUS
SPORTO STATINIAI
48 straipsnis. Sporto statinių reikalavimai
Sporto įrangą ar statinius, neatitinkančius saugumo, sanitarijos, higienos, priešgaisrinių ir kitų reikalavimų, draudžiama naudoti sporto pratyboms ir varžyboms.
Už žalą, padarytą sporto pratybų ar varžybų dalyviams, sporto mėgėjams ar žiūrovams tokių pratybų ar varžybų metu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo, įstatymų nustatyta tvarka atsako sporto statinių savininkas ar teisėtas valdytojas.
49 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto departamento sporto statinių išlaikymas
Kūno kultūros ir sporto departamento patikėjimo ar panaudos teise valdomos sporto bazės yra išlaikomos iš valstybės biudžeto lėšų.
50 straipsnis. Nacionalinės svarbos sporto objektai
Nacionalinės svarbos sporto objektais gali būti pripažinti atitinkantys reikalavimus daugiafunkciai sporto objektai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis skatinama nacionalinės svarbos sporto objektų statyba, renovavimas ir naudojimas.
VIII SKYRIUS
GINČŲ SPRENDIMAS
51 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
Ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka.
Jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Sporto arbitražo sudarymo tvarką ir darbo reglamentą nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-324, 1997-06-26, Žin., 1997, Nr. 65-1549 (1997-07-09), i. k. 0971010ISTAVIII-324
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1478, 1999-12-14, Žin., 1999, Nr. 112-3256 (1999-12-30), i. k. 0991010ISTAIII-1478
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 11, 27, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-238, 2005-06-09, Žin., 2005, Nr. 76-2745 (2005-06-18), i. k. 1051010ISTA000X-238
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1501, 2008-04-17, Žin., 2008, Nr. 47-1752 (2008-04-24), i. k. 1081010ISTA00X-1501
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-493, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6346 (2009-12-05), i. k. 1091010ISTA00XI-493
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-850, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3348 (2010-06-10), i. k. 1101010ISTA00XI-850
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-84, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7982 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA00XII-84
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-699, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7072 (2013-12-30); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00380
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-476, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3997 (2013-07-23), i. k. 1131010ISTA0XII-476
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1722, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08065
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas
52 straipsnis. Sporto varžybų, kitų sporto renginių transliavimas
Sporto varžybas, kitus sporto renginius transliuoti per radiją ir televiziją, perduoti kitais audiovizualiniais būdais, filmuoti ir fotografuoti, daryti jų vaizdo, garso ir kitus įrašus galima tik turint sporto varžybų, kitų sporto renginių organizatorių leidimą arba sudarius su jais sutartį.
Reklamuoti prekes, gaminius, paslaugas ar ką kita sporto varžybų ir kitų sporto renginių metu galima tik su tokių varžybų ir renginių organizatorių leidimu.
IX SKYRIUS.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53 straipsnis. Sporto organizacijų tarptautiniai ryšiai
Sporto organizacijos įstatymų ir savo įstatų nustatyta tvarka gali stoti į tarptautines sporto organizacijas, palaikyti ryšius su tarptautinėmis ir kitų valstybių sporto organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ir kitiems įstatymams.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-324, 1997-06-26, Žin., 1997, Nr. 65-1549 (1997-07-09), i. k. 0971010ISTAVIII-324
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1478, 1999-12-14, Žin., 1999, Nr. 112-3256 (1999-12-30), i. k. 0991010ISTAIII-1478
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 11, 27, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-238, 2005-06-09, Žin., 2005, Nr. 76-2745 (2005-06-18), i. k. 1051010ISTA000X-238
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
461 straipsnis. Draudimas dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis
Asmenims draudžiama dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis.
Asmenims, dalyvavusiems manipuliuojant sporto varžybomis, taikomos tarptautinių ir Lietuvos sporto organizacijų numatytos sankcijos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).