Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2012-10-16
Paskutinį kartą atnaujinta 2016-01-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 224
Pakeitimų istorija JSON API
6.

Draudimo sutartyse nustatytais atvejais, kurie privalo būti aptarti individualiai, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su:

1) palūkanų normos kitimu vidaus ir tarptautinėse rinkose;

2) pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudžiamuosius įvykius ir draudimo išmokas.

7.

Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai šis keitimas nėra esminis. Nustatant, ar keitimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar draudėjas (naudos gavėjas) dėl keitimo iš esmės negauna ar netenka galimybės gauti to, ko tikėjosi iš draudimo sutarties.

8.

Iki draudimo įmokos pakeitimo draudėjas privalo būti išsamiai informuotas apie įmokos pakeitimą raštu, turi būti nurodytos draudimo įmokos keitimo priežastys ir sudarytos sąlygos nutraukti draudimo sutartį.

118 straipsnis. Draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties

Jeigu draudėjas ar gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.

119 straipsnis. Naudos gavėjo paskyrimas ir pakeitimas

1.

Draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui.

2.

Draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju.

3.

Jeigu draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką.

4.

Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui.

5.

Skiriant arba pakeičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.

6.

Neatšaukiamas naudos gavėjas gali būti pakeistas ar atšauktas tik jo rašytiniu sutikimu.

7.

Laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo rašytinį pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.

8.

Draudėjas gali paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją testamentu. Toks naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas laikomas tinkamu, jeigu apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo įpėdiniai ir (iki draudėjo mirties ar po jos) yra gauti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti sutikimai, kai juos būtina gauti.

9.

Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

10.

Jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje.

11.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

120 straipsnis. Civilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys

Gyvybės draudimo sutarčiai netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl draudimo, viršijančio draudimo vertę (6.1001 straipsnis), draudimo nuo skirtingų rizikų (6.1002 straipsnis) ir draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (6.1015 straipsnis).

121 straipsnis. Draudimo išmoka

1.

Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį mokama nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių.

2.

Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką draudimo įmokų, nesumokėtų už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, ir pajamų, kurios būtų gautos šias įmokas investavus, suma.

122 straipsnis. Draudėjo teisė atsisakyti mokėti draudimo įmokas

1.

Jeigu su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

123 straipsnis. Draudiko teisė nutraukti draudimo sutartį

Draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį tik tuo atveju, kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju.

124 straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas lengvatinėmis sąlygomis

1.

Draudėjas – fizinis asmuo turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, apie tai raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudikas privalo grąžinti draudėjui visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.

3.

Draudėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį, draudikas turi teisę grąžinti draudėjui per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, perskaičiuotą pagal investavimo rezultatą. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.

4.

Šiame straipsnyje nustatytais atvejais draudėjui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudėjui ir draudikui negali atsirasti jokių pareigų, susijusių su draudimo sutartimi.

125 straipsnis. Draudimo įmokos sumokėjimas nutraukus draudimo sutartį

Draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus ir tvarką, kai su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis, draudiko nutraukta dėl to, kad draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos, atnaujinama, kai draudėjas per 6 mėnesius nuo gyvybės draudimo sutarties nutraukimo grąžina draudiko išmokėtą išperkamąją sumą.

126 straipsnis. Išperkamosios sumos išmokėjimas

1.

Jeigu su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jeigu draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą.

2.

Jeigu gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jeigu ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.

3.

Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.

127 straipsnis. Iš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių perleidimas

1.

Gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises.

2.

Draudėjui perleidus iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias teises, naudos gavėjo, išskyrus neatšaukiamą naudos gavėją, paskyrimas netenka galios.

128 straipsnis. Iš draudimo sutarties atsirandančių turtinių teisių įkeitimas

1.

Draudėjas gali prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisti iš gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, atsirandančias šias turtines teises: teisę į draudimo išmoką ir teisę į išperkamąją sumą. Draudėjas gali įkeisti teisę į išperkamąją sumą tik neatšaukiamo naudos gavėjo sutikimu.

2.

Naudos gavėjas teisę į draudimo išmoką gali įkeisti tik įvykus draudžiamajam įvykiui.

3.

Apie atsirandančių iš gyvybės draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimą draudikui turi būti pranešta raštu.

4.

Įkaito turėtojo reikalavimas gali būti patenkintas iš draudimo išmokos tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudikas privalo patenkinti įkaito turėtojo reikalavimą iš draudimo išmokos tik pasibaigus šio įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

5.

Įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą, išskyrus atvejį, kai naudos gavėjas yra neatšaukiamas. Jeigu neatšaukiamas naudos gavėjas paskirtas po atsirandančių iš draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimo, įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš neatšaukiamą naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą.

6.

Draudikui patenkinus įkaito turėtojo reikalavimą, išperkamoji suma ar draudimo išmoka sumažinama dalimi, lygia draudiko patenkintų įkaito turėtojo reikalavimų daliai.

PENKTASIS SKIRSNIS

SVEIKATOS DRAUDIMO YPATUMAI

129 straipsnis. Apdraustasis

1.

Draudėjas gali sudaryti sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su sveikata.

2.

Kai sveikatos draudimas yra nuostolių draudimas, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis, o jam mirus – paskirtasis naudos gavėjas.

130 straipsnis. Kitų šio įstatymo nuostatų taikymas

1.

Sveikatos draudimo sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 117 straipsnio 1 ir 2 dalių, 118, 119 ir 123 straipsnių nuostatos.

2.

Kai sveikatos draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, jai mutatis mutandis taikomos ir šio įstatymo 115, 120 ir 121 straipsnių nuostatos, bet netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl nevisiško draudimo (6.999 straipsnis) ir papildomo draudimo (6.1000 straipsnis).

131 straipsnis. Draudimo rizika

1.

Draudikas, įgyvendindamas įstatymuose numatytas ar sveikatos draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, kad:

1) draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.993 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 5 metai;

2) draudėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.1010 straipsnyje nustatytos pareigos dėl neatsargumo, jei nuo draudimo rizikos padidėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai.

2.

Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDRASIS DRAUDIMAS

132 straipsnis. Dalyvavimas bendrajame draudime

1.

Bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis. Joje privalo būti nurodyta:

1) draudikas, kuris paskiriamas pagrindiniu draudiku;

2) užmokestis pagrindiniam draudikui už bendrojo draudimo sutarčių administravimą, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip;

3) kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;

4) draudimo įmokos, gautos pagal bendrojo draudimo sutartį, paskirstymo tvarka;

5) pagrindinio draudiko informacijos apie bendrojo draudimo sutartį teikimo kitiems draudikams tvarka;

6) vienas iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;

7) draudikų atsiskaitymų su pagrindiniu draudiku tvarka, kai taikomas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas draudimo išmokos mokėjimo būdas;

8) draudiko pasitraukimo iš bendrojo draudimo tvarka ir sąlygos.

2.

Pagrindinis draudikas naudojasi visomis draudiko teisėmis ir vykdo visas draudiko pareigas, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

3.

Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas.

4.

Pagrindinio draudiko išduodamame draudimo liudijime, be Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo liudijimo rekvizitų, turi būti ši informacija:

1) pagrindinio draudiko pavadinimas ir buveinės adresas;

2) kitų draudikų, dalyvaujančių bendrajame draudime, pavadinimai ir buveinių adresai;

3) kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;

4) vienas iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;

5) visų draudikų parašai, kai draudikų tarpusavio sutartyje numatyta, kad draudimo liudijimą pasirašo ne tik pagrindinis draudikas, bet ir visi kiti draudikai, ir antspaudai, kai pareiga turėti antspaudą numatyta draudiko steigimo dokumentuose.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-718, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7079 (2013-12-30), i. k. 2013-00004

5.

Draudimo išmoka pagal bendrojo draudimo sutartį mokama vienu iš šių būdų, kuris privalo būti nurodytas draudimo sutartyje:

1) pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką;

2) kiekvienas bendrajame draudime dalyvaujantis draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį.

6.

Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo kreiptis į pagrindinį draudiką.

7.

Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo po to, kai pagrindinis draudikas konstatuoja draudžiamojo įvykio faktą ir draudimo išmokos dydį, priima sprendimą išmokėti draudimo išmoką ar išmokėti dalį išmokos, privalo kreiptis į kiekvieną bendrajame draudime dalyvaujantį draudiką atsižvelgdamas į jų prisiimtos draudimo rizikos dalį. Jeigu tarp draudėjo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens ir vieno iš draudikų kyla ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo, atsakovu teisme yra šis draudikas.

8.

Bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką.

133 straipsnis. Bendrasis draudimas Europos ekonominės erdvės valstybėse

1.

Draudimo įmonių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių bendrajam draudimui Europos ekonominės erdvės valstybėse taikomos šio straipsnio nuostatos ir netaikomos šio įstatymo 132 straipsnio nuostatos, kai bendrasis draudimas Europos ekonominės erdvės valstybėse atitinka visus šiuos kriterijus:

1) bendrojo draudimo sutartis sudaroma dėl šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3–16 punktuose nurodytų draudimo grupių rizikų;

2) bendrojo draudimo sutartis sudaroma tik dėl didelių draudimo rizikų ir jei dėl šių draudimo rizikų masto būtina keleto draudikų teikiama draudimo apsauga;

3) draudimo rizika apdraudžiama viena draudimo sutartimi šioje sutartyje nurodytam terminui ir draudimo įmokai dviejų ir daugiau draudikų, prisiimančių draudimo rizikos dalį, ir vienas iš šių draudikų paskiriamas pagrindiniu draudiku;

4) draudimo rizika yra Europos ekonominės erdvės valstybėje ar valstybėse;

5) pagrindinis draudikas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir pagal statusą, apibrėžtą sutartimi tarp draudikų, draudimo sutartiniuose santykiuose pagrindinis draudikas laikomas draudiku, suteikiančiu draudimo apsaugą dėl visos draudimo rizikos;

6) bent vieno iš draudikų buveinė ar filialas yra kitoje negu pagrindinio draudiko Europos ekonominės erdvės valstybėje;

7) pagrindinis draudikas visiškai prisiima pagrindinio draudiko teises ir pareigas ir turi teisę nustatyti draudimo sutarties sąlygas ir draudimo įmokos dydį.

2.

Šio įstatymo 68 arba 73 straipsnio reikalavimai taikomi tik pagrindiniam draudikui.

3.

Lietuvos Respublikos draudimo įmonių ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, dalyvaujančių bendrajame draudime Europos ekonominės erdvės valstybėse, techninių atidėjinių skaičiavimui, rizikos ribojimui, statistinės ir kitos informacijos pateikimui priežiūros institucijai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Bendrajame draudime Europos ekonominės erdvės valstybėse dalyvaujančios draudimo įmonės turi registruoti statistinius duomenis apie bendrojo draudimo operacijų, kuriose jie dalyvauja, apimtį ir atitinkamas valstybes.

4.

Bendrojo draudimo Europos ekonominės erdvės valstybėse sutarčių vertinimui atliekant likvidavimo procedūras taikomos šio įstatymo 139 straipsnio nuostatos.

5.

Priežiūros institucija keičiasi informacija ir bendradarbiauja su Europos Sąjungos Komisija (toliau – Komisija) ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis analizuodama, ar nėra kliūčių šio straipsnio nuostatoms įgyvendinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų, ir stebėdama, ar šiomis nuostatomis nepiktnaudžiaujama dėl to, kad pagrindinis draudikas neprisiima visų pagrindinio draudiko teisių ir pareigų ar kad draudimo rizikos nereikalauja dviejų ar daugiau draudikų teikiamos draudimo apsaugos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOJO DRAUDIMO SUTARTIMS TAIKYTINA TEISĖ

134 straipsnis. Privalomojo draudimo sutartims taikytina teisė

1.

Privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė.

2.

Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai, ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų.

3.

Kai teikiant privalomojo draudimo paslaugas Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, ir valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė prieštarauja viena kitai, taikoma pastarosios valstybės teisė.

4.

Kai draudimo sutartis sudaroma dėl draudimo rizikų, esančių daugiau kaip vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir bent vienoje iš jų yra privalomasis draudimas, taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe.

5.

Kai Europos ekonominės erdvės valstybė numato privalomąjį draudimą ir draudikas privalo pranešti priežiūros institucijoms apie draudimo apsaugos pabaigą, draudimo apsaugos pabaiga teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jeigu yra aplinkybės, nurodytos šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose.

vI SKYRIUS

INTERVENCINĖS PRIEMONĖS, PABAIGA, PERTVARKYMAS IR BANKROTAS

PIRMASIS SKIRSNIS

INTERVENCINĖS PRIEMONĖS

135 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas

1.

Šis skirsnis reglamentuoja intervencinių priemonių taikymą:

1) Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms ir jų filialams, įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybėse;

2) trečiosios valstybės draudimo įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

2.

Teismo taikomos Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytos priemonės, jeigu jos atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nurodytus kriterijus, laikomos intervencinėmis priemonėmis.

3.

Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 204 straipsnio 5 ir 10 punktuose, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.

136 straipsnis. Intervencinės priemonės

1.

Tik teismas arba priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą dėl intervencinių priemonių taikymo.

2.

Intervencinėms priemonėms taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

3.

Intervencinių priemonių taikymas neriboja galimybės pradėti Lietuvos Respublikos draudimo įmonių likvidavimo procedūrą.

137 straipsnis. Informacija apie intervencines priemones

1.

Priežiūros institucija, gavusi teismo išsiųstą ekspertų ataskaitą ir rekomendacijas, nurodytas Civilinio kodekso 2.130 straipsnio 2 dalyje, privalo teismui pateikti išvadą dėl teismo ketinamų taikyti intervencinių priemonių. Teismas, priėmęs sprendimą taikyti intervencines priemones, apie priimtą sprendimą ir jo įsigaliojimą privalo nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

2.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms apie teismo ar jos pačios priimtą sprendimą taikyti intervencines priemones ir jo įsigaliojimą, nurodydama galimas šių priemonių pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims. Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija privalo tai pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms iki sprendimo taikyti intervencines priemones priėmimo.

3.

Teismas ar priežiūros institucija, priėmę sprendimą taikyti intervencines priemones, privalo nedelsdami paskelbti sprendimo rezoliucinę dalį priežiūros institucijos interneto svetainėje.

4.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti teismo ar jos pačios sprendimo taikyti intervencines priemones rezoliucinę dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytame skelbime turi būti nurodyta institucija, priėmusi sprendimą taikyti intervencines priemones, taikoma teisė ir paskirti laikinieji draudimo įmonės valdymo organo nariai.

6.

Intervencinės priemonės taikomos ir turi teisinių pasekmių neatsižvelgiant į tai, ar informacija apie jas yra paskelbta šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, ar nepaskelbta.

7.

Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos dėl informacijos apie intervencines priemones skelbimo netaikomos, kai intervencinės priemonės turi įtakos tik draudimo įmonės akcininkų ar draudimo įmonės arba trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo darbuotojų teisėms. Priežiūros institucija turi teisę pavesti draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui apie intervencines priemones pranešti šiems asmenims.

antrasis SKIRSNIS

draudimo ir PERDRAUDIMO ĮMONIŲ pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas bei trečiųjų VALSTYBIŲ draudimo IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ filialų veiklos nutraukimas

138 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas ir bankrotas

1.

Reorganizuoti draudimo ar perdraudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti, perleisti draudimo įmonę kaip turtinį kompleksą galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą.

2.

Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo, įmonės kaip turtinio komplekso perleidimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką.

139 straipsnis. Likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimai pagal draudimo ir perdraudimo sutartis

Kai draudimo ar perdraudimo įmonė likviduojama, įsipareigojimai, atsirandantys dėl draudimo ir perdraudimo sutarčių, sudarytų įgyvendinant įsisteigimo teisę ar teisę teikti paslaugas, vykdomi taip pat kaip ir įsipareigojimai, atsirandantys dėl kitų tos draudimo ar perdraudimo įmonės draudimo ir perdraudimo sutarčių, neatsižvelgiant į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų pilietybę, įprastinę gyvenamąją vietą ar buveinę.

140 straipsnis. Savanoriškas draudimo ar perdraudimo įmonės likvidavimas

1.

Draudimo ar perdraudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę tik šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo įmonei perleidus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę.

2.

Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

3.

Prieš skiriant likvidatorių, likvidacinės komisijos narį ar šios komisijos pirmininką, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas skiriamo asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo skiriamų asmenų kandidatūroms priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

4.

Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir perdraudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją ir paskirti likvidacinės komisijos pirmininką draudimo ar perdraudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

141 straipsnis. Veiklos licencijos galiojimo panaikinimas

1.

Panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, priežiūros institucija privalo įpareigoti draudimo įmonę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos.

2.

Draudimo ar perdraudimo įmonė, turėdama teisių ir pareigų, atsirandančių iš draudimo ir perdraudimo sutarčių, neturi teisės pradėti vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą.

3.

Jeigu draudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

4.

Neperleidus teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis per priežiūros institucijos nustatytą terminą, draudimo sutartys pasibaigia kitą dieną po priežiūros institucijos nustatyto termino. Pasibaigus draudimo sutarčiai, draudėjo kreditorinio reikalavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 206 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priežiūros institucija, įvertinusi draudimo įmonės finansinę būklę, turi teisę nustatyti, kad draudimo sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

142 straipsnis. Priverstinis likvidavimas

1.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės priverstinio likvidavimo Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nurodytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl priverstinio draudimo ar perdraudimo įmonės likvidavimo.

2.

Likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos narių ir šios komisijos pirmininko kandidatūras teismui pateikia priežiūros institucija. Priėmęs sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidacinę komisiją ir šios komisijos pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

143 straipsnis. Bankrotas

1.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

2.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto procesas vyksta tik teismo tvarka. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia priežiūros institucija. Teismas priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėja per 7 dienas.

3.

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas, prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės nemokumo.

4.

Administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija.

5.

Priėmęs sprendimą iškelti bankroto bylą draudimo ar perdraudimo įmonei, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

6.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu draudėjų ir kitų kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja priežiūros institucijos sudarytas kreditorių atstovų komitetas. Šis komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Į kreditorių atstovų komiteto sudėtį įeina draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai, nukentėję tretieji asmenys (tik draudimo įmonei bankrutavus), kiti kreditoriai ir priežiūros institucijos atstovai. Kreditorių atstovų komiteto reglamentą tvirtina priežiūros institucija.

7.

Pirmąjį kreditorių atstovų komiteto posėdį šaukia priežiūros institucija arba priežiūros institucijos pavedimu administratorius.

144 straipsnis. Trečiosios valstybės draudimo įmonės reorganizavimas, susijęs su filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje

1.

Trečiosios valstybės draudimo įmonės reorganizavimas gali turėti teisinių pasekmių šios įmonės filialo Lietuvos Respublikoje draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik gavus priežiūros institucijos leidimą.

2.

Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą pranešti apie reorganizavimo procedūras ir, atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas, nustatyti informacijos pateikimo tvarką.

145 straipsnis. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklos nutraukimas

1.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklą tik šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo įmonei perdavus teises ir pareigas pagal filialo draudimo sutartis ir draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą.

2.

Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

3.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, privalo paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą. Prieš skirdama asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti priežiūros institucijos pritarimą šio asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo šioje dalyje nurodytai kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

4.

Apie priimtą sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

146 straipsnis. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, priverstinis veiklos nutraukimas

1.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veikla priverstinai nutraukiama priežiūros institucijai priėmus sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą. Šiuo atveju asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą teikia priežiūros institucija.

2.

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ketina priimti kitos Lietuvos Respublikos institucijos, asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą pateikia priežiūros institucija. Priėmusi sprendimą nutraukti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, valstybės institucija per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

3.

Panaikinusi leidimą filialo draudimo veiklai, priežiūros institucija privalo įpareigoti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos, išskyrus šio įstatymo 150 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus.

4.

Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas per priežiūros institucijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

5.

Jeigu teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis neperleidžiamos per priežiūros institucijos nustatytą terminą, draudimo sutartys pasibaigia kitą dieną po priežiūros institucijos nustatyto termino. Pasibaigus draudimo sutarčiai, draudėjo kreditorių reikalavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 206 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priežiūros institucija, įvertinusi trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, turi teisę nustatyti, kad draudimo sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

147 straipsnis. Informacija, susijusi su draudimo įmonės likvidavimu ir bankroto byla bei trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimu

1.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą, nurodydama galimas pasekmes šios Europos ekonominės erdvės valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims.

2.

Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija iki sprendimo likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą priėmimo privalo apie ketinimą priimti sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai.

3.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti įmonės interneto svetainėje informaciją apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą.

4.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti ištrauką iš priimto sprendimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame skelbime, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas priežiūros institucijos ir likviduojamos draudimo įmonės likvidatoriaus, likvidacinės komisijos pirmininko, asmens, atsakingo už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratoriaus adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti, teisė, taikoma likvidavimo ar bankroto procedūroms.

5.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą privalo nedelsdamas raštu pranešti kiekvienam žinomam kreditoriui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Šioje informacijoje privalo būti nurodyta:

1) kreditorių reikalavimų pateikimo terminai, tvarka ir subjektas, kuriam pateikiami kreditorių reikalavimai;

2) kreditorių reikalavimų nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teisinės pasekmės;

3) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, priemonės, kuriomis yra užtikrinti kreditorių reikalavimai;

4) draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimo pasekmės draudimo sutartims, teisių ir pareigų, susijusių su draudimo sutartimis, pabaigos momentas.

6.

Informacija, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, pateikiama lietuvių kalba ir Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Dokumente privalo būti antraštė „Kvietimas pareikšti kreditorių reikalavimus ir jų pareiškimo terminas“ visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis. Jeigu kreditorių reikalavimas atsiranda iš draudimo sutarties, informacija pateikiama Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

7.

Kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, naudodamasis teise pareikšti kreditorių reikalavimą, privalo pateikti dokumentų, kuriais patvirtinamas kreditorių reikalavimas (jeigu tokie yra), kopijas, nurodyti datą, kada atsirado kreditorių reikalavimas, pareiškiamo reikalavimo dydį ir priemones, kuriomis šis reikalavimas yra užtikrintas. Kreditoriaus informacija pateikiama Europos ekonominės erdvės valstybės, kur yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, tačiau informacijoje privalo būti antraštė lietuvių kalba „Kreditorių reikalavimas“ ar „Pastabos dėl kreditorių reikalavimo“.

8.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo tinkamai ir reguliariai informuoti kreditorius apie likvidavimo ar bankroto procedūrų eigą.

9.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją priežiūros institucijai.

10.

Priežiūros institucija kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie draudimo įmonės likvidavimą, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą ar draudimo įmonės bankrotą.

148 straipsnis. Likviduojamos, bankrutavusios draudimo įmonės ir trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, turto, dengiančio techninius atidėjinius, naudojimas

1.

Likviduojamos, bankrutavusios draudimo įmonės ir trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, techninius atidėjinius dengiantis turtas, įtrauktas į šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje nurodytą sąrašą, ir iš šio turto gaunamos pajamos gali būti naudojami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei nukentėjusių trečiųjų asmenų reiškiamiems kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Iš techninius atidėjinius dengiančio turto ir lėšų, gautų jį perleidus, negali būti išieškoma pagal kitas draudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo prievoles, taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinius reikalavimus dėl draudimo įmonės nemokumo išmokėtų išmokų.

2.

Jeigu techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka visiems likviduojamos ar bankrutavusios draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

3.

Kitos negu techninių atidėjinių turtas draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo lėšos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti iš techninius atidėjinius dengiančio turto, ir visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Techninius atidėjinius dengiančio turto likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditorių reikalavimus, taip pat naudojamas visų kitų kreditorių (įskaitant Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą) reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Jeigu kito turto negu dengiantis bankrutuojančios draudimo įmonės techninius atidėjinius nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kreditorių atstovų komiteto siūlymu, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nuomonę, administratoriaus prašymu turi teisę skirti iki 10 procentų techninius atidėjinius dengiančio turto bankrutuojančios draudimo įmonės administravimo išlaidoms.

149 straipsnis. Bankrutuojančių draudimo įmonių draudimo sutarčių pabaiga

1.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:

1) pasibaigia ne gyvybės draudimo sutartys, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis;

2) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys pasibaigia po 30 dienų (išskyrus atvejus, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatyta ankstesnė draudimo sutarties termino pabaiga);

3) pasibaigia gyvybės draudimo sutartys, jeigu per priežiūros institucijos nustatytą terminą teisės ir pareigos pagal šias sutartis nėra perleidžiamos.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

150 straipsnis. Trečiosios valstybės draudimo įmonių filialų draudimo sutarčių pabaiga

1.

Priežiūros institucijai panaikinus leidimo trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai galiojimą dėl to, kad filialo įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą:

1) pasibaigia ne gyvybės draudimo sutartys, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis;

2) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys pasibaigia po 30 dienų (išskyrus atvejus, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatyta ankstesnė draudimo sutarties termino pabaiga);

3) pasibaigia gyvybės draudimo sutartys, jeigu nuo leidimo trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai galiojimo panaikinimo iki priežiūros institucijos nustatyto termino pabaigos teisės ir pareigos pagal šias sutartis nėra perleidžiamos.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

3.

Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo įsipareigojimai tampa didesni už filialui priskirtą turtą po leidimo filialo draudimo veiklai galiojimo panaikinimo, priežiūros institucija konstatuoja šį faktą nutarimu. Šiuo atveju:

1) pasibaigia ne gyvybės draudimo sutartys, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis;

2) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys pasibaigia po 30 dienų (išskyrus atvejus, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatyta ankstesnė draudimo sutarties termino pabaiga);

3) priežiūros institucija nustato teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo sutartis perleidimo terminą. Jeigu per priežiūros institucijos nustatytą terminą teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo sutartis neperleidžiamos, šios sutartys pasibaigia.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

151 straipsnis. Draudėjų kreditorių reikalavimai pasibaigus gyvybės draudimo sutartims

1.

Kiekvienas šio įstatymo 149 ar 150 straipsnyje numatytais pagrindais pasibaigusios gyvybės draudimo sutarties draudėjas įgyja kreditorių reikalavimo teisę į draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą.

2.

Jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta tik dėl mirties rizikos, draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį nuo draudimo sutarties pabaigos šio įstatymo 149 ar 150 straipsnyje numatytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

3.

Draudėjo, sudariusio su kapitalo kaupimu susijusią gyvybės draudimo sutartį, kreditorių reikalavimo dydis yra lygus to draudėjo draudimo sutarčiai sudarytų techninių atidėjinių dydžių sumai sutarties pabaigos dieną.

152 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo sutartis perleidimo ypatumai

1.

Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą, gyvybės draudimo sutartis, taikomos šio įstatymo 206 straipsnio 3, 4, 5, 8 ir 9 dalių nuostatos.

2.

Kai bankrutuojančios draudimo įmonės techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarčių, patenkinti, bankrutuojanti draudimo įmonė, perleidžianti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, turi teisę perleisti dalį pareigos dėl draudimo išmokos ir išperkamosios sumos mokėjimo. Šiuo atveju sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti nurodyta, kokią dalį draudimo išmokos ir išperkamosios sumos privalo sumokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantis subjektas. Nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo momento draudėjas įgyja kreditorių reikalavimo bankrutuojančiai draudimo įmonei teisę į išperkamosios sumos, apskaičiuotos iki teisių ir pareigų perleidimo dienos, dalį, dėl kurios mokėjimo pareiga išliko bankrutuojančiai draudimo įmonei.

153 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, gyvybės draudimo sutartis perleidimo ypatumai

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 152 straipsnio nuostatas, nustato trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama ir kurio įsipareigojimai didesni už jam priskirtą turtą, teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo sutartis perleidimo tvarką.

154 straipsnis. Likviduojamos ir bankrutuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos licencija

1.

Jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka veiklos licencijos galiojimas iki sprendimo likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą priėmimo nepanaikintas, priėmus sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą, priežiūros institucija sustabdo veiklos licencijos galiojimą.

2.

Sustabdžius veiklos licencijos galiojimą, likviduojama ar bankrutuojanti draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę vykdyti tik priežiūros institucijos sprendime dėl veiklos licencijos galiojimo sustabdymo nustatytą su draudimu susijusią veiklą.

3.

Prieš kreipdamasis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl draudimo ar perdraudimo įmonės išregistravimo, likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorius ar likvidacinės komisijos pirmininkas, bankrutavusios draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius privalo pateikti priežiūros institucijai prašymą panaikinti veiklos licencijos galiojimą.

155 straipsnis. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, leidimas filialo veiklai

1.

Jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka leidimo filialo veiklai galiojimas iki sprendimo nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą priėmimo nepanaikintas, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, priežiūros institucija sustabdo leidimo filialo veiklai galiojimą.

2.

Sustabdžius leidimo filialo veiklai galiojimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik priežiūros institucijos sprendime nustatytą veiklą.

3.

Prieš kreipdamasis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo išregistravimo, asmuo, atsakingas už filialo veiklos nutraukimą, privalo pateikti priežiūros institucijai prašymą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą.

156 straipsnis. Trečiųjų asmenų teisės

1.

Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos daiktinėms teisėms į draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui priskirtą turtą, esantį kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu. Intervencinių priemonių taikymo, likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar bankroto pasekmes reguliuojamos rinkos dalyvių teisėms ir pareigoms nustato šiai reguliuojamai rinkai taikomi teisės aktai.

2.

Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos pardavėjo teisėms, susijusioms su nuosavybės teisės į perduotiną, perduotą ar perduodamą pirkėjui – draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui – turtą išlikimu, tol, kol už jį bus visiškai sumokėta ar bus įvykdytos kitokios sutarties sąlygos, jeigu sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

3.

Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali būti pagrindas nutraukti draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo – pardavėjo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį po turto perdavimo pirkėjui, taip pat negali turėti įtakos nuosavybės teisės į turtą perėjimui pirkėjui, jei sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

4.

Intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos kreditorių teisėms į įskaitymą, kai įskaitymas yra leidžiamas pagal teisės, taikomos draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių reikalavimams, aktus.

5.

Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos neriboja teisės aktuose numatytų galimybių imtis priemonių dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar uždraudimo juos vykdyti.

6.

Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar nevykdymo netaikomos, jeigu nustatoma, kad:

1) šiems veiksmams ir kitiems sandoriams taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisė;

2) taikoma teisė nenumato galimybės šiuo atveju ginčyti tokius veiksmus ir kitus sandorius.

7.

Jeigu po sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą įsigaliojimo draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas sudarė sandorį, pagal kurį perleido nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, registruotiną viešajame registre, vertybinius popierius, nuosavybės teisė į kuriuos ar kurių perleidimas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus registruotinas viešajame registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar centriniame depozitoriume, tai tokio sandorio galiojimas nustatomas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, registras, vertybinių popierių sąskaita ar centrinis depozitoriumas, teisę.

8.

Taikomų intervencinių priemonių, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto poveikis vykstančiam teismo procesui dėl draudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo perleisto turto ar teisių nustatomas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje vyksta teismo procesas, teisę.

9.

Sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo teisines pasekmes nustato:

1) darbo sutartims ir darbo santykiams – Europos ekonominės erdvės valstybės teisė, taikoma darbo sutartims ir darbo santykiams;

2) sandoriams dėl nekilnojamojo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo – Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, teisė;

3) teisėms į nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, registruotiną viešajame registre, – Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra šis registras, teisė.

157 straipsnis. Reikalavimai skiriamiems asmenims

1.

Asmuo, skiriamas likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatoriumi, likvidacinės komisijos pirmininku, asmeniu, atsakingu už trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, bankrutuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės administratoriumi, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs.

2.

Asmuo, paskirtas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, turi teisę gauti sprendimo dėl paskyrimo nuorašą.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, veikdami kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo laikytis šios valstybės teisės aktų reikalavimų, ypač reikalavimų, taikomų turto pardavimui ir informacijos pateikimui darbuotojams. Jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose numatoma galimybė įregistruoti taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą šios Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę tai padaryti. Jeigu taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą registruoti privaloma Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo tai padaryti. Registravimo išlaidos įtraukiamos į intervencinių priemonių taikymo, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto išlaidas.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tenka pareiga neatskleisti informacijos, nustatytos šio įstatymo 203 straipsnyje.

5.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas nepriklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ar kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad į tas pareigas būtų paskirtas naujas asmuo, ir nustatyti terminą naujam asmeniui paskirti.

6.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas priklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas pakeistų į tas pareigas paskirtą asmenį. Šiuo atveju naujo asmens kandidatūrą pateikia priežiūros institucija.

7.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų ar kitų subjektų paskirtais į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas asmenimis, kai trečiųjų valstybių draudimo įmonė turi filialų ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

VII SKYRIUS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

158 straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas

Šio skyriaus nuostatos netaikomos asmenims, teikiantiems draudimo tarpininkavimo paslaugas, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) draudimo sutartis reikalauja žinoti tik šio asmens teikiamos draudimo apsaugos pobūdį;

2) draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo sutartis;

3) draudimo sutartimi nedraudžiama civilinės atsakomybės rizika;

4) pagrindinė asmens, teikiančio draudimo tarpininkavimo paslaugas, ūkinė komercinė veikla, iš kurios gauta daugiau kaip 50 procentų pajamų per praėjusius finansinius metus, yra kita negu draudimo tarpininkavimas;

5) siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, skirta asmens siūlomoms prekėms ar paslaugoms arba su jomis susijusi, kai draudimo apsauga skirta siūlomų prekių sugedimo, sugadinimo ar sunaikinimo rizikoms; arba bagažo sugadinimo, sunaikinimo ar kitoms rizikoms, susijusioms su asmens siūloma kelione, net jei draudimo sutartis sudaroma dėl mirties ar civilinės atsakomybės rizikų, kurios yra papildomos pagrindinių su siūloma kelione susijusių draudimo rizikų atžvilgiu;

6) metinės draudimo įmokos dydis neviršija 500 eurų ir visas draudimo sutarties terminas, apskaičiuotas įtraukiant galimus automatinio sutarties termino pratęsimo (kai sutarties terminas pratęsiamas draudėjui nepareiškus ketinimo ateityje nesinaudoti teikiama draudimo apsauga) atvejus, yra ne ilgesnis kaip 5 metai.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO BROKERIŲ ĮMONĖ

159 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija

1.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą licenciją.

2.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama:

1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea);

2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), ketinančiai vykdyti draudimo brokerių įmonės veiklą;

3) akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo brokerių įmonės veiklą.

3.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija taip pat galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

4.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama neribotam laikui.

5.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo brokerių įmonei ir negali būti perleista kitam asmeniui.

6.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą tvirtina priežiūros institucija.

7.

Steigiama draudimo brokerių įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o kai draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo brokerių įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo. Apie draudimo brokerių įmonės įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

8.

Priežiūros institucija pagal Juridinių asmenų registro nuostatus privalo pranešti Juridinių asmenų registrui apie draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą, šios licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.

9.

Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas.

160 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimas

1.

Per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją ir visų dokumentų, nurodytų Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisyklėse, gavimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

2.

Priežiūros institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją, jeigu:

1) nepateikti priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;

3) draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;

4) draudimo brokerių įmonė, atsižvelgdama į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, būsimus filialus, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;

6) įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas;

7) įstatinis kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti;

8) draudimo brokerių įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių vykdymas pažeistų šio įstatymo 161 straipsnio 4 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;

9) nesumokėta valstybės rinkliava už draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą.

161 straipsnis. Reikalavimai draudimo brokerių įmonei

1.

Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba.

2.

Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.

3.

Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

4.

Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai.

162 straipsnis. Draudimo brokerių įmonės valdymas

Draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o vadovas – nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs.

163 straipsnis. Draudimo brokerių įmonių nepriklausomumas

1.

Draudimo brokerių įmonė yra nepriklausoma draudimo tarpininkė, turinti teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu.

2.

Draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo.

3.

Draudimo brokerių įmonė, vykdydama su draudimo sutarčių sudarymu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko pavedimu, privalo atsižvelgdama į draudėjo poreikius sudaryti draudėjui galimybę rinktis ir kitų, ne mažiau kaip dviejų, draudikų teikiamas tokias pačias ar pagal draudimo apsaugos pobūdį panašias draudimo paslaugas.

4.

Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

5.

Su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris.

6.

Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.

164 straipsnis. Licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1.

Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą.

2.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą, jeigu draudimo brokerių įmonė:

1) pažeidė draudimo tarpininkavimo veiklos sąlygas;

2) pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) atsisako licencijos;

4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos per 12 mėnesių nuo draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo;

5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius.

3.

Sprendimas panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti draudimo brokerių įmonei.

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO BROKERIAI IR DRAUDIMO BROKERIŲ RŪMAI

165 straipsnis. Draudimo brokeris

1.

Draudimo brokeriu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu.

2.

Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus rengia priežiūros institucija arba kitas priežiūros institucijos pasitelktas asmuo. Draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato priežiūros institucija.

3.

Draudimo brokerių kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.

4.

Priežiūros institucija išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą asmenį per 5 dienas įrašo į draudimo brokerių sąrašą ir išduoda jam nustatytos formos pažymėjimą. Draudimo brokerių sąrašo duomenys yra viešai skelbiami priežiūros institucijos interneto svetainėje.

5.

Priežiūros institucija turi teisę išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo:

1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu;

2) draudimo brokeriui mirus;

3) jeigu draudimo brokeris per 12 mėnesių nepradėjo profesinės veiklos arba jeigu jis ilgiau kaip 12 mėnesių šios veiklos nebevykdo;

4) jeigu po įrašymo į draudimo brokerių sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta įrašyti draudimo brokerį į šį sąrašą;

5) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;

6) Draudimo brokerių rūmų siūlymu, pateiktu atsižvelgiant į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą;

7) šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais.

6.

Priežiūros institucija Draudimo brokerių garbės teismo prašymu, numatytu šio įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje, turi teisę laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudimo brokeris neturi teisės atlikti su draudimo tarpininkavimu susijusių funkcijų draudimo brokerių įmonėje.

7.

Išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo buvęs draudimo brokeris privalo grąžinti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą. Šis reikalavimas netaikomas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju. Asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo.

8.

Priežiūros institucija turi teisę surengti ar pasitelktam asmeniui nurodyti surengti draudimo brokerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jeigu nustatoma, kad draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo.

9.

Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje.

10.

Draudimo brokeris privalo laikytis profesinės etikos kodekso.

166 straipsnis. Draudimo brokerių rūmai

1.

Draudimo brokerių rūmai yra asociacija, kuri vienija visus draudimo brokerius ir įgyvendina draudimo brokerių savivaldos principus.

2.

Draudimo brokerių rūmai turi antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pagal savo prievoles Draudimo brokerių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Draudimo brokerių rūmų nariai neatsako už Draudimo brokerių rūmų prievoles.

3.

Draudimo brokerių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Draudimo brokerių rūmų įstatais.

167 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų steigimas ir registravimas

1.

Draudimo brokerių rūmai steigiami visuotiniame steigiamajame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime.

2.

Per steigiamąjį susirinkimą patvirtinami Draudimo brokerių rūmų įstatai. Jeigu per steigiamąjį susirinkimą Draudimo brokerių rūmų įstatai nepatvirtinami, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

3.

Draudimo brokerių rūmai laikomi įsteigti nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

168 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų įstatai

1.

Draudimo brokerių rūmų įstatuose turi būti nurodyta:

1) Draudimo brokerių rūmų pavadinimas, teisinė forma, simbolika ir buveinė;

2) veiklos tikslai, funkcijos ir uždaviniai;

3) įstojimo, išstojimo, pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių sąlygos ir tvarka;

4) Draudimo brokerių rūmų narių teisės ir pareigos;

5) padalinių steigimo ir likvidavimo tvarka, padalinių santykiai su Draudimo brokerių rūmų valdymo organais ir padalinių teisės;

6) Draudimo brokerių rūmų organų sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė, visuotinio narių susirinkimo šaukimo tvarka, renkamų valdymo organų ir jų narių atšaukimo tvarka;

7) turto ir lėšų šaltiniai ir finansinės veiklos kontrolė;

8) finansinės ir kitokios paramos teikimo tvarka;

9) Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka;

10) Draudimo brokerių rūmų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

2.

Draudimo brokerių rūmų įstatuose gali būti ir kitos Draudimo brokerių rūmų veiklą reglamentuojančios nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

169 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų nariai

1.

Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę kvalifikacinius draudimo brokerių egzaminus, įrašyti į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą, turintys draudimo brokerio pažymėjimą ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį visus šiuos reikalavimus.

2.

Draudimo brokerių rūmų nariai turi teisę:

1) dalyvauti Draudimo brokerių rūmų veikloje ir siūlyti savo atstovus į Draudimo brokerių rūmų valdymo organus;

2) naudotis Draudimo brokerių rūmų teikiamomis paslaugomis;

3) naudotis Draudimo brokerių rūmų sukaupta informacija;

4) gauti informaciją apie Draudimo brokerių rūmų veiklą;

5) ginčyti teisme Draudimo brokerių rūmų organų sprendimus.

170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių

1.

Draudimo brokeris, kurį priežiūros institucija išbraukė iš draudimo brokerių sąrašo, privalo būti pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka.

2.

Draudimo brokerių rūmams draudžiama pašalinti iš Draudimo brokerių rūmų narių draudimo brokerį, neišbrauktą iš draudimo brokerių sąrašo.

171 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų funkcijos

Draudimo brokerių rūmai atlieka šias funkcijas:

1) atsižvelgdami į priežiūros institucijos rekomendacijas, parengia ir patvirtina Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;

2) rengia Draudimo brokerių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;

3) rengia Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

4) organizuoja ir koordinuoja draudimo brokerių stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą;

5) teikia pasiūlymus priežiūros institucijai dėl jos organizuojamų draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų ir peratestavimo;

6) nustato draudimo brokeriams privalomą kasmetinį kvalifikacijos tobulinimo kursų valandų skaičių;

7) sprendžia draudimo brokerių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

8) nagrinėja asmenų skundus dėl draudimo brokerių veiklos ir profesinės etikos pažeidimų;

9) atsižvelgdami į Draudimo brokerių garbės teismo sprendimą, teikia pasiūlymus priežiūros institucijai iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą arba išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo;

10) atlieka kitas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytas funkcijas.

172 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų valdymas

Draudimo brokerių rūmų organai yra visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas, prezidiumas ir administracija. Prezidiumas ir administracija yra Draudimo brokerių rūmų valdymo organai.

173 straipsnis. Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas

1.

Draudimo brokerių veiklai aptarti ir plėtoti draudimo brokeriai kasmet renkasi į visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą.

2.

Visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą šaukia ir organizuoja Draudimo brokerių rūmų prezidiumas.

3.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Draudimo brokerių rūmų organas.

4.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas šaukiamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Draudimo brokerių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu.

5.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas turi šias teises:

1) priimti, pildyti ir keisti Draudimo brokerių rūmų įstatus;

2) nustatyti Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narių skaičių;

3) rinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narius ir juos atšaukti;

4) rinkti Draudimo brokerių rūmų prezidentą;

5) skirti draudimo brokerius į Draudimo brokerių garbės teismo narius;

6) rinkti audito įmonę, kuri atliks Draudimo brokerių rūmų finansinių ataskaitų rinkinio auditą;

7) nustatyti Draudimo brokerių rūmų nario mokesčio dydį;

8) tvirtinti Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus;

9) tvirtinti Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksą;

10) tvirtinti Draudimo brokerių rūmų lėšų panaudojimo ataskaitą;

11) nustatyti Draudimo brokerių rūmų darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus;

12) spręsti kitus Draudimo brokerių rūmų įstatuose nurodytus klausimus.

6.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

7.

Jeigu visuotiniame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime nėra kvorumo, Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, neatsižvelgiant į dalyvaujančių narių skaičių.

174 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų prezidiumas ir administracija

1.

Tarp visuotinių Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimų Draudimo brokerių rūmų veiklai vadovauja prezidiumas. Draudimo brokerių rūmų prezidiumas renkamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka.

2.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja Draudimo brokerių rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis prezidiumo narys ir ne mažiau kaip pusė prezidiumo narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių, įskaitant Draudimo brokerių rūmų prezidentą arba jį pavaduojantį prezidiumo narį. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Draudimo brokerių rūmų prezidento ar jį pavaduojančio prezidiumo nario balsas.

3.

Draudimo brokerių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo administracija.

4.

Draudimo brokerių rūmų administracijai vadovauja direktorius. Direktorių ir vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) skiria Draudimo brokerių rūmų prezidiumas. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas gali atlikti ir apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės.

175 straipsnis. Pagrindas iškelti draudimo brokeriui drausmės bylą

1.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymu už šio įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos ar Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso pažeidimus draudimo brokeriui gali būti iškelta drausmės byla.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).