Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Draudimo sutartyse nustatytais atvejais, kurie privalo būti aptarti individualiai, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su:

Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai šis keitimas nėra esminis. Nustatant, ar keitimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar draudėjas (naudos gavėjas) dėl keitimo iš esmės negauna ar netenka galimybės gauti to, ko tikėjosi iš draudimo sutarties.

Iki draudimo įmokos pakeitimo draudėjas privalo būti išsamiai informuotas apie įmokos pakeitimą raštu, turi būti nurodytos draudimo įmokos keitimo priežastys ir sudarytos sąlygos nutraukti draudimo sutartį.

Draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui.

Draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju.

Jeigu draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką.

Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui.

Skiriant arba pakeičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

Neatšaukiamas naudos gavėjas gali būti pakeistas ar atšauktas tik jo rašytiniu sutikimu.

Laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo rašytinį pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.

Draudėjas gali paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją testamentu. Toks naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas laikomas tinkamu, jeigu apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo įpėdiniai ir (iki draudėjo mirties ar po jos) yra gauti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti sutikimai, kai juos būtina gauti.

Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

Jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį mokama nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių.

Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką draudimo įmokų, nesumokėtų už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, ir pajamų, kurios būtų gautos šias įmokas investavus, suma.

Jeigu su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Draudėjas – fizinis asmuo turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, apie tai raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudikas privalo grąžinti draudėjui visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.

Draudėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį, draudikas turi teisę grąžinti draudėjui per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, perskaičiuotą pagal investavimo rezultatą. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.

Šiame straipsnyje nustatytais atvejais draudėjui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudėjui ir draudikui negali atsirasti jokių pareigų, susijusių su draudimo sutartimi.

Jeigu su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jeigu draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą.

Jeigu gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jeigu ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.

Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.

Gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises.

Draudėjui perleidus iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias teises, naudos gavėjo, išskyrus neatšaukiamą naudos gavėją, paskyrimas netenka galios.

Draudėjas gali prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisti iš gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, atsirandančias šias turtines teises: teisę į draudimo išmoką ir teisę į išperkamąją sumą. Draudėjas gali įkeisti teisę į išperkamąją sumą tik neatšaukiamo naudos gavėjo sutikimu.

Naudos gavėjas teisę į draudimo išmoką gali įkeisti tik įvykus draudžiamajam įvykiui.

Apie atsirandančių iš gyvybės draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimą draudikui turi būti pranešta raštu.

Įkaito turėtojo reikalavimas gali būti patenkintas iš draudimo išmokos tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudikas privalo patenkinti įkaito turėtojo reikalavimą iš draudimo išmokos tik pasibaigus šio įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą, išskyrus atvejį, kai naudos gavėjas yra neatšaukiamas. Jeigu neatšaukiamas naudos gavėjas paskirtas po atsirandančių iš draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimo, įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš neatšaukiamą naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą.

Draudikui patenkinus įkaito turėtojo reikalavimą, išperkamoji suma ar draudimo išmoka sumažinama dalimi, lygia draudiko patenkintų įkaito turėtojo reikalavimų daliai.

Draudėjas gali sudaryti sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su sveikata.

Kai sveikatos draudimas yra nuostolių draudimas, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis, o jam mirus – paskirtasis naudos gavėjas.

Sveikatos draudimo sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 117 straipsnio 1 ir 2 dalių, 118, 119 ir 123 straipsnių nuostatos.

Kai sveikatos draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, jai mutatis mutandis taikomos ir šio įstatymo 115, 120 ir 121 straipsnių nuostatos, bet netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl nevisiško draudimo (6.999 straipsnis) ir papildomo draudimo (6.1000 straipsnis).

Draudikas, įgyvendindamas įstatymuose numatytas ar sveikatos draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, kad:

Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.

Bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis. Joje privalo būti nurodyta:

Pagrindinis draudikas naudojasi visomis draudiko teisėmis ir vykdo visas draudiko pareigas, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas.

Pagrindinio draudiko išduodamame draudimo liudijime, be Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo liudijimo rekvizitų, turi būti ši informacija:

Draudimo išmoka pagal bendrojo draudimo sutartį mokama vienu iš šių būdų, kuris privalo būti nurodytas draudimo sutartyje:

Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo kreiptis į pagrindinį draudiką.

Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo po to, kai pagrindinis draudikas konstatuoja draudžiamojo įvykio faktą ir draudimo išmokos dydį, priima sprendimą išmokėti draudimo išmoką ar išmokėti dalį išmokos, privalo kreiptis į kiekvieną bendrajame draudime dalyvaujantį draudiką atsižvelgdamas į jų prisiimtos draudimo rizikos dalį. Jeigu tarp draudėjo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens ir vieno iš draudikų kyla ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo, atsakovu teisme yra šis draudikas.

Bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką.

Draudimo įmonių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių bendrajam draudimui Europos ekonominės erdvės valstybėse taikomos šio straipsnio nuostatos ir netaikomos šio įstatymo 132 straipsnio nuostatos, kai bendrasis draudimas Europos ekonominės erdvės valstybėse atitinka visus šiuos kriterijus:

Šio įstatymo 68 arba 73 straipsnio reikalavimai taikomi tik pagrindiniam draudikui.

Lietuvos Respublikos draudimo įmonių ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, dalyvaujančių bendrajame draudime Europos ekonominės erdvės valstybėse, techninių atidėjinių skaičiavimui, rizikos ribojimui, statistinės ir kitos informacijos pateikimui priežiūros institucijai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Bendrajame draudime Europos ekonominės erdvės valstybėse dalyvaujančios draudimo įmonės turi registruoti statistinius duomenis apie bendrojo draudimo operacijų, kuriose jie dalyvauja, apimtį ir atitinkamas valstybes.

Bendrojo draudimo Europos ekonominės erdvės valstybėse sutarčių vertinimui atliekant likvidavimo procedūras taikomos šio įstatymo 139 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija keičiasi informacija ir bendradarbiauja su Europos Sąjungos Komisija (toliau – Komisija) ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis analizuodama, ar nėra kliūčių šio straipsnio nuostatoms įgyvendinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų, ir stebėdama, ar šiomis nuostatomis nepiktnaudžiaujama dėl to, kad pagrindinis draudikas neprisiima visų pagrindinio draudiko teisių ir pareigų ar kad draudimo rizikos nereikalauja dviejų ar daugiau draudikų teikiamos draudimo apsaugos.

Privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė.

Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai, ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų.

Kai teikiant privalomojo draudimo paslaugas Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, ir valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė prieštarauja viena kitai, taikoma pastarosios valstybės teisė.

Kai draudimo sutartis sudaroma dėl draudimo rizikų, esančių daugiau kaip vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir bent vienoje iš jų yra privalomasis draudimas, taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe.

Kai Europos ekonominės erdvės valstybė numato privalomąjį draudimą ir draudikas privalo pranešti priežiūros institucijoms apie draudimo apsaugos pabaigą, draudimo apsaugos pabaiga teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jeigu yra aplinkybės, nurodytos šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose.

Šis skirsnis reglamentuoja intervencinių priemonių taikymą:

Teismo taikomos Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytos priemonės, jeigu jos atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nurodytus kriterijus, laikomos intervencinėmis priemonėmis.

Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 204 straipsnio 5 ir 10 punktuose, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.

Tik teismas arba priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą dėl intervencinių priemonių taikymo.

Intervencinėms priemonėms taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Intervencinių priemonių taikymas neriboja galimybės pradėti Lietuvos Respublikos draudimo įmonių likvidavimo procedūrą.

Priežiūros institucija, gavusi teismo išsiųstą ekspertų ataskaitą ir rekomendacijas, nurodytas Civilinio kodekso 2.130 straipsnio 2 dalyje, privalo teismui pateikti išvadą dėl teismo ketinamų taikyti intervencinių priemonių. Teismas, priėmęs sprendimą taikyti intervencines priemones, apie priimtą sprendimą ir jo įsigaliojimą privalo nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms apie teismo ar jos pačios priimtą sprendimą taikyti intervencines priemones ir jo įsigaliojimą, nurodydama galimas šių priemonių pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims. Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija privalo tai pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms iki sprendimo taikyti intervencines priemones priėmimo.

Teismas ar priežiūros institucija, priėmę sprendimą taikyti intervencines priemones, privalo nedelsdami paskelbti sprendimo rezoliucinę dalį priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti teismo ar jos pačios sprendimo taikyti intervencines priemones rezoliucinę dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytame skelbime turi būti nurodyta institucija, priėmusi sprendimą taikyti intervencines priemones, taikoma teisė ir paskirti laikinieji draudimo įmonės valdymo organo nariai.

Intervencinės priemonės taikomos ir turi teisinių pasekmių neatsižvelgiant į tai, ar informacija apie jas yra paskelbta šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, ar nepaskelbta.

Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos dėl informacijos apie intervencines priemones skelbimo netaikomos, kai intervencinės priemonės turi įtakos tik draudimo įmonės akcininkų ar draudimo įmonės arba trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo darbuotojų teisėms. Priežiūros institucija turi teisę pavesti draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui apie intervencines priemones pranešti šiems asmenims.

Reorganizuoti draudimo ar perdraudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti, perleisti draudimo įmonę kaip turtinį kompleksą galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą.

Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo, įmonės kaip turtinio komplekso perleidimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką.

Draudimo ar perdraudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę tik šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo įmonei perleidus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę.

Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

Prieš skiriant likvidatorių, likvidacinės komisijos narį ar šios komisijos pirmininką, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas skiriamo asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo skiriamų asmenų kandidatūroms priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir perdraudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją ir paskirti likvidacinės komisijos pirmininką draudimo ar perdraudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, priežiūros institucija privalo įpareigoti draudimo įmonę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos.

Draudimo ar perdraudimo įmonė, turėdama teisių ir pareigų, atsirandančių iš draudimo ir perdraudimo sutarčių, neturi teisės pradėti vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą.

Jeigu draudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

Neperleidus teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis per priežiūros institucijos nustatytą terminą, draudimo sutartys pasibaigia kitą dieną po priežiūros institucijos nustatyto termino. Pasibaigus draudimo sutarčiai, draudėjo kreditorinio reikalavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 206 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priežiūros institucija, įvertinusi draudimo įmonės finansinę būklę, turi teisę nustatyti, kad draudimo sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės priverstinio likvidavimo Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nurodytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl priverstinio draudimo ar perdraudimo įmonės likvidavimo.

Likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos narių ir šios komisijos pirmininko kandidatūras teismui pateikia priežiūros institucija. Priėmęs sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidacinę komisiją ir šios komisijos pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto procesas vyksta tik teismo tvarka. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia priežiūros institucija. Teismas priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėja per 7 dienas.

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka pareiškimą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas, prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės nemokumo.

Administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia priežiūros institucija.

Priėmęs sprendimą iškelti bankroto bylą draudimo ar perdraudimo įmonei, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu draudėjų ir kitų kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja priežiūros institucijos sudarytas kreditorių atstovų komitetas. Šis komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Į kreditorių atstovų komiteto sudėtį įeina draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai, nukentėję tretieji asmenys (tik draudimo įmonei bankrutavus), kiti kreditoriai ir priežiūros institucijos atstovai. Kreditorių atstovų komiteto reglamentą tvirtina priežiūros institucija.

Pirmąjį kreditorių atstovų komiteto posėdį šaukia priežiūros institucija arba priežiūros institucijos pavedimu administratorius.

Trečiosios valstybės draudimo įmonės reorganizavimas gali turėti teisinių pasekmių šios įmonės filialo Lietuvos Respublikoje draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik gavus priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą pranešti apie reorganizavimo procedūras ir, atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas, nustatyti informacijos pateikimo tvarką.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklą tik šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo įmonei perdavus teises ir pareigas pagal filialo draudimo sutartis ir draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, privalo paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą. Prieš skirdama asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti priežiūros institucijos pritarimą šio asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo šioje dalyje nurodytai kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

Apie priimtą sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veikla priverstinai nutraukiama priežiūros institucijai priėmus sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą. Šiuo atveju asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą teikia priežiūros institucija.

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ketina priimti kitos Lietuvos Respublikos institucijos, asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą pateikia priežiūros institucija. Priėmusi sprendimą nutraukti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, valstybės institucija per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Panaikinusi leidimą filialo draudimo veiklai, priežiūros institucija privalo įpareigoti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos, išskyrus šio įstatymo 150 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus.

Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas per priežiūros institucijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

Jeigu teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis neperleidžiamos per priežiūros institucijos nustatytą terminą, draudimo sutartys pasibaigia kitą dieną po priežiūros institucijos nustatyto termino. Pasibaigus draudimo sutarčiai, draudėjo kreditorių reikalavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 206 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priežiūros institucija, įvertinusi trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, turi teisę nustatyti, kad draudimo sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą, nurodydama galimas pasekmes šios Europos ekonominės erdvės valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims.

Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija iki sprendimo likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą priėmimo privalo apie ketinimą priimti sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti įmonės interneto svetainėje informaciją apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti ištrauką iš priimto sprendimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame skelbime, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas priežiūros institucijos ir likviduojamos draudimo įmonės likvidatoriaus, likvidacinės komisijos pirmininko, asmens, atsakingo už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratoriaus adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti, teisė, taikoma likvidavimo ar bankroto procedūroms.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą privalo nedelsdamas raštu pranešti kiekvienam žinomam kreditoriui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Šioje informacijoje privalo būti nurodyta:

Informacija, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, pateikiama lietuvių kalba ir Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Dokumente privalo būti antraštė „Kvietimas pareikšti kreditorių reikalavimus ir jų pareiškimo terminas“ visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis. Jeigu kreditorių reikalavimas atsiranda iš draudimo sutarties, informacija pateikiama Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, naudodamasis teise pareikšti kreditorių reikalavimą, privalo pateikti dokumentų, kuriais patvirtinamas kreditorių reikalavimas (jeigu tokie yra), kopijas, nurodyti datą, kada atsirado kreditorių reikalavimas, pareiškiamo reikalavimo dydį ir priemones, kuriomis šis reikalavimas yra užtikrintas. Kreditoriaus informacija pateikiama Europos ekonominės erdvės valstybės, kur yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, tačiau informacijoje privalo būti antraštė lietuvių kalba „Kreditorių reikalavimas“ ar „Pastabos dėl kreditorių reikalavimo“.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo tinkamai ir reguliariai informuoti kreditorius apie likvidavimo ar bankroto procedūrų eigą.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie draudimo įmonės likvidavimą, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą ar draudimo įmonės bankrotą.

Likviduojamos, bankrutavusios draudimo įmonės ir trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, techninius atidėjinius dengiantis turtas, įtrauktas į šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje nurodytą sąrašą, ir iš šio turto gaunamos pajamos gali būti naudojami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei nukentėjusių trečiųjų asmenų reiškiamiems kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Iš techninius atidėjinius dengiančio turto ir lėšų, gautų jį perleidus, negali būti išieškoma pagal kitas draudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo prievoles, taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinius reikalavimus dėl draudimo įmonės nemokumo išmokėtų išmokų.

Jeigu techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka visiems likviduojamos ar bankrutavusios draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Kitos negu techninių atidėjinių turtas draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo lėšos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti iš techninius atidėjinius dengiančio turto, ir visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Techninius atidėjinius dengiančio turto likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditorių reikalavimus, taip pat naudojamas visų kitų kreditorių (įskaitant Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą) reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu kito turto negu dengiantis bankrutuojančios draudimo įmonės techninius atidėjinius nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kreditorių atstovų komiteto siūlymu, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nuomonę, administratoriaus prašymu turi teisę skirti iki 10 procentų techninius atidėjinius dengiančio turto bankrutuojančios draudimo įmonės administravimo išlaidoms.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Priežiūros institucijai panaikinus leidimo trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai galiojimą dėl to, kad filialo įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą:

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo įsipareigojimai tampa didesni už filialui priskirtą turtą po leidimo filialo draudimo veiklai galiojimo panaikinimo, priežiūros institucija konstatuoja šį faktą nutarimu. Šiuo atveju:

Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Kiekvienas šio įstatymo 149 ar 150 straipsnyje numatytais pagrindais pasibaigusios gyvybės draudimo sutarties draudėjas įgyja kreditorių reikalavimo teisę į draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą.

Jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta tik dėl mirties rizikos, draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį nuo draudimo sutarties pabaigos šio įstatymo 149 ar 150 straipsnyje numatytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Draudėjo, sudariusio su kapitalo kaupimu susijusią gyvybės draudimo sutartį, kreditorių reikalavimo dydis yra lygus to draudėjo draudimo sutarčiai sudarytų techninių atidėjinių dydžių sumai sutarties pabaigos dieną.

Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą, gyvybės draudimo sutartis, taikomos šio įstatymo 206 straipsnio 3, 4, 5, 8 ir 9 dalių nuostatos.

Kai bankrutuojančios draudimo įmonės techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarčių, patenkinti, bankrutuojanti draudimo įmonė, perleidžianti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, turi teisę perleisti dalį pareigos dėl draudimo išmokos ir išperkamosios sumos mokėjimo. Šiuo atveju sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti nurodyta, kokią dalį draudimo išmokos ir išperkamosios sumos privalo sumokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantis subjektas. Nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo momento draudėjas įgyja kreditorių reikalavimo bankrutuojančiai draudimo įmonei teisę į išperkamosios sumos, apskaičiuotos iki teisių ir pareigų perleidimo dienos, dalį, dėl kurios mokėjimo pareiga išliko bankrutuojančiai draudimo įmonei.

Jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka veiklos licencijos galiojimas iki sprendimo likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą priėmimo nepanaikintas, priėmus sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą, priežiūros institucija sustabdo veiklos licencijos galiojimą.

Sustabdžius veiklos licencijos galiojimą, likviduojama ar bankrutuojanti draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę vykdyti tik priežiūros institucijos sprendime dėl veiklos licencijos galiojimo sustabdymo nustatytą su draudimu susijusią veiklą.

Prieš kreipdamasis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl draudimo ar perdraudimo įmonės išregistravimo, likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorius ar likvidacinės komisijos pirmininkas, bankrutavusios draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius privalo pateikti priežiūros institucijai prašymą panaikinti veiklos licencijos galiojimą.

Jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka leidimo filialo veiklai galiojimas iki sprendimo nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą priėmimo nepanaikintas, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, priežiūros institucija sustabdo leidimo filialo veiklai galiojimą.

Sustabdžius leidimo filialo veiklai galiojimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik priežiūros institucijos sprendime nustatytą veiklą.

Prieš kreipdamasis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo išregistravimo, asmuo, atsakingas už filialo veiklos nutraukimą, privalo pateikti priežiūros institucijai prašymą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą.

Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos daiktinėms teisėms į draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui priskirtą turtą, esantį kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu. Intervencinių priemonių taikymo, likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar bankroto pasekmes reguliuojamos rinkos dalyvių teisėms ir pareigoms nustato šiai reguliuojamai rinkai taikomi teisės aktai.

Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos pardavėjo teisėms, susijusioms su nuosavybės teisės į perduotiną, perduotą ar perduodamą pirkėjui – draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui – turtą išlikimu, tol, kol už jį bus visiškai sumokėta ar bus įvykdytos kitokios sutarties sąlygos, jeigu sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali būti pagrindas nutraukti draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo – pardavėjo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį po turto perdavimo pirkėjui, taip pat negali turėti įtakos nuosavybės teisės į turtą perėjimui pirkėjui, jei sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos kreditorių teisėms į įskaitymą, kai įskaitymas yra leidžiamas pagal teisės, taikomos draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių reikalavimams, aktus.

Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos neriboja teisės aktuose numatytų galimybių imtis priemonių dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar uždraudimo juos vykdyti.

Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar nevykdymo netaikomos, jeigu nustatoma, kad:

Jeigu po sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą įsigaliojimo draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas sudarė sandorį, pagal kurį perleido nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, registruotiną viešajame registre, vertybinius popierius, nuosavybės teisė į kuriuos ar kurių perleidimas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus registruotinas viešajame registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar centriniame depozitoriume, tai tokio sandorio galiojimas nustatomas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, registras, vertybinių popierių sąskaita ar centrinis depozitoriumas, teisę.

Taikomų intervencinių priemonių, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto poveikis vykstančiam teismo procesui dėl draudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo perleisto turto ar teisių nustatomas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje vyksta teismo procesas, teisę.

Sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo teisines pasekmes nustato:

Asmuo, skiriamas likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatoriumi, likvidacinės komisijos pirmininku, asmeniu, atsakingu už trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, bankrutuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės administratoriumi, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs.

Asmuo, paskirtas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, turi teisę gauti sprendimo dėl paskyrimo nuorašą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, veikdami kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo laikytis šios valstybės teisės aktų reikalavimų, ypač reikalavimų, taikomų turto pardavimui ir informacijos pateikimui darbuotojams. Jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose numatoma galimybė įregistruoti taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą šios Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę tai padaryti. Jeigu taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą registruoti privaloma Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo tai padaryti. Registravimo išlaidos įtraukiamos į intervencinių priemonių taikymo, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto išlaidas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tenka pareiga neatskleisti informacijos, nustatytos šio įstatymo 203 straipsnyje.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas nepriklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ar kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad į tas pareigas būtų paskirtas naujas asmuo, ir nustatyti terminą naujam asmeniui paskirti.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas priklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas pakeistų į tas pareigas paskirtą asmenį. Šiuo atveju naujo asmens kandidatūrą pateikia priežiūros institucija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų ar kitų subjektų paskirtais į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas asmenimis, kai trečiųjų valstybių draudimo įmonė turi filialų ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą licenciją.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama:

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija taip pat galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama neribotam laikui.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo brokerių įmonei ir negali būti perleista kitam asmeniui.

Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą tvirtina priežiūros institucija.

Steigiama draudimo brokerių įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o kai draudimo brokerių įmonės veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo brokerių įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo. Apie draudimo brokerių įmonės įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija pagal Juridinių asmenų registro nuostatus privalo pranešti Juridinių asmenų registrui apie draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimą, šios licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.

Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas.

Per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją ir visų dokumentų, nurodytų Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisyklėse, gavimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

Priežiūros institucija atsisako išduoti draudimo brokerių įmonės veiklos licenciją, jeigu:

Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, minėti žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba.

Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.

Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai.

Draudimo brokerių įmonė yra nepriklausoma draudimo tarpininkė, turinti teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu.

Draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo.

Draudimo brokerių įmonė, vykdydama su draudimo sutarčių sudarymu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko pavedimu, privalo atsižvelgdama į draudėjo poreikius sudaryti draudėjui galimybę rinktis ir kitų, ne mažiau kaip dviejų, draudikų teikiamas tokias pačias ar pagal draudimo apsaugos pobūdį panašias draudimo paslaugas.

Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

Su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris.

Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.

Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą, jeigu draudimo brokerių įmonė:

Sprendimas panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti draudimo brokerių įmonei.

Draudimo brokeriu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu.

Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus rengia priežiūros institucija arba kitas priežiūros institucijos pasitelktas asmuo. Draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato priežiūros institucija.

Draudimo brokerių kvalifikaciniai egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.

Priežiūros institucija išlaikiusį draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą asmenį per 5 dienas įrašo į draudimo brokerių sąrašą ir išduoda jam nustatytos formos pažymėjimą. Draudimo brokerių sąrašo duomenys yra viešai skelbiami priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Priežiūros institucija turi teisę išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo:

Priežiūros institucija Draudimo brokerių garbės teismo prašymu, numatytu šio įstatymo 177 straipsnio 3 dalyje, turi teisę laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudimo brokeris neturi teisės atlikti su draudimo tarpininkavimu susijusių funkcijų draudimo brokerių įmonėje.

Išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo buvęs draudimo brokeris privalo grąžinti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą. Šis reikalavimas netaikomas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju. Asmuo, išbrauktas iš draudimo brokerių sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytais atvejais, turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo.

Priežiūros institucija turi teisę surengti ar pasitelktam asmeniui nurodyti surengti draudimo brokerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jeigu nustatoma, kad draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo.

Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje.

Draudimo brokeris privalo laikytis profesinės etikos kodekso.

Draudimo brokerių rūmai yra asociacija, kuri vienija visus draudimo brokerius ir įgyvendina draudimo brokerių savivaldos principus.

Draudimo brokerių rūmai turi antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pagal savo prievoles Draudimo brokerių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Draudimo brokerių rūmų nariai neatsako už Draudimo brokerių rūmų prievoles.

Draudimo brokerių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Draudimo brokerių rūmų įstatais.

Draudimo brokerių rūmai steigiami visuotiniame steigiamajame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime.

Per steigiamąjį susirinkimą patvirtinami Draudimo brokerių rūmų įstatai. Jeigu per steigiamąjį susirinkimą Draudimo brokerių rūmų įstatai nepatvirtinami, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

Draudimo brokerių rūmai laikomi įsteigti nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Draudimo brokerių rūmų įstatuose turi būti nurodyta:

Draudimo brokerių rūmų įstatuose gali būti ir kitos Draudimo brokerių rūmų veiklą reglamentuojančios nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę kvalifikacinius draudimo brokerių egzaminus, įrašyti į priežiūros institucijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą, turintys draudimo brokerio pažymėjimą ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį visus šiuos reikalavimus.

Draudimo brokerių rūmų nariai turi teisę:

Draudimo brokeris, kurį priežiūros institucija išbraukė iš draudimo brokerių sąrašo, privalo būti pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka.

Draudimo brokerių rūmams draudžiama pašalinti iš Draudimo brokerių rūmų narių draudimo brokerį, neišbrauktą iš draudimo brokerių sąrašo.

Draudimo brokerių veiklai aptarti ir plėtoti draudimo brokeriai kasmet renkasi į visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą.

Visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą šaukia ir organizuoja Draudimo brokerių rūmų prezidiumas.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Draudimo brokerių rūmų organas.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas šaukiamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Draudimo brokerių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas turi šias teises:

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Jeigu visuotiniame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime nėra kvorumo, Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, neatsižvelgiant į dalyvaujančių narių skaičių.

Tarp visuotinių Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimų Draudimo brokerių rūmų veiklai vadovauja prezidiumas. Draudimo brokerių rūmų prezidiumas renkamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja Draudimo brokerių rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis prezidiumo narys ir ne mažiau kaip pusė prezidiumo narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių, įskaitant Draudimo brokerių rūmų prezidentą arba jį pavaduojantį prezidiumo narį. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Draudimo brokerių rūmų prezidento ar jį pavaduojančio prezidiumo nario balsas.

Draudimo brokerių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo administracija.

Draudimo brokerių rūmų administracijai vadovauja direktorius. Direktorių ir vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) skiria Draudimo brokerių rūmų prezidiumas. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas gali atlikti ir apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymu už šio įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos ar Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso pažeidimus draudimo brokeriui gali būti iškelta drausmės byla.