LegalizeLietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas
Per 30 dienų nuo Draudimo brokerių rūmų prezidiumo ar priežiūros institucijos siūlymo iškelti draudimo brokeriui drausmės bylą gavimo dienos Draudimo brokerių garbės teismas priima sprendimą, ar kelti draudimo brokeriui drausmės bylą.
176 straipsnis. Draudimo brokerių garbės teismas
Draudimo brokerių garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) tris narius draudimo brokerius, turinčius ne mažesnę kaip 3 metų patirtį draudimo tarpininkavimo srityje, skiria visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas;
2) po vieną narį skiria priežiūros institucija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Draudimo brokerių garbės teismo įgaliojimų laikas – 3 metai. Tie patys asmenys Draudimo brokerių garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Draudimo brokerių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu teisme dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai, tarp jų bent vienas narys, paskirtas ne Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo.
Draudimo brokerių garbės teismas turi priimti sprendimą per 60 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos.
Draudimo brokerių garbės teismas veikia vadovaudamasis Draudimo brokerių garbės teismo nuostatais. Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus tvirtina visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas.
177 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir kiti Draudimo brokerių garbės teismo priimami sprendimai
Už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje, Draudimo brokerių garbės teismas gali skirti draudimo brokeriui vieną iš šių nuobaudų:
1) įspėjimą;
2) papeikimą;
3) papeikimą, kuris skelbiamas viešai.
Už vieną pažeidimą taikoma tik viena drausminė nuobauda. Po drausminės nuobaudos paskyrimo praėjus vieniems metams, draudimo brokeris laikomas nebaustu drausmine nuobauda.
Jeigu draudimo brokeris nuobaudos galiojimo laikotarpiu padaro šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:
1) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu iki vienų metų sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;
2) kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo.
Draudimo brokerių garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Draudimo brokerių rūmams. Apie priimtą sprendimą draudimo brokeriui pranešama raštu per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Kol Draudimo brokerių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, draudimo brokeris gali atlikti savo pareigas.
178 straipsnis. Draudimo brokerių garbės teismo sprendimų apskundimas
Draudimo brokerių garbės teismo sprendimai gali būti apskųsti per vieną mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka.
179 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų lėšų šaltiniai
Draudimo brokerių rūmų lėšų šaltiniai yra:
1) Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatytas nario mokestis ir kitos tikslinės įmokos;
2) pajamos už suteiktas mokymo paslaugas;
3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
4) valstybės ir savivaldybės tikslinės paskirties lėšos;
5) organizacijų, neturinčių juridinio asmens teisių, tarptautinių organizacijų, fondų dovanotos lėšos;
6) palūkanos už kredito įstaigose saugomas lėšas;
7) pagal testamentą paveldėtas turtas;
8) skolintos lėšos;
9) kitos teisėtai gautos lėšos.
180 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų finansinių ataskaitų rinkinio auditas
Draudimo brokerių rūmų finansinių ataskaitų rinkinio auditą atlieka visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo išrinkta audito įmonė.
181 straipsnis. Draudimo brokerių rūmų pertvarkymas ir pabaiga
Draudimo brokerių rūmai gali būti pertvarkomi ir pasibaigia įstatymų nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIKLAUSOMI DRAUDIMO TARPININKAI
182 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų sąrašas
Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti jų vardu ir dėl jų interesų veikiančių priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą. Šiame sąraše nurodomi duomenys apie draudimo agentų įmonėje dirbančius asmenis, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas.
Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę įrašyti draudimo agentų įmonę į priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą tik patikrinę joje dirbančių asmenų, į kurių pareigas įeis draudimo tarpininkavimas, reputaciją ir kvalifikaciją, o įrašyti draudimo agentą į šį sąrašą – tik patikrinę jo reputaciją ir kvalifikaciją. Šie asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti.
Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, įrašę priklausomą draudimo tarpininką į priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą, privalo išduoti priklausomam draudimo tarpininkui šį faktą patvirtinančią pažymą.
183 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų profesinės civilinės atsakomybės draudimas
Priklausomi draudimo tarpininkai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę, galinčią atsirasti netinkamai vykdant draudimo tarpininkavimą. Draudimo suma privalo būti ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Priklausomas draudimo tarpininkas privalo turėti draudimo apsaugą visą savo draudimo tarpininkavimo veiklos laiką.
Priklausomas draudimo tarpininkas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu:
1) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas yra sudarę priklausomo draudimo tarpininko profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sumai ir draudimo apsauga pagal šią draudimo sutartį galioja visų Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje priklausomo draudimo tarpininko veiklos draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo vardu ir dėl jų interesų laikotarpiu;
2) draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, sudarydami sutartį su priklausomu draudimo tarpininku, prisiėmė prievolę visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo užtikrinti, kad priklausomi draudimo tarpininkai, veikiantys jų vardu ir dėl jų interesų, laikytųsi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, kurie nevykdo šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo draudimo tarpininko profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai privalo organizuoti profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, ir draudimo agentams.
184 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų draudimo tarpininkavimo veikla
Priklausomų draudimo tarpininkų teises ir pareigas vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą nustato rašytinė sutartis su draudimo įmone ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialu. Draudimo agentai privalo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių fizinio asmens individualią veiklą, nuostatomis.
Priklausomam draudimo tarpininkui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši.
Priklausomas draudimo tarpininkas privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.
Draudimo įmoka, sumokėta priklausomam draudimo tarpininkui, laikoma sumokėta draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui, tačiau sumos, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo sumokėtos priklausomam draudimo tarpininkui ir skirtos išmokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui, laikomos sumokėtomis šiems asmenims tik tada, kai jie faktiškai gauna šias sumas.
Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems priklausomiems draudimo tarpininkams privalomus nurodymus dėl tarpininkavimo veiklos.
185 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų tarpininkavimas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, vykdančioms veiklą Lietuvos Respublikoje
Priklausomam draudimo tarpininkui, tarpininkaujančiam kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tarpininkaujant draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui.
Šio įstatymo 182–184 straipsnių ir 186 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos priklausomus draudimo tarpininkus.
Priežiūros institucija teikia rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės, draudimo agentų ir draudimo agentų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, profesinio mokymo.
186 straipsnis. Priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenų viešumas
Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jiems atstovaujančių draudimo agentų, draudimo agentų įmonių ir jų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, sąrašo duomenis.
Priežiūros institucijos interneto svetainėje turi būti nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenis, o draudimo įmonių interneto svetainėse – nuorodos į priežiūros institucijos interneto svetainę.
Pasikeitus sąrašų duomenims, atitinkami pakeitimai draudimo įmonių ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų interneto svetainėse skelbiamuose sąrašuose privalo būti atlikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Priežiūros institucija nustato, kokie priklausomų draudimo tarpininkų sąrašo duomenys yra skelbtini viešai.
PENKTASIS SKIRSNIS
Perdraudimo tarpininkai
187 straipsnis. Perdraudimo tarpininkai
Subjektai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti trečiųjų valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų filialai turi teisę vykdyti perdraudimo tarpininkavimo veiklą tik po to, kai priežiūros institucija šios nustatyta tvarka įrašo juos į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą. Perdraudimo tarpininkų sąrašas skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Perdraudimo tarpininkas gali būti įrašytas į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą, jeigu jis:
1) yra nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuotas. Kai perdraudimo tarpininkas yra juridinis asmuo, jo priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, o asmenys, įmonėje atsakingi už perdraudimo tarpininkavimo veiklos vykdymą, – nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti;
2) turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatytą šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kitą nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje.
Priežiūros institucija turi teisę išbraukti perdraudimo tarpininką iš perdraudimo tarpininkų sąrašo:
1) rašytiniu perdraudimo tarpininko prašymu;
2) jeigu po įrašymo į šį sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta jį įrašyti į perdraudimo tarpininkų sąrašą;
3) jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių perdraudimo tarpininkas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ar kvalifikuotu;
4) jeigu perdraudimo tarpininkas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nustatyto šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kito nuostolių, atsiradusių dėl jo veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdo, analogiško nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje;
5) jeigu perdraudimo tarpininkas pažeidžia jo veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO TARPININKŲ VEIKLA KITOSE Europos Ekonominės erdvės valstybėsE
188 straipsnis. Teisė teikti paslaugas ir įsisteigimo teisė
Draudimo tarpininkas, ketinantis pirmą kartą teikti paslaugas ar steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos priežiūros institucija apie tai praneša kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, kuri pagal Komisijos pateiktus priežiūros institucijai duomenis ketina gauti tokią informaciją, ir apie šios informacijos išsiuntimą tą pačią dieną raštu praneša draudimo tarpininkui.
Draudimo tarpininkas, įvykdęs kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, turi teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais po vieno mėnesio nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos iš priežiūros institucijos gavimo arba nedelsdamas, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija neketina gauti informacijos apie būsimą draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
Priežiūros institucija keičiasi informacija su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis apie draudimo tarpininkams taikomas poveikio priemones. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia ir kitą informaciją dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos.
SEPTINTASIS skirsnis
kitų Europos Ekonominės erdvės valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų veikla Lietuvos Respublikoje
189 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos formos
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkai turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.
190 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos pradžia
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje tik po to, kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą.
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių nepriklausomi draudimo ir perdraudimo tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti tokį patį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje, o priklausomi draudimo ir perdraudimo tarpininkai – profesinės civilinės atsakomybės draudimą, koks nustatytas šio įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, arba kitą nuostolių, atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje.
191 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkų veikla
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkai privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o draudimo tarpininkai iki draudimo sutarties sudarymo – ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filiale privalo dirbti draudimo brokeriai ar kiti asmenys, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus galintys būti atsakingi už nepriklausomo draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimą.
Priežiūros institucija nustato privalomus nurodymus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, profesinio mokymo.
AŠTUNTASIS skirsnis
trečiųjų VALSTYBIŲ draudimo IR PERDRAUDIMO tarpininkų veikla lietuvos respublikoje
192 straipsnis. Draudimo tarpininkų įmonės filialas
Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę steigti filialą Lietuvos Respublikoje.
Prieš įregistruodama filialą Juridinių asmenų registre, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonė privalo gauti priežiūros institucijos leidimą filialo veiklai.
Leidimų trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai išdavimo taisykles nustato priežiūros institucija.
Trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų draudimo tarpininkavimo veiklai, juose dirbantiems draudimo brokeriams taikomos tos pačios nuostatos kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo brokerių įmonėms ir draudimo brokeriams.
Trečiosios valstybės priklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų draudimo tarpininkavimo veiklai taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir Lietuvos Respublikos priklausomiems tarpininkams.
193 straipsnis. Leidimo filialo veiklai išdavimas
Per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai ir visų dokumentų, nurodytų leidimų filialo veiklai išdavimo taisyklėse, pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai, jeigu:
1) nepateikti priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, priežiūros ir valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o filialo vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;
3) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;
4) trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas, atsižvelgdamas į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamai draudimo brokerių;
5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;
6) filialui priskirtas turtas yra mažesnis už šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį;
7) filialui priskirto turto ir (ar) pinigų, už kuriuos įgytas filialui priskirtas turtas, gavimo šaltiniai yra neteisėti.
194 straipsnis. Leidimo filialo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą.
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą, jeigu trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialas:
1) pažeidė draudimo tarpininkavimo veiklos sąlygas;
2) pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
3) atsisako leidimo;
4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo;
5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius.
Sprendimas panaikinti leidimo trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai galiojimą turi būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui.
195 straipsnis. Perdraudimo tarpininkai
Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsisteigę arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje.
Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkų filialų veiklai Lietuvos Respublikoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 187 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.
VIII SKYRIUS
DRAUDIMO, PERDRAUDIMO IR DRAUDIMO
IR PERDRAUDIMO TARPININKAVIMO VEIKLOS PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
196 straipsnis. Priežiūros institucija, priežiūros tikslas ir nepriklausomumas
Priežiūros institucija yra institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytas funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos priežiūros srityje.
Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą.
Priežiūros institucija vykdo draudimo ir perdraudimo įmonių finansinę priežiūrą, įskaitant veiklos, kurią jos vykdo naudodamosi įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas, finansinę priežiūrą.
Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms draudžiama daryti įtaką šiame įstatyme nustatytų priežiūros institucijos funkcijų atlikimui.
Priežiūros institucijos finansavimas privalo sudaryti sąlygas priežiūros institucijos nepriklausomumui, tinkamam priežiūros institucijos funkcijų atlikimui bei tinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčių specialistų pritraukimui ir išlaikymui.
197 straipsnis. Bendrosios draudimo, perdraudimo ir draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos valstybinės priežiūros nuostatos
Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos valstybinė priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Priežiūros institucija tikrina, ar draudimo ir perdraudimo veikla yra vykdoma tinkamai, ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi teisės aktų, reglamentuojančių šią veiklą. Ši priežiūros institucijos funkcija turi būti atliekama nuolat.
Valstybinė priežiūra vykdoma analizuojant prižiūrimų įmonių teikiamą priežiūros institucijai informaciją ir atliekant patikrinimus šių įmonių patalpose.
Vykdant priežiūrą turi būti atsižvelgiama į konkrečios draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
Priežiūros institucija teisės aktų suteiktomis teisėmis naudojasi laiku ir laikydamasi proporcingumo principo.
Priežiūros institucija, atlikdama pavestas funkcijas, privalo atsižvelgti į:
1) tai, kad draudimo rinkos dalyviai turi teisę vykdyti veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse, dėl ko iškyla glaudesnio bendradarbiavimo Europos Sąjungos mastu poreikis;
2) Europos ekonominės erdvės valstybių poreikį vienodinti Europos Sąjungos teisės aktų ir jų pagrindu priimtų nacionalinės teisės aktų taikymo praktiką ir priežiūros priemones.
Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgdama į turimą informaciją ir nepažeisdama šio įstatymo 196 straipsnyje numatyto tikslo, privalo įvertinti galimą savo sprendimų, ypač priimamų esant kritinėms situacijoms, poveikį Europos ekonominės erdvės valstybių finansų sistemos stabilumui. Vykstant išskirtiniams pokyčiams finansų rinkose, priežiūros institucija privalo atsižvelgti ir į galimą prociklišką atitinkamų sprendimų poveikį.
198 straipsnis. Priežiūros institucijos veiklos skaidrumas ir atskaitomybė
Priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir privalo užtikrinti atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos interneto svetainėje būtų viešai prieinama ir periodiškai atnaujinama ši informacija:
1) draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jų projektai, rekomendacijos;
2) draudimo ir perdraudimo veiklos priežiūros kriterijai ir metodai;
3) apibendrinta statistinė informacija apie pagrindinius riziką ribojančios sistemos taikymo aspektus, statistiniai draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo rinkos duomenys;
4) informacija, kaip Lietuvos Respublikoje yra įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB nuostatos, kurios įgyvendinamos Europos ekonominės erdvės valstybės pasirinkimu;
5) draudimo ir perdraudimo veiklos priežiūros tikslai ir su šios veiklos priežiūra susijusios priežiūros institucijos funkcijos ir vykdoma veikla.
199 straipsnis. Priežiūros procesas
Priežiūros institucija tikrina ir vertina strategijas, procesus ir atskaitomybės procedūras, kurias draudimo ir perdraudimo įmonės nustatė vykdydamos šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Atliekant šį tikrinimą ir vertinimą analizuojami kokybiniai draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemos reikalavimai, rizikos, su kuriomis susiduria ar gali susidurti šios įmonės, ir šių įmonių gebėjimas įvertinti šias rizikas aplinkoje, kurioje įmonės veikia.
Priežiūros institucija tikrina ir vertina, kaip laikomasi reikalavimų, keliamų draudimo ar perdraudimo įmonės:
1) valdymo sistemai;
2) techninių atidėjinių skaičiavimui;
3) mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui;
4) investavimui;
5) nuosavoms lėšoms;
6) visiškam ar daliniam vidaus modeliui.
Priežiūros institucija turi įdiegti tinkamas stebėsenos priemones blogėjančiai draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei būklei nustatyti ir stebėti, kaip ši būklė yra taisoma.
Priežiūros institucija turi įdiegti tinkamas priemones ir metodus, kad galėtų patikrinti draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistemą ir įvertinti įmonės nustatytas naujas rizikas, kurios gali turėti poveikį jos finansinės būklės patikimumui. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė tobulintų ir stiprintų valdymo sistemą ir užtikrintų jos atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Priežiūros institucija privalo vertinti draudimo ir perdraudimo įmonių taikomus praktiką ir metodus, kuriais siekiama nustatyti galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, galinčius turėti neigiamą poveikį įmonės finansinei būklei, ir šių įmonių gebėjimą veikti įvykus tiems įvykiams ar pasikeitus ekonominėms sąlygoms.
Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ir perdraudimo įmonės privalo ištaisyti atliekant jų priežiūrą nustatytus trūkumus ar neatitikimus.
Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodytus tikrinimus ir vertinimus priežiūros institucija atlieka reguliariai.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir mastą.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS KOMPETENCIJA
200 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos
Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą;
2) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas ir panaikina jų galiojimą;
3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;
4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;
6) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;
7) nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;
8) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
9) kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;
10) užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
11) teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, aktuarų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;
12) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;
13) pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;
14) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
15) Neteko galios nuo 2015-04-18.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
16) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
201 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) savo funkcijoms atlikti pasitelkti tam kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;
3) nustatyti draudimo grupių ar joms priskiriamų rizikų draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, įskaitant privalomąjį draudimą, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams ryšio priemonėmis;
4) kreiptis į teismą dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo netekusiais galios Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;
5) dalyvauti draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir kitų finansų institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;
6) pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) įstoti į bylą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą;
7) iškilus realiai grėsmei, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, įpareigoti draudimo įmonę, perdraudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, ketinančius vykdyti reikšmingus sandorius, gauti priežiūros institucijos pritarimą;
8) priežiūros veikloje diegti ir naudoti kiekybinio vertinimo priemones, leidžiančias nustatyti draudimo ar perdraudimo įmonės galimybę veikti atsižvelgiant į finansinei būklei neigiamą poveikį galinčius turėti įvykius ar ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ir reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės atliktų atitinkamus vertinimus.
Priežiūros institucija turi ir kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.
202 straipsnis. Bendrosios nuostatos dėl priežiūros institucijos priimamų sprendimų
Jeigu šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta, kad privaloma pateikti priežiūros institucijai dokumentus sprendimui priimti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus sprendimui priimti. Šiuo atveju priežiūros institucija privalo motyvuoti savo reikalavimą, apie jį pranešti pareiškėjui ir nustatyti dokumentų ir informacijos pateikimo terminą.
Jeigu šiame įstatyme nustatyta tvarka priežiūros institucija pareikalavo papildomų dokumentų ir informacijos, tai sprendimo priėmimo terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija.
Priėmusi neigiamą sprendimą, priežiūros institucija apie šį sprendimą praneša pareiškėjams ir nurodo tokio sprendimo motyvus.
Priežiūros institucijos sprendimas ar sprendimo nepriėmimas per teisės aktuose nustatytus terminus įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
203 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją
Valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją, taip pat ir konfidencialią, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. Šios informacijos pateikimas nėra laikomas konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų sandoriuose, teisės aktuose ir įmonių vidaus dokumentuose, pažeidimu.
Priežiūros institucija turi teisę kreiptis ir į kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.
Priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai (tiek esami, tiek buvę), valstybės ir savivaldybių institucijos, visi kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, iš priežiūros institucijos gavę informacijos, susijusios su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, privalo laikyti ją paslaptyje ir jos neatskleisti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Priežiūros institucija nustato sąrašą duomenų, kurie yra susiję su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra. Šis sąrašas skelbiamas viešai.
Priežiūros institucija gautą informaciją gali naudoti tik atlikdama jai pavestas funkcijas ir šiais tikslais:
1) tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, reikalavimų;
2) taikyti poveikio priemones;
3) administracinėse bylose dėl priežiūros institucijos sprendimų;
4) kitose bylose, vykstančiose dėl šiame įstatyme reglamentuojamų teisinių santykių;
5) kitais šiame įstatyme nurodytais tikslais.
Duomenys, susiję su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, teikiami ir atskleidžiami tik šio įstatymo nustatyta tvarka.
Duomenų, susijusių su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, atskleidimu nelaikomas informacijos teikimas tokia apibendrinta forma, kad negali būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė ar nustatytas konkretus subjektas.
Įsitikinusi, kad bus užtikrintas teikiamos informacijos konfidencialumas, ir nurodžiusi šios informacijos naudojimo sąlygas, kurios yra privalomos informaciją gaunančiam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę teikti reikalingus informaciją gaunančių asmenų funkcijoms atlikti duomenis, susijusius su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra:
1) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms;
2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančioms institucijoms;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip numatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 1094/2010;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
4) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, atsakingiems už draudimo arba perdraudimo įmonių likvidavimo ar bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
5) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, kuriems pavesta atlikti draudimo ar perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų auditą, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
6) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;
7) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijoms, kurioms įstatymais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių veiklos pažeidimus;
8) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms, o esant kritinėms situacijoms – Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
9) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą;
10) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba draudėjų apsaugos fondus;
11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje, riziką ribojančios kontrolės tikslais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
12) Europos sisteminės rizikos valdybai, įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1), o esant kritinėms situacijoms – nedelsdama.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
Priežiūros institucija turi teisę sudaryti sutartis dėl keitimosi informacija, reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti, su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančiomis institucijomis, jeigu šių valstybių įstatymai užtikrina ne mažesnį kaip šio įstatymo nustatytą gautos informacijos konfidencialumą.
Priežiūros institucija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atskleisti priežiūros institucijos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, gautą iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės fizinių ar juridinių asmenų, tik gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos rašytinį sutikimą ir tik sutikime nurodytam tikslui. Institucijos ar įstaigos, nurodytos šio straipsnio 7 dalies 7 punkte, prašančios suteikti informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti, praneša priežiūros institucijai asmenų, kuriems ta informacija turi būti siunčiama, vardus, pavardes ir tikslias pareigas.
Informacija, priežiūros institucijos gauta iš kitų šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 5 ir 10 punktuose nurodytų institucijų ar tikrinant kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą, gali būti atskleista įstatymų nustatyta tvarka tik informaciją pateikusios priežiūros institucijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
Priežiūros institucija turi pranešti Komisijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms asmenų, institucijų ir įstaigų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus ir pavardes.
Šio straipsnio 3, 4, 6 dalys ir 7 dalies 4 ir 10 punktai nedaro poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
204 straipsnis. Poveikio priemonės
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
205 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
Išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai, priežiūros institucija turi teisę taikyti šio įstatymo 204 straipsnyje nurodytas poveikio priemones, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucijai atsisakyta pateikti informaciją arba suteikta neteisinga informacija;
2) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos sprendimai ar kiti teisės aktai;
3) pažeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija kreipėsi į priežiūros instituciją dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui;
4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos sąlygos;
5) nesilaikyta pagal šio įstatymo 45 straipsnį priežiūros institucijos patvirtinto draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo plano;
6) grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;
7) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje;
8) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 80 straipsnyje;
9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsnyje, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
10) draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narių ir vadovo reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ar jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti;
11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;
12) draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ar šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyti įsigyjantys asmenys daro ar ketina daryti neigiamą poveikį skaidriam, apdairiam, patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui;
13) draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės draudimo sutarčių standartinės sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse.
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus šio įstatymo 204 straipsnio 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo ar pagrindo taikyti poveikio priemonę nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo svarstomas dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, arba jo atstovams. Asmens arba jo atstovo neatvykimas, jeigu jiems apie klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis priimti sprendimą taikyti poveikio priemonę.
Už tą patį pažeidimą gali būti taikoma tik viena poveikio priemonė, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Poveikio priemonės paskyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta poveikio priemonė, atlikimo.
Sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo rezoliucinė dalis priežiūros institucijos sprendimu gali būti skelbiama viešai priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų draudėjų interesus pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, kai draudimo ar perdraudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės filialo finansinė padėtis blogėja, neatsižvelgdama į šio įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatas. Taikomos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę.
Jeigu teisės pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šio įstatymo 204 straipsnyje numatyta poveikio priemonė gali būti neskiriama.
206 straipsnis. Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
Jeigu iškyla reali grėsmė, kad draudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, priežiūros institucija, siekdama apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, turi teisę įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis jas ketinantiems perimti subjektams.
Šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais priežiūros institucija privalo įpareigoti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.
Sutarčiai dėl teisių ir pareigų perleidimo negali būti ir nėra reikalaujamas draudimo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos ar valdybos nutarimas arba kitoks šių organų ar kitų asmenų pritarimas ar sutikimas. Sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pasirašo draudimo įmonės vadovas ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo vadovas.
Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, įpareigoti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo apie numatomą perleidimą, o jei priežiūros institucijos leidimas įpareigoja paskelbti tik apie įvykusį perleidimą, apie įvykusį perleidimą paskelbti mažiausiai 2 nacionaliniuose laikraščiuose, taip pat kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą.
Draudėjas, nesutinkantis su privalomuoju teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartį joje nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo.
Jeigu draudėjas nutraukia draudimo sutartį šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju, grąžinama:
1) teikiant ne gyvybės draudimo paslaugas – visa sumokėta draudimo įmokos dalis už laikotarpį nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo iki draudimo sutartyje numatyto termino pabaigos;
2) teikiant gyvybės draudimo paslaugas, jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta tik dėl mirties rizikos, – visa sumokėta draudimo įmokos dalis už laikotarpį nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo iki draudimo sutartyje numatyto termino pabaigos, o jeigu sudaryta su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis, – suma, lygi to draudėjo draudimo sutarčiai sudarytų techninių atidėjinių dydžių sumai teisių ir pareigų pagal šią sutartį perleidimo dieną.
Jeigu teises ir pareigas perleidžiančios įmonės techninius atidėjinius dengiantis turtas yra nepakankamas iš draudimo sutarčių kylantiems reikalavimams patenkinti, priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę perleisti dalį pareigų dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudimo įmokos grąžinimo ar, teikiant gyvybės draudimo paslaugas, išperkamosios sumos mokėjimo. Tokiu atveju priežiūros institucija, įpareigodama perleisti teises ir pareigas, privalo nurodyti, kokią dalį draudimo išmokos, draudimo įmokos ir išperkamosios sumos privalo išmokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantis subjektas. Likusią reikalavimų dalį privalo patenkinti teises ir pareigas perleidusi draudimo įmonė.
Priežiūros institucija, įpareigodama perleisti teises ir pareigas, privalo konsultuotis su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis, nurodytomis šio įstatymo 49 straipsnyje.
Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.
207 straipsnis. Turto areštas
Priežiūros institucija turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo turtą tik tuo atveju, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
208 straipsnis. Priežiūros institucijos skiriamos baudos
Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, vykdantiems veiklą, kurios pagal draudimo veiklos licenciją, perdraudimo veiklos licenciją, leidimą filialo veiklai ar kitus veiklą reglamentuojančius teisės aktus šie asmenys neturi teisės vykdyti, asmenims, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, gali būti skiriama iki 30 000 eurų bauda.
209 straipsnis. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas ar įsisteigusių Lietuvos Respublikoje, priežiūra
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų finansinę priežiūrą atlieka atitinkamų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi teisę prižiūrėti, ar šie subjektai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, nepažeidžia viešosios tvarkos sąlygų (šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalis) ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.
Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, kai yra pagrindas manyti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ir Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, veikla galėtų turėti įtakos tos įmonės stabiliai ir patikimai finansinei būklei.
Priežiūros institucija:
1) turi teisę iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar jos filialo gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti. Informacija pateikiama lietuvių ir (ar) anglų kalbomis;
2) turi teisę atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) turi teisę dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje patikrinime;
4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 4 dalyje;
5) gavusi prašymą iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos, neatsižvelgdama į kitas šio straipsnio nuostatas, privalo taikyti poveikio priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose;
6) turi teisę teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonei ar jos filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;
2) skirti administracines nuobaudas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovui, reikalauti, kad jis būtų pakeistas;
3) šio įstatymo 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir kai yra kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymas, areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje;
210 straipsnis. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas ar įsisteigusių Lietuvos Respublikoje, priežiūra
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.
Priežiūros institucija turi teisę:
1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo įsteigto filialo;
2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinime;
4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;
5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo filialui:
1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininką dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovui administracines nuobaudas;
3) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius tarpininkavimo veiklą;
211 straipsnis. Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės
Priežiūros institucija, atlikdama Pasaulio prekybos organizacijos narės, kuri yra trečioji valstybė, draudimo įmonės veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:
1) iš trečiosios valstybės draudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais ar kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesai, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 2 dalyje.
Priežiūros institucija trečiosios valstybės draudimo įmonei gali taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti trečiosios valstybės draudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;
2) laikinai ar visam laikui uždrausti trečiosios valstybės draudimo įmonei sudaryti draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros institucija raštu praneša draudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo motyvus.
212 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai
Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, ir kitais šiame įstatyme nustatytais tikslais.
Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
Priežiūros institucija turi teisę rengti patikrinimus:
1) Lietuvos Respublikos draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, draudimo kontroliuojančiųjų įmonių;
2) Lietuvos Respublikos draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, prieš tai pranešusi šios valstybės priežiūros institucijai ir sudariusi sąlygas šios institucijos atstovams dalyvauti patikrinime;
3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, šios valstybės priežiūros institucijos prašymu;
4) trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ar perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje;
5) asmenų, su kuriais draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas sudarė veiklos rangos sutartis;
6) asmenų, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla ar kurie yra susiję su šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimais;
7) kitų šiame įstatyme nurodytų įmonių.
Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai ar pasitelkti asmenys turi teisę:
1) gauti tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys ar jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio asmens patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (ar) asmens tapatybės dokumentą bei priežiūros institucijos sprendimą, atlikti patikrinimą, laisvai įeiti į įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų ar ekspertų gauti išvadas;
3) išreikalauti ar pasidaryti apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, kitų dokumentų ir informacijos kopijas;
4) laikinai, ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, paimti tikrinamų įmonių dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir dokumentų poėmio aktą;
5) pateikę priežiūros institucijos sprendimą, gauti iš kredito ir finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinama įmone, kopijas.
Priežiūros institucijos teisės atlikti trečiosiose valstybėse įsteigtų Lietuvos Respublikos draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialų ir kitų asmenų patikrinimus apibrėžiamos bendradarbiavimo sutartyse su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis.
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, informavusi priežiūros instituciją, turi teisę tikrinti šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialą Lietuvos Respublikoje ar šios draudimo ar perdraudimo įmonės pagal veiklos rangos sutartį pasitelktą įmonę ir šio filialo ir įmonės atžvilgiu turi tokias pačias teises, kaip ir priežiūros institucija tikrinamų subjektų atžvilgiu. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise rengti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytais atvejais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija gali naudotis teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
213 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo taisyklės ir kita informacija
Priežiūros institucija neturi teisės reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės pateiktų išankstiniam patvirtinimui ar periodiškai teiktų draudimo ar perdraudimo taisykles ar kitus sutarties sąlygų aprašus ir dokumentus, ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ar informaciją apie jų padidinimą ir aktuarinę informaciją, naudojamą skaičiuojant ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) techninius atidėjinius.
Kai teikiamos gyvybės draudimo paslaugos, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės periodiškai teiktų aktuarinę informaciją, naudojamą skaičiuojant draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) techninius atidėjinius. Reikalavimas pateikti šią informaciją negali būti išankstinė draudimo veiklos sąlyga.
Priežiūros institucija neturi teisės reikalauti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės, teikiančios paslaugas ar įsisteigusios Lietuvos Respublikoje, pateiktų išankstiniam patvirtinimui ar periodiškai teiktų draudimo ir perdraudimo taisykles ar kitas sutarties sąlygas ir dokumentus, draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ar informaciją apie jų padidinimą ir aktuarinę informaciją, naudojamą skaičiuojant draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) techninius atidėjinius.
Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės, teikiančios paslaugas ar įsisteigusios Lietuvos Respublikoje, pateiktų draudimo taisykles ar kitas sutarties sąlygas ir dokumentus, siekdama įvertinti, ar jos atitinka joms taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Reikalavimas pateikti šią informaciją negali būti išankstinė draudimo ir perdraudimo veiklos sąlyga. Priežiūros institucijai draudžiama nustatyti periodišką minėtos informacijos pateikimą.
Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų taikymo išimtis privalomajam draudimui ir sveikatos draudimui nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.
TREČIASIS SKIRSNIS
BENDRADARBIAVIMAS SU KOMISIJA, EUROPOS DRAUDIMO IR PROFESINIŲ PENSIJŲ INSTITUCIJA IR KITŲ EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
214 straipsnis. Bendradarbiavimas priežiūros klausimais
Priežiūros institucija privalo glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo priežiūros ir jos reglamentavimo tobulinimo klausimais.
Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie esminius sunkumus, kurie kyla taikant Europos Sąjungos direktyvų pagrindu priimtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, ir kartu su Komisija ir kitomis Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis analizuoti susidariusias problemas, siekdamos rasti tinkamą šių problemų sprendimo būdą.
Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją:
1) apie atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį atvejų rūšį ir skaičių;
2) apie poveikio priemonių, pritaikytų kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, rūšį ir skaičių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją:
1) apie draudimo įmonių veiklą šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje, šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymu pateikdama apibendrintus veiklos statistinius duomenis;
2) apie aplinkybes, reikšmingas šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai atliekant funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės licencijavimu ar asmenų, užimsiančių vadovaujamąsias pareigas šioje įmonėje, reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimu.
Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją:
1) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie veiklos licencijos išdavimą ar veiklos licencijos galiojimo panaikinimą;
2) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie atsisakymo pateikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai dokumentus pagal šio įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį atvejų rūšį ir skaičių;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nustatyta tvarka apie poveikio priemonių, pritaikytų kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, rūšį ir skaičių;
4) kiekvienais metais apie tai, ar Lietuvos rinkoje teikiami draudimo produktai suteikia ilgalaikes garantijas, ir apie draudimo ir perdraudimo įmonių elgesį investuojant ilguoju laikotarpiu;
5) kiekvienais metais apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko suderinimo korekciją, svyravimų korekciją, finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ar pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, skaičių;
6) kiekvienais metais apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo ir pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei būklei visų draudimo ir perdraudimo įmonių lygiu ir neįvardytos atskiros draudimo ar perdraudimo įmonės lygiu;
7) kiekvienais metais apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos ir kapitalo reikalavimo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti simetrinio tikslinimo mechanizmo poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių elgesiui investuojant ir apie tai, ar šios priemonės per daug nesumažina kapitalo reikalavimų;
8) kiekvienais metais apie finansinės būklės atkūrimo laikotarpio pratęsimo pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių pastangoms atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;
9) kiekvienais metais, kai draudimo ir perdraudimo įmonės taiko pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, apie tai, ar jos laikosi priežiūros institucijos nustatytos tvarkos dėl laipsniško įgyvendinimo planų, ir apie mažesnės priklausomybės nuo šių pereinamojo laikotarpio priemonių perspektyvą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių įmonės ir priežiūros institucija ėmėsi arba imsis pagal teisės aktų reikalavimus;
10) kiekvienais metais apie vidutinį papildomą kapitalą, kurį privalėjo turėti visos draudimo ir perdraudimo įmonės, atskirai gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo įmonės, įmonės, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, ir perdraudimo įmonės per praėjusius kalendorinius metus, išreikštą procentais nuo mokumo kapitalo reikalavimo, ir procentinį papildomo kapitalo pasiskirstymą pagal nurodytas įmonių kategorijas atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo pagrindus, nurodytus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
11) kiekvienais metais apie draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių įmonių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto;
12) kiekvienais metais apie grupių, kurioms sumažinti reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų reikalavimai, skaičių ir šių grupių mokumo kapitalo reikalavimus, draudimo įmokas, techninius atidėjinius ir turtą, išreikštus procentais atitinkamai nuo visų grupių mokumo kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
215 straipsnis. Informacija apie privalomąjį draudimą
Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, nurodydama:
1) teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį draudimą;
2) informaciją, kuri privalo būti privalomojo draudimo liudijime.
Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių privalomojo draudimo liudijimai ir kitokie sertifikatai, kurių turinys atitinka reikalavimus, Komisijos paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
216 straipsnis. Informacija, susijusi su trečiųjų valstybių asmenimis
Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijas apie:
1) veiklos licencijos išdavimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė. Šiuo atveju priežiūros institucija taip pat turi pateikti informaciją apie grupės, į kurią įeina patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūrą;
2) trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų įgytas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, jeigu ši įmonė tampa patronuojamąja draudimo ar perdraudimo įmone;
3) valstybės institucijas, kompetentingas išduoti pažymas dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties;
4) su draudimo ar perdraudimo įmonės licencijavimu susijusių asmenų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimui reikšmingų dokumentų pateikimą priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonės įsisteigdamos ar vykdydamos veiklą trečiosiose valstybėse.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
Komisijos reikalavimu priežiūros institucija privalo laikinai sustabdyti procedūras dėl:
1) leidimų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai Lietuvos Respublikoje išdavimo ar veiklos licencijos išdavimo draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė;
2) leidimų įsigyti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų išdavimo trečiosios valstybės juridiniam asmeniui ar asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai po šio akcijų įsigijimo turėsiančiam ar turėsiantiems patronuojamąją draudimo ar perdraudimo įmonę Lietuvos Respublikoje.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros sustabdomos ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau Komisijos reikalavimu priežiūros institucija privalo šį terminą pratęsti.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos trečiųjų valstybių juridinių asmenų patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės ar šių draudimo įmonių patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės steigia patronuojamąją draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar ketina įsigyti draudimo ar perdraudimo įmonės Lietuvos Respublikoje akcijų.
Komisijos prašymu priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie:
1) visus prašymus dėl leidimų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje išdavimo ar prašymus išduoti veiklos licenciją draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė;
2) trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų prašymus įsigyti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų, po šio akcijų įsigijimo tiesiogiai ar netiesiogiai turėsiančio ar turėsiančių patronuojamąją draudimo ar perdraudimo įmonę Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija privalo informuoti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie:
1) grupės, į kurią įeina patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūrą, jeigu veiklos licencija išduota draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų patronuojamoji įmonė;
2) trečiosios valstybės juridinio asmens ar asmenų įgytas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, jeigu ši įmonė tampa patronuojamąja draudimo ar perdraudimo įmone.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
217 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimas
Jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija paprašo priežiūros institucijos nuomonės apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prižiūrimos draudimo ar perdraudimo įmonės ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonei, priežiūros institucija privalo per 3 mėnesius pranešti apie prieštaravimą ar neprieštaravimą dėl teisių ir pareigų perleidimo.
Teisių ir pareigų pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimui priežiūros institucija prieštarauja tuo atveju, kai galima daryti išvadą, kad po teisių ir pareigų perdavimo perimančioji įmonė nevykdys mokumo kapitalo reikalavimų.
218 straipsnis. Poveikio priemonės
Gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo ar perdraudimo tarpininkas, vykdantis veiklą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pažeidžia šios valstybės teisės aktus ar kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar trečiųjų asmenų interesams, priežiūros institucija privalo taikyti šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ir apie taikytas poveikio priemones informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją.
Gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie šios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei taikomus turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu apribojimus ir prašymą taikyti tokius apribojimus Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija privalo priimti sprendimą dėl šių apribojimų (turto arešto) taikymo Lietuvos Respublikoje.
Gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją, kad šios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei panaikintas veiklos licencijos galiojimas, priežiūros institucija privalo priimti sprendimą uždrausti šiai įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.
219 straipsnis. Intervencinės priemonės
Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų visiškai pripažįstamos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų taikomos intervencinės priemonės, turėsiančios ar galinčios turėti pasekmių Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, net jei Lietuvos Respublikoje nėra numatytos tokio pobūdžio intervencinės priemonės arba šių intervencinių priemonių taikymas Lietuvos Respublikoje yra siejamas su tam tikrų papildomų sąlygų įgyvendinimu ir šios sąlygos nėra įgyvendintos.
Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų taikomos intervencinės priemonės Lietuvos Respublikoje įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie priimtą sprendimą taikyti intervencinę priemonę, atsižvelgdama į intervencinės priemonės galimą poveikį Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, turi teisę paskelbti gautą informaciją priežiūros institucijos interneto svetainėje.
220 straipsnis. Likvidavimas ir bankrotas
Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie priimtą sprendimą likviduoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą, atsižvelgdama į šio sprendimo galimą poveikį Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, turi teisę paskelbti gautą informaciją priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Sprendimas likviduoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę ir jos filialus Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje ir įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijos ar kito subjekto paskirtas į šio įstatymo 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas asmuo, ketinantis veikti Lietuvos Respublikoje, privalo turėti sprendimo dėl paskyrimo vertimą į lietuvių kalbą. Legalizacijos ir kitų panašių formalumų nereikalaujama.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys ar jų atstovai, paskirti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikoje turi teisę atlikti visus veiksmus, kuriuos jie turi teisę atlikti šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
221 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas
Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas pagal šias sutartis iki šių sutarčių pabaigos. Šių draudimo sutarčių šalys, įsigaliojus šiam įstatymui, negali keisti iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos gyvybės draudimo sutarties termino nustatydamos ilgesnį gyvybės draudimo sutarties terminą. Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, privalo vadovautis priežiūros institucijos nurodymais dėl gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos atskiro valdymo.
222 straipsnis. Piniginis vienetas
Neteko galios nuo 2015-01-01
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1114, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13418
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).