LegalizeLietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 69-2382, i. k. 1041010ISTA0IX-2135
Nauja redakcija nuo 2021-12-01:
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ
ĮSTATYMAS
2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas
Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, taip pat kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.
Taryba nustato Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, kurie yra susiję su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų atlikimu ir už kuriuos yra taikomi užmokesčiai, sąrašą, šių užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti pagrįsti Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis vykdant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestas funkcijas, ir teikiant konkrečias paslaugas ar atliekant konkrečius darbus, taip pat skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi, įskaitant veiksmingo elektroninių ryšių išteklių valdymo ir efektyvaus jų naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savo metinių ataskaitų rinkinį, apskaičiuoja skirtumą tarp šioje dalyje nurodytų sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas.
Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų atlikimo finansavimui.
Ryšių reguliavimo tarnyba savo metinių ataskaitų rinkinį rengia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai
Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje, efektyvaus elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas.
Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:
1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (arba) susijusias paslaugas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (arba) susijusias priemones, skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą ir ja grindžiamą konkurenciją;
2) užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliuosius, senyvo amžiaus ir socialinių paslaugų gavėjus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač paprastas ir nebrangias ginčų nagrinėjimo procedūras ir lygiavertes galimybes naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, taip pat pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis pasirinkta informacija ir ją platinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;
3) skatinti junglumą, labai pralaidžiais tinklais veiksmingos konkurencijos sąlygomis teikiamų elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą, atvirą interneto prieigą, efektyvias ilgalaikes investicijas ir naujovių, įskaitant belaidžio ryšio technologijas ir taikomąsias programas, diegimą, taip pat elektroninių ryšių bei labai pralaidžių tinklų plėtrą ir jų naudojimą; užtikrinti, kad nustatant prieigos įpareigojimus būtų tinkamai atsižvelgta į ūkio subjektams, vykdantiems elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo darbus, tenkančią riziką, leidžiant šiems ūkio subjektams ir ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą, sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad investicijų rizika būtų paskirstoma, kartu siekiant išsaugoti konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje ir nediskriminavimo principo laikymąsi;
4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kad ryšio numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač kad ūkio subjektai, kuriems skirti nacionalinių ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su ryšio numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
5) pagal kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;
6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje, įskaitant vienodas elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimo sąlygas bei efektyvų ir koordinuotą radijo dažnių (kanalų) naudojimą;
7) užtikrinti, kad elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų aplinkybių atvejais;
8) užtikrinti, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai įgyvendintų tinkamas technines ir organizacines priemones savo viešaisiais elektroninių ryšių tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamam teikimui užtikrinti.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2905, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13540
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos, Tarybos ir jos pirmininko funkcijos
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) prižiūri ir įgyvendina šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių priežiūra ir įgyvendinimas pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams ir jų naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;
3) rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
4) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo dažnių spektro valdymu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose ir grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą;
5) sudaro tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nustatyta tvarka;
6) sudaro Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus susitarimus Ryšių reguliavimo tarnybos vardu, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisės aktus atitinkamos funkcijos, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, pavestos atlikti telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai; sudarant šiame punkte nurodytus susitarimus, Vyriausybės nustatyta Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų susitarimų rengimo ir sudarymo tvarka netaikoma; Tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su šiame punkte nurodytų susitarimų rengimu ir sudarymu; informacija apie tokius susitarimus teikiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai;
7) rengia pasiūlymus dėl elektroninių ryšių politikos formavimo ir juos teikia Susisiekimo ministerijai;
8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių projektą;
9) rengia ir tvirtina Universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, nustato įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, vertina universaliųjų paslaugų teikimo naštą, universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;
10) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas;
11) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, nuostatų vykdymo priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
12) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinama su Ryšių reguliavimo tarnyba suderinta metodika;
13) derina susisiekimo ministro tvirtinamą valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodiką;
14) rengia ir tvirtina informacijos, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercines paslaptis ar informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą;
15) šio įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.
Taryba:
1) pristačiusi Vyriausybei, kiekvienais metais tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos pagrindinius veiklos rodiklius;
2) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos strateginį veiklos planą, biudžeto programos sąmatą, pajamų ir išlaidų metines sąmatas, Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, Ryšių reguliavimo tarnybos darbo reglamentą, taip pat nustato Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu Ryšių reguliavimo tarnybai patvirtintus asignavimus darbo užmokesčiui;
3) tvirtina Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį;
4) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus – nutarimus visais Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai atitinkamus įsakymus jo, kaip vienasmenio įstaigos vadovo, kompetencijai priklausančiais klausimais priima Tarybos pirmininkas;
5) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu priima sprendimus, susijusius su elektroninių ryšių rinkų tyrimais, ūkio subjektų patikrinimais, leidimų išdavimu, laikinųjų priemonių taikymu;
6) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu skiria ekonomines sankcijas ūkio subjektams arba atsisako jas skirti;
7) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu nustato įpareigojimus ūkio subjektams, įskaitant įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams;
8) nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų ir priima visus su tuo susijusius sprendimus;
9) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu priima kitus sprendimus kitais šiame ir kituose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatuose nustatytais klausimais.
Tarybos pirmininkas vadovauja Ryšių reguliavimo tarnybai ir atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja ir (arba) įgalioja Tarybos narį atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
2) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu pasirašo tarptautines sutartis ir susitarimus;
3) kiekvienais metais pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei ir paskelbia viešai Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį;
4) priima sprendimus dėl Tarybos nario nušalinimo ar (ir) nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Tarybos posėdyje;
5) tvirtina valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus ir šių pareigybių aprašymus;
6) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
7) priima kitus administracinio ir ūkinio pobūdžio sprendimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (arba) standartus;
2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai parametrai atitinka privalomus reikalavimus;
3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;
4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja įstatymams;
6) šio įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų pagrindu imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir kitų priemonių (atlikti tyrimus, nustatyti įpareigojimus, nagrinėti ginčus, teikti rekomendacijas, taikyti sankcijas ir kita), kad būtų įgyvendintos šio įstatymo ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, nuostatos;
7) turėti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų teisių.
11 straipsnis. Viešas konsultavimasis
Ryšių reguliavimo tarnyba Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, tarp jų teisės aktų, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, projektus, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat pateikia Radijo spektro politikos grupei šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.
Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, įskaitant tuos, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, projektus, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus sprendimus, kuriais išnagrinėjamas ginčas.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šioje dalyje ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti. Šio įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą pastaboms pateikti.
Ryšių reguliavimo tarnyba Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, o savo interneto svetainėje – Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant lygiavertes galimybes neįgaliems paslaugų gavėjams naudotis šiomis paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams, įskaitant neįgalius paslaugų gavėjus, gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjams ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šioje dalyje nurodytais atvejais motyvuotai nustatyti suinteresuotiems asmenims trumpesnį negu 30 kalendorinių dienų terminą pastaboms pateikti, kai:
1) teisės akto projektas rengiamas įgyvendinant įstatymą, kitą Seimo, Vyriausybės ar kitos institucijos priimtą teisės aktą ar Europos Sąjungos teisės aktą, kurie įsigalioja anksčiau negu per 2 mėnesius nuo jų priėmimo;
2) įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, kitų institucijų priimtuose teisės aktuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatytas trumpesnis negu 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti priimtas teisės aktas;
3) būtina spręsti neatidėliotinus klausimus;
4) įvertinus gautas pastabas, teisės akto projektas yra pakartotinai skelbiamas pastaboms pateikti;
5) skelbiami administracinių sprendimų, kurie turi įsigalioti anksčiau negu per 30 kalendorinių dienų, projektai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar kurioje yra asmens duomenų.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:
1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo vartotojų teisių apsaugą;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama vartotojų teisių apsaugą.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija, priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje.
Lietuvos Respublikos muitinė pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.
Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos standartizacijos departamentu ir Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija apie higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdamas savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.
Nacionalinio saugumo institucijos pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdamos užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, taip pat kad radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami susitarusiųjų institucijų interneto svetainėse.
Valstybės institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, Radijo spektro politikos grupe ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis
Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei jų institucijomis, laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų.
Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, įskaitant konfidencialią, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos pareikalavimu, informaciją Europos Komisijai pateikusi Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamiems ūkio subjektams.
Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:
1) bendradarbiauja tarpusavyje, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, vykdydamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Europos Sąjungoje; tuo tikslu jos atsižvelgia į Europos Sąjungos politikos dėl elektroninių ryšių vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ekonominius, saugumo, visuomenės ir sveikatos apsaugos, saviraiškos laisvės, kultūrinius, mokslinius, socialinius, techninius ir kitus tikslus, taip pat į radijo dažnių (kanalų) naudotojų interesus, kad būtų optimizuotas radijo dažnių (kanalų) naudojimas ir išvengta žalingųjų radijo trukdžių;
2) bendradarbiaudamos tarpusavyje, taip pat su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, remia Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos ir radijo dažnių (kanalų), kurie yra būtini siekiant sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, prieinamumo ir efektyvaus naudojimo sąlygų suderinimą;
3) Radijo spektro politikos grupėje, įsteigtoje ir veikiančioje pagal 2019 m. birželio 11 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo įsteigiama Radijo spektro politikos grupė ir panaikinamas Sprendimas 2002/622/EB, bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Europos Komisija ir, kai reikia, Europos Parlamentu bei Europos Sąjungos Taryba, siekdamos remti Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos strateginį planavimą ir principų derinimą šiais būdais:
plėtodamos geriausią su radijo dažnių (kanalų) valdymu ir naudojimu susijusią praktiką, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai;
palengvindamos koordinavimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir prisidėdamos prie vidaus rinkos plėtojimo, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai ir įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai;
derindamos požiūrius į radijo dažnių (kanalų) skyrimą, leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimą ir skelbdamos ataskaitas ar nuomones su radijo dažnių (kanalų) valdymu ir naudojimu susijusiais klausimais;
4) tarpvalstybiniu mastu koordinuodamos radijo dažnių (kanalų) naudojimą, bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir, jeigu reikia, Radijo spektro politikos grupe, siekdamos:
užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų;
spręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu, tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais, atsirandančiais tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų valstybių ir neleidžiančiais Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teritorijose naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų), susijusias problemas ir (arba) ginčus; šiuo atveju gali būti kreipiamasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos tarpininkauti, o nepavykus išspręsti šiame papunktyje nurodytų problemų ir (arba) ginčo – į Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms;
5) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, siekdamos koordinuoti suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teikti Europos Sąjungoje ir atsižvelgti į padėtį skirtingose nacionalinėse rinkose; tuo tikslu gali būti nustatyti bendri terminai, iki kurių turi būti paskirti konkretūs suderinti radijo dažniai (kanalai).
Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (arba) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame būtų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlo forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:
1) skatinama Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtra, tarpvalstybinis paslaugų teikimas, konkurencija ir užtikrinama kuo didesnė nauda vartotojams, taip pat siekiama bendrų Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ir Europos Sąjungos radijo spektro politikos tikslų, tarp jų nustatytų Sprendime Nr. 676/2002/EB ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa;
2) užtikrinamas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas;
3) užtikrinamos stabilios ir nuspėjamos investavimo sąlygos esamiems ir būsimiems radijo dažnių (kanalų) naudotojams kuriant elektroninių ryšių tinklus, kuriais bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos naudojant radijo dažnius (kanalus).
Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpusavio peržiūros forumas buvo sušauktas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, ji turi teisę prašyti, kad Radijo spektro politikos grupė:
1) priimtų ataskaitą, kaip tarpusavio peržiūros forume apsvarstytu teisės akto projektu siekiama šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų tikslų, kurioje, be kita ko, atsispindėtų nuomonės, kuriomis buvo pasikeista tarpusavio peržiūros forumo metu;
2) priimtų nuomonę dėl tarpusavio peržiūros forume apsvarstyto teisės akto projekto.
Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu padėti koordinuoti jų veiklą, siekiant užtikrinti, kad ryšio numeriai, kuriuos galima naudoti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, būtų valdomi veiksmingai.
III SKYRIUS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje
Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui bei plėtrai ir sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje.
Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, turi teisę ūkio subjektams nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 10, 13 dalyse ir 18–29 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.
Ūkio subjektų, kuriems nustatyti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai, sąrašą, informaciją apie atitinkamą rinką, kurioje jiems buvo nustatyti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai, bei įpareigojimų sąrašą ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai. Informacija apie didelę įtaką atitinkamose rinkose turinčius ūkio subjektus ir jiems nustatytus įpareigojimus pateikiama pagal šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalį.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų.
Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje elektroninių ryšių rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje elektroninių ryšių rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje elektroninių ryšių rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką šioje rinkoje. Tokiam ūkio subjektui artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje gali būti nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodyti įpareigojimai.
Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:
1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas;
2) nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal šio įstatymo 20 straipsnio nuostatas;
4) įpareigojimą suteikti prieigą prie infrastruktūros pagal šio įstatymo 21 straipsnio nuostatas;
5) įpareigojimą suteikti prieigą prie elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių pagal šio įstatymo 22 straipsnio nuostatas;
6) kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio įstatymo 24 straipsnio nuostatas;
7) įpareigojimus pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas.
Ūkio subjektai, be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, turi vykdyti įpareigojimą, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, nuo to momento, kai ūkio subjektai privalo pradėti vykdyti įpareigojimą suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje, įskaitant visiškai ar iš dalies atsietą prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti vėlesnį šioje dalyje nurodyto įpareigojimo vykdymo pradžios momentą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
Tais atvejais, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį ir (arba) šio įstatymo 16 straipsnio 20 dalį, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų nepakaktų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Europos Komisijos leidimą, turi teisę didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkos ir (arba) sąlygų aprašus, taip pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (arba) jų vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi, atitikti nustatytos problemos prigimtį, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir būti pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.
Jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio subjektams ir (arba) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jeigu tokie buvo nustatyti. Ryšių reguliavimo tarnyba, panaikindama įpareigojimus, turi teisę motyvuotu sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 kalendorinės dienos nuo atitinkamos šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje dienos.
Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį atitinkamos rinkos tyrimą, gali pakeisti nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, neteikia mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų, įvertina, ar šis ūkio subjektas atitinka šiuos kriterijus:
1) visi asmenys, kurių kontrolės teisė, kaip ji suprantama pagal Konkurencijos įstatymą, priklauso ūkio subjektui, taip pat asmenys, kurie turi ūkio subjekto kontrolės teisę, kaip ji suprantama pagal Konkurencijos įstatymą, dabartinę veiklą vykdo ir būsimą veiklą planuoja vykdyti tik didmeninėse atitinkamose rinkose ir todėl nevykdo veiklos mažmeninėse galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų Europos Sąjungos rinkose;
2) ūkio subjektas nėra sudaręs išimtinio susitarimo arba jam prilyginto susitarimo konkurencijos teisės prasme, pagal kurį būtų įsipareigojęs vykdyti veiklą su vienu atskiru mažmeninėje elektroninių ryšių paslaugų rinkoje veikiančiu ūkio subjektu, kuris vykdo veiklą bet kurioje mažmeninėje galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rinkoje.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, atitinka visus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus, turi teisę šiam ūkio subjektui nustatyti tik įpareigojimus, nurodytus šio įstatymo 19 ir 22 straipsniuose, arba įpareigojimus dėl sąžiningo ir pagrįsto kainų nustatymo, jeigu tai pateisinama pagal atitinkamos rinkos tyrimo metu atliktą ūkio subjekto, pripažinto turinčiu didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, tikėtino ir į ateitį orientuoto elgesio vertinimą.
Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, kuriam nustatyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įpareigojimai, privalo nedelsdamas informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie bet kokį aplinkybių, susijusių su šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, pasikeitimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, nebeatitinka šio straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, peržiūri tokiam ūkio subjektui pagal šio straipsnio 10 dalį nustatytus įpareigojimus šio įstatymo 16 straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ir turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 dalyje bei šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį atitinkamos rinkos tyrimą pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir įvertinusi didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje turinčio ūkio subjekto, kuriam nustatyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įpareigojimai, didmeninių paslaugų gavėjams siūlomas sąlygas, nustato, kad kilo arba gali kilti galutiniams paslaugų gavėjams neigiamą poveikį darančių konkurencijos problemų, ji turi teisę šioje dalyje nurodytam ūkio subjektui nustatyti šio įstatymo 18, 20, 21 ar 24 straipsnyje nurodytus įpareigojimus arba pakeisti pagal šio straipsnio 10 dalį nustatytus įpareigojimus.
25 straipsnis. Funkcinio atskyrimo įpareigojimas
Išimtinėmis aplinkybėmis, tai yra kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsnius, nepakanka veiksmingai konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto vykdomos veiklos – perkelti ją į atskirą juridinį asmenį.
Ūkio subjektas, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams, įskaitant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertikaliai integruoto ūkio subjekto dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.
Apie ketinimą nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pranešti Europos Komisijai, nurodydama ir pateikdama:
1) motyvus, kuriais grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimo nustatymas;
2) motyvuotą vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai veiksminga;
3) numatomą poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma šio ūkio subjekto darbuotojams ir visai elektroninių ryšių rinkai bei paskatoms investuoti elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant numatomą poveikį konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;
4) priežasčių, pagrindžiančių šio įpareigojimo įgyvendinimo priemonių, kuriomis siekiama pašalinti atitinkamoje rinkoje konkurencinės prieigos teikimo problemas, veiksmingumo įvertinimą.
Sprendime, kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo:
1) tikslų funkcinio atskyrimo pobūdį ir lygmenį;
2) atskiriamą turtą ir teiktiną prieigą;
3) valdymo tvarką, užtikrinančią darbuotojų struktūrinį ir skatinimų nepriklausomumą;
4) įpareigojimo laikymosi užtikrinimo taisykles;
5) veiklos procesų skaidrumo užtikrinimo taisykles, visų pirma suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu;
6) įpareigojimo laikymosi stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus priimamas tik atsižvelgus į Europos Komisijos sprendimą, atlikus didmeninių atitinkamų prieigų teikimo rinkų tyrimą, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas ir kuris pripažintas turinčiu didelę įtaką bet kurioje atitinkamoje rinkoje, turi teisę nustatyti šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, proporcingus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais įpareigojimus, nenurodytus šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
27 straipsnis. Bendras investavimas į naujus labai pralaidžius tinklus
Ūkio subjektai, pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamose rinkose, turi teisę šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka pasiūlyti įsipareigojimą sudaryti galimybes kitiems ūkio subjektams bendrai investuoti į naujo labai pralaidaus tinklo, kurį sudaro optiniai kabeliai, nutiesti iki galutinių paslaugų gavėjų patalpų arba bazinės stoties, kūrimą (toliau – pasiūlymas bendrai investuoti).
Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, atsižvelgia į tai, ar pasiūlymas bendrai investuoti atitinka visas šias sąlygas:
1) pasiūlymas bendrai investuoti yra taikomas bet kuriuo tinklo eksploatavimo metu bet kuriam viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui;
2) pasiūlymas bendrai investuoti sudarytų galimybes kitiems bendrai investuojantiems viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ilguoju laikotarpiu veiksmingai ir efektyviai konkuruoti mažmeninėse elektroninių ryšių rinkose, kuriose veikia ūkio subjektai, pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamose rinkose, tokiomis sąlygomis, kurios apima:
sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas dėl prieigos prie visų elektroninių ryšių tinklo elementų, atsižvelgiant į investicijų dalį;
su kiekvieno bendrai investuojančio viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo investicijų dydžiu ir įvykdymo laiku susijusį lankstumą;
galimybę ateityje padidinti investicijas;
bendrai investuojantiems viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams po elektroninių ryšių infrastruktūros, į kurią bendrai investuojama, sukūrimo suteikiamas teises;
3) ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įskaitant ūkio subjektus, atitinkančius šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus, ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki naujo labai pralaidaus tinklo kūrimo pradžios, paskelbia pasiūlymą bendrai investuoti. Tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, jis pasiūlymą bendrai investuoti privalo paskelbti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki naujo labai pralaidaus tinklo kūrimo pradžios;
4) ūkio subjektams, norintiems gauti prieigą ir nedalyvaujantiems bendro investavimo procese, suteikiama tokios pačios kokybės, spartos ir tokiam pačiam galutinių paslaugų gavėjų skaičiui teikti elektroninių ryšių paslaugas skirta prieiga tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir prieš labai pralaidaus tinklo kūrimą, kartu taikant koregavimo laikui bėgant mechanizmą, kurį patvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pokyčius atitinkamose susijusiose mažmeninėse rinkose, ir kuriuo skatinama dalyvauti bendro investavimo procese. Tokiu mechanizmu turi būti užtikrinama, kad prieigą norintys gauti ūkio subjektai turėtų prieigą prie labai pralaidaus tinklo elementų tokiu laiku ir remiantis skaidriomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis, kurie tinkamai atspindėtų rizikos, patiriamos bendrai investuojančių viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įvairiais labai pralaidaus tinklo kūrimo etapais, laipsnius ir kuriais remiantis būtų atsižvelgiama į konkurenciją mažmeninėse elektroninių ryšių rinkose;
5) pasiūlymas bendrai investuoti parengtas laikantis sąžiningumo principo ir atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklėse nustatytus kriterijus.
Tuo atveju, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį atliktos viešosios konsultacijos rezultatus, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas atitinka visas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir bent vienas viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas yra sudaręs bendro investavimo susitarimą su tokį įsipareigojimą pasiūliusiu ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad šis įsipareigojimas jį pasiūliusiam ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, yra privalomas, ir nenustato jam šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų, kiek jie susiję su naujo labai pralaidaus tinklo elementais, kuriems taikomi šioje dalyje nurodyti įsipareigojimai dėl bendro investavimo.
Šio straipsnio 3 dalis netaikoma, kai Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) įvertinusi pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį atliktos viešosios konsultacijos rezultatus, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas neatitinka bent vienos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, tačiau jis daro poveikį konkurencijai ir yra vertintinas šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atliekant atitinkamos rinkos tyrimą;
2) pagal šio įstatymo 16 straipsnį įvertinusi atitinkamų rinkų charakteristikas, nustato, kad šiose rinkose nustatytos svarbios konkurencijos problemos gali būti išspręstos tik nustačius, palikus galioti arba pakeitus įpareigojimus, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kiek jie susiję su naujais labai pralaidžiais tinklais.
Ryšių reguliavimo tarnyba nuolat stebi, kaip laikomasi įsipareigojimo sudaryti galimybes kitiems ūkio subjektams bendrai investuoti į labai pralaidų tinklą, taip pat šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, ir turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytas ūkio subjektas teiktų Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis metinę ataskaitą apie įsipareigojimų sąlygų laikymąsi.
Tuo atveju, jeigu tarp viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamose rinkose, kyla ginčų dėl bendro investavimo susitarimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.
Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtas gaires dėl kriterijų, kuriuos turi atitikti labai pralaidus tinklas.
28 straipsnis. Didelę įtaką turinčių ūkio subjektų įsipareigojimai
Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys ūkio subjektai turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlyti savo įsipareigojimus, susijusius su prieigos ir (arba) bendro investavimo sąlygomis, taikytinomis jų valdomiems tinklams, kiek tai susiję su:
1) bendradarbiavimo susitarimais, susijusiais su įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 17 straipsnį, peržiūra pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį dėl jų pagrįstumo ir proporcingumo;
2) bendru investavimu į labai pralaidžius tinklus pagal šio įstatymo 27 straipsnį;
3) veiksminga ir nediskriminacine prieiga pagal šio įstatymo 26 straipsnį tiek vertikaliai integruoto ūkio subjekto savanoriško atskyrimo įgyvendinimo laikotarpiu, tiek po to, kai įgyvendinamas ūkio subjekto pasiūlytos formos atskyrimas.
Ūkio subjekto pasiūlyme dėl įsipareigojimų turi būti pateikta išsami informacija apie įsipareigojimus, įskaitant apie jų įgyvendinimo laikotarpį, mastą ir trukmę, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų atlikti vertinimą pagal šio straipsnio 4 dalį. Tokie įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus.
Siekdama įvertinti pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytus ūkio subjekto įsipareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba dėl pasiūlytų įsipareigojimų sąlygų viešai konsultuojasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka su suinteresuotais asmenimis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, ketinantys bendrai investuoti arba norintys gauti prieigą, turi teisę pateikti savo nuomonę dėl pasiūlytų įsipareigojimų, taip pat nuomonę, ar pasiūlyti įsipareigojimai atitinka sąlygas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose, ir pasiūlyti atitinkamus pakeitimus.
Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytus įsipareigojimus, vadovaujasi šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgia į:
1) siūlomų įsipareigojimų sąžiningumą ir pagrįstumą;
2) galimybę visiems ūkio subjektams pasinaudoti siūlomais įsipareigojimais;
3) galimybę ūkio subjektams gauti prieigą, įskaitant prieigą prie labai pralaidžių tinklų, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis prieš pradedant teikti susijusias mažmenines paslaugas;
4) siūlomų įsipareigojimų tinkamumą siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai konkurencijai mažmeninėse elektroninių ryšių rinkose ir palengvinti labai pralaidžių tinklų kūrimą bendradarbiaujant skirtingiems ūkio subjektams, kad būtų užtikrinta kuo didesnė nauda galutiniams paslaugų gavėjams.
Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi viešo konsultavimosi metu gautas suinteresuotų asmenų nuomones ir pasiūlymus, pateikia didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam ūkio subjektui išvadą, ar jo siūlomi įsipareigojimai atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas, reikalavimus ir procedūras, taip pat kokiomis sąlygomis Ryšių reguliavimo tarnyba svarstytų galimybę nustatyti, kad ūkio subjekto siūlomi įsipareigojimai būtų jam privalomi. Ūkio subjektas turi teisę peržiūrėti savo pradinį pasiūlymą, kad jis atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos išvadą ir kad jo siūlomi įsipareigojimai atitiktų šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas, reikalavimus ir procedūras.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą nustatyti, kad kai kurie arba visi ūkio subjekto pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlyti įsipareigojimai būtų visiškai arba iš dalies jam privalomi. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad šie įsipareigojimai jam būtų privalomi 5 metus arba laikotarpį, kurį pasiūlė ūkio subjektas. Jeigu bendro investavimo įsipareigojimai būtų nustatyti kaip privalomi pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi nustatyti, kad jie būtų privalomi ne trumpiau kaip 7 metus.
Kai Ryšių reguliavimo tarnyba pagal šio straipsnio 6 dalį nustato, kad ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai yra jam privalomi, ji pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį įvertina šio sprendimo įtaką elektroninių ryšių rinkos plėtrai ir įpareigojimų, kuriuos ji nustatė ūkio subjektui arba kuriuos, nesant ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, būtų nustačiusi pagal šio įstatymo 17 straipsnį, tinkamumą. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka pateikdama savo sprendimo projektą dėl įpareigojimų pagal šio įstatymo 17 straipsnį, kartu pateikia sprendimą dėl ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kuriuos ji pagal šio straipsnio 6 dalį nustatė kaip privalomus.
Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip laikomasi, ir užtikrina, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos ji pagal šio straipsnio 6 dalį nustatė kaip privalomus, taikydama tas pačias procedūras kaip ir įpareigojimų pagal šio įstatymo 17 straipsnį laikymosi priežiūrai. Pasibaigus ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų privalomumo terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba sprendžia dėl poreikio pratęsti šį terminą. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad ūkio subjektas nesilaiko įsipareigojimų, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį jam buvo nustatyti kaip privalomi, ji turi teisę šiam ūkio subjektui skirti ekonomines sankcijas, nurodytas šio įstatymo 90 straipsnyje. Ryšių reguliavimo tarnyba, pradėjusi šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytų ekonominių sankcijų skyrimo procedūrą, taip pat turi teisę pakartotinai įvertinti įpareigojimus, nustatytus šiam ūkio subjektui pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį.
30 straipsnis. Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti, teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus ekrano formatą. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos formatu 16:9.
31 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir susijusios priemonės
Sąlyginės prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant šių paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą, tai yra technines procedūras, kurios leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų) kitiems, suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
Ūkio subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (arba) televizijos paslaugų perdavimo būdo, privalo:
1) visiems transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių) pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų teikėjų, veikla pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, jeigu kartu su sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų teikimu verčiasi ir kita veikla. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto apskaitos atskyrimo sistema atitinka apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
Sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų produktų ir sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Teisių turėtojai suteikdami teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančių sąlygų tam pačiam produktui naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jeigu šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų saugumą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių teikimu ir naudojimu.
Draudžiama komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
Ūkio subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų elektroninių ryšių tinklų bei viešųjų kalbinio ryšio paslaugų teikimo bendrosios elektroninių ryšių rinkos dalyje ir valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne per tą, kuriuo naudojasi teikdami viešąjį elektroninių ryšių tinklą.
Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.
Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (arba) elektroninių ryšių paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų.
Ūkio subjektai, teikiantys viešuosius elektroninių ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, kuriems neprivalomas finansinių ataskaitų auditas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, privalo užtikrinti, kad būtų atliktas jų finansinių ataskaitų auditas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nuostatomis ir kad finansinės ataskaitos kartu su auditoriaus išvada būtų viešai paskelbtos ūkio subjekto interneto svetainėje. Auditorius arba audito įmonė turi atlikti visų atskirai pagal šio straipsnio 2 dalį tvarkomų apskaitų patikrinimą, kurio ataskaita turi būti paskelbta ūkio subjekto interneto svetainėje.
Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turintis didesnę kaip 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį, privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo ar kitus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus, suderintus su Europos Komisijos rekomendacijomis.
34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka
Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių. Ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių nagrinėti taikomos šio straipsnio nuostatos. Nagrinėjant ginčą dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių, tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (arba) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų ir panašiai).
Tuo atveju, jeigu ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, iš kurių bent vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas (kiti) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šis ginčas gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.
Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytą užmokestį. Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinami ir kokia apimtimi tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėto užmokesčio už ginčo nagrinėjimą negrąžina.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642
Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo išnagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą nagrinėti arbitražui, o atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto vardu prašymą išnagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) ieškovas atsisakė prašymo išnagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino; šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu;
4) atsakovas pripažino prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino.
Ryšių reguliavimo tarnyba palieka nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 7 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu prašymas išnagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys šio užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma tol, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos); jeigu tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.
Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka.
Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus; 4 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 4 mėnesiams;
2) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos ir kuo labiau į ją atsižvelgdama;
3) ginčų, kilusių dėl šio įstatymo 44 straipsnyje reglamentuotų visuomeninių santykių ir 45 straipsnio 9 dalyje reglamentuotų visuomeninių santykių, kiek jie yra susiję su informacijos iš infrastruktūros valdytojų gavimu ir infrastruktūros apžiūra jos įrengimo vietoje, ir dėl statinio ir (arba) jo inžinerinių sistemų bendro naudojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos; 2 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 19 dalį yra paduodamas skundas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, išskyrus dalį dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti šioje dalyje nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, palikti nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalis dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo per 7 kalendorines dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl šioje dalyje nurodytos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies neskundžiama. Ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį.
Ginčo šalys per 14 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
Įsiteisėjęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.
Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimą padeda organizuoti ir Tarybai pasiūlymus dėl ginčų sprendimo teikia Tarybos pirmininko iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojų sudaryta komisija. Komisijos darbo tvarką nustato Taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (arba) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
Šis straipsnis netaikomas ginčams, susijusiems su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu. Šie ginčai sprendžiami šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punkto b papunktyje nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
TEISĖ VERSTIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
35 straipsnis. Vertimosi elektroninių ryšių veikla pagrindai
Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas.
Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą.
Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti pranešimą apie ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas (toliau – pranešimas apie elektroninių ryšių veiklą) ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau, negu būtina identifikuoti elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir jo kontaktinius duomenis, taip pat gali būti reikalaujama trumpo elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų, kurie bus teikiami, aprašymo, nurodyti numatomą jų teikimo teritoriją ir veiklos pradžios datą.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja ūkio subjektą apie pranešimo apie elektroninių ryšių veiklą gavimą, taip pat nurodo, jeigu šiame pranešime yra pateikta ne visa Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reikalaujama informacija.
Ūkio subjektai, pateikę pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą ir nurodę jame visą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reikalaujamą informaciją, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos bendrosios vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo dienos. Už patvirtinimo išdavimą imama valstybės rinkliava. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako išduoti patvirtinimą, jeigu prašymą pateikusiam ūkio subjektui šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ūkio subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
Ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642
36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie paskirti teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimai kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti susijusios tik su:
1) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytų užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642
2) paslaugų suderinamumo sąlygomis;
3) tinklų sujungimo sąlygomis;
4) ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame ryšio numeracijos plane, nemokamo pokalbio tarptautinių ryšio numerių ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ryšio numeracijos planuose nurodytų ryšio numerių prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;
5) privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
6) asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifinėmis elektroninių ryšių sektoriui;
7) elektroninių ryšių sektoriui specifinėmis vartotojų teisių apsaugos taisyklėmis, apimančiomis ir neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis;
8) ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
9) informacijos pagal šį įstatymą teikimu;
10) galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka perimti elektroninių ryšių srautą;
11) kompetentingų institucijų naudojimosi elektroniniais ryšiais, siekiant pranešti visuomenei apie gresiantį pavojų arba sumažinti katastrofų padarinius, sąlygomis;
12) elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, priimančių pagalbos skambučius, ir kitų pagalbos institucijų;
13) priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikio;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).