Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6–12, 14, 18, 19 punktai netaikomi reglamentuojant su numeriu nesiejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikimą.

Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai savo veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomus pakeitimus, išskyrus atvejus, kai jie nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja suinteresuoti ūkio subjektai, turi būti viešai paskelbta šio įstatymo 11 straipsnyje ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka, turi būti nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba, šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka atlikusi atitinkamos mažmeninės rinkos tyrimą ir nustačiusi, kad konkurencija joje yra neveiksminga ir įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsnius, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje mažmeninėje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų, nekliudyti patekti į elektroninių ryšių rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant nesąžiningas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat nustato įpareigojimus užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti sąnaudomis ar tarifais, taikomais palyginamose elektroninių ryšių rinkose. Jeigu ūkio subjektas įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai dėl įpareigojimų nustatymo pagal šią dalį priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomus taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

Iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Nagrinėjant ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 34 straipsnio 7–10, 12, 13, 14, 17 ir 22 dalių nuostatos.

Galutinis paslaugų gavėjas, manantis, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu galutinis paslaugų gavėjas, prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti galutinio paslaugų gavėjo prašymą nagrinėti ginčą.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų teikimo ir rinkimo reikalavimai, ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, detali ginčo šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra.

Vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu.

Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.

Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jeigu yra nustatytas servitutas arba jeigu elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nekeisdami žemės paskirties. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymas turi būti numatytas savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrajame plane arba Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiajame plane, kurio organizavimo, rengimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka nustatoma Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklėse, tvirtinamose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.

Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamų elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus atitinkančias technines sąlygas, jeigu statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja šis įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės.

Ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais elektroninių ryšių infrastruktūros gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato elektroninių ryšių infrastruktūros gyvavimo ciklą apibūdinančių duomenų kūrimo, tvarkymo, valdymo, viešinimo, duomenų struktūros reikalavimus. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taip pat nurodo atvejus ir nustato tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi, naudojami taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių, kaip jie apibrėžiami Statybos įstatyme.

Valstybė plėtoja viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Susisiekimo ministerija.

Elektroninių ryšių tinklų teikėjai kaupia duomenis apie savo valdomą elektroninių ryšių infrastruktūrą skaitmeniniu formatu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti šiuos duomenis, kai jie reikalingi elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.

Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės ar savivaldybės valdomomis įmonėmis, turi teisę viešiesiems elektroninių ryšių tinklams tiesti ir šių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių elementais, išskyrus ryšių bokštus.

Asmuo, baigęs elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus, teisės aktų nustatyta tvarka turi neatlygintinai sutvarkyti kelius ir (arba) jų elementus.

Infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (arba) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (toliau – įrengimo darbai), privalo ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus (toliau – bendras infrastruktūrų įrengimas).

Infrastruktūros valdytojai pagal šio straipsnio 1 dalį privalo paskelbti informaciją apie:

Infrastruktūros naudotojas, pageidaujantis įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje dienos, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios), privalo pateikti infrastruktūros valdytojui prašymą bendrai įrengti infrastruktūras.

Infrastruktūros valdytojai, ketinantys vykdyti įrengimo darbus, privalo proporcingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leisti infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai:

Infrastruktūros valdytojas turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, pradėti įrengimo darbus), jeigu:

Infrastruktūros valdytojas sutartį dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su infrastruktūros naudotoju turi sudaryti arba raštu motyvuotai atsisakyti ją sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo bendrai įrengti infrastruktūras gavimo dienos. Sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymas nesuteikia infrastruktūros naudotojui nuosavybės teisių į infrastruktūros valdytojo įrengiamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai sutartyje dėl bendro infrastruktūrų įrengimo numatyta kitaip.

Derantis dėl sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo, infrastruktūros naudotojas, pateikęs prašymą infrastruktūros valdytojui, turi teisę gauti iš jo šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie vykdomus arba ketinamus vykdyti įrengimo darbus, kai yra išduoti reikalingi leidimai vykdyti šiuos darbus arba kai dėl šių leidimų kreiptasi į kompetentingas institucijas, arba numatoma per artimiausius 6 mėnesius dėl jų gavimo kreiptis į kompetentingas institucijas (jeigu tokių leidimų nereikia, numatoma per artimiausius 6 mėnesius pradėti įrengimo darbus). Infrastruktūros valdytojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji savo interneto svetainėje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka paskelbtų šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie šioje dalyje nurodytus įrengimo darbus.

Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 7 dalyje nurodytą prašymą privalo išnagrinėti ir proporcingomis, nediskriminacinėmis, skaidriomis sąlygomis informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 7 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:

Infrastruktūros valdytojas Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo pateikti informaciją infrastruktūros naudotojui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, apie:

Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 9 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro infrastruktūrų įrengimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydžiams ir žemės naudojimo sąlygoms šiose zonose yra taikomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti reikalavimai.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Už viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros priežiūrą yra atsakingi infrastruktūros savininkai.

Asmenys turi teisę įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Apie įrengtus mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus asmenys privalo per Reglamente (ES) 2020/1070 nustatytą terminą pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir pateikti Reglamente (ES) 2020/1070 nurodytą informaciją.

Asmuo, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taško veikimui ketinantis naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriems naudoti reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, privalo šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse ir 61 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).

Valstybės ir savivaldybių institucijos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančios statybą leidžiančius dokumentus arba vertinančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus tik pagrįstais atvejais ir tik architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, arba kai būtina užtikrinti viešąjį saugumą. Šioje dalyje nurodytu atveju valstybės ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti, kad per bendrą informacinį punktą būtų galima gauti visą informaciją, susijusią su sąlygomis ir procedūromis, taikytinomis suteikiant atitinkamus leidimus. Šioje dalyje nurodytas leidimas turi būti išduotas arba motyvuotai atsisakyta jį išduoti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą ir visos jam išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos. Šį terminą valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę motyvuotai pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Bet koks atsisakymas išduoti šioje dalyje nurodytą leidimą turi būti pagrįstas objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Už šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava.

Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės ar savivaldybių įmonėmis turi teisę naudotis šių institucijų valdoma, naudojama ir (arba) disponuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpus, kelio ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų stoteles ir kitą fizinę infrastruktūrą, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos pagal šio įstatymo 45 straipsnio 8 dalį. Užmokesčiai už naudojimąsi šioje dalyje nurodyta fizine infrastruktūra turi būti pagrįsti sąnaudomis.

Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškuose naudojami radijo ryšio įrenginiai turi atitikti šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytame Radijo ryšio įrenginių techniniame reglamente nustatytus esminius reikalavimus.

Teisės aktų projektams, pagal kuriuos nustatomi kitokie mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimo reikalavimai dėl elektromagnetinių laukų, negu numatyti 1999 m. liepos 12 d. Europos Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo, taikomos procedūros, nustatytos Vyriausybės tvirtinamose Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėse.

Prisijungti prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, sutikimo draudžiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis užtikrintų savo viešaisiais elektroninių ryšių tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamam teikimui užtikrinti.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą, turi teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.

Įvykus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimui, atitinkančiam Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus masto vertinimo kriterijus, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas apie šį įvykį informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nustatant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimo mastą, atsižvelgiama į paslaugų gavėjų, kuriuos paveikė šis įvykis, skaičių, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimo trukmę, teritoriją, poveikio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui mastą, poveikio ekonominei ir visuomeninei veiklai mastą. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konkrečius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimo masto vertinimo kriterijus.

Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsenos metu analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ryšių reguliavimo tarnybos stacionariųjų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiančios radijo ryšio stotys, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis įstatymas.

Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (arba) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Vykdant radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.

Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane antžeminiam analoginiam radijui ir (arba) televizijai numatyti radijo dažniai (kanalai) yra skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (arba) retransliuoti radijo ir (arba) televizijos programas.

Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jeigu radijo dažnis (kanalas) pakeičiamas kitu radijo dažniu (kanalu) ar pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (tai yra pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijos sąlygas.

Radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (arba) retransliuotojams skiria netaikydama šio įstatymo 61–67 straipsnių nuostatų, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.

Transliuotojas ir (arba) retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.

Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.

Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio įstatymo 70 straipsnio 8 dalies nuostatų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:

Ryšių reguliavimo tarnyba, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali panaikinti licencijos galiojimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), vadovaudamasi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) bei technologiją ir atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius standartus bei siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir (arba) minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos, siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami savo pačių transliuojamas ir (arba) retransliuojamas radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti (taip pat ir didesniam radijo ir (arba) televizijos programų skaičiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas teikti), bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas teises.

Nustatydama ir pratęsdama radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į:

Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva arba ne anksčiau kaip likus 5 metams iki teisės naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos asmens, kuriam yra suteikta teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), prašymu įvertina galimybę pratęsti terminą naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), išskyrus atvejus, kai juos skiriant buvo aiškiai numatyta, kad terminas negali būti pratęstas, ir (arba) poreikį skirti šiuos radijo dažnius (kanalus) iš naujo. Vertinimas dėl pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimo atliekamas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą ir priimant sprendimą turi būti:

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą, turi teisę peržiūrėti ir (arba) pakeisti pagal šio įstatymo 59 straipsnio 11 ir (ar) 12 dalis taikytinus užmokesčius, kad būtų užtikrintas veiksmingas radijo dažnių (kanalų) valdymas ir efektyvus jų naudojimas, taip pat kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:

Nustatant ir (arba) pratęsiant teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminą, gali būti nukrypstama nuo šio straipsnio 5 dalies reikalavimų šiais atvejais:

Visos pagal šį straipsnį taikomos procedūros turi būti atviros, skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir pagrįstos.

Kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos mastą ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba motyvuotai atsisako skirti radijo dažnius (kanalus).

Asmuo gali pradėti naudoti elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava.

Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (arba) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.

Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.

Kai nėra suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos, šie radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami naudoti kitai paskirčiai, jeigu:

Sprendimas skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai privalo būti ne rečiau kaip kartą per metus, o gavus paraišką skirti radijo dažnius (kanalus) naudoti suderintai paskirčiai – nedelsiant peržiūrėtas. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalines reguliavimo institucijas apie sprendimą skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai ir jo priežastis, taip pat apie bet kokios šio sprendimo peržiūros rezultatus.

Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 kalendorines dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo (visos informacijos ir dokumentų) gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus atvejus. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 21 kalendorinės dienos terminas pratęsiamas dar 21 kalendorine diena. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 42 kalendorinių dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 8 mėnesiams. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.

Už suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti viešojo konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jeigu viešojo konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį ilgiau negu 3 mėnesius, Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą, kuriuo įpareigoja viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustato sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius per nustatytą terminą sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.

Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:

Radijo dažnių (kanalų) skyrimo viešojo konkurso ar aukciono dalyviui (toliau – dalyvis) keliami šie reikalavimai:

Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.

Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros pasirinkimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas siekiu skatinti konkurenciją, elektroninių ryšių tinklų aprėptį, inovacijas ir verslo plėtrą ir (arba) poreikiu užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą ir elektroninių ryšių paslaugų kokybę, taip pat, jeigu reikia, apimti susijusį konkurencinės, techninės ir (arba) ekonominės rinkos padėties vertinimą. Tuo atveju, jeigu taikomos šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos priemonės, jų pasirinkimas taip pat turi būti motyvuotas ir pagrįstas.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešojo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą, taip pat jo pasirinkimo priežastis ir suteikti ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas pateikti paraiškas dalyvauti viešajame konkurse arba aukcione.

Viešasis elektroninių ryšių išteklių skyrimo konkursas organizuojamas šiame įstatyme, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamuose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse bei viešojo konkurso sąlygų apraše nustatyta tvarka.

Viešojo konkurso sąlygų apraše turi būti nustatyti dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, užmokesčio už teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, kurį viešojo konkurso laimėtojas privalės sumokėti į valstybės biudžetą, dydis ir šio užmokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos, jeigu toks užmokestis nustatomas. Viešojo konkurso sąlygų apraše turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas viešojo konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, paslaugų, kurios bus teikiamos, kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.

Aukcionas organizuojamas šiame įstatyme, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamuose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse bei aukciono sąlygų apraše nustatyta tvarka.

Aukciono sąlygų apraše turi būti nustatyti dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis, įmokos, kuri lygi didžiausiai pasiūlytai kainai už aukciono būdu suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Radijo spektro politikos grupe, kai, atsižvelgiant į suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, yra rengiamos ir (arba) vykdomos bendros su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūros.

Rengiant ir (arba) vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras procedūras, atsižvelgiama į tai, kad:

Tuo atveju, jeigu yra netenkinamas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktas ūkio subjekto prašymas rengti ir (arba) vykdyti bendras su kita Europos Sąjungos valstybe nare radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūras, Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šį ūkio subjektą apie atsisakymo motyvus.

Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:

Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius, turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jeigu dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta viešojo konkurso ar aukciono procedūra.

Elektroninių ryšių išteklių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir administraciniuose sprendimuose nustatytos elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Juose nekartojamos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nustatytos sąlygos.

Radijo dažnių (kanalų) skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) ir administraciniuose sprendimuose nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:

Ryšio numerių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir leidimuose naudoti ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:

Asmenys privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius efektyviai. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo efektyvumo kriterijai nustatomi Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomose elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygose.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir (arba) skatinti elektroninių ryšių tinklų aprėptį, nustatydama radijo dažnių (kanalų), kurie gali būti naudojami gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą, naudojimo sąlygas, gali numatyti galimybę:

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudotojai nesilaiko jiems nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, ir siekdama užtikrinti paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumą, turi teisę įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) turi būti motyvuotas, pagrįstas šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateisinamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.

Kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikiama 10 ar daugiau metų ir nenumatyta galimybė perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymą ir nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir (arba) skyrimo tvarka ir sąlygos yra pasikeitusios, atitinkamai pakeičia radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, leidžia perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, arba panaikina leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 71 straipsnio nuostatomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, likus 6 mėnesiams įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, likus 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių ištekliai naudojami neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 71 straipsnio nuostatomis. Ryšių reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos dalis, proporcinga sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą sumokėtą valstybės rinkliavą.

Ūkio subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.

Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, o kai jos susijusios su teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimu, atsižvelgiant ir į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomus pakeitimus, išskyrus atvejus, kai jie nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja elektroninių ryšių išteklių naudotojai, turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą kitomis, negu nustatyta leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius, sąlygomis, tinkamai atsižvelgia į būtinybę skatinti konkurencijos plėtrą, taip pat visoms suinteresuotoms šalims suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis.

Draudžiama be faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio įstatymo 77, 78 ir 96 straipsnius. Be faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (arba) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (arba) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jeigu tai būtina paslaugoms teikti. Be to, šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai turi būti informuojami apie tokį įrašymą ir jo tikslą. Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai užginčytas.

Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.

Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis jau saugoma informacija abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, jeigu atitinkamas abonentas ar faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuriam, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, buvo suteikta aiški ir išsami informacija, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, davė tam sutikimą. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas.

Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jeigu pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus kartu su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pačių priemonių viešųjų elektroninių ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi atitikti Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus reikalavimus, užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užtikrinti:

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rengia metodines rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrintino saugumo lygio ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.

Neteko galios nuo 2024-10-18

Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nedelsdamas privalo pranešti apie šį pažeidimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo apie tai pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įrodo, kad įgyvendino tinkamas technines priemones, kurios buvo taikomos saugumo pažeidimo paveiktiems asmens duomenims, ir jos užtikrina, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens duomenimis.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įvertinusi asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamą poveikį, gali įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas dar nėra to padaręs.

Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytame pranešime viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas apibūdina asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir pateikia kontaktinius duomenis, kuriais galima gauti daugiau informacijos, ir nurodo rekomenduojamas priemones, skirtas asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamam poveikiui sumažinti. Pranešime Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai papildomai turi būti nurodyti asmens duomenų saugumo pažeidimo padariniai ir priemonės, kurias pasiūlė ar kurių ėmėsi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas asmens duomenų saugumo pažeidimui išaiškinti.

Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 611/2013.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį ir priemones, kurių buvo imtasi, ir kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti, kaip buvo laikomasi šio straipsnio 4–7 dalių nuostatų.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tikrina:

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jeigu skambinantis faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.

Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1–4 dalyse.

Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, kai yra skambinama institucijoms, priimančioms pagalbos skambučius, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotųjų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonentams ir paslaugų gavėjams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms duomenų kategorijoms.