Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.

Gavęs abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo išankstinį sutikimą, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas srauto duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui turi būti užtikrintos lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti ar atšaukti.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai kiekvieno pagalbos skambučio atveju neatlygintinai nustato skambinančio asmens buvimo vietą ir teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo Bendrajam pagalbos centrui, išskyrus atvejus, kai dėl teikiamos viešosios su numeriu siejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos technologinių ypatumų to neįmanoma techniškai padaryti. Vietos nustatymo duomenys turi būti pagrįsti informacija, gauta iš viešojo elektroninių ryšių tinklo duomenų, ir kiekvieno pagalbos skambučio atveju neatlygintinai Bendrajam pagalbos centrui pateikiami iš karto, kai tik Bendrasis pagalbos centras atsako į tą pagalbos skambutį. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Bendrojo pagalbos centro poreikius ir prireikus pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, nustato informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus.

Bendrasis pagalbos centras turi teisę pagalbos skambučių atveju be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo tiesiogiai gauti, kai tai techniškai įmanoma, vietos nustatymo duomenis iš skambinančio asmens galinio įrenginio.

Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų nagrinėti.

Vyriausybė, vadovaudamasi duomenų tvarkymo principais, nustatytais Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje ir (arba) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar valstybės gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga institucija to pareikalauja.

Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (arba) sveikatai ir (arba) asmuo gali platinti pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį tvirtinamame sąraše nurodytas ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas ir asmens buvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą asmeniui ar apsaugoti kitus asmenis nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens ar kitų asmenų gyvybei ir (arba) sveikatai, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku policijos įstaigai. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgaliotas policijos įstaigos pareigūnas raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, kai pagalba asmeniui suteikiama arba grėsmė asmens ar kitų asmenų sveikatai ir (arba) gyvybei išnyksta. Policijos įstaiga, nustačiusi, kad vietos nustatymo duomenys nesusiję su jų panaudojimui keliamais tikslais, šiuos duomenis nedelsdama sunaikina. Policijos įstaiga, gavusi vietos nustatymo duomenis, nedelsdama informuoja asmenį, kurio vietos nustatymo duomenys buvo gauti, apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminalinės žvalgybos, žvalgybos ar ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų joms pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo ryšio numerį iš viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, teikiančių su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgalioti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą.

Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (arba) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojams. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu susijusių patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.

Abonentas – asmuo, sudaręs viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su šių paslaugų teikėju.

Abonento identifikavimo modulis – galiniame įrenginyje naudojamas lustas arba jo atitikmuo, kuriame saugomi abonento duomenys, reikalingi mobiliojo ryšio paslaugoms teikti.

Aparatūra ir (arba) įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai, taip pat įranga, turinti elektrinių ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.

Apsaugotoji paslauga – naudojant sąlyginę prieigą paprastai už atlygį teikiama paslauga: visuomenei priimti skirtų televizijos programų transliavimas (retransliavimas), radijo programų transliavimas (retransliavimas) kabeliais arba erdve, įskaitant palydovinį ryšį, ir informacinės visuomenės paslauga. Sąlyginės prieigos, kaip savarankiškos paslaugos, teikimas išvardytoms paslaugoms teikti taip pat yra laikomas apsaugotąja paslauga.

Asmenų tarpusavio ryšio paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, leidžianti tiesiogiai ir interaktyviai keistis informacija elektroninių ryšių tinklais tarp riboto skaičiaus asmenų, kai ryšį pradedantys ar jį palaikantys asmenys nustato informacijos gavėją (gavėjus). Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos neapima paslaugų, kurias teikiant galimas asmenų tarpusavio ir interaktyvus ryšys vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga.

Asmuo – fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.

Atsietoji prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos.

Dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti viešojo elektroninių ryšių tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.

Elektromagnetiniai trikdžiai – elektromagnetinis reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir (arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje radijo bangų sklidimo aplinkoje.

Elektromagnetinis suderinamumas – aparatūros ir (arba) įrenginių geba veikti elektromagnetinėje aplinkoje, neskleidžiant neleidžiamų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam nors šioje aplinkoje pakenkti.

Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

Elektroninio pašto pranešimas – viešuoju elektroninių ryšių tinklu siunčiamas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas pasiima.

Elektroninių ryšių infrastruktūra – elektroninių ryšių veiklai vykdyti skirta fizinė infrastruktūra, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės.

Elektroninių ryšių infrastruktūros gyvavimo ciklas – visuma procesų, sudarančių elektroninių ryšių infrastruktūros raidos ciklą (planavimas, projektavimas, įrengimas, naudojimas ir išmontavimas) per šios infrastruktūros gyvavimo laiką.

Elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti tinkama fizinė infrastruktūra (toliau – tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra) – dujų, elektros energijos, įskaitant viešąjį apšvietimą, šildymo, vandens, įskaitant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir drenažo sistemas, gamybos, paskirstymo, perdavimo, tiekimo ar tvarkymo infrastruktūra, geležinkelių, kelių, uostų, oro uostų infrastruktūra ir kita fizinė infrastruktūra (vamzdynai, kabelių kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, įskaitant bokštus, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos ir kita), kuri tinka elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėju.

Elektroninių ryšių ištekliai – radijo dažniai, radijo dažnių kanalai (toliau kartu – radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai, įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti identifikatoriai, reikalingi elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

Elektroninių ryšių išteklių skyrimas – teisės Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimas išduodant leidimą.

Elektroninių ryšių paslauga – elektroninių ryšių tinklais paprastai už atlygį teikiama paslauga: interneto prieigos paslauga, kaip ji apibrėžiama 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, asmenų tarpusavio ryšio paslauga ir paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas, kaip antai perdavimo (siuntimo) paslauga, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugai teikti ar transliavimui (retransliavimui). Elektroninių ryšių paslauga neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugą perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugos.

Elektroninių ryšių tinklas – signalų perdavimo sistemos, nesvarbu, ar jos yra grindžiamos nuolatine infrastruktūra ir (arba) centralizuotai valdomos, ar ne, ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius elektroninių ryšių tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir mobiliojo ryšio tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

Elektroninių ryšių tinklo identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir viešojo elektroninių ryšių tinklo galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, skirtos informacijai į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius įrenginius perduoti arba informacijos siuntėjui ir (arba) gavėjui identifikuoti.

Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo sukūrimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

Elektroninių ryšių veikla – elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimas.

Europos Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta rinka, apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje valstybėje narėje.

Faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.

Galinis įrenginys – informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų.

Galutinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – galutinis paslaugų gavėjas) – viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.

Informacijos srauto duomenys (toliau – srauto duomenys) – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) naudojami tokio perdavimo apskaitai.

Informacinės visuomenės paslauga – elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu paprastai už atlygį teikiama paslauga.

Infrastruktūros naudotojas – viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuris yra sudaręs su infrastruktūros valdytoju sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo ir (arba) naudojimo ar kuris pareiškia norą tokią sutartį sudaryti.

Infrastruktūros valdytojas – asmuo, valdantis elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą arba ketinantis vykdyti šios infrastruktūros įrengimo darbus.

Interaktyviosios skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galintys priimti interaktyviosios skaitmeninės televizijos paslaugas.

Ypatingos aplinkybės – ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos aplinkybės.

Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne balso juostos dažnių spektrą.

Išimtinė teisė – vieninteliam ūkio subjektui valstybės suteikiama teisė teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių ir (arba) kita veikla tam tikroje teritorijoje.

Įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslauga – multimedijos pokalbių paslauga, kuri užtikrina dvikryptį vienalaikį dviejose ar daugiau vietų esančių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų gyvo vaizdo, teksto ir balso perdavimą realiuoju laiku.

Kabelinės televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar paskirstymas.

Kalbinio ryšio paslauga – viešoji elektroninių ryšių paslauga, skirta nacionaliniams arba nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams ryšio numeriu (numeriais), nurodytu (nurodytais) nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane, tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti.

Labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas (toliau – labai pralaidus tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro bent iki skirstomojo punkto nutiesti optiniai kabeliai, arba elektroninių ryšių tinklas, kurio parametrai įprastinėmis piko sąlygomis yra panašūs į elektroninių ryšių tinklo, kurį sudaro bent iki skirstomojo punkto nutiesti optiniai kabeliai, parametrus, nusakančius gaunamojo ir siunčiamojo ryšio spartą, atsparumą, klaidas, delsą ir jos trukmės kitimą. Elektroninių ryšių tinklų parametrai gali būti laikomi panašiais, nesvarbu, ar galutinio paslaugų gavėjo gaunamų elektroninių ryšių paslaugų parametrai skiriasi dėl skirtingų elektroninių ryšių tinklų sujungimo su viešojo elektroninių ryšių tinklo galiniu tašku būdų.

Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo prie elektroninių ryšių tinklo taškas (toliau – mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškas) – nedidelio dydžio, galios, veikimo atstumo reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) 2020/1070, atitinkanti ir pagal juos radijo dažniais (kanalais), kurie gali būti naudojami be atskiro leidimo ir (arba) kuriems naudoti yra reikalingas leidimas, veikianti įranga, kuri gali būti viešojo elektroninių ryšių tinklo dalis, turėti vieną ar daugiau mažai pastebimų antenų ir kuri sudaro galimybę viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams belaidžiu ryšiu prisijungti prie mobiliojo ar fiksuotojo ryšio tinklo.

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos ir kitiems poreikiams.

Naudotojo atpažinimo kodas – viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui suteikiamas unikalus kodas.

Nesėkmingas skambutis – ryšys, kai skambutis įvyko, bet į jį nebuvo atsakyta, arba buvo tinklo sutrikimas.

Nustatymas radijo bangomis – vietos, greičio ir (arba) kitų objekto parametrų nustatymas arba informacijos apie šiuos parametrus gavimas naudojant radijo bangų sklidimo savybes.

Operatorius – ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį elektroninių ryšių tinklą ar susijusias priemones.

Pasidalijamasis naudojimasis radijo dažniais (kanalais) – dviejų arba daugiau asmenų naudojimasis tais pačiais radijo dažniais (kanalais), laikantis jų skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygose ir (arba) šių asmenų tarpusavio susitarimuose, kai jie yra leidžiami, nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų ir tvarkos, taip pat konkurencijos teisės reikalavimų.

Plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu.

Pranešimas – informacija, kuri perduodama arba kuria, naudodamiesi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui.

Pridėtinės vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo apsauga, – paslauga, kurią teikiant atliekamas srauto ar vietos nustatymo duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.

Prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus, kai šios paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:

Prieigos taškas – viešojo elektroninių ryšių tinklo vieta, kurioje gali būti suteikta prieiga.

Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, kurių dažnis žemesnis kaip 3 000 GHz.

Radijo mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.

Radijo ryšio įrenginys – elektros ar elektroninis gaminys, kurio paskirtis – kartu su pagalbiniu įtaisu, pavyzdžiui, antena, arba be jo radijo ryšio, taip pat nustatymo radijo bangomis tikslu skleisti ir (arba) priimti radijo bangas.

Radijo ryšio kanalas – radijo dažnių juosta, skirta tam tikrai informacijai perduoti ir priimti.

Radijo ryšio perėmimo įrenginys – radijo ryšio įrenginys, skirtas arba pritaikytas prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo ir (ar) šio tinklo galinio įrenginio, sudarantis galimybę be faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo klausytis mobiliojo ryšio tinklu perduodamos informacijos turinio, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti ar kontroliuoti jį ir (ar) srauto duomenis ir (ar) su jais susipažinti ir (ar) sudarantis galimybę perimti galinio įrenginio valdymą be jo naudotojo sutikimo.

Radijo ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos administracinis reglamentas, kuriuo papildomi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatai bei Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencija ir kuriuo reglamentuojama telekomunikacijų naudojimo tvarka bei radijo ryšio valdymas.

Radijo ryšio slopinimo įrenginys – įrenginys, skirtas arba pritaikytas radijo trukdžiams sukelti.

Radijo ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų, kaip jos suprantamos pagal Radijo ryšio reglamentą, veiklai vykdyti.

Radijo ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo bangomis.

Radijo stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

Radijo trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų diapazone.

Radijo trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.

Registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas – abonentu nesantis asmuo, identifikuojamas pagal naudotojo atpažinimo kodą ir registruojantis pateiktą informaciją.

Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, seka, pagal kurią nustatoma, kad viešosios elektroninių ryšių paslaugos naudojamos galimai nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti, ir todėl šie veiksmai turi būti ribojami.

Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kita), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.

Sąlyginė prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis visuomenei priimti skirtų televizijos ar radijo programų transliavimo (retransliavimo) kabeliais arba erdve, įskaitant palydovinį ryšį, ir (arba) informacinės visuomenės paslaugomis tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

Sąsaja – techninių priemonių, jų parametrų ir (arba) programinės įrangos visuma, užtikrinanti ryšį tarp aparatūros, įrenginių ir (arba) elektroninių ryšių tinklų.

Siuntėjas – ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, kuriomis suteikiama teisė kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti).

Skambutis – viešosios asmenų tarpusavio ryšio paslaugos priemonėmis sukuriamas sujungimas, teikiantis abipusio kalbinio ryšio galimybę.

Skirstomasis punktas – vieta (patalpa, niša, skirstomoji spinta, skirstomoji dėžutė, stulpelis ir kita), kurioje įrengiami elektroninių ryšių įrenginiai (perjungimo (komutavimo) įrenginiai, skirstytuvai, perdavimo priemonės ir kiti), skirti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių inžinerinėms sistemoms fiziškai sujungti ir (arba) paskirstyti.

Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.

Specialiosios teisės – ribotam skaičiui ūkio subjektų valstybės suteikiamos teisės, kai tam tikroje teritorijoje:

Standartinis pasiūlymas – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.

Suderinti radijo dažniai (kanalai) – radijo dažniai (kanalai), kurių prieinamumo ir efektyvaus naudojimo suderintosios sąlygos yra nustatytos techninėmis įgyvendinimo priemonėmis, priimtomis laikantis Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio reikalavimų.

Su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos (toliau – susijusios paslaugos) – paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis elektroninių ryšių tinklu ir (arba) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios apima ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu lygiavertes sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.

Su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės (toliau – susijusios priemonės) – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra, kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.

Su numeriu nesiejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant nesujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba nesudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).

Su numeriu siejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant sujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba kuria sudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).

Taikomųjų programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms teikti skirtoje interaktyviosios skaitmeninės televizijos įrangoje.

Universaliosios elektroninių ryšių paslaugos (toliau – universaliosios paslaugos) – minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios už prieinamą kainą turi būti teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams.

Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo ar fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, kuriuos sieja kontrolės, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, santykiai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką elektroninių ryšių veiklai Lietuvos Respublikoje.

Valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, įrengtas valstybės ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kurios savininkė yra valstybė, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų lėšomis.

Veiksminga konkurencija – situacija atitinkamoje elektroninių ryšių rinkoje (toliau – atitinkama rinka), kai nėra didelę įtaką toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.

Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris vykdo dvi ar daugiau vertikaliai susijusių veiklų, kurių kiekviena suteikia pridėtinę vertę kuriant, tobulinant ir (arba) vykdant kitą veiklą.

Viešasis elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti ir kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą tinklo galinį tašką.

Viešasis fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.

Viešasis mobiliojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.

Viešojo elektroninių ryšių tinklo galinis taškas (toliau – tinklo galinis taškas) – fizinės infrastruktūros vieta, kurioje suteikiama galimybė prijungti galutinio paslaugų gavėjo įrangą prie viešojo elektroninių ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose parenkamas maršrutas arba atliekamas komutavimas, tinklo galinis taškas identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su galutinio paslaugų gavėjo ryšio numeriu arba pavadinimu.

Neteko galios nuo 2024-10-18

Neteko galios nuo 2024-10-18

Viešosios elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių paslaugos.

Viešosios fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugos – kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.

Viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos – kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju mobiliojo ryšio tinklu.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – paslaugų gavėjas) – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojas (toliau – vartotojas) – fizinis asmuo, kuris naudojasi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis ar pareiškia norą jomis naudotis su savo amatu, verslu ar profesija nesusijusiems tikslams.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų sujungimas (toliau – tinklų sujungimas) – fizinis ar loginis viešųjų elektroninių ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kitų ūkio subjektų, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjektų, tarp jų visų prieigą prie atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

Vietinė linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar lygiaverte priemone.

Vietinės linijos gavėjas – teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas turintis ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsietoji prieiga prie vietinės linijos.

Vietinis radijo ryšio tinklas – suderintais radijo dažniais (kanalais) neišskirtiniu pagrindu ir pagal šių radijo dažnių (kanalų) naudojimui nustatytas sąlygas nedideliu atstumu veikianti mažos galios belaidžio prisijungimo prie elektroninių ryšių tinklo sistema, kelianti tik nedidelę radijo trukdžių riziką kitoms tokioms pat netoliese kitų paslaugų gavėjų naudojamoms sistemoms.

Vietos nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, įskaitant duomenis, gautus iš elektroninių ryšių tinklo infrastruktūros, taip pat duomenys, gauti iš paslaugų gavėjo galinio įrenginio, nurodantys faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo mobiliojo ryšio galinio įrenginio geografinę buvimo vietą arba fiksuotojo ryšio tinklo galinio taško fizinio adreso duomenis.

Vietovės žyma – vietovės, kurioje skambutis pradedamas ar baigiamas viešajame mobiliojo ryšio tinkle, atpažinimo kodas.

Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti visus šios linijos dažnius.

Žalingieji radijo trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:

Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios institucijos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai, laiku ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.

Elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų veiksmus, reguliuojant elektroninių ryšių veiklą, koordinuoja Susisiekimo ministerija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliota institucija prižiūri, kad pirmą kartą į Lietuvos Respublikos rinką teikiamose parduoti ar nuomoti naujose M kategorijos transporto priemonėse įdiegtas radijo imtuvas galėtų priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją prisideda prie saviraiškos ir informacijos laisvės, kultūrų ir kalbų įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo skatinimo, taip pat elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei suinteresuotų subjektų, skatinančių teisėto turinio teikimą naudojant elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, bendradarbiavimo skatinimo.

Informacija apie elektroninių ryšių politikos formavimo ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijų veiklą skelbiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyto masto informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą, taip pat:

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčius ūkio subjektus, kuriems nustatytas nediskriminavimo įpareigojimas pagal šio įstatymo 19 straipsnį, skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis ūkio subjektas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, mastą, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas ir tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.

Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje, įskaitant visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtos gairės dėl minimalių standartinio pasiūlymo kriterijų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie elektroninių ryšių infrastruktūros, taip pat pastatų arba įėjimų į pastatus, pastatų vidaus kabelių, laidų, antenų, bokštų ir kitų atraminių konstrukcijų, stulpų, stiebų, vamzdynų, kanalų, apžiūros kamerų, šulinių, skirstomųjų spintų bei kitos fizinės infrastruktūros ir leisti ją naudoti, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą, nustato, kad atsisakymas suteikti prieigą arba prieigos suteikimas sąlygomis, kurios nesuteikia realios galimybės pasinaudoti prieiga, trukdytų formuotis veiksmingai konkurencijai atitinkamoje rinkoje ir neatitiktų galutinių paslaugų gavėjų interesų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, suteikti prieigą prie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos infrastruktūros, neatsižvelgdama į tai, ar infrastruktūra, prieigą prie kurios įpareigojama suteikti, patenka į atitinkamą rinką, kurioje ūkio subjektas turi didelę įtaką, jeigu toks įpareigojimas suteikti prieigą yra proporcingas ir pateisinamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.

Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama pagal šio įstatymo 16 straipsnį sprendimą nustatyti šiame straipsnyje nurodytą įpareigojimą, turi įvertinti, ar šio įpareigojimo nustatymas būtų proporcinga ir pakankama priemonė konkurencijai skatinti ir galutinių paslaugų gavėjų interesams užtikrinti, ar tam turi būti nustatomas šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytas įpareigojimas.

Išimtinėmis aplinkybėmis (tai yra, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsnius, nepakanka veiksmingai konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu) Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto vykdomos veiklos, perkeliant ją į atskirą juridinį asmenį.

Ūkio subjektas, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams, įskaitant vertikaliai integruoto ūkio subjekto, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.

Apie ketinimą nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pranešti Europos Komisijai, nurodydama:

Sprendime, kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo:

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus priimamas tik atlikus didmeninių atitinkamų prieigų teikimo rinkų tyrimą bei vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teisę bet kurioje atitinkamoje rinkoje nustatyti šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį, proporcingus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais, šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su prieiga prie tinklo susijusį turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje rinkoje veikiantiems viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo rinkų tyrimą ir vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško atsiskyrimo poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę, nustatyti šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį, proporcingus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais, šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu būdu užtikrindami šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų vientisumą, turi teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.

Įvykus vientisumo pažeidimui, kuris turėjo didelę įtaką viešojo ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas apie šį vientisumo pažeidimą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.

Ryšių reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 4 dalį pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai.

Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai. Siekiant Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, vykdant elektroninių ryšių išteklių planavimą, koordinavimą ir valdant elektroninių ryšių išteklius, turi būti laikomasi atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių, proporcingų kriterijų ir procedūrų.

Radijo dažniai (kanalai) valdomi vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamais radijo ryšio plėtros planais ir atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.

Siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir kuo didesnę naudą vartotojams, atsirandančią dėl konkurencijos, masto ekonomijos ir elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų sąveikumo, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal kompetenciją bendradarbiauja pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir:

Valdydama radijo dažnius (kanalus), įskaitant sprendimų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir (arba) naudojimo priėmimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skatina veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje ir užtikrina, kad nebūtų jos iškraipymų. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

Imdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba:

Visos technologijos gali būti naudojamos Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytose radijo dažnių juostose ir visos elektroninių ryšių paslaugos gali būti teikiamos naudojant radijo dažnius (kanalus) iš Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytų radijo dažnių juostų, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

Ryšių reguliavimo tarnyba reguliariai peržiūri pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytų apribojimų pagrįstumą ir apie jų pakeitimus, jeigu tokių yra, viešai paskelbia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamu Nacionaliniu ryšio numeracijos planu, kuris skelbiamas viešai. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio ryšio numeracijos plano diegimo tvarkos ir sąlygų aprašą.

Kitų elektroninių ryšių išteklių valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, elektroninių ryšių tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

Šis įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.

Šio įstatymo III ir V skyrių nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ir X skyrius yra taikomi ir vykdant tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, įgyvendinimo priežiūrą.

Kai su šio įstatymo reguliavimo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, šiame įstatyme Europos Sąjunga suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.

Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pateikti Europos Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

Šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, su elektroninių ryšių tinklais ir (arba) elektroninių ryšių paslaugomis susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 2 priede.

Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas bendraisiais veiksmingo išteklių valdymo ir efektyvaus naudojimo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais, taip pat specialiaisiais technologinio neutralumo ir funkcinio lygiavertiškumo principais.

Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos, kiek įmanoma, neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos analogiškai funkcionuojantiems elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms.

Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisėmis naudotis elektroninių ryšių paslaugomis ir elektroninių ryšių tinklais teikiamomis taikomosiomis programomis, taip pat naudojimusi šiomis paslaugomis ir taikomosiomis programomis, turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Europos Sąjungos teisės principus.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nacionalinės priemonės, galinčios apriboti naudojimąsi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintomis teisėmis ar laisvėmis, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai tokie apribojimai yra numatyti įstatymų ir jie nekeičia šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, tokie apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini, atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus, Europos Sąjungos teisės principus, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šioje dalyje nurodytos nacionalinės priemonės turi būti taikomos laikantis nekaltumo prezumpcijos ir užtikrinant asmens teisę į privatumą. Asmenims, kuriems taikomos šios nacionalinės priemonės, turi būti garantuojamas teisingas ir nešališkas procesas, užtikrinama teisė būti išklausytiems, o esant būtinumui, pagrįstais skubos atvejais taikomos sąlygos ir procedūrinės priemonės, kurios nustatomos laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus prižiūri produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, elektroninių ryšių paslaugomis, radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:

Lietuvos radijo ir televizijos komisija teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių (kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, koordinavimo ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija imasi visų būtinų priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinama galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), įvertinęs viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus, tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą.

Kitos institucijos funkcijas elektroninių ryšių srityje atlieka pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją.

Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, nuostatas yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo – valstybės biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Ryšių reguliavimo tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba gali būti reorganizuojama ar likviduojama įstatymu. Ryšių reguliavimo tarnybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Ryšių reguliavimo tarnybą valdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais sprendimus priima kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo organas – Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba), išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą sprendimus vienasmeniškai priima Tarybos pirmininkas. Taryba priima nutarimus.

Tarybą sudaro penki nariai. Tarybos pirmininką ir keturis narius skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu 5 metų kadencijai. Pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo skiriant Tarybos narius, du Tarybos nariai skiriami 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, išskyrus atvejį, kai Tarybos narys buvo paskirtas 3 metų kadencijai, – jis gali pretenduoti į tris kadencijas.

Kandidatai į Tarybos narius atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tarybos pirmininkas iš paskirtų Tarybos narių savo įsakymu skiria pirmininko pavaduotoją. Kai nėra Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininką pavaduoja Tarybos pirmininko pavaduotojas, o kai nėra Tarybos pirmininko ir Tarybos pirmininko pavaduotojo, jį pavaduoja vienas iš Tarybos narių pagal Tarybos pirmininko nustatytą eiliškumą (toliau – Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo).

Ministras Pirmininkas iki Tarybos nario kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų pateikia Respublikos Prezidentui Tarybos narių kandidatūras. Jeigu pasibaigus Tarybos narių kadencijai nėra paskirti kiti asmenys arba tie patys asmenys antrai kadencijai, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Tarybos narys.

Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir jeigu per 2 mėnesių terminą buvęs Tarybos narys nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Tarybos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 12 dalies 2, 3, 4, 5, 7, 8 ar 9 punktuose nustatytais pagrindais.

Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Tarybos narys negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose įstaigose ar įmonėse, išskyrus mokslinį, pedagoginį ir kūrybinį darbą. Tarybos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris likus mažiau kaip vieniems metams iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veiklą reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis vienus metus nuo kadencijos pabaigos negali eiti pareigų tų įmonių, kurių veiklą jo kadencijos metu reguliavo Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose.

Tarybos nariai yra valstybės pareigūnai. Tarybos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Tarybos pirmininko darbo užmokestis yra lygus 5 (penkiems) šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Tarybos pirmininko pavaduotojo darbo užmokestis yra lygus 95 procentams Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Tarybos narių darbo užmokestis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Jeigu nėra Lietuvos statistikos departamento apskaičiuoto ir paskelbto praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkio, Tarybos pirmininko atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal užpraeitų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir paskelbia praėjusių kalendorinių metų duomenis.

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko motyvuotu teikimu Tarybos narius atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

Respublikos Prezidento sprendimas atleisti Tarybos narį turi būti motyvuotas ir nurodytas atleidimo pagrindas. Atleisto iš pareigų Tarybos nario prašymu atleidimo motyvai turi būti paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Tarybos nario atleidimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar kitos organizacijos nepriklausomus sprendimus. Tarybos nariai, Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo; šis reikalavimas neturi įtakos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis.

Tarybos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, įskaitant jos pirmininką (kai nėra Tarybos pirmininko, – Tarybos pirmininko pavaduotoją, o kai nėra jų abiejų, – Tarybos pirmininką pavaduojantį asmenį). Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko (kai nėra Tarybos pirmininko, – Tarybos pirmininko pavaduotojo, o kai nėra jų abiejų, – Tarybos pirmininką pavaduojančio asmens) balsas.

Tarybos nutarimai ar jų nepriėmimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Tarybos nutarimo padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.

Elektroninių ryšių rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisykles.

Elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.

Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti elektroninių ryšių rinkos tyrimą:

Elektroninių ryšių rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskirus jos etapus, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitų etapų atlikti nėra tikslinga.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama elektroninių ryšių rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, metodologijas, bendrąsias pozicijas ir geriausią praktiką. Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo, atlikto pagal šio įstatymo 47 straipsnį, rezultatus, kai jie susiję su konkrečiu atliekamu elektroninių ryšių rinkos tyrimu.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama elektroninių ryšių rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu šios rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.