Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Jeigu elektroninių ryšių rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtas gaires dėl atitinkamų rinkų tyrimo ir didelės įtakos atitinkamose rinkose vertinimo. Jos bendrai sprendžia, ar nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, ar nenustatyti šių įpareigojimų, ir praneša Europos Komisijai apie atitinkamų sprendimų projektus pagal procedūras, analogiškas nustatytoms šiame straipsnyje.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta ir joje buvo nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus, Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Šioje dalyje nustatytas 5 metų terminas gali būti, esant išimtinėms aplinkybėms, pratęstas ne ilgiau kaip vieniems papildomiems metams apie tai iš anksto, ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki šio termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnybai pranešus Europos Komisijai ir jai nepareiškus prieštaravimų.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad nepabaigs atitinkamos rinkos tyrimo ir tuo neužtikrins šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atitinkamos rinkos tyrimo atlikimo periodiškumo, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti elektroninių ryšių rinkos tyrimą priėmimo dienos, neįskaitant konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą elektroninių ryšių rinkos tyrimo terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad elektroninių ryšių rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Elektroninių ryšių rinkos tyrimas baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūros etapų rezultatai.

Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka arba nustatyti, arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, pasibaigus viešo konsultavimosi terminui, kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsniu, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę bet kuriuo metu atsiimti savo sprendimo projektą. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, negu šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.

Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nenustatyti ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir jeigu Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba Europos Komisija nurodė, kad rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius nuo šio Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba Europos Komisija nurodė, kad rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą arba nepriima savo sprendimo projekto.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima sprendimą, kuriame nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, į jį neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnyje, trukmė.

Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Susisiekimo ministerijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir Europos Komisijai.

Ryšių reguliavimo tarnyba, kai, siekiant užtikrinti konkurenciją ir apsaugoti paslaugų gavėjų interesus, yra būtina imtis skubių veiksmų, turi teisę, nedelsdama ir nesilaikydama šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos procedūros, imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, pakeisti ar panaikinti šiems ūkio subjektams vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones ir jas pagrįsti. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.

Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio 18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.

Atlikdama rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama įgyvendinti tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir užtikrinti jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 14–18 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama pokyčių, įskaitant naujus bendro investavimo susitarimus, atitinkamose rinkose galimą poveikį konkurencijos elektroninių ryšių srityje sąlygoms, nustato, kad tie pokyčiai nėra tokie svarbūs, kad reikėtų šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti naują atitinkamos rinkos tyrimą, ji nedelsdama įvertina, ar būtina peržiūrėti ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatytus įpareigojimus ir juos pakeisti, panaikinti ar nustatyti naujus, siekiant užtikrinti, kad įpareigojimai atitiktų šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus. Įpareigojimai ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatomi, keičiami ir (arba) panaikinami šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo veiklai.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su nurodyta veikla ar veiklomis, susijusiomis su prieiga.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto apskaitos atskyrimas atitinka apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą ir nustačiusi, kad atsisakymas suteikti prieigą arba prieigos suteikimas sąlygomis, kurios nesuteikia realios galimybės pasinaudoti prieiga, trukdytų formuotis tvariai konkurencingai atitinkamai rinkai ir neatitiktų galutinių paslaugų gavėjų interesų, turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie konkrečių elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos naudoti, tarp jų:

Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, įvertina ūkio subjektų siūlomas prieigos paslaugas, ūkio subjektams pagal šį straipsnį ar šio įstatymo 23 straipsnį nustatytus įpareigojimus, susijusius su prieigos teikimu, ar planuojamas reguliuoti prieigos paslaugas ir atsižvelgia į tai, ar prieiga prie didmeninių paslaugų toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusioje didmeninėje elektroninių ryšių rinkoje yra pakankama nustatytoms konkurencijos problemoms spręsti ir ar atitinka galutinių paslaugų gavėjų interesus, taip pat atsižvelgia į šiame įstatyme nustatytus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus, šio įstatymo tikslus ir šiuos veiksnius:

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama konkretų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įpareigojimą, turi teisę nustatyti prieigos teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo ir (arba) technines sąlygas, būtinas tinkamam tinklo veikimui užtikrinti, taip pat susijusias su sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principų laikymusi. Įpareigojimai laikytis konkrečių techninių standartų arba specifikacijų turi atitikti šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytus standartus ir specifikacijas.

Ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.

Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, skatina ir, kai to reikia, šiame įstatyme nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama veiklos efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, labai pralaidžių tinklų kūrimą, efektyvias investicijas, naujovių diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, tarp jų:

Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti įpareigojimai gali būti nustatyti:

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pagrįstą prašymą ir kai tai ekonomiškai tikslinga bei būtina siekiant išvengti elektroninių ryšių tinklo elementų dubliavimo arba kai jų neįmanoma įrengti, turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams, taip pat laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai tie savininkai nėra elektroninių ryšių tinklų teikėjai, suteikti prieigą prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių pastatų viduje ar iki pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto, jeigu toks punktas yra pastato išorėje.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į įpareigojimus, atitinkamoje rinkoje nustatytus vadovaujantis šio įstatymo 16 ir 17 straipsniais, padaro išvadą, kad pagal šio straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų nepakanka, siekiant pašalinti dideles ir ilgalaikes ekonomines ar fizines kliūtis tokiai pat elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, dėl kurių susidarė esama arba besiformuojanti padėtis atitinkamoje rinkoje, dėl kurios ribojamos galutiniams paslaugų gavėjams palankios konkurencijos sąlygos, ji gali nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis būtų taikomi ir už pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto iki taško, kuris yra arčiausiai galutinių paslaugų gavėjų ir yra tinkamas užtikrinti prieigą prie pakankamo galutinių paslaugų gavėjų skaičiaus, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama šioje dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į atitinkamas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę dėl techninių arba ekonominių priežasčių nustatyti aktyvios arba virtualios prieigos įpareigojimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įpareigojimų nenustato elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą, taip pat įpareigojimus sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos. Šie įpareigojimai gali būti nustatomi, jeigu to reikia viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti konkrečioje teritorijoje, kurioje nėra teikiamos prieigos prie galutinių paslaugų gavėjų paslaugos sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šioje dalyje nurodytus įpareigojimus tik tuo atveju, kai tokių įpareigojimų galimybė buvo aiškiai numatyta skiriant radijo dažnius (kanalus) ir tokių įpareigojimų nustatymas yra pateisinamas tuo, kad teritorijoje, kurioje bus taikomi šie įpareigojimai, elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimas yra apsunkintas ekonominių ir fizinių kliūčių, todėl galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis viešaisiais elektroninių ryšių tinklais arba viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis yra ribotos arba jų nėra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad įpareigojimų bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą arba įpareigojimų sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos nepakanka elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimo problemai spręsti, gali nustatyti įpareigojimus dalytis aktyviąja elektroninių ryšių infrastruktūra.

Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama poreikį nustatyti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į:

Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (arba) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo įpareigoti suteikti prieigą priėmimo dienos įvertina įpareigojimo taikymo rezultatus ir vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis nusprendžia, ar juos panaikinti ir (arba) pakeisti.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo saugumą.

Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, jeigu viena iš ginčo šalių yra elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, sprendime dėl ginčo gali šiam teikėjui nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, taip pat parengia gaires, kad pagal šio straipsnio 9 dalį nustatyti įpareigojimai būtų naudingi tam tikroje geografinėje teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra mažos ir vidutinės įmonės, bei operatoriams.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai atitinkamos rinkos tyrimo metu nustatoma, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas ūkio subjektas galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Spręsdama, ar kainų kontrolės įpareigojimas yra būtinas, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į poreikį skatinti konkurenciją ir užtikrinti ilgalaikius galutinių paslaugų gavėjų interesus, susijusius su elektroninių ryšių tinklų plėtra, ypač labai pralaidžių tinklų kūrimu ir naudojimu. Siekiant skatinti ūkio subjektų investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą, nustatant įpareigojimus, atsižvelgiama į ūkio subjekto teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą riziką.

Ryšių reguliavimo tarnyba nenustato įpareigojimų ar priima sprendimą panaikinti šiame straipsnyje numatytus įpareigojimus, jeigu nustato, kad egzistuoja mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų kainų konkurencinis spaudimas ir bet kuris pagal šio įstatymo 18–22 straipsnius nustatytas įpareigojimas, įskaitant kartu su nediskriminavimo įpareigojimu nustatytą reikalavimą atlikti ekonominio atkartojamumo testą, užtikrina veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad tikslinga nustatyti kainų kontrolės įpareigojimą, taikomą teikiant prieigos prie esamų elektroninių ryšių tinklo elementų paslaugas, ji turi įvertinti nuspėjamų ir stabilių didmeninių kainų teikiamą naudą užtikrinant ūkio subjektų patekimą į atitinkamą rinką ir paskatas ūkio subjektams kurti naujus ir plėtoti esamus elektroninių ryšių tinklus.

Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti elektroninių ryšių tinklų plėtrą, efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose elektroninių ryšių rinkose.

Įrodinėjimo našta, kad ūkio subjekto, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka ūkio subjektui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Jeigu ūkio subjektas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Kol ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas: lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį ir kitais būdais.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Ūkio subjektui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja ūkio subjektą įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nusprendžia nenustatyti balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausių kainų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pagal šio įstatymo 16 straipsnį atlikti atitinkamų rinkų tyrimus, kad įvertintų, ar būtina nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką šiose atitinkamose rinkose. Tuo atveju, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia atitinkamoje rinkoje nustatyti sąnaudomis pagrįstas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba šias kainas apskaičiuoja laikydamasi Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamo balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nustato balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausias kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai taiko šias kainas, ir turi teisę reikalauti, kad šie teikėjai pakeistų jų taikomas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, jeigu jos neatitinka Europos Komisijos nustatytų kainų. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ataskaitas, kaip vykdomi šioje dalyje nurodyti įpareigojimai.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su prieiga prie tinklo susijusį turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje elektroninių ryšių rinkoje veikiantiems viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ūkio subjektas, siekdamas užtikrinti veiksmingos ir nediskriminacinės prieigos teikimą, turi teisę siūlyti su prieigos teikimo sąlygomis susijusius įsipareigojimus, kurie gali būti taikomi jo tinklui, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atskyrimą. Tokių įsipareigojimų pasiūlymas turi būti išsamus, jame turi būti nurodyti įsipareigojimų taikymo laikotarpis ir trukmė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų imtis priemonių pagal šio straipsnio 3 dalį. Ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus, nustatytus šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo rinkų tyrimą, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško atsiskyrimo bei jo pasiūlytų įsipareigojimų poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi šioje dalyje nurodytų rinkų tyrimą, turi teisę, jeigu reikia, taikydama šio įstatymo 17 straipsnio 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytas procedūras, nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus padaryti visiškai arba iš dalies privalomus 5 metams arba laikotarpiui, kurį pasiūlė ūkio subjektas.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę ir pripažintam turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, proporcingus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais įpareigojimus, nenurodytus šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kurie pagal šio straipsnio 3 dalį yra jam privalomi, laikymąsi ir, pasibaigus įsipareigojimų vykdymo laikotarpiui, sprendžia dėl šio laikotarpio pratęsimo poreikio.

Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, privalo iš anksto pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis apie viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių, įskaitant elektroninių ryšių infrastruktūros, kurią sudaro variniai laidai, eksploatavimo nutraukimą arba jų pakeitimą nauja elektroninių ryšių infrastruktūra, jeigu dėl šių viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių naudojimo yra nustatyti įpareigojimai, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4, 10, 13 dalyse ir 18–28 straipsniuose.

Ryšių reguliavimo tarnyba imasi priemonių užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių eksploatavimo nutraukimo arba jų pakeitimo nauja elektroninių ryšių infrastruktūra procesas būtų skaidrus, vyktų iš anksto apie tai informavus suinteresuotus ūkio subjektus ir suteikiant jiems pereinamąjį laikotarpį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ūkio subjektą užtikrinti galimybę suinteresuotiems ūkio subjektams gauti alternatyvias panašios kokybės prieigos prie naujos viešojo elektroninių ryšių tinklo elektroninių ryšių infrastruktūros, kuri naudojama vietoj pakeistų viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių, paslaugas, jeigu tai būtina konkurencijai ir galutinių paslaugų gavėjų teisių apsaugai užtikrinti.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą, gali panaikinti dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių naudojimo nustatytus įpareigojimus tik nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ūkio subjektas įvykdė visas šias sąlygas:

Šis straipsnis netaikomas naujai viešojo elektroninių ryšių tinklo elektroninių ryšių infrastruktūrai, dėl kurios naudojimo Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nustatė šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų priimtų techninių specifikacijų ir (arba) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius tiesiogiai laikytis tarptautinių ir Europos standartų, įskaitant tuos, kurie Europos Komisijos sudarytame ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame standartų sąraše yra nurodyti kaip privalomi. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Laikoma, kad asmuo ar ūkio subjektas yra įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jeigu jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techninių reikalavimų privalomumas nustatomas pagal Standartizacijos įstatymą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.

Lietuvos standartizacijos departamentas Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.

Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams.

Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir (arba) teikti įperkamas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams, kurie turi teisę gauti arba gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – nepasiturintys gyventojai), ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie gauna socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į mažiausią duomenų perdavimo spartą, kuria gali naudotis dauguma vartotojų, ir į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ataskaitą dėl geriausios praktikos, apibrėžia pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą ir pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje įprastomis komercinėmis sąlygomis nėra užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimas, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas arba vieną iš jų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, laikydamasi objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustato būdą, kuriuo efektyviausiai ir tinkamiausiai užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų prieinamumas, visuomenės interesai ir daroma mažiausia įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir kainas.

Ryšių reguliavimo tarnyba stebi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius, ypač atsižvelgdama į Lietuvoje taikomas kainas ir nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų pajamas. Valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybių įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė (toliau – valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės), valdančios informaciją apie nepasiturinčius gyventojus ar socialinių paslaugų gavėjus, jų pajamas, Lietuvoje taikomas kainas ir kitą informaciją, reikalingą Ryšių reguliavimo tarnybai šioje dalyje numatytoms funkcijoms atlikti, privalo savo valdomą informaciją suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai jai paprašius. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų įperkamumą, atsižvelgia į valstybės remiamų pajamų dydį, Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutines gyventojų vartojimo išlaidas, taip pat kitą informaciją, kurios reikia nustatant, kokią savo pajamų dalį nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai gali skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti, ir nustato universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį, tai yra pinigų sumą, kurią nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai galėtų skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti. Ryšių reguliavimo tarnyba universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį suderina su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos universaliosios paslaugos nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų neįperkamos ir jiems nesudarytos sąlygos naudotis tokiomis paslaugomis, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti tokiems asmenims įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis, kurios skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų kainų.

Jeigu nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įpareigojimą visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjams tai sukeltų jiems pernelyg didelę finansinę ar administracinę naštą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tik kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjai, įpareigoti teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, privalo šiems asmenims teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie į juos kreipėsi dėl informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pateikimo, ir Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti išsamią informaciją apie jų siūlomų įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainas. Šios kainos turi būti skaidrios, viešai skelbiamos ir siūlomos visiems nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, laikantis nediskriminavimo principo. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainos būtų pakeistos ar panaikintos, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nustatytų kriterijų.

Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai su nepasiturinčiais gyventojais ar socialinių paslaugų gavėjais, kurie į juos kreipėsi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimo, privalo sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo.

Taikant šio straipsnio 3–7 dalių nuostatas turi būti siekiama, kad būtų daroma kuo mažesnė įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdo jiems nustatytus įpareigojimus, turi teisę reikalauti, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis, susijusius su jiems pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis nustatytų įpareigojimų vykdymu, kai pagrįstai įtariama, kad šie viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pažeidžia teisės aktus.

Nuostoliai, patirti dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensuojami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklėse nustato nuostolių, patirtų dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensavimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendina nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustato nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigotų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaryti sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita yra vieša. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigotus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, jiems nustatytų įpareigojimų mastą, įpareigojimų taikymo geografinę teritoriją ir apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis turi būti sudaroma laikantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, o viešosios elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos laikantis Civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai visiems galutiniams paslaugų gavėjams privalo taikyti vienodus reikalavimus ar sąlygas, susijusius su prisijungimu prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu, nepaisant galutinių paslaugų gavėjų pilietybės, jų gyvenamosios arba įsisteigimo vietos, išskyrus atvejus, kai skirtingi reikalavimai ar sąlygos yra objektyviai pagrįsti.

Asmuo, sudarantis viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto, privalo šių paslaugų teikėjui pateikti duomenis, reikalingus jo, kaip abonento, asmens tapatybei identifikuoti. Viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas neturi teisės teikti viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų pagal šioje dalyje nurodytą sutartį, jeigu nėra identifikuota asmens tapatybė.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles skelbti ir teikti informaciją apie teikiamas elektroninių ryšių paslaugas ir priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato skelbtinos ir teiktinos informacijos mastą, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus, formą ir būdus.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo iki viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sudarymo suteikti paslaugų gavėjui ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatyto turinio ir formos informaciją.

Siekdama užtikrinti interneto prieigos paslaugų ir viešųjų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nustato viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kokybės parametrus, kuriuos reikia vertinti, taikomus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybės vertinimo metodus, įskaitant galimus kokybės sertifikavimo mechanizmus, skelbtinos informacijos turinį, formą ir skelbimo būdus.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ar skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytas galutinio paslaugų gavėjo prašymas, pasiūlymas ar skundas buvo pateiktas raštu, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo galutiniam paslaugų gavėjui per šioje dalyje nustatytą terminą atsakyti raštu.

Visi viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys ryšio numerius abonentams, privalo sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šių viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, vadovaudamasi šio įstatymo 23 straipsniu, nustatyti ūkio subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslauga, objektyvius, nešališkus, nediskriminacinius ir skaidrius įpareigojimus, siekdama užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiamos viešosios su numeriu siejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, galėtų naudotis informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugomis.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, abonentui pateikus atitinkamą prašymą, neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Visi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai užtikrinti savo galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgalius galutinius paslaugų gavėjus, galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai privalo, laikydamiesi Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais suderinami produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai, ir (arba) juos įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, užtikrinti neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams galimybes, lygiavertes kitų galutinių paslaugų gavėjų turimoms galimybėms, naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį, kai yra keičiamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, šių paslaugų teikimo vieta arba būdas. Galutiniam paslaugų gavėjui nutraukus sutartį su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėju, teikėjas privalo užtikrinti galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį šioje dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis 3 mėnesius po sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, kai galutinis paslaugų gavėjas šios teisės raštu atsisako. Su galutinių paslaugų gavėjų teisių išlaikyti ryšio numerį įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams.

Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu interneto prieigos paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina interneto prieigos paslaugų teikėjo pakeitimo procesą. Interneto prieigos paslaugų teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams suteikia reikiamą informaciją prieš keitimo procesą bei jo metu ir užtikrina interneto prieigos paslaugos teikimo tęstinumą, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip vieną darbo dieną.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir jų paslaugų pasirinkimo teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su galimybės neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugas, užtikrinimu, įskaitant standartus ir (arba) technines specifikacijas, kurių turi būti laikomasi ar rekomenduojama laikytis.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikiantys interneto prieigos paslaugas ir (arba) viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, privalo kompetentingos institucijos prašymu nemokamai platinti atitinkamos kompetentingos institucijos parengtą ir pateiktą standartinę viešojo intereso informaciją esamiems ir, jeigu reikia, būsimiems galutiniams paslaugų gavėjams tokiomis priemonėmis, kuriomis jie paprastai naudojasi palaikydami ryšius su galutiniais paslaugų gavėjais. Šioje dalyje nurodyta viešojo intereso informacija apima informaciją apie:

Šis straipsnis, išskyrus 5, 7 ir šią dalis, netaikomas ūkio subjektams, kurie pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra labai mažos įmonės ir kurie teikia tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas. Ūkio subjektai, nurodyti šioje dalyje, prieš sudarydami elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis su galutiniais paslaugų gavėjais, privalo juos informuoti apie šioje dalyje nurodytos išimties taikymą konkrečiai sutarčiai.

Ryšių reguliavimo tarnyba sudaro galimybę galutiniams paslaugų gavėjams nemokamai elektroniniu būdu naudojant Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančią palyginimo priemonę palyginti ir įvertinti skirtingų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamas interneto prieigos paslaugas, viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas ir, esant galimybei, viešąsias su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas pagal šiuos kriterijus:

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo bendradarbiauti su paslaugų gavėjais, įskaitant vartotojus, ir (arba) jų interesams atstovaujančiais subjektais, kurie siekia imtis bendrų priemonių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, nustatyti elgesio kodeksus ir stebėti jų laikymąsi.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus mobiliojo ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, privalo užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų teisę viešąsias elektroninių ryšių paslaugas gauti galiniais įrenginiais su integruotais abonento identifikavimo moduliais ir teisę pakeisti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, pagal šio straipsnio 9 dalies nuostatas išlaikant ryšio numerį (kai toks yra), tačiau nekeičiant abonento identifikavimo modulio galiniame įrenginyje ir be fizinės prieigos prie galinio įrenginio.

Infrastruktūros valdytojai turi teisę siūlyti infrastruktūros naudotojams bendrai naudotis jų valdoma esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra ir įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, paskelbdami savo interneto svetainėje ar kitais būdais padarydami viešai prieinama informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir panašiai).

Jeigu infrastruktūros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iš infrastruktūros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktūros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktūros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo (toliau – sutartis dėl bendro infrastruktūros naudojimo).

Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ar motyvuodamas tuo, kad nėra infrastruktūros valdytojo valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (jų infrastruktūros valdytojas neturi, jie prarasti ir panašiai), negali atsisakyti sudaryti su infrastruktūros naudotoju sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, nebent egzistuoja bent vienas šioje dalyje nurodytas objektyvus, skaidrus ir proporcingas pagrindas:

Bendro konkrečios esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarka ir sąlygos, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo tvarka ir sąlygos nustatomos sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo laikantis šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių. Infrastruktūros valdytojas negali reikalauti pakeisti ar nutraukti pagal šio straipsnio 2 dalį sudarytos sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, jeigu yra vykdomi sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo nustatyti įpareigojimai.

Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka infrastruktūros valdytojui užmokestį už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo kilusį ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra dydį. Infrastruktūros valdytojas turi teisę, turėdamas ekonominį pagrindimą, peržiūrėti užmokesčio dydį ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Apie numatomus užmokesčio dydžio pakeitimus infrastruktūros valdytojas privalo informuoti infrastruktūros naudotoją ir pateikti jam pakeisto užmokesčio dydžio ekonominį pagrindimą ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki užmokesčio dydžio pakeitimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju infrastruktūros naudotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo iki naujo užmokesčio dydžio įsigaliojimo dienos.

Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), teisės apžiūrėti vietoje konkrečią infrastruktūros valdytojo valdomą esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba suinteresuotos šalies pateiktą prašymą įpareigoti leisti jai bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paskelbimo dienos terminą.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Infrastruktūros naudotojai turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka.

Tuo atveju, kai infrastruktūros naudotojams reikalinga informacija valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių yra valdoma ir (arba) tvarkoma ne elektroniniu būdu, infrastruktūros naudotojai šią informaciją turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis gauti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, taip pat Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis iš infrastruktūros valdytojų. Infrastruktūros naudotojai turi teisę apžiūrėti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą vietoje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valdančios ir (arba) tvarkančios informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, privalo infrastruktūros naudotojų prašymu pateikti jiems ne elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją).

Šio straipsnio 9 ir 10 dalys netaikomos informacijai, kurios pateikimas galėtų sukelti ar sukels grėsmę nacionaliniam saugumui, elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai. Atsisakymas infrastruktūros naudotojui pateikti šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją turi būti motyvuotas ir pagrįstas.

Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.

Šio straipsnio nuostatos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikomos tiek, kiek prieigos prie elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros teikimo nereglamentuoja didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti įpareigojimai ir jų vykdymo sąlygas nustatančios Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos taisyklės, tvarkos ir (arba) sąlygų aprašai.

Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jeigu toks paduodamas, priėmimo dienos.

Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Asmuo, inicijuojantis su servitutu susijusių teisių ir sąlygų pakeitimą, prieš kreipdamasis į teismą, apie siūlomą pakeitimą turi tinkamu būdu pranešti suinteresuotoms šalims, nurodyti pakeitimų motyvus ir suteikti galimybę per pakankamą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai dėl numatomų pakeitimų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą tol, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą, išskyrus atvejus, kai servitutas apribojamas ar panaikinamas dėl servituto turėtojo kaltės.

Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jeigu nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Ryšių reguliavimo tarnyba ne rečiau kaip kas 3 metus atlieka esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais yra ar gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, (toliau – plačiajuosčio ryšio tinklai) aprėpties Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimą. Šis tyrimas turi būti pagrįstas Ryšių reguliavimo tarnybos turimais ir (arba) surinktais duomenimis, įskaitant duomenis apie teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir parametrus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas gali apimti ir plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties prognozę Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam laikotarpiui. Tokia prognozė turi remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, taip pat informacija apie ūkio subjektų ir valstybės ar savivaldybės institucijų planuojamą plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimą ir (arba) esamų elektroninių ryšių tinklų atnaujinimą arba išplėtimą, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta.

Ryšių reguliavimo tarnyba, remdamasi pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, turi teisę nustatyti aiškiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijos zonas, kuriose joks ūkio subjektas ir valstybės ar savivaldybės institucija nesukūrė ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytu prognozės laikotarpiu neketina kurti plačiajuosčio ryšio tinklų ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta. Informaciją apie šias zonos Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

Valstybės ir savivaldybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės lėšų skyrimo elektroninių ryšių tinklams kurti ir (arba) atnaujinti, rengdamos nacionalinius plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimo planus, taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus ir vertindama elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus, prieinamumą, privalo atsižvelgti į pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę bei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas zonas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę remtis pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, įskaitant jiems atlikti surinktą informaciją ar jos dalį, įgyvendindama ir kitas jai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestas funkcijas.

Infrastruktūros valdytojai, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijos, ketinančios šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose kurti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki tinklo kūrimo, atnaujinimo ar plėtros projektavimo pradžios raštu pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai trumpą tinklo aprašymą ir informaciją, kurioje nurodo jo paskirtį, numatomą plėtros pradžios datą, terminą, iki kada planuojama tinklą sukurti, iš esmės atnaujinti ar išplėsti, techninius parametrus, planuojamus finansavimo šaltinius, tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informaciją apie kontaktinį asmenį. Šią informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi iš infrastruktūros valdytojo, valstybės ar savivaldybės institucijos šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, turi teisę kreiptis į kitus infrastruktūros valdytojus, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijas, prašydama pateikti informaciją apie jų galimus ketinimus tose pačiose tikslinėse vietovėse kurti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, taip pat pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. Pagal šią dalį gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę, taip pat teikia šią informaciją, įskaitant informaciją, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose yra arba bus kuriamas elektroninių ryšių tinklas, kuriuo yra ar bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos mažesne negu 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 82 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Draudžiama naudoti ir (arba) laikyti radijo ryšio slopinimo įrenginius, radijo ryšio perėmimo įrenginius, išskyrus valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų pavestas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo, valstybės sienos apsaugos funkcijas ir radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių laikymą, kai šie įrenginiai yra tiekiami šias funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms. Naudojant radijo ryšio slopinimo įrenginius ir (ar) radijo ryšio perėmimo įrenginius šioje dalyje nurodytais tikslais, radijo ryšys negali būti trikdomas daugiau, negu yra būtina šiems tikslams pasiekti. Stacionarūs ir nepertraukiamai veikiantys radijo ryšio slopinimo įrenginiai šioje dalyje nurodytais tikslais gali būti naudojami tik su Ryšių reguliavimo tarnyba iš anksto raštu suderinus jų naudojimo sąlygas.

Asmenys turi teisę laikyti radijo ryšio stotis, kurios yra skirtos arba pritaikytos veikti radijo dažniais (kanalais), kuriems naudoti yra reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, ir kurios yra paruoštos veikti šiais radijo dažniais (kanalais), tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus). Ši dalis netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms, asmenims, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, taip pat šioje dalyje nurodytų radijo ryšio stočių gamintojams, importuotojams ir asmenims, kurie tiekia rinkai (įskaitant tiekimą rinkai pirmą kartą) šioje dalyje nurodytas radijo ryšio stotis.