Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų. Radijo dažniai (kanalai), numatyti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.

Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad tie patys radijo dažniai (kanalai) tam tikrais atvejais gali būti naudojami tiek be atskiro leidimo, tiek gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus). Nustatant tokį reguliavimą, turi būti atsižvelgta į galimą tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), poveikį konkurencijai, inovacijų plėtrai, patekimo į rinką galimybėms bei efektyviam radijo dažnių (kanalų) naudojimui, taip pat turi būti nustatytos aiškios tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), sąlygos ir užtikrinta žalingųjų radijo trukdžių prevencija.

Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir (arba) susitarimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis. Teisė naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) negali būti perleidžiama kitiems asmenims.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio įstatymo 61–67 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.

Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba laikydamasi šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šis terminas gali būti pratęstas šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminas ir jo pratęsimas turi būti proporcingi, nediskriminuojantys, skaidrūs ir pagrįsti.

Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra suderintas, dėl galimybės juos naudoti sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles. Jeigu visos tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo Lietuvos Respublikoje sąlygos yra nustatytos numatant atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimą be atskiro leidimo, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurie ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo be atskiro leidimo įgyvendinimą.

Belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderinti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB ir nustatančios suderintas atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu pagal šio įstatymo 61 straipsnio 9 dalį buvo priimtas sprendimas skirti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) kitai, negu suderinta, paskirčiai, panaikinus šį sprendimą, šioje dalyje nurodyti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti suderintai paskirčiai kaip įmanoma greičiau ir laikantis šio įstatymo 61 straipsnio 11 ir (arba) 12 dalyse nurodytų terminų. Šioje dalyje nustatyti terminai gali būti atidėti šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais. Apie termino atidėjimą ir jo priežastis Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, kuris ne rečiau kaip kas 2 metus turi būti peržiūrėtas, konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas:

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 30 mėnesių, jeigu:

Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius, įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) valdymą ir jų naudojimą, turi teisę, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).

Asmenys turi teisę užsiimti radijo mėgėjų veikla tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla arba užsienio valstybėje išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla, jeigu toks leidimas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Leidimai užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodami asmenims, kurie yra išlaikę radijo mėgėjų kvalifikacinį egzaminą arba turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą darnųjį radijo mėgėjų egzamino pažymėjimą. Leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodamas 10 metų terminui, išskyrus atvejus, kai išduodamas laikinas leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato radijo mėgėjų kvalifikacinių egzaminų vykdymo, leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla išdavimo, užsienio valstybėse išduotų leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla pripažinimo ir užsiėmimo radijo mėgėjų veikla tvarką ir sąlygas.

Asmenys turi teisę naudoti laivų ir orlaivių radijo ryšio stotis tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį, užregistravę laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį Ryšių reguliavimo tarnyboje arba turėdami užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą naudoti laivo arba orlaivio radijo ryšio stotį, atitinkantį Radijo ryšio reglamento reikalavimus. Leidimas naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išduodamas 5 metų terminui. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato leidimų naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išdavimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių registravimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių naudojimo tvarką ir sąlygas.

Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas savo tinkle generuojamus ir tvarkomus duomenis ir (arba) prieš gaudamas šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje ir 81 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie planuojamus tvarkyti duomenis, tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.

Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis tvarkytų tik viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.

Abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, ir (arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotuoju viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėju, sukaupti abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, taip pat išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, ir (arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

Šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodyti duomenys saugomi 2 mėnesius nuo ryšio datos.

Pareiga saugoti duomenis apima ir šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (kalbinio ryšio duomenis) arba registruoja (interneto duomenis) viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:

Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse ir šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje, pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.

Siekiant užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir užkardyti nusikalstamas veikas, daromas naudojant apsimestines trumpąsias žinutes (SMS) (toliau – trumposios žinutės), viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir (ar) organizacines priemones tokioms trumposioms žinutėms atpažinti, žymėti ir (ar) stabdyti. Apsimestinių trumpųjų žinučių identifikavimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šioje dalyje nurodytais tikslais viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kaip vieną iš priemonių turi teisę taikyti automatinį trumpųjų žinučių filtravimą.pas

Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.

Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą. Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.

Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.

Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui galimybę be kliūčių susipažinti su viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės duomenų išrašo patvirtintos kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu susijusias išlaidas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skyriaus reguliavimo dalyku nustato detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.

Infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (ar) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (toliau – įrengimo darbai), privalo ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus (toliau – bendras infrastruktūrų įrengimas).

Infrastruktūros valdytojai pagal šio straipsnio 1 dalį privalo paskelbti informaciją apie:

Neteko galios nuo 2021-07-01

Infrastruktūros naudotojas, pageidaujantis įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje dienos, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios), privalo pateikti infrastruktūros valdytojui prašymą bendrai įrengti infrastruktūras.

Infrastruktūros valdytojai, ketinantys vykdyti įrengimo darbus, privalo proporcingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leisti infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai:

Infrastruktūros valdytojas turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, pradėti įrengimo darbus), jeigu:

Infrastruktūros valdytojas sutartį dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su infrastruktūros naudotoju turi sudaryti arba raštu motyvuotai atsisakyti ją sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo bendrai įrengti infrastruktūras gavimo dienos. Sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymas nesuteikia infrastruktūros naudotojui nuosavybės teisių į infrastruktūros valdytojo įrengiamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai sutartyje dėl bendro infrastruktūrų įrengimo numatyta kitaip.

Derantis dėl sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo, infrastruktūros naudotojas, pateikęs prašymą infrastruktūros valdytojui, turi teisę gauti iš jo šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją apie vykdomus arba ketinamus vykdyti įrengimo darbus, kai yra išduoti reikalingi leidimai vykdyti šiuos darbus arba dėl šių leidimų kreiptasi į kompetentingas institucijas, arba numatoma per artimiausius šešis mėnesius dėl jų gavimo kreiptis į kompetentingas institucijas (jeigu tokių leidimų nereikia, numatoma per artimiausius šešis mėnesius pradėti įrengimo darbus). Infrastruktūros valdytojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji savo interneto svetainėje elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka paskelbtų šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją apie šioje dalyje nurodytus įrengimo darbus.

Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 8 dalyje nurodytą prašymą privalo išnagrinėti ir proporcingomis, nediskriminacinėmis, skaidriomis sąlygomis informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:

Infrastruktūros valdytojas elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo pateikti informaciją infrastruktūros naudotojui, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, apie:

Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išspręsti ginčą.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro infrastruktūrų įrengimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai yra taikomi:

Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Asmuo, pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o tiesiogiai prašančiam skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui atsisakoma skirti jo prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir (ar) jo planuojamos naudoti šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir kuris ketina naudodamasis šiais radijo dažniais (kanalais) elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudoti kitų, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šioje dalyje nurodyto asmens planuojamos naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamas jam skirtus tam tikrus radijo dažnius (kanalus) tol, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai privalo atitikti nacionalinio saugumo interesus. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (ar) jų naudojamos šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad dėl jo ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros yra kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.

Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos sustabdo asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:

Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos panaikina asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu:

Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą.

Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679 nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijas bei kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir savivaldybių institucijų, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjų, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų funkcijų atlikimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją, susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms paslaugoms, ir informaciją, reikalingą šio įstatymo 47 straipsnyje numatytam plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimui atlikti, taip pat ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias mažmenines elektroninių ryšių rinkas, nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjai, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat kiti asmenys privalo pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus pagal prašomos informacijos detalumo lygį ir prašoma forma.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas elektroninių ryšių rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimais, nustatytais kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):

Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio ar pradedančio verstis elektroninių ryšių veikla (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė), arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą teisei verstis elektroninių ryšių veikla įgyti.

Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir motyvuotas. Negali būti reikalaujama asmenų pakartotinai pateikti informaciją, kurią Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, yra gavusi iš tų asmenų ir yra ją pateikusi Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su šio įstatymo IX skyriaus nuostatų vykdymo priežiūra, ir kitoms kompetentingoms institucijoms tiek, kiek prašoma pateikti informacija yra būtina joms pavestoms funkcijoms, susijusioms su Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų įgyvendinimu, atlikti.

Šiame straipsnyje nurodytos informacijos gavimui ir teikimui taip pat taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, duotų šiame įstatyme nustatytais atvejais, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, arba nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, arba, kai pagal Nacionalinį ryšio numeracijos planą ryšio numeriai gali būti naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi įrodymų iš kitos Europos Sąjungos nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, kad ryšio numeriai atitinkamoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudojami pažeidžiant tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams taikyti šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytais būdais ir (arba) atitinkamų šio įstatymo 84 straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 3 ir (arba) 5 dalis priėmimo dienos, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų taikymo priežastis.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo, įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba apie atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę pareikšti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai ištaisyti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

Jeigu ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie dalyvavo darant pažeidimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina taisykles, reglamentuojančias pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procedūras.

Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams tiek, kiek tai susiję su jų vertimusi elektroninių ryšių veikla. Fiziniai asmenys, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, ir juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovai ar kiti atsakingi asmenys už šio įstatymo ir (arba) jo įgyvendinamųjų teisės aktų nesilaikymą atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (arba) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius atimama Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis arba sustabdoma ir (arba) panaikinama Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Šio straipsnio nuostatos, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio įstatymo IX skyriaus nuostatų.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir kitus). Šių dokumentų formas ir pildymo tvarką nustato Taryba.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, pateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.

Asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmus Tarybai. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Taryba sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Tarybos sprendimu arba Taryba nepriėmė sprendimo per 10 darbo dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo padavimas Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus paduodamas pirmosios instancijos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas teismo, kuriam šis prašymas paduodamas, pavadinimas, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno vardas, pavardė, asmens kodas, tikrinamo fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu žinomi), planuojamų tikrinti asmens naudojamų ir (arba) gyvenamųjų patalpų, teritorijos adresas, transporto priemonių duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, tikrinamo juridinio asmens vadovo ar įgalioto atstovo vardas ir pavardė (jeigu žinomi), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai, aplinkybės, svarbios numatomiems veiksmams, tai patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno prašymas, pridedamų dokumentų sąrašas, prašymo surašymo vieta ir data. Teismas prašymą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo padavimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Jeigu ūkio subjektas per šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepareiškia savo nuomonės ir (arba) per šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepašalina šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.

Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu Tarybai dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Teikime išdėstoma galimo pažeidimo požymiai, galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimus galimai pažeidė ūkio subjektas, siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys įrodymai. Apie Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo Tarybai dienos yra informuojamas ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas (kartu išsiunčiama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopija).

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, apie:

Ūkio subjekto padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu ūkio subjekto buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą .

Tuo atveju, kai ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viename iš nacionalinių laikraščių ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio dienos.

Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Taryba, įvertinusi neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdama į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.

Posėdyje dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Tarybos pirmininko ar narių iniciatyva, taip pat ūkio subjekto, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Taryba turi teisę atsisakyti tenkinti ūkio subjekto prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jį patenkinus būtų vilkinamas ūkio subjektui inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.

Ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos.

Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, o trunkamojo pažeidimo atveju praėjo daugiau kaip 3 metai nuo jų nustatymo dienos, ekonominės sankcijos negali būti skiriamos.

Taryba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo gavimo paskiria posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą. Į posėdį kviečiami ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.

Posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas kitas Tarybos narys. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų.

Jeigu posėdžio metu pateikiami nauji įrodymai, su kuriais ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, neturėjo galimybės susipažinti iki posėdžio, jam nedelsiant suteikiama teisė su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus. Tokiu atveju posėdis gali būti atidedamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (arba) iš jos, ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia į posėdį vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos apie vertėjo reikalingumą, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

Taryba turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti ūkio subjekto padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas ir dėl kitų svarbių priežasčių, ir paskirti kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Priežasčių svarbą įvertina Taryba, atsižvelgdama į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes. Apie priimtą sprendimą pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Taryba turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti pažeidimui išnagrinėti reikalingus duomenis (dokumentus).

Tarybos ar jos įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Tarybos sprendimu.

Posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu daromas garso įrašas ir rašomas protokolas. Posėdžiui pirmininkavęs Tarybos narys ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.

Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nesilaiko atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio baudą, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų.

Ūkio subjektui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 800 eurų.

Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5 800 eurų.

Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

Už šiurkštų ar sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba uždraudžia ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdo iki 3 metų ar panaikina teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Šio straipsnio 1 dalis skiriant ekonominę sankciją už šiurkštų ar sistemingą šioje dalyje numatytą pažeidimą nėra taikoma.

Šiurkščiu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė žalą, kurios dydis viršija 86 900 eurų, arba sunkių padarinių, tai yra dėl šio pažeidimo nutrūko viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams. Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.

Kartu su šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba skiria daiktų, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą ir (arba) įpareigoja atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

Už šio įstatymo 81 straipsnio pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi teisę asmeniui skirti iki 60 000 eurų baudą. Baudas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skiria Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta administracinių baudų skyrimo tvarka.

Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jeigu nustatomos vien tik lengvinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš elektroninių ryšių veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (ūkio subjektas nevykdė elektroninių ryšių veiklos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos. Skaičiuojant einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, gautas pajamas, skaičiuojamos visos ūkio subjekto einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo šiam ūkio subjektui priėmimo dienos.

Nustatant pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltus padarinius (kai tai įmanoma nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.

Įvertinant ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią ūkio subjektas gavo dėl padaryto pažeidimo.

Įvertinant kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, atsižvelgiama į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą elektroninių ryšių rinkos dalį.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą:

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 7 dalyje nenurodytas, aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai:

Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:

Sprendime turi būti nurodoma:

Ryšių reguliavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą ūkio subjektui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti.

Ūkio subjektas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai turi teisę susipažinti su visa ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu pripažinta nevieša.

Ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, susijusia su ekspertizės išvados ar specialisto paaiškinimo dalyku, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu pripažinta nevieša.

Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva ar ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvių prašymu ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį pripažįsta nevieša. Šioje dalyje nurodytas sprendimas turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka.

Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją ir sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į ūkio subjekto turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.

Konfiskuoti daiktai realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Jeigu sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai, atsižvelgiant į šio įstatymo 83 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalingą įrangą įsigyja ir išlaiko Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka bei sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo:

Jeigu šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, Valstybės saugumo departamento nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio įstatymo 78 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalingą įrangą įsigyja ir išlaiko Valstybės saugumo departamentas. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.

Valstybės saugumo departamentas organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienai kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, žvalgybos institucijai, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, apie savo elektroninių ryšių tinkle ar savo ir kitų operatorių elektroninių ryšių tinklų sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Valstybės saugumo departamentui ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.