Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2004-04-15

Paskutinį kartą atnaujinta 2025-01-01

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 103

Pakeitimų istorija JSON API

Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Valstybės saugumo departamento patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.

Teismas, nustatęs, kad viešieji elektroninių ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti šių paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus ryšio numerius.

Policijos departamentas, vadovaudamasis Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos gali kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo arba paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.

10.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba mobiliojo ryšio įrenginio tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba kad jis pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų mobiliojo ryšio įrangos identifikatoriaus formavimo reikalavimų, taip pat kai turima duomenų, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir apie tai informuoti Policijos departamentą. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos pirmiausia turi kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo ar paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.

11.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimais apie jų elektroninių ryšių tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

12.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.

97 straipsnis. Specialios ryšio užtikrinimo taisyklės

Vyriausybė tvirtina ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti ją rengiant ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.

Ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrindama valstybės ir visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.

Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą tinklo gedimo katastrofos atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų paslaugų lygį, atitinkantį Susisiekimo ministerijos nustatytus ir su Vidaus reikalų ministerija suderintus prioritetus.

Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius priimančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, kad jiems būtų teikiama pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pačiu būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų.

Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatų ir konsulinių pareigūnų, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio Teisingumo Teismo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.

Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (arba) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotu radijo ryšiu.

461 straipsnis. Servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymas sandoriu

Jeigu elektroninių ryšių infrastruktūrai, esančiai viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, įrengti, ja naudotis ir (ar) jai prižiūrėti yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę tam tikroje teritorijoje, panaudoti valstybei ar savivaldybei arba valstybės valdomoms bendrovėms, savivaldybės valdomoms bendrovėms ar šių bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis (toliau šiame straipsnyje – valstybės (savivaldybės) statinys), tokių statinių patikėtiniai (savininkai), gavę atitinkamo elektroninių ryšių tinklo teikėjo (toliau šiame straipsnyje – suinteresuotas teikėjas) motyvuotą prašymą, gali ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio teisę ant valstybės (savivaldybės) statinio ar po juo įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti (toliau šiame straipsnyje – servitutas), nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai; arba turi būti pateiktas raštu valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai per 2 mėnesius nuo suinteresuoto teikėjo prašymo gavimo dienos. Atvejai, kai sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. Sandorio dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo ir registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išlaidas, kitas servituto nustatymo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.

Valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas), gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą suinteresuoto teikėjo prašymą, siekdamas įvertinti valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, gali:

1) kreiptis į kompetentingą valstybės įstaigą, kuri pagal jai priskirtą valstybės veiklos sritį turi pateikti išvadą dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;

2) inicijuoti valstybės (savivaldybės) statinio ekspertizę (statinio ekspertizę atliekantį asmenį parenkant bendru valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) ir suinteresuoto teikėjo sutarimu), kurios išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.

Sandoryje dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai turi būti nustatyta suinteresuoto teikėjo pareiga mokėti valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui) periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu. Periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydis apskaičiuojamas susisiekimo ministro nustatyta tvarka, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais, atsižvelgiant į tai, kokiai valstybės (savivaldybės) statinio daliai nustatomas servitutas ir kokio dydžio suvaržymai tenka valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui). Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise valdo valstybės ar savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės įstaiga, kompensacija už naudojimąsi servitutu mokama atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo kiti subjektai, kompensacija už naudojimąsi servitutu pervedama į tų subjektų sąskaitas.

Sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, kai:

1) valstybės (savivaldybės) statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai;

2) tokį sandorį sudaryti draudžia valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai gali būti pateikiamas, kai:

1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane;

2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą;

3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys;

4) valstybės (savivaldybės) statinys yra vėjo elektrinė;

5) valstybės (savivaldybės) statinys yra karinėje teritorijoje;

6) yra gauta neigiama kompetentingos valstybės įstaigos išvada dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;

7) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje.

Šio straipsnio 5 dalies 1–6 punktuose nurodytais atvejais valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai savo nuožiūra, įvertinęs konkretaus atvejo aplinkybes, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šio straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytu atveju valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai, jeigu tai nepažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir yra gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

Kai valstybės (savivaldybės) statinys yra perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį, sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudaro valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) ir nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai raštu informuoja panaudos gavėją.

TAR pastaba: 461 straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai atitinkamiems juridiniams asmenims yra perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti jais pagal patikėjimo sutartis, sudarytas iki 2023-10-26 įstatymo Nr. XIV-2202 įsigaliojimo dienos (2024-01-01).

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642

98 straipsnis. Privalomi nurodymai pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti

Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui privalomus nurodymus pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti tol, kol bus pašalintas pažeidimas, turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka duoti Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Lietuvos bankas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, žurnalistų etikos inspektorius, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Šis straipsnis netaikomas Lietuvos policijos, Ryšių reguliavimo tarnybos duodamiems privalomiems nurodymams pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, duodanti privalomą nurodymą (toliau – Institucija), privalo pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, išskyrus atvejus, kai tokio asmens vardo, pavardės arba pavadinimo neįmanoma nustatyti ar šių duomenų nustatymas reikalauja neproporcingai daug sąnaudų, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Pirmosios instancijos administracinis teismas išnagrinėja prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Institucija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus, ji turi teisę per 7 darbo dienas nuo nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo priėmimo dienos. Teismai, nagrinėdami prašymus išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ir skundus dėl leidimo taikyti privalomus nurodymus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Teismo leidimas taikyti privalomus nurodymus blokuoti interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, galioja vėlesniems privalomiems nurodymams blokuoti interneto domenų vardus, identifikuojančius tos interneto svetainės kopijas tik teismo leidime nurodytiems subjektams. Požymiai, pagal kuriuos identifikuojamos interneto svetainės kopijos, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.

Jeigu informacija, dėl kurios duodamas privalomas nurodymas, yra neskelbtina informacija pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, Institucija nedelsdama apie tai praneša viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudama šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas savanoriškai per 8 valandas nuo šio pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo pažeidimo pastebėjimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, Institucija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gautu teismo leidimu.

Institucija, davusi privalomus nurodymus blokuoti interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę ar jos kopiją, privalomų nurodymų davimo dieną įtraukia šį interneto domeno vardą į interneto domenų vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą vadovaudamasi Kibernetinio saugumo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2905, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13540

Privalomi nurodymai .lt domeno administratoriui duodami tais atvejais, kai kiti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atliekami informacijos pasiekiamumo ribojimai yra nepakankami. Požymiai, pagal kuriuos nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atliekami informacijos pasiekiamumo ribojimai yra nepakankami, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.

Institucija, gavusi informacijos, kad pažeidimas, dėl kurio buvo duotas privalomas nurodymas, yra pašalintas, kreipiasi į elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus ir (ar) .lt domeno administratorių įpareigodama juos per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi dienos atnaujinti prieigą prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę. Požymiai, pagal kuriuos nustatoma, kad pažeidimas, dėl kurio buvo duotas privalomas nurodymas, yra pašalintas, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.

Privalomų nurodymų davimo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2139, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14033

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymo

1 priedas

DUOMENŲ, KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS

Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:

1.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

1.1.1. ryšio numeris, iš kurio skambinta;

1.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;

1.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

1.2.1. suteikti naudotojų atpažinimo kodai;

1.2.2. naudotojo atpažinimo kodai ir ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį elektroninių ryšių tinklą;

1.2.3. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas.

Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:

2.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

2.1.1. rinktas ryšio numeris ar numeriai (ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, įskaitant skambučių peradresavimą ar skambučių persiuntimą, atvejais – ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;

2.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;

2.2. duomenys, susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

2.2.1. skambučių internetu numatomo (numatomų) gavėjo (gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris;

2.2.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas bei adresas ir skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.

Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:

3.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;

3.2. duomenys, susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė interneto prieigos paslaugų teikėjas, ir abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo naudotojo atpažinimo kodas;

3.2.2. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetu perduodamų skambučių paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje.

Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:

4.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – kalbinio ryšio paslauga, kuria pasinaudota;

4.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais, – interneto paslauga, kuria pasinaudota.

Duomenys, būtini paslaugų gavėjų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:

5.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu, – ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2. duomenys, susiję su mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

5.2.1. ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2.2. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);

5.2.3. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);

5.2.4. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);

5.2.5. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);

5.2.6. jeigu viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos iš anksto apmokėtos, paslaugų pirminio aktyvavimo Lietuvos Respublikoje data ir laikas bei vietovės, kurioje paslaugos buvo aktyvuotos, žyma (Cell ID);

5.3. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

5.3.1. ryšio numeris, iš kurio skambinama, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiui;

5.3.2. skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai.

Duomenys, būtini mobiliojo ryšio įrangos vietai nustatyti:

6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;

6.2. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymą (Cell ID), nustatyti tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti;

6.3. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymų zoną (LAI), kaip tai apibrėžta telekomunikacijų standartuose, nustatyti;

6.4. duomenys apie mobiliojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes:

6.4.1. vietovės žyma (Cell ID);

6.4.2. geografinės koordinatės;

6.4.3. užklausos metu esanti skleidžiamo signalo kryptis

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymo

2 priedas

įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai

1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB.

2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.

2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose.

Neteko galios nuo 2024-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.

2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija).

10.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB.

11.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.

12.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971.

13.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.

14.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija), su pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2905, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13540

15.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009.

16.

2020 m. liepos 20 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.

17.

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642

Pakeitimai: