← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2007-04-12

Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 69-2382

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

1.

Šis Įstatymas

reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių

paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis,

elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius,

susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu

suderinamumu.

2.

Šis Įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su

paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir

paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo

susijusių paslaugų.

3.

Šio Įstatymo

reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės

aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų

ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir

Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

4.

Valstybės

institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į

atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės

institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo

apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų

Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

5.

Šiuo Įstatymu

siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp

jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių

ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų

gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

6.

Šiuo Įstatymu

siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklą pagal šio

Įstatymo priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

2

straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

1.

Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo

ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio

lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo

kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo,

vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų

objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

2.

Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi

būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės

normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo

nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip

pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į

technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems

elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

3.

Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi

būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms,

atliekantiems analogiškas funkcijas.

4.

Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas,

turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš

anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai

atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Abonentas – asmuo, kuris

yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų

teikėju šalis.

2.

Aparatūra ir (arba)

įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai bei įranga,

turintys elektrinių ir (ar) elektroninių sudedamųjų dalių.

3.

Apsaugotosios

paslaugos

– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų

transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir

palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės

paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip

savarankiška paslauga.

4.

Asmuo – fizinis arba

juridinis asmuo.

5.

Atsieta prieiga prie

vietinės linijos

– visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga

prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės

teisių į vietinę liniją.

6.

Dalinė vietinė

linija

– vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką

su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuoto telefono

ryšio tinklo prieigos tašku.

7.

Elektromagnetiniai

trikdžiai

– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir

(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniais trikdžiais gali būti

elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje

sklidimo terpėje.

8.

Elektromagnetinis

suderinamumas

– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje

aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam

nors šioje aplinkoje pakenkti.

9.

Elektroniniai

ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis

elektromagnetinėmis priemonėmis.

10.

Elektroninio

pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso,

garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle

arba gavėjo galiniame įrenginyje, kol jį gavėjas pasiima.

11.

Elektroninių

ryšių infrastruktūra – aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kabelių,

kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų priemonių visuma, skirta

elektroninių ryšių veiklai vykdyti.

12.

Elektroninių

ryšių ištekliai –

radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių

tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,

įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi

elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo

ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių

paslaugoms teikti.

13.

Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, tam išduodant

leidimą.

14.

Elektroninių

ryšių paslauga –

paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro

signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų

paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)

naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais ryšių

tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos

turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės

visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas

elektroninių ryšių tinklais.

15.

Elektroninių

ryšių tinklas

– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršrutizavimo įranga, kitos

priemonės, kurios leidžia perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar

kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus,

fiksuotus (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius

antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos

signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (ar) televizijos programoms

transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangės

daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos

pobūdį.

16.

Elektroninių

ryšių tinklo teikimas

– elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės

juo naudotis suteikimas.

17.

Elektroninių

ryšių tinklų identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp

jų ir galinius tinklo taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus

galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima

perduoti informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus

galinius įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.

18.

Elektroninių

ryšių veikla –

elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimas.

19.

Europos

Bendrijos rinka – Europos Bendrijų Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,

apimanti Europos Bendriją ar didelę jos dalį.

20.

Faktinis

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo

tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo

nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.

21.

Galinis

įrenginys

– leidžiantis priimti ir (ar) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama

dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti

prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.

22.

Galutinis

paslaugų gavėjas –

paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų.

23.

Informacinės

visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis

ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.

24.

Iš dalies

atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama

prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus

vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti

metalinės vytos poros linijos ne balso juostos dažnių spektrą.

25.

Išimtinės

teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam užtikrinančios

teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių ir (ar) kita

veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.

26.

Ypatingos

aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremalios situacijos, tarp jų

gaivalinės nelaimės, bei kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.

27.

Kabelinės

televizijos tinklas – didžiąja dalimi laidinė infrastruktūra, kurios

pagrindinė paskirtis –viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar

paskirstymas.

28.

Nacionalinė

radijo dažnių paskirstymo lentelė – Vyriausybės patvirtintas dokumentas,

kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant

transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.

29.

Operatorius

– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar

susijusias priemones.

30.

Paslaugų

gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar

kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

31.

Patobulinta

skaitmeninės televizijos įranga – priedų rinkinys, skirtas prijungti prie

televizorių, ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti

skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas.

32.

Plačiaekranės

skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai

ar daugiausiai sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio

plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos kaip

formatas 16:9.

33.

Pridėtinės

vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo

apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo duomenų

tvarkymas, kai šis tvarkymas apima didesnį informacijos kiekį nei yra būtina

informacijai perduoti ar apskaitai.

34.

Prieiga –

laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių

ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų kitam ūkio

subjektui suteikimas elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Be kita ko, prieiga

apima:

1) prieigą prie

tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotu ar

judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie

priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti panaudojant vietinę

liniją);

2) prieigą prie

fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;

3) prieigą prie

programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

4) prieigą prie

numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentiškų sistemų;

5) prieigą prie

fiksuoto ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;

6) prieigą prie

skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;

7) prieigą prie

virtualaus tinklo paslaugų.

35.

Radijo

bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.

36.

Radijo

mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su

verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.

37.

Radijo

ryšio įrenginys – įrenginys ar jo atitinkama dalis, leidžiantys palaikyti

ryšį siunčiant ir (ar) priimant radijo bangas naudojant radijo ryšiui skirtą

radijo spektro dalį.

38.

Radijo

ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir

radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai informacijai perduoti

ir priimti.

39.

Radijo

ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus

leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.

40.

Radijo

ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (ar) priėmimas radijo

bangomis.

41.

Radijo

stebėsena –radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

42.

Radijo

stotis – vienas arba keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų,

kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio tarnybų veiklai vykdyti, visuma.

43.

Radijo

trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų

diapazone.

44.

Radijo

trukdžiai – aparatūros ir (ar) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo

blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.

45.

Sąlyginė

prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja

paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

46.

Sąsaja

– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp

radijo ryšio įrenginių bei jų technines specifikacijas.

47.

Siuntėjas

– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus,

turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,

suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,

elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (ar) televizijos programų

signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo

dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti

(retransliuoti).

48.

Skambutis

– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis

dvipusio ryšio galimybę realiu laiku.

49.

Skirtoji

linija – nekomutuojama elektroninių ryšių linija, jungianti elektroninių

ryšių tinklo galinius taškus.

50.

Skirtosios

linijos paslauga – elektroninių ryšių paslauga, suteikianti perdavimo

galimybę tarp elektroninių ryšių tinklo galinių taškų be elektroninių ryšių

paslaugų gavėjo valdomo komutavimo.

51.

Specialiosios

teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai

atitinkamoje geografinėje teritorijoje:

1) paskiriami du

ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,

arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu

būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;

2) ūkio subjektams

kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais

kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali

labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias

paslaugas arba vykdyti tokią pačią elektroninių ryšių ir (ar) kitą veiklą toje

pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.

52.

Srauto

duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių

ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.

53.

Standartinis

pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto

operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą bet

kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.

54.

Susijusios

priemonės – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių

paslauga susijusios priemonės, kurios sudaro galimybę teikti paslaugas

naudojantis šiuo tinklu ar paslauga arba palengvina tokį teikimą. Susijusios

priemonės apima ir sąlyginės prieigos sistemas bei elektroninius programų

vadovus.

55.

Taikomųjų

programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai

(retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir

ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms patobulintoje

skaitmeninės televizijos įrangoje.

56.

Taksofonas

– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar

(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.

57.

Telekomunikacijų

galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama

dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti

prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (t. y. tinklų, visiškai ar iš

dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).

58.

Telekomunikacijų

paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų

perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (ar) radijo

programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),

paslaugas.

59.

Tinklo

galinis taškas – fizinis taškas, kuriame abonentui suteikiama galimybė

prisijungti prie viešojo ryšių tinklo.

60.

Tinklų

sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties

ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių ryšių

paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito ūkio

subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie

atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų

sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

61.

Ūkio subjektas – fizinis ar

juridinis asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais,

grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių

veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos

Respublikoje.

62.

Universaliosios

paslaugos – nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų minimumas,

kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamas

visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.

63.

Vartotojas

– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis

elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija

tikslams, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

64.

Veiksminga

konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai joje nėra didelę įtaką

turinčių ūkio subjektų.

65.

Vertikaliai

integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar

daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.

66.

Viešasis

fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio

galiniai taškai yra fiksuoti.

67.

Viešasis

judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio

galiniai taškai nėra fiksuoti.

68.

Viešasis

ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai

naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

69.

Viešasis

telefono ryšio tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas teikti

viešąsias telefono ryšio paslaugas, tarp jų balso perdavimo tarp tinklo galinių

taškų, taip pat kitas ryšio paslaugas, tokias kaip faksimilių bei duomenų

perdavimas.

70.

Viešosios

elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių

paslaugos.

71.

Viešosios

fiksuoto telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,

teikiamos viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.

72.

Viešosios

judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,

teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.

73.

Viešosios

telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos

nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams siųsti ir gauti, taip pat prieigai

prie pagalbos paslaugų užtikrinti, naudojant atitinkamą numerį ar numerius,

nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane. Šios paslaugos taip

pat apima paslaugų teikėjo pagalbos paslaugas, informacijos apie abonentus

teikimo paslaugas, taksofono paslaugas, paslaugas, kurios teikiamos

specialiomis sąlygomis, specialių priemonių neįgaliems vartotojams ar

vartotojams su specialiais socialiniais poreikiais teikimą ir (ar)

negeografines paslaugas.

74.

Vietinė

linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį

tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu

ar ekvivalentinėmis priemonėmis.

75.

Vietinės

linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio

subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie vietinės

linijos.

76.

Vietos

nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose tvarkomi duomenys,

nurodantys faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių

geografinę buvimo vietą.

77.

Visiškai atsieta

prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga

prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus

vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus

fizinės linijos dažnius.

78.

Žalingieji

trikdžiai – radijo trikdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų

ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys,

trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS BEI STRATEGIJOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA

4

straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos formavimo ir

reguliavimo institucijos

1.

Elektroninių

ryšių veiklos politiką ir strategiją Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

2.

Elektroninių

ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir

kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.

3.

Elektroninių

ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,

valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo

darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei

aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos

sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja

atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

4.

Elektroninių

ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos

informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į

rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė

savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija.

5

straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos uždaviniai ir funkcijos

elektroninių ryšių srityje

1.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką bei

strategiją, nustato politinius ir strateginius tikslus, užtikrinančius

elektroninių ryšių sektoriaus ekonominę plėtrą ir konkurencingumą.

2.

Vyriausybė:

1) nustato

universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, universaliųjų paslaugų teikimo

taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio

subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, tarp jų

įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis,

objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip

pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę

naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo

paslaugomis. Vyriausybė taip pat nustato papildomas universaliąsias paslaugas,

šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias

paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus;

2) tvirtina

Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Radijo dažnių skyrimo radijo ir

televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją (toliau – Strategija);

3) atlieka kitas

teisės aktų nustatytas funkcijas.

3.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija tvirtina elektroninių ryšių plėtros Lietuvos

Respublikoje strategiją.

4.

Elektroninių

ryšių plėtros Lietuvos Respublikoje strategija vadovaujasi visos elektroninių

ryšių veiklos reguliavimo institucijos.

5.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija:

1) įgyvendina

valstybės strategiją ir politiką elektroninių ryšių srityje;

2) koordinuoja

valstybės elektroninių ryšių srities investicinių programų rengimą, vertina

šias programas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip

jos įgyvendinamos;

3)

bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos politikos ir

strategijos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja

Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos

institucijose, komitetuose bei grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais

ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir galiniais įrenginiais,

elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu;

4) renka

informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos strategijai ir politikai

formuoti;

5) nenugalimos

jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat

siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant

valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar)

paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams

privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;

6) paskelbia

(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,

atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės

nustatyta tvarka;

7) atlieka kitas

teisės aktų nustatytas funkcijas.

6

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo

nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi

priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi

prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti

pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus

tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos

nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų,

reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo

reguliavimo dalyku, prasme.

2.

Ryšių reguliavimo

tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos

biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus

darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo

tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius

kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę

Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi

surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo

tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo

tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp

sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių

už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos

rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos

informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės

normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,

tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,

apsaugą.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia

informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės

akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia

kitaip.

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

1.

Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko

teikimu.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę

algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas)

nustato Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatymas.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus

Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni asmenys, jos

pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos narių darbas yra

neapmokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo

tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai

aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos

kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius:

1) atstovauja ir

(ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir

užsienyje;

2) suderinęs su

Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių

nuostatus;

3) tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;

4) įstatymų

nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo

tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis,

juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;

5) tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnybos strateginius veiklos planus;

6) pasirašo

Tarybos priimtus nutarimus;

7) leidžia

įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;

8) užtikrina,

kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės

aktų;

9) ne rečiau

kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1

dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo

tarnybos veiklos ataskaitą;

10) vykdo kitus

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojus. Pavaduotojus skiria

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo paskirtų

pavaduotojų.

8.

Taryba:

1) svarsto

radijo ryšio plėtros planus;

2) derina

užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus

darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;

3) derina Ryšių

reguliavimo tarnybos biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;

4) derina rinkos

tyrimo taisykles;

5) derina šio

Įstatymo 29 ir 34 straipsniuose nurodytus teisės aktus;

6) derina

informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo

taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;

7) derina

tvarką, apimtį ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio

Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;

8) derina šio

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;

9) derina ginčų

tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo

procedūrų taisykles;

10) derina galutinių

paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais sprendimo

taisykles;

11) tvirtina

Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo

reglamentą;

12) išklauso

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ataskaitą apie Ryšių reguliavimo

tarnybos veiklą;

13) svarsto

Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;

14) svarsto ir

teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų

skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo reikalavimų;

15) svarsto

Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus;

16) analizuoja

Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;

17) šio Įstatymo

nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.

9.

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų

įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai sukanka pensinis amžius;

5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą

darbą;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;

8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis

šias pareigas ėjo skyrimo metu.

10.

Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos darbo tvarką nustato

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos

vidaus darbo reglamentas.

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir

uždaviniai

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija

elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas

bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai

elektroninių ryšių rinkose;

2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų

interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo

procedūras bei skatinant elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų

skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis

paslaugomis;

3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir elektroninių ryšių

plėtrą;

4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat

kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų

viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros

būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai,

kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų

kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos

sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;

5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje

naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius

privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį

suderinamumą;

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Bendrijos vidaus rinkos plėtrą

ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Bendrijoje;

7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir

Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus

gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;

8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos,

nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat

ypatingų situacijų atvejais.

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) kontroliuoja, prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių

teisės aktų nuostatas, išskyrus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas,

kurių kontrolė, priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo nustatytą

kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;

2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams bei jų

naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti

aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;

3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių

paskirstymo lentelę ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos

radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti

Strategiją, ja vadovaudamasi kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija

rengia ir tvirtina Radijo dažnių skyrimo

radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau

– Strateginis planas);

4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos

reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių

organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla

susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir

galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro

valdymu, veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų

atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių

(kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo dažnių) apsaugą.

Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba

gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas

funkcijas, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti

paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių)

administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių)

reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas

funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama

atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir

neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas

Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;

5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai

pasiūlymus dėl valstybės strategijos ir politikos elektroninių ryšių srityje ir

jos įgyvendinimo;

6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų

kainų aukščiausios ribos;

7) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų

teikimo taisykles;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai,

kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo

ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;

9) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus,

atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų bei

kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai

įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (ar) standartus;

2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar

aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai

parametrai atitinka privalomus reikalavimus;

3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;

4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių

civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams;

6) įgyvendinti

tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo

reguliavimo dalyką, nuostatas, išskyrus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5

dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;

7) skelbti

informaciją ir (ar) pranešimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“;

8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų

ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių

teisės aktų nuostatos;

9) turėti šio ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

1.

Šio Įstatymo

ar jį įgyvendinančių teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, turėsiančius

reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo

16 straipsnio 13 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas

ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia

šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims protingumo

kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai

paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su

visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su

viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas

turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų

gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams,

elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų

atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir

kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų

privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles,

apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi

su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo

tarnybos interneto tinklalapyje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų

rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė

paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.

12 straipsnis. Lietuvos

Respublikos institucijų bendradarbiavimas

1.

Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:

1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių

reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant

ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas,

susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;

3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal

Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje

priežiūrą.

2.

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių

paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių

ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;

3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri

produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais,

paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba,

vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.

3.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pagal Vartotojų teisių

gynimo įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės

įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp

jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei

radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.

4.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija:

1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo)

veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių

ryšių klausimais;

2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių

(kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir

(ar) retransliuoti, koordinavimo.

5.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:

1) prižiūri, kaip vykdomos šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus

šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalies, 65 straipsnio 4 dalies ir 70 straipsnio 7

dalies, nuostatos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja

skundus dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos bei surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatyta tvarka, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas;

2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir

privatumo apsaugos srityje;

3) įgyvendina tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų,

reglamentuojančių šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 63

straipsnio 5 dalies, 65 straipsnio 4 dalies ir 70 straipsnio 7 dalies

nuostatas, reguliavimo dalyką, nuostatas.

6.

Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių

reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir

galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi

susijusia informacija.

7.

Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su

Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos

formavimo institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos

įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su

elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,

įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis

sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir

televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su

standartizacija susijusia informacija.

8.

Siekiant užtikrinti

elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo

kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.

9.

Sveikatos apsaugos ministerija,

nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo

normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos

ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija, susijusia su

higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo

normomis. Valstybinė visuomenės

sveikatos priežiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, susijusias su

elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių

reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia

informacija.

10.

Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia

kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų

prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji

reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,

kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos

apsaugą.

11.

Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų

departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių

institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.

12.

Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir

sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų

funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos

praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų

susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos

institucijomis ir valstybėmis narėmis

1.

Valstybės

institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir valstybėmis

narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir

tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems

Europos Sąjungos institucijų ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų

nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Bendrijų Komisijai, taip pat

Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms

informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Bendrijų

Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis

yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu,

Ryšių reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama

informacija yra pateikta.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba teikia Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie Europos

Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką,

įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

4.

Kai su šio Įstatymo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės

nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos

Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga bei Europos Bendrija

suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO

PAGRINDAI

14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių

ryšių srityje

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos

veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai

bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka

rinkoje.

2.

Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal

Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

1.

Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,

jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną

dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią

elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai,

vartotojų.

2.

Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti

laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp

šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje

ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.

3.

Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,

kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo

tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės

įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.

16

straipsnis. Rinkos tyrimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti,

kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o

didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti

savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.

2.

Rinkos tyrimo

procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos

rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali

pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą,

apibrėžimas;

2) tyrimas, ar

konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra

veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų

įvardijimas;

3) šio Įstatymo

17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar)

panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Bendrijų Komisijai priėmus

rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba

sprendimą, nustatantį Europos Bendrijos rinką, arba pakeitus šiuos teisės

aktus.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:

1) suinteresuotų

ūkio subjektų prašymu;

2) valstybės ar

savivaldybių institucijų prašymu;

3) savo

iniciatyva.

5.

Rinkos tyrimą

atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos

tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jei motyvuotai ir pagrįstai mano,

kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės

aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Bendrijų Komisijos

nuorodas bei rekomendacijas.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su

Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos

tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas

skiriasi nuo Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio

straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių

reguliavimo tarnyba.

8.

Jei rinkos

tyrimas atliekamas Europos Bendrijų Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį

Europos Bendrijos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu

su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo

institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų

Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

9.

Ryšių

reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo

sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos

tyrimo, numatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse,

trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis

terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną

kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,

kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas

baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo

rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.

10.

Prieš

priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų

rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli

šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai jiems, jei toks sprendimas

paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo

tarnyba tuo pačiu metu, kai vadovaudamasi 11 straipsnio 1 dalimi pateikia šio

sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims, privalo pateikti tokio sprendimo

projektą ir Europos Bendrijų Komisijai, ir kitų Europos Sąjungos valstybių

nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Bendrijų Komisija ir kitų

Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti

savo nuomonę per vieną mėnesį arba per terminą, kuris nustatytas pagal šio

Įstatymo 11 straipsnį, jei šis terminas yra ilgesnis.

11.

Jeigu šio

straipsnio 10 dalyje nurodytu sprendimu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką

kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Bendrijų

Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,

turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Bendrijų Komisija

nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų

barjerą vieningai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimas atitinka

Europos Bendrijos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo

priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Bendrijų Komisija per šį

terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo, Ryšių

reguliavimo tarnyba neturi teisės tokio sprendimo priimti, neatsižvelgusi į

Europos Bendrijų Komisijos pasiūlymus dėl sprendimo pataisymo.

12.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos

Bendrijų Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo

institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio

straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo

tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Europos Bendrijų Komisijai.

13.

Ryšių

reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis

skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos

procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali

nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą

rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems

subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.

Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių

laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama

pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms

reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių

reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų

taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyta

procedūra.

14.

Atitinkamų

rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę

įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus

įpareigojimus, taip pat ir informaciją apie priemones, numatytas šio straipsnio

13 dalyje, bei bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo

tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir pateikia

Europos Bendrijų Komisijai.

15.

Atlikdama

rinkos tyrimą, įskaitant ir spręsdama, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką

rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio

subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių

sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių

sutarčių bei (ar) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendinama tarptautines sutartis ir (ar)

susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su

Europos Bendrijų Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 10,

12 ir 13 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti

šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams,

neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, nustatyti šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie

iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo

pradžios momentą:

1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio

Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;

2)

nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;

3) apskaitos

atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;

4) įpareigojimą

suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;

5) kainų

kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio

nuostatas;

6) įpareigojimus,

susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio

Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.

2.

Šio Įstatymo

26, 33 ir 35 straipsniuose nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be

atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą,

numatytą šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę nustatyti šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą.

Jei ji tokio momento nenustato, šios dalies pirmame sakinyje nurodytus

įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio

subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus,

neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.

4.

Išimtinėmis

aplinkybėmis (t. y., kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio

straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 15 dalį, nustato, kad šio straipsnio

1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje

nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,

2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant

tinklų sujungimą, jeigu Europos Bendrijų Komisija tai leidžia.

5.

Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su

sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame

straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo nustatytais atvejais

tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus

įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip pat visais

atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų vykdymo

sąlygas konkretiems ūkio subjektams.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti

pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir

pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.

7.

Jeigu atlikus

atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti

įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę

įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta

tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio

subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio

subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama

įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu

nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo

atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos

paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

8.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti

nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio

nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.

18

straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant:

1) apskaitos informaciją;

2) technines specifikacijas;

3) tinklo charakteristikas;

4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas;

5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą.

Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų

nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi

būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į

komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis

operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų

standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti

įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal

šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo

būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.

4.

Šio

straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų

sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių

infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų

teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine

paslaptimi.

5.

Operatorius,

įpareigotas suteikti atsietą prieigą prie vietinės metalinės vytos poros

linijos, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos sąlygomis, įskaitant standartinio

pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam

standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

19

straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio

subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas

paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios

kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo

padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,

paslaugų bei informacijos teikimą.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą

įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami

vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,

kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir

turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami

pranašumą savo veiklai.

20

straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,

susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos

atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.

21

straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą

1.

Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie

konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp

jų:

1) suteikti

prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio

subjektams, įskaitant atsietą prieigą prie vietinės linijos;

2) sąžiningai

derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;

3) nenutraukti

prieigos prie jau suteiktų priemonių;

4) teikti

nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;

5) suteikti

atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios

yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;

6) suteikti

prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro

naudojimo būdus;

7) suteikti

konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;

8) suteikti

prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,

būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;

9) sujungti

tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame

techniškai galimame tinklo taške.

2.

Priimdama sprendimą

nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti,

Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus bei

šiuos veiksnius:

1) technines ir

ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones

pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos prigimtį bei tipą;

2) galimybes

suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);

3) priemonių

savininko pradines investicijas ir investavimo riziką;

4) būtinybę užtikrinti

ilgalaikę konkurenciją;

5) intelektinės

nuosavybės teises;

6) paslaugų,

apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.

3.

Nustatydama

konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos

teikėjui ir (ar) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (ar)

technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.

22

straipsnis. Prieiga

1.

Ūkio

subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę

laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas

operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti

viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis

dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio

sąveika.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka

užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama

efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją ir didžiausią įmanomą naudą

galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką

rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems

ūkio subjektams, tarp jų:

1) įpareigojimus

ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,

įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina

užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus

operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių

programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,

kiek tai būtina užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis

konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos

suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir

nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo

11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis

mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 10, 12 ir 13 dalyse nustatytomis

taisyklėmis.

4.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti

prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais

atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių

galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.

5.

Ūkio

subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu

ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri

šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,

būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas

perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali

būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,

dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti

konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,

detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

6.

Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio

Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio

Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti

ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos suteikimo, įskaitant ir šio

straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos

nustatymą.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,

suteikimo ir teikimo taisykles.

23

straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką

rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,

įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos

sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą),

bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis

konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad

veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų

palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas

žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į

operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

2.

Nustatytas

sąnaudų padengimo mechanizmas ir (ar) kainų nustatymo metodikos turi skatinti

efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją bei, kiek įmanoma, padidinti naudą

vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,

siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.

3.

Įrodinėjimo

našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra

pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią

investicijų grąžą, tenka operatoriui. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus

paslaugų ir (ar) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali

pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų

nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo

kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Jei operatorius per šį terminą

kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra

sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad

operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti

aukščiausią kainų ribą. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis,

įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais

sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų

lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgiant į geriausią Europos

Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką,

Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir

mažmeninių kainų santykį.

4.

Jeigu Ryšių

reguliavimo tarnyba įpareigoja kainų kontrolės užtikrinimo tikslu įgyvendinti

sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka

parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių

reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų

apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam

operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo

tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus

teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų

apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta audito.

Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytas taisykles.

24

straipsnis.

Skaitmeninės televizijos paskirstymas

Elektroninių

ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,

teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės

televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto

plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus

ekrano formatą.

25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir

susijusios priemonės

1.

Sąlyginės

prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės

prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių

paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis

sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios

leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų)

kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams

visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.

2.

Ūkio

subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar)

televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos

reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar

klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,

privalo:

1) visiems

transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais

siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti

skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)

pateikiamus ir valdomus dekoderius;

2) jei, be

sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų

teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią

su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos

paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos

atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų

ir reikalavimą atlikti auditą.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų

įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

4.

Sąlyginės

prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir

sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu

būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis intelektinės

nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų suteikiamos

sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į

technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami teises negali

uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame produkte

naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip

pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jei šiuo  atveju

teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai

susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų

saugumą.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su

elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių

teikimu ir naudojimu.

6.

Draudžiama

komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,

parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti

dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę

neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą

draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako

įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės

1.

Ūkio

subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi

išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų

ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos

dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje

pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar

specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą

juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.

2.

Viešųjų ryšių

tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat

suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio

srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,

privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir

(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas

apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai

atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo

reikalavimus.

3.

Šio

straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,

susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje

yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.

4.

Visi ūkio

subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių

paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų

metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.

Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio

straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies

nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

27 straipsnis. Elektroninių

ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus,

įpareigojančius laikytis tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų

standartų, kurie nustatyta tvarka perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat

originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar)

rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių

priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų

transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių

įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika.

Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje

nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi

atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais

perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

2.

Kol šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas. 3. Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.5. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma.7. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

28 straipsnis. Ginčų tarp

ūkio subjektų sprendimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.2. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.3. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.4. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.5. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.6. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.8. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.9. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.10. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.11. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.12. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.15. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.17. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.18. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.20. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.22. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.23. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖ VERSTIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA

29

straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

1.

Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be

atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nuostatų.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias

sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas

verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių

sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių

reguliavimo tarnybai.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato

informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas

apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik

pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima

įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos

gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti

tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo

kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų

ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos

pradžios datos.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių

veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie

pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos

teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę

verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.

6.

Ūkio

subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių

bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,

nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos

patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo

veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis

aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi

atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti

elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti

prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto

tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką

ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

7.

Ūkio

subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,

privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

8.

Ūkio

subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka

Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus

užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

30 straipsnis. Teisės aktų,

kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,

nuostatos

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių

veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama

elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,

nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių

nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,

pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turintiems ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti

universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos

gali būti susijusios tik su:

1)

įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;

2)

užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;

3)

paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;

4)

telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu

galutiniams paslaugų gavėjams;

5)

aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat

sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir

bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant

finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros darbų

vykdymui užtikrinti;

6)

privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;

7)

asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių

ryšių sektoriui;

8)

elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos

taisyklėmis;

9)

ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,

pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

10)

informacijos teikimu;

11)

galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka

perimti elektroninių ryšių srautą;

12)

elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų

atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,

aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų

visuomenei skleidimą;

13)

elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų

ribojimo priemonėmis;

14)

įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,

paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;

15)

viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias

kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)

paslaugų;

16)

viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;

17)

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius

(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio

įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su

veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar

su visuomenės sveikata;

18)

priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir

(ar) techninių reikalavimų atitiktį.

3.

Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios

institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos

gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie

numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų

gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi

būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

Penktasis skirsnis

UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,

GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS

31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir

finansavimas

1.

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų

paslaugų teikimas:

1)

viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje;

2)

taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų;

3)

informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;

4)

galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių

paslaugomis.

2.

Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei

universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų

paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas

bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias

paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo

nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti

Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus

ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo

tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų

paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali

būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu.

3.

Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti

universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima

tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti

informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis

sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus

užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie

viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti

universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš

šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų

tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks

nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip

kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad ūkio

subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti

paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama

konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės

nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio

paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus

universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė

gali įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo

taisykles, įgyvendinti nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu

atveju nustatyti nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti

ūkio subjekto sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas

nuostolių dydis, taip pat turi teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito

išvadą. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir

(ar) audito išvada yra vieši. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos

Bendrijų Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai

kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.

6.

Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų

teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo

tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė negali nustatyti, kad papildomų

universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai būtų kompensuojami elektroninių ryšių

paslaugų teikėjų lėšomis.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie ūkio

subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias paslaugas, ir apie bet kokius

tokios informacijos pasikeitimus.

32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų

galutiniams paslaugų gavėjams teikimu

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad

įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23

straipsnius, taip pat įpareigojimų, atitinkamais atvejais privalomų vykdyti

pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą

problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus

įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų,

nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas

kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar

nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba,

apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą

konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti

individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti

sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas

įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis

mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.

2.

Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų

tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių

reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas

ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus

parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą

Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų

apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų

apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų

apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią

apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka

sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir

(ar) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama

kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

33

straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas

1.

Ūkio

subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo telefono ryšio

tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę

naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono

ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos

kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23

straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams

nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam

tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų

ribą.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio

subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte

nustatytą įpareigojimą.

34 straipsnis. Elektroninių

ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės

1.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos

turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma

pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų

teikimo taisykles.

2.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

privalo viešai skelbti skaidrią informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir

tarifus, standartines teikimo sąlygas, paslaugų kokybę. Skelbiamos kainos ir

tarifai galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai.

Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta Ryšių reguliavimo

tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos skelbimo ir pateikimo

Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles, įskaitant informacijos apimtį, turinį,

pateikimo ir (ar) skelbimo terminus, formą bei būdą, kokybės vertinimo

taisykles.

3.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,

suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį

įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių

ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su

paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam

skirtumui kompensuoti.

4.

Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus,

pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių

paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.

5.

Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai pranešti abonentui apie

suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, jeigu abonentas to pageidauja.

6.

Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų

gavėjams prisijungimą prie viešojo telefono ryšio tinklo, privalo užtikrinti

paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų teikimo

taisykles.

7.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra

galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,

išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems

uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytoms

viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir

kitais įstatymų nustatytais atvejais.

8.

Visi viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai

užtikrinti savo abonentų ir (ar) naudotojų skambučių siuntimą į institucijų,

aptarnaujančių pagalbos skambučius, numerius.

9.

Viešųjų ryšių

tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę

išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas

ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu

susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas

taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi

tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir

sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis

galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti

aukščiausią kainų ribą.

10.

Abonento

prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui

pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų

apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos

atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo

pagal perduotų duomenų kiekį.

11.

Ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių

įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja bei saugo, ir šių

duomenų saugojimo terminą.

12.

Ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi

sudaryti galimybes Vyriausybės įgaliotoms institucijoms kontroliuoti, ar

užtikrinamas elektroninių ryšių paslaugų naudotojų privataus gyvenimo

neliečiamumas (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio

slaptumas). Vyriausybės įgaliotos institucijos šioje dalyje nurodytą kontrolę

vykdo pagal savo kompetenciją Vyriausybės nustatyta tvarka.

13.

Ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo

paskirti asmenis, kurie dirbtų su operatyvinės veiklos subjektų pranešimais

apie jų tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar

būtų atsakingi už operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų,

prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie asmenys turi

būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija.

35 straipsnis. Skirtųjų linijų teikimas

1.

Ūkio subjektas, kuris turi didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų

rinkoje, privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų rūšių skirtąsias

linijas ir privalo laikytis Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose taisyklėse

nustatytos tokių paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų, tarp jų privalo vykdyti

įpareigojimus, susijusius su nediskriminavimu, kainų pagrįstumu sąnaudomis,

įskaitant sąnaudų apskaitos sistemos įdiegimą ir naudojimą, skaidrumu, paslaugų

teikimo sąlygų užtikrinimu.

2.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje

skirtųjų linijų rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis,

kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią

investicijų grąžą. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti

skirtųjų linijų paslaugų kainų aukščiausią ribą. Kainų grindimui sąnaudomis ir

sąnaudų apskaitai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3

ir 4 dalių nuostatos.

36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų

skundus sprendimas

1.

Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio

paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių

reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių

ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis

tiesiogiai į teismą.

2.

Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis

mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16,

17, 19 ir 20 dalių nuostatos.

3.

Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai

nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių

reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo

tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir

galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo

sprendimo būdu.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo

skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios

kompetencijos teismui.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų

gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi

prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų

pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų

nagrinėjimo procedūra.

6.

Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių

reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą

priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų

sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės

tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

37

straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai

1.

Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių

ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat

jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę

naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.

2.

Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus

statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su

elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai

savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas

technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros

savininkai nesusitaria kitaip.

3.

Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių

infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir

sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems

asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi

su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų

taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį,

tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems

asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.

4.

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą

naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos

tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės

ir kiti teisės aktai.

38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros

įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse

1.

Asmenys,

suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių

tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,

aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,

tuneliais, kitais statiniais.

2.

Baigęs

elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,

asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.

39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių

infrastruktūros naudojimas

1.

Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės

įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės

įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba

gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas

asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų

bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais

tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,

stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių

infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių

darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo 11 straipsnio 4

dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis

konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

2.

Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais

tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,

stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių

infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis

tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti

sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti,

nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas

tuo, kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą

patvirtinančių dokumentų.

3.

Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį

asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros

naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo

ir naudojimo taisyklėse.

40

straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

1.

Jei viešųjų

ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti elektroninių ryšių

tinklus nei juos bendrai statydamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas

infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat,

kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią

elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešųjų ryšių tinklo dalimi,

savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų

teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai

nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti

valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių

infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Su

servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos

objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą

turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų

gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris,

išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti

savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Draudžiama apriboti ar panaikinti

servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai

servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.

2.

Valstybės,

savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.

Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už

valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

3.

Informacija

apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį

ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių

infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją

skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

41 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų apsauga

1.

Viešųjų

ryšių tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių

tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus,

su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės

paskirtį, statyti kitus pastatus ar statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas,

kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir daryti kitus darbus, kurių metu ar

dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių infrastruktūra, be išankstinio

elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.

2.

Apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus, darbų apsaugos zonoje tvarką nustato

Vyriausybė.

3.

Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens

įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių

infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.

42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių

tinklų

Prisijungti

prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių

tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.

Elektromagnetinis suderinamumas

43 straipsnis. Radijo ryšio

įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai

Radijo

ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius

reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų

specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių

įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo

tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir

telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo

bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo

ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,

tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.

44 straipsnis. Elektromagnetinis

suderinamumas

Elektromagnetinio

suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į

rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir

įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,

elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei

priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis

reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.

45

straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas

1.

Pramonės,

medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros

ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti

naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus

elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina Ryšių

reguliavimo tarnyba.

2.

Aparatūros ir

(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)

įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.

3.

Šio Įstatymo

78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar

naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.

46

straipsnis. Radijo stebėsena

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena

kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių

radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių

lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių

laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo siųstuvai, atliekama

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Radijo

stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos

veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.

47

straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas

1.

Radijo

trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio

savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo

įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl

netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti

privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu

radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar)

įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar

naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį

(radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų

lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių

spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių

reguliavimo tarnyba.

2.

Vykdant

radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių

ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių

reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti

netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ

VALDYMAS

48 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių valdymo pagrindai

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba šio

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.

Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio

numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.

2.

Radijo dažniai (kanalai) valdomi

pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo

tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,

tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros

planus.

3.

Telefono ryšio numeriai,

naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos

plano diegimo tvarką ir sąlygas.

4.

Kitų elektroninių ryšių išteklių

valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

5.

Valstybės institucijos siekia,

kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos

Bendrijoje.

49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir

naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

1.

Radijo

dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą. Radijo dažniai

(kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui ir (ar)

televizijai, skiriami transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias

teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, bei siuntėjams.

Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti radijui ir (ar)

televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme nustatytos bendrosios radijo

dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių

(kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti

(retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Informaciją apie sukoordinuotus

radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams,

turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias

teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su

elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos

išduodant transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo

tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo

tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos

radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis

veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi

šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda

licencijas transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar) televizijos

programas.

3.

Į Lietuvos radijo ir televizijos

komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją kartu su

radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos

sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo dažnių

(kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos

radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo

licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai

įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis (kanalas) kitu ar

pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (t. y.

pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir

televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijos sąlygas.

4.

Radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar)

retransliuotojams,

turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,

suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems

transliuotojams ir (ar) retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56

straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių

(kanalų) skyrimo taisykles.

5.

Transliuotojas ir (ar)

retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša

Ryšių reguliavimo tarnybai.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti

skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)

naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir

televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),

jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems

radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio

Įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatų.

8.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją

prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai

paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio

(kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą,

jeigu:

1)

to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2)

keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo

dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos

teisės aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas

ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio

(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir

televizijos komisija;

3)

radijo dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas

neveiksmingai ar neefektyviai;

4) keičiamas Strateginis planas.

9.

Ryšių reguliavimo tarnyba, šio

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę

naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo

tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti

teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje

nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši

sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir

televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali

panaikinti licencijos galiojimą.

10.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),

vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir technologiją

bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius

standartus, nustato minimalų radijo ir (ar) televizijos programų kiekį, kurį

privalo perduoti siuntėjas. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos programų kiekį siųsdami

transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos

komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo

paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais

ir (ar) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) patys

transliuodami ir (ar) retransliuodami radijo ir (ar) televizijos programas,

Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo

ir (ar) retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių

(kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti

radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus)

papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant ir didesniam radijo ir

(ar) televizijos programų kiekiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos išduotas licencijas siųsti, transliuoti ar retransliuoti)

teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos programų

kiekį.

11.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama

šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų kiekį.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas

leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyse nurodytas

teises.

50 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1.

Elektroninių ryšių ištekliai

naudojami ir skiriami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų

elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

2.

Elektroninių ryšių ištekliai

gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius

galima naudoti be atskiro leidimo;

2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos

leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo

ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių

(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius

(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,

susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės

pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių

eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu

ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų

nekomercinėmis funkcijomis.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje

nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo

51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo

taisykles.

5.

Teisės naudoti elektroninių

ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali

būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių

nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.

6.

Kai radijo dažnių (kanalų)

naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra

susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),

yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus ir Europos

Bendrijos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)

pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo

procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios

papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar

uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros

įgyvendinimą.

7.

Asmenys, kurie prašo skirti

elektroninių ryšių išteklius, ir (ar) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei

asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių

reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas

paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje,

įskaitant užmokesčius už paraiškų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir išteklių

naudojimo priežiūrą.

51 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas

1.

Kai Ryšių reguliavimo tarnybos

nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be

atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,

privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti

elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo

taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.

Ūkio subjektas, kuris paraišką

skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie

veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią

paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti

kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos

pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie

veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius

bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio

subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti

dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių

išteklius.

3.

Asmuo, pageidaujantis naudoti

radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie

galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)

naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir

pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam

informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų,

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo dažnius

(kanalus).

4.

Asmuo gali pradėti naudoti

elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime

nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas

asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5.

Leidimų naudoti elektroninių

ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad

būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti

konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)

yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama

proporcingumo principu.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1)

tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams

ir skatinti konkurencijos plėtrą;

2)

visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,

suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1

dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir

sąlygomis;

3)

skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių

ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

4)

nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti

elektroninių ryšių išteklius;

5)

periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri

ribojimus.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti

elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,

paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti

elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka

ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.

8.

Ryšių reguliavimo tarnyba viešai

skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai

yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius.

Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

9.

Ryšių

reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,

siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą

bei technologijų vystymąsi.

10.

Sprendimas

skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui

ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna

išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir

dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42

dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas

nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.

11.

Jei Ryšių

reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė

turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje

nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių

reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar

aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas

pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,

atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet

kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant

tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.

12.

suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias

įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės

biudžetą. Jei konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos

dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti

konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo

terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas,

kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir

ši jį vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti

pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.

52 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimo būdas

Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:

1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;

2) konkurso

tvarka;

3) aukciono

būdu.

53 straipsnis.

Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių

išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių

pagrindų:

1) Ryšių reguliavimo

tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius

skaičiaus;

2) per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos

skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro

naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos

naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.

2.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų

prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti

skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo

konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi

prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,

skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių

skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti

paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.

54

straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka

Konkursas

dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių

skyrimo taisyklių bei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso

sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos

turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką,

kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių

naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal

kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti

specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti

elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis,

paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos

konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis (kanalas),

pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali užtikrinti

didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį laiką

suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).

55 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu

1.

Aukciono

taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Aukciono

taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,

apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,

elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių

ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.

56 straipsnis. Atsisakymas

skirti elektroninių ryšių išteklius

1.

Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:

1) nėra laisvų

elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai

pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau

naudojamus elektroninių ryšių išteklius;

2) pareiškėjo

veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,

elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus

elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;

3) pareiškėjas

nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;

4) paraiška

neatitinka teisės aktų reikalavimų;

5) pareiškėjo

pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;

6) pareiškėjas

nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti

elektroninių ryšių išteklius suteikimo;

7) pareiškėjas

per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų.

2.

Prieš

priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis

turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir

terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti

elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono

procedūra.

57

straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Asmuo neturi

teisės kitam asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių

išteklius, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais

atvejais teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

58 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių naudojimas

1.

Elektroninių ryšių išteklių

naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių

išteklius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių

tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir

proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir

leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų,

reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas,

nustatytos sąlygos.

2.

Radijo dažnių (kanalų) naudojimo

taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos

gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos, tarnybos,

tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami,

nurodymu;

2) veiksmingu ir efektyviu radijo

dažnių (kanalų) naudojimu;

3) techninėmis ir veiklos

sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių ir apriboti

viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių

veikla sąlygų;

4) maksimaliu teisės naudoti radijo

dažnius (kanalus) terminu;

5) teisės naudoti radijo dažnius

(kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo

sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus

naudoti radijo dažnius (kanalus);

6) užmokesčiais už radijo dažnių

(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

7) bet kuriais asmens

įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

8) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)

naudojimu.

3.

Telefono ryšio numerių naudojimo

taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos

gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos), kuriai

telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų

teikimo reikalavimus;

2) veiksmingu ir efektyviu telefono

ryšio numerių naudojimu;

3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;

4) įpareigojimais teikti

informaciją apie abonentus;

5) maksimaliu teisės naudoti

telefono ryšio numerius terminu;

6) teisės naudoti telefono ryšio

numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo

sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus

naudoti telefono ryšio numerius;

7) užmokesčiais už telefono ryšio

numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

8) bet kuriais asmens įsipareigojimais,

prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

9) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių

naudojimu.

4.

Asmenys

privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių

ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus nustato

elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklės ir leidimai naudoti

elektroninių ryšių išteklius.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis mėnesius įspėjusi elektroninių

ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais

tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių

ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius,

jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės

aktai arba keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę panaikinti leidimą nesilaikydama šioje dalyje nurodytų

sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su

tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis

mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis.

6.

Ūkio

subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę

naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.

59

straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

Su elektroninių

ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti

keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą

pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant

paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą,

kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos,

pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių

(kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus kriterijus

keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti)

Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo

(retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos

radijo ir televizijos komisija.

60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių

naudotojų veikla

Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla

suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių

naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

DEVINTASIS skirsnis

ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA

61 straipsnis. Taikymo sritis

1.

Šiame Įstatymo skirsnyje abonentams nustatytas teises turi abonentai

fiziniai asmenys, išskyrus šio Įstatymo 67 ir 68 straipsniuose nustatytas

teises.

2.

Šio Įstatymo skirsnio nuostatos taikomos informacijai, kuria

apsikeičiama ar kuri perduodama tarp baigtinio šalių skaičiaus, naudojant

viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šios nuostatos netaikomos informacijai,

perduodamai kaip viešojo transliavimo paslaugos dalis, naudojant elektroninių

ryšių tinklus, išskyrus, kiek tokia informacija gali būti susijusi su

informaciją gaunančiu nustatomu abonentu arba faktiniu elektroninių ryšių

paslaugų naudotoju.

3.

Šio Įstatymo 69 ir 70 straipsnių nuostatos taikomos abonentinėms

linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių telefono stočių, ir, kiek tai

techniškai įmanoma ir jei nereikia siekiamam tikslui neproporcingų investicijų,

abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių telefono stočių.

4.

Asmens duomenų tvarkymo priežiūra elektroninių ryšių srityje

atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą

reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Šiame skirsnyje

taikomos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos

apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.

62 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir

tinklų saugumas

1.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti

tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui

užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių

pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi

užtikrinti iškilusią grėsmę atitinkantį saugumo lygį.

2.

Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo dalies saugumo

pažeidimo grėsmei, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo

informuoti abonentus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjo

taikomos priemonės nepanaikina grėsmės kilmės priežasčių, taip pat informuoti

abonentus apie visas įmanomas gelbėjimo priemones ir nurodyti tikėtinas jų

kainas.

63 straipsnis. Ryšio slaptumas

1.

Asmenims, kurie nėra faktiniai elektroninių ryšių paslaugų

naudotojai, be suinteresuotų faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų

sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamos

informacijos turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas

sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis. Ne faktiniams

elektroninių ryšių paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių

elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar

kitu būdu perimti informaciją ar susijusius srauto duomenis ar su tokia

informacija bei susijusiais srauto duomenimis slapta susipažinti, išskyrus atvejus,

kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 77 straipsnį. Šios nuostatos

nedraudžia techninio informacijos saugojimo, būtino informacijai perduoti,

nepažeidžiant konfidencialumo principo.

2.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)

paslaugas, privalo imtis organizacinių ir techninių priemonių įgyvendindami šio

straipsnio 1 dalį. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip

ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio slaptumo užtikrinimo.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės

nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.

3.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos teisėtam informacijos

ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos

metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo

komunikacijos įrodymus.

4.

Draudžiama naudoti elektroninių ryšių tinklus tokiu būdu, kad būtų

išsaugota informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų

naudotojo galiniame įrenginyje ar gautas priėjimas prie tokios informacijos,

išskyrus atvejus, kai atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių

paslaugų naudotojui yra pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį

elektroninių ryšių tinklų naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo

nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos

tvarkymo tikslus, ir jam pasiūlyta nesutikti su tokiu asmens duomenų valdytojo

vykdomu tvarkymu. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar priėjimo

prie informacijos, kurio vienintelis tikslas yra vykdyti informacijos perdavimą

elektroninių ryšių tinklu ar jį palengvinti, taip pat būtinais atvejais, kad

būtų pateikta abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo

užsakyta informacinės visuomenės paslauga.

5.

Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip

radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo tapatybę, apie tai pranešama Ryšių

reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena

taip pat nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos

darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų

radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.

64 straipsnis. Srauto duomenų tvarkymas

1.

Viešųjų ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjo tvarkomi ir saugomi su abonentu ir (ar) faktiniu elektroninių ryšių

paslaugų naudotoju susiję srauto duomenys turi būti sunaikinti arba pakeisti

taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti

abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybę, kai šie duomenys

nebėra reikalingi informacijai perduoti, išskyrus šiame ir šio Įstatymo 77

straipsnyje nustatytas išimtis.

2.

Gali būti tvarkomi tik tokie srauto duomenys, kurie būtini abonento

naudojamų paslaugų apskaitai ir atsiskaitymui už elektroninių ryšių tinklų

sujungimą atlikti. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius

nuo sąskaitos išrašymo dienos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai

užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti.

3.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas elektroninių ryšių

paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslais gali

tvarkyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis tokia apimtimi ir tiek

laiko, kiek būtina tokioms paslaugoms teikti ar rinkodarai, jei abonentas ar faktinis

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, su kuriuo duomenys yra susiję, sutinka.

Tokį sutikimą pareiškęs abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų

naudotojas bet kada gali jį pakeisti ar atšaukti.

4.

Paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytus

srauto duomenis ir (ar) prieš gaudamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą

sutikimą, turi pranešti abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų

naudotojui apie tai, kokie srauto duomenys yra tvarkomi ir kokia tvarkymo

trukmė.

5.

Tvarkyti srauto duomenis turi teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų

ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys

apskaitą, valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams ar faktiniams

elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, kovojantys su pažeidimais bei

apgavystėmis, vykdantys elektroninių ryšių paslaugų teikėjo elektroninių ryšių

paslaugų rinkodarą ar teikiantys pridėtinės vertės paslaugas. Tvarkomų duomenų

turi būti tiek, kiek jų reikia nurodytai veiklai.

6.

Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų

sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie srauto duomenis ginčams

spręsti.

7.

Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos

inspekcijai apie visų jų fiksuojamų ir saugomų su viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų abonentu ir faktiniu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju susijusių

srauto duomenų pobūdį.

65 straipsnis. Srauto duomenų nesudarantys vietos

nustatymo duomenys

1.

Kai srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys, susiję su

viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentais ar

faktiniais elektroninių ryšių paslaugų naudotojais, techniškai gali būti

tvarkomi, juos galima tvarkyti tik tuo atveju, kai jie yra pakeisti taip, kad

pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar

faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybės, arba kai abonentas ar

faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas sutinka su tokiu tvarkymu,

tokia apimtimi ir tiek laiko, kiek būtina teikti pridėtinės vertės paslaugai.

Paslaugų teikėjas, prieš gaudamas abonentų ar faktinių elektroninių ryšių

paslaugų naudotojų sutikimą, privalo juos informuoti apie planuojamus tvarkyti

duomenis, tvarkymo tikslus ir terminus ir ar šie duomenys bus perduoti

trečiajai šaliai pridėtinės vertės paslaugos gavimo tikslu. Abonentai ir (ar)

faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi teisę bet kada panaikinti

savo sutikimą tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis.

2.

Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai,

sutikę, kad srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys būtų

tvarkomi, turi teisę paprastomis priemonėmis ir nemokamai laikinai sustabdyti

tokių duomenų tvarkymą kiekvienam prisijungimui prie tinklo ir (arba)

kiekvienam informacijos perdavimui. Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių

ryšių paslaugų naudotojai bet kada gali pakeisti ar atšaukti duotą sutikimą.

3.

Tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis turi

teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų teikėjų arba trečiųjų pridėtinės vertės paslaugas teikiančių šalių

įgalioti asmenys. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų reikia pridėtinės

vertės paslaugoms teikti.

4dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 1 d.:

4.

Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be

abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo

institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip antai: teisėsaugos,

greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos, institucijoms,

aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms pagalbos institucijoms, kad

šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių

paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies

įgyvendinimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio

8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.

4dalies redakcija nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.:

4.

Viešųjų ryšių

tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai

teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar

faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo Bendrajam pagalbos

centrui.  Įrangos

(ir susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo ūkinei veiklai

užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo duomenims (įskaitant ir

srauto duomenis) teikti, įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir

veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kompensuojamos valstybės lėšomis

Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos detalios šios dalies įgyvendinimo sąlygos

ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta

tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723

(2007-04-26)

66 straipsnis. Detali sąskaita

1.

Detali sąskaita už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas pateikiama

tik esant abonento sutikimui ar prašymui.

2.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo kompetenciją

nustato detalių sąskaitų reikalavimus, kiek tai susiję su šio skirsnio

reguliavimo dalyku.

67 straipsnis. Abonentų sąrašai

1.

Prieš įtraukiant abonentų asmens duomenis į spausdintus ar

elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus,

prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai

informuojami apie tai, kokiais tikslais rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos

numatoma įtraukti jų asmens duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie

tolesnes šių duomenų panaudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų

sąrašų paieškos funkcijomis.

2.

Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo asmens duomenys bus įtraukti į

viešai prieinamus abonentų sąrašus ir, jei sutinka, kad jie būtų įtraukti,

kokie asmens duomenys bus įtraukti, kiek šie duomenys bus tinkami,

atsižvelgiant į tokio abonentų sąrašo teikėjo nustatytą abonentų sąrašo tikslą,

taip pat turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti. Asmens

duomenų neįtraukimas į viešus abonentų sąrašus, asmens duomenų tikrinimas,

taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.

3.

Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama daugiau negu tik suteikti

galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad

asmens duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas

atitinkamo abonento sutikimas.

68 straipsnis. Tiesioginė rinkodara

1.

Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto

pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik esant

išankstiniam abonento sutikimui.

2.

Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo

klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos

kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei

klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė

nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau

nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių

neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

3.

Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto

pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba

nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti

tokios informacijos siuntimą.

69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad

abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų

skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.

70 straipsnis. Ryšio linijos,

iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas

1.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,

skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti

galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio

skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis

abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.

2.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

3.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir

jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio

1 dalyje nurodyta teise.

4.

Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama,

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui

nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

5.

Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią

skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti

visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4

dalyse.

6.

Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai

netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti

leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius

skambučius.

7.

Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl

konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip

antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,

institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,

kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių

paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies

įgyvendinimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio

8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

INFORMACIJOS

GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

71 straipsnis. Informacijos gavimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant

ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir

savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo

dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių

naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Bendrijų Komisijai bei

kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms

reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią

informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo.

Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų),

telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat

asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai

pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingus terminus ir prašomos

informacijos detalumo lygį.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.

Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie

atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio

subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie

konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas

iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš

Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių

gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių

reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar

elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio

subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti

universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga

ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos,

susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):

1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su universaliųjų paslaugų

teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat

įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių

išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio

subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias

paslaugas;

2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių

išteklių naudojimo sąlygų, atveju;

3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų

prašymų vertinimu;

4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų

naudai;

5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;

6) rinkos tyrimo tikslais.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje

nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą

informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,

prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis

(atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba

nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų

bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,

praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

6.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo

devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.

72

straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko

vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar

elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau

įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo

išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus

per:

1) 1 mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;

2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.

2.

Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką

nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu),

Ryšių reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių

teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių

sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti

priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir

jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį

ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už

informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba

informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,

nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje

nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų

nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

4.

Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla

sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų

arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,

pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,

nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti

ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų

arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių

išteklius.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių

išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam

didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,

pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai

tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar

veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams

ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2

ir 4 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant

laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba

tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių

ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo

tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui

galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai

išspręsti.

6.

Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį,

nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių

ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir

(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus

šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių

ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų

kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais

atvejais, tvarka ir sąlygomis.

7.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip

ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo

devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės

pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės

pažeidimų protokolus.

73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip

vykdomas šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo

tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas

funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos

vardu:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas

ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;

2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio

subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,

peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir

išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su

tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus

į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio

subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų

pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;

5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal

tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio

subjekto sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;

6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini

ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą

dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų

apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;

7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;

8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti

technines priemones;

9) patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti

aparatūrą ir (ar) įrenginius;

10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo

funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems

suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).

Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti

atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio

subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai

privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais

pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos

sankcijos.

5.

Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas

pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus

veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo

turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą

teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.

6.

Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte

nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),

įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų

išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima

motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi

būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo

prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas

pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo

sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių

reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir

neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo

atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos

informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais

atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas

išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka

per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako

išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija

nedelsiant sunaikinama.

7.

Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

74 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1.

Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla

sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo

sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų,

nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam

teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir

telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio

suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti

baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su

elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba

neįmanoma, – iki 300 000 litų.

2.

Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1

dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą

iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais

ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki

500 000 litų.

3.

Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės

pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius

pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.

4.

Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat

laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos

įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

reikalavimų, įskaitant nustatytas

laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks

pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo

(tęsimo) dieną.

5.

Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis

ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,

kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas,

paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

6.

Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie

grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.

75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų

dydžio nustatymas

1.

Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima

taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.

2.

Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72

straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo

aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno

tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie

posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio

subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus,

patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių

aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus

iki šio posėdžio.

3.

Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo

paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti

suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas

reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti

(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam

ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo

surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo

tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba

užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia

nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

4.

Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio

teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje

dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,

pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti

klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.

5.

Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės

sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.

6.

Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė

sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę

susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,

kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba

kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo

neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi

teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir

posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.

7.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po

posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo

klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo

klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima

galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją

skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio

7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8.

Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti

nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.

Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas

papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš

naujo.

9.

Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą

padaro keli ūkio subjektai.

10.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai,

padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams,

padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar

pašalino padarytą žalą.

11.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai

kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami

Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba

pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio

Įstatymo nustatytos sankcijos.

12.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės

sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir

kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.

76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

1.

Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą

ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)

neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius

nuo sprendimo gavimo dienos.

2.

Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6

mėnesių.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos

skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas

Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo

jo priėmimo dienos.

4.

Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio

subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.

6.

Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų

grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai

solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir

stebėjimas

1.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi

teisę fiksuoti ir saugoti elektroninių ryšių įvykius ir jų dalyvius tik tiek,

kiek yra būtina šių ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti. Ūkio subjektai,

teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo įstatymų

nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti

reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms

institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms,

prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys

elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia

operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės

nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu

ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos

ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro

galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio

tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis,

Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų

saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma

valstybės lėšomis. Jeigu ikiteisminiame tyrime reikia patvirtinti ūkio

subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas informacijos

tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio

subjektą ir gauna atsakymą raštu.

2.

Ūkio subjektai,

teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, elektroninių ryšių

metu naudojamą techninę informaciją saugo tiek, kiek reikia jų ūkinei veiklai

užtikrinti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus šio Įstatymo 64 straipsnyje

nustatytus atvejus, taip pat, jeigu ši informacija reikalinga operatyvinės

veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar

teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės

įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią

informaciją saugoti ilgiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios

informacijos saugojimą apmokama valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių

ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę

operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio

tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti

elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga

įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.

4.

Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja

ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o

baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines

galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos

informacijos turinį.

5.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie

savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose

numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio

straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,

privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –

ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.

6.

Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti

pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos

kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos

subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi

Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų

įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo

įgaliotas prokuroras.

78

straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių

atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių

atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir

užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.

2.

Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių

atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės

gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti

ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus

nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus

elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti

visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.

3.

Elektroninių

ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad

užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo

atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai,

žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais

atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad

palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus prioritetus.

4.

Elektroninių

ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę

ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis

institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės

saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės

sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms.

Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai

ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti

pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų

jų atžvilgiu.

5.

Lietuvos

Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių

vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro

karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių,

Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių

institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba

telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių

tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų

telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos

informacijos siuntėjo specifinį prašymą.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų

įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

7.

Draudžiama

siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar

identifikacijos signalus.

8.

Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos

paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.

79

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį, 80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80

straipsniu.

2.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos

telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr.

75-3215, Nr. 123-5514; 2003,

Nr. 38-1718),

tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos

pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems

nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų

nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir

jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo

tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia

panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi

motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems

ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio

subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo

informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“.

3.

Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo

įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos

panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai

informuoti abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio

Įstatymo jiems suteikiamas teises.

4.

Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo,

galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui

nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje

turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų

įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios

šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio

Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.

6.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti

iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie

buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais

pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą

skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam

kadencijos laikui.

7.

Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28

straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus,

spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio

Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas

teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

8.

Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių

skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos

telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal

teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga

laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo

priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo

išdavimas.

9.

Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius

norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje

nurodytos datos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI

EINANTIS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO PAREIGAS

ARTŪRAS

PAULAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

2004 m. balandžio 15 d.

įstatymo

Nr. IX-2135

priedas

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai

1.

1988 m. gegužės 16 d. Komisijos direktyva 88/301/EEB dėl konkurencijos galinės  telekomunikacinės

įrangos rinkose.

2.

1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su

elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo.

3.

1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų

paslaugų rezultatų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu, kiek tai susiję su jos

kompetencija.

4.

1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms, atsakingoms

už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.

5.

1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga

grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.

6.

1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir

telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo.

7.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro

politikos reguliavimo pagrindų Europos Bendrijoje (Sprendimas dėl radijo

spektro).

8.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir

susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva).

9.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir

paslaugų-leidimo (Leidimų direktyva).

10.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento bei Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų

ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva).

11.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir

paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis

(Universaliųjų paslaugų direktyva).

12.

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo

ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir

elektroninių ryšių).

13.

2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir

paslaugų rinkoje.

14.

2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių

ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių

paslaugas tvarkymo.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-05-03)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Abonentas – asmuo, kuris

yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų

teikėju šalis.

2.

Aparatūra ir

(arba) įrenginiai

– elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai ir įranga, turintys elektrinių

ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.

3.

Apsaugotosios paslaugos

– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų

transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir

palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės

paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip

savarankiška paslauga.

4.

Asmens

duomenų saugumo pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai

arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be asmens sutikimo

atskleidžiami asmens duomenys arba sudaroma galimybė naudotis tais duomenimis,

kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąsias

elektroninių ryšių paslaugas.

5.

Asmuo

– fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas

juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.

6.

Atsieta

prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta

prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės

linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę

liniją.

7.

Dalinė vietinė linija

– vietinės linijos dalis, jungianti tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku

arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.

8.

Elektromagnetiniai trikdžiai

– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir

(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti

elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje

radijo bangų sklidimo aplinkoje.

9.

Elektromagnetinis suderinamumas

– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje

aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam

nors šioje aplinkoje pakenkti.

10.

Elektroniniai

ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis

elektromagnetinėmis priemonėmis.

11.

Elektroninio

pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso,

garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle

arba paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį paslaugų gavėjas pasiima.

12.

Elektroninių

ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro

aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai,

kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai,

statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios

spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.

13.

Elektroninių ryšių ištekliai

– radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių

tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,

įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi

elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo

ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių

paslaugoms teikti.

14.

Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Lietuvos

Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba)

nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, išduodant leidimą.

15.

Elektroninių ryšių paslauga

– paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro

signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų

paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)

naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais

ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio

teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės

visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas

elektroninių ryšių tinklais.

16.

Elektroninių ryšių tinklas

– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos

priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti

signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis

priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų

komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros

perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus,

naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti),

ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus

neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

17.

Elektroninių ryšių tinklo

teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir

(arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

18.

Elektroninių ryšių tinklų

identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir tinklo

galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius

įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima perduoti

informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius

įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.

19.

Elektroninių ryšių veikla

– elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimas.

20.

Europos

Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,

apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje

valstybėje narėje.

21.

Faktinis elektroninių

ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar

verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo

nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.

22.

Galinis įrenginys

– leidžiantis priimti ir (arba) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama

dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti

prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.

23.

Galutinis paslaugų

gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.

24.

Informacinės

visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis

priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos

paslaugos.

25.

Iš dalies

atsieta prieiga prie vietinės linijos –

vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka

ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės

linijos, suteikiant teisę naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne

balso juostos dažnių spektrą.

26.

Išimtinės

teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam

užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių

ir (arba) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.

27.

Ypatingos

aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos,

tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.

28.

Kabelinės

televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios

pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar

paskirstymas.

29.

Nacionalinė

radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių

paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos

ir kitiems poreikiams.

30.

Naudotojo atpažinimo kodas –

elektroninių ryšių paslaugų naudotojui suteiktas unikalus kodas.

31.

Nesėkmingas

skambutis – ryšys, kai skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį

nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.

32.

Operatorius

– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar

susijusias priemones.

33.

Paslaugų

gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos

ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

34.

Patobulinta

skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų

prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos

įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugas.

35.

Plačiaekranės

skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos

paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir

suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės

televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9.

36.

Pranešimas

– informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešosiomis elektroninių

ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

naudotojų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių

ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią

sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui

arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojui.

37.

Pridėtinės

vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir

privatumo apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo

duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina

informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.

38.

Prieiga

– laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių

ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas

kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus,

kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir

transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:

1) prieigą prie

tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar

judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie

priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine

linija);

2) prieigą prie

fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;

3) prieigą prie

programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

4) prieigą prie informacinių sistemų ar

duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat

teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;

5) prieigą prie

numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentinių sistemų;

6) prieigą prie fiksuotojo

ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;

7) prieigą prie

skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;

8) prieigą prie

virtualiojo tinklo paslaugų.

39.

Radijo

bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.

40.

Radijo

mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir

su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.

41.

Radijo

ryšio įrenginys – įrenginys arba atitinkama jo dalis, leidžiantys

palaikyti radijo ryšį siunčiant ir (arba) priimant radijo bangas naudojant

radijo ryšiui skirtą radijo spektro dalį.

42.

Radijo

ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių

priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai

informacijai perduoti ir priimti.

43.

Radijo

ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos

oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.

44.

Radijo

ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų

ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje

radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų veiklai vykdyti.

45.

Radijo

ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo

bangomis.

46.

Radijo

stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

47.

Radijo

trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų diapazone.

48.

Radijo

trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos

veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.

49.

Registruotas

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo,

kuris, nebūdamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentas,

identifikuojamas pagal elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodą ir

registravimosi metu pateiktą informaciją.

50.

Ryšių kabelių kanalų sistema –

elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų,

vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių

kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams

įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių

įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.

51.

Sąlyginė

prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis

apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo

leidimą.

52.

Sąsaja

– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp

radijo ryšio įrenginių ir jų technines specifikacijas.

53.

Saugumo incidentas – įvykis,

veiksmas ar neveikimas, kuris sukelia ar gali sukelti neteisėtą prisijungimą ar

sudaryti sąlygas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos ar

elektroninių ryšių tinklo, sutrikdyti ar pakeisti, įskaitant valdymo perėmimą,

informacinės sistemos ar elektroninių ryšių tinklo veikimą, sunaikinti,

sugadinti, ištrinti ar pakeisti elektroninius duomenis, panaikinti ar apriboti

galimybę naudotis elektroniniais duomenimis, taip pat sudaryti sąlygas

pasisavinti ar kitaip panaudoti neviešus elektroninius duomenis tokios teisės

neturintiems asmenims.

54.

Siuntėjas

– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias

teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių

ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus

visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius

(kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti

(retransliuoti).

55.

Skambutis

– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis

dvipusio ryšio galimybę.

56.

Specialiosios

teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai

atitinkamoje geografinėje teritorijoje:

1) paskiriami du

ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,

arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu

būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;

2) ūkio

subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir

nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės

privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes

teikti tas pačias paslaugas arba verstis tokia pačia elektroninių ryšių ir

(arba) kita veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis

sąlygomis.

57.

Srauto

duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių

ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.

58.

Standartinis

pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto

operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą,

įskaitant tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.

59.

Susijusios

paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių

paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių

paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (ar) palengvina tokį

teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios

apima inter alia telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu

ekvivalentines sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų

vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.

60.

Susijusios

priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra,

kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga

susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti

elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (ar)

palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.

61.

Taikomųjų

programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia

transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos

sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms

patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje.

62.

Taksofonas

– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar

(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.

63.

Telekomunikacijų

galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo

atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis

būti prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (tai yra tinklų, visiškai

ar iš dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).

64.

Telekomunikacijų

paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų

perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (arba) radijo

programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),

paslaugas.

65.

Tinklo

galinis taškas – fizinis taškas, kuriame suteikiama galimybė

prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose

atliekamas maršruto parinkimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas

identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento

telefono ryšio numeriu arba pavadinimu.

66.

Tinklų

sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to

paties ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių

ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito

ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie

atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų

sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

67.

Ūkio subjektas

– asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė,

kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių

veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti

įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.

68.

Universaliosios

paslaugos – minimalus skaičius nustatytos kokybės paslaugų, kurios,

nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems

tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.

69.

Vartotojas

– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis

elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija

tikslams, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams

tenkinti.

70.

Veiksminga

konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką

toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.

71.

Vertikaliai

integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris

verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo

grandinei.

72.

Viešasis

fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio

galiniai taškai yra fiksuoti.

73.

Viešasis

judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio

galiniai taškai nėra fiksuoti.

74.

Viešasis

ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar

daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti,

įskaitant elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš

vieno tinklo galinio taško į kitą.

75.

Viešosios

elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos

elektroninių ryšių paslaugos.

76.

Viešosios

fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios

telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.

77.

Viešosios

judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios

telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo ryšio tinklu.

78.

Viešosios

telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos

paslaugos, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti nacionalinius

arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius naudojant atitinkamą telefono

ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos

plane.

79.

Vietinė

linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo

ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentine priemone.

80.

Vietinės

linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių

paslaugas ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie

vietinės linijos.

81.

Vietos

nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant

elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio

elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo

vietą.

82.

Vietovės žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar

baigiamas viešajame judriojo ryšio tinkle, atpažinimo kodas.

83.

Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos

ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus šios linijos

dažnius.

84.

Žalingieji trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo

navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai

bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo

ryšį.

85.

Šio Įstatymo

devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme,

suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1711,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos

formavimo ir reguliavimo institucijos

1.

Elektroninių

ryšių veiklos politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ir jos

įgaliota institucija.

2.

Elektroninių

ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir

kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.

3.

Elektroninių

ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,

valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo

darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei

aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos

sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja

atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

4.

Elektroninių

ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos

informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į

rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė

savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

5

straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių

ryšių srityje

1.

Vyriausybė,

formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:

1) nustato

universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų

teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;

2) tvirtina

elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.

2.

Vyriausybės

įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama elektroninių ryšių veiklos

politiką:

1) koordinuoja

valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina

šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja,

kaip jie įgyvendinami;

2)

bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos

formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose,

komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais

(telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais,

elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;

3) renka

informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir

įgyvendinti;

4) nenugalimos

jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat

siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant

valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba)

paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams

privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;

5) paskelbia

(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,

atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės

nustatyta tvarka;

6) imasi

priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų

socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

6

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo

nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi

priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi

prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės

įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo

nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių

reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo

institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius

santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos

biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus

darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo

tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius

kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę

Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi

surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo

tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo

tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp

sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių

už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos

rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos

informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės

normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,

tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,

apsaugą.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją,

susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės

akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia

kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

18 straipsnis.

Skaidrumo įpareigojimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų

sujungimą, taip pat:

1) apskaitos informaciją;

2) technines specifikacijas;

3) tinklo charakteristikas;

4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis

paslaugomis ir (arba) taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus;

5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant

tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš

ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas

priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos

poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant

kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje turintis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų

įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje turintiems operatoriams.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal

šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo

būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.

4.

Šio

straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų

sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių

infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų

teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine

paslaptimi.

5.

Operatorius,

įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant

visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo

turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam

pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

19

straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio

subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas

paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios

kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo

padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,

paslaugų bei informacijos teikimą.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą,

kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai

integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo

nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys

didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą

savo veiklai.

20

straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,

susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos

atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.

21 straipsnis.

Įpareigojimas suteikti prieigą

1.

Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie

konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp

jų:

1) suteikti

prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių kitiems ūkio

subjektams, įskaitant prieigą prie pasyviųjų tinklo elementų, ir (arba) atsietą

prieigą prie vietinės linijos, kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniam ir (arba)

individualiam viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimui,

ir (arba) pateikti pasiūlymą dėl didmeninės vietinės linijos suteikimo

viešosioms telefono ryšio paslaugoms teikti;

2) sąžiningai

derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;

3) nenutraukti

prieigos prie jau suteiktų priemonių;

4) teikti

nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;

5) suteikti

atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios

yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms teikti;

6) suteikti

prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro

naudojimo būdus;

7) suteikti

konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;

8) suteikti

prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,

būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;

9) sujungti

tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame

techniškai galimame tinklo taške;

10) suteikti

prieigą prie susijusių paslaugų, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo

būsenos nustatymo.

2.

Priimdama sprendimą nustatyti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių

reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus ir šiuos

veiksnius:

1) technines ir

ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones

pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų

sujungimą, prigimtį ir tipą, taip pat galimybę naudotis prieiga prie kitų

priemonių;

2) galimybes

suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);

3) priemonių

savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus

investicijas ir investavimo riziką;

4) būtinybę

užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, taip pat elektroninių ryšių

infrastruktūros plėtrą ir vystymo ekonominį naudingumą;

5) intelektinės

nuosavybės teises;

6) paslaugų,

apimančių daugiau kaip vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.

3.

Nustatydama

konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos

teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (arba)

technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

22

straipsnis. Prieiga

1.

Ūkio

subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę

laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas

operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti

viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis

dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio

sąveika.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka

užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama

efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas ir naujovių

diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti

įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat

nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:

1) įpareigojimus

ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,

įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant

užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus

operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių

programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,

kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams

naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo

paslaugomis;

3) įpareigojimus ūkio subjektams,

kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina

siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai

suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti

objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami

sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje

nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio

Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

4.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti

prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais,

kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių

nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.

5.

Ūkio

subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu

ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri

šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,

būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas

perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali

būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,

dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti

konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,

detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

6.

Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio

Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio

Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti

ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų

sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų

įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,

suteikimo ir teikimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

23

straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką

rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,

įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos

sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų

grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis,

skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta,

kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų

palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas

žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas,

įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų

vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti

protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus

naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi

riziką.

2.

Nustatytas

sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti

efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą

vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,

siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.

3.

Įrodinėjimo

našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra

pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią

investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti

sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos

taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų

teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius,

įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą

sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą

tam atlikti. Jeigu operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis

neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys

būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Kol operatorius, įpareigotas

kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į

netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas

sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į

geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo

valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama

atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas

įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti

privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui

per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo,

laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis

patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti

kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų

kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką,

panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip

pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

5.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba,

siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja operatorių įgyvendinti sąnaudų

apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka

parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių

reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų

apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam

operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo

tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų

apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą

ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą,

metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti

skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas

taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

231 straipsnis. Funkcinio

atskyrimo įpareigojimas

1.

Išimtinėmis aplinkybėmis (tai yra,

kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio

Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsnius, nepakanka veiksmingai

konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių

konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu) Ryšių

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi

teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių

atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto

vykdomos veiklos, perkeliant ją į atskirą juridinį asmenį.

2.

Ūkio subjektas, kuriam nustatytas

funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams,

įskaitant vertikaliai integruoto ūkio subjekto, nurodyto šio straipsnio 1

dalyje, dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant

kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.

3.

Apie ketinimą

nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo

pranešti Europos Komisijai, nurodydama:

1) motyvus,

kuriais grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimo nustatymas;

2) motyvuotą

vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės

elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai

veiksminga;

3) laukiamą

poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma šio ūkio subjekto

darbuotojams, ir visai elektroninių ryšių rinkai bei paskatoms investuoti

elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę

sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant laukiamą

poveikį konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;

4) priežasčių,

pagrindžiančių šio įpareigojimo veiksmingumo įgyvendinimo priemonių

konkurencijos atitinkamoje rinkoje prieigos teikimo problemoms pašalinti,

įvertinimą.

4.

Sprendime,

kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo

tarnyba nurodo:

1) tikslų

funkcinio atskyrimo pobūdį ir lygmenį;

2) atskiriamą

turtą ir teiktiną prieigą;

3) valdymo

tvarką, užtikrinančią darbuotojų struktūrinį ir skatinimų nepriklausomumą;

4) įpareigojimo

laikymosi užtikrinimo taisykles;

5) veiklos

procesų skaidrumo užtikrinimo taisykles, visų pirma suinteresuotųjų asmenų

atžvilgiu;

6) įpareigojimo

laikymosi stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar

panaikinti įpareigojimus priimamas tik atlikus didmeninių atitinkamų prieigų

teikimo rinkų tyrimą bei vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje

nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio

Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio

subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teisę bet

kurioje atitinkamoje rinkoje nustatyti šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23

straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, atitinkančius

nustatytos problemos prigimtį, proporcingus ir pateisinamus elektroninių ryšių

veiklos reguliavimo principais ir tikslais, šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir

23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

232 straipsnis. Vertikaliai

integruoto ūkio subjekto savanoriškas atsiskyrimas

1.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką

vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie

tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą

nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su

prieiga prie tinklo susijusį turtą ar

didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis

nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti

analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje rinkoje veikiantiems viešųjų

ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant

savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai Ryšių reguliavimo

tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo

tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip

pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško

atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo

rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar

panaikina įpareigojimus tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo

rinkų tyrimą ir vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems

atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16

straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio

didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško

atsiskyrimo poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę, nustatyti

šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus

arba kitus pagrįstus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį, proporcingus

ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais,

šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus,

jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

24

straipsnis.

Skaitmeninės televizijos paskirstymas

Elektroninių

ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,

teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės

televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto

plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus

ekrano formatą.

421 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas

1.

Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo

teikiamų tinklų ir (arba) paslaugų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi

užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užkirsti kelią

saugumo incidentams arba sumažinti jų poveikį viešųjų ryšių tinklams ir viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.

2.

Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines

ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu

būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

nepertraukiamą teikimą.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir

organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų

ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą ir vientisumą, užkirsti kelią

saugumo incidentams plisti, mažinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų gavėjų dėl saugumo incidentų patiriamos žalos atsiradimo riziką, turi

teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų

ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant

teisę reikalauti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų teikėjų lėšomis atlikti nepriklausomą saugumo auditą ir pateikti šio audito

rezultatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti

ir proporcingi tikslui pasiekti.

5.

Įvykus viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimams, kurie turėjo didelę įtaką tinklų

veikimui arba paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti Ryšių

reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį

viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo

ar vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos

valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir

informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 5 dalį

pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia

apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos

apsaugos agentūrai.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.

Elektromagnetinis suderinamumas

57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius

perleidimas

Asmuo turi teisę

kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis

perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius

perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus

teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba)

televizijos programų transliavimas (retransliavimas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

1.

Šis Įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

2.

Šis Įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.

3.

Šio Įstatymo reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

4.

Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

5.

Šiuo Įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

6.

Šiuo Įstatymu siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklą pagal šio Įstatymo 2 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

1.

Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

2.

Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

3.

Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas.

4.

Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

5 straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių ryšių srityje

1.

Vyriausybė, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:

1) nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;

2) tvirtina elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.

2.

Vyriausybės įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama elektroninių ryšių veiklos politiką:

1) koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;

2) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;

3) renka informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti;

4) nenugalimos jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;

5) paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) imasi priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.

7.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

1.

Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.

2.

Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:

1) suinteresuotų ūkio subjektų prašymu;

2) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu;

3) savo iniciatyva.

5.

Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.

8.

Jeigu rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis.

9.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne ilgiau kaip 3 papildomais metais.

10.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

11.

Ryšių reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos tyrimo, nustatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą tyrimą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.

12.

Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną mėnesį. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.

13.

Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per šešis mėnesius privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

14.

Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia, nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.

15.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima rekomendaciją, kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.

16.

Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.

17.

Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir Europos Komisijai.

18.

Ryšių reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.

19.

Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio 18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.

20.

Atlikdama rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio ir 14–18 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

19 straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo veiklai.

20 straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis, susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.

22 straipsnis. Prieiga

1.

Ūkio subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas ir naujovių diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:

1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis;

3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

4.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.

5.

Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

6.

Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

23 straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi riziką.

2.

Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.

3.

Įrodinėjimo našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Jeigu operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

5.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja operatorių įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

24 straipsnis. Skaitmeninės televizijos paskirstymas

Elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti, teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus ekrano formatą.

26 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės

1.

Ūkio subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.

2.

Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.

3.

Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1260, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14859

4.

Visi ūkio subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos. Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

29 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

1.

Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos pradžios datos.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.

6.

Ūkio subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Už patvirtinimo išdavimą imama valstybės rinkliava. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

7.

Ūkio subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

8.

Ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

33 straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas

1.

Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo ryšių tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų ribą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

37 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai

1.

Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.

2.

Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.

3.

Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį, tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.

4.

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.

5.

Ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.

6.

Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

7.

Detalius reikalavimus bendro naudojimo statinio inžinerinėms sistemoms, vietiniams ir komunaliniams inžineriniams tinklams, skirtiems elektroninių ryšių tinklams įrengti, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

8.

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo techninės veiklos pagrindinių sričių reglamentus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo techninės veiklos pagrindinės sritys:

1) ikiprojektiniai tyrinėjimai;

2) projektavimas ir projekto vykdymo priežiūra;

3) projekto ekspertizė;

4) įrengimo darbai ir jų užbaigimas;

5) įrengimo techninė priežiūra.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

40 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

1.

Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.

2.

Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

3.

Informacija apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

45 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas

1.

Pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.

3.

Šio Įstatymo 78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.

46 straipsnis. Radijo stebėsena

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.

47 straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas

1.

Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Vykdant radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

54 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka

Konkursas dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių skyrimo taisyklėse ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose viešojo konkurso sąlygose nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygose turi būti nustatyti konkurso dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

59 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1.

Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius (kanalus). Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant elektroninių ryšių paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius kitomis nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytomis sąlygomis terminą, mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

72 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

4.

Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, kas sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones pagal šio straipsnio 2 ir 5 dalis priėmimo, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų kitiems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai išspręsti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

8.

Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.

9.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

78 straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.

2.

Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.

3.

Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus prioritetus.

4.

Elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų jų atžvilgiu.

5.

Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

7.

Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.

8.

Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.

79 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį, 80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80 straipsniu.

2.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr. 75-3215, Nr. 123-5514; 2003, Nr. 38-1718), tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

3.

Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai informuoti abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio Įstatymo jiems suteikiamas teises.

4.

Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.

6.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam kadencijos laikui.

7.

Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28 straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus, spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

8.

Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.

9.

Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

381 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimas

1.

Infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (ar) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, (toliau – įrengimo darbai) privalo ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus (toliau – bendras infrastruktūrų įrengimas).

2.

Infrastruktūros valdytojai pagal šio straipsnio 1 dalį privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie:

1) elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį, jos elementus ir įrengimo vietą;

2) numatomą įrengimo darbų pradžios datą ir šių darbų trukmę;

3) kontaktinius (asmens ar padalinio) duomenis.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka.

4.

Infrastruktūros naudotojas, pageidaujantis įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje dienos, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios), privalo pateikti infrastruktūros valdytojui prašymą bendrai įrengti infrastruktūras.

5.

Infrastruktūros valdytojai, ketinantys vykdyti įrengimo darbus, privalo proporcingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leisti infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai:

1) dėl to atsirastų nepagrįstų papildomų sąnaudų, įskaitant sąnaudas dėl įrengimo darbų vėlavimo;

2) tai trukdytų atlikti įrengimo darbus;

3) prašymas bendrai įrengti infrastruktūras pateiktas praleidus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą (likus mažiau kaip vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios).

6.

Infrastruktūros valdytojas turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, pradėti įrengimo darbus), jeigu:

1) infrastruktūros valdytojas negavo prašymų bendrai įrengti infrastruktūras per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą;

2) pasibaigė šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas ir infrastruktūros valdytojas yra sudaręs sutartį (sutartis) dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su prašymą (prašymus) bendrai įrengti infrastruktūras padavusiu (padavusiais) infrastruktūros naudotoju (naudotojais);

3) infrastruktūros valdytojas atsisakė patenkinti prašymą bendrai įrengti infrastruktūras ir infrastruktūros naudotojas per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos nesikreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs;

4) infrastruktūros valdytojas atsisakė patenkinti prašymą bendrai įrengti infrastruktūras ir yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs.

7.

Infrastruktūros valdytojas sutartį dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su infrastruktūros naudotoju turi sudaryti arba raštu motyvuotai atsisakyti ją sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo bendrai įrengti infrastruktūras gavimo dienos. Sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymas nesuteikia infrastruktūros naudotojui nuosavybės teisių į infrastruktūros valdytojo įrengiamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai sutartyje dėl bendro infrastruktūrų įrengimo numatyta kitaip.

8.

Derantis dėl sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo, infrastruktūros naudotojas, pateikęs prašymą infrastruktūros valdytojui, turi teisę gauti iš jo šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją apie vykdomus arba ketinamus vykdyti įrengimo darbus, kai yra išduoti reikalingi leidimai vykdyti šiuos darbus arba dėl šių leidimų kreiptasi į kompetentingas institucijas, arba numatoma per artimiausius šešis mėnesius dėl jų gavimo kreiptis į kompetentingas institucijas (jeigu tokių leidimų nereikia, numatoma per artimiausius šešis mėnesius pradėti įrengimo darbus). Infrastruktūros valdytojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji savo interneto svetainėje elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka paskelbtų šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją apie šioje dalyje nurodytus įrengimo darbus.

9.

Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 8 dalyje nurodytą prašymą privalo išnagrinėti ir proporcingomis, nediskriminacinėmis, skaidriomis sąlygomis informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:

1) informacijos pateikimas sukeltų grėsmę elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui ir (ar) vientisumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatai;

2) infrastruktūros valdytojas prašomą pateikti informaciją jau yra paskelbęs;

3) prašoma informacija yra paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.

10.

Infrastruktūros valdytojas elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo pateikti informaciją infrastruktūros naudotojui, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, apie:

1) šio straipsnio 8 dalyje nurodytos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį, jos elementus ir įrengimo vietą;

2) numatomą įrengimo darbų pradžios datą ir šių darbų trukmę;

3) kontaktinius (asmens ar padalinio) duomenis.

11.

Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išspręsti ginčą.

12.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro infrastruktūrų įrengimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

13.

Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417

571 straipsnis. Specialiosios radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimo ir naudojimo sąlygos

1.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai yra taikomi:

1) viešojo konkurso tvarka, aukciono būdu ar tiesiogiai radijo dažnių (kanalų) prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus), numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau šiame straipsnyje – tam tikri radijo dažniai (kanalai);

2) naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus).

2.

Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Asmuo, pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o tiesiogiai prašančiam skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui atsisakoma skirti jo prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir (ar) jo planuojamos naudoti šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

5.

Asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir kuris ketina naudodamasis šiais radijo dažniais (kanalais) elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudoti kitų, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šioje dalyje nurodyto asmens planuojamos naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamas jam skirtus tam tikrus radijo dažnius (kanalus) tol, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.

6.

Asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai privalo atitikti nacionalinio saugumo interesus. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (ar) jų naudojamos šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad dėl jo ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros yra kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos sustabdo asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:

1) asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) sustabdoma tol, kol per Vyriausybės nustatytą terminą bus pašalintos ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;

2) asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų; tokiu atveju asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) yra sustabdyta, privalo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Vyriausybės sprendimo priėmimo dienos pakeisti šiame punkte nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.

8.

Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos panaikina asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu:

1) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės priimtu sprendimu asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), yra pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl priežasčių, kurios negali būti pašalintos arba išnykti per Vyriausybės nustatytą terminą;

2) teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per Vyriausybės nustatytą terminą nebuvo pašalintos arba neišnyko neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;

3) asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, nepakeitė aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą terminą;

4) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo pateikta informacija šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-346, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12502

81 straipsnis. Tiesioginė rinkodara

1.

Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą.

2.

Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679 nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

3.

Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.

X SKYRIUS

INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

82 straipsnis. Informacijos gavimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijas bei kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir savivaldybių institucijų, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjų, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų funkcijų atlikimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją, susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms paslaugoms, ir informaciją, reikalingą šio įstatymo 47 straipsnyje numatytam plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimui atlikti, taip pat ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias mažmenines elektroninių ryšių rinkas, nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjai, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat kiti asmenys privalo pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus pagal prašomos informacijos detalumo lygį ir prašoma forma.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas elektroninių ryšių rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimais, nustatytais kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):

1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su efektyviu elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, ir kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, ir įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį;

2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;

3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų prašymų vertinimu;

4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų naudai;

5) aiškiai apibrėžtais statistiniais, ataskaitų ar tyrimų rengimo tikslais;

6) elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslais, įskaitant duomenis apie galutinės grandies ar mažmenines elektroninių ryšių rinkas, siejamas ar susijusias su elektroninių ryšių rinkomis, kurių tyrimas atliekamas;

7) elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų aprėpties, galutinių paslaugų gavėjų junglumo įvertinimu, šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų zonų nustatymu;

8) galimybės bendrai naudoti elektroninių ryšių infrastruktūrą įvertinimu, elektroninių ryšių infrastruktūros pobūdžio, prieinamumo ir geografinės buvimo vietos išsamaus sąrašo sudarymu;

9) viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumo ir (arba) šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo įvertinimu;

10) efektyvaus ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, įskaitant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, susijusias su elektroninių ryšių paslaugų aprėptimi ir kokybės reikalavimais, laikymusi bei veiksmingo ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu;

11) plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo tikslais;

12) radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimo ir naudojimo atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo tikslais;

13) atsakymams į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos pagrįstus prašymus pateikti informaciją.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio ar pradedančio verstis elektroninių ryšių veikla (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė), arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą teisei verstis elektroninių ryšių veikla įgyti.

5.

Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir motyvuotas. Negali būti reikalaujama asmenų pakartotinai pateikti informaciją, kurią Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, yra gavusi iš tų asmenų ir yra ją pateikusi Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

6.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su šio įstatymo IX skyriaus nuostatų vykdymo priežiūra, ir kitoms kompetentingoms institucijoms tiek, kiek prašoma pateikti informacija yra būtina joms pavestoms funkcijoms, susijusioms su Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų įgyvendinimu, atlikti.

7.

Šiame straipsnyje nurodytos informacijos gavimui ir teikimui taip pat taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

83 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, duotų šiame įstatyme nustatytais atvejais, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, arba nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, arba, kai pagal Nacionalinį ryšio numeracijos planą ryšio numeriai gali būti naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi įrodymų iš kitos Europos Sąjungos nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, kad ryšio numeriai atitinkamoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudojami pažeidžiant tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams taikyti šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytais būdais ir (arba) atitinkamų šio įstatymo 84 straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 3 ir (arba) 5 dalis priėmimo dienos, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų taikymo priežastis.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo, įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba apie atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę pareikšti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai ištaisyti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

8.

Jeigu ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie dalyvavo darant pažeidimą.

9.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina taisykles, reglamentuojančias pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procedūras.

10.

Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams tiek, kiek tai susiję su jų vertimusi elektroninių ryšių veikla. Fiziniai asmenys, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, ir juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovai ar kiti atsakingi asmenys už šio įstatymo ir (arba) jo įgyvendinamųjų teisės aktų nesilaikymą atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (arba) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius atimama Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis arba sustabdoma ir (arba) panaikinama Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

11.

Šio straipsnio nuostatos, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio įstatymo IX skyriaus nuostatų.

84 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;

2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą asmens naudojamose ir (arba) gyvenamosiose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus duomenis ir (arba) dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir laikmenose esančią informaciją;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš tikrinamų asmenų, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo asmens ūkines operacijas iš ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų;

5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio subjekto sąnaudų ir (arba) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;

6) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami asmeniui motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (arba) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (arba) daiktų apyrašą, išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;

7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;

8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones, taip pat, nepažeisdami įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;

9) patikrinti aparatūrą ir (arba) įrenginius, taip pat laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti aparatūrą ir (arba) įrenginius elektromagnetinio suderinamumo ir (arba) kitų jiems taikomų reikalavimų atitikties įvertinimui šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytus įrenginius, kurie gali būti paimti iki administracinio nusižengimo bylos ar ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo; paėmus aparatūrą ir (arba) įrenginius asmeniui paliekamas motyvuotas sprendimas dėl aparatūros ir (arba) įrenginių poėmio ir paimtų aparatūros ir (arba) įrenginių apyrašas;

10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir kitus). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, pateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.

5.

Asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per šioje dalyje nustatytą terminą, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo padavimas Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

6.

Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas teismo, kuriam šis prašymas paduodamas, pavadinimas, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno vardas, pavardė, asmens kodas, tikrinamo fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu žinomi), planuojamų tikrinti asmens naudojamų ir (arba) gyvenamųjų patalpų, teritorijos adresas, transporto priemonių duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, tikrinamo juridinio asmens vadovo ar įgalioto atstovo vardas ir pavardė (jeigu žinomi), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai, aplinkybės, svarbios numatomiems veiksmams, tai patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno prašymas, pridedamų dokumentų sąrašas, prašymo surašymo vieta ir data. Prašymą išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

85 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimo nagrinėjimą

1.

Jeigu ūkio subjektas per šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepareiškia savo nuomonės ir (arba) per šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepašalina šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.

2.

Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Teikime išdėstoma galimo pažeidimo požymiai, galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimus galbūt pažeidė ūkio subjektas, siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys įrodymai. Apie Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dienos yra informuojamas ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas (kartu išsiunčiama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopija).

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, apie:

1) posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą;

2) informaciją apie įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio atstovo įgaliojimus, pateikimą tuo atveju, jeigu ūkio subjektui atstovautų įgaliotas asmuo;

3) poreikį ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas;

4) galimybę likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą.

86 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant pažeidimą

1.

Ūkio subjekto padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu ūkio subjekto buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą .

2.

Tuo atveju, kai ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viename iš nacionalinių laikraščių ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio dienos.

3.

Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.

4.

Posėdyje dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva arba ūkio subjekto, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti ūkio subjekto prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jį patenkinus būtų vilkinamas ūkio subjektui inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.

87 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos paskyrimo terminai

1.

Ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos.

2.

Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, o trunkamojo pažeidimo atveju praėjo daugiau kaip 3 metai nuo jų nustatymo dienos, ekonominės sankcijos negali būti skiriamos.

88 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo viešumas

Pažeidimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva arba asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant pažeidimą, prašymu.

89 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo gavimo paskiria posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą. Į posėdį kviečiami ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.

2.

Posėdžiui pirmininkauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų.

3.

Jeigu posėdžio metu pateikiami nauji įrodymai, su kuriais ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, neturėjo galimybės susipažinti iki posėdžio, jam nedelsiant suteikiama teisė su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus. Tokiu atveju posėdis gali būti atidedamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

4.

Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (arba) iš jos, ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo į posėdį kviečia vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens apie vertėjo reikalingumą, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

5.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti ūkio subjekto padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas ir dėl kitų svarbių priežasčių, ir paskirti kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Priežasčių svarbą įvertina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes. Apie priimtą sprendimą pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

6.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti pažeidimui išnagrinėti reikalingus duomenis (dokumentus).

7.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.

8.

Posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu daromas garso įrašas ir rašomas protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.

90 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1.

Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nesilaiko atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio baudą, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų.

2.

Ūkio subjektui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 800 eurų.

3.

Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5 800 eurų.

4.

Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

5.

Už šiurkštų ar sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba uždraudžia ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdo iki 3 metų ar panaikina teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Šio straipsnio 1 dalis skiriant ekonominę sankciją už šiurkštų ar sistemingą šioje dalyje numatytą pažeidimą nėra taikoma.

6.

Šiurkščiu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė žalą, kurios dydis viršija 86 900 eurų, arba sunkių padarinių, tai yra dėl šio pažeidimo nutrūko viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams. Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.

7.

Kartu su šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba skiria daiktų, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą ir (arba) įpareigoja atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

8.

Už šio įstatymo 81 straipsnio pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi teisę asmeniui skirti iki 60 000 eurų baudą. Baudas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skiria Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta administracinių baudų skyrimo tvarka.

91 straipsnis. Ekonominių sankcijų dydžio nustatymas

1.

Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

1) kaltę, kai ūkio subjektas yra fizinis asmuo;

2) pažeidimo pobūdį ir jo trukmę;

3) pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;

4) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

5) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

6) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;

7) ar šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos informacijos nepateikimas arba neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas turėjo neigiamą įtaką konkurencijai, ypač tais atvejais, kai, priešingai, negu nurodė pateiktoje informacijoje, ūkio subjektas sukūrė plačiajuosčio ryšio tinklą ir (arba) iš esmės atnaujino ar išplėtė esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, arba nesukūrė plačiajuosčio ryšio tinklo ir (arba) iš esmės neatnaujino ar neišplėtė esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ir nepateikė objektyvių, tai pagrindžiančių priežasčių.

2.

Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jeigu nustatomos vien tik lengvinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

3.

Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš elektroninių ryšių veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (ūkio subjektas nevykdė elektroninių ryšių veiklos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos. Skaičiuojant einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, gautas pajamas, skaičiuojamos visos ūkio subjekto einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo šiam ūkio subjektui priėmimo dienos.

4.

Nustatant pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltus padarinius (kai tai įmanoma nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.

5.

Įvertinant ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią ūkio subjektas gavo dėl padaryto pažeidimo.

6.

Įvertinant kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, atsižvelgiama į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą elektroninių ryšių rinkos dalį.

7.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą:

1) savo noru užkirto kelią žalai atsirasti;

2) ėmėsi veiksmų žalai sumažinti;

3) padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai išaiškinti pažeidimo aplinkybes;

4) bendradarbiavo su Ryšių reguliavimo tarnyba;

5) atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

8.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 7 dalyje nenurodytas, aplinkybes.

9.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai:

1) kliudė vykdyti tyrimą;

2) slėpė padarytą pažeidimą;

3) tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą.

92 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas ar atsisakymas ją skirti

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Tarybai. Tarybai pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas ir kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Taryba, apsvarsčiusi ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui klausimą, pateikia savo siūlymus dėl ekonominės sankcijos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ekonominės sankcijos skyrimo klausimo apsvarstyti Tarybai pateikimo dienos. Taryba turi teisę pateikti šiuos siūlymus dėl ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui:

1) mažinti siūlomos skirti baudos dydį;

2) didinti siūlomos skirti baudos dydį;

3) atsisakyti skirti ekonominę sankciją dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo, išnagrinėję visą medžiagą dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo ir įvertinę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, priima sprendimą skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos nesutampa su Tarybos išvada, šiame sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Tarybos išvadą.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:

1) nėra pažeidimo požymių;

2) panaikinamas atsakomybę nustatantis teisės aktas;

3) miršta arba pasibaigia ūkio subjektas;

4) pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo terminas, numatytas šio įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje.

4.

Sprendime turi būti nurodoma:

1) priėmimo data, vieta ir numeris;

2) ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, pavadinimas, buveinės adresas (jeigu ūkio subjektas yra asmenų grupė, informacija nurodoma apie kiekvieną asmenį, taip pat nurodomi jų tarpusavio ryšiai grupėje, kiekvieno asmens sąsajos su pažeidimu, dėl kurio skiriama ekonominė sankcija), fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu yra žinomi);

3) pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės;

4) atsakomybę už padarytą pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas;

5) ūkio subjekto, kitų suinteresuotų asmenų pateikti paaiškinimai;

6) atsakomybę lengvinančios ir (arba) sunkinančios aplinkybės;

7) skiriama ekonominė sankcija;

8) neteisėtais ūkio subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminas ir sąlygos;

9) sprendimas konfiskuoti daiktus, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas;

10) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą ūkio subjektui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti.

93 straipsnis. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimo tvarka

Sprendimas skirti ekonominę sankciją gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimas sustabdo šio sprendimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo.

94 straipsnis. Teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga

1.

Ūkio subjektas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai turi teisę susipažinti su visa ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.

2.

Ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, susijusia su ekspertizės išvados ar specialisto paaiškinimo dalyku, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.

3.

Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva ar ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvių prašymu ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį pripažįsta nevieša. Šioje dalyje nurodytas sprendimas turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka.

95 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

1.

Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirtą ekonominę sankciją ir sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

2.

Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgę į ūkio subjekto turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.

4.

Konfiskuoti daiktai realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.

Jeigu sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai, atsižvelgiant į šio įstatymo 83 straipsnio 8 dalies nuostatas.

XI SKYRIUS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRAUTŲ PRIEŽIŪRA IR STEBĖSENA BEI SPECIALIOS RYŠIO UŽTIKRINIMO TAISYKLĖS

96 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėsena

1.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.

2.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo:

1) užtikrinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismo ar teisėjo prašymų ir (arba) paklausimų ir jų turinio konfidencialumą, taip pat nedelsdami informuoti atitinkamą kriminalinės žvalgybos pagrindinę instituciją, žvalgybos instituciją, ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokurorą, teismą ar teisėją apie kitų subjektų bandymus gauti šiame punkte nurodytus duomenis;

2) patvirtinti prašymų ir (arba) paklausimų pateikti informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias procedūras, gautų prašymų ir (arba) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir pateiktus atsakymus.

3.

Jeigu šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, Valstybės saugumo departamento nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio įstatymo 78 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.

Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis.

5.

Valstybės saugumo departamentas organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienai kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, žvalgybos institucijai, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.

6.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, apie savo elektroninių ryšių tinkle ar savo ir kitų operatorių elektroninių ryšių tinklų sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Valstybės saugumo departamentui ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.

7.

Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Valstybės saugumo departamento patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.

8.

Teismas, nustatęs, kad viešieji elektroninių ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti šių paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus ryšio numerius.

9.

Policijos departamentas, vadovaudamasis Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos gali kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo arba paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.

10.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba mobiliojo ryšio įrenginio tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba kad jis pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų mobiliojo ryšio įrangos identifikatoriaus formavimo reikalavimų, taip pat kai turima duomenų, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir apie tai informuoti Policijos departamentą. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos pirmiausia turi kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo ar paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.

11.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimais apie jų elektroninių ryšių tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

12.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.

97 straipsnis. Specialios ryšio užtikrinimo taisyklės

1.

Vyriausybė tvirtina ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti ją rengiant ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.

2.

Ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrindama valstybės ir visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.

3.

Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą tinklo gedimo katastrofos atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų paslaugų lygį, atitinkantį Susisiekimo ministerijos nustatytus ir su Vidaus reikalų ministerija suderintus prioritetus.

4.

Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius priimančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, kad jiems būtų teikiama pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pačiu būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų.

5.

Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatų ir konsulinių pareigūnų, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio Teisingumo Teismo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

7.

Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.

8.

Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (arba) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotu radijo ryšiu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                                   ARTŪRAS PAULAUSKAS

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymo

1 priedas

DUOMENŲ, KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS

1.

Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:

1.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

1.1.1. ryšio numeris, iš kurio skambinta;

1.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;

1.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

1.2.1. suteikti naudotojų atpažinimo kodai;

1.2.2. naudotojo atpažinimo kodai ir ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį elektroninių ryšių tinklą;

1.2.3. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas.

2.

Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:

2.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

2.1.1. rinktas ryšio numeris ar numeriai (ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, įskaitant skambučių peradresavimą ar skambučių persiuntimą, atvejais – ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;

2.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;

2.2. duomenys, susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

2.2.1. skambučių internetu numatomo (numatomų) gavėjo (gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris;

2.2.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas bei adresas ir skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.

3.

Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:

3.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;

3.2. duomenys, susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė interneto prieigos paslaugų teikėjas, ir abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo naudotojo atpažinimo kodas;

3.2.2. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetu perduodamų skambučių paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje.

4.

Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:

4.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – kalbinio ryšio paslauga, kuria pasinaudota;

4.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais, – interneto paslauga, kuria pasinaudota.

5.

Duomenys, būtini paslaugų gavėjų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:

5.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu, – ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2. duomenys, susiję su mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

5.2.1. ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2.2. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);

5.2.3. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);

5.2.4. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);

5.2.5. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);

5.2.6. jeigu viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos iš anksto apmokėtos, paslaugų pirminio aktyvavimo Lietuvos Respublikoje data ir laikas bei vietovės, kurioje paslaugos buvo aktyvuotos, žyma (Cell ID);

5.3. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

5.3.1. ryšio numeris, iš kurio skambinama, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiui;

5.3.2. skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai.

6.

Duomenys, būtini mobiliojo ryšio įrangos vietai nustatyti:

6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;

6.2. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymą (Cell ID), nustatyti tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti;

6.3. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymų zoną (LAI), kaip tai apibrėžta telekomunikacijų standartuose, nustatyti;

6.4. duomenys apie mobiliojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes:

6.4.1. vietovės žyma (Cell ID);

6.4.2. geografinės koordinatės;

6.4.3. užklausos metu esanti skleidžiamo signalo kryptis

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymo

2 priedas

įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai

1.

1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.

2.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).

3.

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB.

4.

2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.

5.

2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose.

6.

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/920.

7.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.

8.

2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.

9.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija).

10.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB.

11.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.

12.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971.

13.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.

14.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija).

15.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009.

16.

2020 m. liepos 20 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1787, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas, ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.

Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1763, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2244, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-579, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12, 62 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-712, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7078 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1260, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14859

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 26 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1891, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10508

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2086, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19363

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1710, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08042

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2461, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17732

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2345, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13912

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 37 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38-1 straipsniu įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-698, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16807

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 9, 42-1 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1300, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10961

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2172, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09944

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2516, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18824

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3407, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24568

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-346, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12502

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-363, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13171

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 38-1 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-348, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12504

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas

461 straipsnis. Servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymas sandoriu

1.

Jeigu elektroninių ryšių infrastruktūrai, esančiai viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, įrengti, ja naudotis ir (ar) jai prižiūrėti yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę tam tikroje teritorijoje, panaudoti valstybei ar savivaldybei arba valstybės valdomoms bendrovėms, savivaldybės valdomoms bendrovėms ar šių bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis (toliau šiame straipsnyje – valstybės (savivaldybės) statinys), tokių statinių patikėtiniai (savininkai), gavę atitinkamo elektroninių ryšių tinklo teikėjo (toliau šiame straipsnyje – suinteresuotas teikėjas) motyvuotą prašymą, gali ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio teisę ant valstybės (savivaldybės) statinio ar po juo įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti (toliau šiame straipsnyje – servitutas), nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai; arba turi būti pateiktas raštu valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai per 2 mėnesius nuo suinteresuoto teikėjo prašymo gavimo dienos. Atvejai, kai sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. Sandorio dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo ir registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išlaidas, kitas servituto nustatymo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.

2.

Valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas), gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą suinteresuoto teikėjo prašymą, siekdamas įvertinti valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, gali:

1) kreiptis į kompetentingą valstybės įstaigą, kuri pagal jai priskirtą valstybės veiklos sritį turi pateikti išvadą dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;

2) inicijuoti valstybės (savivaldybės) statinio ekspertizę (statinio ekspertizę atliekantį asmenį parenkant bendru valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) ir suinteresuoto teikėjo sutarimu), kurios išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.

3.

Sandoryje dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai turi būti nustatyta suinteresuoto teikėjo pareiga mokėti valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui) periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu. Periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydis apskaičiuojamas susisiekimo ministro nustatyta tvarka, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais, atsižvelgiant į tai, kokiai valstybės (savivaldybės) statinio daliai nustatomas servitutas ir kokio dydžio suvaržymai tenka valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui). Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise valdo valstybės ar savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės įstaiga, kompensacija už naudojimąsi servitutu mokama atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo kiti subjektai, kompensacija už naudojimąsi servitutu pervedama į tų subjektų sąskaitas.

4.

Sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, kai:

1) valstybės (savivaldybės) statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai;

2) tokį sandorį sudaryti draudžia valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai gali būti pateikiamas, kai:

1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane;

2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą;

3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys;

4) valstybės (savivaldybės) statinys yra vėjo elektrinė;

5) valstybės (savivaldybės) statinys yra karinėje teritorijoje;

6) yra gauta neigiama kompetentingos valstybės įstaigos išvada dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;

7) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje.

6.

Šio straipsnio 5 dalies 1–6 punktuose nurodytais atvejais valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai savo nuožiūra, įvertinęs konkretaus atvejo aplinkybes, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šio straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytu atveju valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai, jeigu tai nepažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir yra gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

7.

Kai valstybės (savivaldybės) statinys yra perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį, sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudaro valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) ir nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai raštu informuoja panaudos gavėją.

TAR pastaba: 461 straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai atitinkamiems juridiniams asmenims yra perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti jais pagal patikėjimo sutartis, sudarytas iki 2023-10-26 įstatymo  Nr. XIV-2202 įsigaliojimo dienos (2024-01-01).

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642

98 straipsnis. Privalomi nurodymai pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti

1.

Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui privalomus nurodymus pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti tol, kol bus pašalintas pažeidimas, turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka duoti Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Lietuvos bankas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, žurnalistų etikos inspektorius, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Šis straipsnis netaikomas Lietuvos policijos, Ryšių reguliavimo tarnybos duodamiems privalomiems nurodymams pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, duodanti privalomą nurodymą (toliau – Institucija), privalo pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, išskyrus atvejus, kai tokio asmens vardo, pavardės arba pavadinimo neįmanoma nustatyti ar šių duomenų nustatymas reikalauja neproporcingai daug sąnaudų, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Pirmosios instancijos administracinis teismas išnagrinėja prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Institucija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus, ji turi teisę per 7 darbo dienas nuo nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo priėmimo dienos. Teismai, nagrinėdami prašymus išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ir skundus dėl leidimo taikyti privalomus nurodymus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

3.

Teismo leidimas taikyti privalomus nurodymus blokuoti interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, galioja vėlesniems privalomiems nurodymams blokuoti interneto domenų vardus, identifikuojančius tos interneto svetainės kopijas tik teismo leidime nurodytiems subjektams. Požymiai, pagal kuriuos identifikuojamos interneto svetainės kopijos, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.

4.

Jeigu informacija, dėl kurios duodamas privalomas nurodymas, yra neskelbtina informacija pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, Institucija nedelsdama apie tai praneša viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudama šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas savanoriškai per 8 valandas nuo šio pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo pažeidimo pastebėjimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, Institucija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gautu teismo leidimu.

5.

Institucija, davusi privalomus nurodymus blokuoti interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę ar jos kopiją, privalomų nurodymų davimo dieną įtraukia šį interneto domeno vardą į interneto domenų vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą vadovaudamasi Kibernetinio saugumo įstatymo 131 straipsniu.

6.

Privalomi nurodymai .lt domeno administratoriui duodami tais atvejais, kai kiti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atliekami informacijos pasiekiamumo ribojimai yra nepakankami. Požymiai, pagal kuriuos nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atliekami informacijos pasiekiamumo ribojimai yra nepakankami, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.

7.

Institucija, gavusi informacijos, kad pažeidimas, dėl kurio buvo duotas privalomas nurodymas, yra pašalintas, kreipiasi į elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus ir (ar) .lt domeno administratorių įpareigodama juos per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi dienos atnaujinti prieigą prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę. Požymiai, pagal kuriuos nustatoma, kad pažeidimas, dėl kurio buvo duotas privalomas nurodymas, yra pašalintas, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.

8.

Privalomų nurodymų davimo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2139, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14033

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                                   ARTŪRAS PAULAUSKAS

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymo

1 priedas

DUOMENŲ, KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS

1.

Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:

1.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

1.1.1. ryšio numeris, iš kurio skambinta;

1.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;

1.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

1.2.1. suteikti naudotojų atpažinimo kodai;

1.2.2. naudotojo atpažinimo kodai ir ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį elektroninių ryšių tinklą;

1.2.3. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas.

2.

Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:

2.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

2.1.1. rinktas ryšio numeris ar numeriai (ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, įskaitant skambučių peradresavimą ar skambučių persiuntimą, atvejais – ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;

2.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;

2.2. duomenys, susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

2.2.1. skambučių internetu numatomo (numatomų) gavėjo (gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris;

2.2.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas bei adresas ir skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.

3.

Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:

3.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;

3.2. duomenys, susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė interneto prieigos paslaugų teikėjas, ir abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo naudotojo atpažinimo kodas;

3.2.2. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetu perduodamų skambučių paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje.

4.

Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:

4.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – kalbinio ryšio paslauga, kuria pasinaudota;

4.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais, – interneto paslauga, kuria pasinaudota.

5.

Duomenys, būtini paslaugų gavėjų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:

5.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu, – ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2. duomenys, susiję su mobiliuoju kalbiniu ryšiu:

5.2.1. ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2.2. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);

5.2.3. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);

5.2.4. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);

5.2.5. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);

5.2.6. jeigu viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos iš anksto apmokėtos, paslaugų pirminio aktyvavimo Lietuvos Respublikoje data ir laikas bei vietovės, kurioje paslaugos buvo aktyvuotos, žyma (Cell ID);

5.3. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:

5.3.1. ryšio numeris, iš kurio skambinama, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiui;

5.3.2. skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai.

6.

Duomenys, būtini mobiliojo ryšio įrangos vietai nustatyti:

6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;

6.2. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymą (Cell ID), nustatyti tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti;

6.3. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymų zoną (LAI), kaip tai apibrėžta telekomunikacijų standartuose, nustatyti;

6.4. duomenys apie mobiliojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes:

6.4.1. vietovės žyma (Cell ID);

6.4.2. geografinės koordinatės;

6.4.3. užklausos metu esanti skleidžiamo signalo kryptis

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymo

2 priedas

įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai

1.

1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.

2.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).

3.

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB.

4.

2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.

5.

2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose.

6.

Neteko galios nuo 2024-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642

7.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.

8.

2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.

9.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija).

10.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB.

11.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.

12.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971.

13.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.

14.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija).

15.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009.

16.

2020 m. liepos 20 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.

17.

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1787, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas, ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.

Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1763, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2244, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-579, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12, 62 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-712, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7078 (2013-12-30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1260, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14859

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 26 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1891, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10508

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2086, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19363

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1710, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08042

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2461, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17732

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2345, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13912

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 37 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38-1 straipsniu įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-698, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16807

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 9, 42-1 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1300, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10961

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2172, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09944

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2516, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18824

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3407, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24568

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-346, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12502

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-363, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13171

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 38-1 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-348, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12504

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1586, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25145

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 84 straipsnio pakeitimo įstatymas

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2139, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14033

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2386, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25336

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas