← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2009-03-15

Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 69-2382

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135

Vilnius

Įstatymo

aktuali redakcija nuo 2009 m. kovo 15 d.:

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

1.

Šis Įstatymas

reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių

paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis,

elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius,

susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu

suderinamumu.

2.

Šis Įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su

paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir

paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo

susijusių paslaugų.

3.

Šio Įstatymo

reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės

aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų

ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir

Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

4.

Valstybės

institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į

atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės

institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo

apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų

Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

5.

Šiuo Įstatymu

siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp

jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių

ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų

gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

6.

Šiuo Įstatymu

siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklą pagal šio

Įstatymo 2 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

2

straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

1.

Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo

ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio

lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo

kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo,

vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų

objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

2.

Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi

būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės

normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo

nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip

pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į

technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems

elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

3.

Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi

būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms,

atliekantiems analogiškas funkcijas.

4.

Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas,

turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš

anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai

atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Abonentas – asmuo, kuris

yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų

teikėju šalis.

2.

Aparatūra ir (arba)

įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai bei įranga,

turintys elektrinių ir (ar) elektroninių sudedamųjų dalių.

3.

Apsaugotosios

paslaugos

– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų

transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir

palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės

paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip

savarankiška paslauga.

4.

Asmuo – fizinis arba

juridinis asmuo.

5.

Atsieta prieiga

prie vietinės linijos

– visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga

prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės

teisių į vietinę liniją.

6.

Dalinė vietinė

linija

– vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką

su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuoto telefono

ryšio tinklo prieigos tašku.

7.

Elektromagnetiniai

trikdžiai

– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir

(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniais trikdžiais gali būti

elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje

sklidimo terpėje.

8.

Elektromagnetinis

suderinamumas

– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje

aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam

nors šioje aplinkoje pakenkti.

9.

Elektroniniai

ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis

elektromagnetinėmis priemonėmis.

10.

Elektroninio

pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso,

garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle

arba gavėjo galiniame įrenginyje, kol jį gavėjas pasiima.

11.

Elektroninių

ryšių infrastruktūra – aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kabelių,

kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų priemonių visuma, skirta

elektroninių ryšių veiklai vykdyti.

12.

Elektroninių

ryšių ištekliai –

radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių

tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,

įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi

elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo

ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių paslaugoms

teikti.

13.

Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, tam išduodant

leidimą.

14.

Elektroninių

ryšių paslauga –

paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro

signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų

paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)

naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais ryšių

tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos

turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės

visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas

elektroninių ryšių tinklais.

15.

Elektroninių

ryšių tinklas

– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršrutizavimo įranga, kitos

priemonės, kurios leidžia perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar

kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus,

fiksuotus (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius

antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos

signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (ar) televizijos programoms

transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangės

daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos

pobūdį.

16.

Elektroninių

ryšių tinklo teikimas

– elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės

juo naudotis suteikimas.

17.

Elektroninių

ryšių tinklų identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp

jų ir galinius tinklo taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus

galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima

perduoti informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus

galinius įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.

18.

Elektroninių

ryšių veikla –

elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimas.

19.

Europos

Bendrijos rinka – Europos Bendrijų Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,

apimanti Europos Bendriją ar didelę jos dalį.

20.

Faktinis

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo

tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo

nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.

21.

Galinis

įrenginys

– leidžiantis priimti ir (ar) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama

dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti prijungti

prie viešųjų ryšių tinklų.

22.

Galutinis

paslaugų gavėjas –

paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų.

23.

Informacinės

visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis

ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.

24.

Iš dalies

atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama

prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus

vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti

metalinės vytos poros linijos ne balso juostos dažnių spektrą.

25.

Išimtinės

teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam

užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių

ir (ar) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.

26.

Ypatingos

aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremalios situacijos, tarp jų

gaivalinės nelaimės, bei kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.

27.

Kabelinės

televizijos tinklas – didžiąja dalimi laidinė infrastruktūra, kurios

pagrindinė paskirtis –viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar

paskirstymas.

28.

Nacionalinė

radijo dažnių paskirstymo lentelė – Vyriausybės patvirtintas dokumentas,

kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant

transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.

29.

Operatorius

– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar

susijusias priemones.

30.

Paslaugų gavėjas

– asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris

kreipėsi dėl jų teikimo.

31.

Patobulinta

skaitmeninės televizijos įranga – priedų rinkinys, skirtas prijungti prie

televizorių, ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti

skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas.

32.

Plačiaekranės

skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai

ar daugiausiai sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio

plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos kaip

formatas 16:9.

33.

Pridėtinės

vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo

apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo duomenų

tvarkymas, kai šis tvarkymas apima didesnį informacijos kiekį nei yra būtina

informacijai perduoti ar apskaitai.

34.

Prieiga –

laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių

ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų kitam ūkio

subjektui suteikimas elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Be kita ko, prieiga

apima:

1) prieigą prie

tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotu ar

judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie

priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti panaudojant vietinę

liniją);

2) prieigą prie

fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;

3) prieigą prie

programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

4) prieigą prie

numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentiškų sistemų;

5) prieigą prie

fiksuoto ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;

6) prieigą prie

skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;

7) prieigą prie

virtualaus tinklo paslaugų.

35.

Radijo

bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.

36.

Radijo

mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su

verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.

37.

Radijo

ryšio įrenginys – įrenginys ar jo atitinkama dalis, leidžiantys palaikyti

ryšį siunčiant ir (ar) priimant radijo bangas naudojant radijo ryšiui skirtą

radijo spektro dalį.

38.

Radijo

ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir

radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai informacijai perduoti

ir priimti.

39.

Radijo

ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus

leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.

40.

Radijo

ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (ar) priėmimas radijo

bangomis.

41.

Radijo

stebėsena –radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

42.

Radijo

stotis – vienas arba keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų,

kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio tarnybų veiklai vykdyti, visuma.

43.

Radijo

trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų

diapazone.

44.

Radijo

trukdžiai – aparatūros ir (ar) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo

blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.

45.

Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių

infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir

kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių,

reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti,

remontuoti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems

apsaugoti.

46.

Sąlyginė

prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja

paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

47.

Sąsaja

– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp

radijo ryšio įrenginių bei jų technines specifikacijas.

48.

Siuntėjas

– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus,

turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,

suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,

elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (ar) televizijos programų

signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo

dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti

(retransliuoti).

49.

Skambutis

– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis

dvipusio ryšio galimybę realiu laiku.

50.

Skirtoji linija

– nekomutuojama elektroninių ryšių linija, jungianti elektroninių ryšių tinklo

galinius taškus.

51.

Skirtosios

linijos paslauga – elektroninių ryšių paslauga, suteikianti perdavimo

galimybę tarp elektroninių ryšių tinklo galinių taškų be elektroninių ryšių

paslaugų gavėjo valdomo komutavimo.

52.

Specialiosios

teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai

atitinkamoje geografinėje teritorijoje:

1) paskiriami du

ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,

arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu

būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;

2) ūkio subjektams

kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais

kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali

labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias

paslaugas arba vykdyti tokią pačią elektroninių ryšių ir (ar) kitą veiklą toje

pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.

53.

Srauto

duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių

ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.

54.

Standartinis

pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto

operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą bet

kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.

55.

Susijusios

priemonės – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių

paslauga susijusios priemonės, kurios sudaro galimybę teikti paslaugas

naudojantis šiuo tinklu ar paslauga arba palengvina tokį teikimą. Susijusios

priemonės apima ir sąlyginės prieigos sistemas bei elektroninius programų

vadovus.

56.

Taikomųjų

programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai

(retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir

ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms patobulintoje

skaitmeninės televizijos įrangoje.

57.

Taksofonas

– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar

(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.

58.

Telekomunikacijų

galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama

dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti

prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (t. y. tinklų, visiškai ar iš

dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).

59.

Telekomunikacijų

paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų

perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (ar) radijo

programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),

paslaugas.

60.

Tinklo

galinis taškas – fizinis taškas, kuriame abonentui suteikiama galimybė

prisijungti prie viešojo ryšių tinklo.

61.

Tinklų

sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties

ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių ryšių

paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito ūkio

subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie

atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų

sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

62.

Ūkio subjektas – fizinis ar

juridinis asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė,

kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių

veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos

Respublikoje.

63.

Universaliosios

paslaugos – nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų minimumas,

kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamas

visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.

64.

Vartotojas

– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis

elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija

tikslams, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

65.

Veiksminga

konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai joje nėra didelę įtaką

turinčių ūkio subjektų.

66.

Vertikaliai

integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar

daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.

67.

Viešasis

fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio

galiniai taškai yra fiksuoti.

68.

Viešasis

judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio

galiniai taškai nėra fiksuoti.

69.

Viešasis

ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai

naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

70.

Viešasis

telefono ryšio tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas teikti

viešąsias telefono ryšio paslaugas, tarp jų balso perdavimo tarp tinklo galinių

taškų, taip pat kitas ryšio paslaugas, tokias kaip faksimilių bei duomenų

perdavimas.

71.

Viešosios

elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių

paslaugos.

72.

Viešosios

fiksuoto telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,

teikiamos viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.

73.

Viešosios

judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,

teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.

74.

Viešosios

telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos

nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams siųsti ir gauti, taip pat prieigai

prie pagalbos paslaugų užtikrinti, naudojant atitinkamą numerį ar numerius,

nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane. Šios paslaugos taip

pat apima paslaugų teikėjo pagalbos paslaugas, informacijos apie abonentus

teikimo paslaugas, taksofono paslaugas, paslaugas, kurios teikiamos

specialiomis sąlygomis, specialių priemonių neįgaliems vartotojams ar

vartotojams su specialiais socialiniais poreikiais teikimą ir (ar) negeografines

paslaugas.

75.

Vietinė

linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį

tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu

ar ekvivalentinėmis priemonėmis.

76.

Vietinės

linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio

subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie vietinės

linijos.

77.

Vietos

nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose tvarkomi duomenys,

nurodantys faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių

geografinę buvimo vietą.

78.

Visiškai

atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama

prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus

vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus

fizinės linijos dažnius.

79.

Žalingieji

trikdžiai – radijo trikdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų

ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys,

trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.

79.1

Naudotojo atpažinimo kodas – elektroninių ryšių paslaugomis

besinaudojančiam asmeniui suteiktas unikalus kodas, kai šis asmuo tampa

prieigos prie interneto paslaugų ar interneto ryšio paslaugų abonentu arba registruojasi

šioms paslaugoms.

80.

Nesėkmingas

skambutis – ryšys, kai telefono skambutis buvo sėkmingai sujungtas,

bet į jį nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.

81.

Pranešimas

– informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešai prieinamomis

elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis naudotojų skaičius. Jam

nepriskiriama informacija, perduodama kaip dalis viešojo transliavimo

paslaugos, naudojant elektroninių ryšių tinklus, išskyrus tą jos dalį, kurią

sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui

arba naudotojui.

82.

Registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo, kuris,

nebūdamas elektroninių ryšių paslaugų abonentu, identifikuojamas pagal

naudotojo atpažinimo kodą ir registravimosi metu pateiktą informaciją.

83.

Vietovės žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas

ar baigiamas viešajame judriojo telefono ryšio tinkle, atpažinimo kodas.

84.

Šio

Įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame

Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės

apsaugos įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1711,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS BEI STRATEGIJOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA

4

straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos formavimo ir

reguliavimo institucijos

1.

Elektroninių

ryšių veiklos politiką ir strategiją Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

2.

Elektroninių

ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir

kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.

3.

Elektroninių

ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,

valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams

bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai,

traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui

užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės

institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja Vyriausybės įgaliota

institucija.

4.

Elektroninių

ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos

informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į

rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė

savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota

institucija.

5

straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos uždaviniai ir funkcijos

elektroninių ryšių srityje

1.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką bei

strategiją, nustato politinius ir strateginius tikslus, užtikrinančius

elektroninių ryšių sektoriaus ekonominę plėtrą ir konkurencingumą.

2.

Vyriausybė:

1) nustato

universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, universaliųjų paslaugų teikimo

taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio

subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, tarp jų

įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis,

objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip

pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę

naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.

Vyriausybė taip pat nustato papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų

teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo

tvarką, sąlygas ir atvejus;

2) tvirtina

Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Radijo dažnių skyrimo radijo ir

televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją (toliau – Strategija);

3) atlieka kitas

teisės aktų nustatytas funkcijas.

3.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija tvirtina elektroninių ryšių plėtros Lietuvos

Respublikoje strategiją.

4.

Elektroninių

ryšių plėtros Lietuvos Respublikoje strategija vadovaujasi visos elektroninių

ryšių veiklos reguliavimo institucijos.

5.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija:

1) įgyvendina

valstybės strategiją ir politiką elektroninių ryšių srityje;

2) koordinuoja

valstybės elektroninių ryšių srities investicinių programų rengimą, vertina

šias programas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip

jos įgyvendinamos;

3)

bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos politikos ir

strategijos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja

Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose,

komitetuose bei grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais

(telekomunikacijomis), radijo ryšio ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu

suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu;

4) renka

informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos strategijai ir politikai

formuoti;

5) nenugalimos

jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat

siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant

valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar)

paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams

privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;

6) paskelbia

(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,

atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės

nustatyta tvarka;

7) atlieka kitas

teisės aktų nustatytas funkcijas.

6

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1.

Ryšių reguliavimo

tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų,

išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą

pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi

prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti

pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos

nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos

Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų,

reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo

reguliavimo dalyku, prasme.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos

biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus

darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo

tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius

kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę

Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi

surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo

tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo

tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp

sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių

už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos

rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos

informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės

normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,

tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,

apsaugą.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia

informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės

akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia

kitaip.

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

1.

Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko

teikimu.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę

algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas)

nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus

Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos

pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariai išsirenka

Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas. Tarybos

darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos

tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių

reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos

kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius:

1) atstovauja ir

(ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir

užsienyje;

2) suderinęs su

Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių

nuostatus;

3) tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;

4) įstatymų

nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo

tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis,

juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;

5) tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnybos strateginius veiklos planus;

6) pasirašo

Tarybos priimtus nutarimus;

7) leidžia

įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;

8) užtikrina,

kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės

aktų;

9) ne rečiau

kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1

dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo

tarnybos veiklos ataskaitą;

10) vykdo kitus

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojus. Pavaduotojus skiria

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo paskirtų

pavaduotojų.

8.

Taryba:

1) svarsto

radijo ryšio plėtros planus;

2) derina

užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus

darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;

3) derina Ryšių

reguliavimo tarnybos biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;

4) derina rinkos

tyrimo taisykles;

5) derina šio

Įstatymo 29 ir 34 straipsniuose nurodytus teisės aktus;

6) derina

informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo

taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;

7) derina

tvarką, apimtį ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio

Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;

8) derina šio

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;

9) derina ginčų

tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo

procedūrų taisykles;

10) derina

galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais

sprendimo taisykles;

11) tvirtina

Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo

reglamentą;

12) išklauso

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ataskaitą apie Ryšių reguliavimo

tarnybos veiklą;

13) svarsto

Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;

14) svarsto ir

teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų

skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo reikalavimų;

15) svarsto

Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus ir teikia

Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlymus dėl jų priėmimo, pakeitimo ar papildymo;

16) analizuoja

Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;

17) šio Įstatymo

nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.

9.

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų

įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai sukanka pensinis amžius;

5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą

darbą;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;

8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis

šias pareigas ėjo skyrimo metu.

10.

Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos darbo tvarką nustato

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos

vidaus darbo reglamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1787,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir

uždaviniai

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija

elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas

bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai

elektroninių ryšių rinkose;

2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų

interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo

procedūras bei skatinant elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų

skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis

paslaugomis;

3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir elektroninių ryšių

plėtrą;

4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat

kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų

viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros

būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai,

kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų

kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos

sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;

5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje

naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius

privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį

suderinamumą;

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Bendrijos vidaus rinkos plėtrą

ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Bendrijoje;

7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir

Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus

gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;

8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos,

nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat

ypatingų situacijų atvejais.

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) kontroliuoja, prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo ir jį

įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, išskyrus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

nuostatas, kurių kontrolė, priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo

nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;

2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams bei jų

naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti

aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;

3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių

paskirstymo lentelę ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos

radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti

Strategiją, ja vadovaudamasi kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija

rengia ir tvirtina Radijo dažnių skyrimo

radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau

– Strateginis planas);

4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos

reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių

organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla

susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir

galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro

valdymu, veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų

atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių

(kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo dažnių) apsaugą.

Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba

gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas

funkcijas, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti

paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių)

administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių)

reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas

funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama

atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir

neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas

Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;

5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai

pasiūlymus dėl valstybės strategijos ir politikos elektroninių ryšių srityje ir

jos įgyvendinimo;

6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų

kainų aukščiausios ribos;

7) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų

teikimo taisykles;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai,

kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo

ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;

9) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus,

atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų bei

kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai

įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (ar) standartus;

2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar

aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai

parametrai atitinka privalomus reikalavimus;

3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;

4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių

civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams;

6) įgyvendinti

tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo

reguliavimo dalyką, nuostatas, išskyrus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5

dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;

7) skelbti

informaciją ir (ar) pranešimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“;

8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų

ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių

teisės aktų nuostatos;

9) turėti šio ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

1.

Šio Įstatymo

ar jį įgyvendinančių teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, turėsiančius

reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo

16 straipsnio 13 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas

ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai

paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims

protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai

paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su

visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su

viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas

turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų

gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams,

elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų

atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir

kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų

privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias

konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo

metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos

interneto tinklalapyje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų

rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė

paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.

12 straipsnis. Lietuvos

Respublikos institucijų bendradarbiavimas

1.

Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:

1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių

reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant

ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas,

susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;

3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal

Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje

priežiūrą.

2.

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių

paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių

ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;

3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri

produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais,

paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba,

vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.

3.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pagal Vartotojų teisių

gynimo įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės

įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp

jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei

radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.

4.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija:

1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo)

veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių

ryšių klausimais;

2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių

(kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir

(ar) retransliuoti, koordinavimo.

5.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:

1) prižiūri, kaip vykdomos šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus

šio Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2

dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka

nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos ir surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatyta tvarka, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas;

2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir

privatumo apsaugos srityje;

3) įgyvendina

tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo

devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies, 64 straipsnio

7 dalies ir 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, reguliavimo dalyką, nuostatas.

6.

Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių

reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir

galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi

susijusia informacija.

7.

Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su

Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos

formavimo institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos

įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su

elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,

įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis

sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir

televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su

standartizacija susijusia informacija.

8.

Siekiant užtikrinti

elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo

kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.

9.

Sveikatos apsaugos ministerija,

nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo

normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos

ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija, susijusia su

higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo

normomis. Valstybinė visuomenės

sveikatos priežiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, susijusias su

elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių

reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia

informacija.

10.

Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia

kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų

prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji

reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,

kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos

apsaugą.

11.

Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų

departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių

institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.

12.

Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir

sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų

funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos

praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų

susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835, 2008-11-14,

Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos

institucijomis ir valstybėmis narėmis

1.

Valstybės

institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir valstybėmis

narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir

tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems

Europos Sąjungos institucijų ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų

nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Bendrijų Komisijai, taip pat

Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms

informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Bendrijų

Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis

yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu,

Ryšių reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama

informacija yra pateikta.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba teikia Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie Europos

Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką,

įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

4.

Kai su šio Įstatymo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės

nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos

Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga bei Europos Bendrija

suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO

PAGRINDAI

14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių

ryšių srityje

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos

veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai

bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka

rinkoje.

2.

Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal

Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

1.

Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,

jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną

dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią

elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų.

2.

Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti

laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp

šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje

ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.

3.

Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,

kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo

tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės

įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.

16

straipsnis. Rinkos tyrimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti,

kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o

didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti

savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.

2.

Rinkos tyrimo

procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos

rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali

pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą,

apibrėžimas;

2) tyrimas, ar

konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra

veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų

įvardijimas;

3) šio Įstatymo

17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar)

panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Bendrijų Komisijai priėmus

rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba

sprendimą, nustatantį Europos Bendrijos rinką, arba pakeitus šiuos teisės

aktus.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:

1) suinteresuotų

ūkio subjektų prašymu;

2) valstybės ar

savivaldybių institucijų prašymu;

3) savo

iniciatyva.

5.

Rinkos tyrimą

atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos

tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jei motyvuotai ir pagrįstai mano,

kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės

aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Bendrijų Komisijos

nuorodas bei rekomendacijas.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su

Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos

tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas

skiriasi nuo Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio

straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių

reguliavimo tarnyba.

8.

Jei rinkos

tyrimas atliekamas Europos Bendrijų Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį

Europos Bendrijos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu

su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo

institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų

Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

9.

Ryšių

reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo

sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos

tyrimo, numatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse,

trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis

terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną

kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,

kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas

baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo

rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.

10.

Prieš

priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų

rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli

šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai jiems, jei toks sprendimas

paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo

tarnyba tuo pačiu metu, kai vadovaudamasi 11 straipsnio 1 dalimi pateikia šio

sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims, privalo pateikti tokio sprendimo

projektą ir Europos Bendrijų Komisijai, ir kitų Europos Sąjungos valstybių

nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Bendrijų Komisija ir kitų

Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti

savo nuomonę per vieną mėnesį arba per terminą, kuris nustatytas pagal šio

Įstatymo 11 straipsnį, jei šis terminas yra ilgesnis.

11.

Jeigu šio

straipsnio 10 dalyje nurodytu sprendimu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką

kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Bendrijų

Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,

turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Bendrijų Komisija

nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų

barjerą vieningai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimas atitinka

Europos Bendrijos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo priimti

2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Bendrijų Komisija per šį terminą

nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo, Ryšių reguliavimo

tarnyba neturi teisės tokio sprendimo priimti, neatsižvelgusi į Europos

Bendrijų Komisijos pasiūlymus dėl sprendimo pataisymo.

12.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos

Bendrijų Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo

institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio

straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo

tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Europos Bendrijų

Komisijai.

13.

Ryšių

reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis

skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos

procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali

nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą

rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems

subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.

Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių

laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama

pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių

nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas

pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis

arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 10 ir 11 dalyse

nustatyta procedūra.

14.

Atitinkamų

rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę

įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus

įpareigojimus, taip pat ir informaciją apie priemones, numatytas šio straipsnio

13 dalyje, bei bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo

tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir pateikia

Europos Bendrijų Komisijai.

15.

Atlikdama

rinkos tyrimą, įskaitant ir spręsdama, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką

rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio

subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių

sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių

sutarčių bei (ar) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendinama tarptautines sutartis ir (ar)

susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su

Europos Bendrijų Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 10,

12 ir 13 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti

šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams,

neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, nustatyti šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie

iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo

pradžios momentą:

1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio

Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;

2)

nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;

3) apskaitos

atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;

4) įpareigojimą

suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;

5) kainų

kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio

nuostatas;

6) įpareigojimus,

susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio

Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.

2.

Šio Įstatymo

26, 33 ir 35 straipsniuose nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be

atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą,

numatytą šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę nustatyti šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą.

Jei ji tokio momento nenustato, šios dalies pirmame sakinyje nurodytus

įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio

subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.

3.

Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.

4.

Išimtinėmis

aplinkybėmis (t. y., kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio

straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 15 dalį, nustato, kad šio straipsnio

1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje

nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,

2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant

tinklų sujungimą, jeigu Europos Bendrijų Komisija tai leidžia.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas,

susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais

terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus,

numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo

nustatytais atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti

atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip

pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų

vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti

pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir

pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.

7.

Jeigu atlikus

atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti

įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę

įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta

tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio

subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio

subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama

įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu

nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo

atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos

paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

8.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti

nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio

nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.

18

straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant:

1) apskaitos informaciją;

2) technines specifikacijas;

3) tinklo charakteristikas;

4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas;

5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą.

Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų

nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi

būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į

komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis

operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų

standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti

įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal

šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo

būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.

4.

Šio

straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų

sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių

infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų

teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine

paslaptimi.

5.

Operatorius,

įpareigotas suteikti atsietą prieigą prie vietinės metalinės vytos poros

linijos, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos sąlygomis, įskaitant standartinio

pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam

standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

19

straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio

subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas

paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios

kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo

padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,

paslaugų bei informacijos teikimą.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą

įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami

vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,

kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir

turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami

pranašumą savo veiklai.

20

straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,

susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos

atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.

21

straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą

1.

Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie

konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp

jų:

1) suteikti

prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio

subjektams, įskaitant atsietą prieigą prie vietinės linijos;

2) sąžiningai

derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;

3) nenutraukti

prieigos prie jau suteiktų priemonių;

4) teikti

nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;

5) suteikti

atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios

yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;

6) suteikti

prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro

naudojimo būdus;

7) suteikti

konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;

8) suteikti

prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,

būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;

9) sujungti

tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame

techniškai galimame tinklo taške.

2.

Priimdama

sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos

panaikinti, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus,

tikslus bei šiuos veiksnius:

1) technines ir

ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones

pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos prigimtį bei tipą;

2) galimybes

suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);

3) priemonių

savininko pradines investicijas ir investavimo riziką;

4) būtinybę

užtikrinti ilgalaikę konkurenciją;

5) intelektinės

nuosavybės teises;

6) paslaugų,

apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.

3.

Nustatydama

konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos

teikėjui ir (ar) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (ar)

technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.

22

straipsnis. Prieiga

1.

Ūkio

subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę

laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas

operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti

viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis

dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio

sąveika.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka

užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama

efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją ir didžiausią įmanomą naudą

galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką

rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems

ūkio subjektams, tarp jų:

1) įpareigojimus

ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,

įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina

užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus

operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių

programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,

kiek tai būtina užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis

konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos

suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir

nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo

11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis

mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 10, 12 ir 13 dalyse nustatytomis

taisyklėmis.

4.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti

prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais

atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių

galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.

5.

Ūkio

subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu

ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri

šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,

būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas

perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali

būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,

dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti

konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,

detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

6.

Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio

Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio

Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti

ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos suteikimo, įskaitant ir šio

straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos

nustatymą.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,

suteikimo ir teikimo taisykles.

23

straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką

rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,

įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos

sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų

grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis,

skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta,

kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų

palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas

žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į

operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

2.

Nustatytas

sąnaudų padengimo mechanizmas ir (ar) kainų nustatymo metodikos turi skatinti

efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją bei, kiek įmanoma, padidinti naudą

vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,

siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.

3.

Įrodinėjimo

našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra

pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią

investicijų grąžą, tenka operatoriui. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus

paslaugų ir (ar) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali

pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų

nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo

kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Jei operatorius per šį terminą

kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra

sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad

operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti

aukščiausią kainų ribą. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis,

įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais

sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų

lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgiant į geriausią Europos

Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką,

Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir

mažmeninių kainų santykį.

4.

Jeigu Ryšių

reguliavimo tarnyba įpareigoja kainų kontrolės užtikrinimo tikslu įgyvendinti

sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka

parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių

reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų

apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam

operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo

tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus

teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų

apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta audito.

Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytas taisykles.

24

straipsnis.

Skaitmeninės televizijos paskirstymas

Elektroninių

ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,

teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės

televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto

plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus

ekrano formatą.

25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir

susijusios priemonės

1.

Sąlyginės

prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės

prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių

paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis

sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios

leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų)

kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai

valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.

2.

Ūkio

subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar)

televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos

reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar

klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,

privalo:

1) visiems

transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais

siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti

skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)

pateikiamus ir valdomus dekoderius;

2) jei, be

sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų

teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią

su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos

paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos

atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų

ir reikalavimą atlikti auditą.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų

įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

4.

Sąlyginės

prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir

sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu

būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis

intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų

suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

Atsižvelgiant į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami

teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame

produkte naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos

sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms,

jei šiuo  atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų,

užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų

operatorių transakcijų saugumą.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su

elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių

teikimu ir naudojimu.

6.

Draudžiama

komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,

parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti

dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę

neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą

draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako

įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės

1.

Ūkio

subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi

išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų

ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos

dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje

pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar

specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą

juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.

2.

Viešųjų ryšių

tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat

suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio

srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,

privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir

(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas

apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai

atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų

teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio

atskyrimo reikalavimus.

3.

Šio

straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,

susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos

Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.

4.

Visi ūkio

subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių

paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų

metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.

Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio

straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies

nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

27 straipsnis. Elektroninių

ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių

bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka

perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir

tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su

elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,

įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis

sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir

televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas

įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos

standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar

Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas

tarptautinis ar Europos standartas.

2.

Kol šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar

nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą

perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą

laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas

laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių

tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas

atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

3.

Asmenims ar ūkio

subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų

atitiktį standartams,

įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų

standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti

savarankiškus techninius reikalavimus.

5.

Lietuvos

nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad

tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų,

paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)

televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų

funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų

priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.

6.

Taikomųjų programų

sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą

informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai

galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai

funkcionalia forma.

7.

Lietuvos

Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei

atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti

matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse

pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką

nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

28

straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas

1.

Ryšių reguliavimo

tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio

subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio

Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.

2.

Ūkio

subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą

(įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių

reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio

Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus

prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas

prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui

gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu

konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į

tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y.

proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims

ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti

atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems

ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas.

Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo

nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.

3.

Šalies,

kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį

atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo

atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio

2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į

išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis

mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir

tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12,

13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo,

kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo

principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Prašymo

išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso

kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:

1) ji nėra kompetentinga

tokį ginčą nagrinėti;

2) yra

įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas,

priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu

pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti

ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos

sutartį;

3) Ryšių

reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

4) šalys yra

sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas

prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei

reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal

įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;

5) ūkio subjekto

vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.

7.

Ryšių

reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą

paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip

pat jei:

1) ieškovas

atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;

2) teismas

nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

3) šalys sudarė

taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos

sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.

8.

Ryšių

reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą

paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip

pat jei:

1) Ryšių

reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir

tuo pačiu pagrindu;

2) prašymas

nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių

reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys,

patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.

9.

Ryšių

reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:

1) pasibaigė

viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies

teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos

nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius

su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai

nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;

2) kol Ryšių

reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita

byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas

sustabdomas.

10.

Ryšių

reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų

ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos

priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų

atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti

ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant

laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos

Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės

galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo,

išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų

suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva

panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl

laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo

suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus

apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių

reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio

straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.

11.

Ginčo šalys,

kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime,

turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri

yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią

atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo

neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti

ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu.

Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo

nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir

samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų

suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime,

prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas

bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės.

Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę

pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi.

Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys

ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.

12.

Ryšių

reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus

atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar

asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau

išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba

informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti

ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje

taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus

atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos

ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo

neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

13.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir

motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.

14.

Ryšių

reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis

mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių

(pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia

ilgesnio laiko.

15.

Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus

procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo

dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas

galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų

nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.

16.

Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia

valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo

apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje

taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio

subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija,

išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste

išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims

pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.

17.

Ryšių

reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp

jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą,

nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo

nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio

subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis

mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju

skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.

18.

Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo

nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti

skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.

19.

Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti

procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas

neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per

10 metų nuo jo priėmimo dienos.

20.

Ginčo

nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis

mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta

tvarka.

21.

Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių

reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos,

turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai,

sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.

22.

Ginčų tarp

ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti,

kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų

sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos

sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo

nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriui.

23.

Ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę

kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams

tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu

reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖ VERSTIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA

29

straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

1.

Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro

išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir kitų

teisės aktų nuostatų.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius

bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių

ryšių veikla.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas

verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių

sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių

reguliavimo tarnybai.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato

informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas

apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik

pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima

įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos

gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti

tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo

kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų

ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos

pradžios datos.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių

veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie

pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos

teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę

verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.

6.

Ūkio

subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių

bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,

nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos

patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo

veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis

aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama

elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių

ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti prieigą.

Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto tinkamo

prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir

sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

7.

Ūkio

subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą, privalo

apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

8.

Ūkio

subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka

Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus

užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

28 straipsnis. Ginčų tarp

ūkio subjektų sprendimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.2. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.3. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.4. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.5. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.6. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.8. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.9. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.10. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.11. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.12. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.15. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.17. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.18. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.20. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.22. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.23. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖ VERSTIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA

29

straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

1.

Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be

atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nuostatų.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias

sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas

verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių

sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių

reguliavimo tarnybai.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato

informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas

apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik

pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima

įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos

gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti

tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo

kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų

ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos

pradžios datos.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių

veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie

pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos

teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę

verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.

6.

Ūkio

subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių

bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,

nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos

patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo

veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis

aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi

atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti

elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti

prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto

tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką

ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

7.

Ūkio

subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,

privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

8.

Ūkio

subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka

Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus

užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

30 straipsnis. Teisės aktų,

kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,

nuostatos

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių

veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama

elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,

nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių

nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,

pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems

ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias

paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos

gali būti susijusios tik su:

1)

įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;

2)

užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;

3)

paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;

4)

telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu

galutiniams paslaugų gavėjams;

5)

aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat

sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir

bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant

finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros

darbų vykdymui užtikrinti;

6)

privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;

7)

asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių

ryšių sektoriui;

8)

elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos

taisyklėmis;

9)

ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,

pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

10)

informacijos teikimu;

11)

galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka

perimti elektroninių ryšių srautą;

12)

elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų

atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,

aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų

visuomenei skleidimą;

13)

elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų

ribojimo priemonėmis;

14)

įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,

paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;

15)

viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias

kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)

paslaugų;

16)

viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;

17)

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius

(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio

įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su

veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar

su visuomenės sveikata;

18)

priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir

(ar) techninių reikalavimų atitiktį.

3.

Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios

institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos

gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie

numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų

gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi

būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

Penktasis skirsnis

UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,

GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS

31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir

finansavimas

1.

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų

paslaugų teikimas:

1)

viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje;

2)

taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų;

3)

informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;

4)

galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių

paslaugomis.

2.

Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei

universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų

paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas

bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias

paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo

nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti

Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus

ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo

tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų

paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali

būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu.

3.

Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti

universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima

tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti

informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti

galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie viešojo telefono

ryšio abonentus teikimo paslaugomis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti

universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš

šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų

tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks

nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip

kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad

ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti

paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama

konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės

nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio

paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus

universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė

gali įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo

taisykles, įgyvendinti nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu

atveju nustatyti nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti

ūkio subjekto sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas

nuostolių dydis, taip pat turi teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito

išvadą. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir

(ar) audito išvada yra vieši. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos

Bendrijų Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai

kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.

6.

Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių

paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias

paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė negali nustatyti,

kad papildomų universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai būtų kompensuojami

elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie ūkio

subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias paslaugas, ir apie bet kokius

tokios informacijos pasikeitimus.

32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų

galutiniams paslaugų gavėjams teikimu

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad

įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23

straipsnius, taip pat įpareigojimų, atitinkamais atvejais privalomų vykdyti

pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą

problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus

įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų, nekliudyti

patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas kainas,

nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar

nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba,

apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą

konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti

individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti sąnaudomis

ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas įpareigojamas

tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis mutandis

taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.

2.

Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų

tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių

reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas

ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus

parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą

Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų

apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų

apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų

apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią

apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka

sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir

(ar) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama

kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

33

straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas

1.

Ūkio

subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo telefono ryšio

tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę

naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono

ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos

kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23

straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams

nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam

tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų

ribą.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio

subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte

nustatytą įpareigojimą.

34 straipsnis. Elektroninių

ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės

1.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos

turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma

pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų

teikimo taisykles.

2.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

privalo viešai skelbti skaidrią informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir

tarifus, standartines teikimo sąlygas, paslaugų kokybę. Skelbiamos kainos ir

tarifai galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai.

Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta Ryšių reguliavimo

tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos skelbimo ir pateikimo

Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles, įskaitant informacijos apimtį, turinį,

pateikimo ir (ar) skelbimo terminus, formą bei būdą, kokybės vertinimo

taisykles.

3.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,

suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį

įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių

ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su

paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam

skirtumui kompensuoti.

4.

Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus,

pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių

paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.

5.

Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai pranešti abonentui apie

suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, jeigu abonentas to pageidauja.

6.

Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų

gavėjams prisijungimą prie viešojo telefono ryšio tinklo, privalo užtikrinti

paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų teikimo

taisykles.

7.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra

galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,

išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai

pavestiems uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu

nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams

vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

8.

Visi viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai

užtikrinti savo abonentų ir (ar) naudotojų skambučių siuntimą į institucijų,

aptarnaujančių pagalbos skambučius, numerius.

9.

Viešųjų ryšių

tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę

išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas

ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu

susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas

taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi

tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir sąlygomis

abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis.

Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią kainų

ribą.

10.

Abonento

prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti

mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų

vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo

telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų

kiekį.

11.

Ūkio subjektai,

teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo pateikti Ryšių

reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis

apie elektroninius ryšius jie fiksuoja bei saugo, ir šių duomenų saugojimo

terminą.

12.

Neteko

galios nuo 2009 m. kovo 15 d.

13.

Ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo

paskirti asmenis, kurie dirbtų su operatyvinės veiklos subjektų pranešimais

apie jų tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar

būtų atsakingi už operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų,

prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie asmenys turi

būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

35 straipsnis. Skirtųjų linijų teikimas

1.

Ūkio subjektas, kuris turi didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų

rinkoje, privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų rūšių skirtąsias

linijas ir privalo laikytis Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose taisyklėse

nustatytos tokių paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų, tarp jų privalo vykdyti

įpareigojimus, susijusius su nediskriminavimu, kainų pagrįstumu sąnaudomis,

įskaitant sąnaudų apskaitos sistemos įdiegimą ir naudojimą, skaidrumu, paslaugų

teikimo sąlygų užtikrinimu.

2.

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje

skirtųjų linijų rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis,

kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią

investicijų grąžą. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti

skirtųjų linijų paslaugų kainų aukščiausią ribą. Kainų grindimui sąnaudomis ir

sąnaudų apskaitai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3

ir 4 dalių nuostatos.

36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų

skundus sprendimas

1.

Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio

paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių

reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su

elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi

teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

2.

Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis

mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15,

16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos.

3.

Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai

nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių

reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo

tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir

galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo

sprendimo būdu.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo

skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios

kompetencijos teismui.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų

gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi

prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų

pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų

nagrinėjimo procedūra.

6.

Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių

reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą

priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų

sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės

tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

37

straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai

1.

Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių

ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat

jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę

naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.

2.

Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus

statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su

elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai

savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas

technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros

savininkai nesusitaria kitaip.

3.

Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių

infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir

sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems

asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi

su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų

taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį,

tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims

bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.

4.

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą

naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos

tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės

ir kiti teisės aktai.

5.

Ryšių kabelių kanalų sistema laikoma kilnojamuoju daiktu.

6.

Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse,

kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio

paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir

įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1711,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros

įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse

1.

Asmenys,

suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių

tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,

aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,

tuneliais, kitais statiniais.

2.

Baigęs

elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,

asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.

39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros

naudojimas

1.

Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės

įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės

įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba

gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas

asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų

bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais

tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,

stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių

infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių

darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje

nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis konsultuojasi su

suinteresuotais asmenimis.

2.

Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais

tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais,

patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių infrastruktūros

statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą

infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su

viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti,

jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo,

kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių

dokumentų.

3.

Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį

asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros

naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo

ir naudojimo taisyklėse.

40

straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

1.

Jei viešųjų

ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti elektroninių ryšių

tinklus nei juos bendrai statydamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas

infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat,

kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant

konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešųjų ryšių tinklo

dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų

teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai

nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti

valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai

įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Su servitutu susijusios

teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais

atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu

pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir

suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes,

turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų

pakeitimų. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo

terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai

kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.

2.

Valstybės,

savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.

Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už

valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

3.

Informacija

apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį

ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių

infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją

skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

41 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų apsauga

1.

Viešųjų

ryšių tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių

tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus,

su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės

paskirtį, statyti kitus pastatus ar statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas,

kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir daryti kitus darbus, kurių metu ar

dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių infrastruktūra, be išankstinio

elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.

2.

Apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus, darbų apsaugos zonoje tvarką nustato

Vyriausybė.

3.

Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens

įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių

infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.

42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių

tinklų

Prisijungti

prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių

tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.

Elektromagnetinis suderinamumas

43 straipsnis. Radijo ryšio

įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai

Radijo

ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius

reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų

specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių

įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo

tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir

telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo

bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo

ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,

tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.

44 straipsnis. Elektromagnetinis

suderinamumas

Elektromagnetinio

suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į

rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir

įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,

elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei

priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis

reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.

45

straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas

1.

Pramonės,

medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros

ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra

skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams,

išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Aparatūros ir

(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)

įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.

3.

Šio Įstatymo

78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar

naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.

46

straipsnis. Radijo stebėsena

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena

kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių

radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių

lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių

elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo

siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Radijo

stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos

veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.

47

straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas

1.

Radijo

trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio

savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo

įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl

netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo

pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo

trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams,

tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių

reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius)

arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo

tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai

atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Vykdant

radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių

ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių

reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti

netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ

VALDYMAS

48 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių valdymo pagrindai

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba šio

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.

Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio

numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.

2.

Radijo dažniai (kanalai) valdomi

pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo

tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,

tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros

planus.

3.

Telefono ryšio numeriai,

naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos

plano diegimo tvarką ir sąlygas.

4.

Kitų elektroninių ryšių išteklių

valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

5.

Valstybės institucijos siekia,

kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos

Bendrijoje.

49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir

naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

1.

Radijo

dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą. Radijo dažniai

(kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui ir (ar)

televizijai, skiriami transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias

teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, bei siuntėjams.

Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti radijui ir (ar)

televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme nustatytos bendrosios radijo

dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių

(kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti

(retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Informaciją apie sukoordinuotus

radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams,

turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,

suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,

kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios

būtinos išduodant transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, Ryšių

reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių

reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją

apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų

pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar)

retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos

komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir

televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir

sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar)

televizijos programas.

3.

Į Lietuvos radijo ir televizijos

komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją kartu su

radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės

veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo

dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar)

retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai

įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis (kanalas) kitu ar

pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (t. y.

pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir

televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (ar) retransliavimo

licencijos sąlygas.

4.

Radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar)

retransliuotojams,

turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias

teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems

transliuotojams ir (ar) retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56

straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių

(kanalų) skyrimo taisykles.

5.

Transliuotojas ir (ar)

retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša

Ryšių reguliavimo tarnybai.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti

skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)

naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir

televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį

(kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems

radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio

Įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatų.

8.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją

prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai

paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio

(kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą,

jeigu:

1)

to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2)

keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo

dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos

teisės aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas

ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio

(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir

televizijos komisija;

3)

radijo dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas

neveiksmingai ar neefektyviai;

4) keičiamas Strateginis planas.

9.

Ryšių reguliavimo tarnyba, šio

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę

naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo

tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą

panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4

dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją,

kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo

ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali

panaikinti licencijos galiojimą.

10.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),

vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir

technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje

taikomus techninius standartus, nustato minimalų radijo ir (ar) televizijos

programų kiekį, kurį privalo perduoti siuntėjas. Siuntėjai privalo perduoti

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos

programų kiekį siųsdami transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, turinčių

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias

teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei

susitarimuose su transliuotojais ir (ar) retransliuotojais nustatytomis

sąlygomis ir tvarka ir (arba) patys transliuodami ir (ar) retransliuodami

radijo ir (ar) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta

tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas.

Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių,

taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali

panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms

(įskaitant ir didesniam radijo ir (ar) televizijos programų kiekiui pagal

atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas

siųsti, transliuoti ar retransliuoti) teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi,

kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo

ir (ar) televizijos programų kiekį.

11.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama

šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų kiekį.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas

leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyse nurodytas

teises.

50 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1.

Elektroninių ryšių ištekliai

naudojami ir skiriami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų

elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

2.

Elektroninių ryšių ištekliai

gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius

galima naudoti be atskiro leidimo;

2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos

leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo

ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių

(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius

(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,

susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės

pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių

eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu

ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų

nekomercinėmis funkcijomis.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje

nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo

51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo

taisykles.

5.

Teisės naudoti elektroninių

ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali

būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių

nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.

6.

Kai radijo dažnių (kanalų)

naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra

susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),

yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus ir Europos

Bendrijos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)

pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo

procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios

papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar

uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros

įgyvendinimą.

7.

Asmenys, kurie prašo skirti

elektroninių ryšių išteklius, ir (ar) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei

asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių

reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas

paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje,

įskaitant užmokesčius už paraiškų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir išteklių

naudojimo priežiūrą.

51 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas

1.

Kai Ryšių reguliavimo tarnybos

nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be

atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,

privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti

elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo

taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.

Ūkio subjektas, kuris paraišką

skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie

veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią

paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti

kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos

pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie veiklos

pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias

vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto

veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti dokumentus ir

informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius.

3.

Asmuo, pageidaujantis naudoti

radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie

galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)

naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir

pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar

pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų

reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo

dažnius (kanalus).

4.

Asmuo gali pradėti naudoti

elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime

nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas

asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5.

Leidimų naudoti elektroninių

ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad

būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti

konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)

yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama

proporcingumo principu.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1)

tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams

ir skatinti konkurencijos plėtrą;

2)

visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,

suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1

dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir

sąlygomis;

3)

skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių

ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

4)

nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti

elektroninių ryšių išteklius;

5)

periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri

ribojimus.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti

elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,

paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti

elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka

ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.

8.

Ryšių reguliavimo tarnyba viešai

skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai

yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos

skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

9.

Ryšių

reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,

siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą

bei technologijų vystymąsi.

10.

Sprendimas

skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui

ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna

išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir

dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42

dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas

nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.

11.

Jei Ryšių

reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė

turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje

nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių

reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar

aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas

pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,

atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet

kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant

tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.

12.

suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias

įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės

biudžetą. Jei konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos

dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti

konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo

terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas,

kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir

ši jį vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti

pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.

52 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimo būdas

Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:

1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;

2) konkurso

tvarka;

3) aukciono

būdu.

53 straipsnis.

Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių

išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių

pagrindų:

1) Ryšių reguliavimo

tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius

skaičiaus;

2) per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos

skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro

naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos

naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.

2.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų

prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti

skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo

konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi

prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,

skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių

skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti

paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.

54

straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka

Konkursas

dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių

skyrimo taisyklių bei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso

sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos

turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką,

kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių

naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal

kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti

specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti

elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis,

paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos

konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis

(kanalas), pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali

užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį

laiką suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).

55 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu

1.

Aukciono

taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Aukciono

taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,

apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,

elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių

ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.

56 straipsnis. Atsisakymas

skirti elektroninių ryšių išteklius

1.

Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:

1) nėra laisvų

elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų

elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus

elektroninių ryšių išteklius;

2) pareiškėjo

veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,

elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus

elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;

3) pareiškėjas

nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;

4) paraiška

neatitinka teisės aktų reikalavimų;

5) pareiškėjo

pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;

6) pareiškėjas

nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti

elektroninių ryšių išteklius suteikimo;

7) pareiškėjas

per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų.

2.

Prieš

priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis

turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir

terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti

elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono

procedūra.

57

straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Asmuo neturi

teisės kitam asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių

išteklius, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais

atvejais teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

58 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių naudojimas

1.

Elektroninių ryšių išteklių

naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių

išteklius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių

tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir

proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir

leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų,

reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas,

nustatytos sąlygos.

2.

Radijo dažnių (kanalų) naudojimo

taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos

gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos, tarnybos,

tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami,

nurodymu;

2) veiksmingu ir efektyviu radijo

dažnių (kanalų) naudojimu;

3) techninėmis ir veiklos

sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių ir apriboti

viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių

veikla sąlygų;

4) maksimaliu teisės naudoti radijo

dažnius (kanalus) terminu;

5) teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)

perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Ryšių

reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti radijo

dažnius (kanalus);

6) užmokesčiais už radijo dažnių

(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

7) bet kuriais asmens

įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

8) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)

naudojimu.

3.

Telefono ryšio numerių naudojimo

taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos

gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos), kuriai

telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų

teikimo reikalavimus;

2) veiksmingu ir efektyviu telefono

ryšio numerių naudojimu;

3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;

4) įpareigojimais teikti

informaciją apie abonentus;

5) maksimaliu teisės naudoti

telefono ryšio numerius terminu;

6) teisės naudoti telefono ryšio

numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo

sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus

naudoti telefono ryšio numerius;

7) užmokesčiais už telefono ryšio

numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

8) bet kuriais asmens

įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

9) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių

naudojimu.

4.

Asmenys

privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai.

Elektroninių ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus

nustato elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklės ir leidimai

naudoti elektroninių ryšių išteklius.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis mėnesius įspėjusi elektroninių

ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais

tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių

ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių

išteklius, jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos

Sąjungos teisės aktai arba keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę panaikinti leidimą nesilaikydama šioje

dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių

naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių

reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59

straipsnio nuostatomis.

6.

Ūkio

subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę

naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.

59

straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

Su elektroninių

ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti

keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą

pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant

paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą,

kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos,

pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių

(kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus kriterijus

keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti

(retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją,

transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas

su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių

naudotojų veikla

Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla

suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių

naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Devintojo skirsnio pakeitimas:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

DEVINTASIS skirsnis

DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA

TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR

PRIVATUMO APSAUGA

61 straipsnis. Ryšio konfidencialumas

1.

Draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų

sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir

srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima

teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius. Be faktinių

elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti

elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius

srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar)

susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant

konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai

būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir

kitoms) teikti. Taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių

srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai

siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo

transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių

padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių

paslaugų naudotojai turi būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą.

Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne

ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai

užginčytas.

3.

Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio

subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų

organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja,

kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo

užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)

paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.

4.

Naudoti elektroninių ryšių tinklus informacijai

saugoti ar prieiti prie informacijos, saugomos abonento ar faktinio elektroninių

ryšių paslaugų naudotojo galiniame įrenginyje, leidžiama tik su sąlyga, kad

atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui būtų

pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį elektroninių ryšių tinklų

naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir

tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos tvarkymo tikslus, ir jam būtų

suteikiama teisė nesutikti su tokiu duomenų valdytojo vykdomu tvarkymu. Šios

nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar priėjimo prie informacijos, kurio

vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ar

perdavimą palengvinti, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės

visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų

naudotojas.

5.

Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jei

pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie

tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama

radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu.

Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar

panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį

pranešimą.

62 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir

tinklų saugumas

1.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų

paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų

ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui

užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią

grėsmę.

2.

Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo

dalies saugumo pažeidimo grėsmei, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas

privalo informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų

naudotojus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjo taikomos

priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar

registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie visas įmanomas saugos

priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.

63 straipsnis. Automatinis

skambučių persiuntimas

1.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad

abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai galėtų

nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį

persiuntimą į abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo

galinį įrenginį.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie

skaitmeninių telefono stočių, ir, jeigu techniškai įmanoma ir nereikia

neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių

telefono stočių.

64 straipsnis. Ryšio

linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas

1.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš

kurios skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas

turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis

priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.

2.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš

kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai

ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš

kurios skambinama.

3.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš

kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami

prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę

nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei

skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas

pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.

4.

Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią

skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir

paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam elektroninių

ryšio paslaugų naudotojui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

5.

Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš

kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio

straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.

6.

Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis

vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų

ryšių tinklų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama.

Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus

ar erzinančius skambučius.

7.

Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš

kurios skambinama, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kad

šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių

paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos

įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.

8.

Šio

straipsnio 1–7 dalių nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie

skaitmeninių telefono stočių, ir, jeigu techniškai įmanoma ir nereikia

neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių

telefono stočių.

65 straipsnis. Duomenų kategorijos

1.

Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali

generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių

ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra

būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti,

apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje

nurodytoms duomenų kategorijoms.

2.

Siekiant

užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų,

kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo,

atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar)

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų

nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų

generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.

66 straipsnis. Duomenų tvarkymas

1.

Apie savo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis viešųjų ryšių

tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės

nustatyta tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

2.

Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis

ir (ar) prieš gaudamas šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje bei 69 straipsnio 1

dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotus

elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie planuojamus tvarkyti duomenis,

tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.

3.

Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

duomenis tvarkytų tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų

tiesioginėms funkcijoms vykdyti.

4.

Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių

paslaugų naudotoju, sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių

paslaugų naudotojų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius

nuo ryšio datos, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus

duomenis, kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 6 dalyje, taip pat

išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra

reikalingi įsiskolinimui išieškoti.

5.

Abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto

duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus

atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi

įsiskolinimui išieškoti bei šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatytais

atvejais.

6.

Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys saugomi 6

mėnesius nuo ryšio datos.

7.

Pareiga

saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų,

susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja

ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto

duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.

8.

Viešųjų ryšių

tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio Įstatymo 65

straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:

1)

saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys

saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;

2)

duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys

būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio

praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo

ar atskleidimo;

3) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės

siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik įgaliotas personalas.

9.

Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse,

pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.

10.

Duomenų tvarkymo teisėtumo priežiūra elektroninių

ryšių srityje atliekama vadovaujantis duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą

reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.

67 straipsnis. Abonento

teisė susipažinti ir kontroliuoti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomus duomenis apie abonentą

1.

Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar

elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus

per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami, kokiems

tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų duomenis,

taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų naudojimo

galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.

2.

Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus

įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka

elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą.

Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba

reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento

duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų

tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.

3.

Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik

suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus

(pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi

būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.

4.

Viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotam

elektroninių ryšių paslaugų naudotojui galimybę be kliūčių susipažinti su

viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais

su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali

pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios

sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas)

patvirtintos duomenų kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti

pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu

susijusias išlaidas.

5.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo

kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skirsnio reguliavimo dalyku nustato

detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.

68 straipsnis. Duomenų

teikimas tretiesiems asmenims

1.

Gavęs abonento ar registruoto elektroninių ryšių

paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjas šio Įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje

nurodytus duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar

pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai

ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam

elektroninių ryšių paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam

abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti

užtikrintos lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti,

sustabdyti ar atšaukti.

2.

Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo

duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio elektroninių

ryšių paslaugų naudotojo sutikimo Bendrajam pagalbos centrui. Įrangos (ir

susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo ūkinei veiklai užtikrinti,

bet reikalingos vietos nustatymo duomenims (įskaitant ir srauto duomenis)

teikti Bendrajam pagalbos centrui, įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo),

atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kompensuojamos valstybės biudžeto

lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos šios dalies nuostatos įgyvendinamos

šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės

aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie

elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių

paslaugų naudotojus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia

ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų spręsti.

4.

Vyriausybė,

vadovaudamasi bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio

Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų

užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga

institucija to pareikalauja.

69

straipsnis. Tiesioginė rinkodara

1.

Naudoti elektroninių

ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės

rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto

elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.

2.

Asmuo, kuris

teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto

kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties

panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški,

nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio

kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra

renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo,

siunčiant kiekvieną žinutę.

3.

Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti

elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija

siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų

pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.

70

straipsnis. Statistinių duomenų teikimas

1.

Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia

informaciją apie šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimą

kompetentingoms institucijoms.

2.

Naudodamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sukaupta informacija,

Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet teikia

Europos Bendrijų Komisijai statistinius duomenis, susijusius su duomenų,

generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas arba

viešuosius ryšių tinklus, saugojimu ir apimančius:

1) atvejus, kai informacija buvo suteikta kompetentingoms

institucijoms;

2) laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai

kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis;

3) atvejus, kai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.

3.

Teikiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis,

duomenys apie asmenį neturi būti pateikiami.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

INFORMACIJOS

GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad

abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų

skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.

70 straipsnis. Ryšio

linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas

1.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,

skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti

galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio

skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis

abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.

2.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

3.

Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir

jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio

1 dalyje nurodyta teise.

4.

Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama,

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui

nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

5.

Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią

skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti

visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4

dalyse.

6.

Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai

netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti

leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius

skambučius.

7.

Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl

konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip

antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,

institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,

kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių

paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies įgyvendinimo

sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje

nurodyta tvarka ir sąlygomis.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

INFORMACIJOS

GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

71 straipsnis. Informacijos gavimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant

ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir

savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir

radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių

išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Bendrijų

Komisijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo

institucijoms reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu

susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo.

Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų),

telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat

asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai

pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingus terminus ir prašomos

informacijos detalumo lygį.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.

Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras

elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų

užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių

rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš

konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos

Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą

informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių

reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar

elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio

subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti

universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri

proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma

informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu,

teikimui):

1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su universaliųjų paslaugų

teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat

įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių

išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio

subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias

paslaugas;

2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių

išteklių naudojimo sąlygų, atveju;

3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų

prašymų vertinimu;

4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų

naudai;

5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;

6) rinkos tyrimo tikslais.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje

nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą

informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,

prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis

(atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba

nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų

bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,

praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

6.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo

devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.

72

straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko

vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar

elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau

įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo

išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus

per:

1) 1 mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;

2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.

2.

Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką

nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu),

Ryšių reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių

teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių

sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti

priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir

jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį

ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už

informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba

informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,

nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje

nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų

nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos

procedūros.

4.

Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla

sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų

arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,

pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,

nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti

ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų

arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių

išteklius.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių

išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam

didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,

pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai

tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar

veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams

ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2

ir 4 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant

laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba

tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių

ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo

tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui

galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai

išspręsti.

6.

Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį,

nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių

ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir

(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus

šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių

ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų

kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais

atvejais, tvarka ir sąlygomis.

7.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip

ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo

devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės

pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės

pažeidimų protokolus.

73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip

vykdomas šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo

tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas

funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos

vardu:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas

ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;

2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio

subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,

peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir

išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su

tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus

į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio

subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų

pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;

5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal

tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio

subjekto sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;

6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini

ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą

dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų

apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;

7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;

8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti

technines priemones;

9) patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti

aparatūrą ir (ar) įrenginius;

10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo

funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems

suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).

Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti

atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio

subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai

privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais

pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos

sankcijos.

5.

Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas

pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus

veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo

turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę

paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų

nesustabdo.

6.

Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte

nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),

įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų

išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima

motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi

būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo

prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas

pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo

sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių

reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir

neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo

atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos

informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais

atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas

išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka

per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako

išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija

nedelsiant sunaikinama.

7.

Žala, padaryta ūkio subjektams

neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos

pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

74 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1.

Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla

sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo

sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų,

nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam

teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir

telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio

suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti

baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su

elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba

neįmanoma, – iki 300 000 litų.

2.

Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1

dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą

iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais

ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki

500 000 litų.

3.

Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės

pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius

pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.

4.

Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat

laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos

įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

reikalavimų, įskaitant nustatytas

laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks

pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo

(tęsimo) dieną.

5.

Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis

ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,

kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas,

paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

6.

Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie

grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.

75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų

dydžio nustatymas

1.

Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima

taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.

2.

Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72

straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo

aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno

tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie

posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio

subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus,

patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių

aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus

iki šio posėdžio.

3.

Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo

paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti

suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas

reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti

(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam

ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo

surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo

tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba

užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia

nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

4.

Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio

teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje

dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,

pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti

klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.

5.

Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės

sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.

6.

Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė

sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę

susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,

kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba

kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo

neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi

teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir

posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.

7.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po

posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo

klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo

klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima

galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją

skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio

7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8.

Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti

nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.

Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas

papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš

naujo.

9.

Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą

padaro keli ūkio subjektai.

10.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio

subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo

padariniams, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino

nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

11.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio

subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą

nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus

veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo

paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.

12.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės

sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas,

čia nenurodytas, aplinkybes.

76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

1.

Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą

ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)

neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius

nuo sprendimo gavimo dienos.

2.

Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6

mėnesių.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos

skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas

Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo

jo priėmimo dienos.

4.

Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio

subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.

6.

Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų

grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai

solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir

stebėjimas

1.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti,

tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų

pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo

įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai,

teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia

operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės

nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu

ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos

ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro

galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio

tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis,

Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų

saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma

valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio

subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, informacijos

tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio

subjektą ir gauna atsakymą raštu.

2.

Jeigu šio Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi operatyvinės

veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar

teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės

įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią

informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6

dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos

saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių

ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę

operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio

tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti

elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga

įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.

4.

Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja

ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o

baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines

galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos

informacijos turinį.

5.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie

savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose

numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio

straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,

privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –

ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.

6.

Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti

pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos

kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos

subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi

Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies

nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras

ar jo įgaliotas prokuroras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

78

straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių

atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių

atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir

užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.

2.

Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių

atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės

gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti

ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus,

užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių

tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę

naudotis elektroninių ryšių tinklais.

3.

Elektroninių

ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad

užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo

atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai

ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais

atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad

palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus prioritetus.

4.

Elektroninių

ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę

ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis

institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės

saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės

sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms.

Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai

ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti

pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų

veiksmų jų atžvilgiu.

5.

Lietuvos

Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių

vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro

karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių,

Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių

institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba

telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių

tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų

telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos

informacijos siuntėjo specifinį prašymą.

6.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų

įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

7.

Draudžiama

siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar

identifikacijos signalus.

8.

Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos

paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.

79

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį,

80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80

straipsniu.

2.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos

telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr.

75-3215, Nr. 123-5514; 2003,

Nr. 38-1718),

tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos

pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems

nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų

nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir

jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo

tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia

panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir

įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių reguliavimo

tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi motyvuotą

sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio

subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio

subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo

informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“.

3.

Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo

įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos

panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai informuoti

abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio Įstatymo

jiems suteikiamas teises.

4.

Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo,

galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui

nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje

turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų

įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios

šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio

Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.

6.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti

iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie

buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais

pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą

skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam

kadencijos laikui.

7.

Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28

straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus,

spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio

Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas

teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

8.

Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių

skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos

telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal

teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga

laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo

priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo

išdavimas.

9.

Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1

d.

80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius

norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje

nurodytos datos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI

EINANTIS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO PAREIGAS

ARTŪRAS

PAULAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

elektroninių

ryšių įstatymo

1

priedas

DUOMENŲ,

KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJOS

1.

Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:

1.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:

1.1.1.

telefono ryšio numeris, iš kurio skambinta;

1.1.2.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė

(pavadinimas) bei adresas;

1.2.

susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto

telefonija:

1.2.1.

suteikti naudotojų atpažinimo kodai;

1.2.2.

naudotojo atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems

ryšiams, patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;

1.2.3.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio

metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo

kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas.

2.

Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:

2.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:

2.1.1.

rinktas telefono ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį

skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių

persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos

nukreiptas skambutis;

2.1.2.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė

(pavadinimas) bei adresas;

2.2.

susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:

2.2.1.

telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo

kodas ar telefono ryšio numeris;

2.2.2.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas

ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.

3.

Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:

3.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio

data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio

trukmė;

3.2.

susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir

internetine telefonija:

3.2.1.

prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data

ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto

protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos

teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo

atpažinimo kodas;

3.2.2.

prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio

pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir laikas tam

tikroje laiko juostoje.

4.

Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:

4.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono

ryšio paslauga, kuria pasinaudota;

4.2.

susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir

internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota.

5.

Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio

įranga, nustatyti:

5.1. susiję

su fiksuoto telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš

kurių skambinta;

5.2.

susiję su judriuoju telefono ryšiu:

5.2.1.

telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2.2.

kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius

(IMSI);

5.2.3.

kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius

(IMEI);

5.2.4.

kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius

(IMSI);

5.2.5.

kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius

(IMEI);

5.2.6.

jei anoniminė paslauga iš anksto apmokėta, paslaugos pirminio aktyvavimo data

ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga buvo aktyvuota, žyma (Cell ID);

5.3.

susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir

internetine telefonija:

5.3.1.

telefono, iš kurio skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo

interneto ryšiui;

5.3.2.

skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo

taškai.

6.

Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:

6.1.

vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;

6.2.

duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią

vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti.

Įstatymas

papildytas nauju 1 priedu:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Lietuvos

Respublikos

elektroninių

ryšių įstatymo

2

priedas

įgyvendinami Europos Sąjungos

teisės aktai

1.

1997

m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl Europos bendrijos

pritarimo, kiek tai susiję su jos kompetencija, PPO derybų dėl

pagrindinių telekomunikacijų paslaugų rezultatams (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 11 skyrius, 27 tomas, p. 69).

2.

1998 m. kovo

30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms,

atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.

3.

1998 m.

lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine

prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 147).

4.

1999 m. kovo

9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio

įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties

pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23

tomas, p. 254).

5.

2002 m. kovo

7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo

spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas

dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13

skyrius, 29 tomas, p. 317).

6.

2002 m. kovo

7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių

tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos

direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29

tomas, p. 323).

7.

2002 m. kovo

7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių

tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m.

specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337).

8.

2002 m. kovo 7 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir

paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL

2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349).

9.

2002 m. kovo 7 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir

paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis

(Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas,

13 skyrius, 29 tomas, p. 367).

10.

2002 m.

liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens

duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva

dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL 2004 m. specialusis leidimas,

13 skyrius, 29 tomas, p. 514).

11.

2002 m.

rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių

ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas,

8 skyrius, 2 tomas, p. 178).

12.

2003 m. liepos 25 d.

Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių

ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių

paslaugas tvarkymo.

13.

2004 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių

įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti

Direktyvą 89/336/EEB (OL 2004 L 390, p. 24).

14.

2006 m. kovo

15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų,

generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių

paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti

Direktyvą 2002/58/EB (OL 2006 L 105, p. 54).

15.

2008 m.

birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos

telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose (OL 2008 L 162, p. 20).

Priedo pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1092,

2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m.

rugsėjo 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1711,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1787, 2008-11-06,

Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2008-12-04)

autrap@lrs.lt