Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 69-2382
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ
ĮSTATYMAS
2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135
Vilnius
Įstatymo
aktuali redakcija nuo 2009 m. kovo 15 d.:
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas
Šis Įstatymas
reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių
paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis,
elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius,
susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu
suderinamumu.
Šis Įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su
paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir
paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo
susijusių paslaugų.
Šio Įstatymo
reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės
aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų
ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir
Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.
Valstybės
institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į
atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės
institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo
apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų
Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.
Šiuo Įstatymu
siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp
jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių
ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų
gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.
Šiuo Įstatymu
siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklą pagal šio
Įstatymo 2 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
2
straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai
Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo
ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio
lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo
kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo,
vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų
objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.
Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi
būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės
normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo
nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip
pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į
technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems
elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi
būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms,
atliekantiems analogiškas funkcijas.
Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas,
turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš
anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai
atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.
3
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Abonentas – asmuo, kuris
yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų
teikėju šalis.
Aparatūra ir (arba)
įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai bei įranga,
turintys elektrinių ir (ar) elektroninių sudedamųjų dalių.
Apsaugotosios
paslaugos
– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų
transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir
palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės
paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip
savarankiška paslauga.
Asmuo – fizinis arba
juridinis asmuo.
Atsieta prieiga
prie vietinės linijos
– visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga
prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės
teisių į vietinę liniją.
Dalinė vietinė
linija
– vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką
su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuoto telefono
ryšio tinklo prieigos tašku.
Elektromagnetiniai
trikdžiai
– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir
(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniais trikdžiais gali būti
elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje
sklidimo terpėje.
Elektromagnetinis
suderinamumas
– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje
aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam
nors šioje aplinkoje pakenkti.
Elektroniniai
ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis priemonėmis.
Elektroninio
pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso,
garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle
arba gavėjo galiniame įrenginyje, kol jį gavėjas pasiima.
Elektroninių
ryšių infrastruktūra – aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kabelių,
kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų priemonių visuma, skirta
elektroninių ryšių veiklai vykdyti.
Elektroninių
ryšių ištekliai –
radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių
tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,
įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi
elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo
ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių paslaugoms
teikti.
Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, tam išduodant
leidimą.
Elektroninių
ryšių paslauga –
paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro
signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų
paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)
naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais ryšių
tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos
turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės
visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas
elektroninių ryšių tinklais.
Elektroninių
ryšių tinklas
– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršrutizavimo įranga, kitos
priemonės, kurios leidžia perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar
kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus,
fiksuotus (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius
antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos
signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (ar) televizijos programoms
transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangės
daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos
pobūdį.
Elektroninių
ryšių tinklo teikimas
– elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės
juo naudotis suteikimas.
Elektroninių
ryšių tinklų identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp
jų ir galinius tinklo taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus
galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima
perduoti informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus
galinius įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.
Elektroninių
ryšių veikla –
elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimas.
Europos
Bendrijos rinka – Europos Bendrijų Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,
apimanti Europos Bendriją ar didelę jos dalį.
Faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo
tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo
nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.
Galinis
įrenginys
– leidžiantis priimti ir (ar) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama
dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti prijungti
prie viešųjų ryšių tinklų.
Galutinis
paslaugų gavėjas –
paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų.
Informacinės
visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis
ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.
Iš dalies
atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama
prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus
vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti
metalinės vytos poros linijos ne balso juostos dažnių spektrą.
Išimtinės
teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam
užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių
ir (ar) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Ypatingos
aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremalios situacijos, tarp jų
gaivalinės nelaimės, bei kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.
Kabelinės
televizijos tinklas – didžiąja dalimi laidinė infrastruktūra, kurios
pagrindinė paskirtis –viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar
paskirstymas.
Nacionalinė
radijo dažnių paskirstymo lentelė – Vyriausybės patvirtintas dokumentas,
kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant
transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.
Operatorius
– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar
susijusias priemones.
Paslaugų gavėjas
– asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris
kreipėsi dėl jų teikimo.
Patobulinta
skaitmeninės televizijos įranga – priedų rinkinys, skirtas prijungti prie
televizorių, ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti
skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas.
Plačiaekranės
skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai
ar daugiausiai sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio
plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos kaip
formatas 16:9.
Pridėtinės
vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo
apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo duomenų
tvarkymas, kai šis tvarkymas apima didesnį informacijos kiekį nei yra būtina
informacijai perduoti ar apskaitai.
Prieiga –
laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių
ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų kitam ūkio
subjektui suteikimas elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Be kita ko, prieiga
apima:
1) prieigą prie
tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotu ar
judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie
priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti panaudojant vietinę
liniją);
2) prieigą prie
fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;
3) prieigą prie
programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;
4) prieigą prie
numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentiškų sistemų;
5) prieigą prie
fiksuoto ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;
6) prieigą prie
skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;
7) prieigą prie
virtualaus tinklo paslaugų.
Radijo
bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.
Radijo
mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su
verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.
Radijo
ryšio įrenginys – įrenginys ar jo atitinkama dalis, leidžiantys palaikyti
ryšį siunčiant ir (ar) priimant radijo bangas naudojant radijo ryšiui skirtą
radijo spektro dalį.
Radijo
ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir
radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai informacijai perduoti
ir priimti.
Radijo
ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus
leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.
Radijo
ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (ar) priėmimas radijo
bangomis.
Radijo
stebėsena –radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.
Radijo
stotis – vienas arba keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų,
kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio tarnybų veiklai vykdyti, visuma.
Radijo
trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų
diapazone.
Radijo
trukdžiai – aparatūros ir (ar) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo
blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių
infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir
kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių,
reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti,
remontuoti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems
apsaugoti.
Sąlyginė
prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja
paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.
Sąsaja
– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp
radijo ryšio įrenginių bei jų technines specifikacijas.
Siuntėjas
– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus,
turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,
elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (ar) televizijos programų
signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo
dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti).
Skambutis
– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis
dvipusio ryšio galimybę realiu laiku.
Skirtoji linija
– nekomutuojama elektroninių ryšių linija, jungianti elektroninių ryšių tinklo
galinius taškus.
Skirtosios
linijos paslauga – elektroninių ryšių paslauga, suteikianti perdavimo
galimybę tarp elektroninių ryšių tinklo galinių taškų be elektroninių ryšių
paslaugų gavėjo valdomo komutavimo.
Specialiosios
teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai
atitinkamoje geografinėje teritorijoje:
1) paskiriami du
ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,
arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu
būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio subjektams
kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais
kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali
labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias
paslaugas arba vykdyti tokią pačią elektroninių ryšių ir (ar) kitą veiklą toje
pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.
Srauto
duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių
ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
Standartinis
pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto
operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą bet
kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
Susijusios
priemonės – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių
paslauga susijusios priemonės, kurios sudaro galimybę teikti paslaugas
naudojantis šiuo tinklu ar paslauga arba palengvina tokį teikimą. Susijusios
priemonės apima ir sąlyginės prieigos sistemas bei elektroninius programų
vadovus.
Taikomųjų
programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai
(retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir
ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms patobulintoje
skaitmeninės televizijos įrangoje.
Taksofonas
– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar
(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.
Telekomunikacijų
galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama
dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (t. y. tinklų, visiškai ar iš
dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
Telekomunikacijų
paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų
perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (ar) radijo
programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),
paslaugas.
Tinklo
galinis taškas – fizinis taškas, kuriame abonentui suteikiama galimybė
prisijungti prie viešojo ryšių tinklo.
Tinklų
sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties
ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių ryšių
paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito ūkio
subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie
atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų
sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
Ūkio subjektas – fizinis ar
juridinis asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė,
kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių
veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos
Respublikoje.
Universaliosios
paslaugos – nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų minimumas,
kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamas
visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
Vartotojas
– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis
elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija
tikslams, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
Veiksminga
konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai joje nėra didelę įtaką
turinčių ūkio subjektų.
Vertikaliai
integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar
daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.
Viešasis
fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio
galiniai taškai yra fiksuoti.
Viešasis
judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio
galiniai taškai nėra fiksuoti.
Viešasis
ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai
naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
Viešasis
telefono ryšio tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas teikti
viešąsias telefono ryšio paslaugas, tarp jų balso perdavimo tarp tinklo galinių
taškų, taip pat kitas ryšio paslaugas, tokias kaip faksimilių bei duomenų
perdavimas.
Viešosios
elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių
paslaugos.
Viešosios
fiksuoto telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,
teikiamos viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.
Viešosios
judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,
teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.
Viešosios
telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos
nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams siųsti ir gauti, taip pat prieigai
prie pagalbos paslaugų užtikrinti, naudojant atitinkamą numerį ar numerius,
nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane. Šios paslaugos taip
pat apima paslaugų teikėjo pagalbos paslaugas, informacijos apie abonentus
teikimo paslaugas, taksofono paslaugas, paslaugas, kurios teikiamos
specialiomis sąlygomis, specialių priemonių neįgaliems vartotojams ar
vartotojams su specialiais socialiniais poreikiais teikimą ir (ar) negeografines
paslaugas.
Vietinė
linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį
tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu
ar ekvivalentinėmis priemonėmis.
Vietinės
linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio
subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie vietinės
linijos.
Vietos
nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose tvarkomi duomenys,
nurodantys faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių
geografinę buvimo vietą.
Visiškai
atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama
prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus
vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus
fizinės linijos dažnius.
Žalingieji
trikdžiai – radijo trikdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų
ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys,
trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.
79.1
Naudotojo atpažinimo kodas – elektroninių ryšių paslaugomis
besinaudojančiam asmeniui suteiktas unikalus kodas, kai šis asmuo tampa
prieigos prie interneto paslaugų ar interneto ryšio paslaugų abonentu arba registruojasi
šioms paslaugoms.
Nesėkmingas
skambutis – ryšys, kai telefono skambutis buvo sėkmingai sujungtas,
bet į jį nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.
Pranešimas
– informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešai prieinamomis
elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis naudotojų skaičius. Jam
nepriskiriama informacija, perduodama kaip dalis viešojo transliavimo
paslaugos, naudojant elektroninių ryšių tinklus, išskyrus tą jos dalį, kurią
sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui
arba naudotojui.
82.
Registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo, kuris,
nebūdamas elektroninių ryšių paslaugų abonentu, identifikuojamas pagal
naudotojo atpažinimo kodą ir registravimosi metu pateiktą informaciją.
83.
Vietovės žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas
ar baigiamas viešajame judriojo telefono ryšio tinkle, atpažinimo kodas.
Šio
Įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame
Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės
apsaugos įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS BEI STRATEGIJOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA
4
straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos formavimo ir
reguliavimo institucijos
Elektroninių
ryšių veiklos politiką ir strategiją Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
Elektroninių
ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir
kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.
Elektroninių
ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,
valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams
bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai,
traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui
užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės
institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja Vyriausybės įgaliota
institucija.
Elektroninių
ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos
informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į
rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė
savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota
institucija.
5
straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos uždaviniai ir funkcijos
elektroninių ryšių srityje
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką bei
strategiją, nustato politinius ir strateginius tikslus, užtikrinančius
elektroninių ryšių sektoriaus ekonominę plėtrą ir konkurencingumą.
Vyriausybė:
1) nustato
universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, universaliųjų paslaugų teikimo
taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio
subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, tarp jų
įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis,
objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip
pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę
naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.
Vyriausybė taip pat nustato papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų
teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo
tvarką, sąlygas ir atvejus;
2) tvirtina
Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Radijo dažnių skyrimo radijo ir
televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją (toliau – Strategija);
3) atlieka kitas
teisės aktų nustatytas funkcijas.
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija tvirtina elektroninių ryšių plėtros Lietuvos
Respublikoje strategiją.
Elektroninių
ryšių plėtros Lietuvos Respublikoje strategija vadovaujasi visos elektroninių
ryšių veiklos reguliavimo institucijos.
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija:
1) įgyvendina
valstybės strategiją ir politiką elektroninių ryšių srityje;
2) koordinuoja
valstybės elektroninių ryšių srities investicinių programų rengimą, vertina
šias programas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip
jos įgyvendinamos;
3)
bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos politikos ir
strategijos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose,
komitetuose bei grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais
(telekomunikacijomis), radijo ryšio ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu
suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu;
4) renka
informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos strategijai ir politikai
formuoti;
5) nenugalimos
jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat
siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant
valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta
tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar)
paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams
privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
6) paskelbia
(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,
atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės
nustatyta tvarka;
7) atlieka kitas
teisės aktų nustatytas funkcijas.
6
straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
Ryšių reguliavimo
tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų,
išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą
pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi
prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti
pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos
nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos
Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų,
reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo
reguliavimo dalyku, prasme.
Ryšių
reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
Ryšių
reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos
biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo
tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.
Ryšių
reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius
kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi
surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo
tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo
tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp
sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių
už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
Ryšių
reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos
rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos
informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės
normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,
tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,
apsaugą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia
informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.
Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės
akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia
kitaip.
7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas
Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko
teikimu.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę
algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas)
nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus
Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos
pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria
Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariai išsirenka
Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas. Tarybos
darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos
tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių
reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.
Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.
Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos
kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.
Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius:
1) atstovauja ir
(ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir
užsienyje;
2) suderinęs su
Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių
nuostatus;
3) tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;
4) įstatymų
nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo
tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis,
juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
5) tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnybos strateginius veiklos planus;
6) pasirašo
Tarybos priimtus nutarimus;
7) leidžia
įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
8) užtikrina,
kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės
aktų;
9) ne rečiau
kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1
dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo
tarnybos veiklos ataskaitą;
10) vykdo kitus
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.
Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojus. Pavaduotojus skiria
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta
tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo paskirtų
pavaduotojų.
Taryba:
1) svarsto
radijo ryšio plėtros planus;
2) derina
užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
3) derina Ryšių
reguliavimo tarnybos biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;
4) derina rinkos
tyrimo taisykles;
5) derina šio
Įstatymo 29 ir 34 straipsniuose nurodytus teisės aktus;
6) derina
informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo
taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
7) derina
tvarką, apimtį ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio
Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;
8) derina šio
Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;
9) derina ginčų
tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo
procedūrų taisykles;
10) derina
galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais
sprendimo taisykles;
11) tvirtina
Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo
reglamentą;
12) išklauso
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ataskaitą apie Ryšių reguliavimo
tarnybos veiklą;
13) svarsto
Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;
14) svarsto ir
teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų
skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo reikalavimų;
15) svarsto
Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus ir teikia
Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlymus dėl jų priėmimo, pakeitimo ar papildymo;
16) analizuoja
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;
17) šio Įstatymo
nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.
Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų
įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;
2) pasibaigus įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos būklės;
4) kai sukanka pensinis amžius;
5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą
darbą;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;
8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis
šias pareigas ėjo skyrimo metu.
Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos darbo tvarką nustato
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos
vidaus darbo reglamentas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1787,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir
uždaviniai
Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija
elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas
bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.
Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:
1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai
elektroninių ryšių rinkose;
2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų
interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo
procedūras bei skatinant elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų
skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis
paslaugomis;
3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir elektroninių ryšių
plėtrą;
4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat
kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų
viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros
būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai,
kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų
kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos
sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje
naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius
privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį
suderinamumą;
6) pagal kompetenciją skatinti Europos Bendrijos vidaus rinkos plėtrą
ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Bendrijoje;
7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir
Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus
gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;
8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos,
nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat
ypatingų situacijų atvejais.
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) kontroliuoja, prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo ir jį
įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, išskyrus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
nuostatas, kurių kontrolė, priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo
nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams bei jų
naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti
aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;
3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių
paskirstymo lentelę ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos
radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti
Strategiją, ja vadovaudamasi kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija
rengia ir tvirtina Radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau
– Strateginis planas);
4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos
reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių
organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla
susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir
galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro
valdymu, veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų
atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių
(kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo dažnių) apsaugą.
Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba
gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai
Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas
funkcijas, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti
paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių)
administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių)
reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas
funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama
atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir
neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas
Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;
5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai
pasiūlymus dėl valstybės strategijos ir politikos elektroninių ryšių srityje ir
jos įgyvendinimo;
6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų
kainų aukščiausios ribos;
7) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų
teikimo taisykles;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai,
kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo
ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;
9) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus,
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų bei
kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai
įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (ar) standartus;
2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar
aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai
parametrai atitinka privalomus reikalavimus;
3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;
4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių
civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymams;
6) įgyvendinti
tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo
reguliavimo dalyką, nuostatas, išskyrus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5
dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
7) skelbti
informaciją ir (ar) pranešimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“;
8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų
ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių
teisės aktų nuostatos;
9) turėti šio ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
11 straipsnis. Viešas konsultavimasis
Šio Įstatymo
ar jį įgyvendinančių teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, turėsiančius
reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo
16 straipsnio 13 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas
ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai
paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims
protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai
paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su
visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su
viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas
turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų
gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams,
elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų
atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir
kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų
privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias
konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo
metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos
interneto tinklalapyje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų
rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė
paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.
12 straipsnis. Lietuvos
Respublikos institucijų bendradarbiavimas
Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių
reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant
ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas,
susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal
Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje
priežiūrą.
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:
1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių
paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių
ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;
3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri
produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais,
paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;
4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba,
vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pagal Vartotojų teisių
gynimo įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės
įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp
jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei
radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija:
1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo)
veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių
ryšių klausimais;
2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių
(kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti, koordinavimo.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
1) prižiūri, kaip vykdomos šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus
šio Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2
dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka
nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos ir surašo
administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės pažeidimų
kodekso nustatyta tvarka, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas;
2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir
privatumo apsaugos srityje;
3) įgyvendina
tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo
devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies, 64 straipsnio
7 dalies ir 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, reguliavimo dalyką, nuostatas.
Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių
reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir
galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi
susijusia informacija.
Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su
Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos
formavimo institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos
įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su
elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,
įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis
sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir
televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su
standartizacija susijusia informacija.
Siekiant užtikrinti
elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo
kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.
Sveikatos apsaugos ministerija,
nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo
normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos
ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija, susijusia su
higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo
normomis. Valstybinė visuomenės
sveikatos priežiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, susijusias su
elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių
reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia
informacija.
Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia
kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų
prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,
kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos
apsaugą.
Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų
departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių
institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.
Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir
sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų
funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos
praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų
susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835, 2008-11-14,
Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis ir valstybėmis narėmis
Valstybės
institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir valstybėmis
narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir
tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems
Europos Sąjungos institucijų ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų
nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.
Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Bendrijų Komisijai, taip pat
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms
informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Bendrijų
Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis
yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu,
Ryšių reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama
informacija yra pateikta.
Ryšių
reguliavimo tarnyba teikia Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie Europos
Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką,
įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
Kai su šio Įstatymo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės
nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos
Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga bei Europos Bendrija
suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO
PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių
ryšių srityje
Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos
veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai
bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka
rinkoje.
Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal
Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną
dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią
elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų.
Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti
laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp
šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje
ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.
Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo
tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės
įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
16
straipsnis. Rinkos tyrimas
Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti,
kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o
didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti
savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
Rinkos tyrimo
procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos
rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali
pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą,
apibrėžimas;
2) tyrimas, ar
konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra
veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų
įvardijimas;
3) šio Įstatymo
17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar)
panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
Ryšių
reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Bendrijų Komisijai priėmus
rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba
sprendimą, nustatantį Europos Bendrijos rinką, arba pakeitus šiuos teisės
aktus.
Ryšių
reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų
ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar
savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo
iniciatyva.
Rinkos tyrimą
atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos
tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jei motyvuotai ir pagrįstai mano,
kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės
aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Bendrijų Komisijos
nuorodas bei rekomendacijas.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su
Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos
tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas
skiriasi nuo Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio
straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių
reguliavimo tarnyba.
Jei rinkos
tyrimas atliekamas Europos Bendrijų Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį
Europos Bendrijos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu
su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo
institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Ryšių
reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo
sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos
tyrimo, numatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse,
trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis
terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną
kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,
kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas
baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo
rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
Prieš
priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų
rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli
šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai jiems, jei toks sprendimas
paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo
tarnyba tuo pačiu metu, kai vadovaudamasi 11 straipsnio 1 dalimi pateikia šio
sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims, privalo pateikti tokio sprendimo
projektą ir Europos Bendrijų Komisijai, ir kitų Europos Sąjungos valstybių
nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Bendrijų Komisija ir kitų
Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti
savo nuomonę per vieną mėnesį arba per terminą, kuris nustatytas pagal šio
Įstatymo 11 straipsnį, jei šis terminas yra ilgesnis.
Jeigu šio
straipsnio 10 dalyje nurodytu sprendimu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką
kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Bendrijų
Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,
turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Bendrijų Komisija
nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų
barjerą vieningai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimas atitinka
Europos Bendrijos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo priimti
2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Bendrijų Komisija per šį terminą
nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo, Ryšių reguliavimo
tarnyba neturi teisės tokio sprendimo priimti, neatsižvelgusi į Europos
Bendrijų Komisijos pasiūlymus dėl sprendimo pataisymo.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos
Bendrijų Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo
institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio
straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo
tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Europos Bendrijų
Komisijai.
Ryšių
reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis
skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos
procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali
nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą
rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems
subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.
Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių
laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama
pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių
nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas
pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis
arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 10 ir 11 dalyse
nustatyta procedūra.
Atitinkamų
rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę
įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus
įpareigojimus, taip pat ir informaciją apie priemones, numatytas šio straipsnio
13 dalyje, bei bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo
tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir pateikia
Europos Bendrijų Komisijai.
Atlikdama
rinkos tyrimą, įskaitant ir spręsdama, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką
rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio
subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių
sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių
sutarčių bei (ar) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendinama tarptautines sutartis ir (ar)
susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su
Europos Bendrijų Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 10,
12 ir 13 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti
šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams,
neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, nustatyti šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie
iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo
pradžios momentą:
1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio
Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;
2)
nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) apskaitos
atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;
4) įpareigojimą
suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;
5) kainų
kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio
nuostatas;
6) įpareigojimus,
susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio
Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.
Šio Įstatymo
26, 33 ir 35 straipsniuose nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be
atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą,
numatytą šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą.
Jei ji tokio momento nenustato, šios dalies pirmame sakinyje nurodytus
įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio
subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.
Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
Išimtinėmis
aplinkybėmis (t. y., kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio
straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 15 dalį, nustato, kad šio straipsnio
1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,
2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant
tinklų sujungimą, jeigu Europos Bendrijų Komisija tai leidžia.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas,
susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais
terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus,
numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo
nustatytais atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti
atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip
pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų
vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti
pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir
pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.
Jeigu atlikus
atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti
įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę
įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio
subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio
subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama
įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu
nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo
atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos
paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti
nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio
nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
18
straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant:
1) apskaitos informaciją;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas;
5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą.
Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų
nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi
būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į
komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis
operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų
standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti
įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams.
Ryšių
reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal
šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo
būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
Šio
straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų
sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine
paslaptimi.
Operatorius,
įpareigotas suteikti atsietą prieigą prie vietinės metalinės vytos poros
linijos, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos sąlygomis, įskaitant standartinio
pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam
standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
19
straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio
subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas
paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios
kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo
padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,
paslaugų bei informacijos teikimą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą
įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami
vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,
kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir
turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami
pranašumą savo veiklai.
20
straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,
susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos
atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
21
straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą
Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie
konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp
jų:
1) suteikti
prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio
subjektams, įskaitant atsietą prieigą prie vietinės linijos;
2) sąžiningai
derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;
3) nenutraukti
prieigos prie jau suteiktų priemonių;
4) teikti
nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;
5) suteikti
atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios
yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti
prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro
naudojimo būdus;
7) suteikti
konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;
8) suteikti
prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,
būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti
tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame
techniškai galimame tinklo taške.
Priimdama
sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos
panaikinti, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus,
tikslus bei šiuos veiksnius:
1) technines ir
ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones
pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos prigimtį bei tipą;
2) galimybes
suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);
3) priemonių
savininko pradines investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę
užtikrinti ilgalaikę konkurenciją;
5) intelektinės
nuosavybės teises;
6) paslaugų,
apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.
Nustatydama
konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos
teikėjui ir (ar) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (ar)
technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.
22
straipsnis. Prieiga
Ūkio
subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę
laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas
operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti
viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis
dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio
sąveika.
Ryšių
reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka
užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama
efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją ir didžiausią įmanomą naudą
galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką
rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems
ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus
ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,
įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina
užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus
operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių
programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,
kiek tai būtina užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis
konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis.
Ryšių
reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos
suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir
nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo
11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis
mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 10, 12 ir 13 dalyse nustatytomis
taisyklėmis.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti
prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais
atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių
galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
Ūkio
subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu
ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri
šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,
būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas
perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali
būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,
dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti
konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,
detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio
Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio
Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti
ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos suteikimo, įskaitant ir šio
straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos
nustatymą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,
suteikimo ir teikimo taisykles.
23
straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką
rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,
įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos
sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų
grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis,
skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta,
kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų
palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas
žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į
operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
Nustatytas
sąnaudų padengimo mechanizmas ir (ar) kainų nustatymo metodikos turi skatinti
efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją bei, kiek įmanoma, padidinti naudą
vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,
siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
Įrodinėjimo
našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra
pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą, tenka operatoriui. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti
sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus
paslaugų ir (ar) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali
pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų
nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo
kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Jei operatorius per šį terminą
kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra
sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad
operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti
aukščiausią kainų ribą. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis,
įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais
sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų
lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgiant į geriausią Europos
Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką,
Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir
mažmeninių kainų santykį.
Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja kainų kontrolės užtikrinimo tikslu įgyvendinti
sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių
reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam
operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo
tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus
teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų
apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta audito.
Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas taisykles.
24
straipsnis.
Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių
ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,
teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės
televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto
plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus
ekrano formatą.
25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir
susijusios priemonės
Sąlyginės
prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių
paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis
sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios
leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų)
kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai
valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
Ūkio
subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar)
televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos
reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar
klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,
privalo:
1) visiems
transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais
siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti
skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)
pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) jei, be
sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų
teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią
su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos
paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos
atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų
ir reikalavimą atlikti auditą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų
įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
Sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir
sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu
būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis
intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų
suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.
Atsižvelgiant į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami
teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame
produkte naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos
sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms,
jei šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų,
užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų
operatorių transakcijų saugumą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su
elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių
teikimu ir naudojimu.
Draudžiama
komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,
parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti
dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę
neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą
draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
Ūkio
subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi
išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų
ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos
dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje
pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar
specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą
juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat
suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio
srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,
privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius
reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai
atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų
teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio
atskyrimo reikalavimus.
Šio
straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,
susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos
Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.
Visi ūkio
subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių
paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų
metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.
Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio
straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies
nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
27 straipsnis. Elektroninių
ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
Ryšių
reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių
bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka
perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir
tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su
elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,
įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis
sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir
televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas
įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos
standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar
Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas
tarptautinis ar Europos standartas.
Kol šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar
nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą
perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą
laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas
laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių
tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas
atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
Asmenims ar ūkio
subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų
atitiktį standartams,
įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų
standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti
savarankiškus techninius reikalavimus.
Lietuvos
nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad
tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų,
paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)
televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų
funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų
priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
Taikomųjų programų
sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis
ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą
informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai
galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai
funkcionalia forma.
Lietuvos
Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei
atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti
matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse
pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką
nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
28
straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas
Ryšių reguliavimo
tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio
subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio
Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.
Ūkio
subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą
(įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių
reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus
prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas
prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui
gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu
konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į
tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y.
proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims
ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti
atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems
ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas.
Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo
nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.
Šalies,
kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį
atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo
atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio
2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į
išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir
tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12,
13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo,
kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo
principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
Prašymo
išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso
kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
Ryšių
reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga
tokį ginčą nagrinėti;
2) yra
įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas,
priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti
ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos
sutartį;
3) Ryšių
reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra
sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas
prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei
reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal
įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto
vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
Ryšių
reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą
paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip
pat jei:
1) ieškovas
atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas
nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė
taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos
sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.
Ryšių
reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą
paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip
pat jei:
1) Ryšių
reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir
tuo pačiu pagrindu;
2) prašymas
nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių
reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys,
patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
Ryšių
reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė
viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies
teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos
nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius
su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai
nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) kol Ryšių
reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita
byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas
sustabdomas.
Ryšių
reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų
ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų
atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti
ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos
Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės
galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo,
išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų
suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva
panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl
laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo
suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus
apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio
straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.
Ginčo šalys,
kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime,
turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri
yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią
atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti
ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu.
Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo
nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir
samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų
suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime,
prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas
bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės.
Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę
pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi.
Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys
ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
Ryšių
reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus
atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar
asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau
išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba
informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti
ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus
atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos
ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo
neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir
motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
Ryšių
reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis
mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių
(pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia
ilgesnio laiko.
Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus
procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo
dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas
galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų
nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.
Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia
valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo
apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio
subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija,
išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste
išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims
pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
Ryšių
reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp
jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą,
nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo
nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio
subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju
skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo
nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti
skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.
Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti
procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas
neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
10 metų nuo jo priėmimo dienos.
Ginčo
nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta
tvarka.
Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos,
turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai,
sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti,
kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos
sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo
nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriui.
Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę
kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams
tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu
reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro
išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir kitų
teisės aktų nuostatų.
Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius
bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių
ryšių veikla.
Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama
elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių
ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti prieigą.
Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto tinkamo
prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir
sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą, privalo
apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
28 straipsnis. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimas
Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.2. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.3. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.4. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.5. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.6. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.8. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.9. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.10. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.11. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.12. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.15. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.17. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.18. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.20. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.22. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.23. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias
sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką
ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,
privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
30 straipsnis. Teisės aktų,
kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,
nuostatos
1.
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama
elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,
nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių
nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,
pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems
ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias
paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti susijusios tik su:
1)
įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2)
užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3)
paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4)
telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu
galutiniams paslaugų gavėjams;
5)
aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat
sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir
bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant
finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros
darbų vykdymui užtikrinti;
6)
privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7)
asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių
ryšių sektoriui;
8)
elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos
taisyklėmis;
9)
ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10)
informacijos teikimu;
11)
galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka
perimti elektroninių ryšių srautą;
12)
elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų
atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų
visuomenei skleidimą;
13)
elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų
ribojimo priemonėmis;
14)
įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,
paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;
15)
viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias
kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)
paslaugų;
16)
viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;
17)
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius
(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio
įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su
veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar
su visuomenės sveikata;
18)
priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir
(ar) techninių reikalavimų atitiktį.
3.
Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios
institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie
numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų
gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi
būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,
GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir
finansavimas
1.
Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų
paslaugų teikimas:
1)
viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje;
2)
taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų;
3)
informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;
4)
galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių
paslaugomis.
2.
Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei
universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų
paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas
bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias
paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo
nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti
Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus
ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo
tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų
paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali
būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu.
3.
Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti
universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima
tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti
informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis
ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti
galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie viešojo telefono
ryšio abonentus teikimo paslaugomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti
universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš
šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų
tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks
nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip
kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad
ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti
paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama
konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės
nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio
paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus
universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė
gali įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo
taisykles, įgyvendinti nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu
atveju nustatyti nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti
ūkio subjekto sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas
nuostolių dydis, taip pat turi teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito
išvadą. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir
(ar) audito išvada yra vieši. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos
Bendrijų Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai
kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.
6.
Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių
paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias
paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė negali nustatyti,
kad papildomų universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai būtų kompensuojami
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis.
7.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie ūkio
subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias paslaugas, ir apie bet kokius
tokios informacijos pasikeitimus.
32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų
galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad
įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23
straipsnius, taip pat įpareigojimų, atitinkamais atvejais privalomų vykdyti
pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą
problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus
įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų, nekliudyti
patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas kainas,
nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar
nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba,
apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą
konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti
individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti sąnaudomis
ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas įpareigojamas
tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis mutandis
taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų
tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas
ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą
Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų
apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų
apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią
apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka
sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir
(ar) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama
kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
33
straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
Ūkio
subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo telefono ryšio
tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę
naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono
ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos
kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23
straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams
nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam
tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų
ribą.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio
subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytą įpareigojimą.
34 straipsnis. Elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės
1.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos
turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisykles.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo viešai skelbti skaidrią informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir
tarifus, standartines teikimo sąlygas, paslaugų kokybę. Skelbiamos kainos ir
tarifai galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai.
Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta Ryšių reguliavimo
tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos skelbimo ir pateikimo
Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles, įskaitant informacijos apimtį, turinį,
pateikimo ir (ar) skelbimo terminus, formą bei būdą, kokybės vertinimo
taisykles.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,
suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį
įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių
ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su
paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam
skirtumui kompensuoti.
4.
Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus,
pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių
paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
5.
Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai pranešti abonentui apie
suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, jeigu abonentas to pageidauja.
6.
Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų
gavėjams prisijungimą prie viešojo telefono ryšio tinklo, privalo užtikrinti
paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų teikimo
taisykles.
7.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra
galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,
išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai
pavestiems uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu
nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams
vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8.
Visi viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai
užtikrinti savo abonentų ir (ar) naudotojų skambučių siuntimą į institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, numerius.
Viešųjų ryšių
tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę
išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas
ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu
susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas
taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi
tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir sąlygomis
abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis.
Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią kainų
ribą.
Abonento
prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti
mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų
vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo
telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų
kiekį.
Ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo pateikti Ryšių
reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis
apie elektroninius ryšius jie fiksuoja bei saugo, ir šių duomenų saugojimo
terminą.
Neteko
galios nuo 2009 m. kovo 15 d.
Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
paskirti asmenis, kurie dirbtų su operatyvinės veiklos subjektų pranešimais
apie jų tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar
būtų atsakingi už operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų,
prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie asmenys turi
būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti
su įslaptinta informacija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
35 straipsnis. Skirtųjų linijų teikimas
Ūkio subjektas, kuris turi didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų
rinkoje, privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų rūšių skirtąsias
linijas ir privalo laikytis Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose taisyklėse
nustatytos tokių paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų, tarp jų privalo vykdyti
įpareigojimus, susijusius su nediskriminavimu, kainų pagrįstumu sąnaudomis,
įskaitant sąnaudų apskaitos sistemos įdiegimą ir naudojimą, skaidrumu, paslaugų
teikimo sąlygų užtikrinimu.
Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje
skirtųjų linijų rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis,
kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
skirtųjų linijų paslaugų kainų aukščiausią ribą. Kainų grindimui sąnaudomis ir
sąnaudų apskaitai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3
ir 4 dalių nuostatos.
36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų
skundus sprendimas
Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio
paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių
reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su
elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi
teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15,
16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos.
Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai
nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių
reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo
tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir
galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo
sprendimo būdu.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo
skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios
kompetencijos teismui.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų
gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi
prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų
pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų
nagrinėjimo procedūra.
Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą
priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės
tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriui.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
37
straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių
ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat
jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę
naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus
statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai
savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas
technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros
savininkai nesusitaria kitaip.
Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių
infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir
sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi
su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų
taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį,
tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims
bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą
naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos
tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės
ir kiti teisės aktai.
Ryšių kabelių kanalų sistema laikoma kilnojamuoju daiktu.
Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse,
kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio
paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir
įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros
įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse
Asmenys,
suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių
tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,
aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,
tuneliais, kitais statiniais.
Baigęs
elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,
asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros
naudojimas
Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės
įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės
įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba
gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas
asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų
bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,
stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių
darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje
nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis konsultuojasi su
suinteresuotais asmenimis.
Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais,
patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių infrastruktūros
statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą
infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su
viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti,
jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo,
kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių
dokumentų.
Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį
asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros
naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo
ir naudojimo taisyklėse.
40
straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
Jei viešųjų
ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti elektroninių ryšių
tinklus nei juos bendrai statydamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas
infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat,
kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant
konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešųjų ryšių tinklo
dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų
teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai
nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti
valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai
įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Su servitutu susijusios
teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais
atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu
pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir
suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes,
turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų
pakeitimų. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo
terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai
kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.
Valstybės,
savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.
Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už
valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
Informacija
apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį
ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją
skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
41 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų apsauga
Viešųjų
ryšių tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių
tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus,
su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės
paskirtį, statyti kitus pastatus ar statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas,
kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir daryti kitus darbus, kurių metu ar
dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių infrastruktūra, be išankstinio
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.
2.
Apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus, darbų apsaugos zonoje tvarką nustato
Vyriausybė.
3.
Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens
įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.
42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių
tinklų
Prisijungti
prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.
Elektromagnetinis suderinamumas
43 straipsnis. Radijo ryšio
įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius
reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų
specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių
įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo
tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir
telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo
bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,
tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
44 straipsnis. Elektromagnetinis
suderinamumas
Elektromagnetinio
suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į
rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir
įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,
elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei
priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis
reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
45
straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
Pramonės,
medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros
ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra
skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams,
išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnyba.
Aparatūros ir
(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)
įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
Šio Įstatymo
78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar
naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
46
straipsnis. Radijo stebėsena
Ryšių
reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena
kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių
radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių
lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Ryšių
reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių
elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo
siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Radijo
stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos
veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
47
straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
Radijo
trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio
savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo
įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl
netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo
pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo
trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams,
tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių
reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius)
arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo
tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai
atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Vykdant
radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių
reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti
netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ
VALDYMAS
48 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių valdymo pagrindai
Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.
Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio
numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
Radijo dažniai (kanalai) valdomi
pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo
tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,
tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros
planus.
Telefono ryšio numeriai,
naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.
Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos
plano diegimo tvarką ir sąlygas.
Kitų elektroninių ryšių išteklių
valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Valstybės institucijos siekia,
kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos
Bendrijoje.
49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir
naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
Radijo
dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą. Radijo dažniai
(kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui ir (ar)
televizijai, skiriami transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, bei siuntėjams.
Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti radijui ir (ar)
televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme nustatytos bendrosios radijo
dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių
(kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Informaciją apie sukoordinuotus
radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams,
turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,
kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios
būtinos išduodant transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, Ryšių
reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių
reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją
apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų
pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar)
retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos
komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir
televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir
sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar)
televizijos programas.
Į Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją kartu su
radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės
veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo
dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar)
retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai
įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis (kanalas) kitu ar
pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (t. y.
pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir
televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijos sąlygas.
Radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar)
retransliuotojams,
turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems
transliuotojams ir (ar) retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56
straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių
(kanalų) skyrimo taisykles.
Transliuotojas ir (ar)
retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša
Ryšių reguliavimo tarnybai.
Ryšių reguliavimo tarnyba,
suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti
skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)
naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį
(kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems
radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio
Įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatų.
8.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją
prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai
paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio
(kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą,
jeigu:
1)
to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2)
keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo
dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos
teisės aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas
ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio
(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija;
3)
radijo dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas
neveiksmingai ar neefektyviai;
4) keičiamas Strateginis planas.
Ryšių reguliavimo tarnyba, šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo
tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą
panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4
dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją,
kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo
ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali
panaikinti licencijos galiojimą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),
vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir
technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje
taikomus techninius standartus, nustato minimalų radijo ir (ar) televizijos
programų kiekį, kurį privalo perduoti siuntėjas. Siuntėjai privalo perduoti
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos
programų kiekį siųsdami transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, turinčių
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei
susitarimuose su transliuotojais ir (ar) retransliuotojais nustatytomis
sąlygomis ir tvarka ir (arba) patys transliuodami ir (ar) retransliuodami
radijo ir (ar) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta
tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas.
Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių,
taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali
panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms
(įskaitant ir didesniam radijo ir (ar) televizijos programų kiekiui pagal
atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas
siųsti, transliuoti ar retransliuoti) teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi,
kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo
ir (ar) televizijos programų kiekį.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama
šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų kiekį.
Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas
leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyse nurodytas
teises.
50 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
Elektroninių ryšių ištekliai
naudojami ir skiriami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
Elektroninių ryšių ištekliai
gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius
galima naudoti be atskiro leidimo;
2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos
leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.
Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo
ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių
(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius
(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,
susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės
pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių
eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu
ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų
nekomercinėmis funkcijomis.
Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo
51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo
taisykles.
Teisės naudoti elektroninių
ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali
būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių
nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
Kai radijo dažnių (kanalų)
naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra
susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),
yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus ir Europos
Bendrijos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)
pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo
procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios
papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar
uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros
įgyvendinimą.
Asmenys, kurie prašo skirti
elektroninių ryšių išteklius, ir (ar) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei
asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių
reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas
paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje,
įskaitant užmokesčius už paraiškų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir išteklių
naudojimo priežiūrą.
51 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas
Kai Ryšių reguliavimo tarnybos
nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be
atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,
privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti
elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo
taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Ūkio subjektas, kuris paraišką
skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie
veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią
paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti
kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos
pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie veiklos
pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias
vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto
veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti dokumentus ir
informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius.
Asmuo, pageidaujantis naudoti
radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie
galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir
pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar
pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo
dažnius (kanalus).
Asmuo gali pradėti naudoti
elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime
nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas
asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Leidimų naudoti elektroninių
ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad
būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti
konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)
yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama
proporcingumo principu.
Ryšių reguliavimo tarnyba,
nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1)
tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams
ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2)
visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,
suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1
dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir
sąlygomis;
3)
skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių
ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4)
nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius;
5)
periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri
ribojimus.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti
elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,
paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka
ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
Ryšių reguliavimo tarnyba viešai
skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai
yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos
skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ryšių
reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,
siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą
bei technologijų vystymąsi.
Sprendimas
skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui
ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna
išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir
dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42
dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas
nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė
turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje
nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar
aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas
pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,
atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet
kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant
tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
Už
suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias
įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės
biudžetą. Jei konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos
dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti
konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo
terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas,
kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir
ši jį vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti
pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
52 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimo būdas
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;
2) konkurso
tvarka;
3) aukciono
būdu.
53 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių
išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių
pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo
tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius
skaičiaus;
2) per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos
skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro
naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos
naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų
prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti
skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo
konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi
prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,
skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių
skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti
paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
54
straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas
dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių
skyrimo taisyklių bei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso
sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos
turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką,
kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių
naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal
kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti
specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti
elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis,
paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos
konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis
(kanalas), pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali
užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį
laiką suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).
55 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
Aukciono
taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
Aukciono
taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,
apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių
ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
56 straipsnis. Atsisakymas
skirti elektroninių ryšių išteklius
Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų
elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų
elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus
elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo
veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,
elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus
elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
3) pareiškėjas
nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška
neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo
pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
6) pareiškėjas
nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
7) pareiškėjas
per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų.
Prieš
priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis
turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir
terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono
procedūra.
57
straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo neturi
teisės kitam asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių
išteklius, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais
atvejais teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
58 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimas
Elektroninių ryšių išteklių
naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių
išteklius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių
tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir
proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir
leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų,
reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas,
nustatytos sąlygos.
Radijo dažnių (kanalų) naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos,
tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami,
nurodymu;
2) veiksmingu ir efektyviu radijo
dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos
sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių ir apriboti
viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygų;
4) maksimaliu teisės naudoti radijo
dažnius (kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)
perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti radijo
dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių
(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu.
Telefono ryšio numerių naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai
telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų
teikimo reikalavimus;
2) veiksmingu ir efektyviu telefono
ryšio numerių naudojimu;
3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;
4) įpareigojimais teikti
informaciją apie abonentus;
5) maksimaliu teisės naudoti
telefono ryšio numerius terminu;
6) teisės naudoti telefono ryšio
numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti telefono ryšio numerius;
7) užmokesčiais už telefono ryšio
numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
8) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių
naudojimu.
Asmenys
privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai.
Elektroninių ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus
nustato elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklės ir leidimai
naudoti elektroninių ryšių išteklius.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis mėnesius įspėjusi elektroninių
ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais
tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių
ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių
išteklius, jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos
Sąjungos teisės aktai arba keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę panaikinti leidimą nesilaikydama šioje
dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių
naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių
reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59
straipsnio nuostatomis.
Ūkio
subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę
naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
59
straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
Su elektroninių
ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą
pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant
paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą,
kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos,
pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių
(kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus kriterijus
keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti
(retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją,
transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas
su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Devintojo skirsnio pakeitimas:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
DEVINTASIS skirsnis
DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA
TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR
PRIVATUMO APSAUGA
61 straipsnis. Ryšio konfidencialumas
Draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų
sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir
srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima
teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius. Be faktinių
elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti
elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius
srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar)
susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant
konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai
būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir
kitoms) teikti. Taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių
srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai
siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo
transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių
padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių
paslaugų naudotojai turi būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą.
Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne
ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai
užginčytas.
Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio
subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų
organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja,
kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo
užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)
paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.
Naudoti elektroninių ryšių tinklus informacijai
saugoti ar prieiti prie informacijos, saugomos abonento ar faktinio elektroninių
ryšių paslaugų naudotojo galiniame įrenginyje, leidžiama tik su sąlyga, kad
atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui būtų
pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį elektroninių ryšių tinklų
naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir
tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos tvarkymo tikslus, ir jam būtų
suteikiama teisė nesutikti su tokiu duomenų valdytojo vykdomu tvarkymu. Šios
nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar priėjimo prie informacijos, kurio
vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ar
perdavimą palengvinti, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės
visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų
naudotojas.
Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jei
pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie
tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama
radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu.
Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar
panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį
pranešimą.
62 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir
tinklų saugumas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų
paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų
ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui
užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią
grėsmę.
Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo
dalies saugumo pažeidimo grėsmei, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas
privalo informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų
naudotojus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjo taikomos
priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar
registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie visas įmanomas saugos
priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.
63 straipsnis. Automatinis
skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai galėtų
nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį
persiuntimą į abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
galinį įrenginį.
Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie
skaitmeninių telefono stočių, ir, jeigu techniškai įmanoma ir nereikia
neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių
telefono stočių.
64 straipsnis. Ryšio
linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas
turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai
ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama.
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami
prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę
nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas
pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią
skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir
paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam elektroninių
ryšio paslaugų naudotojui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš
kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio
straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis
vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų
ryšių tinklų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama.
Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus
ar erzinančius skambučius.
Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš
kurios skambinama, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kad
šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos
įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
Šio
straipsnio 1–7 dalių nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie
skaitmeninių telefono stočių, ir, jeigu techniškai įmanoma ir nereikia
neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių
telefono stočių.
65 straipsnis. Duomenų kategorijos
1.
Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali
generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių
ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra
būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti,
apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje
nurodytoms duomenų kategorijoms.
Siekiant
užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų,
kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo,
atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų
nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų
generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.
66 straipsnis. Duomenų tvarkymas
Apie savo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės
nustatyta tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis
ir (ar) prieš gaudamas šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje bei 69 straipsnio 1
dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotus
elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie planuojamus tvarkyti duomenis,
tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.
Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
duomenis tvarkytų tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų
tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių
paslaugų naudotoju, sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių
paslaugų naudotojų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius
nuo ryšio datos, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus
duomenis, kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 6 dalyje, taip pat
išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra
reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
Abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto
duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus
atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi
įsiskolinimui išieškoti bei šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatytais
atvejais.
Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys saugomi 6
mėnesius nuo ryšio datos.
Pareiga
saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų,
susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja
ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto
duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.
Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio Įstatymo 65
straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:
1)
saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys
saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;
2)
duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys
būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio
praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo
ar atskleidimo;
3) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės
siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik įgaliotas personalas.
Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse,
pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.
Duomenų tvarkymo teisėtumo priežiūra elektroninių
ryšių srityje atliekama vadovaujantis duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą
reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
67 straipsnis. Abonento
teisė susipažinti ir kontroliuoti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomus duomenis apie abonentą
Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar
elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus
per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami, kokiems
tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų duomenis,
taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų naudojimo
galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.
Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus
įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka
elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą.
Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba
reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento
duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų
tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik
suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus
(pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi
būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
Viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotam
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui galimybę be kliūčių susipažinti su
viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais
su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali
pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios
sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas)
patvirtintos duomenų kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti
pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu
susijusias išlaidas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo
kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skirsnio reguliavimo dalyku nustato
detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.
68 straipsnis. Duomenų
teikimas tretiesiems asmenims
Gavęs abonento ar registruoto elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas šio Įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje
nurodytus duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar
pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai
ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam
abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti
užtikrintos lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti,
sustabdyti ar atšaukti.
Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo
duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio elektroninių
ryšių paslaugų naudotojo sutikimo Bendrajam pagalbos centrui. Įrangos (ir
susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo ūkinei veiklai užtikrinti,
bet reikalingos vietos nustatymo duomenims (įskaitant ir srauto duomenis)
teikti Bendrajam pagalbos centrui, įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo),
atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kompensuojamos valstybės biudžeto
lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos šios dalies nuostatos įgyvendinamos
šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės
aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie
elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia
ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų spręsti.
Vyriausybė,
vadovaudamasi bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio
Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų
užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga
institucija to pareikalauja.
69
straipsnis. Tiesioginė rinkodara
Naudoti elektroninių
ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės
rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
Asmuo, kuris
teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto
kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties
panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški,
nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio
kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra
renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo,
siunčiant kiekvieną žinutę.
Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti
elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija
siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų
pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.
70
straipsnis. Statistinių duomenų teikimas
Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia
informaciją apie šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimą
kompetentingoms institucijoms.
Naudodamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sukaupta informacija,
Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet teikia
Europos Bendrijų Komisijai statistinius duomenis, susijusius su duomenų,
generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas arba
viešuosius ryšių tinklus, saugojimu ir apimančius:
1) atvejus, kai informacija buvo suteikta kompetentingoms
institucijoms;
2) laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai
kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis;
3) atvejus, kai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.
Teikiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis,
duomenys apie asmenį neturi būti pateikiami.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų
skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.
70 straipsnis. Ryšio
linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti
galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio
skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis
abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir
jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio
1 dalyje nurodyta teise.
Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui
nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią
skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti
visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4
dalyse.
Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai
netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti
leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius
skambučius.
Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl
konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip
antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,
institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,
kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies įgyvendinimo
sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje
nurodyta tvarka ir sąlygomis.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
71 straipsnis. Informacijos gavimas
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant
ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir
savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir
radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių
išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Bendrijų
Komisijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo
institucijoms reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu
susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo.
Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų),
telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat
asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingus terminus ir prašomos
informacijos detalumo lygį.
Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.
Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras
elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų
užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių
rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš
konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos
Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą
informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių
reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti
universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri
proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma
informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu,
teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su universaliųjų paslaugų
teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat
įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių
išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias
paslaugas;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų
prašymų vertinimu;
4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų
naudai;
5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;
6) rinkos tyrimo tikslais.
Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą
informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,
prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis
(atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba
nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų
bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,
praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.
72
straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko
vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau
įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo
išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus
per:
1) 1 mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;
2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką
nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu),
Ryšių reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių
teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių
sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti
priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir
jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį
ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už
informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba
informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,
nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje
nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų
nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos
procedūros.
Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų
arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,
nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti
ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų
arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių
išteklius.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam
didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai
tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar
veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams
ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2
ir 4 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant
laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba
tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių
ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo
tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui
galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai
išspręsti.
Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį,
nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių
ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir
(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus
šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių
ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų
kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais
atvejais, tvarka ir sąlygomis.
Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip
ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės
pažeidimų protokolus.
73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip
vykdomas šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo
tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas
funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos
vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas
ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio
subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,
peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir
išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su
tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus
į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio
subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų
pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal
tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio
subjekto sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini
ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą
dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų
apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti
technines priemones;
9) patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti
aparatūrą ir (ar) įrenginius;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo
funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems
suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).
Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti
atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio
subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai
privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais
pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos
sankcijos.
Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas
pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus
veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo
turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę
paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų
nesustabdo.
Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),
įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų
išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima
motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi
būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo
prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas
pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo
sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių
reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo
atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos
informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais
atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas
išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka
per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako
išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija
nedelsiant sunaikinama.
Žala, padaryta ūkio subjektams
neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos
pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
74 straipsnis. Ekonominės sankcijos
Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo
sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų,
nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam
teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir
telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio
suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti
baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su
elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba
neįmanoma, – iki 300 000 litų.
Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1
dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą
iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais
ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki
500 000 litų.
Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės
pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius
pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat
laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos
įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
reikalavimų, įskaitant nustatytas
laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks
pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo
(tęsimo) dieną.
Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis
ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,
kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas,
paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie
grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų
dydžio nustatymas
Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima
taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72
straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo
aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno
tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie
posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio
subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus,
patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių
aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus
iki šio posėdžio.
Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo
paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti
suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas
reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti
(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam
ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo
surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo
tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba
užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia
nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio
teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje
dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,
pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti
klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės
sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė
sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę
susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,
kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba
kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi
teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima
galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio
7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti
nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.
Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas
papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš
naujo.
Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą
padaro keli ūkio subjektai.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio
subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo
padariniams, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino
nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio
subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą
nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus
veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo
paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės
sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas,
čia nenurodytas, aplinkybes.
76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą
ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)
neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo sprendimo gavimo dienos.
Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6
mėnesių.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos
skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas
Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo
jo priėmimo dienos.
Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio
subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų
grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai
solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir
stebėjimas
1.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti,
tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų
pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo
įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia
operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės
nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu
ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos
ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro
galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio
tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis,
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų
saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma
valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio
subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, informacijos
tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio
subjektą ir gauna atsakymą raštu.
2.
Jeigu šio Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi operatyvinės
veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar
teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės
įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią
informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6
dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos
saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3.
Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių
ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę
operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio
tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga
įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
4.
Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja
ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o
baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines
galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį.
5.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie
savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose
numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio
straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,
privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –
ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
6.
Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti
pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos
kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos
subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi
Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies
nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
ar jo įgaliotas prokuroras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
78
straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių
atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių
atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir
užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
2.
Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių
atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės
gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti
ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus,
užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių
tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę
naudotis elektroninių ryšių tinklais.
Elektroninių
ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad
užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo
atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai
ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais
atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad
palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus prioritetus.
Elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę
ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis
institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės
saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės
sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms.
Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai
ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti
pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų
veiksmų jų atžvilgiu.
Lietuvos
Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių
vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro
karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių,
Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių
institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba
telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių
tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų
telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos
informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų
įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
Draudžiama
siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar
identifikacijos signalus.
Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos
paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
79
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį,
80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80
straipsniu.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr.
75-3215, Nr. 123-5514; 2003,
Nr. 38-1718),
tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos
pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems
nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų
nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir
jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo
tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia
panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir
įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių reguliavimo
tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi motyvuotą
sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio
subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio
subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo
informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos
panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai informuoti
abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio Įstatymo
jiems suteikiamas teises.
Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo,
galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui
nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje
turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų
įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios
šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti
iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie
buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais
pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą
skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam
kadencijos laikui.
Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28
straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus,
spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių
skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga
laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo
priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo
išdavimas.
Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1
d.
80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius
norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje
nurodytos datos.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS
ARTŪRAS
PAULAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
elektroninių
ryšių įstatymo
1
priedas
DUOMENŲ,
KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJOS
1.
Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
1.1.1.
telefono ryšio numeris, iš kurio skambinta;
1.1.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė
(pavadinimas) bei adresas;
1.2.
susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto
telefonija:
1.2.1.
suteikti naudotojų atpažinimo kodai;
1.2.2.
naudotojo atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems
ryšiams, patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;
1.2.3.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio
metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo
kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas.
2.
Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
2.1.1.
rinktas telefono ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį
skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių
persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos
nukreiptas skambutis;
2.1.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė
(pavadinimas) bei adresas;
2.2.
susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
2.2.1.
telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo
kodas ar telefono ryšio numeris;
2.2.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas
ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.
3.
Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio
data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio
trukmė;
3.2.
susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija:
3.2.1.
prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data
ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto
protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos
teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
atpažinimo kodas;
3.2.2.
prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio
pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir laikas tam
tikroje laiko juostoje.
4.
Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono
ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
4.2.
susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota.
5.
Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio
įranga, nustatyti:
5.1. susiję
su fiksuoto telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš
kurių skambinta;
5.2.
susiję su judriuoju telefono ryšiu:
5.2.1.
telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2.2.
kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius
(IMSI);
5.2.3.
kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius
(IMEI);
5.2.4.
kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius
(IMSI);
5.2.5.
kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius
(IMEI);
5.2.6.
jei anoniminė paslauga iš anksto apmokėta, paslaugos pirminio aktyvavimo data
ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga buvo aktyvuota, žyma (Cell ID);
5.3.
susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija:
5.3.1.
telefono, iš kurio skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo
interneto ryšiui;
5.3.2.
skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo
taškai.
6.
Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1.
vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;
6.2.
duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią
vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti.
Įstatymas
papildytas nauju 1 priedu:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Lietuvos
Respublikos
elektroninių
ryšių įstatymo
2
priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos
teisės aktai
1997
m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl Europos bendrijos
pritarimo, kiek tai susiję su jos kompetencija, PPO derybų dėl
pagrindinių telekomunikacijų paslaugų rezultatams (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 11 skyrius, 27 tomas, p. 69).
1998 m. kovo
30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms,
atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
1998 m.
lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine
prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 147).
1999 m. kovo
9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio
įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties
pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23
tomas, p. 254).
2002 m. kovo
7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo
spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas
dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13
skyrius, 29 tomas, p. 317).
2002 m. kovo
7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių
tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos
direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29
tomas, p. 323).
2002 m. kovo
7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių
tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337).
2002 m. kovo 7 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL
2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349).
2002 m. kovo 7 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir
paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis
(Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 29 tomas, p. 367).
2002 m.
liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens
duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva
dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 29 tomas, p. 514).
2002 m.
rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių
ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas,
8 skyrius, 2 tomas, p. 178).
2003 m. liepos 25 d.
Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių
ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių
paslaugas tvarkymo.
2004 m. gruodžio 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių
įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti
Direktyvą 89/336/EEB (OL 2004 L 390, p. 24).
2006 m. kovo
15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų,
generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių
paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti
Direktyvą 2002/58/EB (OL 2006 L 105, p. 54).
2008 m.
birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos
telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose (OL 2008 L 162, p. 20).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1092,
2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m.
rugsėjo 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1787, 2008-11-06,
Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2008-12-04)
autrap@lrs.lt