Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 69-2382

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių

paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis,

elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius,

susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu

suderinamumu.

paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir

paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo

susijusių paslaugų.

reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės

aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų

ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir

Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į

atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės

institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo

apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų

Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp

jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių

ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų

gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklą pagal šio

Įstatymo 2 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

2

straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio

lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo

kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo,

vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų

objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės

normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo

nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip

pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į

technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems

elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms,

atliekantiems analogiškas funkcijas.

turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš

anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai

atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko

teikimu.

algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas)

nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos

pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariai išsirenka

Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas. Tarybos

darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos

tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių

reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.

tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.

reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos

kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.

reguliavimo tarnybos direktorius:

1) atstovauja ir

(ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir

užsienyje;

2) suderinęs su

Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių

nuostatus;

3) tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;

4) įstatymų

nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo

tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis,

juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;

5) tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnybos strateginį veiklos planą;

6) pasirašo

Tarybos priimtus nutarimus;

7) leidžia

įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;

8) užtikrina,

kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės

aktų;

9) ne rečiau

kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1

dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo

tarnybos veiklos ataskaitą;

10) vykdo kitus

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.

reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojus. Pavaduotojus skiria

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo paskirtų

pavaduotojų.

1) svarsto

radijo ryšio plėtros planus;

2) derina

užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus

darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;

3) derina Ryšių

reguliavimo tarnybos metinę biudžeto programos sąmatą;

4) derina rinkos

tyrimo taisykles;

5) derina šio

Įstatymo 29 ir 34 straipsniuose nurodytus teisės aktus;

6) derina

informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo

taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;

7) derina

tvarką, apimtį ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio

Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;

8) derina šio

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;

9) derina ginčų

tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo

procedūrų taisykles;

10) derina

galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais

sprendimo taisykles;

11) tvirtina

Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo

reglamentą;

12) išklauso

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ataskaitą apie Ryšių reguliavimo

tarnybos veiklą;

13) svarsto

Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;

14) svarsto ir

teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų

skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo reikalavimų;

15) svarsto

Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus ir teikia

Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlymus dėl jų priėmimo, pakeitimo ar papildymo;

16) analizuoja

Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;

17) šio Įstatymo

nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.

reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų

įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai sukanka pensinis amžius;

5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą

darbą;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;

8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis

šias pareigas ėjo skyrimo metu.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos

vidaus darbo reglamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1787,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir

uždaviniai

elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas

bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai

elektroninių ryšių, pirmiausia perduodant informacijos turinį

elektroninių ryšių tinklais, rinkose, taip pat užtikrinti, kad nebūtų

diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba)

elektroninių ryšių paslaugas, bei skatinti elektroninių ryšių

infrastruktūros plėtrą ir vystymą;

2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliųjų,

senyvo amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčių paslaugų gavėjų

(fizinių asmenų, dėl

amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčių,

neįgijusių arba praradusių gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis

asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime), teisių ir teisėtų

interesų apsaugą, ypač užtikrindama paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo

procedūras ir skatinant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir

tarifų skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis

universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams turėti

prieigą prie pasirinktos informacijos ir ją platinti teisės aktų nustatyta

tvarka, taip pat galimybę naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;

3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir naujovių diegimą,

taip pat elektroninių ryšių plėtrą;

4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat

kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų

viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kad numeracijos planai ir

procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio

subjektai, kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai,

nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su

numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;

5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje

naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius

privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį

suderinamumą;

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir

suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje;

7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir su

Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus

gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;

8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos,

nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat

ypatingų aplinkybių atvejais;

9) užtikrinti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjai įgyvendintų tinkamas technines ir organizacines priemones

savo teikiamų viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų

nuostatas, išskyrus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių priežiūra

ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją priklauso kitoms

valstybės institucijoms;

2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams ir jų

naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti

aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos ir radijo ryšio

slopinimo įrenginius;

3) rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę,

kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo

dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;

4) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos

reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių

organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla

susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio

įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba)

radijo spektro valdymu, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų saugumu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių

reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie

dalyvautų atitinkamuose komitetuose ir grupėse, atlieka tarptautinį radijo

dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio

stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą. Lietuvos Respublikos

vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba gali tik teisės aktų

nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos

tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas funkcijas, kurios

patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti paveda Lietuvos

Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar

nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai.

Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas funkcijas atlieka ir su jomis

susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama atitinkamos tarptautinės

sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir neturi papildomai gauti

įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas Tarptautinių sutarčių

įstatymo normas;

5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai

pasiūlymus dėl elektroninių ryšių veiklos politikos;

6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų

kainų aukščiausios ribos, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų

paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;

7) nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio

subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai,

kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo

ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas;

9) vykdo nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo

incidentų tyrimo padalinio veiklą;

10) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų,

reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą,

išskyrus atvejus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5 dalį tai yra

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;

11) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus,

atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų ir kitų

teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai

įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (ar) standartus;

2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar

aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai

parametrai atitinka privalomus reikalavimus;

3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;

4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių

civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams;

6) (neteko

galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.);

7) skelbti

informaciją ir (ar) pranešimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“;

8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų

ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių

teisės aktų nuostatos;

9) turėti šio ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, nustatydama

ar keisdama radijo dažnių naudojimo sąlygas pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2

dalį ir 59 straipsnį, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai,

išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat

išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba

savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės aktų projektus

ir nustato suinteresuotiems asmenims protingumo kriterijų atitinkantį terminą

pastaboms pateikti.

reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai

paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su

visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su

viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas

turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų

gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams,

elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų

atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir

kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų

privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi

su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo

tarnybos interneto tinklalapyje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų

rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė

paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

12 straipsnis. Lietuvos

Respublikos institucijų bendradarbiavimas

1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių

reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant

ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas,

susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;

3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal

Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje

priežiūrą.

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių

paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių

ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;

3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri

produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais,

paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba,

vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.

gynimo įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės

įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp

jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei

radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.

1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo)

veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių

ryšių klausimais;

2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių

(kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir

(ar) retransliuoti, koordinavimo.

1) prižiūri, kaip vykdomos šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus

šio Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2

dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka

nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos ir surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės pažeidimų

kodekso nustatyta tvarka, atlieka šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje ir kitas

įstatymų nustatytas funkcijas;

2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir

privatumo apsaugos srityje;

3) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų,

reglamentuojančių šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 61

straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, reguliavimo

dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą;

4) vykdo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004

dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų

vykdymą, bendradarbiavimo nuostatas, kiek tai susiję su šio Įstatymo 69

straipsnio reguliavimo dalyku.

reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir

galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi

susijusia informacija.

Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucija

ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos įstatymo nustatyta

tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų,

paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)

televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų

funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų

priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia

informacija.

elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo

kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.

apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su

elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo

tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba

informacija, susijusia su higienos normomis, turinčiomis ryšių su

elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Visuomenės sveikatos centrai

apskrityse, atlikdami savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio

spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip

pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.

kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų

prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji

reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,

kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos

apsaugą.

departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių

institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.

sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų

funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos

praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų

susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

Nr.

XI-1763,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos

institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos

Sąjungos valstybėmis narėmis

institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos

elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis

narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir

tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems

Europos Sąjungos institucijų, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų

institucijos ar Europos Sąjungos valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų

nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.

tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių

reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių

nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios pagrįstai jos

pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia

informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių

reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Ryšių reguliavimo tarnyba praneša

atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta.

reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos

teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą

Lietuvos Respublikoje.

teisės nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra

Europos Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga suprantama ir

kaip Europos ekonominė erdvė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO

PAGRINDAI

14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių

ryšių srityje

veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai

bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka

rinkoje.

įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną

dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią

elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai,

vartotojų.

laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp

šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje

ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.

kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo

tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės

įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.

16

straipsnis. Rinkos tyrimas

tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių

srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio

subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.

procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos

rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti

įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar

konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra

veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) šio Įstatymo

17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba)

panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus

rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba

sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.

reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:

1) suinteresuotų

ūkio subjektų prašymu;

2) valstybės ar

savivaldybių institucijų prašymu;

3) savo

iniciatyva.

tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras

jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitas dalis atlikti nėra

tikslinga.

reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės

aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei

rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos

priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.

reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su

Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos

tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu rinkos apibrėžimas

skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3

dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.

tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos

Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su

atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo

institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų

Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip

vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos

tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo

tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus

rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu

atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos

Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne

ilgiau kaip 3 papildomais metais.

reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje

nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių

reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos

rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio

subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba

per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio

straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems

asmenims ir Europos Komisijai.

reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo

sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos

tyrimo, nustatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse,

trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis

terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą

tyrimą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,

kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas

baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo

rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.

priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų

rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli

šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu

toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių

reguliavimo tarnyba, pasibaigus vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1

dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui,

privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos

elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių

narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos

elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių

nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną

mėnesį. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias

kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir

terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta

viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.

straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą

rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos

Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,

turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Ryšių

reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai

rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos

Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto

priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą

nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių

reguliavimo tarnyba per šešis mėnesius privalo pakeisti tokį sprendimo projektą

arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos

Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka,

pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos

Komisijai.

straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti

ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus

įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo

tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai

rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos

Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto

priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje. Per šį 3

mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų

nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai

bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų

institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą.

Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba,

atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos

elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia,

nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.

reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį

nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio

straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos

Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima rekomendaciją,

kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba

jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją

neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai

motyvuotus paaiškinimus.

16.

Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu

atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno

mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos

tyrimo, numatytų šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.

reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos

Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos

Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali

priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą

atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Vyriausybės

įgaliotai institucijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir

Europos Komisijai.

reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis

skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos

procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali

nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą

rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems

subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.

Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių

laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama

pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų

institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo

institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo

tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo

terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.

rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę

įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus

įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio

18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo

tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.

rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems

ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas

tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją

užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos

Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama tarptautines sutartis ir

(arba) susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi

su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio ir 14–18

dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio

Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems

didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų

tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios

momentą:

1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio

Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;

2)

nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;

3) apskaitos

atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;

4) įpareigojimą

suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;

5) kainų

kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio

nuostatas;

6) funkcinio

atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 231 straipsnio nuostatas;

7) įpareigojimus,

susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio

Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.

26 straipsnyje nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be atskiro

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą, nurodytą

šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Šios dalies pirmajame sakinyje nurodytus

įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje, o įpareigojimą, nurodytą antrajame sakinyje, – nuo

momento, kai ūkio subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti kitą šioje dalyje nurodytų

įpareigojimų vykdymo pradžios momentą, tačiau ne ankstesnį negu nurodytieji

šioje dalyje.

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus,

neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.

aplinkybėmis (tai yra, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio

straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 20 dalį, nustato, kad šio straipsnio

1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje

nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,

2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant

tinklų sujungimą, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas,

susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais

terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus,

numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo

nustatytais atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti

atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip

pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų

vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.

reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti

pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir

pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.

atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti

įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę

įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta

tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio

subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio

subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama

įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu

nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo

atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos

paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.

reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti

nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio

nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir

susijusios priemonės

prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės

prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių

paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis

sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios

leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų)

kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams

visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.

subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar)

televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos

reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar

klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,

privalo:

1) visiems

transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais

siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti

skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)

pateikiamus ir valdomus dekoderius;

2) jei, be

sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų

teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią

su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos

paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos

atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų

ir reikalavimą atlikti auditą.

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų

įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir

sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu

būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis

intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų

suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

Atsižvelgiant į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami

teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame

produkte naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos

sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms,

jei šiuo  atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų,

užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos

sistemų operatorių transakcijų saugumą.

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su

elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių

teikimu ir naudojimu.

komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,

parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti

dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę

neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą

draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako

įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės

subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi

išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų

ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos

dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje

pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar

specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą

juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.

tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat

suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio

srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,

privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir

(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas

apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai atskirti

veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.

straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,

susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos

Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.

subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių

paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų

metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.

Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio

straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies

nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

27 straipsnis. Elektroninių

ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės

reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių

bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka

perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir

tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su

elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,

įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis

sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir

televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas

įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos

standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar

Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas

tarptautinis ar Europos standartas.

1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar nėra perimti

kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti

tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą perėmus kaip

Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda

į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdęs

įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar

Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas

tarptautinis ar Europos standartas.

subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų

atitiktį standartams,

įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų

standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.

reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse

nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.

nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad

tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų,

paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)

televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų

funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų

priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.

programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus

atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti

visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų

teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas

visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų

teikimą neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams.

Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei

atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti

matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse

pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką

nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

28

straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas

reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp

ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio

Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.

subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą

(įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių

reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio

Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus

prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas

prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui

gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu

konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į

tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y.

proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims

ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti

atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems

ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias

paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus

jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių

negrąžina.

kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių

reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį

atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo

atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio

2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į

išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis

mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.

reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir

tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12,

13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo,

kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo

principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso

kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.

reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:

1) ji nėra

kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;

2) yra

įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas,

priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu

pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti

ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos

sutartį;

3) Ryšių reguliavimo

tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir

tuo pačiu pagrindu;

4) šalys yra

sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas

prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei

reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal

įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;

5) ūkio subjekto

vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.

reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą

paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip

pat jei:

1) ieškovas

atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;

2) teismas

nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

3) šalys sudarė

taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos

sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.

reguliavimo tarnyba palieka prašymą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą

paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip

pat jei:

1) Ryšių

reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir

tuo pačiu pagrindu;

2) prašymas

nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių

reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys,

patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.

tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:

1) pasibaigė

viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies

teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos

nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius

su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai

nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;

2) kol Ryšių

reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita

byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas

sustabdomas.

reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų

ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos

priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų

atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti

ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant

laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos

Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų

apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių

reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų

ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7

dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui

dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas

teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas

teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.

kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime,

turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri

yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią

atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo

neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą

tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo

šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo

nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir

samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų

suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime,

prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas

bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės.

Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę

pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi.

Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys

ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.

reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus

atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar

asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau

išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba

informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti

ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje

taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus

atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos

ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo

neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir

motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.

reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis

mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių

(pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia

ilgesnio laiko.

reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus

terminui, nustatytam šio straipsnio 18 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę

kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą

iš esmės. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti

nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.

reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia

valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo

apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje

taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio

subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija,

išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste

išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims

pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.

reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą,

palikti ginčą nenagrinėtą, sustabdyti prašymo nagrinėjimą, taip pat kiti

procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią

tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo

suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus

apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso

kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo

nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.

14 dienų nuo Ryšių

reguliavimo tarnybos

sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas

nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos

teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių

procesinė padėtis nesikeičia.

reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti

procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas

neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10

metų nuo jo priėmimo dienos.

nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis

mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta

tvarka.

reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių

reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos,

turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai,

sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.

ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti,

kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų

sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos

sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo

nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriui.

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę

kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams

tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu

reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28,

Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖ VERSTIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA

29

straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nuostatų.

bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių

ryšių veikla.

tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio

subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą. Ūkio

subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo

tarnybai.

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato

informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas

apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik

pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima

įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos

gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti

tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo

kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų

ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos

pradžios datos.

reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių

veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie pranešimo

gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę

verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.

subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių

bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,

nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos

patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo

veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis

aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi

atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti

elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti

prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto

tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Už patvirtinimo išdavimą

imama valstybės rinkliava. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas

nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,

privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka

Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus

užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

30

straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių

ryšių veikla sąlygos, nuostatos

bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti

nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių

nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,

pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti

universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos

gali būti susijusios tik su:

1)

įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;

2)

užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;

3)

paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;

4)

telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, Europos

telefono ryšio numeracijos erdvės ir nemokamo pokalbio tarptautinių telefono

ryšio numerių, ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų

Europos Sąjungos valstybių narių numeracijos planuose nurodytų numerių,

prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;

5)

aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat

sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir

bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant

finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros

darbų atlikimui užtikrinti;

6)

privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;

7)

asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifinėmis elektroninių

ryšių sektoriui;

8)

elektroninių ryšių sektoriui specifinėmis vartotojų teisių apsaugos

taisyklėmis, inter alia apimančiomis ir neįgaliųjų galutinių paslaugų

gavėjų galimybę naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis;

9)

ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,

pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

10)

informacijos teikimu;

11)

galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka

perimti elektroninių ryšių srautą;

12) kompetentingų institucijų

naudojimosi elektroniniais ryšiais, siekiant pranešti visuomenei apie gresiantį

pavojų arba sumažinti katastrofų padarinius, sąlygomis;

13) elektroninių ryšių naudojimo

stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju sąlygomis,

užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, aptarnaujančių

pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų;

14) elektroninių ryšių tinklų sukeltų

viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų ribojimo priemonėmis;

15) įpareigojimais suteikti prieigą,

išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems

ūkio subjektams ar ūkio subjektams, paskirtiems teikti universaliąsias

paslaugas;

16) viešųjų ryšių tinklų integralumo

palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias kelią elektromagnetiniams trukdžiams

tarp elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų;

17) viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos

prieigos;

18) radijo dažnių (kanalų) naudojimo

sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) suteikiama be atskiro

leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio įrenginių naudojimas gali būti

ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su veiksmingu ir tinkamu radijo spektro

naudojimu, žalingųjų trukdžių išvengimu ar su visuomenės sveikata;

19) priemonėmis, skirtomis užtikrinti

standartų specifikacijų, rekomendacijų ir (arba) techninių reikalavimų

atitiktį;

20) skaidrumo įpareigojimais, nustatytais

viešųjų ryšių tinklų teikėjams, teikiantiems viešąsias elektroninių ryšių

paslaugas, siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų, taip pat

informacija apie prieigos prie paslaugų bei taikomųjų programų teikimo ir

naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis paslaugomis ir (arba)

taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus, ir tokių ribojimų teisėtumui

patikrinti reikalingos informacijos pateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai.

paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai

savo veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio

subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos gali būti

keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą

pakeitimą turi būti paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje

ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir

vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne

trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus

atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičiantys nustatyto teisinio

reguliavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotais ūkio subjektais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

Penktasis skirsnis

UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,

GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS

28 straipsnis. Ginčų tarp

ūkio subjektų sprendimas

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖ VERSTIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA

29

straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nuostatų.

sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.

reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas

verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių

sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių

reguliavimo tarnybai.

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato

informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas

apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik

pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima

įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos

gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti

tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo

kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų

ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos

pradžios datos.

reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių

veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie

pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos

teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę

verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.

subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių

bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,

nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos

patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo

veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis

aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar

paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi

atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti

elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti

prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto

tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką

ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,

privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka

Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus

užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

30 straipsnis. Teisės aktų,

kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,

nuostatos

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių

veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama

elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,

nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių

nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,

pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems

ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias

paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos

gali būti susijusios tik su:

1)

įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;

2)

užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;

3)

paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;

4)

telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu

galutiniams paslaugų gavėjams;

5)

aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat

sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir

bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant

finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros

darbų vykdymui užtikrinti;

6)

privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;

7)

asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių

ryšių sektoriui;

8)

elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos

taisyklėmis;

9)

ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,

pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

10)

informacijos teikimu;

11)

galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka

perimti elektroninių ryšių srautą;

12)

elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų

atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,

aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų

visuomenei skleidimą;

13)

elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų

ribojimo priemonėmis;

14)

įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,

paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;

15)

viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias

kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)

paslaugų;

16)

viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;

17)

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius

(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio

įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su

veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar

su visuomenės sveikata;

18)

priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir

(ar) techninių reikalavimų atitiktį.

3.

Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios

institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos

gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie

numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų

gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi

būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

Penktasis skirsnis

UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,

GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS

31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir

finansavimas

1.

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų

paslaugų teikimas:

1)

prisijungimo prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono

ryšio paslaugų;

2)

taksofonu arba kitose viešai prieinamose

viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo vietose teikiamų viešųjų

telefono ryšio paslaugų;

3)

informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;

4)

galimybių neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių

ryšių paslaugomis.

2.

Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą ir

universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles.

universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų

paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas,

įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas

nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką, sąlygas ir atvejus, taip pat

informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles. Įpareigojimai teikti

universaliąsias paslaugas gali būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje

rinkoje turėjimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio

subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus,

kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti

universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš

šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų

tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks

nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip

kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad

ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti

paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama

konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai universaliųjų

paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka, atvejais ir

sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.

Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus universaliųjų paslaugų teikimo

nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė gali įgalioti Ryšių reguliavimo

tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendinti nuostolių

kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustatyti nuostolių dydį.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti ūkio subjekto sąskaitas ir kitą

informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, taip pat turi

teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito išvadą. Nuostolių apskaičiavimas

ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir (ar) audito išvada yra vieši.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių

kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai kompensuojami viešųjų telefono ryšio

paslaugų teikėjų lėšomis.

6.

Neteko galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Europos Komisiją apie ūkio subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias

paslaugas, ir apie universaliąsias paslaugas, kurias teikti yra įpareigoti ūkio

subjektai, ir apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.

universaliąsias paslaugas, ketina perleisti savo visą prieigos prie viešojo

ryšių tinklo fiksuotoje vietoje turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise kitam

ūkio subjektui, jis apie tai iš anksto Ryšių

reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša Ryšių reguliavimo tarnybai, kad ji galėtų

įvertinti numatomo sandorio poveikį prieigos prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimui. Ryšių

reguliavimo tarnyba, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, gali nustatyti, keisti ar panaikinti šio Įstatymo

32 straipsnyje nustatytus įpareigojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų galutiniams

paslaugų gavėjams teikimu

įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 231

straipsnius, taip pat pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio

subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus,

atsižvelgiant į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais

tikslais pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti

pernelyg didelių kainų, nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos,

nustatant grobuoniškas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems

galutiniams paslaugų gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat

įpareigojimus užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę.

Ryšių reguliavimo tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir

skatindama veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų

ribas, taikyti individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus

grįsti sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jeigu ūkio

subjektas įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis

mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.

įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba

įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytas taisykles. Įpareigotas

ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus

parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą

Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų

apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų

apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų

apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią

apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto

svetainėje. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos

taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį,

turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus

pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

33

straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas

subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo ryšių tinklo

ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę

naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono

ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos

kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23

straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams

nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam

tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų

ribą.

straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio

subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte

nustatytą įpareigojimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

34 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių

paslaugų gavėjų pareigos ir teisės

1.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos

turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma

pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų

teikimo taisykles.

privalo viešai skelbti skaidrią, palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją

apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, visus užmokesčius, mokėtinus

nutraukus sutartį, standartines paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kokybę ir

priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliesiems

galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Tokia

informacija galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodoma aiškiai, išsamiai

ir lengvai prieinama forma. Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti

pateikta Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

informacijos skelbimo ir pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles,

įskaitant informacijos apimtį, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus,

formą ir būdą, kokybės vertinimo taisykles.

užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo

tarnyba gali nustatyti viešųjų ryšių tinklų teikėjams minimalius kokybės reikalavimus.

Prieš nustatydama tokius reikalavimus Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia

Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai tokio

sprendimo projektą, kuriame nurodo motyvus, reikalavimus, kuriuos ketinama

nustatyti, taip pat kitą būtiną informaciją. Priimdama galutinį sprendimą dėl

šioje dalyje nurodytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į

Europos Komisijos pastabas ar rekomendacijas.

suteikdamas paslaugų gavėjui galinį įrenginį nemokamai ar siūlydamas jį įsigyti

mažesne kaina negu galinio įrenginio savikaina, privalo elektroninių ryšių

paslaugų teikimo sutartyje nurodyti galinio įrenginio pardavimo su paslaugų

teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, laikotarpį ir būdą šiam skirtumui

kompensuoti.

5.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus

prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių

ryšių paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.

6.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai lengvai

prieinama forma pranešti abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą,

jeigu abonentas to pageidauja.

7.

Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų

gavėjams prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo, privalo užtikrinti

informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų

galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų

teikimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio

subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti

informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslauga

objektyvius, nešališkus, nediskriminacinius ir skaidrius įpareigojimus,

siekdama užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiamos

viešosios telefono ryšio paslaugos, galėtų naudotis informacijos apie viešųjų

telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugomis.

8.

Visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai,

skiriantys telefono ryšio numerius abonentams, privalo užtikrinti savo viešųjų

telefono ryšio abonentų teisę būti įrašytiems į viešuosius spausdintus ir

(arba) elektroninius abonentų sąrašus, taip pat sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu

ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų

telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio

Įstatymo 67 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šių viešųjų telefono

ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba

turi teisę nustatyti detalius tokios informacijos teikimo reikalavimus.

9.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas,

abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra

galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,

išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai

pavestiems uždaviniams vykdyti ir Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu

nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams

vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

10.

Visi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo

nemokamai užtikrinti savo abonentams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų naudotojams, įskaitant taksofonų naudotojus bei neįgaliuosius

abonentus ir (arba) naudotojus, galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo

paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis.

ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento

teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų

teikėjas ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių

įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam

tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23

straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio

subjektams. Už naudojimąsi tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais

leistinais atvejais ir sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti

naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę nustatyti aukščiausią kainų ribą.

prašymu viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi sudaryti galimybę

abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešųjų telefono ryšio paslaugų

apmokestinimas būtų atliekamas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos

atvejus, kai viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas duomenų perdavimo

apskaitą atlieka pagal perduotų duomenų kiekį.

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių

įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų

saugojimo terminą.

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo

paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su

operatyvinės veiklos subjektų pranešimais apie jų tinkluose vykdomą techninių

priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už operatyvinės veiklos

subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų

reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi

būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija.

14

dalies redakcija nuo 2013-01-01:

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo

paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos subjektų,

žvalgybos institucijų pranešimais apie jų tinkluose vykdomą techninių

priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės

žvalgybos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų

paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti įstatymų

nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija.

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgaliųjų galutinių

paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis

naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad

neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių

paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir jų

paslaugų teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su

galimybės neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių

ryšių paslaugomis užtikrinimu.

nustatęs, kad viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių

paslaugos buvo neteisėtai naudoti ar panaudoti sukčiavimui, turi teisę nurodyti

viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams

nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus

telefono ryšio numerius, ir konfiskuoti pajamas, gautas teikiant neteisėtai

naudotas ar panaudotas sukčiavimui viešąsias elektroninių ryšių paslaugas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

Nr.

XI-2244,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)

35 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų

skundus sprendimas

paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių

reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su

elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi

teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15,

16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos.

nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių

reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo

tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir

galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo

sprendimo būdu.

reguliavimo tarnybos

sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos

teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių

procesinė padėtis nesikeičia.

gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi

prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų

pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų

nagrinėjimo procedūra.

reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą

priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų

sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės

tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28,

Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

37

straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai

infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra

nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti

žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.

statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su

elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai

savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines

sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai

nesusitaria kitaip.

infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir

sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems

asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi

su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų

taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį,

tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems

asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.

naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos

tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės

ir kiti teisės aktai.

kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.

kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio

paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir

įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

reikalavimus bendro naudojimo statinio inžinerinėms sistemoms, vietiniams ir

komunaliniams inžineriniams tinklams, skirtiems elektroninių ryšių tinklams

įrengti, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

ryšių infrastruktūros įrengimo techninės veiklos pagrindinių sričių reglamentus

tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Elektroninių ryšių infrastruktūros

įrengimo techninės veiklos pagrindinės sritys:

1) ikiprojektiniai tyrinėjimai;

2) projektavimas

ir projekto vykdymo priežiūra;

3) projekto

ekspertizė;

4) įrengimo

darbai ir jų užbaigimas;

5) įrengimo techninė priežiūra.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1711,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros

įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse

suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių

tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,

aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,

tuneliais, kitais statiniais.

elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,

asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.

39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių

infrastruktūros naudojimas

įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės

įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba

gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas

asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų

bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais

tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais,

atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių

įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis, ir kitokiais įrenginiais ar įrengti

elektroninių ryšių infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir

nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais

ir sąlygomis konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais,

atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių

įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis ir kitokiais įrenginiais ar

elektroninių ryšių infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos

sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais

atvejais negali atsisakyti sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią

sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jeigu yra vykdomi sutartyje

nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra elektroninių

ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.

naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo

ir naudojimo taisyklėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

40

straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių

tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas

infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai

nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant

konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo ryšių tinklo

dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų

teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai

nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti

valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių

infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo

sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6

mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos

ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir

proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta

suinteresuotoms šalims ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris,

išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti

savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai

yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo

susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti

servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai

servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.

savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.

Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už

valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir

sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį

ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių

infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją

skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

41 straipsnis. Viešųjų

ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsauga

tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zoną sudaro žemės, kaip ji

apibrėžta Žemės įstatyme, ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių tinklų laidinių

linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, su jame esančia

augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama statyti statinius, sandėliuoti

įrenginius ir medžiagas, kasinėti, gręžti gręžinius, sprogdinti ir atlikti

kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių

infrastruktūra, be išankstinio elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų

sutikimo.

2.

Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų matmenis

nustato Vyriausybė. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros

apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių

reguliavimo tarnyba.

ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros priežiūrą yra atsakingi

infrastruktūros savininkai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių

tinklų

Prisijungti

prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių

tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.

43 straipsnis. Radijo ryšio

įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai

Radijo

ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius

reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų

specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių

įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo

tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir

telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo

bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo

ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,

tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.

44 straipsnis. Elektromagnetinis

suderinamumas

Elektromagnetinio

suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į

rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir

įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,

elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei

priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis

reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.

45

straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas

medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros

ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra

skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams,

išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnyba.

(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)

įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.

78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar

naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.

46

straipsnis. Radijo stebėsena

reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena

kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių

radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių

lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių

elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo

siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią

reglamentuoja šis Įstatymas.

47

straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas

trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio

savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo

įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl

netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti

privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu

radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar)

įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar

naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį

(radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų

lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių

spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių

reguliavimo tarnyba.

radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių

ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių

reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti

netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ

VALDYMAS

48

straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal

šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio

numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.

pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo

tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,

tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros

planus bei atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba)

susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.

viešuosiuose ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos

tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo

tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarkos

ir sąlygų aprašą.

valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos

Sąjungoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

48 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių valdymo pagrindai

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.

Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio

numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.

pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo

tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,

tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros

planus.

naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos

plano diegimo tvarką ir sąlygas.

valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos

Bendrijoje.

49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir

naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

dažniai (kanalai) radijo ir televizijos

programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą

radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

planą. Radijo dažniai (kanalai), radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui

ir (arba) televizijai, skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams,

turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,

suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir

siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros

plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame

Įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo

sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų), skyrimui

ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo

radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus

transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir

eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių

tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo

ir (arba) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia

Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi

radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius

(kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis,

reikalingomis transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijoms išduoti,

pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą

informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (arba)

retransliuoti radijo ir (arba) televizijos programas.

radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo

licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių

tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos

pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo

ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, pagrindines

veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą

transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis

siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jeigu radijo

dažnis (kanalas) pakeičiamas kitu radijo dažniu (kanalu) ar pakeičiamos

elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (tai yra pakeičiamos

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos

komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijos

sąlygas.

dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba)

retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių

tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (arba)

retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56 straipsnių nuostatų,

išskyrus šio Įstatymo 51 straipsnio 4 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.

retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio

4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam

išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos

panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.

suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti

skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)

naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir

televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį

(kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.

dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (arba) televizijos programoms

transliuoti (retransliuoti), netaiko šio Įstatymo 58 straipsnio 7 dalies

nuostatų.

reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš

6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai

naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo)

naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:

1) to reikalauja

tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;

2) keičiama

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių

juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės

aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar

naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio

(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir

televizijos komisija;

3) radijo dažnis

(kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai ar

neefektyviai;

4) keičiamas

radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

planas.

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę

naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo

tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą

panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4

dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją,

kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo

ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali

panaikinti licencijos galiojimą.

reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),

vadovaudamasi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir

technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje

taikomus techninius standartus, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų

skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir (arba) minimalią skaitmeniniu

radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba)

televizijos programos. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytą minimalų skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir minimalią

skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir

(arba) televizijos programos, siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų,

turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,

suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose

licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais

nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami pačių transliuojamas ir

(arba) retransliuojamas radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės

informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba)

retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų)

skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo

dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms

elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant ir didesniam radijo ir (arba)

televizijos programų skaičiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos

komisijos išduotas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas teikti, bet

tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytą minimalų skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir

minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro

radijo ir (arba) televizijos programos.

radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse

nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme

nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių. Lietuvos nacionaliniam

radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis

atitinkamai šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

50 straipsnis.

Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

ir naudojami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių

ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius

galima naudoti be atskiro leidimo;

2) siekiant užtikrinti efektyvų

elektroninių ryšių išteklių naudojimą, elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir

išvengti žalingųjų trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti

elektroninių ryšių išteklius.

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo

ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių

(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius

(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,

susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės

pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių

eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu

ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų

nekomercinėmis funkcijomis.

nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo

51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.

ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali

būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių

nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgiant į šio Įstatymo 51

straipsnio 6 dalies nuostatas.

naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra

susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),

yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos

Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)

pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo

procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios

papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar

uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros

įgyvendinimą.

elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, tai

pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių

reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas

paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje,

įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

51 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas

nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be

atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,

privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti

elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie

veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią

paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti

kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos

pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie

veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius

bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio

subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti

dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių

išteklius.

radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie

galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)

naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir

pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam

informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų,

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo dažnius

(kanalus).

elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime

nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas

asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti

elektroninių ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava.

ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad

būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti

konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)

yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama

proporcingumo principu.

nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1)

tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams

ir skatinti konkurencijos plėtrą;

2)

visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,

suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1

dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir

sąlygomis;

3)

skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių

ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

4)

nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti

elektroninių ryšių išteklius;

5)

periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri

ribojimus.

elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,

paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti

elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka

ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.

skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai

yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius.

Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,

siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą

bei technologijų vystymąsi.

išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma

greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus

reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21

dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių

(kanalų) skyrimo atveju. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant

tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų.

reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė

turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje

nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių

reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar aukciono

būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas

pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,

atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet

kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant

tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.

suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias

įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės

biudžetą. Jeigu konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos

dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti

konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo

terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas,

kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3

metus nuo jo priėmimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

52 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimo procedūros

1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;

2) konkurso

tvarka;

3) aukciono

būdu.

ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių,

nediskriminacinių ir proporcingų procedūrų, nustatytų šio Įstatymo 53–56

straipsniuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

53 straipsnis.

Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių

pagrindų:

1) Ryšių reguliavimo

tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius

skaičiaus;

2) per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos

skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro

naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos

naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.

prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti

skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo

konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi

prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,

skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių

skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti

paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.

54

straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka

Konkursas dėl

elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių

skyrimo taisyklėse ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose viešojo konkurso

sąlygose nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso

sąlygose turi būti nustatyti konkurso dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,

apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,

elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos. Konkurso sąlygose turi būti

nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie

kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu,

veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas,

teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų

dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

55 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu

taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,

apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,

elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių

ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.

56 straipsnis. Atsisakymas

skirti elektroninių ryšių išteklius

tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:

1) nėra laisvų

elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai

pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau

naudojamus elektroninių ryšių išteklius;

2) pareiškėjo

veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų, elektroninių

ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus elektroninių ryšių

išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;

3) pareiškėjas

nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;

4) paraiška

neatitinka teisės aktų reikalavimų;

5) pareiškėjo

pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;

6) pareiškėjas

nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti

elektroninių ryšių išteklius suteikimo;

7) pareiškėjas

per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų;

8) pareiškėjas nesumokėjo

atitinkamos valstybės rinkliavos.

priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis

turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir

terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti

elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono

procedūra.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

58 straipsnis. Elektroninių

ryšių išteklių naudojimas

ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti

elektroninių ryšių išteklius nustatytos sąlygos turi būti nediskriminacinės,

skaidrios ir proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo

taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos

teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla

sąlygas, nustatytos sąlygos.

naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos

sąlygos gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos, tarnybos

arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, taip pat

aprėpties ir kokybės reikalavimų nurodymu;

2) veiksmingu ir efektyviu radijo

dažnių (kanalų) naudojimu;

3) techninėmis ir veiklos

sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių ir apriboti

viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių

veikla sąlygų;

4) atsižvelgiant į radijo dažnių

(kanalų) paskirtį, veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir

investicijų atsiperkamumą nustatytu maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius

(kanalus) terminu;

5) teisės naudoti radijo dažnius

(kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo

sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus

naudoti radijo dažnius (kanalus);

6) užmokesčiais už radijo dažnių

(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

7) bet kuriais asmens

įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

8) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su radijo dažnių

(kanalų) naudojimu;

9) įpareigojimais, susijusiais su

eksperimentiniu radijo dažnių (kanalų) naudojimu.

ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius

nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos), kuriai

telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų

teikimo reikalavimus, taip pat tarifų nustatymo principais ir didžiausiomis

kainomis, kurios gali būti taikomos konkrečiam telefono ryšio numerių

intervalui;

2) veiksmingu ir efektyviu telefono

ryšio numerių naudojimu;

3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;

4) įpareigojimais teikti

informaciją apie abonentus;

5) maksimaliu teisės naudoti

telefono ryšio numerius terminu;

6) teisės naudoti telefono ryšio

numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo

sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus

naudoti telefono ryšio numerius;

7) užmokesčiais už telefono ryšio

numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

8) bet kuriais asmens

įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

9) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su telefono ryšio

numerių naudojimu.

elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių ryšių

išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijai nustatomi elektroninių

ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti

elektroninių ryšių išteklius.

užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir veiksmingą

konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų)

naudotojai nesilaiko jiems nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų,

ir siekdama

užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumą, turi teisę

įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę

naudoti radijo dažnius (kanalus) radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir

naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimas įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus

perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) turi būti

motyvuotas, pagrįstas šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateisinamas

elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.

radijo dažnius (kanalus) yra suteikiama 10 ar daugiau metų ir nenumatyta

galimybė perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui,

įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, Ryšių

reguliavimo tarnyba, gavusi radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymą ir

nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir (arba) skyrimo tvarka ir

sąlygos yra pasikeitusios, atitinkamai pakeičia radijo dažnių (kanalų)

naudojimo sąlygas, leidžia perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus)

kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)

perleidimą, arba panaikina leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu

nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro

leidimo. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis

mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis.

reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių

išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos

pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių

išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius,

jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės

aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių

ištekliai naudojami neveiksmingai ar neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba

turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios

paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti

elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu

to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka.

Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis

mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis. Ryšių

reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to

reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama

elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui

proporcingai sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui

kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos

dalis, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą

sumokėtą valstybės rinkliavą.

subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę

naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

59

straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti

keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į

konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius

(kanalus). Apie numatomą pakeitimą turi būti

tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant elektroninių ryšių paslaugų

gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris,

išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti

savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai

yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo

susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo

dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir

televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus

kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti

(retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją,

transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas

su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių

išteklius kitomis nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius

nustatytomis sąlygomis terminą, mutatis mutandis vadovaujasi šio

Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių

naudotojų veikla

Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla

suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių

naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Devintojo skirsnio pakeitimas:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

DEVINTASIS skirsnis

DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA

TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR

PRIVATUMO APSAUGA

61 straipsnis. Ryšio konfidencialumas

sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir

srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima

teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius. Be faktinių

elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti

elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius srauto

duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius

srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.

konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai

būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir

kitoms) teikti. Taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių

srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai

siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo

transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių

padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių

paslaugų naudotojai turi būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą.

Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne

ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai

užginčytas.

įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir

techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip

ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo

užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)

paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.

jau saugoma informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų

naudotojo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamam

abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui vadovaujantis

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu suteikus aiškią ir išsamią

informaciją, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, jis davė sutikimą.

Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio

vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip

pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako

abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas.

pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie

tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama

radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu. Ryšių

reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti

priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552, 2011-06-28,

Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

62 straipsnis. Duomenų tvarkymo saugumas

tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui

užtikrinti, o prireikus kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pat

priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi

atitikti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytus reikalavimus,

užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užtikrinti:

1) kad su asmens duomenimis

galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys viešųjų ryšių tinklų ir (arba)

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo įgalioti darbuotojai teisėtais

tikslais;

2) tvarkomų asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio arba neteisėto

sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo ir neteisėto saugojimo,

tvarkymo, susipažinimo ar atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto

tvarkymo;

3) kad būtų įgyvendinama asmens

duomenų saugumo politika asmens duomenų tvarkymo srityje.

rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrintino

saugumo lygio ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.

grėsmei, viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių

paslaugų naudotojus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai teikėjo taikomos priemonės

nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar registruotus

elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie visas įmanomas saugos priemones ir

nurodyti tikėtinas jų kainas.

atveju viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjas nedelsdamas privalo pranešti apie šį pažeidimą Valstybinei duomenų

apsaugos inspekcijai. Tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali

turėti neigiamą poveikį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų

naudotojo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, viešųjų ryšių tinklų

ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo apie

tai pranešti abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui arba

kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

įrodo, kad įgyvendino tinkamas technines priemones, kurios buvo taikomos

saugumo pažeidimo paveiktiems asmens duomenims. Šios priemonės turi užtikrinti,

kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens duomenimis.

straipsnio 4 dalyje viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų teikėjui nustatyto įpareigojimo pranešti abonentui ar registruotam

elektroninių ryšių paslaugų naudotojui arba kitam asmeniui apie asmens duomenų

saugumo pažeidimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įvertinusi asmens

duomenų saugumo pažeidimo neigiamą poveikį, gali įpareigoti viešųjų ryšių

tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją pranešti apie tai

abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui arba kitam

asmeniui, jeigu viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų teikėjas dar nėra to padaręs.

pranešime viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjas apibūdina asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir pateikia

kontaktinius duomenis, kuriais galima gauti daugiau informacijos, ir nurodo

rekomenduojamas priemones, skirtas asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamam

poveikiui sumažinti. Pranešime Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

papildomai turi būti nurodytos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės ir

priemonės, kurias pasiūlė ar kurių ėmėsi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjas asmens duomenų saugumo pažeidimui

išaiškinti.

inspekcija nustato

šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo tvarką ir sąlygas.

teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia

informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį ir priemones, kurių buvo

imtasi, bei kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti, kaip buvo

laikomasi šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų.

sąlygomis tikrina:

1) kaip viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų teikėjai įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones;

2) ar viešųjų

ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tinkamai

vykdo šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą pareigą pranešti apie

asmens duomenų saugumo pažeidimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

63 straipsnis. Automatinis

skambučių persiuntimas

abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai galėtų

nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį

persiuntimą į abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo

galinį įrenginį.

galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

64 straipsnis. Ryšio

linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas

kurios skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas

turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis

priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.

kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai

ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš

kurios skambinama.

kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami

prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę

nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei

skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas

pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.

skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir

paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam elektroninių

ryšio paslaugų naudotojui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai

privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio

1, 2, 3 ir 4 dalyse.

vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų

ryšių tinklų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama.

Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus

ar erzinančius skambučius.

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš

kurios skambinama, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kad

šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių

paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos

įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka ir

sąlygomis.

galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

65 straipsnis. Duomenų kategorijos

1.

Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali

generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių

ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra

būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti,

apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje

nurodytoms duomenų kategorijoms.

užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų,

kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo,

atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar)

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų

nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų

generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.

66 straipsnis. Duomenų tvarkymas

tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės

nustatyta tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis

ir (ar) prieš gaudamas šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje bei 69 straipsnio 1

dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotus

elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie planuojamus tvarkyti duomenis,

tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.

ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus

duomenis tvarkytų tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų

tiesioginėms funkcijoms vykdyti.

paslaugų naudotoju, sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių

paslaugų naudotojų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius

nuo ryšio datos, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus

duomenis, kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 6 dalyje, taip pat

išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra

reikalingi įsiskolinimui išieškoti.

ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6

mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta

arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti bei šio Įstatymo 77

straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

mėnesius nuo ryšio datos.

saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų,

susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja

ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto

duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.

tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio Įstatymo 65

straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:

1)

saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys

saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;

2)

duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys

būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio

praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo

ar atskleidimo;

3) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės

siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik įgaliotas personalas.

pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.

ryšių srityje atliekama vadovaujantis duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą

reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

67 straipsnis. Abonento

teisė susipažinti ir kontroliuoti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomus duomenis apie abonentą

elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus,

prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai

informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma

įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių

duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos

funkcijomis.

įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka

elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą.

Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba

reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento

duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų

tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.

suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus

(pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi

būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.

ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotam

elektroninių ryšių paslaugų naudotojui galimybę be kliūčių susipažinti su

viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais

su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali

pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios

sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas)

patvirtintos duomenų kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti

pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu

susijusias išlaidas.

kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skirsnio reguliavimo dalyku nustato

detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.

68 straipsnis. Duomenų

teikimas tretiesiems asmenims

elektroninių ryšių paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo

ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas srauto duomenis

gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės

paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė

pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių

paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar

registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti užtikrintos

lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti

ar atšaukti.

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kiekvieno pagalbos skambučio atveju

neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis)

be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo

Bendrajam pagalbos centrui. Vietos nustatymo duomenys kiekvieno pagalbos

skambučio atveju neatlygintinai Bendrajam pagalbos centrui pateikiami iš karto,

kai tik Bendrasis pagalbos centras atsako į tą pagalbos skambutį. Bendrasis

pagalbos centras teikia pasiūlymus Ryšių reguliavimo tarnybai dėl informacijos

apie skambinančio asmens vietą tikslumo ir patikimumo kriterijų. Ryšių

reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Bendrojo pagalbos centro pasiūlymus,

nustato informacijos apie skambinančio asmens vietą tikslumo ir patikimumo

kriterijus. Įrangos (ir susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo

ūkinei veiklai užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo duomenims

(įskaitant ir srauto duomenis) teikti Bendrajam pagalbos centrui, įsigijimo,

įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių

tinklų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams

kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos

šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje

nurodyta tvarka ir sąlygomis.

aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie

elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių

paslaugų naudotojus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia ginčams

tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų spręsti.

vadovaudamasi bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio

Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų

užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga

institucija to pareikalauja.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

69

straipsnis. Tiesioginė rinkodara

ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės

rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto

elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.

teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto

kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties

panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški,

nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio

kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra

renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo,

siunčiant kiekvieną žinutę.

tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus

slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant

Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant

galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios

informacijos siuntimą, arba

kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose

Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

70

straipsnis. Statistinių duomenų teikimas

informaciją apie šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimą

kompetentingoms institucijoms.

Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet teikia

Europos Bendrijų Komisijai statistinius duomenis, susijusius su duomenų,

generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas arba

viešuosius ryšių tinklus, saugojimu ir apimančius:

1) atvejus, kai informacija buvo suteikta kompetentingoms

institucijoms;

2) laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai

kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis;

3) atvejus, kai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.

duomenys apie asmenį neturi būti pateikiami.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

INFORMACIJOS

GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad

abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų

skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.

70 straipsnis. Ryšio

linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas

skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti

galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio

skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis

abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio

1 dalyje nurodyta teise.

abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis

priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui

nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti

visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4

dalyse.

elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai

netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti

leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius

skambučius.

teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl

konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip

antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,

institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,

kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių

paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies įgyvendinimo

sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje

nurodyta tvarka ir sąlygomis.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

INFORMACIJOS

GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

71 straipsnis. Informacijos gavimas

gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos

Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių

tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių,

kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat

Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei

kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms

reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią

informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją,

susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklo ar elektroninių ryšių paslaugų

plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų

teikėjų teikiamoms

didmeninėms paslaugoms, taip pat operatorių, turinčių didelę įtaką atitinkamoje

didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias

mažmenines rinkas,

nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių

ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio

numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat asmenys privalo

pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus ir

prašomos informacijos detalumo lygį.

sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.

Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie

atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio

subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie

konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas

iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš

Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių

gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar

elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio

subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti

universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri

proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma

informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu,

teikimui):

1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veiksmingu ir efektyviu

elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo

finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į

valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius,

taip pat kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui,

turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas;

2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi

elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių

išteklių naudojimo sąlygų, atveju;

3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų

prašymų vertinimu;

4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų

naudai;

5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;

6) rinkos tyrimo tikslais;

7) elektroninių ryšių tinklų ir (arba)

paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis

galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, įvertinimu;

8) galimybės bendrai naudoti

elektroninių ryšių infrastruktūrą įvertinimu, elektroninių ryšių

infrastruktūros pobūdžio, prieinamumo ir geografinės buvimo vietos išsamaus

sąrašo sudarymu;

9) viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

saugumo ir (arba) vientisumo įvertinimu;

10) efektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimu ir veiksmingo radijo

dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu.

nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą

informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,

prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis

(atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba

nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.

bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,

praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo

devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.

pat taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

72

straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių

veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo

sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui,

kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti

universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, raštu praneša

ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti

savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų

atitinkantį terminą.

1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba

imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą,

įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir

atgrasančias ekonomines sankcijas, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas

buvo nutrauktas.

informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba

informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,

nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje

nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų

nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos

procedūros.

sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų

arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,

pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,

nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti

ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų

arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių

išteklius.

tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, kas

sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba

sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.

dienas nuo sprendimo taikyti priemones pagal šio straipsnio 2 ir 5 dalis

priėmimo, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų

priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio

subjektas turi įvykdyti šias priemones.

elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių

išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam

didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,

pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai

tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar

veiklos problemų kitiems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams arba

elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų

gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę

imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio

Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir

(arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti

elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių

priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo

nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai išspręsti. Ryšių

reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3

mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių

ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir

(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus

šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių

ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų

kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais

atvejais, tvarka ir sąlygomis.

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip

ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo

devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės

pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės

pažeidimų protokolus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdami, kaip vykdomas

šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos

išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi

šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas

ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;

2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio

subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,

peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir

išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su

tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus

į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio

subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų

pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir asmenų;

5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal

tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio

subjekto sąnaudų ir (arba) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;

6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini

ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą

dėl dokumentų ir (arba) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (arba) daiktų

apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;

7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;

8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines

priemones;

9) patikrinti aparatūrą ir (arba) įrenginius, taip pat ir paimti

aparatūrą ir (arba) įrenginius;

10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.

funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.

suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).

Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio

subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai

privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais

pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos

sankcijos.

tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas

pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus

veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo

turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę

paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų

nesustabdo.

nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),

įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų

išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima

motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi

būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo

prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas

pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo

sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių

reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir

neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo

atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos

informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas išduoti

leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka per 24

valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako išduoti

leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija

nedelsiant sunaikinama.

neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos pareigūnų

veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

74 straipsnis. Ekonominės sankcijos

sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo

sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių arba nevykdo įpareigojimų,

nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba

paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo

tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, arba

nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių

techninio reglamento arba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento,

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų

metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios

veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.

dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą

iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais

ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki

500 000 litų.

pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius

pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.

įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat

laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos

įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

reikalavimų, įskaitant nustatytas

laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks

pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo

(tęsimo) dieną.

ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,

kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas,

paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų

dydžio nustatymas

direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima

taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.

straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių

reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo

pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos

pareigūno tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos

skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti

sankciją. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti

visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties,

lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui

reikalingus įrodymus iki šio posėdžio pradžios.

paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti

suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas

reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti

(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam

ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo

surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo

tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba

užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia

nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje

dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,

pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti

klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.

sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.

sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę

susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,

kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba

kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo

neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi

teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir

posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.

posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo

klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo

klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima

galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją

skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio

7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.

reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti

nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.

Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas

papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš

naujo.

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą

padaro keli ūkio subjektai.

subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo

padariniams, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino

nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą

nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus

veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo

paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.

sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir

kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)

neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius

nuo sprendimo gavimo dienos.

tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6

mėnesių.

skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas

Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo

jo priėmimo dienos.

subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.

grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai

solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir

stebėjimas

1.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,

privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti,

tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų

pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo

įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai,

teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia

operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės

nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu

ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos

ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro

galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio

tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis,

Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų

saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma

valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio

subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, informacijos

tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio

subjektą ir gauna atsakymą raštu.

elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1

dalies nuostatas, turi patvirtinti prašymų ir (arba) paklausimų pateikti

informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba)

paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias procedūras, gautų prašymų ir

(arba) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir pateiktus atsakymus.

3.

Jeigu šio Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi operatyvinės

veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar

teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės

įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio

subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią

informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6

dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos

saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.

Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių

ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę

operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio

tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti

elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga

įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.

5.

Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja

ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o

baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines

galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos

informacijos turinį.

6.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, apie

savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose

numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio

straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,

privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –

ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.

7.

Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti

pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos

kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos

subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi

Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies

nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras

ar jo įgaliotas prokuroras.

77

straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius

norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje

nurodytos datos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI

EINANTIS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO PAREIGAS

ARTŪRAS

PAULAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

elektroninių

ryšių įstatymo

1

priedas

DUOMENŲ,

KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJOS

1.

Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:

1.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:

1.1.1.

telefono ryšio numeris, iš kurio skambinta;

1.1.2.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė

(pavadinimas) bei adresas;

1.2.

susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto

telefonija:

1.2.1.

suteikti naudotojų atpažinimo kodai;

1.2.2. naudotojo

atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams,

patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;

1.2.3.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio

metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo

kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas.

2.

Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:

2.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:

2.1.1.

rinktas telefono ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį

skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių

persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos

nukreiptas skambutis;

2.1.2.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė

(pavadinimas) bei adresas;

2.2.

susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:

2.2.1.

telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo

kodas ar telefono ryšio numeris;

2.2.2.

abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas

ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.

3.

Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:

3.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio

data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio

trukmė;

3.2.

susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir

internetine telefonija:

3.2.1.

prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data

ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto

protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos

teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo

atpažinimo kodas;

3.2.2.

prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo

elektroninio pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir

laikas tam tikroje laiko juostoje.

4.

Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:

4.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono

ryšio paslauga, kuria pasinaudota;

4.2.

susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir

internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota.

5.

Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio

įranga, nustatyti:

5.1.

susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos

ir iš kurių skambinta;

5.2.

susiję su judriuoju telefono ryšiu:

5.2.1.

telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;

5.2.2.

kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius

(IMSI);

5.2.3.

kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius

(IMEI);

5.2.4.

kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius

(IMSI);

5.2.5.

kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius

(IMEI);

5.2.6.

jei anoniminė paslauga iš anksto apmokėta, paslaugos pirminio aktyvavimo data

ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga buvo aktyvuota, žyma (Cell ID);

5.3.

susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir

internetine telefonija:

5.3.1.

telefono, iš kurio skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo

interneto ryšiui;

5.3.2.

skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo

taškai.

6.

Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:

6.1.

vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;

6.2.

duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią

vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti.

Įstatymas

papildytas nauju 1 priedu:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Lietuvos

Respublikos

elektroninių

ryšių įstatymo

2

priedas

įgyvendinami Europos Sąjungos

teisės aktai

su jos kompetencija, PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų

paslaugų rezultatams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 27

tomas, p. 69).

už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.

grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 147).

telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL

2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23 tomas, p. 254).

politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas

dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 317).

susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).

paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).

paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).

paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis

(Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).

ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir

elektroninių ryšių) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29

tomas, p. 514) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).

paslaugų rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas,

p. 178).

ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių

paslaugas tvarkymo.

įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti

Direktyvą 89/336/EEB (OL 2004 L 390, p. 24).

galinių įrenginių rinkose (OL 2008 L 162, p. 20).

Priedo pakeitimai:

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1092,

2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m.

rugsėjo 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1711,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1787,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27,

28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57,

58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO

SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO

23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3

dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas,

ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant

konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal

teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga

laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o

jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.

Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo

išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie

neprieštarauja šiam įstatymui.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1763,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-2244,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-10-24)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų

teikėju šalis.

(arba) įrenginiai

– elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai ir įranga, turintys elektrinių

ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.

– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų

transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir

palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės paslaugos

ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip savarankiška

paslauga.

duomenų saugumo pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai

arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be asmens sutikimo

atskleidžiami asmens duomenys arba sudaroma galimybė naudotis tais duomenimis,

kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąsias

elektroninių ryšių paslaugas.

– fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas

juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.

prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta

prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės

linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę

liniją.

– vietinės linijos dalis, jungianti tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku

arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.

– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir

(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti

elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje

radijo bangų sklidimo aplinkoje.

– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje

aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam

nors šioje aplinkoje pakenkti.

ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis

elektromagnetinėmis priemonėmis.

pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis,

balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas

tinkle arba paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį paslaugų gavėjas

pasiima.

ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro

aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai,

kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai,

statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios

spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.

– radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių

tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,

įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi

elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo

ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių

paslaugoms teikti.

ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Lietuvos

Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba)

nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, išduodant leidimą.

– paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro

signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų

paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)

naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių

tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos

turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės

visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas

elektroninių ryšių tinklais.

– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos

priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti

signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis

priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų

komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros

perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus,

naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti),

ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus

neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir

(arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir tinklo

galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius

įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima perduoti

informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius

įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.

– elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimas.

Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,

apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje

valstybėje narėje.

ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar

verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo

nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.

– leidžiantis priimti ir (arba) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama

dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti

prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.

gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.

visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis

priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos

paslaugos.

atsieta prieiga prie vietinės linijos –

vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka

ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės

linijos, suteikiant teisę naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne

balso juostos dažnių spektrą.

teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam

užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių

ir (arba) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.

aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos,

tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.

televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios

pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar

paskirstymas.

radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių

paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos

ir kitiems poreikiams.

elektroninių ryšių paslaugų naudotojui suteiktas unikalus kodas.

skambutis – ryšys, kai skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį

nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.

– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar

susijusias priemones.

gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos

ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų

prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos

įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugas.

skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos

paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir

suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės

televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9.

– informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešosiomis elektroninių

ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

naudotojų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių

ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią

sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui

arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojui.

vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir

privatumo apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo

duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina

informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.

– laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių

ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas

kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus,

kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir

transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:

1) prieigą prie

tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar

judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie

priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine

linija);

2) prieigą prie

fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;

3) prieigą prie

programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

4) prieigą prie informacinių sistemų ar

duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat

teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;

5) prieigą prie

numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentinių sistemų;

6) prieigą prie fiksuotojo

ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;

7) prieigą prie

skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;

8) prieigą prie

virtualiojo tinklo paslaugų.

bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.

mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir

su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.

ryšio įrenginys – įrenginys arba atitinkama jo dalis, leidžiantys

palaikyti radijo ryšį siunčiant ir (arba) priimant radijo bangas naudojant

radijo ryšiui skirtą radijo spektro dalį.

ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių

priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai

informacijai perduoti ir priimti.

ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos

oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.

ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų

ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje

radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų veiklai vykdyti.

ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo

bangomis.

stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų

diapazone.

trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos

veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.

elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo,

kuris, nebūdamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentas,

identifikuojamas pagal elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodą ir

registravimosi metu pateiktą informaciją.

elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų,

vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių

kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams

įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių

įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.

prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis

apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo

leidimą.

– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp

radijo ryšio įrenginių ir jų technines specifikacijas.

veiksmas ar neveikimas, kuris sukelia ar gali sukelti neteisėtą prisijungimą ar

sudaryti sąlygas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos ar

elektroninių ryšių tinklo, sutrikdyti ar pakeisti, įskaitant valdymo perėmimą,

informacinės sistemos ar elektroninių ryšių tinklo veikimą, sunaikinti,

sugadinti, ištrinti ar pakeisti elektroninius duomenis, panaikinti ar apriboti

galimybę naudotis elektroniniais duomenimis, taip pat sudaryti sąlygas

pasisavinti ar kitaip panaudoti neviešus elektroninius duomenis tokios teisės

neturintiems asmenims.

– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias

teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių

ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus

visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius

(kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti

(retransliuoti).

– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis

dvipusio ryšio galimybę.

teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai

atitinkamoje geografinėje teritorijoje:

1) paskiriami du

ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,

arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu

būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;

2) ūkio

subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir

nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės

privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes

teikti tas pačias paslaugas arba verstis tokia pačia elektroninių ryšių ir

(arba) kita veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis

sąlygomis.

duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių

ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.

pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto

operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą,

įskaitant tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.

paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių

paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių

paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (ar) palengvina tokį

teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios

apima inter alia telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu

ekvivalentines sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų

vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.

priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra,

kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga

susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti

elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (ar)

palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.

programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia

transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos

sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms

patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje.

– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar

(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.

galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo

atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti

prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (tai yra tinklų, visiškai ar iš

dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).

paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų

perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (arba) radijo

programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),

paslaugas.

galinis taškas – fizinis taškas, kuriame suteikiama galimybė

prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose

atliekamas maršruto parinkimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas

identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento

telefono ryšio numeriu arba pavadinimu.

sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to

paties ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių

ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito

ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie

atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų

sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

– asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė,

kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių

veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti

įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.

paslaugos – minimalus skaičius nustatytos kokybės paslaugų, kurios,

nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems

tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.

– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis

elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija

tikslams, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams

tenkinti.

konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką

toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.

integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris

verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo

grandinei.

fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio

galiniai taškai yra fiksuoti.

judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio

galiniai taškai nėra fiksuoti.

ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar

daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant

elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo

galinio taško į kitą.

elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos

elektroninių ryšių paslaugos.

fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios

telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.

judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios

telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo ryšio tinklu.

telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos

paslaugos, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti nacionalinius

arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius naudojant atitinkamą telefono

ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos

plane.

linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo

ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentine priemone.

linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių

paslaugas ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie

vietinės linijos.

nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant

elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio

elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo

vietą.

vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar baigiamas viešajame judriojo ryšio

tinkle, atpažinimo kodas.

Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos

ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus šios linijos

dažnius.

navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai

bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo

ryšį.

devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme,

suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1711,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)

Nr. X-1835,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ

RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos

formavimo ir reguliavimo institucijos

ryšių veiklos politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ir jos

įgaliota institucija.

ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir

kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.

ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,

valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo

darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei

aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos

sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja

atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos

informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į

rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė

savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

5

straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių

ryšių srityje

formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:

1) nustato

universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų

teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;

2) tvirtina

elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos

programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.

įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama elektroninių ryšių veiklos

politiką:

1) koordinuoja

valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina

šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja,

kaip jie įgyvendinami;

2)

bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos

formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose,

komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais

(telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais,

elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;

3) renka

informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir

įgyvendinti;

4) nenugalimos

jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat

siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant

valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba)

paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams

privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;

5) paskelbia

(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,

atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės

nustatyta tvarka;

6) imasi

priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų

socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

6

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo

nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi

priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi

prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės

įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo

nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių

reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo

institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius

santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.

reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos

biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus

darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo

tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius

kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę

Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi

surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo

tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo

tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp

sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių

už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos

rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos

informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės

normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,

tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,

apsaugą.

reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją,

susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.

reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės

akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia

kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

18 straipsnis.

Skaidrumo įpareigojimas

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų

sujungimą, taip pat:

1) apskaitos informaciją;

2) technines specifikacijas;

3) tinklo charakteristikas;

4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis

paslaugomis ir (arba) taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus;

5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant

tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš

ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas

priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos

poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant

kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje turintis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų

įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje turintiems operatoriams.

tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal šio straipsnio

1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo būdą ir kitas

paskelbimo sąlygas.

straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų

sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių

infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų

teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine

paslaptimi.

įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant

visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo

turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam

pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

19

straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio

subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas

paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios

kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo

padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų

bei informacijos teikimą.

reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą

įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami

vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,

kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir

turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami

pranašumą savo veiklai.

20

straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas

reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,

susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.

reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos

atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.

21 straipsnis.

Įpareigojimas suteikti prieigą

tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie

konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp

jų:

1) suteikti

prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių kitiems ūkio

subjektams, įskaitant prieigą prie pasyviųjų tinklo elementų, ir (arba) atsietą

prieigą prie vietinės linijos, kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniam ir

(arba) individualiam viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjo

pasirinkimui, ir (arba) pateikti pasiūlymą dėl didmeninės vietinės linijos

suteikimo viešosioms telefono ryšio paslaugoms teikti;

2) sąžiningai

derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;

3) nenutraukti

prieigos prie jau suteiktų priemonių;

4) teikti

nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;

5) suteikti

atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios

yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms teikti;

6) suteikti

prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro

naudojimo būdus;

7) suteikti

konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;

8) suteikti

prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,

būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;

9) sujungti

tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame

techniškai galimame tinklo taške;

10) suteikti

prieigą prie susijusių paslaugų, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo

būsenos nustatymo.

straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių

reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus ir šiuos

veiksnius:

1) technines ir

ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones

pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų

sujungimą, prigimtį ir tipą, taip pat galimybę naudotis prieiga prie kitų

priemonių;

2) galimybes

suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);

3) priemonių

savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus

investicijas ir investavimo riziką;

4) būtinybę

užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, taip pat elektroninių ryšių

infrastruktūros plėtrą ir vystymo ekonominį naudingumą;

5) intelektinės

nuosavybės teises;

6) paslaugų,

apimančių daugiau kaip vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.

konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos

teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (arba)

technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

22

straipsnis. Prieiga

kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis

dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar

viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešųjų

elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl

tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.

reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka

užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama

efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas ir naujovių

diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti

įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat

nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:

1) įpareigojimus

ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,

įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant

užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus

operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių

programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,

kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams

naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo

paslaugomis;

3) įpareigojimus ūkio subjektams,

kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina

siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.

įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos

turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami

sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje

nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio

Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti

prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais

atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių

galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.

subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu

ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri

šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,

būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas

perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali

būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,

dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti

konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,

detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio

Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti

ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų

sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų

įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,

suteikimo ir teikimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

23

straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką

rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,

įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos

sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų

grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis,

skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta,

kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų

palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas

žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas,

įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų

vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti

protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus

naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi

riziką.

sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti

efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą

vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,

siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.

našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra

pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią

investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti

sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos

taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų

teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius,

įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą

sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą

tam atlikti. Jeigu operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis

neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys

būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Kol operatorius, įpareigotas

kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į

netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas

sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į

geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo

valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama

atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas

įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti

privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui

per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo,

laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti,

kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti

aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į

geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo

valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama

atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja operatorių įgyvendinti sąnaudų

apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka

parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių

reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų

apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam

operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo

tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų

apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo

parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos

sistemą, metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada

turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas

taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

231 straipsnis. Funkcinio

atskyrimo įpareigojimas

kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio

Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsnius, nepakanka veiksmingai

konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių

konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu)

Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį,

turi teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių

atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto

vykdomos veiklos, perkeliant ją į atskirą juridinį asmenį.

funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams,

įskaitant vertikaliai integruoto ūkio subjekto, nurodyto šio straipsnio 1

dalyje, dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant

kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.

nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo

pranešti Europos Komisijai, nurodydama:

1) motyvus,

kuriais grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimo nustatymas;

2) motyvuotą

vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės

elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai

veiksminga;

3) laukiamą

poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma šio ūkio subjekto

darbuotojams, ir visai elektroninių ryšių rinkai bei paskatoms investuoti

elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę

sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant laukiamą

poveikį konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;

4) priežasčių,

pagrindžiančių šio įpareigojimo veiksmingumo įgyvendinimo priemonių

konkurencijos atitinkamoje rinkoje prieigos teikimo problemoms pašalinti,

įvertinimą.

kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo

tarnyba nurodo:

1) tikslų

funkcinio atskyrimo pobūdį ir lygmenį;

2) atskiriamą

turtą ir teiktiną prieigą;

3) valdymo

tvarką, užtikrinančią darbuotojų struktūrinį ir skatinimų nepriklausomumą;

4) įpareigojimo

laikymosi užtikrinimo taisykles;

5) veiklos

procesų skaidrumo užtikrinimo taisykles, visų pirma suinteresuotųjų asmenų

atžvilgiu;

6) įpareigojimo

laikymosi stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.

reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar

panaikinti įpareigojimus priimamas tik atlikus didmeninių atitinkamų prieigų

teikimo rinkų tyrimą bei vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje

nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio

Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teisę bet

kurioje atitinkamoje rinkoje nustatyti šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23

straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, atitinkančius

nustatytos problemos prigimtį, proporcingus ir pateisinamus elektroninių ryšių

veiklos reguliavimo principais ir tikslais, šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir

23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

232 straipsnis. Vertikaliai

integruoto ūkio subjekto savanoriškas atsiskyrimas

vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie

tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą

nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su

prieiga prie tinklo susijusį turtą ar

didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis

nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti

analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje rinkoje veikiantiems viešųjų

ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant

savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai Ryšių reguliavimo

tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo

tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip

pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško

atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo

rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar

panaikina įpareigojimus tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo

rinkų tyrimą ir vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems

atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16

straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio

didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško

atsiskyrimo poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui.

ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę, nustatyti

šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus

arba kitus pagrįstus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį, proporcingus

ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais,

šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus,

jeigu Europos Komisija tai leidžia.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

24

straipsnis.

Skaitmeninės televizijos paskirstymas

Elektroninių

ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,

teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės

televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto

plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus

ekrano formatą.

421 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių

ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas

teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo

teikiamų tinklų ir (arba) paslaugų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi

užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užkirsti kelią

saugumo incidentams arba sumažinti jų poveikį viešųjų ryšių tinklams ir viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.

ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu

būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

nepertraukiamą teikimą.

organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.

ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą ir vientisumą, užkirsti kelią

saugumo incidentams plisti, mažinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų gavėjų dėl saugumo incidentų patiriamos žalos atsiradimo riziką, turi

teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų

ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant

teisę reikalauti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių

paslaugų teikėjų lėšomis atlikti nepriklausomą saugumo auditą ir pateikti šio

audito rezultatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti,

pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.

paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimams, kurie turėjo didelę įtaką tinklų

veikimui arba paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti Ryšių

reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį

viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo

ar vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos

valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir

informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.

reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 5 dalį

pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų

teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia

apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos

apsaugos agentūrai.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.

Elektromagnetinis suderinamumas

57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Asmuo turi teisę

kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis

perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius

perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus

teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba)

televizijos programų transliavimas (retransliavimas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1552,

2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)