Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir tuo atveju, kai draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir (ar) anglų kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo išsiųsti, kartu apie išsiuntimą tą pačią dieną raštu informuodama draudimo įmonę, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje draudimo įmonė ketina teikti paslaugas, priežiūros institucijai šią informaciją:

Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu informuodama draudimo įmonę, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją tik tuo atveju, kai draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera.

Draudimo įmonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą priežiūros institucijos informaciją ir įvykdžiusi kitas sąlygas, nustatytas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose, turi teisę pradėti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Draudimo įmonė privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį pranešti apie bet kokius planuojamus informacijos, pateiktos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitimus. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

Draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo pateikti priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir (ar) anglų kalbomis arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, jei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pagal šios valstybės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo nusiųsti, apie nusiuntimą tą pačią dieną raštu pranešdama draudimo įmonei, gautus dokumentus ir informaciją kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketinama steigti filialą, priežiūros institucijai kartu su patvirtinimu, kad draudimo įmonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus.

Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu pranešdama draudimo įmonei ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją tik tuo atveju, kai:

Priežiūros institucija pateikia draudimo įmonei iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos gautą informaciją apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai nepažeidžiant viešosios tvarkos. Draudimo įmonė gali steigti filialą ir pradėti veiklą gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie veiklos sąlygas nepažeidžiant viešosios tvarkos, o jei ši informacija nėra gaunama per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo iš priežiūros institucijos, – pasibaigus šiam 2 mėnesių terminui.

Apie bet kokį planuojamą šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų informacijos ir dokumentų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį turi būti pranešta priežiūros institucijai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje įsteigtas filialas, priežiūros institucijai. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos, tačiau vietoj šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto 3 mėnesių termino taikomas vieno mėnesio terminas. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

Draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje steigiami ir veikia pagal taisykles, taikomas draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, kiek Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, nenustatyta kitaip.

Draudimo ar perdraudimo įmonės filialai trečiosiose valstybėse steigiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka gavus leidimą steigti filialą.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pranešus apie tai, kad Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė ketina steigti filialą Lietuvos Respublikoje, ir pateikus informaciją ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus, priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo privalo pranešti šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant viešosios tvarkos. Jeigu priežiūros institucija nepateikia tokios informacijos per šį terminą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė turi teisę įsteigti filialą ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje.

Apie bet kokį planuojamą informacijos ir dokumentų, kuriuos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ketindama steigti filialą Lietuvos Respublikoje, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus pateikė šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, pasikeitimą kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, privalo pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

Tik tapusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare ir dalyvaudama šio biuro ižde, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą turi teisę vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą).

„Lloyd’s“ draudikų asociacijos įgaliotasis atstovas privalo turėti įgaliojimus atstovauti atitinkamiems šios asociacijos nariams teisminiuose ir kitokiuose ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties ar susijusiuose su ja, ir valstybės institucijose bei savo veiksmais lemti teisių ir pareigų atsiradimą atitinkamiems šios asociacijos nariams. Draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai ir nukentėję tretieji asmenys šio atstovo atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir ginčuose su įprasta draudimo įmone.

Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus.

Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų draudimo veiklai ir jų priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms, atsižvelgiant į šiame skyriuje ir priežiūros institucijos sprendimuose nurodytas išimtis ir filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai (toliau – leidimas filialo veiklai) ir po to įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklai vykdyti, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.

Leidimas filialo perdraudimo veiklai išduodamas vykdyti gyvybės ir (ar) ne gyvybės draudimo šakoms priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą.

Leidimas filialo veiklai išduodamas neribotam laikui ir galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Leidimas filialo veiklai išduodamas tik konkrečiai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jis negali būti perleidžiamas ar pereiti kitam asmeniui.

Leidimas išduodamas tik vieno filialo draudimo ar perdraudimo veiklai. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija nustato leidimų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veikai išdavimo taisykles ir leidimo filialo veiklai formą.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje.

Kartu su prašymu išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus:

Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą filialo veiklai pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai, jeigu:

Priežiūros institucija, išduodama leidimą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai, turi teisę jame nustatyti sąlygas, kurias prieš pradėdamas veiklą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo įvykdyti, ir (ar) sąlygas arba tam tikrų draudimo grupės draudimo rizikų draudimo ar perdraudimo veiklos apribojimus, kurių trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo laikytis vykdydamas veiklą.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik tą draudimo grupių draudimo ar perdraudimo veiklą, kurią turi teisę vykdyti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pagal turimą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją (leidimą ar pan.) draudimo ar perdraudimo veiklai ir (ar) tos trečiosios valstybės teisės aktus. Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.

Jeigu kyla įtarimas, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis ar minimalus kapitalas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus kompetentingų institucijų išvadą.

Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo filialo veiklai galiojimą.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą, kai:

Priežiūros institucija taip pat panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą, jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo ir priežiūros institucija mano, kad pagal šio įstatymo 46 straipsnį pateiktas trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas yra netinkamas, arba jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, neįvykdo patvirtinto trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano.

Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą priežiūros institucija praneša trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Sprendimas panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie šį sprendimą ir jo motyvus privalo pranešti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei.

Priežiūros institucija, panaikinusi leidimo filialo veiklai galiojimą, imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir turi teisę areštuoti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, priskirtą filialui.

Priežiūros institucija bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose įsteigti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialai, institucijomis.

Kol bus paskirtas filialo vadovas, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti filialo vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo nustatytos formos informacijos gavimo dienos.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas negali eiti kitų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organų nario pareigų, kitų vadovaujamųjų pareigų ar asmens, atsakingo už rizikos valdymo, aktuarinės, vidaus audito ir atitikties vertinimo funkcijas filiale, pareigų, būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu, vadovu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje.

Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo techninius atidėjinius, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.

Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, teikiant gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo paslaugas, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.

Ne mažiau kaip pusė šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti ar vykdomą veiklą, privalo būti padengta tinkamomis trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtomis nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų. Į priskirtas nuosavas lėšas šios dalies tikslais yra įskaičiuojamos šio įstatymo 87 straipsnyje nurodyto indėlio lėšos.

Mokumo kapitalo reikalavimą dengiančios minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkančios nuosavos lėšos privalo būti laikomos ar investuotos Lietuvos Respublikoje, o skirtumas – kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, per visą filialo veiklos laikotarpį privalo būti sudariusi su Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga ar kredito įstaigos filialu banko indėlio iki pareikalavimo sutartį dėl pinigų sumos, ne mažesnės kaip 1/4 šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į veiklą, kurią įsteigtas filialas ketina vykdyti.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos gali būti naudojamos tik priežiūros institucijos nustatyta tvarka vykdyti filialo prievolėms, kylančioms iš draudimo ar perdraudimo sutarčių.

Banko indėlio sutartyje, numatytoje šio straipsnio 1 dalyje, privalo būti sąlygos, nustatančios, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar jos filialas turi teisę disponuoti indėlio lėšomis tik pateikę rašytinį priežiūros institucijos leidimą.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį draudimo ar perdraudimo įmonei ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš priežiūros institucijos turimų duomenų ar iš šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodytos pasirinktos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos turimos informacijos galima teigti, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jei šios valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtam trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, jei šios valstybės šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodyta pasirinktoji Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus, šios valstybės teisės aktai leidžia tokį teisių ir pareigų perleidimą ir jei ši valstybė neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais priežiūros institucija išduoda leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis tik tuo atveju, kai yra šio įstatymo 50 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos ir yra gautas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos sutikimas.

Jeigu per 3 mėnesius nuo informacijos pateikimo kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šiame straipsnyje numatyti sutikimai ar pritarimai negaunami, laikoma, kad šios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.

Teisių ir pareigų perleidimui taikomi ir kiti šio įstatymo 49 ir 50 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas reglamentuojamas šio įstatymo 153 ir 206 straipsniuose.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, ketinanti gauti ar jau gavusi leidimus veiklai daugiau kaip vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl visų šių lengvatų bendro taikymo:

Kartu su prašymu taikyti lengvatas pateikiami dokumentai, kuriais įrodoma, kad analogiškas prašymas pateiktas ar pateikiamas ir visoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo ar ketina vykdyti veiklą per įsteigtus filialus, priežiūros institucijoms. Prašyme turi būti nurodyta pasirinkta Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kuri ateityje prižiūrės mokumą, kurį lemia Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdoma veikla. Kartu nurodomos priežastys, kodėl pasirinkta būtent ši priežiūros institucija. Šio įstatymo 87 straipsnyje nurodytas indėlis turi būti laikomas šioje pasirinktoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Lengvatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai visos Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos, kurioms privalo būti pateikiamas prašymas taikyti lengvatas, sutinka dėl lengvatų taikymo.

Lengvatos įsigalioja, kai pasirinktoji priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms, kad ji prižiūrės mokumą, nulemtą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdomos filialų veiklos, o kai pasirinktoji priežiūros institucija yra priežiūros institucija, – kai ji praneša atitinkamoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms.

Priežiūros institucija privalo teikti informaciją, reikalingą mokumo priežiūrai, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinktajai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kitų priežiūros institucijų naikinamas lengvatas, panaikina lengvatų taikymą, jei to prašo bent viena priežiūros institucija.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų finansinių ataskaitų rinkiniai ir kitos ataskaitos teikiami pasirinktosios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija, kai ji yra pasirinktoji priežiūros institucija, panaikinusi lengvata besinaudojančio trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo leidimo veiklai galiojimą, privalo apie tai pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose yra trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialai, priežiūros institucijoms.

Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo veiklai, išduoto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, galiojimą, turi teisę taikyti poveikio priemones ir šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Jeigu pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą dėl to, kad nevykdomi mokumo reikalavimai, apskaičiuoti įtraukiant visus trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialus Europos ekonominės erdvės valstybėse, priežiūros institucija panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, vykdydama trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje mokumo priežiūrą, turi tokias pačias teises kaip ir priežiūros institucija.

Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir šio skyriaus nuostatos.

Šio skyriaus nuostatos perdraudimui taikomos tik tuo atveju, kai tai įsakmiai numatyta šiame skyriuje.

Šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, jei kituose šio įstatymo skirsniuose ar šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

Šio skyriaus pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, išskyrus šio įstatymo 111 straipsnio nuostatą, dėl kurios netaikymo negalima susitarti, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, atitinkantiems šio įstatymo 158 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sutartis. Ne gyvybės draudimo sutartims priskiriamos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys.

Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis.

Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.

Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.

Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:

Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje.

Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančias vartotojų teises ir interesus. Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles.

Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą, priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pateikti priežiūros institucijai privalomojo draudimo taisykles, išskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktuose. Priežiūros institucija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų.

Visa informacija, kurią draudimo ar perdraudimo produktų platintojas teikia esamiems ar galimiems draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, įskaitant reklaminę informaciją, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Reklaminė informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas atskleidžia informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.

Prieš ne gyvybės draudimo sutarties sudarymą, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje, draudikas arba draudimo tarpininkas privalo draudėjui raštu pateikti:

Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie bet kokį šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokų mokėjimą ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją, numatytą šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, apie kiekvieną tokį mokėjimą.

Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.

Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus.

Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.

Draudimo produkto informacinio dokumento ir kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reikalavimus, kiek jų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, nustato priežiūros institucija.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka.

Draudikas, vertindamas draudimo riziką, neturi teisės atsižvelgti į apdraustojo lytį kaip į veiksnį apskaičiuojant draudimo įmokas ir draudimo išmokas.

Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į veiksnius, susijusius su nėštumu ir motinyste, kaip į turinčius reikšmės draudimo rizikai.

Draudikas ir draudimo tarpininkas, sudarydami ir vykdydami draudimo sutartį, turi teisę tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo ir draudimo įmokų mokėtojo asmens duomenis be jų sutikimo, išskyrus specialių kategorijų asmens duomenis.

Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo). Draudimo sutartyje gali būti numatytas terminas, ilgesnis už šioje dalyje nurodytą terminą.

Jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jeigu teikiant civilinės atsakomybės draudimo paslaugas draudimo sutartyje nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.

Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.

Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies nuostata, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa reikšminga informacija, taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes. Teikiant gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, paslaugas, kai draudimo išmoka išmokama suėjus draudimo sutartyje nustatytam terminui, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio termino pabaigos arba, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudimo išmokai išmokėti privalo būti pateiktas draudėjo ar naudos gavėjo rašytinis prašymas ar įvykdytos kitos draudimo sutarties sąlygos, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po šio prašymo pateikimo ar kitų draudimo sutartyje nustatytų sąlygų įvykdymo. Tuo atveju, kai prašymas pateikiamas nesuėjus draudimo sutartyje nustatytam terminui, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos.

Draudikas neturi teisės:

Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.

Draudikas, tirdamas draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, suteiktas gydymo paslaugas, nustatytus susirgimus, patirtas traumas ir mirties priežastis.

Kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

Jeigu draudimo išmoka neišmokėta, kas 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį dienos draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją ar nukentėjusį trečiąjį asmenį) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, išskyrus atvejus, kai trūksta dokumentų ar informacijos tik iš draudėjo (naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens) ir draudėjas (naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo) jau yra informuotas apie dokumentus ar informaciją, kuriuos šis asmuo privalo pateikti draudžiamojo įvykio tyrimui.

Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas, laikydamasis asmens duomenų apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, privalo apie tai raštu informuoti draudimo išmokos gavėją ir draudėjo prašymu – draudėją.

Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nesutikimas turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą.

Automatinių draudimo sutarties termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.

Draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti įgyvendindami savo teisę į draudimo išmoką, taip pat apdraustojo pareigas.

Įgyvendindamas savo teises, draudikas neturi teisės remtis naudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigų pagal draudimo sutartį nevykdymu, jeigu jie nežino apie sutarties sudarymą ir savo pareigų pagal draudimo sutartį arba jeigu jie neturi galimybės įvykdyti tokių pareigų.

Įgyvendindamas savo teises, draudikas turi teisę remtis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutartyje numatytos pareigos tinkamai pranešti naudos gavėjui, apdraustajam ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui apie sudarytą sutartį ir šių asmenų pareigas.

Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, turėtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, nors vėliau ir paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas.

Draudikas neprivalo atlyginti šio straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų ir turi teisę reikalauti grąžinti atlygintas išlaidas, jei draudėjas ar apdraustasis žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarė tyčia.

Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam.

Jeigu draudimo suma yra mažesnė už bendrą visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.

Jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju dėl draudėjo (ar apdraustojo) tyčios, tai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo ar apdraustojo.

Civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo ar apdraustojo. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.

Kai sveikatos draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, jai mutatis mutandis taikomos ir šio įstatymo 115, 120 ir 121 straipsnių nuostatos, bet netaikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl nevisiško draudimo (6.999 straipsnis) ir papildomo draudimo (6.1000 straipsnis).

Sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ar juo disponuojant, jei joje nenustatyta kitaip, pasibaigia pasikeitus daikto savininkui.

Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra nurodyti keli individualiais požymiais apibrėžti daiktai, pasikeitus vieno iš draudimo sutartyje nurodytų daiktų savininkui pasibaigia su šiuo daiktu susijusių turtinių interesų draudimo apsauga.

Draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų.

Gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nenurodytas kitas naudos gavėjas.

Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo rašytinį sutikimą. Jeigu apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

Civilinio kodekso 6.448 straipsnio 1 dalyje nustatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su draudiku ir sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vertei.

Sudarant Civilinio kodekso 6.289 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimo sutartį, likviduojamas juridinis asmuo draudikui sumoka sutartą draudimo įmoką, o draudikas įsipareigoja mokėti periodines draudimo išmokas naudos gavėjui – asmeniui, kuriam likviduojamas juridinis asmuo įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.

Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas privalo raštu pateikti draudėjui šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:

Gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu pranešti gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie:

Jei gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokų mokėjimą ir numatytus mokėjimus pagal gyvybės draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją, numatytą šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, apie kiekvieną tokį mokėjimą.

Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, taikytų draudimo sutarties mokesčių dydį, kai sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.

Teikiama informacija privalo būti aiški ir suprantama.

Informacija teikiama lietuvių kalba arba draudėjo prašymu ir susitarus su draudiku – kita kalba.

Priežiūros institucija nustato kitus informacijos teikimo gyvybės draudimo sutarties draudėjams reikalavimus.

Draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos.

Draudikui draudžiama bet kokia forma reikalauti, kad draudėjas, apdraustasis ir kiti asmenys pateiktų genetinių tyrimų duomenis.

Draudikas, įgyvendindamas įstatymų ar gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, kad:

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai taikomi ir tuo atveju, kai į gyvybės draudimo sutartį yra įtraukta papildoma sveikatos draudimo rizika.

Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir (ar) ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.

Draudimo sutartyse nustatytais atvejais, kurie privalo būti aptarti individualiai, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo įmokos dydį tik tuo atveju, kai šis keitimas yra susijęs su:

Vienašališkai keisti draudimo įmokos dydį šio straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai šis keitimas nėra esminis. Nustatant, ar keitimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar draudėjas (naudos gavėjas) dėl keitimo iš esmės negauna ar netenka galimybės gauti to, ko tikėjosi iš draudimo sutarties.

Iki draudimo įmokos pakeitimo draudėjas privalo būti išsamiai informuotas apie įmokos pakeitimą raštu, turi būti nurodytos draudimo įmokos keitimo priežastys ir sudarytos sąlygos nutraukti draudimo sutartį.

Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį mokama nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių.

Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką draudimo įmokų, nesumokėtų už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, ir pajamų, kurios būtų gautos šias įmokas investavus, suma.

Jeigu su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Draudėjas – fizinis asmuo turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, apie tai raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudikas privalo grąžinti draudėjui visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.

Draudėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju nutraukus gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį, draudikas turi teisę grąžinti draudėjui per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, perskaičiuotą pagal investavimo rezultatą. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai.

Šiame straipsnyje nustatytais atvejais draudėjui nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudėjui ir draudikui negali atsirasti jokių pareigų, susijusių su draudimo sutartimi.

Jeigu su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jeigu draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą.

Jeigu gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jeigu ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.

Apskaičiuojant išperkamąją sumą, sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis, išskyrus draudimo sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis turi atitikti tik su draudimo sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turi būti lygus 2 procentams sukaupto kapitalo vertės ir negali būti didesnis negu 50 eurų.

Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.

Gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudėjas ir naudos gavėjas gali perleisti kitam asmeniui iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias turtines teises.

Draudėjui perleidus iš gyvybės draudimo sutarties atsirandančias teises, naudos gavėjo, išskyrus neatšaukiamą naudos gavėją, paskyrimas netenka galios.

Draudėjas gali prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisti iš gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, atsirandančias šias turtines teises: teisę į draudimo išmoką ir teisę į išperkamąją sumą. Draudėjas gali įkeisti teisę į išperkamąją sumą tik neatšaukiamo naudos gavėjo sutikimu.

Naudos gavėjas teisę į draudimo išmoką gali įkeisti tik įvykus draudžiamajam įvykiui.

Apie atsirandančių iš gyvybės draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimą draudikui turi būti pranešta raštu.

Įkaito turėtojo reikalavimas gali būti patenkintas iš draudimo išmokos tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudikas privalo patenkinti įkaito turėtojo reikalavimą iš draudimo išmokos tik pasibaigus šio įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą, išskyrus atvejį, kai naudos gavėjas yra neatšaukiamas. Jeigu neatšaukiamas naudos gavėjas paskirtas po atsirandančių iš draudimo sutarties turtinių teisių įkeitimo, įkaito turėtojas turi pirmenybės prieš neatšaukiamą naudos gavėją teisę į savo reikalavimo patenkinimą.

Draudikui patenkinus įkaito turėtojo reikalavimą, išperkamoji suma ar draudimo išmoka sumažinama dalimi, lygia draudiko patenkintų įkaito turėtojo reikalavimų daliai.

Draudėjas gali sudaryti sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su sveikata.

Kai sveikatos draudimas yra nuostolių draudimas, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis, o jam mirus – paskirtasis naudos gavėjas.

Sveikatos draudimo sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 117 straipsnio 1 ir 2 dalių, 118, 119 ir 123 straipsnių nuostatos.

Draudikas, įgyvendindamas įstatymuose numatytas ar sveikatos draudimo sutarties suteikiamas teises, negali remtis tuo, kad:

Draudikas, įgyvendindamas gyvybės draudimo sutarties suteikiamas teises, draudimo sutarties galiojimo metu neturi teisės vienašališkai didinti draudimo įmokos, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo amžiaus ir ligos, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.

Bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis. Joje privalo būti nurodyta:

Pagrindinis draudikas naudojasi visomis draudiko teisėmis ir vykdo visas draudiko pareigas, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas.

Pagrindinio draudiko išduodamame draudimo liudijime, be Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo liudijimo rekvizitų, turi būti ši informacija:

Draudimo išmoka pagal bendrojo draudimo sutartį mokama vienu iš šių būdų, kuris privalo būti nurodytas draudimo sutartyje:

Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo kreiptis į pagrindinį draudiką.

Kai draudimo sutartyje nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį, draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo po to, kai pagrindinis draudikas konstatuoja draudžiamojo įvykio faktą ir draudimo išmokos dydį, priima sprendimą išmokėti draudimo išmoką ar išmokėti dalį išmokos, privalo kreiptis į kiekvieną bendrajame draudime dalyvaujantį draudiką atsižvelgdamas į jų prisiimtos draudimo rizikos dalį. Jeigu tarp draudėjo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens ir vieno iš draudikų kyla ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo, atsakovu teisme yra šis draudikas.

Bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką.

Draudimo įmonių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių bendrajam draudimui Europos ekonominės erdvės valstybėse taikomos šio straipsnio nuostatos ir netaikomos šio įstatymo 132 straipsnio nuostatos, kai bendrasis draudimas Europos ekonominės erdvės valstybėse atitinka visus šiuos kriterijus: