Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Šio įstatymo 68 arba 73 straipsnio reikalavimai taikomi tik pagrindiniam draudikui.

Lietuvos Respublikos draudimo įmonių ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, dalyvaujančių bendrajame draudime Europos ekonominės erdvės valstybėse, techninių atidėjinių skaičiavimui, rizikos ribojimui, statistinės ir kitos informacijos pateikimui priežiūros institucijai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Bendrajame draudime Europos ekonominės erdvės valstybėse dalyvaujančios draudimo įmonės turi registruoti statistinius duomenis apie bendrojo draudimo operacijų, kuriose jie dalyvauja, apimtį ir atitinkamas valstybes.

Bendrojo draudimo Europos ekonominės erdvės valstybėse sutarčių vertinimui atliekant likvidavimo procedūras taikomos šio įstatymo 139 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija keičiasi informacija ir bendradarbiauja su Europos Sąjungos Komisija (toliau – Komisija) ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis analizuodama, ar nėra kliūčių šio straipsnio nuostatoms įgyvendinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų, ir stebėdama, ar šiomis nuostatomis nepiktnaudžiaujama dėl to, kad pagrindinis draudikas neprisiima visų pagrindinio draudiko teisių ir pareigų ar kad draudimo rizikos nereikalauja dviejų ar daugiau draudikų teikiamos draudimo apsaugos.

Privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė.

Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai, ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų.

Kai teikiant privalomojo draudimo paslaugas Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, ir valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė prieštarauja viena kitai, taikoma pastarosios valstybės teisė.

Kai draudimo sutartis sudaroma dėl draudimo rizikų, esančių daugiau kaip vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir bent vienoje iš jų yra privalomasis draudimas, taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad draudimo sutartis sudaryta iš keleto draudimo sutarčių, iš kurių kiekviena yra susijusi tik su viena valstybe.

Kai Europos ekonominės erdvės valstybė numato privalomąjį draudimą ir draudikas privalo pranešti priežiūros institucijoms apie draudimo apsaugos pabaigą, draudimo apsaugos pabaiga teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jeigu yra aplinkybės, nurodytos šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose.

Šis skirsnis reglamentuoja intervencinių priemonių taikymą:

Teismo taikomos Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytos priemonės, jeigu jos atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nurodytus kriterijus, laikomos intervencinėmis priemonėmis.

Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 204 straipsnio 11 punkte, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.

Tik teismas arba priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą dėl intervencinių priemonių taikymo.

Intervencinėms priemonėms taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Intervencinių priemonių taikymas neriboja galimybės pradėti Lietuvos Respublikos draudimo įmonių likvidavimo procedūrą.

Priežiūros institucija, gavusi teismo išsiųstą ekspertų ataskaitą ir rekomendacijas, nurodytas Civilinio kodekso 2.130 straipsnio 2 dalyje, privalo teismui pateikti išvadą dėl teismo ketinamų taikyti intervencinių priemonių. Teismas, priėmęs sprendimą taikyti intervencines priemones, apie priimtą sprendimą ir jo įsigaliojimą privalo nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms apie teismo ar jos pačios priimtą sprendimą taikyti intervencines priemones ir jo įsigaliojimą, nurodydama galimas šių priemonių pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims. Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija privalo tai pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms iki sprendimo taikyti intervencines priemones priėmimo.

Teismas ar priežiūros institucija, priėmę sprendimą taikyti intervencines priemones, privalo nedelsdami paskelbti sprendimo rezoliucinę dalį priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti teismo ar jos pačios sprendimo taikyti intervencines priemones rezoliucinę dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytame skelbime turi būti nurodyta institucija, priėmusi sprendimą taikyti intervencines priemones, taikoma teisė ir paskirti laikinieji draudimo įmonės valdymo organo nariai.

Intervencinės priemonės taikomos ir turi teisinių pasekmių neatsižvelgiant į tai, ar informacija apie jas yra paskelbta šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, ar nepaskelbta.

Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos dėl informacijos apie intervencines priemones skelbimo netaikomos, kai intervencinės priemonės turi įtakos tik draudimo įmonės akcininkų ar draudimo įmonės arba trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo darbuotojų teisėms. Priežiūros institucija turi teisę pavesti draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui apie intervencines priemones pranešti šiems asmenims.

Reorganizuoti draudimo ar perdraudimo įmonę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, perleisti draudimo įmonę kaip turtinį kompleksą galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą.

Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo, įmonės kaip turtinio komplekso perleidimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką.

Kai draudimo ar perdraudimo įmonė pertvarkoma, priežiūros institucija informuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Draudimo ar perdraudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę tik šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo įmonei perleidus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę.

Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

Prieš skiriant likvidatorių, likvidacinės komisijos narį ar šios komisijos pirmininką, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas skiriamo asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo skiriamų asmenų kandidatūroms priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir perdraudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją ir paskirti likvidacinės komisijos pirmininką draudimo ar perdraudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Panaikinusi draudimo veiklos licencijos galiojimą, priežiūros institucija privalo įpareigoti draudimo įmonę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos.

Draudimo ar perdraudimo įmonė, turėdama teisių ir pareigų, atsirandančių iš draudimo ir perdraudimo sutarčių, neturi teisės pradėti vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą.

Jeigu draudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

Neperleidus teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis per priežiūros institucijos nustatytą terminą, draudimo sutartys pasibaigia kitą dieną po priežiūros institucijos nustatyto termino. Pasibaigus draudimo sutarčiai, draudėjo kreditorinio reikalavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 206 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priežiūros institucija, įvertinusi draudimo įmonės finansinę būklę, turi teisę nustatyti, kad draudimo sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės priverstinio likvidavimo Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje nurodytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl priverstinio draudimo ar perdraudimo įmonės likvidavimo.

Likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos narių ir šios komisijos pirmininko kandidatūras teismui pateikia priežiūros institucija. Priėmęs sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidacinę komisiją ir šios komisijos pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto procesas vyksta tik teismo tvarka. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia priežiūros institucija. Teismas priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėja per 7 dienas.

Jeigu Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka pareiškimą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas, prieš priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl draudimo ar perdraudimo įmonės nemokumo.

Draudimo ar perdraudimo įmonės administratorių pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo draudimo ar perdraudimo įmonei arba teismo prašymu siūlo teismui priežiūros institucija.

Draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius atrenkamas pertvarkymo institucijos nustatyta tvarka, vertinant jo kvalifikaciją (išsilavinimo lygį ir pobūdį, ryšį su draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdžiu, žinias apie finansų rinkas, kredito įstaigos apskaitos ir valdymo ypatumus), profesinės veiklos ar darbo patirtį, taip pat ir kredito įstaigų bankroto procesų vykdymo ar panašaus pobūdžio darbo patirtį, gebėjimą užtikrinti sklandžią draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto administravimo eigą (planuojamus pasitelkti konkrečiame bankroto procese darbuotojus, padėjėjus, paslaugų teikėjus ir kitus išteklius), nepriekaištingą reputaciją ir nešališkumą, kaip tai apibrėžta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, jam galiojančias poveikio priemones, atsižvelgiant į draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, veiklos mastą ir sudėtingumą.

Teismas paskiria priežiūros institucijos pasiūlytą administratorių draudimo ar perdraudimo įmonės administratoriumi, jei jis vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymu gali būti paskirtas nemokumo administratoriumi ir teismui kartu su prašymu paskirti draudimo ar perdraudimo įmonės administratorių yra pateiktas sutikimas – deklaracija, kurio turiniui mutatis mutandis taikomi Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyti reikalavimai.

Teismo nutartis paskirti draudimo ar perdraudimo įmonės administratorių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti skundžiama teismui.

Draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius pirmajam kreditorių atstovų komitetui pateikia draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto proceso planą, kuriame turi būti nurodyta:

Draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius teikia kreditorių atstovų komitetui draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto proceso plano įgyvendinimo ataskaitas kreditorių atstovų komiteto nustatyta tvarka.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro visos bankroto proceso metu patiriamos išlaidos (išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonės ūkinės komercinės veiklos išlaidas):

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto proceso administravimo išlaidos, įskaitant ir atlygį draudimo ar perdraudimo įmonės administratoriui, nustatomos ir apmokamos kreditorių atstovų komiteto nustatyta tvarka. Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata tvirtinama Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.

Draudimo ar perdraudimo įmonės administratoriaus minimali profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 300 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 000 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus draudimo sumai, draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

Priėmęs sprendimą iškelti bankroto bylą draudimo ar perdraudimo įmonei, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu draudėjų ir kitų kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja priežiūros institucijos sudarytas kreditorių atstovų komitetas. Šis komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Į kreditorių atstovų komiteto sudėtį įeina draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai, nukentėję tretieji asmenys (tik įsiteisėjus teismo nutarčiai likviduoti draudimo įmonę dėl bankroto), kiti kreditoriai ir priežiūros institucijos atstovai. Kreditorių atstovų komiteto reglamentą tvirtina priežiūros institucija.

Pirmąjį kreditorių atstovų komiteto posėdį šaukia priežiūros institucija arba priežiūros institucijos pavedimu draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius.

Trečiosios valstybės draudimo įmonės reorganizavimas gali turėti teisinių pasekmių šios įmonės filialo Lietuvos Respublikoje draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik gavus priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą pranešti apie reorganizavimo procedūras ir, atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas, nustatyti informacijos pateikimo tvarką.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veiklą tik šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo įmonei perdavus teises ir pareigas pagal filialo draudimo sutartis ir draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, privalo paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą. Prieš skirdama asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti priežiūros institucijos pritarimą šio asmens kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo šioje dalyje nurodytai kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

Apie priimtą sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už filialo veiklos nutraukimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, veikla priverstinai nutraukiama priežiūros institucijai priėmus sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą. Šiuo atveju asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą teikia priežiūros institucija.

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ketina priimti kitos Lietuvos Respublikos institucijos, asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą pateikia priežiūros institucija. Priėmusi sprendimą nutraukti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, valstybės institucija per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Panaikinusi leidimą filialo draudimo veiklai, priežiūros institucija privalo įpareigoti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos, išskyrus šio įstatymo 150 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus.

Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas per priežiūros institucijos nustatytą terminą neperleidžia teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis, priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

Jeigu teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis neperleidžiamos per priežiūros institucijos nustatytą terminą, draudimo sutartys pasibaigia kitą dieną po priežiūros institucijos nustatyto termino. Pasibaigus draudimo sutarčiai, draudėjo kreditorių reikalavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 206 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priežiūros institucija, įvertinusi trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, turi teisę nustatyti, kad draudimo sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą, nurodydama galimas pasekmes šios Europos ekonominės erdvės valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims.

Jeigu yra galimybė, priežiūros institucija iki sprendimo likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą priėmimo privalo apie ketinimą priimti sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti įmonės interneto svetainėje informaciją apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius privalo nedelsdamas paskelbti ištrauką iš priimto sprendimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame skelbime, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas priežiūros institucijos ir likviduojamos draudimo įmonės likvidatoriaus, likvidacinės komisijos pirmininko, asmens, atsakingo už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratoriaus adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti, teisė, taikoma likvidavimo ar bankroto procedūroms.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios draudimo įmonės administratorius apie sprendimą likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą privalo nedelsdamas raštu pranešti kiekvienam žinomam kreditoriui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Šioje informacijoje privalo būti nurodyta:

Informacija, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, pateikiama lietuvių kalba ir Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Dokumente privalo būti antraštė „Kvietimas pareikšti kreditorių reikalavimus ir jų pareiškimo terminas“ visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis. Jeigu kreditorių reikalavimas atsiranda iš draudimo sutarties, informacija pateikiama Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, naudodamasis teise pareikšti kreditorių reikalavimą, privalo pateikti dokumentų, kuriais patvirtinamas kreditorių reikalavimas (jeigu tokie yra), kopijas, nurodyti datą, kada atsirado kreditorių reikalavimas, pareiškiamo reikalavimo dydį ir priemones, kuriomis šis reikalavimas yra užtikrintas. Kreditoriaus informacija pateikiama Europos ekonominės erdvės valstybės, kur yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta, ar buveinė, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, tačiau informacijoje privalo būti antraštė lietuvių kalba „Kreditorių reikalavimas“ ar „Pastabos dėl kreditorių reikalavimo“.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios arba likviduojamos dėl bankroto draudimo įmonės administratorius privalo tinkamai ir reguliariai informuoti kreditorius apie likvidavimo ar bankroto procedūrų eigą.

Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas, asmuo, atsakingas už trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, ar bankrutuojančios arba likviduojamos dėl bankroto draudimo įmonės administratorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie draudimo įmonės likvidavimą, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą ar draudimo įmonės bankrotą.

Likviduojamos, likviduojamos dėl bankroto draudimo įmonės ir trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, techninius atidėjinius dengiantis turtas, įtrauktas į šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje nurodytą sąrašą, ir iš šio turto gaunamos pajamos gali būti naudojami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei nukentėjusių trečiųjų asmenų reiškiamiems kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Iš techninius atidėjinius dengiančio turto ir lėšų, gautų jį perleidus, negali būti išieškoma pagal kitas draudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo prievoles, taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinius reikalavimus dėl draudimo įmonės nemokumo išmokėtų išmokų.

Jeigu techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka visiems likviduojamos ar likviduojamos dėl bankroto draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio veikla nutraukiama, kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Kitos, negu techninių atidėjinių turtas, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo lėšos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti iš techninius atidėjinius dengiančio turto, ir visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Techninius atidėjinius dengiančio turto likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditorių reikalavimus, taip pat naudojamas visų kitų kreditorių (įskaitant Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą) reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu kito turto, negu dengiantis bankrutuojančios draudimo įmonės techninius atidėjinius, nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kreditorių atstovų komiteto siūlymu, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nuomonę, draudimo įmonės administratoriaus prašymu turi teisę skirti iki 10 procentų techninius atidėjinius dengiančio turto draudimo įmonės bankroto proceso administravimo išlaidoms, įskaitant ir atlygį draudimo įmonės administratoriui.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Priežiūros institucijai panaikinus leidimo trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai galiojimą dėl to, kad filialo įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą:

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo įsipareigojimai tampa didesni už filialui priskirtą turtą po leidimo filialo draudimo veiklai galiojimo panaikinimo, priežiūros institucija konstatuoja šį faktą nutarimu. Šiuo atveju:

Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo sutarčių draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Kiekvienas šio įstatymo 149 ar 150 straipsnyje numatytais pagrindais pasibaigusios gyvybės draudimo sutarties draudėjas įgyja kreditorių reikalavimo teisę į draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą.

Jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta tik dėl mirties rizikos, draudėjai įgyja kreditorių reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį nuo draudimo sutarties pabaigos šio įstatymo 149 ar 150 straipsnyje numatytais pagrindais iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

Draudėjo, sudariusio su kapitalo kaupimu susijusią gyvybės draudimo sutartį, kreditorių reikalavimo dydis yra lygus to draudėjo draudimo sutarčiai sudarytų techninių atidėjinių dydžių sumai sutarties pabaigos dieną.

Perleidžiant teises ir pareigas pagal bankrutuojančios draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, kurio įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą, gyvybės draudimo sutartis, taikomos šio įstatymo 206 straipsnio 3, 4, 5, 8 ir 9 dalių nuostatos.

Kai bankrutuojančios draudimo įmonės techninius atidėjinius dengiančio turto nepakanka kreditorių reikalavimams, atsirandantiems iš gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarčių, patenkinti, bankrutuojanti draudimo įmonė, perleidžianti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, turi teisę perleisti dalį pareigos dėl draudimo išmokos ir išperkamosios sumos mokėjimo. Šiuo atveju sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti nurodyta, kokią dalį draudimo išmokos ir išperkamosios sumos privalo sumokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantis subjektas. Nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo momento draudėjas įgyja kreditorių reikalavimo bankrutuojančiai draudimo įmonei teisę į išperkamosios sumos, apskaičiuotos iki teisių ir pareigų perleidimo dienos, dalį, dėl kurios mokėjimo pareiga išliko bankrutuojančiai draudimo įmonei.

Jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka veiklos licencijos galiojimas iki sprendimo likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą priėmimo nepanaikintas, priėmus sprendimą likviduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą, priežiūros institucija sustabdo veiklos licencijos galiojimą.

Sustabdžius veiklos licencijos galiojimą, likviduojama ar bankrutuojanti draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę vykdyti tik priežiūros institucijos sprendime dėl veiklos licencijos galiojimo sustabdymo nustatytą su draudimu susijusią veiklą.

Prieš kreipdamasis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl draudimo ar perdraudimo įmonės išregistravimo, likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorius ar likvidacinės komisijos pirmininkas, likviduojamos dėl bankroto draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius privalo pateikti priežiūros institucijai prašymą panaikinti veiklos licencijos galiojimą.

Jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka leidimo filialo veiklai galiojimas iki sprendimo nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą priėmimo nepanaikintas, priėmusi sprendimą nutraukti filialo veiklą, priežiūros institucija sustabdo leidimo filialo veiklai galiojimą.

Sustabdžius leidimo filialo veiklai galiojimą, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik priežiūros institucijos sprendime nustatytą veiklą.

Prieš kreipdamasis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo išregistravimo, asmuo, atsakingas už filialo veiklos nutraukimą, privalo pateikti priežiūros institucijai prašymą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą.

Asmuo, skiriamas likviduojamos draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatoriumi, likvidacinės komisijos pirmininku, asmeniu, atsakingu už trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklos nutraukimą, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs. Bankrutuojančios arba likviduojamos dėl bankroto draudimo ar perdraudimo įmonės administratorius turi atitikti šio įstatymo 143 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus.

Asmuo, paskirtas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, turi teisę gauti sprendimo dėl paskyrimo nuorašą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, veikdami kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo laikytis šios valstybės teisės aktų reikalavimų, ypač reikalavimų, taikomų turto pardavimui ir informacijos pateikimui darbuotojams. Jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose numatoma galimybė įregistruoti taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą šios Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę tai padaryti. Jeigu taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą registruoti privaloma Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo tai padaryti. Registravimo išlaidos įtraukiamos į intervencinių priemonių taikymo, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto išlaidas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tenka pareiga neatskleisti informacijos, nustatytos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas nepriklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ar kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad į tas pareigas būtų paskirtas naujas asmuo, ir nustatyti terminą naujam asmeniui paskirti.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas priklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas pakeistų į tas pareigas paskirtą asmenį. Šiuo atveju naujo asmens kandidatūrą pateikia priežiūros institucija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų ar kitų subjektų paskirtais į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas asmenimis, kai trečiųjų valstybių draudimo įmonė turi filialų ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems draudimo produktų platinimo paslaugas, jeigu yra visos šios sąlygos:

Šio skyriaus nuostatos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, netaikomos, kai draudimo produktu papildomos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos papildomo draudimo veiklos tarpininko teikiamos paslaugos ir šių paslaugų teikimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, o mokamas draudimo įmokos dydis vienam asmeniui neviršija 200 eurų.

Draudikas, savo draudimo produktus platinantis per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį šio skyriaus nuostatos netaikomos, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, kuria siekiama atsižvelgti į draudėjo poreikius ir reikalavimus ir siekiama laikytis šio įstatymo 901 straipsnyje, 93 straipsnio 1 dalyje ir 1584 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat kad prieš sudarant sutartį draudėjui būtų pateiktas šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimo produkto informacinis dokumentas ir suteikta ši informacija:

Neteko galios nuo 2023-05-31

Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą, turi pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir atitikti šio įstatymo 161 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse ir 162 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą, jo planuojama veikla turi tinkamai apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, šio įstatymo 1581 straipsnyje nurodyti asmenys turi atitikti šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems neturi būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį. Priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir apie priimtą sprendimą šį asmenį informuoja per 3 mėnesius nuo asmens prašymo ir visų dokumentų bei informacijos, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, gavimo dienos.

Kreipiantis dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą pateikiama:

Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą, jeigu:

Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką.

Draudimo brokerių įmonė nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių įrašant ją į draudimo brokerių įmonių sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta.

Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, šie žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba.

Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 18 750 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 18 750 eurų.

Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris.

Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos šiems asmenims išmokėti. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti privalomus reikalavimus draudimo brokerių įmonėms dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje.

Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios institucijos nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai.

Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais.“

Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų – interesą dėl draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų (toliau šioje straipsnio dalyje – kiti suinteresuoti asmenys) skundus (prašymus). Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl pateikimo formos susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, kitas suinteresuotas asmuo ir draudimo brokerių įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, turi būti išsiunčiamas negalutinis atsakymas, kuriame aiškiai nurodoma atsakymo į skundą vėlavimo priežastys ir terminas, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir kitas suinteresuotas asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė skundus nagrinėja neatlygintinai.

Draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, jų valdymo organų nariai, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai neturi būti pripažinti kaltais dėl sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančių nusikalstamų veikų pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo, jeigu jų teistumas už nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis ar juridinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šioje dalyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo ir jiems per paskutinius 10 metų neturi būti iškelta fizinio ar juridinio asmens bankroto byla, o vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs.

Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys draudimo brokeriai būtų nepriekaištingos reputacijos, atitiktų šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi. Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytų vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu.

Priežiūros institucija išbraukia iš draudimo brokerių įmonių sąrašo draudimo brokerių įmonę, kuri:

Per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nustatymo dienos priežiūros institucija priima sprendimą išbraukti draudimo brokerių įmonę iš draudimo brokerių įmonių sąrašo. Šis sprendimas privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus priežiūros institucija praneša draudimo brokerių įmonei.

Iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbrauktas asmuo (ir jo dalyvis) neturi teisės verstis draudimo brokerių įmonės veikla ir kreiptis dėl pakartotinio įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą vienus metus nuo sprendimo, kuriuo jis buvo išbrauktas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai draudimo brokerių įmonė iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbraukta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą. Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus rengia Draudimo brokerių rūmai arba jų pasitelktas trečiasis asmuo. Draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino tvarka nustatyta šiame įstatyme, priežiūros institucijos ir Draudimo brokerių rūmų teisės aktuose. Draudimo brokerių rūmų sprendimai, pažeidžiantys draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinio egzamino vykdymą perdavė trečiajam asmeniui.

Asmenys privalo išlaikyti draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą prieš jiems pradedant vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. Draudimo brokerių rūmai draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą.

Draudimo brokerių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.

Draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmu nariu. Draudimo brokeris turi būti nepriekaištingos reputacijos. Draudimo brokeriui tapus Draudimo brokerių rūmu nariu, jis yra įtraukiamas į Draudimo brokerių rūmų narių sąrašą, kuriame nurodomas draudimo brokerio vardas (vardai), pavardė (pavardės), įrašymo į Draudimo brokerių rūmų narių sąrašą data ir draudimo brokerio pažymėjimo numeris. Aktualus Draudimo brokerių rūmų narių sąrašas yra nuolat skelbiamas Draudimo brokerių rūmų interneto svetainėje, siekiant sudaryti galimybę įsitikinti, kad asmenys yra išlaikę draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir tapę Draudimo brokerių rūmų nariais.

Rengdami draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, Draudimo brokerių rūmai ir jų pasitelktas trečiasis asmuo privalo laikytis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinti draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Šiuo tikslu Draudimo brokerių rūmai privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų reikalavimų laikymąsi, draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Draudimo brokerių rūmai kartą per metus turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie draudimo brokerių egzaminavimo kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymąsi. Priežiūros institucijos prašymu ši informacija gali būti teikiama ir dažniau.

Draudimo brokerių rūmai savo interneto svetainėje skelbia draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, taip pat ne rečiau kaip kartą per metus – per metus įvykusių draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, informaciją apie gautus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami.

Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje.

Draudimo brokerių rūmai yra asociacija, kuri vienija visus draudimo brokerius ir įgyvendina draudimo brokerių savivaldos principus.

Draudimo brokerių rūmai turi antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pagal savo prievoles Draudimo brokerių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Draudimo brokerių rūmų nariai neatsako už Draudimo brokerių rūmų prievoles.

Draudimo brokerių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Draudimo brokerių rūmų įstatais.

Draudimo brokerių rūmai steigiami visuotiniame steigiamajame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime.

Per steigiamąjį susirinkimą patvirtinami Draudimo brokerių rūmų įstatai. Jeigu per steigiamąjį susirinkimą Draudimo brokerių rūmų įstatai nepatvirtinami, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

Draudimo brokerių rūmai laikomi įsteigti nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Draudimo brokerių rūmų įstatuose turi būti nurodyta:

Draudimo brokerių rūmų įstatuose gali būti ir kitos Draudimo brokerių rūmų veiklą reglamentuojančios nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, turintys nepriekaištingą reputaciją ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį šiuos reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 170 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Draudimo brokeris informaciją apie savo nepriekaištingą reputaciją arba informaciją apie atsiradusias aplinkybes, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, privalo pateikti Draudimo brokerių rūmams jų nustatyta forma ir tvarka.

Draudimo brokerių rūmų nariai turi teisę:

Draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka:

Asmuo, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, turi teisę vėl tapti Draudimo brokerių rūmų nariu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių.

Draudimo brokerių veiklai aptarti ir plėtoti draudimo brokeriai kasmet renkasi į visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą.

Visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą šaukia ir organizuoja Draudimo brokerių rūmų prezidiumas.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Draudimo brokerių rūmų organas.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas šaukiamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Draudimo brokerių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas turi šias teises:

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Jeigu visuotiniame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime nėra kvorumo, Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, neatsižvelgiant į dalyvaujančių narių skaičių.

Tarp visuotinių Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimų Draudimo brokerių rūmų veiklai vadovauja prezidiumas. Draudimo brokerių rūmų prezidiumas renkamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja Draudimo brokerių rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis prezidiumo narys ir ne mažiau kaip pusė prezidiumo narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių, įskaitant Draudimo brokerių rūmų prezidentą arba jį pavaduojantį prezidiumo narį. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Draudimo brokerių rūmų prezidento ar jį pavaduojančio prezidiumo nario balsas.

Draudimo brokerių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo administracija.

Draudimo brokerių rūmų administracijai vadovauja direktorius. Direktorių ir finansinę apskaitą tvarkantį asmenį skiria Draudimo brokerių rūmų prezidiumas. Finansinę apskaitą tvarkančio asmens pareigas gali atlikti ir finansinės apskaitos paslaugas teikiantys subjektai.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo siūlymu už šio įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos ar Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso pažeidimus draudimo brokeriui gali būti iškelta drausmės byla.

Per 30 dienų nuo Draudimo brokerių rūmų prezidiumo siūlymo iškelti draudimo brokeriui drausmės bylą gavimo dienos Draudimo brokerių garbės teismas priima sprendimą, ar kelti draudimo brokeriui drausmės bylą.

Draudimo brokerių garbės teismas sudaromas šia tvarka:

Draudimo brokerių garbės teismo įgaliojimų laikas – 3 metai. Tie patys asmenys Draudimo brokerių garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Draudimo brokerių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu teisme dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai, tarp jų bent vienas narys, paskirtas ne Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo.

Draudimo brokerių garbės teismas turi priimti sprendimą per 60 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos.

Draudimo brokerių garbės teismas veikia vadovaudamasis Draudimo brokerių garbės teismo nuostatais. Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus tvirtina visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas.

Už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje, Draudimo brokerių garbės teismas gali skirti draudimo brokeriui vieną iš šių nuobaudų:

Už vieną pažeidimą taikoma tik viena drausminė nuobauda. Po drausminės nuobaudos paskyrimo praėjus vieniems metams, draudimo brokeris laikomas nebaustu drausmine nuobauda.

Jeigu draudimo brokeris nuobaudos galiojimo laikotarpiu padaro šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su siūlymu pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių.

Draudimo brokerių garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Draudimo brokerių rūmams. Apie priimtą sprendimą draudimo brokeriui pranešama raštu per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kol Draudimo brokerių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, draudimo brokeris gali atlikti savo pareigas.

Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti jų vardu ir dėl jų interesų veikiančių draudimo agentų sąrašą. Šiame sąraše, be kita ko, nurodomi draudimo agentų įmonėje dirbančių asmenų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, vardai, pavardės.

Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, turi atitikti šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jam neturėtų būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą. Asmuo, kreipdamasis dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui pateikia:

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas neturi teisės įrašyti asmens į draudimo agentų sąrašą, jeigu:

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, įrašę asmenį į draudimo agentų sąrašą, privalo jam išduoti šį faktą patvirtinančią pažymą.

Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką.

Draudimo agentas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui informaciją apie aplinkybių, buvusių asmenį įrašant į draudimo agentų sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta.

Draudimo agentai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę, galinčią atsirasti netinkamai vykdant draudimo produktų platinimo veiklą. Draudimo suma privalo būti ne mažesnė kaip 1 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo agentas privalo turėti draudimo apsaugą visą savo draudimo produktų platinimo veiklos laiką.

Draudimo agentas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu:

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo užtikrinti, kad draudimo agentai, veikiantys jų vardu ir dėl jų interesų, laikytųsi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, kurie nevykdo šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Draudimo agentų teisės ir pareigos vykdant draudimo produktų platinimo veiklą nustatomos rašytinėje sutartyje su draudimo įmone ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialu.

Draudimo agentui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši.

Draudimo agentas privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

Draudimo įmoka, sumokėta draudimo agentui, laikoma sumokėta draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui, tačiau sumos, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo sumokėtos draudimo agentui ir skirtos išmokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui, laikomos sumokėtomis šiems asmenims tik tada, kai jie faktiškai gauna šias sumas.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems draudimo agentams privalomus reikalavimus dėl produktų platinimo veiklos.