Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai ar jų pasitelkti tretieji asmenys privalo organizuoti šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje numatytus profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentams (fiziniams asmenims).

Draudimo agentui, platinančiam kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės, teikiančios paslaugas ar įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, draudimo produktus, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir platinant draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo draudimo produktus.

Šio įstatymo 1586, 182, 183, 184 ir 186 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos draudimo agentus.

Priežiūros institucija teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, rekomendacijas dėl draudimo agentų sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir draudimo agentų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, profesinio mokymo.

Draudimo agentus iš draudimo agentų sąrašo išbraukia į jį įrašiusi draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas.

Draudimo agentų išbraukimui iš draudimo agentų sąrašų mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos.

Subjektai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi teisę vykdyti perdraudimo produktų platinimo veiklą tik po to, kai priežiūros institucija savo nustatyta tvarka įrašo juos į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą.

Asmens įrašymui į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukimui iš šio sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 ir 164 straipsnių nuostatos. Perdraudimo tarpininkų sąrašas skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis pirmą kartą teikti paslaugas kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos priežiūros institucija apie tai praneša kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir, gavusi pastarosios patvirtinimą apie šios informacijos gavimą, raštu praneša draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija gavo informaciją apie ketinimą vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į numatomą produktų platinimo veiklą, atsisako išsiųsti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kai turi pagrindą abejoti draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko organizacinės struktūros tinkamumu ar finansine būkle, ir per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką apie šio atsisakymo priežastis.

Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs, turi teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais būdais. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos iš priežiūros institucijos negauna informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą.

Priežiūros institucija draudimo brokerių įmonių sąraše, perdraudimo produktų tarpininkų sąraše, o draudimo įmonė draudimo agentų sąraše nurodo Europos ekonominės erdvės valstybes, kuriose draudimo arba perdraudimo produktų platintojai turi teisę teikti paslaugas arba yra įsteigę filialą. Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją šios institucijos nustatyta tvarka apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiančius paslaugas ar įsteigusius filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Apie numatomus informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, pakeitimus draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki pakeitimų įgyvendinimo dienos. Priežiūros institucija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, informuoja apie numatomus pakeitimus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją.

Priežiūros institucija su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis keičiasi informacija apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams taikomas poveikio priemones. Priežiūros institucija teikia kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę teikti paslaugas ar yra įsteigę filialą, priežiūros institucijoms informaciją apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų išbraukimą iš draudimo brokerių įmonių, draudimo agentų ar perdraudimo tarpininkų sąrašų. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia ir kitą informaciją dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos.

Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, priežiūros institucija gali susitarti su šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kad ši institucija vykdytų draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. Apie šį susitarimą priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos, praneša draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais.

Kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje, šios informacijos gavimą nedelsdama patvirtina kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos jai išsiunčia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia ir reguliariai atnaujina Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą ir informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje gavę iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. Jeigu kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priežiūros institucijos patvirtinimo apie informacijos gavimą dienos negauna informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje, jie gali pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatytą šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje arba 183 straipsnio 1 dalyje, arba taikyti kitą nuostolių, atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje nustatytajam.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o draudimo tarpininkai iki draudimo sutarties sudarymo – ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo tarpininkų filiale privalo dirbti draudimo brokeriai ar kiti asmenys, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus galintys būti atsakingi už draudimo produktų platinimo veiklą.

Priežiūros institucija nustato draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams privalomus reikalavimus ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo agentų ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių draudimo agentų įmonių ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentų (fizinių asmenų), ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų (fizinių asmenų) profesinio mokymo.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę steigti filialą Lietuvos Respublikoje.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialas turi teisę teikti draudimo produktų platinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje tik po to, kai trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į priežiūros institucijos tvarkomą trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą ir šis filialas įregistruojamas Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo įregistravimo privalo pranešti priežiūros institucijai.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonių registravimui, draudimo produktų platinimo veiklai, trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialuose dirbantiems draudimo brokeriams taikomos tos pačios nuostatos kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo brokerių įmonėms ir draudimo brokeriams, tačiau atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytas sąlygas ir trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo veiklos ypatumus.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė gali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu priežiūros institucija ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigota keistis informacija dėl filialo priežiūros, rinkos vientisumo išsaugojimo ir draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė negali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu dėl trečiosios valstybės teisės aktų, taikomų fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumų įgyvendinant šiuos teisės aktus veiksminga priežiūra tampa neįmanoma.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą neribotam laikui. Į šį sąrašą įrašyta trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tik Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija detalizuoja dokumentų ir informacijos, kurie pateikiami kreipiantis dėl trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės registravimo, turinį, pateikimo formą ir tvarką.

Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsisteigę arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje.

Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkų filialų veiklai Lietuvos Respublikoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 187 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija yra institucija, atliekanti šiame įstatyme nustatytas funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklos priežiūros srityje.

Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklos priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą.

Priežiūros institucija vykdo draudimo ir perdraudimo įmonių finansinę priežiūrą, įskaitant veiklos, kurią jos vykdo naudodamosi įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas, finansinę priežiūrą.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms draudžiama daryti įtaką šiame įstatyme nustatytų priežiūros institucijos funkcijų atlikimui.

Priežiūros institucijos finansavimas privalo sudaryti sąlygas priežiūros institucijos nepriklausomumui, tinkamam priežiūros institucijos funkcijų atlikimui bei tinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčių specialistų pritraukimui ir išlaikymui.

Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklos valstybinė priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Priežiūros institucija tikrina, ar draudimo ir perdraudimo veikla yra vykdoma tinkamai, ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi teisės aktų, reglamentuojančių šią veiklą. Ši priežiūros institucijos funkcija turi būti atliekama nuolat.

Valstybinė priežiūra vykdoma analizuojant prižiūrimų įmonių teikiamą priežiūros institucijai informaciją ir atliekant patikrinimus šių įmonių patalpose.

Vykdant priežiūrą turi būti atsižvelgiama į konkrečios draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Priežiūros institucija teisės aktų suteiktomis teisėmis naudojasi laiku ir laikydamasi proporcingumo principo.

Priežiūros institucija, atlikdama pavestas funkcijas, privalo atsižvelgti į:

Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgdama į turimą informaciją ir nepažeisdama šio įstatymo 196 straipsnyje numatyto tikslo, privalo įvertinti galimą savo sprendimų, ypač priimamų esant kritinėms situacijoms, poveikį Europos ekonominės erdvės valstybių finansų sistemos stabilumui. Vykstant išskirtiniams pokyčiams finansų rinkose, priežiūros institucija privalo atsižvelgti ir į galimą prociklišką atitinkamų sprendimų poveikį.

Priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir privalo užtikrinti atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą. Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos interneto svetainėje būtų viešai prieinama ir periodiškai atnaujinama ši informacija:

Priežiūros institucija tikrina ir vertina strategijas, procesus ir atskaitomybės procedūras, kurias draudimo ir perdraudimo įmonės nustatė vykdydamos šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Atliekant šį tikrinimą ir vertinimą analizuojami kokybiniai draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemos reikalavimai, rizikos, su kuriomis susiduria ar gali susidurti šios įmonės, ir šių įmonių gebėjimas įvertinti šias rizikas aplinkoje, kurioje įmonės veikia.

Priežiūros institucija tikrina ir vertina, kaip laikomasi reikalavimų, keliamų draudimo ar perdraudimo įmonės:

Priežiūros institucija turi įdiegti tinkamas stebėsenos priemones blogėjančiai draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei būklei nustatyti ir stebėti, kaip ši būklė yra taisoma.

Priežiūros institucija turi įdiegti tinkamas priemones ir metodus, kad galėtų patikrinti draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistemą ir įvertinti įmonės nustatytas naujas rizikas, kurios gali turėti poveikį jos finansinės būklės patikimumui. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė tobulintų ir stiprintų valdymo sistemą ir užtikrintų jos atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Priežiūros institucija privalo vertinti draudimo ir perdraudimo įmonių taikomus praktiką ir metodus, kuriais siekiama nustatyti galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, galinčius turėti neigiamą poveikį įmonės finansinei būklei, ir šių įmonių gebėjimą veikti įvykus tiems įvykiams ar pasikeitus ekonominėms sąlygoms.

Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ir perdraudimo įmonės privalo ištaisyti atliekant jų priežiūrą nustatytus trūkumus ar neatitikimus.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodytus tikrinimus ir vertinimus priežiūros institucija atlieka reguliariai.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir mastą.

Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas:

Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar draudimo tarpininkui šiuos privalomus nurodymus:

Draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininkų įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas teises priežiūros institucija taip pat turi Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko filialo atžvilgiu.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos priežiūros institucijos teisės gali būti taikomos ir Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu, kai įtariami teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai yra susiję su viešąja tvarka, visuomenės ir (arba) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesais.

Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai:

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų draudėjų interesus pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, kai draudimo ar perdraudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės filialo finansinė padėtis blogėja, neatsižvelgdama į šio įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatas. Taikomos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę.

Priežiūros institucija, spręsdama dėl veiksmingos poveikio priemonės taikymo už pažeidimus vykdant tarpvalstybinę veiklą, glaudžiai bendradarbiauja ir savo veiksmus koordinuoja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros ir kitomis institucijomis.

Priežiūros institucija turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo turtą tik tuo atveju, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

Priežiūros institucija skiria baudas:

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 700 000 eurų.

Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą.

Šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų finansinę priežiūrą atlieka atitinkamų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi teisę prižiūrėti, ar šie subjektai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, nepažeidžia viešosios tvarkos sąlygų (šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalis) ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.

Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, kai yra pagrindas manyti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ir Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, veikla galėtų turėti įtakos tos įmonės stabiliai ir patikimai finansinei būklei.

Priežiūros institucija:

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

Kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidžia jai taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos priežiūros institucijai arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia skiria šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę. Jeigu pažeidimai nepašalinami priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir prašyti, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.

Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui), priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.

Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, dėl kurio ji taikoma, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei ir Lietuvos Respublikos draudimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui. Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros institucija raštu praneša kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo motyvus.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi draudėjų informavimo ir kitų veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymo reikalavimų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.

Priežiūros institucija turi teisę:

Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo filialui:

Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, kai yra pagrindas manyti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, teikiantis paslaugas ar įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia jam taikomų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.

Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 4 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos arba jų nebuvo imtasi ir draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas toliau vykdo veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina (yra tiesioginė grėsmė draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams ar tinkamam draudimo ar perdraudimo produktų rinkų veikimui), priežiūros institucija šias poveikio priemones taiko neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.

Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ar jo filialui. Apie taikomą poveikio priemonę nedelsiant pranešama kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir Komisijai.

Jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija gali susitarti su buveinės valstybės priežiūros institucija, kad priežiūros institucija vykdytų kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą.

Priežiūros institucija, informavusi buveinės valstybės priežiūros instituciją, gali taikyti visas būtinas šiame įstatyme numatytas priemones, siekdama apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų teises, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo produktų platintojo veikla yra visiškai ar daugiausia susijusi su Lietuvos Respublikos teritorija ir jis Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą naudodamasis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve tik siekdamas išvengti teisės aktų nuostatų, kurios būtų taikomos, jei draudimo produktų platintojo gyvenamoji vieta ar registruota buveinė būtų Lietuvos Respublikoje, taikymo ir kai jo veikla galėtų pažeisti vartotojų teises Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija dėl šio klausimo taip pat gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.

Priežiūros institucija, atlikdama Pasaulio prekybos organizacijos narės, kuri yra trečioji valstybė, draudimo įmonės veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:

Priežiūros institucija trečiosios valstybės draudimo įmonei gali taikyti šias poveikio priemones:

Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, ir kitais šiame įstatyme nustatytais tikslais.

Neteko galios 2018-06-15.

Priežiūros institucija turi teisę rengti patikrinimus:

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

Priežiūros institucijos teisės atlikti trečiosiose valstybėse įsteigtų Lietuvos Respublikos draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialų ir kitų asmenų patikrinimus apibrėžiamos bendradarbiavimo sutartyse su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, informavusi priežiūros instituciją, turi teisę tikrinti šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialą Lietuvos Respublikoje ar šios draudimo ar perdraudimo įmonės pagal veiklos rangos sutartį pasitelktą įmonę ir šio filialo ir įmonės atžvilgiu turi tokias pačias teises, kaip ir priežiūros institucija tikrinamų subjektų atžvilgiu. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise rengti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytais atvejais.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija gali naudotis teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų.

Priežiūros institucija neturi teisės reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės pateiktų išankstiniam patvirtinimui ar periodiškai teiktų draudimo ar perdraudimo taisykles ar kitus sutarties sąlygų aprašus ir dokumentus, ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ar informaciją apie jų padidinimą ir aktuarinę informaciją, naudojamą skaičiuojant ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) techninius atidėjinius.

Kai teikiamos gyvybės draudimo paslaugos, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės periodiškai teiktų aktuarinę informaciją, naudojamą skaičiuojant draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) techninius atidėjinius. Reikalavimas pateikti šią informaciją negali būti išankstinė draudimo veiklos sąlyga.

Priežiūros institucija neturi teisės reikalauti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės, teikiančios paslaugas ar įsisteigusios Lietuvos Respublikoje, pateiktų išankstiniam patvirtinimui ar periodiškai teiktų draudimo ir perdraudimo taisykles ar kitas sutarties sąlygas ir dokumentus, draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ar informaciją apie jų padidinimą ir aktuarinę informaciją, naudojamą skaičiuojant draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) techninius atidėjinius.

Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės, teikiančios paslaugas ar įsisteigusios Lietuvos Respublikoje, pateiktų draudimo taisykles ar kitas sutarties sąlygas ir dokumentus, siekdama įvertinti, ar jos atitinka joms taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Reikalavimas pateikti šią informaciją negali būti išankstinė draudimo ir perdraudimo veiklos sąlyga. Priežiūros institucijai draudžiama nustatyti periodišką minėtos informacijos pateikimą.

Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų taikymo išimtis privalomajam draudimui ir sveikatos draudimui nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.

Priežiūros institucija privalo glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo priežiūros ir jos reglamentavimo tobulinimo klausimais.

Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie esminius sunkumus, kurie kyla taikant Europos Sąjungos direktyvų pagrindu priimtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, ir kartu su Komisija ir kitomis Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis analizuoti susidariusias problemas, siekdamos rasti tinkamą šių problemų sprendimo būdą.

Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją:

Priežiūros institucija privalo informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją:

Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją:

Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, nurodydama:

Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių privalomojo draudimo liudijimai ir kitokie sertifikatai, kurių turinys atitinka reikalavimus, Komisijos paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijas apie:

Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonės įsisteigdamos ar vykdydamos veiklą trečiosiose valstybėse.

Priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo tarpininkai ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai įsisteigdami ar vykdydami draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą trečiosiose valstybėse.

Komisijos reikalavimu priežiūros institucija privalo laikinai sustabdyti procedūras dėl:

Šio straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros sustabdomos ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau Komisijos reikalavimu priežiūros institucija privalo šį terminą pratęsti.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos trečiųjų valstybių juridinių asmenų patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės ar šių draudimo įmonių patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės steigia patronuojamąją draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar ketina įsigyti draudimo ar perdraudimo įmonės Lietuvos Respublikoje akcijų.

Komisijos prašymu priežiūros institucija privalo informuoti Komisiją apie:

Priežiūros institucija privalo informuoti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie:

Jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija paprašo priežiūros institucijos nuomonės apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prižiūrimos draudimo ar perdraudimo įmonės ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonei, priežiūros institucija privalo per 3 mėnesius pranešti apie prieštaravimą ar neprieštaravimą dėl teisių ir pareigų perleidimo.

Teisių ir pareigų pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimui priežiūros institucija prieštarauja tuo atveju, kai galima daryti išvadą, kad po teisių ir pareigų perdavimo perimančioji įmonė nevykdys mokumo kapitalo reikalavimų.

Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų visiškai pripažįstamos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų taikomos intervencinės priemonės, turėsiančios ar galinčios turėti pasekmių Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, net jei Lietuvos Respublikoje nėra numatytos tokio pobūdžio intervencinės priemonės arba šių intervencinių priemonių taikymas Lietuvos Respublikoje yra siejamas su tam tikrų papildomų sąlygų įgyvendinimu ir šios sąlygos nėra įgyvendintos.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų taikomos intervencinės priemonės Lietuvos Respublikoje įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie priimtą sprendimą taikyti intervencinę priemonę, atsižvelgdama į intervencinės priemonės galimą poveikį Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, turi teisę paskelbti gautą informaciją priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie priimtą sprendimą likviduoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą, atsižvelgdama į šio sprendimo galimą poveikį Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, turi teisę paskelbti gautą informaciją priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Sprendimas likviduoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę ir jos filialus Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje ir įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijos ar kito subjekto paskirtas į šio įstatymo 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas asmuo, ketinantis veikti Lietuvos Respublikoje, privalo turėti sprendimo dėl paskyrimo vertimą į lietuvių kalbą. Legalizacijos ir kitų panašių formalumų nereikalaujama.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys ar jų atstovai, paskirti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikoje turi teisę atlikti visus veiksmus, kuriuos jie turi teisę atlikti šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 77/780/EEB ir 89/646/EEB dėl kredito įstaigų, Direktyvas 73/239/EEB ir 92/49/EEB dėl ne gyvybės draudimo, Direktyvas 79/267/EEB ir 92/96/EEB dėl gyvybės draudimo, Direktyvą 93/22/EEB dėl investicinių įmonių, Direktyvą 85/611/EEB dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), kad būtų gerinama riziką ribojanti priežiūra, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB.

2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013.

2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl ne gyvybės draudimo įmonėms taikomų mokumo atsargos reikalavimų.

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo.