LegalizeLietuvos Respublikos draudimo įstatymas
2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2402.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo su pakeitimais, padarytais 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2118.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1974, 2023-05-23, paskelbta TAR 2023-05-30, i. k. 2023-10367
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177.
2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros.
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/102/ES.
2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1156.
2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 13 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1935.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852.
2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.
Papildyta punktu:
Nr. XIV-804, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27382
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-1853, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-02, i. k. 2019-00018
Nr. XIV-554, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21222
Nr. XIV-804, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27382
part_4e4e1e84adc24802af9add48cd4205f0_end
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2388, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4434 (2004-08-03)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2474, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5688 (2004-10-26)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 187 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-77, 2005-01-18, Žin., 2005, Nr. 18-571 (2005-02-08)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 169 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-371, 2005-10-18, Žin., 2005, Nr. 130-4664 (2005-11-03)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 210 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-733, 2006-06-27, Žin., 2006, Nr. 78-3059 (2006-07-18)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-798, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3409 (2006-08-08)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 29, 35, 36, 43, 82, 100, 113, 135, 136, 151, 175, 180, 188, 191, 193, 199, 207 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 791 IR 231 STRAIPSNIAIS, VIII SKYRIAUS PAPILDYMO PENKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1139, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2342 (2007-06-02)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. birželio 11 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1324, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 14, 15, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 35, 39, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 57, 58, 61, 63, 64, 67, 76, 77, 78, 79(1), 80, 82, 88, 89, 91, 96, 100, 102, 107, 111, 115, 119, 122, 147, 169, 181, 186, 190, 192, 193, 197, 198, 200, 201, 202, 205, 206, 208, 209, 210, 214, 228 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO II(1) SKYRIUMI, 125(1), 229(1), 232 STRAIPSNIAIS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2007 m. gruodžio 10 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1789, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5039 (2008-11-15)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 182 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-200, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1439 (2009-04-04)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 16, 20, 22, 55(2) STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Priežiūros komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti pakankamą akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-582, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6956 (2009-12-28)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 39, 55(2), 55(10), 172(1), 187, 197, 198 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1092, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6993 (2010-11-23)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 231 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1670, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6816 (2011-12-01)
DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-246, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2247 (2013-05-07)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 93, 114, 127 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 228 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo galiojimas keistas:
14.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-720, 2013-12-30, Žin., 2013, Nr. 140-7081 (2013-12-30)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 93, 114, 127 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 228 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-506, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3777 (2013-07-13)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 129 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-722, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7083 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 91, 93, 94, 96, 97, 164 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1115, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-13414
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 224 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1475, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21137
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 44, 46, 52, 70, 208 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2277, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 127-6385 (2012-11-03)
DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. (keistas įstatymo įsigaliojimas)
Šis įstatymas keistas:
19.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-718, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7079 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
19.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-719, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7080 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1114, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13418
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-2277 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
19.4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1476, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21138
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-2277 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
19.5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-2277 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4 IR 5 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
19.6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1883, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11083
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-2277 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2446, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17714
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 11, 204, 205, 209 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-98, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29410
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 53 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1107, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-05-02, i. k. 2018-06971
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1239, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09849
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu ir 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1308, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11313
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 6, 9, 40, 74, 76, 77, 80, 82, 85 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1853, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-02, i. k. 2019-00018
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 31, 45, 50, 95, 158-1, 160, 162, 165, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2232, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10349
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 143, 147, 148, 154 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2961, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11334
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 13 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-554, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21222
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 17, 30, 39, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71-1, 74-1 straipsniais įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-804, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27382
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 93, 200, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1974, 2023-05-23, paskelbta TAR 2023-05-30, i. k. 2023-10367
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 90-1, 93, 116, 158, 158-2, 161, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1583, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25133
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 207 straipsnio pakeitimo įstatymas
224 straipsnis. Piniginis vienetas
Neteko galios nuo 2015-01-01.
Šiame
įstatyme eurais nurodytus dydžius, kurių indeksavimą numato Europos Sąjungos
teisės aktai, indeksuoja priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos
vartotojų kainų indeksą, skelbiamą Eurostat.
Straispnio pakeitimai:
Nr. XII-1115,
2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-13414
225
straipsnis. Pasaulio prekybos organizacijos narių draudimo ir perdraudimo
įmonės
Pasaulio prekybos organizacijos narių draudimo
įmonės, neįsteigusios filialo Lietuvos Respublikoje, turi teisę sudaryti šio
įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5, 6, 11, 12 punktuose išvardytų draudimo grupių
savanoriškojo draudimo sutartis ir laivais (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) ir
skraidymo aparatais vežamų krovinių savanoriškojo draudimo sutartis su Lietuvos
Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Galimybė užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio
prekybos organizacijos narės, draudimo įmonėms veikti šio straipsnio 1 dalyje
nustatytais atvejais nesuteikia teisės užsienio valstybės draudimo įmonei
paskirti atstovaujamos užsienio valstybės draudimo įmonės nurodymams ir
kontrolei pavaldų ir nuolat ar ilgą laiką Lietuvos Respublikoje reziduosiantį
asmenį, kuriam yra suteikti įgaliojimai sukurti teises ir pareigas užsienio
valstybės draudimo įmonei.
Priežiūros institucija, atlikdama užsienio
valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės
veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:
1) iš užsienio valstybės draudimo įmonės gauti
informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nustatytais pagrindais arba kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų,
nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesai, taikyti poveikio
priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.
Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos
organizacijos narė, draudimo įmonei priežiūros institucija gali taikyti šias
poveikio priemones:
1) įspėti užsienio valstybės draudimo įmonę dėl
nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų
pašalinimo terminus;
2) laikinai ar visam laikui uždrausti užsienio
valstybės draudimo įmonei sudaryti draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos
fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Kai užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos
organizacijos narė, draudimo įmonė pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus,
nepateikia informacijos priežiūros institucijai ar vykdo rizikingą veiklą,
galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos
gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia įspėja užsienio valstybės
draudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir
nustato šių pažeidimų pašalinimo terminus. Jeigu pažeidimai nepašalinami
priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija
privalo apie tai pranešti užsienio valstybės kompetentingai institucijai ir
pareikalauti, kad ši imtųsi visų užsienio valstybės teisės aktų leidžiamų
priemonių pažeidimams pašalinti.
Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje
nurodytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros
institucija, prieš tai įspėjusi užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos
organizacijos narė, kompetentingą instituciją, turi teisę taikyti poveikio
priemonę, nurodytą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte. Kai neatidėliotinai
būtina, priežiūros institucija turi teisę taikyti šią poveikio priemonę
neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas.
Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros
institucija raštu praneša užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos
organizacijos narė, draudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo
motyvus.
Priežiūros institucija, atlikdama užsienio
valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, perdraudimo įmonės,
neįsteigusios filialo Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūrą, turi teisę
priežiūros institucijos nustatyta tvarka gauti informaciją, reikalingą
priežiūros funkcijoms atlikti.
225 straipsnis. Likvidavimas ir bankrotas
Šio Įstatymo
nuostatos taikomos draudimo įmonių likvidavimo ir bankroto bei Lietuvos
Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių draudimo įmonių filialų veiklos
nutraukimo procedūroms, jei sprendimas likviduoti draudimo įmonę ar nutartis
iškelti jai bankroto bylą, sprendimas nutraukti užsienio valstybės draudimo
įmonės filialo veiklą buvo priimti įsigaliojus šiam Įstatymui.
Jei sprendimas
likviduoti draudimo įmonę ar nutartis iškelti jai bankroto bylą, sprendimas
nutraukti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė,
draudimo įmonės filialo veiklą buvo priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo,
draudimo įmonių likvidavimo ir bankroto bei Lietuvos Respublikoje įsteigtų
užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo
įmonių filialų veiklos nutraukimo procedūroms taikomas Lietuvos Respublikos
draudimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 73-1742).
226 straipsnis.
Užsienio valstybių, kurios nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės,
perdraudimo įmonės
Priežiūros institucija, atlikdama užsienio valstybės,
kuri nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė, perdraudimo įmonės, tiek
įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios filialo, veiklos
priežiūrą, turi teisę priežiūros
institucijos nustatyta tvarka gauti informaciją, reikalingą priežiūros
funkcijoms atlikti.
227 straipsnis. Draudimo
sutartis
Šis įstatymas taikomas iš draudimo sutarties
atsirandantiems ar su ja susijusiems teisiniams santykiams, atsiradusiems po
2004 m. sausio 1 d., išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.
Jeigu iš draudimo sutarties atsirandantys ar su ja
susiję teisiniai santykiai atsirado iki 2004 m. sausio 1 d., šis įstatymas
taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado po 2004 m. sausio 1 d.
Sutartinės prievolės, kuri vykdoma po 2004 m.
sausio 1 d., vykdymą reglamentuoja šio įstatymo normos.
228 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-05-07.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-246,
2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2247 (2013-05-07)
Nr. XII-720,
2013-12-30, Žin., 2013, Nr. 140-7081 (2013-12-30)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
draudimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS
SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 64/225/EEB dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti
paslaugas apribojimų panaikinimo perdraudimo bei retrocesijos srityse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 5).
1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su
motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir
privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 10).
1973 m. liepos 24 d. pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių
su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir
vykdymu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas,
p. 14).
1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/240/EEB, panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus
vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 31).
1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 76/580/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB dėl
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus
gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 44).
1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 78/473/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu,
derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 64).
1978 m. liepos 25 d. ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo
sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių
atskaitomybių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 21).
1983 m. birželio 13 d. septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3
dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 58).
1983 m. gruodžio 30 d. antroji Tarybos direktyva
84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 3).
1988 m. birželio 22 d. antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų,
susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo,
apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti
paslaugas, ir iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 198).
1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/618/EEB iš dalies keičianti, pirmiausia dėl motorinių
transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, Direktyvą 73/239/EEB ir
Direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu
draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 252).
1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su
tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti
Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo Direktyva)
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 346).
1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EB, iš dalies keičianti
Direktyvas 77/780/EEB ir 89/646/EEB dėl kredito įstaigų, Direktyvas 73/239/EEB
ir 92/49/EEB dėl ne gyvybės draudimo, Direktyvas 79/267/EEB ir 92/96/EEB dėl
gyvybės draudimo, Direktyvą 93/22/EEB dėl investicinių įmonių, Direktyvą
85/611/EEB dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius
subjektų (KIPVPS), kad būtų gerinama riziką ribojanti priežiūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 269).
1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos
priežiūros draudimo grupėje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
3 tomas, p. 151) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL 2005 L 323, p. 1).
2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/64/EB, iš dalies keičianti
Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB ir 93/22/EEB dėl keitimosi
informacija su trečiosiomis valstybėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 348).
2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 3).
2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 251).
2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB, iš dalies keičianti Tarybos
direktyvą 73/239/EEB dėl ne gyvybės draudimo įmonėms taikomų mokumo atsargos
reikalavimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p.
310).
2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 3).
2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 330).
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam
konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių
firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas
73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 340).
2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir
vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių
tiekimo bei paslaugų teikimo (OL 2004 L 373, p. 37).
2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičianti Tarybos
direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB,
2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių
paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (OL 2005 L 79, p. 9).
2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos
direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (OL 2005 L 149, p. 14).
2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš
dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas
98/78/EB bei 2002/83/EB (OL 2005 L 323, p. 1).
2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir
direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio
vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų
įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
2009
m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009
dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-1475,
2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21137
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2388,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4434 (2004-08-03)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2474,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5688 (2004-10-26)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 187 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-77, 2005-01-18,
Žin., 2005, Nr. 18-571 (2005-02-08)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 169 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-371, 2005-10-18,
Žin., 2005, Nr. 130-4664 (2005-11-03)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 210 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-733, 2006-06-27,
Žin., 2006, Nr. 78-3059 (2006-07-18)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-798, 2006-07-19,
Žin., 2006, Nr. 87-3409 (2006-08-08)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 29, 35, 36, 43,
82, 100, 113, 135, 136, 151, 175, 180, 188, 191, 193, 199, 207 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 791 IR 231 STRAIPSNIAIS, VIII
SKYRIAUS PAPILDYMO PENKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1139,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2342 (2007-06-02)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 57
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. birželio 11 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1324,
2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6,
14, 15, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 35, 39, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50,
51, 52, 53, 54, 57, 58, 61, 63, 64, 67, 76, 77, 78, 79(1), 80, 82, 88, 89, 91,
96, 100, 102, 107, 111, 115, 119, 122, 147, 169, 181, 186, 190, 192, 193, 197,
198, 200, 201, 202, 205, 206, 208, 209, 210, 214, 228 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO, KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO II(1)
SKYRIUMI, 125(1), 229(1), 232 STRAIPSNIAIS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2007 m. gruodžio 10 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1789,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5039 (2008-11-15)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 182 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-200,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1439 (2009-04-04)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 2, 16, 20, 22, 55(2) STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
Priežiūros komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti
pakankamą akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo
metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-582,
2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6956 (2009-12-28)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 4, 39, 55(2), 55(10), 172(1), 187, 197, 198 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1092,
2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6993 (2010-11-23)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 231 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1670,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6816 (2011-12-01)
DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-246,
2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2247 (2013-05-07)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 93, 114, 127 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 228
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo
galiojimas keistas:
14.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XII-720,
2013-12-30, Žin., 2013, Nr. 140-7081 (2013-12-30)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 93, 114, 127 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 228 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-506,
2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3777 (2013-07-13)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 129 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-722,
2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7083 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO
ĮSTATYMO 91, 93, 94, 96, 97, 164 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja
2014 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XII-1115,
2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-13414
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO
ĮSTATYMO NR. IX-1737 224 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m.
sausio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1475,
2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21137
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 44,
46, 52, 70, 208 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2015-01-06)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
229 straipsnis. Pasaulio
prekybos organizacijos narių draudimo įmonių filialai
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, Pasaulio prekybos organizacijos narių draudimo įmonių filialams,
įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taikomos šio Įstatymo nuostatos, numatytos
užsienio valstybių draudimo įmonių filialams.
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, kiekvienam veikiančiam Pasaulio prekybos organizacijos narės
draudimo įmonės filialui išduodamas naujos formos leidimas filialo draudimo
veiklai. Jame įrašomos draudimo grupės ar draudimo grupėms priklausančios
draudimo rizikos, kurių veiklą Pasaulio prekybos organizacijos narės draudimo
įmonės filialas turėjo teisę vykdyti iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos
išduotus leidimus draudimo rūšims, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą
išimtį. Kol bus išduotas naujos formos leidimas filialo draudimo veiklai,
Pasaulio prekybos organizacijos narių draudimo įmonių filialai veiklą vykdo
turimo leidimo steigti filialą ir turimų leidimų draudimo rūšims nustatytu
mastu.
Naujos formos
leidime filialo draudimo veiklai nurodytos draudimo grupės apima privalomojo
draudimo rizikas tik tuo atveju, jei tai, atsižvelgiant į iki šio Įstatymo
įsigaliojimo užsienio draudimo įmonės filialui išduotus leidimus privalomojo
draudimo rūšims, pažymėta išduodamame leidime filialo draudimo veiklai.
Per vienus metus
nuo šio Įstatymo įsigaliojimo Pasaulio prekybos organizacijos narės draudimo
įmonių filialai privalo pertvarkyti savo veiklą pagal šio Įstatymo nuostatas.
Pasaulio prekybos
organizacijos narių draudimo įmonių filialai, įsteigti iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, iki 2007 m. kovo 30 d. privalo padidinti garantinį fondą ir
filialo indėlį iki šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje ir 72 straipsnio 1
dalyje nurodytų dydžių.
Jei Pasaulio
prekybos organizacijos narės draudimo įmonės filialas Priežiūros komisijos
nustatyta tvarka pateikia garantinio fondo ir filialo indėlio lėšų padidinimo
planą, Priežiūros komisija turi teisę pratęsti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą
terminą, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. kovo 30 d.
Jei Pasaulio
prekybos organizacijos narės draudimo įmonės filialai nepadidina garantinio
fondo ir filialo indėlio lėšų per šiame straipsnyje nurodytus terminus,
Priežiūros komisija panaikina leidimą filialo draudimo veiklai.
Priežiūros
komisija turi teisę teikti privalomus nurodymus ar rekomendacijas veiklos
pertvarkymo pagal šio Įstatymo nuostatas klausimais.
Lietuvos
Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, Pasaulio prekybos
organizacijos narių, kurios kartu yra ir Europos Sąjungos valstybės narės,
draudimo įmonių filialams taikomos nuostatos, reglamentuojančios Europos
Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialus.
229(1) straipsnis.
Užsienio valstybių, kurios nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės,
perdraudimo įmonės
Priežiūros komisija, atlikdama užsienio valstybės,
kuri nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė, perdraudimo įmonės, tiek
įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios filialo, veiklos
priežiūrą, turi teisę Priežiūros
komisijos nustatyta tvarka gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms
atlikti.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. X-1324,
2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
230 straipsnis. Draudimo
sutartis
Šis Įstatymas taikomas teisiniams santykiams,
atsirandantiems iš draudimo sutarties ar susijusiems su ja, atsiradusiems po
šio Įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.
Jei iš draudimo sutarties atsirandantys ar su ja
susiję teisiniai santykiai atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo, šis
Įstatymas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus.
Jei sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus šiam
Įstatymui, jos vykdymą reglamentuoja šio Įstatymo normos.
156 straipsnis. Trečiųjų asmenų teisės
Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos daiktinėms teisėms į draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui priskirtą turtą, esantį kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu. Intervencinių priemonių taikymo, likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar bankroto pasekmes reguliuojamos rinkos dalyvių teisėms ir pareigoms nustato šiai reguliuojamai rinkai taikomi teisės aktai.
Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos pardavėjo teisėms, susijusioms su nuosavybės teisės į perduotiną, perduotą ar perduodamą pirkėjui – draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui – turtą išlikimu, tol, kol už jį bus visiškai sumokėta ar bus įvykdytos kitokios sutarties sąlygos, jeigu sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
Taikomos intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali būti pagrindas nutraukti draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo – pardavėjo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį po turto perdavimo pirkėjui, taip pat negali turėti įtakos nuosavybės teisės į turtą perėjimui pirkėjui, jei sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo metu turtas buvo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
Intervencinės priemonės, draudimo įmonės likvidavimas, filialo veiklos nutraukimas ar draudimo įmonės bankrotas negali turėti įtakos kreditorių teisėms į įskaitymą, kai įskaitymas yra leidžiamas pagal teisės, taikomos draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių reikalavimams, aktus.
Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos neriboja teisės aktuose numatytų galimybių imtis priemonių dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar uždraudimo juos vykdyti.
Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos dėl veiksmų ir kitų sandorių, pažeidžiančių teisės aktus, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo kreditorių teises ar teisėtus interesus, negaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar nevykdymo netaikomos, jeigu nustatoma, kad:
1) šiems veiksmams ir kitiems sandoriams taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisė;
2) taikoma teisė nenumato galimybės šiuo atveju ginčyti tokius veiksmus ir kitus sandorius.
Jeigu po sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą įsigaliojimo draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas sudarė sandorį, pagal kurį perleido nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, registruotiną viešajame registre, vertybinius popierius, nuosavybės teisė į kuriuos ar kurių perleidimas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus registruotinas viešajame registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar centriniame depozitoriume, tai tokio sandorio galiojimas nustatomas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, registras, vertybinių popierių sąskaita ar centrinis depozitoriumas, teisę.
Taikomų intervencinių priemonių, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto poveikis vykstančiam teismo procesui dėl draudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo perleisto turto ar teisių nustatomas pagal Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje vyksta teismo procesas, teisę.
Sprendimo taikyti intervencines priemones, likviduoti draudimo įmonę, nutraukti kitos trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti bankroto bylą draudimo įmonei įsigaliojimo teisines pasekmes nustato:
1) darbo sutartims ir darbo santykiams – Europos ekonominės erdvės valstybės teisė, taikoma darbo sutartims ir darbo santykiams;
2) sandoriams dėl nekilnojamojo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo – Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, teisė;
3) teisėms į nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, registruotiną viešajame registre, – Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra šis registras, teisė.
791 straipsnis. Draudimo rizika
Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi
teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso 6.994 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir
draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į draudėjo ar apdraustojo lytį,
kaip į draudimo rizikai reikšmės turintį veiksnį, išskyrus šio Įstatymo 100
straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.
Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir
draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į veiksnius, susijusius su
motinyste, kaip į turinčius reikšmės draudimo rizikai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-798,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3409 (2006-08-08)
1721 straipsnis. Perdraudimo tarpininkai
Subjektai,
nurodyti šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 straipsnio 1 ir
3 punktuose ir 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat 5 straipsnio 2 dalies 3
punkte nurodyti užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų filialai
turi teisę verstis perdraudimo tarpininkavimo veikla tik kai Priežiūros
komisija jos nustatyta tvarka įrašo juos į Priežiūros komisijos tvarkomą
perdraudimo tarpininkų sąrašą. Perdraudimo tarpininkų sąrašas skelbiamas
Priežiūros komisijos interneto tinklalapyje.
Perdraudimo tarpininkas gali būti įrašytas į
Priežiūros komisijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą, jei:
1) yra nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuotas. Jei perdraudimo tarpininkas yra juridinis asmuo, jo
priežiūros ir valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos
asmenys, o asmenys, įmonėje atsakingi už perdraudimo tarpininkavimo veiklos
vykdymą, – nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuoti;
2) turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą,
koks nustatytas šio Įstatymo 169 straipsnio 1 dalyje, arba kitą nuostolių,
atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką nustatytam
šio Įstatymo 169 straipsnio 2 dalyje.
Priežiūros komisija turi teisę išbraukti
perdraudimo tarpininką iš perdraudimo tarpininkų sąrašo:
1) rašytiniu perdraudimo tarpininko prašymu;
2) jei po įrašymo į sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių
būtų atsisakyta įrašyti perdraudimo tarpininką į sąrašą;
3) jei atsiranda sąlygų, dėl kurių perdraudimo
tarpininkas negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją ar
kvalifikuotu;
4) jei neturi profesinės civilinės atsakomybės
draudimo, koks nustatytas šio Įstatymo 169 straipsnio 1 dalyje, arba kito nuostolių,
atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdo, analogiško nustatytam
šio Įstatymo 169 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos perdraudimo tarpininkų veiklai
kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse mutatis mutandis taikomos šio
Įstatymo 173 straipsnio nuostatos.“
Skirsnio
pakeitimai:
Nr.
X-798,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3409 (2006-08-08)
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
DRAUDIMO
TARPININKŲ VEIKLA KITOSE Europos Sąjungos valstybėsE narėsE
231 straipsnis. Draudimo
rizikos vertinimas atsižvelgiant į apdraustojo lytį
Priežiūros komisija iki 2007 m. sausio 1 d. patvirtina šio Įstatymo 100 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką, savo interneto
tinklalapyje paskelbia ir po to ne rečiau kaip kartą per metus atnaujina šio
Įstatymo 100 straipsnio 2 dalyje nurodytus statistinius ir aktuarinius
duomenis.
Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos statistikos
departamentas ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos privalo Priežiūros
komisijai teikti informaciją, reikalingą įgyvendinant šio Įstatymo 100
straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.
Finansų ministerija informuoja Europos Bendrijų
Komisiją apie šio Įstatymo 100 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Po penkerių metų nuo 2007 m. gruodžio 21 d., atsižvelgdama į Europos Bendrijų Komisijos parengtą ataskaitą, Finansų
ministerija su atitinkamomis suinteresuotomis institucijomis apsvarsto šio
Įstatymo 100 straipsnio 2 dalies nuostatų tikslingumą ir apie tai informuoja
Europos Bendrijų Komisiją.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
X-798, 2006-07-19,
Žin., 2006, Nr. 87-3409 (2006-08-08)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1092,
2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6993 (2010-11-23)
232
straipsnis. Reikalavimai perdraudimo įmonėms
Veikiančioms
perdraudimo įmonėms šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 55(1)
straipsnio 3, 4 ir 6 dalių, 55(2) straipsnio 1 dalies, 55(4)
straipsnio, 55(5) straipsnio 1 dalies ir 55(6) straipsnio
reikalavimai tampa privalomi nuo 2007 m. gruodžio 10 d.
Veikiančios
perdraudimo įmonės iki 2008 m. gruodžio 10 d. privalo pertvarkyti savo veiklą
pagal šio Įstatymo reikalavimus arba nutraukti perdraudimo veiklą nuo 2008 m. gruodžio 10 d.
Perdraudimo įmonėms, kurios iki 2007 m. gruodžio 10 d. nutraukė savo veiklą, šio Įstatymo nuostatos netaikomos. Finansų ministerija
sudaro tokių perdraudimo įmonių sąrašą ir pateikia jį kitoms Europos Sąjungos
kompetentingoms institucijoms.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. X-1324,
2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Lietuvos Respublikos
draudimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 64/225/EEB dėl verslo steigimo laisvės ir laisvės teikti
paslaugas apribojimų panaikinimo perdraudimo bei retrocesijos srityse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 5).
1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su
transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo
tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 10).
1973 m. liepos 24 d. pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių
su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir
plėtojimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p.
14).
1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/240/EEB, panaikinanti steigimo laisvės apribojimus
tiesioginiame draudime, išskyrus gyvybės draudimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 31).
1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 76/580/EEB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 73/239/EEB dėl
tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimą ir plėtojimą
reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 44).
1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 78/473/EEB dėl valstybių narių įstatymų, įstatymų lydimųjų
aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu,
derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 64).
1978 m. liepos 25 d. ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, pagrįsta Europos Bendrijų sutarties 54
straipsnio 3 dalies g punktu dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinių
atskaitomybių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 21).
1983 m. birželio 13 d. septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Europos Bendrijų sutarties
54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotų ataskaitų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 58).
1983 m. gruodžio 30 d. antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su
transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 3).
1988 m. birželio 22 d. antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų,
susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo,
apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai įgyvendinti laisvę teikti
paslaugas, ir pataisanti Direktyvą 73/239/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 198).
1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/618/EEB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 73/239/EEB ir
Direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimą, ir pirmiausia
pakeičianti šių direktyvų nuostatas dėl motorinių transporto priemonių
civilinės atsakomybės draudimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 252).
1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su
tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies
pakeičianti Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo
direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 346).
1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EB, iš dalies pakeičianti
Direktyvas 77/780/EEB ir 89/646/EEB dėl kredito įstaigų, Direktyvas 73/239/EEB
ir 92/49/EEB dėl ne gyvybės draudimo, Direktyvas 79/267/EEB ir 92/96/EEB dėl
gyvybės draudimo, Direktyvą 93/22/EEB dėl investicinių bendrovių, Direktyvą
85/611/EEB dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius
subjektų (KIAVPS), kad būtų gerinama riziką ribojanti priežiūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 269).
1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos
priežiūros draudimo įmonių grupėje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 151) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL 2005 L 323, p. 1).
2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/64/EB, iš dalies pakeičianti
Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB ir 93/22/EEB dėl keitimosi
informacija su trečiosiomis valstybėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 348).
2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo
ir likvidavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 3).
2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 251).
2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos
direktyvą 73/239/EEB dėl ne gyvybės draudimo įmonėms keliamų mokumo atsargų
reikalavimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 310).
2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 3).
2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 330).
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl papildomos kredito
įstaigų, draudimo įmonių ir finansų maklerio įmonių, priklausančių finansų
konglomeratui, priežiūros ir pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB,
79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB, 93/22/EEB ir Europos Parlamento bei
Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 340).
2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir
vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių
tiekimo bei paslaugų teikimo (OL 2004 m. L 373, p. 37).
2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičianti Tarybos
direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB, 93/6/EEB, taip pat
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB,
2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių
paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (OL 2005 m. L 79, p. 9).
2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos
direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (OL 2005 m. L 149, p. 14).
2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš
dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas
98/78/EB ir 2002/83/EB (OL 2005 L 323, p. 1).
2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas
2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio
vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų
įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1.).
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-371, 2005-10-18,
Žin., 2005, Nr. 130-4664 (2005-11-03)
Nr.
X-798, 2006-07-19,
Žin., 2006, Nr. 87-3409 (2006-08-08)
Nr. X-1139,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2342 (2007-06-02)
Nr. X-1324,
2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
Nr. XI-200,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1439 (2009-04-04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2388, 2004-07-15,
Žin., 2004, Nr. 120-4434 (2004-08-03)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 44
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja
nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d.
2.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2474, 2004-10-12,
Žin., 2004, Nr. 156-5688 (2004-10-26)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 187
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-77, 2005-01-18,
Žin., 2005, Nr. 18-571 (2005-02-08)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 169 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-371, 2005-10-18,
Žin., 2005, Nr. 130-4664 (2005-11-03)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 210 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-733, 2006-06-27,
Žin., 2006, Nr. 78-3059 (2006-07-18)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-798, 2006-07-19,
Žin., 2006, Nr. 87-3409 (2006-08-08)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 29, 35, 36, 43, 82, 100, 113, 135, 136, 151, 175, 180, 188, 191, 193,
199, 207 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 791 IR 231
STRAIPSNIAIS, VIII SKYRIAUS PAPILDYMO PENKTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1139,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2342 (2007-06-02)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 1, 2, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PRIEDO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. birželio 11 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1324,
2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 14, 15, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 35, 39, 44,
45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 57, 58, 61, 63, 64, 67, 76, 77, 78,
79(1), 80, 82, 88, 89, 91, 96, 100, 102, 107, 111, 115, 119, 122, 147, 169,
181, 186, 190, 192, 193, 197, 198, 200, 201, 202, 205, 206, 208, 209, 210, 214,
228 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO
PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO II(1) SKYRIUMI, 125(1), 229(1), 232 STRAIPSNIAIS
IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2007 m. gruodžio 10 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1789,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5039 (2008-11-15)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 182 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-200,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1439 (2009-04-04)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 2, 16, 20, 22, 55(2) STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
Priežiūros komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti
pakankamą akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo
metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-582,
2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6956 (2009-12-28)
DRAUDIMO
ĮSTATYMO 4, 39, 55(2), 55(10), 172(1), 187, 197, 198 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1092,
2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6993 (2010-11-23)
DRAUDIMO ĮSTATYMO 231 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-11-23)
autrap@lrs.lt
21 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonės organai
Draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir įmonės vadovas.
Draudimo ar perdraudimo įmonėje gali būti sudaryta stebėtojų taryba.
Draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organai yra valdyba ir įmonės vadovas.
Draudimo ar perdraudimo įmonės organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato įmonės įstatai, Civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
31 straipsnis. Apribojimai dėl interesų konflikto
Draudimo ar perdraudimo įmonės vadovas negali atlikti stebėtojų tarybos nario ir kitų pagal šį įstatymą draudimo ar perdraudimo įmonės darbuotojams ar struktūriniams padaliniams priskirtų funkcijų ir būti kitos draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar eiti kitas vadovaujamas pareigas kitoje draudimo ar perdraudimo įmonėje. Draudimo ar perdraudimo įmonės vadovas turi teisę būti tos pačios įmonių grupės draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar eiti kitas vadovaujamas pareigas tos pačios įmonių grupės draudimo ar perdraudimo įmonėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1853, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-02, i. k. 2019-00018
Draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariu negali būti asmuo, atliekantis vidaus audito funkciją draudimo ar perdraudimo įmonėje. Draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos nariu gali būti draudimo ar perdraudimo įmonę patronuojančios įmonės valdybos narys.
Audito įmonė, su kuria draudimo ar perdraudimo įmonė yra sudariusi sutartį dėl audito, negali draudimo ar perdraudimo įmonėje atlikti vidaus audito funkcijos.
Be to, draudimo ar perdraudimo įmonės organų nariams taikomi apribojimai dėl interesų konflikto, nustatyti kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
34 straipsnis. Nuosavas ir skolintas kapitalas
Draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavo kapitalo sudėtį reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, tačiau, Juridinių asmenų registre įregistravus draudimo įmonę, taip pat su veiklos rūšies keitimu susijusius pakeitimus, organizacinio fondo likutis priskiriamas privalomajam rezervui.
Draudimo ar perdraudimo įmonės skolintas kapitalas yra sudarytas iš:
1) techninių atidėjinių;
2) perdraudikų depozitų;
3) kitų įsipareigojimų;
4) sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų.
35 straipsnis. Turto ir įsipareigojimų vertinimas
Draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, turtą ir įsipareigojimus mokumo nustatymo tikslais vertina atsižvelgdama į šias taisykles:
1) turtas vertinamas suma, už kurią nesusijusios, gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys galėtų juo apsikeisti;
2) įsipareigojimai vertinami suma, už kurią nesusijusios, gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys galėtų juos perleisti viena kitai arba įvykdyti. Šiame punkte nustatytais tikslais vertinant įsipareigojimus neatsižvelgiama į draudimo ar perdraudimo įmonės finansinę būklę.
39 straipsnis. Vidaus modelio naudojimas
Draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę pateikti priežiūros institucijai prašymą leisti naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti.
Draudimo ar perdraudimo įmonės valdyba privalo patvirtinti prašymą priežiūros institucijai leisti naudoti ar keisti dalinį ar visišką vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti ir užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonėje veiktų sistema, leidžianti tinkamai ir nuolat taikyti vidaus modelį.
Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie prašymus leisti naudoti arba keisti dalinį ar visišką vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti. Priežiūros institucija, siekdama priimti sprendimą dėl prašymo, gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-554, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21222
Leidimai naudoti ar keisti dalinį ar visišką vidaus modelį išduodami atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktus. Leidimas naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį išduodamas per 6 mėnesius nuo prašymo ir tinkamo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo dienos.
Priežiūros institucija išduoda leidimą tik tuomet, kai vidaus modelis atitinka priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus.
Net ir tuo atveju, jei priežiūros institucija leido naudoti vidaus modelį, priežiūros institucijos motyvuotu reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo duomenis pagal standartinę formulę.
Priežiūros institucijai išdavus leidimą naudoti vidaus modelį, draudimo ar perdraudimo įmonė neturi teisės grįžti prie dalinio ar visiško standartinės formulės naudojimo mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, išskyrus atvejį, kai, atsižvelgdama į motyvuotą draudimo ar perdraudimo įmonės prašymą, priežiūros institucija leidžia grįžti prie standartinės formulės naudojimo.
Jeigu draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės naudojamas vidaus modelis nebeatitinka jam keliamų reikalavimų, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dienos, kai buvo pastebėti neatitikimai, informuoti apie tai priežiūros instituciją ir pateikti planą, kaip šie neatitikimai bus ištaisyti, arba pagrįsti, kad šie neatitikimai yra neesminiai. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė neįgyvendina pateikto plano, priežiūros institucija gali reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė skaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę.
40 straipsnis. Minimalaus kapitalo reikalavimas
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo turėti tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti. Minimalaus kapitalo reikalavimas skaičiuojamas atsižvelgiant į šiuos principus:
1) skaičiavimai turi būti aiškūs, paprasti ir juos turi būti įmanoma patikrinti;
2) minimalaus kapitalo reikalavimas turi atitikti tokią tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumą, kad draudėjai, apdraustieji ir naudos gavėjai patirtų nepriimtino lygio riziką, jei ta lėšų suma būtų mažesnė ir draudimo ar perdraudimo įmonei būtų leista tęsti veiklą.
Minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas naudojant techninių atidėjinių, pasirašytų įmokų, rizikos kapitalo, atidėtųjų mokesčių ir administracinių sąnaudų ar šių kintamųjų poaibio tiesinę funkciją. Šie dydžiai naudojami išskaičiavus perdraudikų dalį. Tiesinė funkcija kalibruojama atsižvelgiant į draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, apskaičiuojamą taikant 85 procentų pasikliovimo lygį per vienų metų laikotarpį.
Minimalaus kapitalo reikalavimas negali būti mažesnis kaip 25 procentai ar didesnis kaip 45 procentai draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuojamo šiame įstatyme nustatyta tvarka (šiame straipsnyje nustatytais tikslais mokumo kapitalo suma didinama papildomo kapitalo, apskaičiuojamo šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka, suma). Jeigu minimalaus kapitalo reikalavimas siekia vieną iš šioje dalyje nurodytų ribų, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, kuri padėtų tinkamai suprasti tokio apskaičiavimo priežastis.
Minimalaus kapitalo reikalavimas, apskaičiuojamas pagal šį straipsnį, turi būti ne mažesnis kaip absoliuti mažiausioji riba, kuri yra lygi:
1) 2 500 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;
2) 3 700 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;
3) 3 700 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios bent vienos iš šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10–15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą;
4) 3 600 000 eurų – perdraudimo įmonės, išskyrus priklausomas perdraudimo įmones, kurių minimalus kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 200 000 eurų;
5) šios dalies 1 ir 2 punktuose (ar atitinkamai šios dalies 2 ir 3 punktuose) numatytų dydžių sumai – draudimo įmonės, nurodytos šio įstatymo 221 straipsnyje.
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo apskaičiuoti minimalaus kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kas ketvirtį, nuolat stebėti ir užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis pagrindinėmis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą minimalaus kapitalo reikalavimą ir jo padengimą. Draudimo ar perdraudimo įmonė, apskaičiuodama minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, neprivalo mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiuoti kas ketvirtį, tačiau jį apskaičiuoja ne rečiau, negu nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
41 straipsnis. Techniniai atidėjiniai
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo skaičiuoti techninius atidėjinius, atsižvelgdama į visus savo įsipareigojimus pagal draudimo ir perdraudimo sutartis.
Techninių atidėjinių vertė privalo atitikti sumą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė privalėtų sumokėti nedelsdama perleisdama teises ir pareigas pagal draudimo ir perdraudimo sutartis kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.
Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų bei tinkamai įvertinant finansų rinkų informaciją ir bendrus viešai prieinamus duomenis apie draudimo riziką.
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo nustatyti procesus ir procedūras, kad draudimo ar perdraudimo įmonėje skaičiuojant techninius atidėjinius būtų naudojami tinkami, išsamūs ir tikslūs duomenys.
Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie techninių atidėjinių pakankamumą, metodų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, pritaikomumą ir tinkamumą bei naudojamų statistinių duomenų adekvatumą.
Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonės techniniai atidėjiniai apskaičiuojami nesilaikant teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo padidinti techninius atidėjinius iki dydžio, kuris atitiktų techninių atidėjinių, apskaičiuotų pagal teisės aktų reikalavimus, dydį.
Draudimo ar perdraudimo įmonė mokumo nustatymo tikslais skaičiuoja techninius atidėjinius priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Gyvybės draudimo įmonės, vykdančios profesinių pensijų kaupimo veiklą, profesinių pensijų kaupimo techninį atidėjinį skaičiuoja priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
45 straipsnis. Mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo informuoti priežiūros instituciją nedelsdama, kai tik pastebi, kad nevykdo mokumo kapitalo reikalavimo, arba kyla rizika, kad toks reikalavimas bus nevykdomas per kitus 3 mėnesius.
Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo mokumo kapitalo reikalavimo, privalo per 2 mėnesius pateikti pagrįstą finansinės būklės atkūrimo planą, parengtą atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, ir suderinti jį su priežiūros institucija.
Priežiūros institucija privalo pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi būtinų priemonių, kad per 6 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, mokumo kapitalo reikalavimas būtų padengtas tinkamomis draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavomis lėšomis arba, siekiant užtikrinti mokumo kapitalo reikalavimo vykdymą, būtų sumažintas draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Prireikus priežiūros institucija turi teisę 3 mėnesiams pratęsti šį terminą.
Jeigu yra ypatingų neigiamų aplinkybių, apie kurias paskelbia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, priežiūros institucija, prireikus pasikonsultavusi su Europos sisteminės rizikos valdyba, atsižvelgusi į visus svarbius veiksnius, įskaitant vidutinę techninių atidėjinių trukmę, gali neigiamų aplinkybių paveiktai įmonei, kuri viena ar kartu su kitomis neigiamų aplinkybių paveiktomis įmonėmis užima didelę rinkos dalį, arba įmonei, kurios vienos ar kartu su kitomis įmonėmis paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą ne ilgiau kaip 7 metams. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši paskelbtų apie ypatingas neigiamas aplinkybes, jeigu tikėtina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė (įmonės), kuri (kurios) užima didelę rinkos dalį, arba draudimo ar perdraudimo įmonė (įmonės), kurios (kurių) paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, neįvykdys vieno iš reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje. Ypatingos neigiamos aplinkybės egzistuoja, kai finansų rinkose yra nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis, palūkanų normos ilgą laiką išlieka žemos ar įvyksta didelio poveikio katastrofa, darantys didelį neigiamą poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės (įmonių) finansinei būklei. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, reguliariai vertina ir paskelbia, kada ypatingos neigiamos aplinkybės nustoja egzistuoti. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai kas 3 mėnesius pateikti pažangos ataskaitą, kurioje nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi, ir pažanga, padaryta siekiant padengti mokumo kapitalo reikalavimą tinkamomis nuosavomis lėšomis arba siekiant užtikrinti mokumo kapitalo reikalavimo vykdymą, sumažinti draudimo ar perdraudimo įmonės riziką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1853, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-02, i. k. 2019-00018
Šio straipsnio 4 dalyje minimas termino pratęsimas turi būti atšauktas, jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė nuo momento, kai pastebėtas mokumo kapitalo reikalavimo nevykdymas, iki pažangos ataskaitos pateikimo nepadarė esminės pažangos, kad būtų įvykdytas mokumo kapitalo reikalavimas.
Išimtiniais atvejais, kai priežiūros institucija mano, kad draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė ir toliau blogės, ji, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus apribojimus priežiūros institucijos nurodytam draudimo ar perdraudimo įmonės turtui.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
46 straipsnis. Minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymas
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo informuoti priežiūros instituciją nedelsdama, kai tik pastebi, kad nevykdo minimalaus kapitalo reikalavimo, arba kyla rizika, kad toks reikalavimas bus nevykdomas per kitus 3 mėnesius.
Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo minimalaus kapitalo reikalavimo, privalo per vieną mėnesį pateikti priežiūros institucijos nustatytos formos ir pagal nustatytus reikalavimus parengtą pagrįstą trumpalaikį finansinės būklės atkūrimo planą, kad per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimas būtų padengtas tinkamomis draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavomis lėšomis arba, siekiant užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo vykdymą, būtų sumažintas draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas turi būti suderintas su priežiūros institucija.
Gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, priežiūros institucija turi teisę, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus apribojimus priežiūros institucijos nurodytam draudimo ar perdraudimo įmonės turtui.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
47 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės kitų Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių atžvilgiu
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymu priežiūros institucija turi teisę areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, nurodytą kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos ir esantį Lietuvos Respublikoje.
48 straipsnis. Papildomas kapitalas
Išimtiniais atvejais priežiūros institucija gali įpareigoti draudimo ar perdraudimo įmonę turėti papildomo kapitalo, t. y. kai priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, nustato, kad:
1) draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas pagal standartinę formulę apskaičiuojamas mokumo kapitalo reikalavimas, ir reikalavimas taikyti vidaus modelį (šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalis) yra netinkamas arba buvo neveiksmingas arba dalinis ar visiškas vidaus modelis dar yra kuriamas;
2) draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas pagal dalinį ar visišką vidaus modelį apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas, nes tam tikra kiekybinė rizika nėra tinkamai įvertinta, o modelis per protingą terminą nebuvo patobulintas taip, kad geriau atspindėtų esamą rizikos pobūdį;
3) draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema reikšmingai nukrypsta nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir dėl to draudimo ar perdraudimo įmonė negali tinkamai nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti kylančios ar galinčios kilti rizikos ir apie ją pranešti ir yra mažai tikėtina, kad taikant kitas priemones įmonei pavyks per protingą laikotarpį reikšmingai sumažinti neatitikimus;
4) draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama suderinimo korekcija, svyravimų korekcija arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, kai draudimo ar perdraudimo įmonė pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką taiko šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones.
Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma apskaičiuojama taip, kad būtų užtikrinta, kad draudimo ar perdraudimo įmonė vykdytų šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.
Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma privalo būti proporcinga esminei rizikai, kylančiai dėl trūkumų, dėl kurių priežiūros institucija priima sprendimą reikalauti papildomo kapitalo.
Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės, priežiūros institucija turi užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi visų priemonių trūkumams, dėl kurių buvo nustatytas papildomas kapitalas, ištaisyti.
Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo kapitalo ne rečiau kaip kartą per metus ir privalo jį panaikinti, kai draudimo ar perdraudimo įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių sprendimas buvo priimtas.
Mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant nustatytą papildomą kapitalą, pakeičia netinkamą mokumo kapitalo reikalavimą.
Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1603, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05897
49 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimas
Draudimo ar perdraudimo įmonė, remdamasi rašytine sutartimi ir gavusi priežiūros institucijos leidimą, turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis (visas sutartis ar dalį jų) kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Priežiūros institucija, prieš išduodama leidimą, kreipiasi į atitinkamas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijas, kad gautų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).