Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei tik tuo atveju, kai šios valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad perdavus teises ir pareigas perimančioji įmonė vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo įmonės filialo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje sutartis, priežiūros institucija privalo gauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos nuomonę dėl teisių ir pareigų perleidimo.

Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija.

Jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija nėra gaunama per 3 mėnesius nuo priežiūros institucijos kreipimosi, laikoma, kad Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija neprieštarauja, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis būtų perleistos.

Rašytinėje sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti sąlyga, kad teisių ir pareigų perleidimas laikomas įvykusiu ne anksčiau kaip nuo priežiūros institucijos leidimo perleisti teises ir pareigas paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos.

Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis perleidžiamos reorganizuojant draudimo įmonę.

Perleidžiant teises ir pareigas pagal draudimo sutartis šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, draudėjo sutikimas nėra reikalingas. Toks sutikimas nėra reikalingas ir tais atvejais, kai teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, kurioms taikoma Lietuvos Respublikos teisė, perleidžia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, o Lietuvos Respublika yra Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybė.

Šio straipsnio nuostatos nėra taikomos, kai draudimo įmonė perleidžia teises ir pareigas pagal pavienes draudimo sutartis šiose sutartyse nustatyta tvarka ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis dėl skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo.

Perleidžiant teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, perdraudikų įsipareigojimai pagal šias draudimo sutartis perleidžiami perdraudimo sutartyse nustatyta tvarka.

Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas reglamentuojamas šio įstatymo 152 ir 206 straipsniuose.

Draudimo įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis privalo paskelbti bent 2 nacionaliniuose laikraščiuose, taip pat įvykdyti paskelbimo reikalavimus, nustatytus Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybėje. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 2 mėnesių terminas, per kurį draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudimo įmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis. Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perleidžia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, o Lietuvos Respublika yra Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybė.

Jeigu draudimo įmonė netinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, priežiūros institucija savo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti, kad draudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis paskelbtų pakartotinai arba papildomai raštu praneštų kiekvienam draudėjui.

Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, draudimo įmonė, ketinanti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.

Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis išduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos, jeigu:

Priežiūros institucija, išduodama leidimą perleisti teises ir pareigas, privalo nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Jeigu draudėjas nesutinka su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, jis turi teisę šiuo pagrindu nutraukti draudimo sutartį draudimo sutartyje nustatyta dėl draudimo sutarties nutraukimo, jei draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos.

Teisės ir pareigos pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidžiamos kartu su techninius atidėjinius dengiančiu turtu arba esant tokio turto atkūrimo planui, kuriam priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame viešame skelbime privalo būti nurodytos sąlygos, kurias įvykdžius kitą dieną bus laikoma, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis yra perleistos. Šis skelbimas laikomas tinkamu draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų informavimu apie teisių ir pareigų perleidimą pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnį.

Kai grupės draudimo ar perdraudimo įmonės nesilaiko šio skirsnio reikalavimų arba iškyla grėsmė jų mokumui, arba grupės įmonių tarpusavio sandoriai arba rizikos koncentracija kelia grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei būklei:

Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais grupės priežiūros institucija nėra Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija, grupės priežiūros institucija informuoja apie nustatytus pažeidimus Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros instituciją, kad ji galėtų imtis būtinų priemonių. Priežiūros institucija, taip pat grupės priežiūros institucija esant būtinybei koordinuoja skiriamas poveikio priemones su atitinkamomis priežiūros institucijomis.

Priežiūros institucija šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę taikyti poveikio priemones draudimo kontroliuojančiosioms įmonėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms ir šias įmones valdantiems asmenims. Priežiūros institucija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis priežiūros institucijomis, siekdama užtikrinti poveikio priemonių veiksmingumą, ypač jei draudimo kontroliuojančiosios įmonės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės administracija ar pagrindinis padalinys nėra jos pagrindinėje buveinėje.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė turi teisę pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik priežiūros institucijai gavus šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus, ir įvykdžiusi kitas šiame straipsnyje numatytas sąlygas.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ketinanti vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), priežiūros institucijai taip pat privalo pateikti:

Šiame straipsnyje numatytas atstovo paskyrimas ir atstovo Lietuvos Respublikoje buvimas nelaikomas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialo, atstovybės ar biuro Lietuvos Respublikoje įsteigimu šio įstatymo 6 straipsnio prasme, tačiau atstovu gali būti paskirtas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės (tos pačios ar kitos negu atstovaujamoji įmonė) filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

Visais kitais šiame straipsnyje nenumatytais atvejais galimybė kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei paskirti pavaldų šios atstovaujamos įmonės nurodymams ir kontrolei bei nuolat ar ilgą laiką Lietuvos Respublikoje reziduosiantį asmenį, kuriam suteikti įgaliojimai sukurti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui.

Draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju.

Jeigu draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką.

Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui.

Skiriant arba pakeičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

Neatšaukiamas naudos gavėjas gali būti pakeistas ar atšauktas tik jo rašytiniu sutikimu.

Laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo rašytinį pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos.

Draudėjas gali paskirti, pakeisti ar atšaukti naudos gavėją testamentu. Toks naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas laikomas tinkamu, jeigu apie tai draudikui yra raštu pranešęs draudėjas ar po draudėjo mirties jo įpėdiniai ir (iki draudėjo mirties ar po jos) yra gauti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti sutikimai, kai juos būtina gauti.

Gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

Jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu iškyla reali grėsmė, kad draudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, priežiūros institucija, siekdama apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, turi teisę įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis jas ketinantiems perimti subjektams.

Šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais priežiūros institucija privalo įpareigoti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.

Sutarčiai dėl teisių ir pareigų perleidimo negali būti ir nėra reikalaujamas draudimo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos ar valdybos nutarimas arba kitoks šių organų ar kitų asmenų pritarimas ar sutikimas. Sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pasirašo draudimo įmonės vadovas ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo vadovas.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, įpareigoti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo apie numatomą perleidimą, o jei priežiūros institucijos leidimas įpareigoja paskelbti tik apie įvykusį perleidimą, apie įvykusį perleidimą paskelbti mažiausiai 2 nacionaliniuose laikraščiuose, taip pat kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą.

Draudėjas, nesutinkantis su privalomuoju teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartį joje nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo.

Jeigu draudėjas nutraukia draudimo sutartį šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju, grąžinama:

Jeigu teises ir pareigas perleidžiančios įmonės techninius atidėjinius dengiantis turtas yra nepakankamas iš draudimo sutarčių kylantiems reikalavimams patenkinti, priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę perleisti dalį pareigų dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudimo įmokos grąžinimo ar, teikiant gyvybės draudimo paslaugas, išperkamosios sumos mokėjimo. Tokiu atveju priežiūros institucija, įpareigodama perleisti teises ir pareigas, privalo nurodyti, kokią dalį draudimo išmokos, draudimo įmokos ir išperkamosios sumos privalo išmokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantis subjektas. Likusią reikalavimų dalį privalo patenkinti teises ir pareigas perleidusi draudimo įmonė.

Priežiūros institucija, įpareigodama perleisti teises ir pareigas, privalo konsultuotis su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis, nurodytomis šio įstatymo 49 straipsnyje.

Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.

Gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo ar perdraudimo tarpininkas, vykdantis veiklą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pažeidžia šios valstybės teisės aktus ar kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar trečiųjų asmenų interesams, priežiūros institucija privalo taikyti šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ir apie taikytas poveikio priemones informuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją.

Gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie šios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei taikomus turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu apribojimus ir prašymą taikyti tokius apribojimus Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija privalo priimti sprendimą dėl šių apribojimų (turto arešto) taikymo Lietuvos Respublikoje.

Gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją, kad šios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei panaikintas veiklos licencijos galiojimas, priežiūros institucija privalo priimti sprendimą uždrausti šiai įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.

Draudimo

Draudikas

Jeigu su kapitalo kaupimu susijusios

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta

Draudimo įmonė teikia priežiūros institucijai informaciją atskirai apie veiklą, vykdytą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įgyvendinant įsisteigimo teisę, ir apie veiklą, vykdytą įgyvendinant teisę teikti paslaugas. Šią informaciją sudaro kiekvienos draudimo ar perdraudimo rūšies įmokų, išmokų ir komisinių, neišskaičiavus perdraudikų dalies, sumos pagal atskiras Europos ekonominės erdvės valstybes.

Pateikdama informaciją apie šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, draudimo įmonė taip pat informuoja apie draudimo išmokų dažnumą ir joms skirtų išlaidų vidurkį.

Draudimo produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi pareigą visada veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir kuo labiau atsižvelgdamas į jų interesus.

Draudimo produktų platintojų gaunamas atlygis arba draudimo produktų platintojų darbuotojams mokamas atlygis ir jų darbo vertinimas turi neprieštarauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigai.

Draudimo produktų platintojui draudžiama nustatyti tokią atlygio mokėjimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią jis pats ar jo darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, galėtų būti skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, nors draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens poreikius labiau atitinkantį, draudimo produktą ar paslaugą.

Draudikas ir draudimo tarpininkas, platinantys draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, privalo įgyvendinti ir taikyti organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesus. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į draudiko ar draudimo tarpininko vykdomą veiklą, teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas ir asmens, teikiančio šias paslaugas, tipą (draudikas ar draudimo tarpininkas).

Draudikas ir draudimo tarpininkas privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų nustatyti teikiant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo paslaugas galintys kilti interesų konfliktai tarp tų draudimo tarpininkų ar draudikų, įskaitant jų vadovus ir darbuotojus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų arba tarp pačių draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų.

Jeigu priemonės, kurių draudikas ar draudimo tarpininkas ėmėsi vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, yra nepakankamos, kad būtų užtikrinta žalos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesams prevencija, draudikas ar draudimo tarpininkas, prieš pradėdamas teikti draudimo ar draudimo produktų platinimo paslaugas, turi aiškiai atskleisti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui interesų konflikto pobūdį ar priežastis. Ši informacija turi būti pakankamai išsami pagal draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo veiklos pobūdį, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, kuriam ji pateikiama, galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl draudimo produktų platinimo paslaugų teikimo veiklos, dėl kurios kyla interesų konfliktas. Šioje dalyje numatyta informacija turi būti pateikta patvariojoje laikmenoje.

Laikoma, kad draudikas arba draudimo tarpininkas nevykdo šio įstatymo 901 straipsnio 1 dalyje ir 902 straipsnyje nustatytų pareigų, jeigu jie, platindami draudimo principu pagrįstus investicinius produktus arba teikdami susijusias papildomas paslaugas, moka atlygį tretiesiems asmenims, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, arba gauna atlygį iš trečiųjų asmenų, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, išskyrus atvejus, kai atlygis:

Išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atlygio pobūdį turi būti suprantamai, tiksliai ir aiškiai atskleidžiama draudėjui prieš pradedant teikti draudimo produktų platinimo paslaugas. Draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat turi informuoti draudėją apie mokėjimų ar naudos, kai mokėjimai atliekami ar nauda gaunama, perleidimą draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Informacija apie draudiko mokėjimus ar naudą draudimo tarpininkui ir (ar) draudiko darbuotojui šioje dalyje nurodytomis sąlygomis atskleidžiama draudėjui visais atvejais.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas platinti arba yra būtini platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir valiutos keitimo mokesčius, su draudiko arba draudimo tarpininko priežiūra susijusias išlaidas, jei pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo 901 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.

Šiame skyriuje numatyto informacijos teikimo raštu atvejais, taip pat šio įstatymo 1582 straipsnyje nustatytais atvejais informacija turi būti pateikiama:

Informacija gali būti pateikiama ne atspausdinta popieriuje, bet patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, jei yra visos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos. Kai informacija pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prašyti tą informaciją jam pateikti atspausdintą popieriuje nemokamai.

Informacija gali būti pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Informacija gali būti pateikiama interneto svetainėje, jeigu ji adresuojama asmeniškai draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui arba tenkinamos visos šios sąlygos:

Tais atvejais, kai draudimo produktai platinami pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, kartu taikomos ir įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, nuostatos. Tokiais atvejais, jei draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo pagal šio straipsnio 3 dalį pasirenka gauti išankstinę informaciją patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), informacija pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis jam pateikiama nedelsiant, sudarius draudimo sutartį.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys) privalo turėti pakankamai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimą reglamentuojančiais teisės aktais, draudimo ar perdraudimo produktais, draudimo ar perdraudimo sutarčių sąlygomis, draudimo išmokų administravimu, skundų nagrinėjimu, draudėjų poreikių vertinimu, draudimo ar atitinkamų finansinių paslaugų rinkomis ar pensijų sistemomis, interesų konfliktų valdymu ir kitų susijusių žinių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, ir privalo mokytis ir tobulinti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus. Detalius šių asmenų kvalifikacijos ir jos tobulinimo reikalavimus, šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos veiksmingos kontrolės ir vertinimo kriterijus, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės valstybių patvirtintos kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat draudimo agentai (fiziniai asmenys) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (fiziniai asmenys) negali vykdyti veiklos, jeigu:

Siekdamos įsitikinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, priežiūros institucija, draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonės turi teisę tvarkyti šių asmenų darbuotojų, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų (fizinių asmenų) asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.

Vertindama asmenų atitiktį šio straipsnio reikalavimams, priežiūros institucija prireikus bendradarbiauja su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi informacija.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudimo produktų platintojas, remdamasis iš draudėjo gauta informacija, turi tiksliai nustatyti to draudėjo reikalavimus ir poreikius ir suprantama forma pateikti draudėjui objektyvią informaciją apie draudimo produktą, kad draudėjas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą. Bet kuri pasiūlyta draudimo sutartis turi atitikti draudėjo reikalavimus ir poreikius. Kai prieš sudarant kiekvieną konkrečią draudimo sutartį teikiama rekomendacija, draudimo produktų platintojas turi pateikti draudėjui asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškinti, kodėl konkretus produktas geriausiai atitiktų draudėjo poreikius ir reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomo draudimo produkto sudėtingumą ir draudėjo tipą (vartojimo sutartį sudarantis asmuo, privalomojo draudimo sutartį, kurios sąlygos nustatytos teisės aktuose, sudarantis asmuo ir pan.).

Kai draudimo brokerių įmonė informuoja draudėją, kad ji teikia rekomendaciją remdamasi sąžiningos ir konkretaus asmens poreikius atitinkančios analizės rezultatais, ji turi teikti rekomendaciją atlikusi pakankamai išsamią rinkoje siūlomų skirtingų produktų teikėjų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų, vadovaudamasi profesionalumo kriterijais, draudėjui asmeniškai rekomenduoti sudaryti jo poreikius atitinkančią draudimo sutartį.

Draudžiama skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas, kai atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija neteikiama, kai sudaroma didelės draudimo rizikos draudimo sutartis, o sudarant sutartį dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto neteikiama profesionaliam klientui, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Vykdant kolektyvinį (grupinį) draudimą, kai su draudiku draudimo sutartį sudaręs asmuo siūlo tretiesiems asmenims už atlygį prisijungti prie šios draudimo sutarties, naudotis šia sutartimi teikiama draudimo apsauga ir gauti draudimo išmoką, šiam asmeniui mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme draudimo produktų platintojams nustatyti reikalavimai, o prisijungusių asmenų (apdraustųjų) atžvilgiu mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme nustatyti draudėjų teisių ir interesų apsaugos reikalavimai.

Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai yra teikiama rekomendacija, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje, draudėjo finansinę padėtį, galimybes patirti nuostolių, priimtinos rizikos lygį, tokia sutartimi siekiamus tikslus ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią rekomenduoti draudėjui tinkantį draudimo principu pagrįstą investicinį produktą.

Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, draudikas ar draudimo tarpininkas rekomendaciją dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui pateikia patvariojoje laikmenoje, laikydamasis šio įstatymo 931 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Jeigu draudimo sutartis sudaroma ryšio priemonėmis ir dėl to rekomendacija dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo draudėjui negali būti pateikta iš anksto, draudikas ar draudimo tarpininkas šią rekomendaciją gali pateikti patvariojoje laikmenoje iš karto po draudimo sutarties sudarymo, kai yra abi šios sąlygos:

Prieš sudarydamas draudimo principu pagrįsto investicinio produkto sutartį, kai rekomendacija neteikiama, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo gauti informaciją apie draudėjo žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investavimo srityje ir kitą susijusią informaciją, leidžiančią įvertinti, ar draudimo principu pagrįstas investicinis produktas draudėjui yra priimtinas.

Draudikas ar draudimo tarpininkas, remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nustatęs, kad draudimo principu pagrįstas investicinis produktas nepriimtinas draudėjui, apie tai turi įspėti draudėją.

Kai draudėjas nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos ar pateikia nepakankamai informacijos, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo įspėti draudėją, kad jis negali įvertinti draudimo principu pagrįsto investicinio produkto priimtinumo draudėjui.

Kai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais numatoma platinti draudimo principu pagrįstą investicinį produktą kartu su kitu produktu, kaip tai numatyta šio įstatymo 1584 straipsnyje, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo vertinti viso produktų ar paslaugų paketo tinkamumą ar priimtinumą draudėjui.

Draudikas ar draudimo tarpininkas privalo saugoti dokumentus ir kitą informaciją, kurie buvo gauti ir pateikti draudėjui vykdant šiame straipsnyje nustatytas draudiko ar draudimo tarpininko pareigas. Šie dokumentai ir informacija privalo būti saugomi iki draudėjo ir draudiko ar draudimo tarpininko sutartinių santykių dėl draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pabaigos.

Draudikas ar draudimo tarpininkas, atlikęs šiame straipsnyje nurodytą draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumo ir (ar) priimtinumo draudėjui vertinimą, privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, atsižvelgdamas į draudimo principu pagrįsto investicinio produkto rūšį, sudėtingumą, teikiamos paslaugos pobūdį, patvariojoje laikmenoje pateikti draudėjui ataskaitą, kurioje nurodytos jam suteiktos paslaugos ir išlaidos, susijusios su draudėjo naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis.

Kai draudikas ar draudimo tarpininkas informuoja draudėją, kad periodiškai vertins draudimo principu pagrįsto investicinio produkto tinkamumą draudėjui, į šio straipsnio 8 dalyje nurodytą periodinę ataskaitą įtraukiama atnaujinta informacija apie tai, kaip draudimo principu pagrįstas investicinis produktas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su draudėju.

Šiame straipsnyje nurodyta informacija neteikiama profesionaliam klientui, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Kai draudimo produktas siūlomas kartu su papildomai teikiamu ne draudimo produktu ar paslauga kaip produktų ar paslaugų paketo (toliau šiame straipsnyje – paketas) arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas privalo informuoti draudėją, ar skirtingas paketo ar susitarimo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai, ir, jeigu taip, pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą, taip pat atskirus duomenis apie kiekvienos sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius.

Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir rizika arba draudimo apsauga, atsirandanti dėl draudėjui siūlomo paketo ar susitarimo, skiriasi nuo rizikos, susijusios su atskiromis paketo ar susitarimo sudedamosiomis dalimis, draudimo produktų platintojas privalo pateikti skirtingų paketo ar susitarimo sudedamųjų dalių aprašą ir nurodyti, kaip jų tarpusavio sąveika pakeičia riziką arba draudimo apsaugą.

Kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su preke ar paslauga, kuri nėra draudimas, kaip paketo arba to paties susitarimo dalis, draudimo produktų platintojas turi pasiūlyti draudėjui galimybę šią prekę ar paslaugą nusipirkti atskirai. Ši dalis netaikoma, kai draudimo produktas yra teikiamas papildomai su investicine paslauga ar veikla, apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, kredito sutartimi, apibrėžta Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, arba mokėjimo sąskaita, apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.

Pagal šį straipsnį nedraudžiama platinti draudimo produktų, kurie suteikia draudimą nuo įvairių rūšių rizikos (išduoti kelių rūšių rizikos draudimo liudijimus).

Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais atvejais draudimo produktų platintojas turi nustatyti draudėjo reikalavimus ir poreikius, susijusius su draudimo produktais, kurie yra paketo arba to paties susitarimo sudedamoji dalis.

Priežiūros institucija turi teisę uždrausti draudimo produktų pardavimą kartu su papildomai teikiama ne draudimo paslauga ar produktu kaip paketo arba to paties susitarimo sudedamąją dalį, kai gali įrodyti, kad tokia praktika yra žalinga draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo nustatyti draudimo produktų patvirtinimo tvarką, kuri apimtų naujų draudimo produktų patvirtinimo procesus ir esamų draudimo produktų esminio koregavimo procesus. Prieš pateikdama rinkai bet kokį draudimo produktą ar platindama jį draudėjams, draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas prižiūri, vykdo ir peržiūri šioje dalyje nurodytus procesus.

Draudimo produkto patvirtinimas turi būti proporcingas ir tinkamas atsižvelgiant į draudimo produkto pobūdį. Šio proceso metu turi būti nustatyta konkretaus draudimo produkto tikslinė rinka ir įvertinta visa numatytai tikslinei rinkai būdinga rizika. Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi užtikrinti, kad produkto platinimo strategija tiktų numatytai tikslinei rinkai, ir imtis visų veiksmų užtikrinti, kad draudimo produktas būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje.

Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, turi išmanyti draudimo produktus, kuriuos ji siūlo ar kuriais ji prekiauja, ir reguliariai juos peržiūrėti, atsižvelgdama į visus esminį poveikį rizikai, kuri gali kilti numatytoje tikslinėje rinkoje, galinčius daryti veiksnius, siekdama įvertinti bent tai, ar draudimo produktas vis dar atitinka numatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar parengta platinimo strategija vis dar tinka.

Draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, Lietuvos Respublikoje teikianti paslaugas ar įsteigusi filialą, visiems draudimo produktų platintojams privalo pateikti visą reikalingą informaciją apie draudimo produktą ir produkto patvirtinimo procesą, taip pat nurodyti numatytą draudimo produkto tikslinę rinką.

Draudimo produktų platintojas, konsultuojantis dėl draudimo produktų arba siūlantis produktus, kurių jis nesukūrė, privalo imtis reikiamų priemonių, kad gautų šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ir išmanytų kiekvieno draudimo produkto ypatybes ir nustatytą tikslinę rinką.

Šio straipsnio reikalavimai taikomi nepažeidžiant kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, draudimo produkto tinkamumu ar priimtinumu, interesų konflikto nustatymu, valdymu ir skatinimo priemonėmis.

Šio straipsnio reikalavimai netaikomi draudimo produktams dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

Teisę verstis draudimo brokerių įmonės veikla asmuo įgyja nuo dienos, kurią priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į draudimo brokerių įmonių sąrašą.

Teisę verstis draudimo agento veikla asmuo įgyja nuo dienos, kurią draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priima sprendimą įrašyti jį į draudimo agentų sąrašą.

Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą įgyvendinęs įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo 188 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus asmuo įrašomas neribotam laikui.

Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas.

Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas savo interneto svetainėje skelbia jiems atstovaujančių draudimo agentų sąrašą, kuriame nurodomas draudimo agentų įmonės pavadinimas, kodas ir (ar) draudimo agento (fizinio asmens) vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija.

Priežiūros institucijos interneto svetainėje skelbiamos nuorodos į draudimo įmonių interneto svetainėje skelbiamus draudimo agentų sąrašus.

Pasikeitus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąrašų duomenims, atitinkamai priežiūros institucija ar draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo padaryti sąrašų pakeitimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pasikeitusius duomenis gavimo.

Į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sąrašus įrašytas asmuo, paskutinius 12 mėnesių nebevykdantis draudimo produktų platinimo veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 12 mėnesių nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai arba draudimo įmonei.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti sąrašai tvarkomi priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Draudimo brokerių įmonės registracijos forma gali būti užpildoma naudojantis priežiūros institucijos įdiegta internetine registracijos sistema.

Draudikas, įgyvendindamas investavimo krypties valdymo funkciją, turi efektyviai valdyti investavimo kryptis, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Draudikas neturi teisės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą, jeigu ši paslauga nėra teikiama.

Draudikas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti investavimo krypčių valdymo politiką, pagal kurią draudėjų pasirinktos investavimo kryptys būtų valdomos draudėjams, apdraustiesiems arba naudos gavėjams geriausiomis sąlygomis.

Draudikas privalo užtikrinti, kad nustatyta investavimo krypčių valdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų viešai paskelbti draudiko interneto svetainėje ar draudėjai apie juos būtų informuoti individualiai.

Draudikas privalo nuolat stebėti ir analizuoti, ar investavimo krypčių valdymo politika veiksminga, o nustatęs jos trūkumų – nedelsdamas juos ištaisyti. Draudikas privalo peržiūrėti investavimo krypčių valdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta pasikeitimas, galintis paveikti draudiko gebėjimą pasiekti draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui geriausią rezultatą.

Draudikas privalo veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, kad draudėjo pasirinkta investavimo kryptis buvo valdoma laikantis investavimo krypčių valdymo politikos.

Draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, mokesčius, skirtus draudiko patiriamoms įsigijimo ir kitoms sąnaudoms, susijusioms su draudimo sutarties sudarymu, padengti, draudikas privalo lygiomis dalimis išdėstyti ir išskaičiuoti iš mokamų draudimo įmokų per ne trumpesnį negu 3 metų laikotarpį nuo draudimo sutarties sudarymo arba per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis trumpesnis negu 3 metai.

Šio straipsnio 1 dalis taikoma draudimo sutartims, pagal kurias draudimo įmokos mokamos periodiškai, ir netaikoma, kai draudėjo mokamos įmokos yra vienkartinės.

Priežiūros institucija privalo pranešti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir atitinkamos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, kai nustato, kad blogėja draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė arba kyla kita rizika dėl draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos, vykdomos naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas ir galinčios turėti poveikį tarpvalstybiniu mastu.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos, jeigu nepavyksta susitarti su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija dėl draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, vykdomos naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas.

Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teikiamos informacijos turi būti tiek, kad būtų galima atlikti situacijos vertinimą.

Priežiūros institucija kartu su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis gali sukurti bendradarbiavimo platformą, kad sustiprintų tarpusavio keitimąsi informacija ir užtikrintų tvirtesnį bendradarbiavimą, kai draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo arba ketina vykdyti veiklą, naudodamasi įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas.

Jeigu bendradarbiavimo platformą sukuria Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, jos prašymu priežiūros institucija privalo pateikti visą būtiną informaciją, kad bendradarbiavimo platforma galėtų tinkamai veikti.

Priežiūros institucija gali pranešti buveinės valstybės priežiūros institucijai, kai yra pagrindas manyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, vykdoma naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas, gali pažeisti vartotojų interesus.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos, jeigu nepavyksta susitarti su buveinės valstybės priežiūros institucija dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje, vykdomos naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas.

Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teikiamos informacijos turi būti tiek, kad būtų galima atlikti situacijos vertinimą.