DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

423 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir

nutarties vykdymo sustabdymas

Kai priimama dėl gauto kasacinio skundo

šio kodekso 421 straipsnyje numatyta tvarka nutartis nagrinėti skundą

Baudžiamųjų bylų skyriuje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar kolegija, kuriai pavesta nagrinėti

kasacinę bylą, taip pat šios kolegijos teisėjas nutartimi gali sustabdyti, iki

byla bus išspręsta kasacinio teismo posėdyje, bet kurio Lietuvos Respublikos

teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Trisdešimt ketvirtasis

skirsnis

KASACINĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS

424 straipsnis. Kasacinės bylos

nagrinėjimo terminai

Kasacinė

byla turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo

nutarties dėl gauto kasacinio skundo priėmimo šio kodekso 421 straipsnio nustatyta

tvarka dienos.

Jei byla yra didelės apimties ar

itin sudėtinga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų

skyriaus pirmininkas šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dviem

mėnesiams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

425 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys

teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę

bylą

Nagrinėjant teismo posėdyje kasacinę

bylą, dalyvauja prokuroras. Posėdyje taip pat dalyvauja gynėjas, kurį kviečia

nuteistasis ar išteisintasis arba kiti asmenys nuteistajam ar išteisintajam

sutikus, arba gynėjas, kviečiamas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos

priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, arba jo atstovo pagal įstatymą

ar artimųjų giminaičių. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per

septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją.

Posėdyje

turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar

nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jeigu pagal

eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis, jų atstovas pagal įstatymą,

nukentėjusysis ir jo atstovas, asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos

priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, artimieji giminaičiai. Šių

asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo dieną,

neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Jeigu

nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims gali

būti nesiunčiami, o apie kasacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jie

informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu kasacinis skundas paduodamas

pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas

nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis

kviečiamas šaukimu. Nuteistojo ar išteisintojo laikinai nesant, šaukimas jam

perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių

suaugusių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai,

arba paskutinės gyvenamosios vietos seniūnijai. Nuteistojo ar išteisintojo

neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

426 straipsnis. Teismo įgaliojimų,

nagrinėjant kasacinę bylą, ribos

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas

patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas,

teisės taikymo aspektu.

Jeigu byloje nuteisti keli asmenys,

teismas išnagrinėja bylą to asmens, dėl kurio paduotas skundas. Tačiau jeigu

netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai baudžiamojo proceso

įstatymų pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas

patikrina ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendį teisės taikymo

aspektu.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali

pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, arba nutraukti

baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį

nusikaltimą, jeigu dėl to yra paduotas skundas. Teismas gali sušvelninti arba

pagriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo

įstatymo pritaikymu. Pagriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, jeigu dėl to

yra paduotas skundas, tačiau jis negali pagriežtinti bausmės, paskirdamas

laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Pritaikydamas kitą baudžiamąjį

įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios ir

apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.

Teisėjas ar teismas turi teisę

paskirti, pakeisti ar panaikinti teisiamajam, nuteistajam, išteisintajam

kardomąją priemonę šio kodekso aštuntajame skirsnyje numatytais pagrindais ir

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

427 straipsnis. Kasacinės bylos

nagrinėjimas

Asmenims, išvardytiems šio kodekso 425

straipsnyje, užtikrinama teisme galimybė susipažinti su kasaciniu skundu ir

papildomai surinkta medžiaga.

Kasacinės instancijos teismas bylas

nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje

nurodytus atvejus.

Paskirtu bylai nagrinėti laiku

kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla, dėl kieno

kasacinio skundo ir dėl kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti

nagrinėjama. Paskui kolegijos pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį ir ar

buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 425

straipsnyje. Po to kolegijos pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir paklausia

atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius

pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta

tvarka.

Bylos nagrinėjimo pradžioje kolegija

savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu gali apsvarstyti, ar kasacinis

skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar jame yra šio kodekso 418(1)

straipsnyje nustatyti kasaciniai pagrindai. Išklausęs atvykusių į teismo posėdį

asmenų nuomonę, teismas tuo klausimu priima nutartį. Teismo nutartis, kuria

priimamas sprendimas palikti skundą nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukti,

priimama pasitarimo kambaryje. Tokia nutartis paskelbiama į posėdį atvykusiems

asmenims.

Jeigu posėdžio pradžioje nebuvo pagrindo

svarstyti skundo palikimo nenagrinėto klausimą arba svarstant šį klausimą buvo

nutarta tęsti posėdį, kasacinis skundas nagrinėjamas teisme iš esmės.

Kolegijos pirmininkas paklausia

atvykusių į posėdį asmenų, ar jie turi prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas

priima nutartį.

Vienas iš teisėjų savo pranešime

išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo

turinį.

Po teisėjo pranešimo nagrinėjimo teisme

dalyviai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia kalba skundą

padavusios šalies nagrinėjimo teisme dalyviai, iš jų pirmam žodis suteikiamas

kasatoriui. Po kitos šalies nagrinėjimo teisme dalyvių kalbų žodis papildomiems

paaiškinimams suteikiamas visiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Paskutiniams

žodis papildomiems paaiškinimams suteikiamas nuteistajam ar išteisintajam arba

jų gynėjui. Jeigu yra abipusių skundų, pirmiausia paaiškinimus duoda kaltinimo

proceso šalies nagrinėjimo teisme dalyviai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, priimti

nutarties išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teismo

posėdžio salę, ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę

nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir

ją pasirašo visa teismo teisėjų kolegija ne vėliau kaip per septynias dienas

nuo sprendimo priėmimo.

Jeigu, išnagrinėjus bylą kasacine

tvarka, nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti

galutinai surašyta ir perduota vykdyti tą pačią dieną.

Teismo posėdyje rašomas protokolas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

427(1) straipsnis. Bylos

perdavimas nagrinėti septynių teisėjų kolegijos teismo

posėdyje arba Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus plenarinėje sesijoje

Nagrinėjant bylą trijų teisėjų

kolegijos teismo posėdyje, ji gali būti perduota nagrinėti septynių teisėjų

kolegijos teismo posėdyje, jeigu:

1) tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo

proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų naujo teisės normos aiškinimo

pavyzdžio teismų praktikai suformulavimą;

2) byla yra itin sudėtinga.

Nagrinėjant bylą trijų teisėjų kolegijos

teismo posėdyje, ji gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje, jeigu:

1) remiantis baudžiamojo ar baudžiamojo

proceso įstatymo pritaikymu byloje gali atsirasti pagrindas nukrypti nuo

susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos;

2) byla yra ypač reikšminga vienodam

įstatymų taikymo praktikos formavimui.

Byla septynių teisėjų kolegijos

posėdžiui ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei

sesijai perduodama nutartimi bet kuriuo teismo posėdžio metu, apie tai

paskelbiama posėdyje dalyvaujantiems asmenims.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Nr. IX-780, 2002-03-12,

Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)

427(2) straipsnis. Bylos

nagrinėjimas septynių teisėjų kolegijos teismo posėdyje

Byla parengiama nagrinėti septynių

teisėjų kolegijos teismo posėdyje laikantis šio kodekso 422 straipsnyje

numatytų taisyklių su papildymu, kad septynių teisėjų kolegijoje paprastai

dalyvauja teisėjai, nagrinėję tą pačią bylą teismo posėdyje.

Byla nagrinėjama teismo posėdyje

vadovaujantis šio kodekso 427-430(1) straipsnių reikalavimais.

Septynių teisėjų kolegijos posėdyje,

remiantis šio kodekso 427(1) straipsnio antrojoje dalyje numatytais

pagrindais, byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-780,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)

427(3) straipsnis. Bylos

nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje

Byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus plenarinėje sesijoje nagrinėjama vadovaujantis šio kodekso

427–430(1) straipsnių reikalavimais su šiame straipsnyje numatytomis

išimtimis.

Plenarinės sesijos teisėjų

sudėtis yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų.

Plenarinėje sesijoje

pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai jo nėra, – šio

teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Kai nėra Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininko ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja

vienas iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtų šio skyriaus teisėjų.

Plenarinės

sesijos nutartis priimama posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei

balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Kasacinę nutartį pasirašo plenarinės

sesijos pirmininkas ir pranešėjas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-780,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)

428 straipsnis. Kasacinės bylos

nagrinėjimo atidėjimas ar sustabdymas

Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą

teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios

priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas.

Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą

teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, suserga psichine ar kitokia sunkia

liga, kurią paliudija gydymo įstaiga ar atitinkama ekspertų komisija, arba jei

nagrinėjant bylą prireikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis spręstų, ar

įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai, teismas gali sustabdyti kasacinį bylos nagrinėjimą, kol asmuo

pasveiks ar bus gautas Konstitucinio Teismo sprendimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

429 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio

kasacinę bylą, nutartys

Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą,

priima tokius sprendimus:

1) atmeta kasacinį skundą;

2) panaikina nuosprendį bei paskesnes

teismų nutartis ir nutraukia bylą;

3) panaikina nuosprendį bei paskesnes

teismų nutartis ir perduoda bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios

instancijos teisme;

4) panaikina apeliacinės instancijos

teismo nuosprendį ar nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo

nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;

5) panaikina apeliacinės instancijos

teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacine

tvarka;

6) pakeičia teismo nuosprendį ar

nutartį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

430 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui

ar nutarčiai panaikinti ir pakeisti kasacinės

instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas panaikina

ir pakeičia nuosprendį ar nutartį, vadovaudamasis šio kodekso 418(1)

straipsnio reikalavimais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

4301 straipsnis.Kasacinės

instancijos teismo nutarties turinys

Kasacinės instancijos teismo nutartis

susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties

priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, dalyvavusieji nagrinėjant

baudžiamąją bylą kasacinio teismo posėdyje; asmuo, padavusis kasacinį skundą;

teismo, priėmusio apskųstą nuosprendį ar nutartį, pavadinimas, nuosprendžio ar

nutarties priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys; byloje dalyvavusių

proceso dalyvių prašymai.

Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos

apskųstu nuosprendžiu ar nutartimi nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su

kasaciniu skundu, nurodoma kasacinio skundo esmė, motyvuotos kolegijos išvados

dėl kasacinio skundo.

Rezoliucinėje dalyje nurodomas

kolegijos sprendimas dėl kasacinio skundo.

Jeigu kasacinis skundas atmetamas,

nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl kasacinis skundas

laikomas nepagrįstu, o nuosprendis kasacinio skundo ribose pripažįstamas

teisėtu.

Jeigu nuosprendis ar nutartis

panaikinami ir byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo

pagrindas.

Jeigu nuosprendis ar nutartis

panaikinami ir byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme,

nutartyje turi būti nurodomi konkretūs esminiai baudžiamojo proceso įstatymo

pažeidimai.

Jeigu nuosprendis ar nutartis

pakeičiami, nutartyje turi būti nurodoma, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo

įstatymo pritaikymas, taip pat kurie baudžiamojo proceso įstatymo straipsniai

buvo pažeisti.

Kasacinę nutartį pasirašo visi

kolegijos teisėjai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

4302 straipsnis. Neteko

galios nuo 2001 m. spalio 15 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

431 straipsnis. Bylos nagrinėjimas panaikinus

teismo nuosprendį arba apeliacinės

instancijos nuosprendį ar nutartį

Panaikinus teismo nuosprendį arba

apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama

bendra tvarka.

Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą,

nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinis

teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas

iš naujo nagrinėdamas bylą.

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios

instancijos teisme ar apeliacinėje instancijoje, pagriežtinti bausmę ar

pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga,

jeigu nuosprendis ar nutartis yra panaikinti dėl bausmės švelnumo ar

reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat

jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėjant bylą nustatomos

aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.

Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios

instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo

nuosprendis ir nutartis gali būti apskundžiami bendra tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Trisdešimt penktasis skirsnis

432-439 straipsniai. Neteko galios.

AŠTUNTASIS SKYRIUS

BYLŲ SUMARINIS PROCESAS

Trisdešimt šeštasis skirsnis

BYLŲ SUMARINIO PROCESO

BENDROSIOS TAISYKLĖS

440 straipsnis. Proceso tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, numatytų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80, 82, 125, 126, 144, 145, 199(2),

199(3), 200–203, 204–208, 210–217(1), 218 straipsniuose,

225 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 226(1), 227, 234, 235,

236, 236(1), 239, 239(1), 241, 243, 246(1),

248–248(2) straipsniuose, 249(1) straipsnio pirmojoje

dalyje, 250(1) straipsnyje, 271 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir

trečiojoje dalyse, 272 straipsnio pirmojoje dalyje, 274 straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse, 275 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 276, 277

straipsniuose, 278 straipsnio pirmojoje dalyje, 279, 281, 291–296, 300–302,

304, 306, 307, 310, 311, 322–325, 330, 331 straipsniuose, proceso tvarką

nustato bendrosios šio kodekso taisyklės su išimtimis, kurias nustato šio

skyriaus straipsniai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Nr. IX-738,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-556 (2002-02-13)

441 straipsnis. Akivaizdus nusikaltimas

Akivaizdus nusikaltimas yra toks

nusikaltimas, kai jo darymo metu ar po padarymo yra aiškus nusikaltimą padaręs

asmuo. Duomenys, duodantieji pagrindą manyti, kad šis asmuo padarė nusikaltimą,

yra tokie:

1)asmens užklupimas jam bedarant

nusikaltimą arba tuoj po nusikaltimo padarymo;

2)mačiusiųjų, tarp jų ir

nukentėjusiųjų, tiesioginis nurodymas į asmenį, kaip padariusį nusikaltimą;

3)ant asmens ar jo drabužių, prie jo

arba jo būste aiškių nusikaltimo pėdsakų suradimas;

4)asmens atvykimas ir prisipažinimas

padarius nusikaltimą.

442 straipsnis. Kvota

Dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų

šio kodekso 440 straipsnyje, daroma kvota šio kodekso aštuntajame skyriuje

nustatyta tvarka. Kvotą daro policija ir kiti kvotos organai.

443 straipsnis. Parengtinis tardymas

Jeigu akivaizdžius nusikaltimus,

išvardytus šio kodekso 440 straipsnyje, padaro nepilnamečiai ar asmenys, kurie

dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą, dėl

šių nusikaltimų būtina atlikti parengtinį tardymą.

Jeigu tiriant nusikaltimus, išvardytus

šio kodekso 440 straipsnyje, paaiškėja, kad jie nėra akivaizdūs, taip pat jei

dėl bylos didumo ar sudėtingumo jie negali būti išsamiai ištirti sumarinio

proceso tvarka, byloje atliekamas parengtinis tardymas. Nutarimą perduoti bylą

parengtiniam tardymui atlikti priima kvotėjas ir apie priimtą sprendimą per

dvidešimt keturias valandas praneša prokurorui.

Parengtinis tardymas bylose atliekamas

vadovaujantis šio kodekso 143 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

444 straipsnis. Teismingumas

Bylas dėl akivaizdžių nusikaltimų,

išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, tvarkomajame ir teisiamajame posėdžiuose

nagrinėja teisėjas vienas bendra tvarka su išimtimis, numatytomis šio kodekso

449–456(2) straipsniuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Trisdešimt septintasis

skirsnis

KVOTA

445 straipsnis. Kvotą atliekantys

asmenys

Kvotą dėl akivaizdžių nusikaltimų,

išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, atlieka kvotėjas kvotos organo

viršininkui pavedus.

446 straipsnis. Kvotos pradžia

Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo

požymių, kvotėjas nedelsdamas, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris dienas

nuo pareiškimo ar pranešimo apie nusikaltimą gavimo momento, iškelia asmeniui baudžiamąją

bylą. Nutarimą iškelti asmeniui baudžiamąją bylą patvirtina kvotos organo

viršininkas. Apie iškeltą bylą ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas

nuo jos iškėlimo momento pranešama prokurorui.

Nutarime iškelti

asmeniui baudžiamąją bylą nurodomas nusikaltimas, asmuo, kuriam keliama byla,

bei baudžiamasis įstatymas, numatantis šį nusikaltimą. Nuo nutarimo iškelti

asmeniui baudžiamąją bylą priėmimo momento asmuo, kuriam keliama byla, tampa

kaltinamuoju. Šis asmuo su nutarimu iškelti baudžiamąją bylą ir savo teisėmis

supažindinamas pasirašytinai.

Kaltinamasis turi teises, numatytas šio

kodekso 52 straipsnyje, išskyrus tai, kad kaltinamasis ir (ar) gynėjas su bylos

medžiaga turi teisę susipažinti tik šią medžiagą perdavus prokurorui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

447 straipsnis. Kvotos atlikimas

Kvotėjas, vadovaudamasis šio kodekso

nustatytomis taisyklėmis, atlieka tardymo veiksmus akivaizdaus nusikaltimo

aplinkybėms įrodyti, taip pat surenka duomenis apie kaltinamojo asmenybę ir

kitą medžiagą, turinčią reikšmės bylai teisme nagrinėti.

Jeigu atliekant kvotą atsiranda

pagrindas pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą,

kvotėjas priima naują nutarimą iškelti baudžiamąją bylą asmeniui. Kai

nustatoma, kad kaltinamasis yra padaręs dar kitą nusikaltimą arba paaiškėja

naujos kaltinimo aplinkybės, kvotėjas priima papildomą nutarimą iškelti baudžiamąją

bylą asmeniui. Jeigu kvotos metu nustatomas dar kitas tą patį nusikaltimą

padaręs asmuo, tokiam asmeniui iškeliama baudžiamoji byla.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

448 straipsnis. Kvotos pabaiga

Kvota pabaigiama

ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bylos iškėlimo momento, ir visa bylos

medžiaga su nutarimu iškelti baudžiamąją bylą perduodama prokurorui.

Apie kvotos pabaigą pranešama

kaltinamajam ir (ar) gynėjui, išaiškinamos jų teisės.

Kvotėjas, tyrimo metu nustatęs, kad yra

aplinkybės, numatytos šio kodekso

5–9(1) straipsniuose, kvotos organo viršininko sutikimu bylą

nutraukia vadovaudamasis šiuose straipsniuose numatytomis sąlygomis ir tvarka.

Apie priimtą sprendimą per dvidešimt keturias valandas pranešama prokurorui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

448(1) straipsnis.

Prokuroro veiksmai gavus bylą

Prokuroras, gavęs bylą, ne vėliau kaip

per dvi dienas nuo bylos gavimo momento priima vieną iš šių sprendimų:

1) pareiškimu kreiptis į teismą, kuriam

ta byla pagal kompetenciją priklauso, nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka;

2) perduoti bylą parengtiniam tardymui

atlikti;

3) nutraukti baudžiamąją bylą šio

kodekso 5–9(1) straipsniuose numatytais atvejais.

Prokuroras gali pavesti kvotos organui

surinkti ir pateikti papildomą medžiagą, susijusią su tiriama byla.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

448(2) straipsnis. Prokuroro

pareiškimas teismui

Prokuroras, iš surinktos medžiagos

matydamas pakankamą pagrindą perduoti bylą teismui nagrinėti sumarinio proceso

tvarka, surašo pareiškimą teismui.

Pareiškime teismui nurodoma: kaltinamojo

asmens duomenys; nusikaltimo padarymo vieta, laikas, motyvai, pasekmės ir kitos

svarbios aplinkybės; pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys nusikaltimo padarymą

ir kaltinamojo kaltumą; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.

Prie pareiškimo teismui pridedamas

šauktinų į teismą asmenų sąrašas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo

sprendimo kreiptis į teismą nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka priėmimo

prokuroras turi atvykti į teismą ir įteikti pareiškimą. Prokuroras privalo

užtikrinti, kad į teismą kartu atvyktų visi proceso dalyviai.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Trisdešimt aštuntasis

skirsnis

Atidavimas

teismui ir nagrinėjimas teisme

Skirsnio

pavadinimas pakeistas:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

449 straipsnis. Atidavimo teismui

tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio

kodekso 440 straipsnyje, bylose atidavimo teismui klausimus sprendžia teisėjas

tvarkomajame posėdyje. Tvarkomajame posėdyje gali dalyvauti: kaltinamasis, jo

įstatyminis atstovas; kaltinamojo gynėjas; nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo ar

jo atstovas; įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuriai nusikaltimu padaryta

materialinė žala, atstovas; asmuo arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurie

materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais,

atstovas.

Nurodytųjų asmenų neatvykimas į

tvarkomąjį posėdį nėra kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą šiame posėdyje.

Tvarkomajame posėdyje būtinai

dalyvauja prokuroras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

450 straipsnis. Tvarkomojo posėdžio

tvarka

Tvarkomasis posėdis pradedamas prokuroro

pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę. Po to kalba dalyvaujantys posėdyje

asmenys ir pareiškia savo nuomonę, ar yra pagrindas atiduoti kaltinamąjį

teismui, taip pat pareiškia prašymus dėl naujų bylos aplinkybių išaiškinimo bei

papildomų įrodymų surinkimo.

Tvarkomajame

posėdyje dalyvaujantieji asmenys raštu ar žodžiu pareiškia prašymus pripažinti

nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ar patraukti civiliniu atsakovu. Jeigu šie

asmenys nedalyvauja tvarkomajame posėdyje, tačiau yra gauti jų pareiškimai

raštu, teisėjas tokius pareiškimus apsvarsto. Asmuo gali būti pripažįstamas

nukentėjusiuoju ir be jo pareiškimo, jeigu nustatyta, kad nusikaltimu asmeniui

buvo padaryta žalos. Teisėjas savo iniciatyva gali priimti sprendimą patraukti

civiliniu atsakovu. Teisėjas nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam

atsakovui išaiškina jų teisę susipažinti su bylos medžiaga.

Po to teisėjas paklausia kaltinamojo,

ar jam yra suprantamas prokuroro pareiškimas ir ar jis sutinka būti tuoj pat

teisiamas, ar nori, kad nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą surengti

nagrinėjimą teisme vėliau kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia

laiko pasiruošti gynybai, pakviesti gynėją ar iškviesti liudytojus, nenurodytus

kviestinų asmenų sąraše. Pateikdamas tokį prašymą, kaltinamasis turi nurodyti,

kiek reikia laiko pasiruošti gynybai.

Tvarkomajame posėdyje apsvarstytais

klausimais teisėjas priima nutartis, kurios įrašomos į tvarkomojo posėdžio

protokolą. Šio kodekso 452-453 straipsniuose numatytais atvejais teisėjo

nutartis dar parašoma atskirame dokumente.

Tvarkomojo posėdžio metu teisiamojo

posėdžio sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 116 straipsnyje

nustatytų reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

451 straipsnis. Teisėjo nutartys

Išnagrinėjęs bylą tvarkomajame posėdyje,

teisėjas gali priimti nutartį:

1) atiduoti kaltinamąjį teismui ir

surengti nagrinėjimą teisme tuoj pat;

2) atiduoti kaltinamąjį teismui ir

paskirti kitą nagrinėjimo teisme dieną;

3) perduoti bylą parengtiniam tardymui

atlikti šio kodekso 443 straipsnyje numatytais atvejais;

4) nutraukti baudžiamąją bylą šio

kodekso 5–9(1) straipsniuose numatytais atvejais.

Taip pat teisėjas priima nutartį

pripažinti nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu ir patraukti civiliniu atsakovu

bei nutartį paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

451(1) straipsnis.

Prokuroro pareiškimo nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka

atmetimas

Teisėjas

sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka

dėl akivaizdžių nusikaltimų, numatytų šio kodekso 440 straipsnyje, gali priimti

tais atvejais, kai nustato:

1) kad nėra nusikaltimo, nurodyto šio

kodekso 440 straipsnyje, požymių;

2) kad yra praleisti šiame skyriuje

nustatyti terminai;

3) kad byla priklauso apygardos teismo

kompetencijai.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte

numatytu atveju teisėjas gali nagrinėti bylą sumarinio proceso tvarka, jeigu

mano, kad šiame skyriuje numatytų terminų pakeitimas neturės įtakos išsamiam ir

nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytais atvejais atmetus prokuroro pareiškimą nagrinėti bylą sumarinio

proceso tvarka, prokuroras iš naujo perduoti bylą į teismą gali tik surašęs

kaltinamąją išvadą. Toliau procesas tokiu atveju vyksta bendra tvarka.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

451(2) straipsnis. Teismo

veiksmai nusprendus paskirti kitą nagrinėjimo teisme

dieną

Jei kaltinamasis dėl akivaizdžių

nusikaltimų, numatytų šio kodekso 440 straipsnyje, motyvuodamas tuo, kad jam

reikia laiko pasiruošti gynybai, pakviesti gynėją ar iškviesti liudytojus,

nenurodytus kviestinų asmenų sąraše, nesutinka, kad nagrinėjimas vyktų tuoj

pat, teisėjas turi paskirti kitą nagrinėjimo teisme dieną. Tokiu atveju

nagrinėjimas teisme turi vykti praėjus terminui, kurio kaltinamasis prašė

gynybai pasiruošti, pakviesti gynėją ar liudytojus, tačiau ne vėliau kaip po

dešimties dienų. Konkrečią nagrinėjimo teisme dieną teisėjas skiria išklausęs

visų proceso dalyvių nuomonę.

Paskirdamas kitą nagrinėjimo teisme

dieną, teisėjas prokuroro ar kitų proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva

apklausia į teismą atvykusius liudytojus ar nukentėjusiuosius, o kaltinamajam

sutikus – ir jį. Apklausti liudytojai ir nukentėjusieji vėliau nagrinėjimo

teisme metu turi būti apklausiami tik tuomet, kai to motyvuotai prašo kas nors

iš proceso dalyvių.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

452

straipsnis. Teisėjo nutartis atiduoti kaltinamąjį teismui

Teisėjo nutartyje atiduoti kaltinamąjį

teismui turi būti nurodoma: nutarties parašymo laikas ir vieta; teisėjo

pavardė; išvada apie duomenų pakankamumą bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje;

atiduodamas teismui asmuo; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

452 straipsnis. Teisėjo

nutartis atiduoti kaltinamąjį teismui

Teisėjo nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui turi

būti nurodoma: nutarties parašymo laikas ir vieta; teisėjo pavardė; išvada apie

duomenų pakankamumą bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje; atiduodamas teismui

asmuo; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

453 straipsnis. Teisėjo nutartis

paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę

Teisėjas, vadovaudamasis šio kodekso

aštuntojo skirsnio taisyklėmis, gali paskirti ar pakeisti kaltinamajam

kardomąją priemonę.

454 straipsnis. Susipažinimas su

baudžiamąja byla

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas,

civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga po

tvarkomojo posėdžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

455 straipsnis. Neteko galios nuo 2001

m. spalio 15 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

456 straipsnis. Baudžiamosios bylos

nagrinėjimo terminas

Atidavimo teismui klausimą teisėjas turi

išspręsti tą pačią dieną, kai prokuroras atvyko su pareiškimu į apylinkės teismą

dėl akivaizdžių nusikaltimų, numatytų šio kodekso 440 straipsnyje, nagrinėjimo

sumarinio proceso tvarka.

Byla turi būti pradedama nagrinėti

teisiamajame posėdyje bylos atidavimo teismui dieną, išskyrus 451(2)

straipsnyje numatytus atvejus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

456(1) straipsnis. Gynėjo

dalyvavimas sumariniame procese

Jeigu iki atvykdamas į teismą asmuo

neturėjo pats pakvietęs gynėjo ar gynėjas jam nebuvo pakviestas, ar tuo atveju,

kai gynėjas, kurį buvo pakvietęs kaltinamasis ar kurį šiam asmeniui buvo

pakvietęs kvotos organo pareigūnas ar prokuroras, dėl užimtumo ar kitų svarbių

priežasčių negali atvykti į teismą, kaltinamąjį jo sutikimu gina kitas gynėjas.

Kito gynėjo dalyvavimą teisme turi užtikrinti prokuroras. Tokiam gynėjui turi

būti suteikta pakankamai laiko pasiruošti gynybai.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

456(2) straipsnis.

Nagrinėjimas teisme

Nagrinėjimas teisme sumarinio proceso

tvarka nagrinėjamoje byloje dėl akivaizdžių nusikaltimų, numatytų šio kodekso

440 straipsnyje, vyksta laikantis šiame kodekse nustatytų taisyklių su ta

išimtimi, kad vietoj kaltinamosios išvados prokuroras perskaito pareiškimą.

Jei nagrinėjimo teisme metu teismas

nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, jis priima nutartį

grąžinti bylą prokurorui. Tokiu atveju turi būti laikomasi šio kodekso 451(1)

straipsnio trečiojoje dalyje numatytos procedūros.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-500, 2001-09-11,

Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

DEVINTASIS SKYRIUS (Neteko

galios)

DEŠIMTASIS SKYRIUS (Neteko

galios)

VIENUOLIKTASIS SKYRIUS

(Neteko galios)

DVYLIKTASIS SKYRIUS

IŠNAGRINĖTŲ

BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ PROCESO ATNAUJINIMAS

Skyriaus

pavadinimo pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500, 2001-09-11,

Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Trisdešimt devintasis

skirsnis

39 skirsnis (457-462 straipsniai) neteko galios nuo

1999 m. sausio 1 d.:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Keturiasdešimtasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS

ATNAUJINIMAS DĖL NAUJAI

PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ

457 straipsnis. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimo padavimas Aukščiausiojo Teismo senatui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

turi teisę savo iniciatyva paduoti Aukščiausiojo Teismo senatui teikimą dėl

įsiteisėjusių Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos

nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas kasacine tvarka ar Apeliacinio teismo kasacinių

nutarčių, jeigu nutartyje yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir

tai reikšminga vienodos teismų įstatymo taikymo praktikos formavimui.

Aukščiausiojo Teismo senate negali būti nagrinėjamos bylos vien dėl bausmių

rūšių ar dydžio sugriežtinimo ar sušvelninimo nekeičiant nusikalstamos veikos

kvalifikavimo.

Aukščiausiojo Teismo senatas taip pat

nagrinėja bylas, kai Europos Tarybos Ministrų Komiteto arba Europos Žmogaus

Teisių Teismo sprendimais Lietuvos Respublikos teismų apkaltinamieji nuosprendžiai

bei nutartys baudžiamosiose bylose pripažinti pažeidžiančiais Europos žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Pakartotiniai teikimai Aukščiausiojo Teismo

senatui nepaduodami.

Paduoti teikimą leidžiama per dvejus metus

nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Paduoti teikimą dėl to, kad

reikia nuteistajam taikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar

kitokiais pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį,

leidžiama tik per vienerius metus nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo

dienos.

458 straipsnis. Bylos parengimas

Aukščiausiojo Teismo senato teismo

posėdžiui

Pasirašęs teikimą, Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas nutarimu skiria Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką ar teisėją -

Senato narį pranešėju ir jam perduoda teikimą kartu su baudžiamąja byla.

Rengdamas bylą Senato teismo posėdžiui, pranešėjas, esant reikalui ir suderinęs

su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, surenka papildomą medžiagą.

Pranešėjui parengus bylą Senato teismo

posėdžiui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiria bylos nagrinėjimo datą.

Pranešėjas, suderinęs su Aukščiausiojo Teismo

pirmininku,patvarko šaukti į posėdį asmenis, išvardytus šio kodekso 459

straipsnyje, kurių dalyvavimą laiko esant reikalingu, ir išsiunčia jiems

teikimo nuorašus.

459 straipsnis. Asmenys,

dalyvaujantys Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje nagrinėjant bylą

Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje

nagrinėjant bylą dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.

Nuteistajam arba išteisintajam raštu

pranešama apie teisę pasikviesti gynėją. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad

negalėdami patys pasikviesti gynėjo, jie per septynias dienas turi teisę

prašyti teismą paskirti gynėją. Nuteistojo ar išteisintojo pakviestas arba

teismo paskirtas gynėjas iškviečiamas į Senato teismo posėdį.

Nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminiai

atstovai, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų

atstovai į Senato teismo posėdį kviečiami Aukščiausiojo Teismo pirmininko

nuožiūra. Šių asmenų neatvykimas į Senato teismo posėdį nekliudo nagrinėti

bylos.

460 straipsnis. Bylos

nagrinėjimas Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje

Byla Aukščiausiojo Teismo senato teismo

posėdyje turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teikimo

pasirašymo dienos.

Pradėjęs Aukščiausiojo Teismo senato teismo

posėdį, Senato pirmininkas paskelbia, kokia byla yra nagrinėjama, nustato

asmenų, atvykusių į posėdį, tapatybę ir suteikia žodį pranešėjui, kad šis išdėstytų

teikimo turinį bei bylos aplinkybes.

Jeigu posėdyje dalyvauja šio kodekso 459

straipsnyje išvardyti asmenys, jie po pranešimo žodžiu duoda paaiškinimus. Šio

kodekso 459 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems asmenims gali būti

pateikiami klausimai.

Senato teismo posėdyje rašomas protokolas.

Aukščiausiojo Teismo senato sprendimas

priimamas pasitarimo kambaryje. Darbo pasitarimo kambaryje tvarką nustato

Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintas reglamentas.

Motyvuotas Aukščiausiojo Teismo senato

sprendimas surašomas laikantis šio kodekso 4301 straipsnyje numatytų

reikalavimų ir viešai paskelbiamas per septynias dienas nuo paskutinės Senato

teismo posėdžio dienos. Sprendimą pasirašo Senato pirmininkas ir Senato

sekretorius.

461 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato

teismo posėdyje priimamų

sprendimų rūšys

Išnagrinėjęs bylą pagal Aukščiausiojo Teismo

pirmininko teikimą, Aukščiausiojo Teismo senatas gali:

1)palikti galioti teismų pirmiau priimtus

sprendimus;

2)panaikinti vieną ar kelis pirmiau priimtus

teismų nuosprendžius ar nutartis ir palikti galioti teismų nuosprendžius ar

nutartis su pakeitimais ar be pakeitimų;

3)panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų

nutartis ir nutraukti bylą;

4)panaikinti pirmiau priimtus teismų

sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti atitinkamam teismui;

5)pakeisti pirmiau priimtus sprendimus.

462 straipsnis. Bylos grąžinimas

Išnagrinėjęs bylą, Aukščiausiojo Teismo

senatas grąžina ją teismui, kuris nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje,

arba teismui, iš kurio byla buvo išreikalauta.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas, kurio

nuosprendis ar nutartis panaikinti, privalo vadovautis šio kodekso 431

straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Keturiasdešimtasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS DĖL NAUJAI

PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ

[463

straipsnio redakcija iki 1999 m. sausio 1 d.]

463 straipsnis. Įsiteisėjusio teismo

nuosprendžio ar nutarties panaikinimas dėl naujai

paaiškėjusių aplinkybių

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir

nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias

nustato šio kodekso 464 straipsnis.

Įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį

panaikina ir bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina nuosprendį ar

nutartį priėmęs teismas tik kitos teisėjų sudėties.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

465 straipsnis. Terminai baudžiamajai

bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių

aplinkybių

Peržiūrėti teismo nuosprendį ar nutartį

dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teismas gali ne vėliau kaip per vienerius

metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

466 straipsnis. Proceso dėl naujai

paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas

Pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių

aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas ir

įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas

ir jų atstovai.

Asmenų pareiškimus dėl naujai

paaiškėjusių aplinkybių, susijusius su apylinkių teismų įsiteisėjusiais

nuosprendžiais, nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, pareiškimus,

susisius su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis - apy­gardos

vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, susijusius su apygardos teismų

nuosprendžiais ir nutartimis - apygardos vyriausiasis prokuroras, pareiškimus,

susijusius su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis - Lietuvos Respublikos generalinis

prokuroras.

Prokuroras, manydamas, kad gali būti

viena iš šio kodekso 464 straipsnyje nustatytų aplinkybių, savo iniciatyva,

taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai

paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų

aplinkybių tyrimą arba paveda tai atlikti tardytojui ar kvotos organui.

Jeigu prokuroras neranda pagrindo

pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jis atsisako tai padaryti

motyvuotu savo nutarimu. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama

suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam

prokurorui.

467 straipsnis. Prokuroro veiksmai

baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes

Baigus tirti naujai paaiškėjusias

aplinkybes ir esant pagrindui atnaujinti baudžiamąją bylą, prokuroras tyrimo

medžiagą ir savo išvadą perduoda teismui, priėmusiam naikintiną nuosprendį ar

nutartį.

Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą,

prokuroras savo motyvuotu nutarimu nutraukia procesą. Apie šį nutarimą

pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą.

Nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo gavimo gali būti apskundžiamas

aukštesniajam prokurorui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

468 straipsnis. Baudžiamosios bylos

atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

teisme tvarka

Apylinkės teisme bylos atnaujinimo dėl

naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia teisėjas,

anksčiau nenagrinėjęs šios baudžiamosios bylos.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme,

Lietuvos apeliaciniame teisme ar apygardos teisme bylos atnaujinimo dėl naujai

paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia vieno iš šių teismų

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant šią

bylą, kolegija, kurią sudaro ir vieną iš teisėjų patvirtina kolegijos

pirmininku Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo

pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių teismų Baudžiamųjų

bylų skyriaus pirmininkas.

Teisėjas arba kolegija teismo posėdyje

nagrinėja prokuroro išvadą su tyrimo medžiaga. Esant reikalui, gali būti

išreikalauta baudžiamoji byla, kurioje naikintinas nuosprendis ar nutartis,

taip pat šio kodekso 423 straipsnio tvarka išspręstas nuosprendžio ar nutarties

vykdymo sustabdymo klausimas.

Posėdyje dalyvauja prokuroras. Šio

kodekso 466 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytam asmeniui, padavusiam

pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pranešama apie posėdžio vietą ir

laiką, tačiau jo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Paskirtu laiku teisėjas arba kolegijos

pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia, kokio prokuroro išvada ir dėl

kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti nagrinėjama. Paskui teisėjas

arba kolegijos pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį, paskelbia teismo

sudėtį, teismas išsprendžia, jeigu iškyla, nušalinimo klausimą šio kodekso

nustatyta tvarka.

Byla pradedama nagrinėti teisėjo arba

vieno iš kolegijos teisėjų pranešimu, kuriame išdėstoma prokuroro išvados esmė,

nuosprendžio ar nutarties turinys.

Po teisėjo pranešimo paaiškinimus duoda

prokuroras ir dalyvaujantis byloje proceso dalyvis.

Priimti nutartį teismas išeina į

pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžio salę ir teisėjas

arba kolegijos pirmininkas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir žodžiu

išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo

teisėjas arba visa teisėjų kolegija ne vėliau kaip per tris dienas nuo

sprendimo priėmimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

469 straipsnis. Teismo nutartys dėl

prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro išvadą

su tyrimo medžiaga, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1) panaikinti teismo nuosprendį ar

nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti

teisme;

2) panaikinti teismo nuosprendį ar

nutartį ir nutraukti bylą;

3) atsisakyti atnaujinti bylą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

470 straipsnis. Procesas atnaujinus

baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių

aplinkybių

Atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai

paaiškėjusių aplinkybių, parengtinis tardymas daromas ir teisminis nagrinėjimas

vyksta, taip pat paskesnis nuosprendis apskundžiamas bendrais pagrindais.

Keturiasdešimt pirmasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS PAGAL ASMENS,

NUTEISTO TAIKANT ŠIO KODEKSO 266 STRAIPSNIO TAISYKLES,

PRAŠYMĄ

55 straipsnis. Gynėjo kvietimas,

paskyrimas ir pakeitimas

Gynėją kviečia įtariamasis,

kaltinamasis, teisiamasis, įstatyminis jų atstovas, taip pat kiti asmenys,

įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pavedus ar sutikus.

Įtariamajam, kaltinamajam ar

teisiamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina kvotėjas, tardytojas, teisėjas

ar teismas.

Tais atvejais, kai įtariamojo,

kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu tris dienas iš eilės

negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta

dalyvauti procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi

teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą

gynėją, o jam to nepadarius, privalo paskirti gynėją iš advokatų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

47 straipsnis. Tardytojas

Parengtinį tardymą baudžiamosiose

bylose daro įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokuratūros organų tardytojai,

Specialiųjų tyrimų tarnybos tardytojai ir vidaus reikalų organų tardytojai

pagal savo kompetenciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1650, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1163 (00.05.19), įsigalioja nuo 2000.06.01

841 straipsnis. Patikrinimo aktas

Patikrinimas atliekamas tais atvejais,

kai pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį reikia

patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę-finansinę

veiklą.

Apie atliktą patikrinimą surašomas patikrinimo aktas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

134 straipsnis. Kvotos organai

Kvotos organai yra šie:

1) policija;

2) valstybės saugumo įstaigos - bylose

dėl valstybinių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

62-71, 73, 73(1), 74 straipsniuose, ir karo nusikaltimų, numatytų

Baudžiamojo kodekso 333-344 straipsniuose;

3) Specialiųjų tyrimų tarnyba - bylose,

iškeltose Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl nusikaltimų, kuriais pasireiškia

korupcija;

4) Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – bylose dėl

nusikaltimų finansams ir su jais susijusių nusikaltimų;

5) karo policija - bylose dėl visų

nusikaltimų, kuriuos padaro kariai, ir bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro

karinėse teritorijose ir kariniame transporte krašto apsaugos sistemos

darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas; kariuomenės vado nustatytais

atvejais karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių įstaigų viršininkai -

bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, ir bylose dėl

nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs krašto apsaugos sistemos

darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas arba atitinkamo dalinio, junginio,

karinės įstaigos buvimo vietoje;

6) pataisos darbų įstaigų, tardymo

izoliatorių, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų viršininkai -

bylose dėl nusikaltimų nustatytai tarnybos ėjimo tvarkai, kuriuos padaro šių

įstaigų bendradarbiai, taip pat bylose dėl nusikaltimų. kurie padaromi nurodytų

įstaigų buvimo vietoje;

7) valstybinės priešgaisrinės apsaugos

organai - bylose dėl gaisrų ir dėl priešgaisrinių taisyklių pažeidimų;

8) Valstybės sienos apsaugos tarnyba –

valstybės sienos apsaugos ir su jos pažeidimais susijusiose bylose;

9) muitinių tarnyba - kontrabandos

bylose;

10) esančių tolimajame plaukiojime

jūros laivų kapitonai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-709,

98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1141 (98.05.06)

Nr. VIII-777,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1581 (98.06.24)

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

Nr. VIII-1650, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1163 (00.05.19), įsigalioja nuo 2000.06.01

Nr. VIII-2015, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2867 (2000 10 31)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Nr. IX-652,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 112-4072 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-03-01

Nr. IX-817,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1251 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

471 straipsnis. Apkaltinamojo

teismo nuosprendžio panaikinimas pagal asmens,

nuteisto taikant

šio kodekso 266 straipsnio taisykles, prašymą

Pareiškimą dėl apkaltinamojo teismo

nuosprendžio panaikinimo ir bylos atnaujinimo gali paduoti nuteistasis, dėl

fizinės sveikatos būklės dalyvavęs bylos teisminiame nagrinėjime

266 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apkaltinamąjį

nuosprendį panaikina ir bylą pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens

pareiškimą atnaujina nuosprendį priėmęs, bet kitos sudėties teismas.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

472 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimas dėl apkaltinamojo teismo

nuosprendžio panaikinimo ir bylos atnaujinimo paduodamas nuosprendį priėmusiam

teismui.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

473 straipsnis. Pareiškimo patenkinimo

pagrindai

Pareiškimas dėl apkaltinamojo

nuosprendžio panaikinimo ir bylos atnaujinimo patenkinamas, jei teismas,

įvertinęs ekspertų išvadas ir kitus įrodymus, nustato, kad nuteistasis bylos

nagrinėjimo metu dėl psichinės ar kitokios būklės arba kitų aplinkybių negalėjo

naudotis visomis savo procesinėmis teisėmis ir galės dalyvauti teisminiame

nagrinėjime teismo posėdžio salėje visą bylos nagrinėjimo laiką.

Pareiškimas dėl apkaltinamojo

nuosprendžio panaikinimo ir bylos atnaujinimo netenkinamas, jei nuteistasis tuo

pat metu naudojasi šio kodekso 369(1) straipsnyje nustatyta teise

apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka.

Pareiškimas netenkinamas, jei jis

paduotas praėjus daugiau kaip 20 dienų nuo šio kodekso 401(1)

straipsnio 2 dalyje nurodyto prokuroro pranešimo gavimo dienos.

Pareiškimas taip

pat netenkinamas, jei teismas neginčijamai nustato, kad nuteistasis ankstesnio

bylos nagrinėjimo metu iki pat nuosprendžio priėmimo simuliavo ligą.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

474 straipsnis. Baudžiamosios bylos

atnaujinimo tvarka

Apygardos teisme bylos atnaujinimo

klausimą nagrinėja ir išsprendžia šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų

teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant šią bylą, kolegija, kurią sudaro ir

vieną iš teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku apygardos teismo pirmininkas

arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Posėdyje dalyvauja nuteistasis, jo

gynėjas ir prokuroras.

Paskirtu laiku teisėjas arba kolegijos

pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia, koks pareiškimas ir dėl kurio

nuosprendžio turi būti nagrinėjamas. Po to teisėjas arba kolegijos pirmininkas

įsitikina, kas atvyko į posėdį, paskelbia teismo sudėtį, teismas, jeigu reikia,

išsprendžia nušalinimų klausimus šio kodekso nustatyta tvarka.

Byla pradedama nagrinėti teisėjo arba

vieno iš kolegijos teisėjų pranešimu, kuriame išdėstoma pareiškimo esmė.

Po teisėjo pranešimo išklausomi

prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas.

Priimti nutartį

teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžio

salę ir teisėjas arba kolegijos pirmininkas paskelbia rezoliucinę nutarties

dalį bei žodžiu išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją

pasirašo teisėjas arba visa teisėjų kolegija ne vėliau kaip per tris dienas nuo

sprendimo priėmimo.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

475 straipsnis. Teismo nutartys dėl

pareiškimo baudžiamajai bylai atnaujinti

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, gali

priimti vieną iš šių nutarčių:

1) panaikinti teismo nuosprendį,

atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo nagrinėti teisme;

2) atsisakyti atnaujinti bylą.

Jei teismas

atsisako atnaujinti bylą, nuteistasis turi teisę apskųsti nuosprendį apeliacine

tvarka per 20 dienų nuo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti bylą,

įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai atsisakoma 473 straipsnio 2 ir 3

dalyse nurodytais atvejais.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

476 straipsnis. Procesas atnaujinus

baudžiamąją bylą

Atnaujinus baudžiamąją bylą pagal

asmens, nurodyto 471 straipsnio 1 dalyje pareiškimą, teisminis nagrinėjimas

vyksta, taip pat paskesnis nuosprendis apskundžiamas bendrais pagrindais.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

Kodeksas papildomas

keturiasdešimt antruoju skirsniu nuo 2001 m. spalio 15 d.:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Keturiasdešimt antrasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS

BYLOS PROCESO ATNAUJINIMAS DĖL AIŠKIAI NETINKAMO BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO

PRITAIKYMO

183 straipsnis. Suvedimo akistaton

tvarka

Kai akistatoje dalyvauja liudytojas ar

nukentėjusysis, tardytojas įspėja juos dėl atsakomybės pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai melagingus parodymus.

Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentėjusiojo parašu.

Pradėdamas suvedamų akistaton asmenų

apklausą, tardytojas paklausia juos, ar pažįsta jie vienas antrą ir kokie jų

tarpusavio santykiai. Po to nurodytiesiems asmenims iš eilės pasiūloma duoti

parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie yra suvesti akistaton.

Kiekvienam iš apklausiamųjų davus parodymus, tardytojas turi teisę duoti jiems

klausimų. Suvestieji akistaton asmenys gali, tardytojo leidimu, duoti klausimai

vienas antram. Tie klausimai. ir atsakymai į juos taip pat įrašomi į protokolą.

Paskelbti akistatos dalyvių parodymus,

esančius pirmesniųjų apklausų protokoluose,taip pat perklausyti šių parodymų

garso įrašą leidžiama, tik davus jiems parodymus akistatoje ir užrašius juos į

protokolą.

Akistatos protokole apklausiamųjų

asmenų parodymai užrašomi ta eile, kuria jie buvo duodami. Kiekvienas akistatos

dalyvis pasirašo savo parodymus.

Jeigu akistatos protokolas susideda iš

kelių puslapių, tai kiekvieną puslapį pasirašo abu apklaustieji asmenys.

477 straipsnis. Baudžiamosios bylos

proceso atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo

baudžiamojo įstatymo pritaikymo

pagrindai

Baudžiamosios

bylos, išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme,

taip pat kurios nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie

nebuvo apskųsti kasacine tvarka, procesas atnaujinamas, jeigu pagal byloje

esančias nuosprendžiais ir nutartimis nustatytas aplinkybes yra pagrindas

manyti, jog aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to

reikia:

1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį

bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;

2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti

į kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą,

numatantį lengvesnį nusikaltimą;

3) nuteistajam, ištaisius padarytus

Baudžiamojo kodekso 42–44 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti paskirtą

subendrintą bausmę;

4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės suėjus senaties

terminui;

5) ištaisius netinkamą amnestijos akto

taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

478 straipsnis. Teisė paduoti

pareiškimą dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo

Paduoti pareiškimą Lietuvos

Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo šio kodekso

477 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal

įstatymą ir gynėjas, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą.

Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo galima

paduoti tik kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę (pagrindinę ir

papildomą), kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, kol baigsis

laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą arba

lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos.

Pakartotiniai pareiškimai bei teikimai

nepriimami ir nenagrinėjami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, nustatę, kad gautas

pareiškimas nepasirašytas, paduotas praleidus šio straipsnio pirmojoje dalyje

numatytus terminus, yra pakartotinis arba jame netinkamai nurodyti šio kodekso

477 straipsnyje numatyti pagrindai, pareiškimą grąžina padavusiam asmeniui.

Pasirašytas pareiškimas, taip pat ir pareiškimas su tinkamai nurodytais

pagrindais baudžiamosios bylos procesui atnaujinti gali būti vėl paduoti.

479 straipsnis. Sprendimo dėl

baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo priėmimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija per vieną mėnesį nuo

pareiškimo ar teikimo gavimo dienos, o esant pagrindui manyti, jog nuteistąjį

reikia paleisti iš laisvės atėmimo vietos, – nedelsdama nutartimi išsprendžia

klausimą, ar reikia atnaujinti baudžiamosios bylos procesą.

Atnaujinus procesą, byla perduodama

nagrinėti:

1) jeigu

ji buvo nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos arba tik pirmosios

instancijos teismuose, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus trijų teisėjų kolegijai;

2) jeigu ji buvo nagrinėta Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijoje, – to

paties skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Šioje kolegijoje negali dalyvauti

teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

3) jeigu

ji buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

septynių teisėjų kolegijoje, – to paties skyriaus plenarinei sesijai.

Teisėjų kolegija, nusprendusi atnaujinti

baudžiamosios bylos procesą, ta pačia nutartimi gali sustabdyti šioje byloje

priimtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą.

480 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

teismo posėdyje, atnaujinus procesą

Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Į teismo posėdį gali būti iškviesti nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir

nukentėjusysis, jo atstovas. Šių asmenų, tinkamai informuotų apie bylos

nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo išnagrinėti bylą.

Bylos nagrinėjimo pradžioje kolegijos

pirmininkas paklausia bylos nagrinėjimo dalyvių, ar jie nereiškia nušalinimų

teisėjams, prokurorui, vertėjui ar teismo posėdžių sekretoriui. Dėl pareikštų

nušalinimų sprendžiama šio kodekso 29–32, 35 ir 46 straipsniuose nustatyta

tvarka.

Vienas iš teisėjų savo pranešime išdėsto

bylos esmę, priimtų byloje teismo sprendimų, taip pat prašymo ar teikimo

turinį.

Po teisėjo pranešimo išklausomos į

posėdį atvykusių asmenų kalbos. Pirmiausia žodis suteikiamas pareiškimą

padavusiam asmeniui.

Teismas, išklausęs kalbas, priimti

nutarties išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į

posėdžio salę ir paskelbia nutarties rezoliucinę dalį bei išdėsto pagrindinius

priimto sprendimo argumentus. Motyvuota nutartis surašoma ne vėliau kaip per

tris dienas. Jeigu nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos,

nutartis turi būti galutinai surašyta ir perduota vykdyti tą pačią dieną.

Trijų ir septynių teisėjų kolegijos

nutartį pasirašo visi teisėjai, o skyriaus plenarinės sesijos nutartį – pirmininkas

ir pranešėjas.

Teismo posėdyje rašomas protokolas.

482 straipsnis. Baudžiamosios bylos

proceso atnaujinimo pagrindas

Lietuvos

Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos procesas gali būti

atnaujinamas, kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas

nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai savo

pobūdžiu ir sunkumu kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir

besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus baudžiamąją bylą.

483 straipsnis. Teisė kreiptis dėl

baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo

Prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos

procesą šio kodekso 482 straipsnyje numatytu pagrindu gali pateikti asmuo, dėl

kurio byloje buvo padaryta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos ar jos papildomų protokolų pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių

asmenų įgaliotas atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas gali teikimu inicijuoti baudžiamosios bylos proceso atnaujinimą ir

nesant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto prašymo.

484 straipsnis.

Prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo

padavimas

Prašymas ar teikimas dėl baudžiamosios

bylos proceso atnaujinimo paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pridedant

galutinį Europos žmogaus teisių teismo sprendimą.

***Prašymas ar teikimas paduodamas per šešis mėnesius nuo Europos žmogaus

teisių teismo galutinio sprendimo dienos.

Pakartotinis prašymas tuo pačiu pagrindu

nepriimamas ir nenagrinėjamas.

***Pastaba. Jeigu Europos žmogaus teisių teismo galutinis

sprendimas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą, yra priimtas

iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2001 m. spalio 15 d.), Baudžiamojo proceso

kodekso 484 straipsnio 2 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas prašymui ar

teikimui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

485 straipsnis.

Prašymo ar teikimo priimtinumo ir baudžiamosios bylos proceso

atnaujinimo

klausimo išsprendimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas patikrina, ar prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo pateiktas

nepažeidžiant šio kodekso 483 straipsnio pirmosios dalies ir 484 straipsnio

reikalavimų, taip pat, ar nėra atnaujintas bylos nagrinėjimas Europos žmogaus

teisių teisme, ir jeigu tokių pažeidimų yra, prašymą grąžina jo pateikėjui.

Tinkamai pateiktas prašymas ar teikimas yra perduodamas trijų teisėjų kolegijai

spręsti jo priimtinumo klausimą pagal 482 straipsnio reikalavimus. Teisėjų

kolegija prašymo ar teikimo priimtinumo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo šio prašymo ar teikimo gavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymo

ar teikimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo priimtinumo klausimą,

priima tokius sprendimus:

1) prašymą ar

teikimą atmeta kaip nepagrįstą ir baudžiamosios bylos proceso neatnaujina;

2) prašymą ar teikimą perduoda Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai kompetentingai institucijai;

3) prašymą ar teikimą priima nagrinėti

ir baudžiamosios bylos procesą atnaujina.

Priėmusi sprendimą, numatytą šio

straipsnio antrosios dalies 3 punkte, teisėjų kolegija perduoda bylą nagrinėti:

1) jeigu byla

nebuvo nagrinėta kasacine tvarka, – trijų teisėjų kolegijai. Šiuo atveju bylą

gali nagrinėti ir ta pati teisėjų kolegija, kuri atnaujino baudžiamosios bylos

procesą;

2) jeigu byla buvo nagrinėta kasacine

tvarka, – Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.

Teisėjų kolegija, nusprendusi atnaujinti

baudžiamosios bylos procesą, ta pačia nutartimi gali sustabdyti šioje byloje

priimtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą.

486 straipsnis. Atnaujintos

baudžiamosios bylos nagrinėjimas

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegijos ar plenarinės sesijos posėdis atnaujintai baudžiamajai bylai

nagrinėti surengiamas per kiek įmanoma trumpesnį laiką nuo nutarties atnaujinti

baudžiamosios bylos procesą priėmimo.

Teismo posėdyje turi teisę dalyvauti

prašymo atnaujinti baudžiamosios bylos procesą pateikėjas. Posėdyje dalyvauja

prokuroras ir gynėjas. Apie posėdį pranešama nuteistajam, nukentėjusiajam ir jų

atstovui pagal įstatymą. Jeigu bylos proceso atnaujinimo pagrindas yra susijęs

su klausimais, išspręstais kasacinėje nutartyje, apie tai pranešama visiems

asmenims, turėjusiems teisę dalyvauti nagrinėjant kasacinę bylą. Asmenų,

tinkamai informuotų apie atnaujintos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką,

neatvykimas nekliudo išnagrinėti bylą.

Bylos nagrinėjimo pradžioje vienas iš

teisėjų išdėsto bylos esmę, teismų sprendimų, prašymo ar teikimo atnaujinti

bylos procesą ir nutarties dėl bylos proceso atnaujinimo turinį. Po teisėjo

pranešimo žodis suteikiamas asmeniui, padavusiam prašymą atnaujinti

baudžiamosios bylos procesą. Po to teismas žodį suteikia kitiems nagrinėjant

bylą dalyvaujantiems asmenims. Prašymą pateikęs asmuo turi teisę duoti

papildomus paaiškinimus paskutinis.

Teismas, išklausęs kalbas ir papildomus

paaiškinimus, priimti nutarties išeina į pasitarimų kambarį. Priėmęs nutartį,

teismas grįžta į posėdžio salę ir paskelbia jos rezoliucinę dalį bei išdėsto

svarbiausius priimto sprendimo argumentus.

Motyvuota nutartis surašoma ir

pasirašoma ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo. Ją pasirašo

visi kolegijos teisėjai arba plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas.

Jeigu išnagrinėjus atnaujintą bylą

nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, sprendimas perduodamas vykdyti tą

pačią dieną.

Teismo posėdyje rašomas protokolas.

487 straipsnis. Teismo,

išnagrinėjusio atnaujintą baudžiamąją bylą, nutartys

Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą

baudžiamąją bylą, priima tokias nutartis:

1) prašymą ar teikimą atmeta ir palieka galioti teismų

sprendimus;

2) panaikina nuosprendį bei paskesnes

teismų nutartis ir bylą nutraukia;

3) panaikina nuosprendį bei paskesnes

teismų nutartis ir perduoda bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti

pirmosios instancijos teisme;

4) panaikina apeliacinės instancijos

teismo nuosprendį ar nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo

nuosprendį su pakeitimais arba be pakeitimų;

5) panaikina apeliacinės instancijos

teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacine

tvarka;

6) panaikina kasacinę nutartį ir priima

naują nutartį;

7) teismų nuosprendžius ar nutartis

panaikina iš dalies arba pakeičia.

Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys yra

galutinės ir neskundžiamos.

Kodeksas papildomas

tryliktuoju skyriumi:

Nr. IX-738,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-556 (2002-02-13)

TRYLIKTASIS SKYRIUS

Bylų dėl juridinių asmenų

padarytų nusikalTIMŲ procesas

488 straipsnis. Proceso tvarka

Bylose dėl juridinių asmenų padarytų

nusikaltimų proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės su

išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai.

Jeigu procesas dėl nusikaltimų buvo

pradėtas atskirai prieš juridinį asmenį ir prieš fizinius asmenis, tokios

veikos turi būti tiriamos kartu. Šiais atvejais procesiniai veiksmai atliekami

ir sprendimai priimami juridinio asmens atžvilgiu vadovaujantis bendrosiomis

šio kodekso taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai,

o fizinio asmens atžvilgiu – vadovaujantis bendrosiomis šio kodekso

taisyklėmis.

489 straipsnis. Juridinio asmens

atstovas

Juridinio asmens atstovu gali būti

juridinio asmens vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens

įgaliotas būti atstovu procese.

Kai pateikiamas įgaliojimas dalyvauti

procese, prokuroras, tardytojas ar kvotėjas priima nutarimą pripažinti asmenį

juridinio asmens atstovu.

Jeigu juridinis asmuo paskiria atstovu

netinkamą asmenį arba visai tokio atstovo nepaskiria, prokuroras, tardytojas ar

kvotėjas turi teisę nutarimu tokį atstovą paskirti.

Juridinio asmens atstovas procese

naudojasi visomis teisėmis, kurias šis kodeksas suteikia įtariamajam ir

kaltinamajam, taip pat vykdo šių proceso dalyvių pareigas.

490 straipsnis. Laikinos priemonės,

taikomos juridiniam asmeniui

Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas

laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas.

Laikinas juridinio asmens veiklos

apribojimas skiriamas motyvuotu prokuroro nutarimu ir tik tuo atveju, jeigu yra

teisėjo sankcija. Laikiną juridinio asmens veiklos apribojimą sankcionuoja

parengtinio tardymo atlikimo vietos apylinkės teismo teisėjas.

Laikinas juridinio asmens veiklos

apribojimas skiriamas tuo atveju, jeigu juridinio asmens veikla gali sukliudyti

netrukdomą baudžiamosios bylos procesą.

Nutarime

skirti laikiną juridinio asmens veiklos apribojimą uždraudžiama juridiniam

asmeniui užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir (arba)

įpareigojama uždaryti tam tikrą įmonės padalinį. Nutarime nurodomas laikino

juridinio asmens veiklos apribojimo terminas. Šis terminas motyvuotu prokuroro

nutarimu, sankcionuotu parengtinio tardymo atlikimo vietos apylinkės teismo

teisėjo, gali būti pratęstas.

Nutarimas, kuriuo paskiriamas laikinas

juridinio asmens veiklos apribojimas, siunčiamas teismo antstolių kontorai

vykdyti.

Šis nutarimas paskelbiamas juridinio

asmens atstovui pasirašytinai.

Juridinio asmens, kuriam paskirtas

laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas, atstovas turi teisę per dešimt

dienų nuo nuorašo gavimo dienos apskųsti nutarimą apygardos teismui.

491 straipsnis.

Nuosprendžio priėmimas byloje, kurioje teisiami juridinis ir

fizinis asmuo

Baudžiamojoje byloje, kurioje teisiami

juridinis ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį. Rezoliucinėje nuosprendžio

dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio

asmens.

Nuosprendį apeliacine tvarka gali

apskųsti nuteistojo juridinio asmens atstovas ir nuteistasis fizinis asmuo,

taip pat kiti proceso dalyviai šio kodekso 366 ir 367 straipsniuose nustatyta

tvarka.

492 straipsnis.

Nuosprendžio, kuriuo paskirtas juridinio asmens veiklos

apribojimas ar

juridinio asmens likvidavimas, vykdymas

Nuosprendis, kuriuo paskirtas juridinio

asmens veiklos apribojimas ar juridinio asmens likvidavimas, šio kodekso 401

straipsnyje nustatyta tvarka pateikiamas teismo antstolių kontorai vykdyti.

Teismas, paskyręs bausmę juridiniam

asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo

priemones.

---

Pakeitimų eilė nuo 1997 m.

spalio 16 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-462,

97.10.16, Žin., 1997, Nr.97-2447 (97.10.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37 IR 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-487,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2621 (97.11.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 64(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-584,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 169(1), 369(1) STRAIPSNIAIS

IR 166, 228, 382 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-618,

98.02.03, Žin., 1998, Nr.17-398 (98.02.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37 IR 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-705,

98.04.16, Žin., 1998, Nr.44-1196 (98.05.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 242, 244 IR 244(1) STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-709,

98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1141 (98.05.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37, 134 IR 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 92 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-745,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1397 (98.06.03)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37, 104, 143 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-777,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1581 (98.06.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37, 134 IR 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 104(1), 104(4), 106, 109(1), 109(2),

109(3), 212, 219, 226, 232, 247 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-786,

98.06.16, Žin., 1998, Nr.59-1654 (98.07.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 234 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-850,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1938 (98.07.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 93 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-975,

98.12.15, Žin., 1998, Nr.115-3234 (98.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 66, 333, 340 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-996,

98.12.22, Žin., 1999, Nr.1-3 (99.01.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 412(1) IR 413(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1010,

98.12.29, Žin., 1999, Nr.1-6 (99.01.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 64(3) STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1025,

99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-244 (99.01.27)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 16(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1282,

99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 106, 126, 212, 245, 248, 255, 256, 260,

280, 283, 284, 417 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1376,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2898 (99.11.26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 25,

194(1), 194(2), 195 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 195(2) STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

Šio įstatymo

nuostatos, susijusios su nutarimo dėl turto arešto registravimu turto arešto

aktų registre, įsigalioja turto arešto aktų registrui pradėjus darbą.

Iki turto

arešto aktų registras pradės darbą, nutarimai dėl turto registre registruojamo

turto arešto siunčiami atitinkamam turto registrui, kuris apie turto areštą

nedelsiant turi pažymėti turto registre.

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO

104(3), 106, 134, 143, 226, 228, 382 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO

264, 266, 283, 368, 378 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO, 369(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI

KODEKSO PAPILDYMO 401(1) STRAIPSNIU IR TRYLIKTUOJU SKYRIUMI ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1647, 00.04.20, Žin., 2000,

Nr.38-1055 (00.05.10)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37, 126, 143

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1650, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1163 (00.05.19)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 25, 47, 134, 142, 143

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1d.

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 91, 92, 166, 169(1),

218, 219, 223, 228 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2015, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2867 (2000 10 31)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 134 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 56, 56(1), 121, 123,

250, 390 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 56(2) STRAIPSNIU

BEI 350 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-148, 2001 01 23, Žin., 2001, Nr.

10-258 (2001 01 31)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 105, 267 IR 317(1)

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-201,

2001 03 01, Žin., 2001, Nr. 34-1124 (2001 04 20)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-492,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2520 (2001-08-17)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 56(1) STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 17

straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2001 m. spalio 15 d.

Šio įstatymo 17 straipsnio 2

dalis įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

Bylos, kurių nagrinėjimas teisme

pradėtas iki šio įstatymo 1–5, 7–18, 20–32, 35–42, 44–47, 52–56 straipsnių

įsigaliojimo, baigiamos nagrinėti pagal nagrinėjimo teisme pradžios dieną

galiojusią tvarką.

Iki šio įstatymo 6, 48, 71–90

straipsnių įsigaliojimo iškeltos bylos baigiamos tirti ir nagrinėti pagal šių

bylų iškėlimo dieną galiojusią tvarką.

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-652, 2001-12-13,

Žin., 2001, Nr. 112-4072 (2001-12-30)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 134 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. kovo 1 d.

32.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-738,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-556 (2002-02-13)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO

22(2), 37, 440 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 22(6), 22(7)

STRAIPSNIAIS BEI TRYLIKTUOJU SKYRIUMI ĮSTATYMAS

33.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-780,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 26,

285, 287, 416, 427(1), 427(2), 427(3) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

34.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-817,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1251 (2002-03-30)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 25 IR

134 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002

m. balandžio 1 d.

35.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-827,

2002-04-02, Žin., 2002, Nr. 40-1465 (2002-04-17)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 244

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 244(2) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9(1),

9(2), 64(3), 104(1), 426 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 106(1),

414(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

37.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1259,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5545 (2002-12-24)

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 48 IR

198(2) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 198(3) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

38.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1291,

2003-01-09, Žin., 2003, Nr. 10-341 (2003-01-29)

BAUDŽIAMOJO

PROCESO KODEKSO 9(2), 168(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo

nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

99.02.05, Žin., 1999, Nr.15-402

(99.02.10)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 255 STRAIPSNIO 4 IR 5 DALIŲ, 256

STRAIPSNIO 4 DALIES, 260 STRAIPSNIO 4 DALIES, 280 STRAIPSNIO 1, 2 IR 6 DALIŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.09.19, Žin., 2000, Nr.80-2423 (00.09.22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO

KODEKSO 118(1), 156(1) STRAIPSNIŲ, 267 STRAIPSNIO 5 PUNKTO IR 317(1) STRAIPSNIO

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-01-30)

autrap@lrs.lt