DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

Prieš priimant nuosprendį vyksta

teisėjų pasitarimas, vadovaujamas posėdžio pirmininko. Pirmininkas pateikia

teismui išspręsti šio kodekso 333-335 straipsniuose nurodyta tvarka klausimus.

Kiekvienas klausimas formuluojamas taip, kad į jį galėtų būti duodamas arba

teigiamas, arba neigiamas atsakymas.

Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė

vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkas balsuoja

paskutinis.

Visi klausimai sprendžiami balsų

dauguma.

Pirmininkas ar teisėjas, likęs atskiros

nuomonės, turi teisę išdėstyti ją pasitarimo kambaryje raštu.

Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį

neskaitoma, bei pridedama prie bylos.

Jeigu byla, kurioje yra atskiroji

nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, tai

įsiteisėjus nuosprendžiui, atskiroji nuomonė kartu su byla turi būti

pasiunčiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kad jis išspręstų

klausimą dėl kasacinio teikimo padavimo šio kodekso 417 straipsnio antrojoje

dalyje nustatyta tvarka.

337 straipsnis. Neteko galios.

3371 straipsnis.

Nuosprendžio priėmimo tvarka apylinkės teisme

Apylinkės teismo teisėjas nuosprendį

priima atskirame kambaryje vienas.

338 straipsnis. Teisminio tardymo

atnaujinimas ar baudžiamosios bylos perdavimas

tyrimui papildyti

Jeigu, pasitarimo kambaryje

svarstydamas šio kodekso 333-335 straipsniuose nurodytus klausimus, teismas

pripažįsta, kad reikia išaiškinti kurias nors aplinkybes, turinčias reikšmės

bylai, tai jis, nepriimdamas nuosprendžio, atnaujina teisminį tardymą. Tuo

reikalu teismas priima nutartį.

Baigęs atnaujintą teisminį tardymą,

teismas vėl pradeda teisminius ginčus ir išklauso teisiamojo paskutinio žodžio.

Jeigu svarstymo metu pasitarimo

kambaryje teismas prieina išvadą, kad bylą reikia perduoti tyrimui papildyti,

tai jis priima tuo reikalu motyvuotą nutartį, laikydamasis šio kodekso 255

straipsnyje numatytų reikalavimų.

339 straipsnis. Nuosprendžių rūšys

Teismo nuosprendis gali būti

apkaltinamasis ar išteisinamasis. Apkaltinamasis nuosprendis ir išteisinamasis

nuosprendis turi būti teismo motyvuojami.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti

grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio nagrinėjimo

eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Teismas priima

apkaltinamąjį nuosprendį ir neskiria bausmės, jeigu iki to momento, kai byla

nagrinėjama teisme, veika pasidarė nebepavojinga visuomenei arba jeigu ją

padariusis asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei, teismas priima

apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, jeigu teisminio

nagrinėjimo stadijoje iškeliama aikštėn šio kodekso 5 straipsnio 3 ir 4

punktuose numatytų aplinkybių.

Išteisinamasis nuosprendis priimamas

tais atvejais, kai nenustatytas nusikaltimo įvykis, kai teisiamojo veikoje nėra

nusikaltimo sudėties, taip pat kai neįrodytas teisiamojo dalyvavimas

nusikaltimo padaryme.

Jeigu, priimant išteisinamąjį

nuosprendį dėl neįrodytumo, kad teisiamasis dalyvavo nusikaltimo padaryme,

asmuo, padariusis šį nusikaltimą, lieka neišaiškintas, tai, įsiteisėjus

nuosprendžiui, teismas perduoda bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių

nustatyti asmeniui, trauktinam kaltinamuoju.

340 straipsnis. Civilinio ieškinio

išsprendimas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,

teismas, priklausomai nuo civilinio ieškinio pagrindo ir dydžio įrodytumo,

pilnutinai ar dalinai patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba atmeta jį.

Išimtiniais atvejais, kai negalima

civilinio ieškinio smulkiai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos

nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį

nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o

ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Jeigu priimant apkaltinamąjį nuosprendį

sprendimas dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės

biudžeto lėšų, išleistų asmenų, nukentėjusių nuo tyčinių nusikaltimų, sveikatos

priežiūrai nebuvo priimtas, jos išieškomos civilinio proceso tvarka.

Straipsnio

pakeitimai

Nr. VIII-975,

98.12.15, Žin., 1998, Nr.115-3234 (98.12.31)

341 straipsnis. Civilinio ieškinio

išsprendimas, priimant išteisinamąjį nuosprendį

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį,

teismas:

1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu

nenustatytas nusikaltimo įvykis arba neįrodytas teisiamojo dalyvavimas

nusikaltimo padaryme;

2) palieka civilinį ieškinį

nenagrinėtą, jeigu teisiamasis išteisinamas dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą,

civilinis ieškovas turi teisę iš naujo pareikšti jį civilinio proceso tvarka.

342 straipsnis. Civilinio ieškinio ir

turto konfiskavimo užtikrinimas

Patenkinęs civilinį ieškinį, teismas

turi teisę, iki nuosprendžiui įsiteisėjant, nutarti imtis priemonių šiam

ieškiniui užtikrinti, jeigu tokių priemonių nebuvo imtasi pirmiau.

Jeigu civilinis ieškinys nebuvo

pareikštas ir žala nebuvo atlyginta, teismas, matydamas, kad nusikaltimu

padaryta materialinės žalos, turi teisę, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,

nutarti imtis priemonių užtikrinti ieškiniui, kuris gali būti pareikštas vėliau

civilinio proceso tvarka.

Priimdamas nuosprendį su nuteistojo

turto konfiskavimu, teismas imasi priemonių turto konfiskavimui užtikrinti,

jeigu tokių priemonių nebuvo imtasi anksčiau.

343 straipsnis. Daiktinių įrodymų ir

teismo išlaidų klausimo išsprendimo tvarka

Daiktinių įrodymų ir teismo išlaidų

atžvilgiu teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi šio kodekso 93, 123 ir

124 straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis.

344 straipsnis. Nuosprendžio surašymas

Išsprendęs šio kodekso 333-335 straipsniuose

nurodytus klausimus, teismas imasi rašyti nuosprendį.

Nuosprendis išdėstomas ta kalba, kuria

vyko teisminis bylos nagrinėjimas, ir turi būti surašomas vieno iš teisėjų,

dalyvavusių jo priėmime.

Nuosprendį pasirašo visi teisėjai,

dalyvavę jo priėmime.Teisėjas, likęs atskiros nuomonės, taip pat pasirašo

nuosprendį.

Ištaisymai nuosprendyje turi būti

aptariami ir aptarimai pasirašomi visų teisėjų pasitarimo kambaryje, prieš

paskelbiant nuosprendį.

Nuosprendis turi būti rašomas aiškiais,

suprantamais posakiais ir susidėti iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės

dalių.

345 straipsnis. Įžanginė nuosprendžio

dalis

Įžanginėje nuosprendžio dalyje

nurodoma:

1) Lietuvos Respublikos teismo

nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu;

2) nuosprendžio priėmimo laikas ir

vieta;

3) nuosprendį priėmusio teismo

pavadinimas, teisėjų, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, prokuroro, visuomeninio

kaltintojo, nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo

ir jų atstovų, gynėjo, visuomeninio gynėjo, vertėjo pavardės. Jeigu

nukentėjusysis buvo įslaptintas, vietoj pavardės nurodomas slapyvardis.

4) teisiamojo pavardė, vardas, jo

gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta,

darbovietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas

ir kitokios žinios apie jo asmenybę, turinčios reikšmės bylai;

5) baudžiamasis įstatymas, numatantis

tą nusikaltimą, kurio padarymu teisiamasis kaltinamas

346 straipsnis. Aprašomoji nuosprendžio

dalis

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje

dalyje išdėstoma:

1) nusikalstamos veikos, pripažintos

įrodyta , aplinkybės, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį,

nusikaltimo motyvus ir pasekmes;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo

išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) atsakomybę lengvinančios ir

sunkinančios aplinkybės; prokuroro prašymo taikyti Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 411 straipsnyje numatytas sąlygas, įvertinimas;

4) pripažinus dalį kaltinimo

nepagrįsta, - to pagrindas;

5) kaltinimo pakeitimo motyvai, jeigu

kaltinimas buvo pakeistas teisme.

Teismas privalo taip pat motyvuoti

laisvės atėmimo bausmės skyrimą, jeigu baudžiamųjų įstatymų sankcija numato ir

kitas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu; teisiamojo pripažinimą itin

pavojingu recidyvistu; bausmės vykdymo atidėjimo taikymą; bausmės, žemesnės už

žemiausiąją ribą, baudžiamojo įstatymo numatytos už tą nusikaltimą skyrimą,

prie kitos, švelnesnės bausmės perėjimą; pataisos darbų kolonijos arba auklėjimo-darbo

kolonijos rūšies skyrimą nesilaikant bendrų taisyklių; kIausimų, susijusių su

bausmės vykdymo atidėjimu, sprendimą.

Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje

dalyje išdėstoma:

teisiamasis buvo atiduotas teismui;

2) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

3) įrodymai, kurie buvo pagrindas

teisiamajam išteisinti, kartu nurodant motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas

atmeta įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas.

Neleidžiama į išteisinamąjį nuosprendį

įrašyti formulavimų, keliančių abejonę išteisintojo nekaltumu.

Apkaltinamojo ir išteisinamojo

nuosprendžių aprašomojoje dalyje turi būti motyvai, pagrindžiantys teismo

sprendimą dėl civilinio ieškinio ar dėl nusikaltimu padarytos materialinės

žalos atlyginimo.

3461 straipsnis. Sutrumpinta

aprašomoji nuosprendžio dalis

Apylinkės teisėjas, surašydamas

apkaltinamąjį nuosprendį bylose, kai asmenys nuteisiami už nusikaltimus, kurie

nėra sunkūs ir teisiamieji prisipažįsta kaltais, taip pat bylose, kurios buvo

ištirtos sumarinio proceso tvarka, gali nedėstyti šio kodekso 346 straipsnio

pirmosios dalies 2-5 punktuose numatytų aplinkybių, o jeigu teisiamasis dar

sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą materialinę žalą, tai ir 346 straipsnio

penktojoje dalyje numatytų aplinkybių. Neleidžiama surašyti sutrumpintos

aprašomosios nuosprendžio dalies tais atvejais, kai teisme pakeičiamas

kaltinimas ir dėl to būtina pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą, taip pat tais

atvejais, kai byloje, išnagrinėtoje ne sumarinio proceso tvarka, nuteisiami keli

asmenys, bet ne visi teisiamieji prisipažįsta kaltais.

Jeigu nuosprendis, kuriame surašyta

sutrumpinta aprašomoji dalis, apskundžiamas apeliacinės instancijos teismui,

tai jį priėmęs teisėjas per tris dienas nuo skundo gavimo dienos surašo pirmiau

neišdėstytą aprašomąją nuosprendžio dalį. Naujai surašytą nuosprendžio dalį

teisėjas pasirašo ir prideda prie jau esančio nuosprendžio.

Jeigu apeliacinės instancijos teismui

apskundžiamas nuosprendis, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, ir

juo nuteisti keli asmenys arba kai nuteistieji pripažinti kaltais kelių

nusikaltimų padarymu, tai pirmiau neišdėstyta nuosprendžio dalis surašoma

pilnai.

347 straipsnis. Apkaltinamojo

nuosprendžio rezoliucinė dalis

Apkaltinamojo nuosprendžio

rezoliucinėje dalyje nurodoma:

1) teisiamojo pavardė, vardas ir

tėvavardis;

2) sprendimas pripažinti teisiamąjį

kaltu;

3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį

teisiamasis pripažintas kaltu;

4) teisiamajam paskirtos už kiekvieną

pripažintą įrodytu nusikaltimą bausmės rūšis ir dydis; galutinė atliktina

bausmė;

5) sprendimas dėl parengtinio kalinimo

įskaitymo, jeigu teisiamasis iki nuosprendžio priėmimo buvo laikomas suimtas

kardomosios priemonės taikymo ar sulaikymo tvarka;

6) sprendimas dėl kardomosios priemonės

teisiamajam, iki įsiteisės nuosprendis;

7) bausmės vykdymo atidėjimo

nuteistajam trukmė; jam duoti įpareigojimai,

Jeigu teisiamajam pareikšti keli

kaltinimai ir kai kurie iš jų pripažinti neįrodytais, tai nuosprendyje turi

būti tiksliai nurodoma, pagal kurį kaltinimą teisiamasis išteisinamas ir pagal

kurį nuteisiamas.

Jeigu teisiamasis pripažįstamas itin

pavojingu recidyvistu, teismas nurodo tai apkaltinamojo nuosprendžio

rezoliucinėje dalyje.

Apkaltinamojo nuosprendžio

rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodo, kuri pataisos darbų įstaigų rūšis

su atitinkamu režimu teisiamajam paskiriama laisvės atėmimui atlikti.

Tuo atveju, kai teisiamasis

atleidžiamas nuo bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51

straipsnyje nurodytais pagrindais, teismas tai pažymi rezoliucinėje dalyje.

Visais atvejais bausmė turi būti

nurodoma taip, kad vykdant nuosprendį nekiltų jokių abejonių dėl teismo

paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

348 straipsnis. Išteisinamojo

nuosprendžio rezoliucinė dalis

Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje

dalyje turi būti:

1 ) teisiamojo pavardė, vardas ir

tėvavardis;

2) sprendimas išteisinti teisiamąjį;

3) nurodymas apie kardomosios priemonės

panaikinimą, jeigu ji buvo pritaikyta;

4) nurodymas apie priemonių civiliniam

ieškiniui ir turto konfiskavimui užtikrinti panaikinimą, jeigu tokių priemonių

buvo imtasi.

349 straipsnis. Kiti klausimai,

išspęstini rezoliucinėje nuosprendžio dalyje

Tiek apkaltinamojo, tiek ir

išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be klausimų, išvardytų

atitinkamai šio kodekso 347 ir 348 straipsniuose, reikiamais atvejais turi

būti:

1) sprendimas dėl pareikšto civilinio

ieškinio, ar sprendimas dėl materialinės žalos atlyginimo šio kodekso 70

straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta tvarka;

2) daiktinių, įrodymų klausimo

išsprendimas;

3) nurodymas apie teismo išlaidų

paskirstymą;

4) nurodymas apie nuosprendžio

apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką bei terminus.

350 straipsnis. Neteko galios nuo 2001

m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01

351 straipsnis. Teismo atskiroji

nutartis

Teismas, turėdamas tam pagrindą, priima

atskirą nutartį, kuria atkreipia valstybinių organų, visuomeninių organizacijų

ar pareigūnų dėmesį į byloje nustatytus įstatymo pažeidimo faktus, į priežastis

ir sąlygas, padėjusias padaryti nusikaltimą ir reikalaujančias imtis atitinkamų

priemonių.

Atskiroji nutartis taip pat gali būti

priimta, kai teismas nustato piliečių teisių bei kitus įstatymų pažeidimus,

padarytus atliekant kvotą arba parengtinį tardymą.

Teismas turi teisę atskirąja nutartimi

atkreipti visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų dėmesį į neteisingą

atskirų piliečių elgesį gamyboje ar buityje arba į jų pažeidimą savo

visuomeninės pareigos. Reikiamais atvejais atskirosios nutarties nuorašas gali

būti nusiųstas atitinkamai visuomeninei organizacijai ar darbo kolektyvui.

Teismas, remdamasis teisminio

nagrinėjimo medžiaga, turi teisę priimti atskirą nutartį ir kitais atvejais,

jeigu pripažįsta reikalinga.

Teismas gali atskirąja nutartimi

pranešti atitinkamai įmonei, įstaigai ar organizacijai apie piliečio didelį

sąmoningumą, didvyriškumą, kurį jis parodė atlikdamas visuomeninę pareigą ir

padėdamas užkirsti kelią nusikaltimui ar jį išaiškinti.

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį ryšium

su atskirąja nutartimi turi būti imtasi reikalingų priemonių ir apie rezultatus

pranešta atskirąją nutartį priėmusiam teismui.

352 straipsnis. Nuosprendžio paskelbimo

tvarka

Pasirašęs nuosprendį, teismas ar

teisėjas grįžta į teisiamojo posėdžio salę, ir posėdžio pirmininkas ar teisėjas

paskelbia nuosprendį.

Visi esantieji teisiamojo posėdžio

salėje, jų tarpe ir teismo sudėtis, nuosprendžio išklauso stovėdami.

Jeigu teisiamasis nemoka lietuviškai,

tai paskelbtą nuosprendį tuojau pat turi dalyvaujantis teisiamajame posėdyje

vertėjas išversti į teisiamojo gimtąją kalbą arba kitą kalbą, kurią moka

teisiamasis.

Skelbiant nuosprendį, prokuroras ir gynėjas

privalo būti teismo salėje. Paskelbus nuosprendį, pirmininkaujantysis išaiškina

teisminio nagrinėjimo dalyviams nuosprendžio apskundimo apeliacinės instancijos

teismui tvarką ir terminą.

353 straipsnis. Teisiamojo paleidimas

iš suėmimo

Išteisinamasis nuosprendis ir

nuosprendis, kuriuo teisiamasis atleidžiamas nuo bausmės, vykdomi tuojau po

nuosprendžio paskelbimo.

Tais atvejais, kai teisiamasis

išteisinamas ar atleidžiamas nuo bausmės arba nuteisiamas bausme, nesusijusia

su laisvės atėmimu, taip pat kai teisiamajame posėdyje yra teismo priimama

nutartis nutraukti bylą, teismas, jeigu teisiamasis yra suimtas, paleidžia jį

iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje.

354 straipsnis. Nuosprendžio nuorašo

įteikimas teisiamajam

Ne vėliau kaip per tris dienas po

nuosprendžio paskelbimo jo nuorašas turi būti įteikiamas teisiamajam.

Jeigu nuosprendis surašytas tokia

kalba, kurios teisiamasis nemoka, jam turi būti įteikiamas rašytinis

nuosprendžio vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

Jeigu teisiamajam buvo įteiktas

nuosprendžio, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, nuorašas, o po to

buvo surašyta pirmiau neišdėstyta nuosprendžio dalis, tai teisiamajam

papildomai įteikiama naujai surašytoji nuosprendžio dalis.

Dvidešimt devintasis

skirsnis

PRIVERČIAMŲJŲ MEDICININIO

POBŪDŽIO PRIEMONIŲ SKYRIMO PROCESAS

355 straipsnis. Priverčiamųjų

medicininio pobūdžio priemonių skyrimo pagrindai

Priverčiamąsias medicininio pobūdžio

priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnyje,

teismas skiria asmeniui, kuris padarė baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą

visuomenei veiką, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėdamas

suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos,

laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės

būsenos, arba kuris padarė nusikaltimą, būdamas pakaltinamumo būsenoje, bet,

iki teismui priimant nuosprendį, susirgo psichine liga, dėl kurios jis nebegali

suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti, jeigu šis asmuo, pagal savo

padarytų veikų pobūdį ir patologinę savo būseną yra pavojingas visuomenei.

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio

priemonių skyrimo proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės ir,

be to, šio kodekso 356-364 straipsniai.

356 straipsnis. Parengtinio tardymo

darymo tvarka

Bylose dėl nepakaltinamų asmenų

padarytų pavojingų visuomenei veikų, taip pat dėl nusikaltimų, kuriuos padarę

asmenys susirgo psichine liga po nusikaltimo padarymo, būtina daryti parengtinį

tardymą.

Darant parengtinį tardymą, turi būti

išaiškinamos šios aplinkybės:

1) pavojingos visuomenei veikos

padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės;

2) ar pavojingą visuomenei veiką padarė

tas asmuo;

3) ar padariusis, pavojingą visuomenei

veiką asmuo yra sirgęs praeityje psichinėmis ligomis, kokio laipsnio ir

pobūdžio buvo psichinė liga pavojingos visuomenei veikos padarymo momentu ir

bylos tyrimo metu;

4) padariusio pavojingą visuomenei

veiką asmens elgesys, tiek prieš ją padarant. tiek ir po to;

5) pavojinga visuomenei veika padarytos

žalos pobūdis ir dydis.

Pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos

ekspertizei daryti leidžiama, tik esant pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip

tik šis asmuo padarė pavojingą visuomenei veiką, dėl kurios iškelta baudžiamoji

byla ir daromas tyrimas.

Jeigu dėl padariusio pavojingą

visuomenei veiką asmens psichinės būsenos negalima atlikti tardymo veiksmų jam

dalyvaujant, tardytojas tuo reikalu surašo protokolą.

Bylose dėl nepakaltinamų asmenų

padarytų pavojingų visuomenei veikų, taip pat dėl nusikaltimų, kuriuos padarę

asmenys susirgo psichine liga po nusikaltimo padarymo, gynėjo dalyvavimas

būtinas nuo psichinės ligos nustatymo momento.

357 straipsnis. Parengtinio tardymo

pabaigimas

Pabaigęs parengtinį tardymą bylose,

nurodytose šio kodekso 356 straipsnio pirmojoje dalyje, tardytojas priima vieną

iš šių nutarimų:

1) nutraukti bylą - šio kodekso 233

straipsnyje numatytais atvejais arba tais atvejais, kai pagal padarytosios

pavojingos visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną asmuo, padariusis

tą veiką, nėra pavojingas visuomenei;

2) perduoti bylą teismui, - nustačius,

kad yra pagrindas skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones

asmeniui, padariusiam pavojingą visuomenei veiką.

Nutarime perduoti bylą teismui turi būti

išdėstomos visos bylos aplinkybės, nustatytos, darant parengtinį tardymą, ir

pagrindas priverčiamosioms medicininio pobūdžio priemonėms skirti teisme.

Nutarimas kartu su byla pasiunčiamas

prokurorui, kuris, sutikdamas su nutarimu, perduoda bylą teismui, o

nesutikdamas, - grąžina bylą tardymui papildyti. Jeigu nėra pagrindo

priverčiamosioms medicininio pobūdžio priemonėms skirti, prokuroras bylą

nutraukia.

Kai pagal padarytos pavojingos

visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną padariusis tą veiką asmuo nėra

pavojingas visuomenei, bet yra psichinis ligonis, tardytojas ar prokuroras,

nutraukdamas bylą, praneša apie jį vietiniams sveikatos apsaugos organams.

358 straipsnis. Teisiamojo posėdžio

parengiamieji veiksmai

Teisėjas, gavęs iš prokuroro bylą,

kurioje tardymas padarytas šio kodekso 356 ir 357 straipsniuose nustatyta

tvarka, skiria ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, praneša apie tai prokurorui,

to asmens, kurio byla nagrinėjama, įstatyminiams atstovams bei gynėjui ir

patvarko šaukti liudytojus, nukentėjusiuosius ir ekspertus.

Teisėjas turi teisę patvarkyti, kad

būtų pristatytas į teisiamąjį posėdį asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal

eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis.

Tais atvejais, kai teisėjas mato esant

pagrindą priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo procesui

nutraukti arba bylai grąžinti tardymui papildyti, jis pateikia bylą nagrinėti

tvarkomajame teismo posėdyje.

359 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo

tvarka ir ribos

Byloje, kuri gauta teisme šio kodekso

357 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminis nagrinėjimas vyksta teisiamajame

posėdyje bendra tvarka, būtinai dalyvaujant prokurorui ir gynėjui.

Teisiamajame posėdyje turi būti

apklausiami nukentėjusieji bei liudytojai ir patikrinami kitokie įrodymai,

kurie nustato ar paneigia, kad šis asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo

numatytą pavojingą visuomenei veiką, išklausoma eksperto išvados apie psichinę

kaltinamojo būseną ir patikrinamos kitos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę

priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimui išspręsti.

360 straipsnis. Bylos išsprendimas

teisme

Teismas bylą išsprendžia savo

nutartimi, kuri priimama pasitarimo kambaryje.

Priimdamas nutartį, teismas turi

išspręsti šiuos klausimus:

1 ) ar buvo pavojinga visuomenei veika,

numatyta baudžiamojo įstatymo;

2) ar šią veiką padarė asmuo, kurio

byla nagrinėjama;

3) ar pavojingą visuomenei veiką tas

asmuo padarė nepakaltinamumo būsenoje;

4) ar susirgo tas asmuo po nusikaltimo

padarymo psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ar

juos valdyti, ir ar ši liga nėra laikinas psichinės veiklos sutrikimas, dėl

kurio reikia tik sustabdyti bylą;

5) ar skirtina priverčiamoji

medicininio pobūdžio priemonė ir kuri būtent.

361 straipsnis. Teismo nutartis

Teismas, pripažinęs esant įrodyta, kad

baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką asmuo padarė

nepakaltinamumo būsenoje arba kad tas asmuo po nusikaltimo padarymo susirgo

chronine psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę arba

juos valdyti, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12

straipsniu, priima nutartį atleisti šį asmenį atitinkamai nuo baudžiamosios

atsakomybės ar nuo bausmės ir paskirti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio

priemonę, kartu nurodydamas, kurią būtent, arba nutraukti bylą ir neskirti

tokių priemonių tais atvejais, kai asmuo pagal savo padarytos veikos pobūdį ir

patologinę savo būseną nėra pavojingas visuomenei ir nereikalingas

priverčiamojo gydymo. Šiais atvejais teismas apie ligonį praneša vietiniams

sveikatos apsaugos organams.

Pripažinęs esant įrodyta, kad asmuo po

nusikaltimo padarymo susirgo laikino pobūdžio psichine liga, atimančia iš jo

galėjimą suprasti savo veiksmų esmę arba juos valdyti, teismas priima nutartį

sustabdyti bylą ir paskirti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę

arba tokios priemonės neskirti.

Pripažinęs, kad asmens, kurio byla

nagrinėjama, nepakaltinamumas nenustatytas arba kad nusikaltimą padariusio

asmens susirgimas nepašalina bausmės jam skyrimo, teismas savo nutartimi

grąžina bylą tardymui papildyti ir toliau perduoti bendra tvarka.

Tuo atveju, kai teismas pripažįsta ,

kad neįrodyta, jog tas asmuo padarė pavojingą visuomenei veiką, arba kad yra

šio kodekso 5, 6, 91, 92 straipsniuose numatytas

pagrindas, pašalinantis baudžiamąją atsakomybę, teismas priima nutartį

nutraukti bylą jo nustatytu pagrindu, nepriklausomai nuo to asmens susirgimo

bei jo ligos pobūdžio, ir reikiamais atvejais praneša apie tai vietiniams

sveikatos apsaugos organams.

Teismo nutartyje taip pat išsprendžiami

klausimai, nurodyti šio kodekso 349 straipsnyje.

362 straipsnis. Teismo nutarties

apskundimas

Teismo nutartį paskirti priverčiamąsias

medicininio pobūdžio priemones gali per septynias dienas apskųsti asmuo, kurio

byla buvo nagrinėjama, jo įstatyminis atstovas, artimieji giminaičiai bei

gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas bei prokuroras apeliacinės

instancijos teismui šio kodekso 374 straipsnyje nustatyta tvarka.

363 straipsnis. Priverčiamosios

medicininio pobūdžio priemonės panaikinimas ar

pakeitimas

Jeigu dėl pripažinto nepakaltinamu

asmens pasveikimo ar dėl jo sveikatos būklės pasikeitimo išnyksta reikalas

toliau taikyti pirmiau paskirtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę,

teismas, sveikatos apsaugos organo, kuriam pavaldi medicinos įstaiga ir kurioje

tas asmuo laikomas, vyriausiojo psichiatro teikimu, paremtu gydytojų komisijos

išvada, išnagrinėja priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės panaikinimo

ar pakeitimo klausimą.

Tos pačios taisyklės taikomos ir asmeniui,

padariusiam nusikaltimą pakaltinamumo būsenoje, bet po to susirgusiam chronine

psichine liga, jeigu dėl jo sveikatos būklės pasikeitimo nereikalinga toliau

taikyti pirmiau paskirtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, nors

asmuo ir lieka psichiniu ligoniu.

Nurodytąjį klausimą išsprendžia tas

teismas, kuris priėmė nutartį paskirti priverčiamąją medicininio pobūdžio

priemonę, arba tokios pat rūšies teismas pagal šios priemonės taikymo vietą,

būtinai dalyvaujant prokurorui, taip pat atstovui gydytojų komisijos, davusios

išvadą apie pripažinto nepakaltinamu asmens sveikatos būklę. Jeigu tos gydytojų

komisijos atstovas negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, šaukiamas kitas

kompetentingas asmuo.

Teismo priimta nutartis panaikinti ar

pakeisti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę arba atsisakyti ją

panaikinti ar pakeisti gali būti apskundžiama šio kodekso 374 straipsnyje

numatyta tvarka.

364 straipsnis. Baudžiamosios bylos

atnaujinimas asmeniui, kuriam paskirta

priverčiamojo medicininio pobūdžio

priemonė

Jeigu asmuo, kuriam dėl to, kad jis po

nusikaltimo padarymo susirgo psichine liga, buvo paskirta priverčiamoji

medicininio pobūdžio priemonė, gydytojų komisijos pripažįstamas pasveikusiu,

teismas, remdamasis medicinos įstaigos išvada, šio kodekso 363 straipsnyje

numatyta tvarka priima nutartį panaikinti paskirtą priverčiamąją medicininio

pobūdžio priemonę ir išsprendžia klausimą dėl bylos perdavimo kvotai ar

parengtiniam tardymui daryti arba bylai perduoti į teismą bendra tvarka.

Psichiatrinėje gydymo įstaigoje išbūtas

laikas įskaitomas į suėmimo laiką.

PENKTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS

INSTANCIJOS TEISME

Trisdešimtasis skirsnis

NEĮSITEISĖJUSIŲ NUOSPRENDŽIO

IR NUTARTIES APSKUNDIMAS

365 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys

bylas apeliacine tvarka

Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio

nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai, kaip

apeliacinė instancija, ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Apygardos teismas apeliacine tvarka

nagrinėja bylas, išnagrinėtas apylinkės teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine

tvarka nagrinėja bylas, išnagrinėtas pirmojoje instancijoje apygardos teisme.

366 straipsnis. Teisė apskųsti teismo

nuosprendį apeliacine tvarka

Apeliacinius skundus dėl

neįsiteisėjusio nuosprendžio, remdamiesi bet kuriais pagrindais

ir motyvais, turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir

įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas.

Išteisintasis, jo gynėjas ir

įstatyminis atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio

tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu.

Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas

ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies,

kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi

teisę paduoti apeliacinį skundą tik tada, kai tai neprieštarauja raštu

išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai.

Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių

trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo

ar išteisintojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo

ar išteisintojo valios.

Įstatyminiai atstovai, paduodami

apeliacinį skundą, nesaistomi nuteistojo ar išteisintojo valios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

367 straipsnis. Nuosprendžio apskundimo

tvarka ir terminai

Apeliaciniai skundai dėl

neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio surašomi raštu ir turi būti pasirašyti

apelianto. Apeliaciniame skunde turi būti nurodoma: apeliacinės instancijos

teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; nuosprendžio esmė;

nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai; apelianto reikalavimai.

Apeliaciniai skundai paduodami

apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Skundo

padavimas tiesiog apeliacinės instancijos teismui nekliudo šiam teismui

išnagrinėti bylą apeliacine tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pasiunčia skundą pirmosios instancijos

teismui spręsti klausimus šio kodekso 368, 371 ir 373 straipsniuose nustatyta

tvarka.

Pakartotinai nagrinėjant bylą priimtas

nuosprendis gali būti apskundžiamas ta pačia tvarka.

Apeliacinis skundas dėl teismo

nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio

paskelbimo dienos.

Suimtam nuteistajam terminas

apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo

jam dienos.

Per nustatytą nuosprendžiui apskųsti

terminą byla turi būti nuosprendį priėmusiame teisme ir šio kodekso 366

straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę susipažinti teisme su byla.

Apeliacinis skundas, paduotas praleidus

terminą, grąžinamas apeliantui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

368 straipsnis. Tvarka, kuria

atstatomas nuosprendžio apskundimo terminas

Asmenys, turintys teisę paduoti

apeliacinį skundą, bet dėl svarbių priežasčių praleidę apskundimo terminą, turi

teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atstatyti praleistą terminą. Nuteistojo,

nurodyto šio kodekso 369(1) straipsnyje, atžvilgiu svarbia

priežastimi, be kitų, laikoma tai, kad jis nebuvo grįžęs į Lietuvos Respublikos

teritoriją arba apskundimo terminą praleido dėl ligos ar fizinės sveikatos

369 straipsnis. Apeliacinio skundo

padavimo pasekmės

Apeliacinio skundo padavimas sustabdo

nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti

tik tuo atveju, jeigu nuteistasis pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, iki

byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

369(1) straipsnis.

Apeliacinio skundo padavimas dėl nuosprendžio, kuris buvo priimtas

teisiamajam nedalyvaujant

Nuteistasis, kurio byla buvo

nagrinėjama šio kodekso 266 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę paduoti

apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, pareikšdamas, kad

jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kartu su skundu teisiamasis

turi teismui paduoti prašymą dėl nuosprendžio apskundimo termino atstatymo.

Prašymą teismas nagrinėja šio kodekso 368 straipsnio nustatyta tvarka. Kartu

nuosprendį priėmęs teismas sprendžia klausimą, ar nuosprendžio vykdymas

asmenims, kurie nuteisti nedalyvaujant jiems teismo posėdyje dėl to, kad buvo

ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengė atvykti į teismą, turi būti

sustabdytas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-584,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

370 straipsnis. Apeliacinio skundo

atšaukimas

Asmuo, padavęs apeliacinį skundą, turi

teisę jį atšaukti.

Prokuroro paduotą skundą taip pat gali

atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali pirma tai

raštu suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju.

Pareiškimai dėl skundų atšaukimo gali

būti paduoti iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio ar

nutarties.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

371 straipsnis. Pranešimai apie

paduotus apeliacinius skundus

Apie apeliacinio skundo padavimą

priėmęs nuosprendį teismas praneša nuteistajam, išteisintajam ar kitiems

proceso dalyviams, kurių interesus liečia skundas. Jeigu skundas liečia

nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, kurių baudžiamojoje byloje yra daug,

interesus, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie paduotą

skundą ir apie galimybę susipažinti su juo tokie asmenys informuojami per

spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies

laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki nurodytos

susipažinimo su paduotu skundu dienos.

Šie asmenys turi teisę susipažinti su

gautais teisme skundais ir paduoti dėl jų savo atsikirtimus.

Nuteistajam arba išteisintajam

pasiunčiamas prokuroro ar nukentėjusiojo, ar nukentėjusiojo atstovo skundo

nuorašas.

Gauti atsikirtimai dėl skundo pridedami prie bylos

arba pasiunčiami apeliacinės instancijos teismui bylai papildyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

372 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo ar

teisėjo nutarčių apskundimo tvarka

Šio kodekso 366 straipsnyje išvardyti

proceso dalyviai gali paduoti skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar

teisėjo nutarčių. Apskųsti teismo ar teisėjo nutartį gali taip pat ir kiti

asmenys, jeigu nutartis liečia jų teises.

Teismo ar teisėjo nutartys

apskundžiamos šio kodekso 367 ir 368 straipsniuose nustatyta tvarka bei

terminais su sąlyga, kad skundas dėl nutarties visada turi būti

paduodamas per tą nutartį priėmusį teismą.

Skundai, paduoti dėl nutarčių, priimtų

teisminiame nagrinėjime,  pasibaigusiame nuosprendžio priėmimu, kartu su byla

pasiunčiami apeliacinės instancijos teismui tik pasibaigus šio nuosprendžio

apskundimo terminui.

Negali būti skundžiamos teismų ar

teisėjų priimtos kaltinamojo atidavimo teismui ir teisminio nagrinėjimo metu

priimtos nutartys dėl bylos teismingumo, dėl kaltinamojo atidavimo teismui, dėl

galimumo nagrinėti bylą nesant kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, dėl

naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo, dėl

baudžiamosios bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą ar naujam asmeniui, išskyrus

nutartis dėl bylos iškėlimo naujam asmeniui, kuriomis perduodama visa byla

tyrimui papildyti, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos

palaikymo teisiamajame posėdyje, išskyrus nutartis dėl baudos paskyrimo.

Prieštaravimai šioms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl

nuosprendžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

373 straipsnis. Bylos su gautu

apeliaciniu skundu pasiuntimas

Pasibaigus terminui, kuris nustatytas

apeliaciniam skundui paduoti, teismas per tris dienas pasiunčia bylą su gautais

skundais bei atsikirtimais į juos apeliacinės instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas turi

pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir

laiką. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais

nuteistojo ar išteisintojo padėtį, pirmosios instancijos teismas išsiunčia

reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą, o

išteisintajam pasiunčiamas šaukimas. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug

nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti

nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie

asmenys gali būti informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnio antrojoje

dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Trisdešimt pirmasis

skirsnis

APELIACINIS PROCESAS

374 straipsnis. Bylų apeliacinio

nagrinėjimo bendrieji nuostatai

Nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas

apeliacine tvarka patikrinamas, tik jeigu yra apeliacinių skundų, paduotų šio

kodekso 367-369 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.

Baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka

teismo posėdyje nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Nagrinėdamas bylą, apeliacinės

instancijos teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje

esančią bei proceso dalyvių pateiktą ar teismo pareikalautą medžiagą, taip pat

pagal duomenis, nustatytus tiriant įrodymus teisminio tardymo metu.

Teismas patikrina bylą neviršydamas

apeliacinių skundų ribų ir tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduoti skundai.

Tačiau, jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato esminius baudžiamojo proceso

įstatymo pažeidimus, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, teismas patikrina,

ar tai turėjo įtakos ne tik asmens, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir

kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo

padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik esant prokuroro, nukentėjusiojo

ar civilinio ieškovo apeliacinių skundų dėl nuteistojo ar išteisintojo. Tačiau

apeliacinės instancijos teismas negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties

bausmę. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta labiau, nei

to prašoma apeliaciniame skunde.

Jeigu apeliacinė instancija švelnina

nuosprendį nuteistiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis apskųstas, remdamasi

pagrindais, kurie liečia ir kitus nuteistuosius, kurių atžvilgiu nuosprendis

neapskųstas, ji gali sušvelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems.

Priimdamas nuosprendį ar nutartį

apeliacinės instancijos teismas gali iškelti baudžiamąją bylą šio kodekso 282

straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais.

Apeliacinės instancijos teismas bylas

nagrinėja viešai, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

Teismo posėdyje rašomas protokolas,

laikantis šio kodekso 117 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

375 straipsnis. Baudžiamosios bylos

nagrinėjimo terminai

Apeliacinės instancijos teismas teismo

posėdyje bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną.

Pirmosios instancijos teismas negali skirti bylos nagrinėjimo apeliacinės

instancijos teisme anksčiau negu po vieno mėnesio nuo bylos su gautais skundais

bei atsikirtimais į juos pasiuntimo apeliacinės instancijos teismui dienos.

Jeigu byla yra itin sudėtinga, ar

kitais išimtiniais atvejais Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismo

pirmininkas ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali atidėti

bylos nagrinėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą

dieną, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šiuo atveju byloje dalyvaujantiems

asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

376 straipsnis. Asmenys,

dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos

teismo posėdyje

Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir

gynėjas.

Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti

nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis

ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nurodytų asmenų, jeigu jie laiku

buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nagrinėti bylą

nekliudo.

Jeigu apeliacinis skundas paduodamas

pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį ar numatoma atlikti

teisminį tardymą, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis

nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu. Nuteistojo ar išteisintojo laikinai

nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su

juo gyvenančių suaugusių šeimos narių arba nuteistojo ar išteisintojo

darbovietės administracijai. Nuteistojo ar išteisintojo neatvykimas nagrinėti

bylą nekliudo. Tuo atveju, kai nuteistasis ar išteisintasis nėra pakvietęs

gynėjo, teismas privalo gynėją paskirti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

377 straipsnis. Bylos parengimas

nagrinėti teismo posėdyje

Lietuvos apeliacinio teismo

pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar vieno iš šių teismų Baudžiamųjų

bylų skyriaus pirmininkas, gavęs apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, ne

vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos patikrina, ar skundas

atitinka įstatymo reikalavimus. Jeigu apeliacinis skundas surašytas nesilaikant

įstatymo reikalavimų, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.

Jeigu apeliacinis skundas atitinka

įstatymo reikalavimus, skundą gavusio atitinkamo teismo pirmininkas ar šio

teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją.

Pranešėjas susipažįsta su apeliaciniu

skundu ir baudžiamąja byla, jeigu reikia, patvarko šaukti į teismo posėdį

liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą

medžiagą.

Pranešėjui parengus bylą posėdžiui,

Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių

teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus

trijų teisėjų kolegiją, patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku.

Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu ir baudžiamąja byla.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

378 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

apeliacinės instancijos teismo posėdyje

Kolegijos pirmininkas pradeda posėdį,

paskelbia, kuri byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir kurio teismo nuosprendžio

nagrinėjama. Paskui pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo

informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 376

straipsnyje. Po to pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, jeigu dalyvauja

vertėjas, vertėjo pavardę ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi

pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso

29-32 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas išsprendžia klausimą, ar galima

nagrinėti bylą neatvykus kuriam nors iš proceso dalyvių. Sprendimas turi būti

priimamas vadovaujantis šio kodekso 300 straipsniu.

Kolegijos pirmininkas paklausia

atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi prašymų. Šie asmenys gali prašyti, kad

teismas pakviestų į posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus

ar išreikalautų bylos nagrinėjimui reikalingą medžiagą. Dėl pareikštų prašymų

teismas priima nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko,

teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą.

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas

vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, pagrindines

pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinių skundų ar

atsikirtimų į juos motyvus. Dalyvaujantieji byloje asmenys gali prašyti

pranešėją papildyti pranešimą.

Teismo iniciatyva arba byloje

dalyvaujančių proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios

instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba

nutartys, taip pat šio teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys.

Jeigu teismui pateikiama papildoma

medžiaga, kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas perskaito ją ir perduoda

susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, jeigu jie to prašo.

Apeliacinės instancijos teismas gali

atlikti teisminį tardymą. Nagrinėdamas nuteistųjų, nurodytų šio kodekso

266 straipsnyje, apeliacinį skundą, teismas privalo pakartotinai atlikti tuos

pirmosios instancijos teisme atliktus teisminio tardymo veiksmus, kurių metu

nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei

nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo nesutinkąs su tų įrodymų vertinimu.

Pakartotinai šie teisminio tardymo veiksmai turi būti atliekami nepaisant, ar

ši byla jau buvo nagrinėta apeliacine arba kasacine tvarka pagal kitų proceso

dalyvių skundus. Teisminis tardymas atliekamas pagal šio kodekso

ketvirtojo skyriaus dvidešimt šeštajame skirsnyje nustatytas taisykles.

Jeigu parengtinio tardymo metu

nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos

teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyti jas sunku,

apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti tardytoją ar kvotos organą

atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Jeigu reikia, kol bus atlikti tokie

veiksmai, byla gali būti sustabdoma.

Teisminiai ginčai prasideda asmens,

padavusio apeliacinį skundą, kalba. Jeigu apeliacinius skundus yra padavę keli

asmenys, tarp jų prokuroras ir nukentėjusysis, pirmieji kalba prokuroras ir

nukentėjusysis. Teisminiai ginčai baigiami nuteistojo ir gynėjo kalbomis.

Po teisminių ginčų teismas išeina į

pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties.

Teisėjų pasitarimo tvarką priimant

379 straipsnis. Skundų dėl pirmosios

instancijos teismo ar teisėjo nutarčių

nagrinėjimo tvarka

Skundus dėl pirmosios instancijos

teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja teismo posėdyje

šio kodekso 378 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas skundus

dėl nutarčių nagrinėja tik tiek, kiek jie liečia asmenis, dėl kurių skundai

paduoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

380 straipsnis. Apeliacinės

instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą,

rūšys

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl

nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima tokias nutartis:

1) atmeta apeliacinį skundą;

2) panaikina nuosprendį ir perduoda

bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme;

3) panaikina nuosprendį ir nutraukia

bylą;

4) pakeičia nuosprendį.

Teismas turi teisę panaikinti ar

pakeisti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems ar išteisintiesiems, jeigu tai

neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl

nutarties apeliacinės instancijos teismas priima tokias nutartis:

1) atmeta apeliacinį skundą;

2) panaikina nutartį;

3) pakeičia nutartį.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje,

apeliacinės instancijos teismas šio kodekso 389 straipsnyje numatytais

pagrindais panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują

nuosprendį.

Jeigu išnagrinėjęs bylą teismo

posėdyje apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį, tačiau byloje dėl

kitų kaltinimo epizodų ar dėl kitų nuteistųjų reikia priimti kitokius

sprendimus – atmesti apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir nutraukti

bylą, panaikinti nuosprendžio dalį ir tą bylos dalį perduoti iš naujo tirti ar

nagrinėti teisme, pakeisti nuosprendį, šie sprendimai nurodomi nuosprendyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

381 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui

panaikinti, kai byla perduodama iš naujo tirti

arba iš naujo nagrinėti teisme

Nuosprendis turi būti panaikintas ir

byla perduota iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, jeigu tiriant bylą

arba nagrinėjant ją teisme buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo

pažeidimas. Byla perduodama iš naujo tirti ir tais atvejais, kai nustatomos

aplinkybės, numatytos šio kodekso 255 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3

punktuose.

Byla perduodama iš naujo tirti, kai

esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo padarytas tiriant bylą, o

teismui nagrinėti iš naujo - kai toks pažeidimas buvo padarytas nagrinėjant

bylą teisme.

382 straipsnis. Esminiai baudžiamojo

proceso įstatymo pažeidimai

Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo

pažeidimais pripažįstami tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie atėmė

ar suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu sukliudė teismui

visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio

priėmimą.

Kiekvienu atveju nuosprendis turi būti

panaikintas, jeigu:

1) pažeista nuteistojo teisė turėti

gynėją;

2) pažeista nuteistojo teisė

naudotis gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jis moka, arba byla išnagrinėta

nedalyvaujant vertėjui;

3) kai kaltinamajam nepareikštas

kaltinimas;

4) pabaigus parengtinį tardymą

kaltinamasis nesupažindintas su byla, išskyrus atvejus, kai kaltinamasis nebuvo

supažindintas su visa bylos medžiaga dėl šio kodekso 226 straipsnio 6 dalies ir

228 straipsnio 3 dalies numatytų aplinkybių;

5) kaltinamasis neatiduotas teismui;

6) byla išnagrinėta teismo, kuriam ji

neteisminga;

7) byla išnagrinėta nedalyvaujant

teisiamajam, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;

8) bylą išnagrinėjo neteisėta  teismo

sudėtis;

9) teisminio nagrinėjimo dalyviams

nesuteiktas žodis teisminiuose ginčuose;

10) teisiamajam nesuteiktas paskutinis

žodis;

11) priimant nuosprendį pažeistas

svarstymo slaptumas;

12) nuosprendis nepasirašytas kurio

nors teisėjų;

13) nėra byloje teisiamojo posėdžio

protokolo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-584,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

383 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui

panaikinti ir nutraukti bylą

Apeliacinės instancijos teismas

panaikina apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio kodekso 5

straipsnio 5-10 punktuose ir 6, 9(1), 9(2) straipsniuose

nurodytos aplinkybės.

Jeigu yra šio kodekso 5 straipsnio 3 ir

4 punktuose nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas priima

sprendimą, vadovaudamasis šio kodekso 5 straipsnio antrąja dalimi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

384 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui

pakeisti

Apeliacinės instancijos teismas

pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu:

1) nuosprendyje išdėstytos teismo

išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jeigu dėl to nereikia priimti

naujo nuosprendžio;

2) netinkamai pritaikytas baudžiamasis

įstatymas;

3) neteisingai paskirta bausmė;

4) jeigu yra šio kodekso 5 straipsnio 3

ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės ir nėra pagrindo nutraukti dėl jų bylą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

385 straipsnis. Nuosprendyje išdėstytų

teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos

aplinkybių

Nuosprendis pripažįstamas

neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių, jeigu:

1) teismo išvadų nepatvirtina įrodymai,

išnagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) teismas neatsižvelgė į bylos

aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas;

3) kai yra prieštaringų įrodymų,

turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo

remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus;

4) nuosprendyje išdėstytose teismo

išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo ar

išteisintojo nekaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar

bausmės paskyrimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

3851 straipsnis. Neteko

galios nuo 1999 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

386 straipsnis. Netinkamas baudžiamojo

įstatymo pritaikymas

Baudžiamojo įstatymo pritaikymas

laikomas netinkamu, kai neteisingai kvalifikuojama veika ar nepagrįstai

paskiriama bausmė.

Netinkamas baudžiamojo įstatymo

pritaikymas yra:

1) netinkamas Baudžiamojo kodekso

bendrosios dalies normų pritaikymas;

2) nusikaltimų kvalifikavimas ne pagal

tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, kuriuos reikėjo

pritaikyti;

3) bausmės, kurios rūšies ar dydžio

nenustato pritaikytas Baudžiamojo kodekso straipsnis ar išvis Baudžiamasis

kodeksas, paskyrimas nuteistajam.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

387 straipsnis. Neteisingos bausmės

paskyrimas

Neteisinga bausme pripažįstama tokia

bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau

savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

388 straipsnis. Apeliacinės instancijos

teismo nutarties turinys

Apeliacinės instancijos teismo

nutartis, priimta išnagrinėjus bylą, susideda iš įžanginės, aprašomosios ir

rezoliucinės dalių.

Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties

priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant baudžiamąją

bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje; asmuo, padavęs apeliacinį skundą;

teismo, priėmusio apskųstą nuosprendį, pavadinimas; nuosprendžio priėmimo

laikas ir rezoliucinės dalies turinys.

Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos

apskųstu nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su apeliaciniu

skundu, nurodoma apeliacinio skundo esmė, byloje dalyvavusių proceso dalyvių

prašymai, išdėstomos apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl

apeliacinio skundo.

Rezoliucinėje dalyje nurodomas

apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo.

Jeigu apeliacinis skundas atmetamas,

nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o

nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla

perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti

nurodyti konkretūs esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, taip pat kurios

aplinkybės turi būti išaiškinamos darant papildomą tyrimą ar teisminio

nagrinėjimo metu.

Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla

nutraukiama, nutartyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas

pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jis nurodo motyvus, kodėl

kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, taip pat pagrindžia Apeliacinio

teismo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

389 straipsnis. Nuosprendžio

panaikinimo bei naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai

Pirmosios instancijos teismo

nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas priėmė

apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje

padarė išvadą, jog neįrodytas teisiamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme arba

nėra nusikaltimo įvykio, arba teisiamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties;

2) pirmosios instancijos teismas priėmė

išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje

padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

390 straipsnis. Apeliacinės instancijos

teismo nuosprendžio turinys

Apeliacinės instancijos teismo

nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso 344-349 straipsniuose numatytų

pagrindinių nuostatų. Be to, nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos

teismo pavadinimas, nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies

turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos apelianto

ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė.

Apeliacinės instancijos teismas,

panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują

nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes

ir įrodymus, kurie buvo pagrindas apeliacinės instancijos teismui nuteistąjį

pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį

nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino

apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01

391 straipsnis. Apeliacinės

instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti

Apeliacinės instancijos teismo

nuosprendis ar nutartis kartu su baudžiamąja byla, apeliaciniu skundu ir

papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šių

sprendimų surašymo dienos pasiunčiami nuosprendį priėmusiam pirmosios

instancijos teismui vykdyti.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo

nuosprendį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.

Teismo, išnagrinėjusio apeliacinę bylą,

nurodymai yra privalomi pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant bylą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti

išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios

instancijos teisme, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį

sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga, jeigu nuosprendis yra

panaikintas dėl bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį

sunkesnį nusikaltimą, taip pat jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo

nagrinėjant bylą, nustatomos aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs

sunkesnį nusikaltimą.

Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios

instancijos teismo priimtas nuosprendis gali būti apskundžiamas bendra tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo priimtas

išteisinamasis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant.

Dalyvavęs apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimtas nuteistasis

paleidžiamas iš posėdžio salės. Jei suimtas nuteistasis nedalyvavo posėdyje,

nuosprendžio ar nutarties paleisti iš suėmimo nuorašas šių sprendimų priėmimo

dieną pasiunčiamas tiesiog kalinimo vietos administracijai vykdyti. Kalinimo

vietos administracija privalo per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam

pirmosios instancijos teismui apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

ar nutarties įvykdymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

392 straipsnis. Neteko galios nuo 1999

m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

393 straipsnis. Neteko galios nuo 1999

m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

394 straipsnis. Neteko galios nuo 1999

m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

395 straipsnis. Neteko galios nuo 1999

m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

396 straipsnis. Neteko galios nuo 1999

m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

3961 straipsnis. Neteko

galios nuo 1999 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

3962 straipsnis. Neteko

galios nuo 1999 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

397 straipsnis. Neteko galios nuo 1999

m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

ŠEŠTASIS SKYRIUS

NUOSPRENDŽIO VYKDYMAS

Trisdešimt antrasis skirsnis

NUOSPRENDŽIO VYKDYMAS

398 straipsnis. Nuosprendžio

įsiteisėjimas ir jo vykdymas

Pirmosios instancijos teismo

nuosprendis įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu šis

nuosprendis nėra apskųstas.

Padavus apeliacinį skundą, pirmosios

instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jeigu išnagrinėjęs bylą apeliacinės

instancijos teismas paliko nuosprendį nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė.

Šiuo atveju nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo

priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo

nuosprendis lieka neįsiteisėjęs, jeigu apeliacinės instancijos teismas

panaikino nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti

teisme.

Apeliacinės instancijos teismo

nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas

savo nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepakeista

pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis įsiteisėja kartu su apeliacinės

instancijos teismo nuosprendžiu nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įsiteisėjusį nuosprendį perduoda

vykdyti jį priėmusios pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris

dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės

instancijos teismo dienos.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos

teismo apkaltinamasis nuosprendis vykdomas po to, kai jis įsiteisėja.

Išteisinamasis nuosprendis ir

nuosprendis, atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės, vykdomi tuojau pat po jų

paskelbimo. Jeigu teisiamasis yra suimtas, teismas paleidžia jį iš suėmimo

teisiamojo posėdžio salėje.

399 straipsnis. Pirmosios ir

apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos

vykdymas

Pirmosios instancijos teismo nutartis

įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo

apskųsta. Kai dėl teismo nutarties paduotas skundas, jeigu nutartis

nepanaikinama, ji įsiteisėja apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus

skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis,

kuri negali būti apskundžiama, įsiteisėja ir vykdoma nuo jos paskelbimo.

Prokuroro kasacinis skundas dėl teismo

nutarties atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, lygtinai atleisti nuo

bausmės prieš terminą arba pakeisti bausmę švelnesne sustabdo nutarties

vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis

įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

400 straipsnis. Teismo nuosprendžio,

nutarties ir nutarimo privalomumas

Įsiteisėję teismo nuosprendis bei

nutartis yra privalomi visoms valstybinėms ir visuomeninėms įmonėms, įstaigoms

ir organizacijoms, visiems pareigūnams ir piliečiams ir turi būti be

prieštaravimų vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

401 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir

nutarties perdavimo vykdyti tvarka

Perduoti teismo nuosprendį ir nutartį

vykdyti pavedama bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Patvarkymą

vykdyti nuosprendį teisėjas nusiunčia kartu su nuosprendžio nuorašu tam

organui, kuris įpareigotas tą nuosprendį vykdyti. Jeigu nuosprendis yra

pakeistas nagrinėjant by1ą apeliacine ar kasacine tvarka, prie nuosprendžio

nuorašo pridedamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo nuosprendžio ar

nutarties nuorašas.

Vykdantieji nuosprendį organai tuojau

praneša nuosprendį priėmusiam teismui apie nuosprendžio vykdymą. Pataisos darbų

įstaigos administracija turi pranešti nuosprendį priėmusiam teismui apie vietą,

kur nuteistasis atlieka bausmę.

Nuosprendį priėmusis teismas privalo

sekti, kad nuosprendis, nutartys būtų įvykdyti.

Siekiant padidinti auklėjamąjį

nuosprendžio poveikį, po to, kai nuosprendis įsiteisėja, priėmusis nuosprendį

teismas reikiamais atvejais pasiunčia jo nuorašą į nuteistojo darbovietę,

mokymosi ar gyvenamąją vietą.

401(1 )straipsnis. Teismo

nuosprendžio, priimto taikant šio kodekso 266 straipsnį,

perdavimo vykdyti tvarka

Asmens, nuteisto už šio kodekso 266

straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, atžvilgiu priimtas apkaltinamasis

nuosprendis, jei byla buvo nagrinėta šio kodekso 266 straipsnyje nustatyta

tvarka, perduodamas vykdyti tik šiam asmeniui pasveikus ir tik tuo atveju, jei

jis neapskundžia šio nuosprendžio 369(1) straipsnyje nustatyta

tvarka arba nesikreipia į teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos

atnaujinimo šio kodekso tryliktajame skyriuje nustatyta tvarka. Nuosprendis

perduodamas vykdyti jį priėmusio teismo nutartimi.

Kontroliuoti, kad nuosprendis 266

straipsnyje numatytu nusikaltimu kaltinamam asmeniui pasveikus būtų perduotas

vykdyti, privalo prokuroras. Prokuroras periodiškai iš medicinos įstaigų

reikalauja informacijos apie nuteistojo sveikatos būklę ir prireikus skiria

medicinos ekspertizę. Nustatęs, kad toks asmuo pasveiko, prokuroras privalo per

5 dienas pasirašytinai jam pranešti, kad jei jis per dvidešimt dienų nuo šio

pranešimo gavimo dienos nepasinaudos 369(1) straipsnyje numatyta

teise apskųsti nuosprendį arba šio kodekso 266 straipsnio 2 dalyje ir

keturiasdešimt pirmajame skirsnyje nustatyta teise kreiptis dėl bylos

atnaujinimo proceso, nuosprendis bus perduotas vykdyti. Kartu prokuroras

privalo informuoti nuosprendį priėmusį teismą apie tai, kad 266 straipsnyje

numatytu nusikaltimu kaltinamas asmuo pasveiko, bei nurodyti terminą, iki kada

šis asmuo gali paduoti skundą 369(1) straipsnyje nustatyta tvarka

arba pareiškimą keturiasdešimt pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.20-490 (00.03.08)

402 straipsnis. Leidimas giminaičiams

pasimatyti su nuteistuoju

Prieš nukreipiant nuosprendį vykdyti,

teisėjas privalo suimto nuteistojo artimiesiems giminaičiams, jų prašymu,

suteikti galimybę pasimatyti su juo.

403 straipsnis. Pranešimas nuteistojo

giminaičiams apie nuosprendžio vykdymą

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo

suimtas nuteistasis yra nuteistas laisvės atėmimu, kalinimo vietos

administracija privalo pranešti nuteistojo šeimai ar kuriam nors iš artimųjų jo

giminaičių apie tai, kur nuteistasis pasiunčiamas bausmės atlikti.

404 straipsnis. Nuosprendžio vykdymo

kontrolė

Nuosprendžio vykdymo teisėtumą

kontroliuoja prokuroras. Prokuroras stebi, kad įsiteisėjęs nuosprendis būtų

laiku nukreipiamas vykdyti.

405 straipsnis. Nuosprendžio vykdymas,

esant kitiems neįvykdytiems nuosprendžiams

Tuo atveju, kai teisiamojo atžvilgiu

yra keli neįvykdyti nuosprendžiai, o to nežinojo teismas, priėmusis paskutinį

laiko atžvilgiu nuosprendį, šis teismas arba tokios pat rūšies teismas pagal

nuosprendžio vykdymo vietą, o nuosprendžio vykdymo rajone nesant tokios pat

rūšies teismo, - apygardos teismas, esantis nuosprendžio vykdymo vietoje

privalo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 43

straipsniais, priimti nutartį dėl tvarkos taikyti nuteistajam bausmę pagal

visus nurodytuosius nuosprendžius.

406 straipsnis. Nuosprendžio vykdymo

atidėjimas

Nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas

laisvės atėmimu ar pataisos darbais be laisvės atėmimo, vykdymas gali būti

atidedamas, esant vienam iš šių pagrindų:

1) kai nuteistasis serga sunkia liga,

kliudančia atlikti bausmę, - iki jis pasveiks;

2) kai nuteistoji yra nėščia pradedant

vykdyti nuosprendį, ne daugiau kaip vieneriems metams;

3) kai nuteistoji moteris turi

mažamečius vaikus - iki sueis vaikui treji metai amžiaus;

4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas

gali sukelti itin sunkias pasekmes nuteistajam ar jo šeimai ryšium su gaisru ar

kitokiomis gaivalinėmis nelaimėmis, vienintelio darbingo šeimos nario sunkia

liga ar mirtimi arba kitomis nepaprastomis aplinkybėmis - teismo nustatomam

laikui, bet ne daugiau kaip trims mėnesiams.

Atidėti nuosprendžio vykdymą

neleidžiama nuteistiesiems už sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnyje.

4061 straipsnis. Neteko

galios.

407 straipsnis. Baudos sumokėjimo

atidėjimas ir išdėstymas

Jeigu tuojau sumokėti baudą nuteistajam

sunku, jos sumokėjimas gali būti atidedamas ir išdėstomas šio kodekso 414

straipsnyje nustatyta tvarka.

408 straipsnis. Nuteistojo atleidimas

nuo bausmės atlikimo dėl ligos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 57 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl

ligos atleidžia, taip pat jam priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones

skiria teismas, prokuroro ar pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu,

remdamasis gydytojų komisijos išvada.

Tas teikimas nagrinėjamas teisiamajame

posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

4081 straipsnis. Neteko

galios.

409 straipsnis. Gydymo įstaigoje išbūto

laiko įskaitymas į bausmės atlikimo laiką

Jeigu asmuo, atliekantis laisvės

atėmimo bausmę, buvo atiduotas į gydymo įstaigą, tai nuteistojo išbūtas joje

laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką.

410 straipsnis. Nuteistų laisvės

atėmimu asmenų laikymo sąlygų pakeitimas, jiems

atliekant bausmę

Lietuvos Respublikos įstatymų

numatytais pagrindais nuteistąjį iš bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimo

pataisos darbų kolonijos į koloniją-gyvenvietę, iš kolonijos-gyvenvietės į tos

režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią jam anksčiau buvo nustatęs

teismas, iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją ir iš pataisos darbų kolonijos į

kalėjimą perkelia teismas pagal pataisos darbų įstaigos teikimą.

Jeigu teismas atsisako perkelti iš

pataisos darbų kolonijos į koloniją-gyvenvietę, iš kalėjimo į pataisos darbų

koloniją, teikimas šiuo klausimu gali būti nagrinėjamas pakartotinai ne anksčiau

kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai priimta nutartis atsisakyti

tai padaryti.

Lietuvos Respublikos įstatymų

numatytais pagrindais nuteistąjį iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų

koloniją ir iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos į sustiprintojo režimo

auklėjimo darbų koloniją perkelia teismas pagal bendrą auklėjimo darbų

kolonijos administracijos ir nepilnamečių reikalų komisijos teikimą.

411 straipsnis. Pataisos darbų ir

baudos pakeitimas kitomis bausmėmis

Pataisos darbus be laisvės atėmimo

pakeičia bauda asmenims, kurie dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių

negali atlikti pataisos darbų bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 29 straipsnio penktąją dalį, taip pat pataisos darbus pakeičia laisvės

atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio septintąją

dalį teismas vidaus reikalų organo teikimu.

Baudą pakeičia laisvės atėmimu teismas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 straipsnio šeštąją dalį.

Pataisos darbų ir baudos pakeitimo

kitomis bausmėmis klausimą teismas išnagrinėja šio kodekso 414 straipsnyje

nustatyta tvarka.

412 straipsnis. Lygtinio atleidimo nuo

bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimo

švelnesne bausme tvarka

Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš

terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, sutinkamai

su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, taiko teismas pagal

organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą.

Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš

terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme asmenims,

kurie padarė nusikaltimą, turėdami iki aštuoniolikos metų amžiaus, sutinkamai

su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, taiko teismas pagal

bendrą organo, kurio žinioje yra bausmės atlikimas, ir nepilnamečių reikalų

tarnybos teikimą.

Klausimai dėl lygtinio atleidimo nuo

bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne

bausme išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi,

neatsižvelgiant į tai, koks teismas priėmė nuosprendį.

Teikimai dėl lygtinio atleidimo nuo

bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne

bausme teismo nagrinėjami teismo posėdyje, neišreikalavus teismo bylos,

dalyvaujant prokurorui, nuteistajam ir organo, kurio žinioje yra bausmės

vykdymas, atstovui. Apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša

nepilnamečių reikalų tarnybai.

Nutartį lygtinai atleisti nuo bausmės

prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme,

taip pat atsisakyti tai padaryti priima teismas pasitarimo kambaryje.

Jeigu teismas priima nutartį atsisakyti

lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalį

pakeisti švelnesne bausme, pakartotinai šis klausimas gali būti keliamas ne

anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo atsisakymo dienos.

4121 straipsnis. Lygtinio

paleidimo iš laisvės atėmimo vietų tvarka

Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo

vietų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54(2) ir 54(3)

straipsnius taiko tos vietos, kur atlieka bausmę nuteistasis, apylinkės teismas

pagal organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą.

Tokius teikimus nagrinėja teismas

teisiamajame posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-996,

98.12.22, Žin., 1999, Nr.1-3 (99.01.06)

413 straipsnis. Atleidimo prieš terminą

nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas

ar dirbti tam tikrą darbą, ar užsiimti

tam tikra veikla tvarka

Nuo atėmimo teisės eiti tam tikras

pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, ar užsiimti tam tikra veikla atleidžia

prieš terminą apylinkės teismas, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo

prašymu.

Tuos prašymus apylinkės teismas

nagrinėja šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

4131 straipsnis. Lygtinai

paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų siuntimo pagal

nuosprendį į laisvės atėmimo vietas

tvarka

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo

vietų asmens siuntimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54(2)

straipsnio 8 dalyje bei 54(3) straipsnio 4 dalyje numatytais

atvejais į laisvės atėmimo vietas pagal nuosprendį klausimą sprendžia tos

vietos, kur nuteistasis gyvena arba dirba, apylinkės teismas teisiamajame

posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo

vietų asmens siuntimo į laisvės atėmimo vietas pagal nuosprendį, jeigu jis

vengia vykdyti nuosprendį arba jeigu jis savavališkai išvyksta už

administracinio rajono ribų klausimą sprendžia tos vietos, kur sulaikytas

nuteistasis, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje šio kodekso 414

straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-996,

98.12.22, Žin., 1999, Nr.1-3 (99.01.06)

4132 straipsnis. Bausmės

vykdymo atidėjimo panaikinimo tvarka

Bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir

nuteistąjį atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę pasiunčia nuteistojo

gyvenamosios vietos apylinkės teismas vidaus reikalų organo, nepilnamečių

reikalų tarnybos teikimu.

414 straipsnis. Klausimų, susijusių

su nuosprendžio vykdymu, išsprendimo

tvarka

Klausimai dėl nuosprendžio vykdymo

atidėjimo remiantis šio kodekso 406 straipsniu, dėl baudos sumokėjimo atidėjimo

ar išdėstymo remiantis šio kodekso 407 straipsniu, dėl pataisos darbų be

laisvės atėmimo ir baudos pakeitimo kitomis bausmėmis šio kodekso 411

straipsnio numatytais atvejais dėl atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės

eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra

veikla remiantis šio kodekso 413 straipsniu, dėl laisvės atėmimo atlikimo laiko

įskaitymo į bendrąjį darbo stažą remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų

kodekso 52(1) straipsniu, dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo

atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą remiantis Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 29 straipsniu, dėl nuosprendžio nevykdymo remiantis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, išskyrus to straipsnio

trečiojoje dalyje numatytus atvejus, dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio

priemonių taikymo pakeitimo arba nutraukimo psichiniams ligoniams remiantis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsniu, klausimai dėl

amnestijos akto pritaikymo, dėl atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ar

kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į atliktos bausmės laiką, dėl

kardomosios priemonės panaikinimo, kai teisiamasis išteisintas arba atleistas

nuo bausmės, dėl daiktinių įrodymų, dėl teismo išlaidų dydžio nustatymo ir jų

paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendžiu, dėl klaidų,

padarytų nuosprendyje užrašant teisiamojo pavardę, vardą arba kitus jo asmens

duomenis, ir dėl rašybos ar aritmetikos klaidų ištaisymo, kiti klausimai, kurių

išsprendimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nepablogina nuteistojo padėties,

taip pat visokie abejojimai ir neaiškumai, kylantys vykdant nuosprendį,

išsprendžiami priėmusio nuosprendį teismo nutartimi.

Jeigu nuosprendis vykdomas ne priėmusio

nuosprendį teismo veikimo rajone, tai šiuos klausimus išsprendžia tokios pat

rūšies teismas. Šiuo atveju nutarties nuorašas pasiunčiamas priėmusiam

nuosprendį teismui.

Klausimai dėl nuteistojo atleidimo nuo

bausmės atlikimo ryšium su liga ar invalidumu, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės

atėmimo vietų, dėl lygtinai paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų pasiuntimo

atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų arba

auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš

auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų

kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, dėl darbo

kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą išsprendžiami

nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi  nepaisant  to,

koks teismas priėmė nuosprendį.

Klausimai dėl bandomojo laiko, atidėjus

bausmės vykdymą, sutrumpinimo arba dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir

nuteistojo pasiuntimo atlikti nuosprendžiu paskirtąją bausmę, remiantis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsniu,

išsprendžiami nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismo nutartimi.

Senaties taikymo klausimą Baudžiamojo

kodekso 50 straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais išsprendžia priėmęs

nuosprendį apygardos teismas arba apygardos teismas, kurio veiklos teritorijoje

buvo priimtas nuosprendis.

Klausimus, susijusius su nuosprendžio

vykdymu, sprendžia teismas teisiamajame posėdyje.

Teisiamajame posėdyje dalyvauja

prokuroras, taip pat šaukiamas nuteistasis. Jeigu klausimas yra susijęs su

nuosprendžio dėl civilinio ieškinio vykdymu, šaukiami taip pat civilinis

ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Jeigu civilinių ieškovų yra

daug, šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie teisiamojo posėdžio

vietą ir laiką tokie asmenys informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnio

antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Nurodytųjų asmenų neatvykimas bylos

nagrinėjimo nesustabdo.

Teismui sprendžiant klausimą dėl

nuteistojo atleidimo prieš terminą nuo bausmės atlikimo ryšium su liga ar

invalidumu, būtinas gydytojų komisijos, davusios išvadą apie nuteistojo

sveikatos būklę, atstovo dalyvavimas. Jeigu tos gydytojų komisijos atstovas

negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, šaukiamas kitas kompetentingas asmuo.

Teismui nagrinėjant klausimą dėl

lygtinai paleistųjų iš laivės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo

bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų ar auklėjimo darbų kolonijos į

kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos

darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į

pataisos darbų koloniją, šaukiamas organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas,

atstovas. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša nepilnamečių

reikalų tarnybai.

Teismui nagrinėjant klausimus,

susijusius su bandomojo laiko, atidėjus bausmės vykdymą, sutrumpinimu,

atleidimu nuo bausmės nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, arba

susijusius su šių asmenų siuntimu atlikti nuosprendžiu paskirtąją bausmę, šaukiami

jų elgesį kontroliuojančių organų atstovai.

Bylos nagrinėjimas pradedamas

pirmininkaujančiojo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusių į posėdį asmenų

pasisakymų ir prokuroro nuomonės.

Nutartį dėl klausimų susijusių su

nuosprendžio vykdymu, teismas priima pasitarimo kambaryje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

414(1) straipsnis.

Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, sušvelninančio

bausmę arba kitokiu būdu

palengvinančio veiką padariusio

asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka

Įstatymą, panaikinantį veikos

nusikalstamumą, sušvelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį veiką

padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus,

prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs

bylą pirmąja instancija.

Paduodant prašymus ar teikimus bei

priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio

nuostatomis.

Prašymas ar teikimas nagrinėjamas teismo

posėdyje, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti teismo posėdyje šaukiamas

esantis laisvėje nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo

bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo

ir gynėjo neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta,

kad jiems dalyvauti būtina.

Teismas, nustatęs, kad prašymas ar

teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės

sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant

bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo

kodekso 42 ar 43 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.

Teismas, nustatęs, kad prašymas ar

teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

Teismo nutartį turi teisę apskųsti

prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas. Nutartis apskundžiama ir skundas

nagrinėjamas šio kodekso 415(1) straipsnyje nustatyta tvarka.

Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis negali būti skundžiama.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

415 straipsnis. Teistumo išnykimo

nustatymo ir teistumo panaikinimo prieš

terminą tvarka

Teistumo išnykimo nustatymo klausimą ir

prašymus panaikinti teistumą prieš terminą nagrinėja apylinkių teismai, o

nuteistų už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus asmenų bylose - apygardos

teismai pagal atlikusių bausmę asmenų gyvenamąją vietą.

Teistumo išnykimo nustatymo sutinkamai

su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 7 punktu klausimą

teismai nagrinėja atlikusio bausmę asmens prašymu arba visuomeninių

organizacijų prašymu, o teistumo panaikinimo prieš terminą sutinkamai su

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 58 straipsnio ketvirtąja dalimi

klausimą - visuomeninių organizacijų prašymu.

Teistumo išnykimo nustatymo klausimą ir

prašymus teistumo panaikinimo prieš terminą reikalu teismas nagrinėja viešame

teisiamajame posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą ar teismo bylą, taip

pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusio bausmę asmens

asmenybę, darbinę veiklą ir elgesį.

Nagrinėjant teistumo išnykimo nustatymo

ar teistumo panaikinimo prieš terminą klausimą, būtinai turi dalyvauti

atlikusis bausmę asmuo ir prašančiosios visuomeninės organizacijos atstovas.

Apie teisiamojo posėdžio dieną pranešama prokurorui, tačiau jo neatvykimas į

teisiamąjį posėdį nesustabdo prašymo nagrinėjimo.

Teistumo išnykimo nustatymo klausimo ir

prašymo dėl teistumo panaikinimo prieš terminą nagrinėjimas pradedamas

pirmininkaujančiojo pranešimu. Po to teismas išnagrinėja esamus dokumentus,

išklauso pašauktųjų asmenų pasisakymų ir prokuroro nuomonės.

Jeigu teismas priima nutartį atmesti

prašymą teistumo išnykimo nustatymo ar teistumo panaikinimo prieš terminą

reikalu, šiuos klausimus teismas gali nagrinėti pakartotinai ne anksčiau, kaip

po vienerių metų nuo atmetimo.

4151 straipsnis. Nutarčių,

susijusių su nuosprendžio vykdymu, apskundimas ir skundų

nagrinėjimas

Skundą dėl apylinkės teismo nutarties,

susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos

teismo nutarties - Lietuvos apeliacinis teismas.

Nutartį vykdyti nuosprendį, esant

416 straipsnis. Kasacinės instancijos

teismas

Kasacine tvarka bylas dėl pirmosios ir

apeliacinės instancijų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių nagrinėja

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kasacines bylas nagrinėja teismo

posėdyje Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar septynių

teisėjų kolegija arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-780,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)

417 straipsnis. Teisė apskųsti teismo

nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka

Apskųsti įsiteisėjusį teismo

nuosprendį ar nutartį šio kodekso 418(1) straipsnyje numatytais

pagrindais turi teisę prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal

įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam

paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jo

atstovas pagal įstatymą, artimieji giminaičiai ir gynėjas bei nukentėjusysis ir

jo atstovas.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi

teisę paduoti kasacinį skundą tik tada, kada tai neprieštarauja raštu

išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar

psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio

nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti kasacinį skundą, nepaisydamas

nuteistojo valios.

Negali būti apskundžiamas nuosprendis

ar nutartis ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka:

1)

privataus kaltinimo bylose, numatytose šio kodekso 126 straipsnyje;

2) bylose, kuriose tyrimas atliktas

sumarinio proceso tvarka.

Negali būti kasacine tvarka

skundžiamos teismo nutartys, išvardytos šio kodekso 372 straipsnio ketvirtojoje

dalyje, taip pat nutartis skirti baudą šio kodekso 64(3 )ir 286

straipsniuose numatytais atvejais, atsisakyti iškelti bylą šio kodekso 261

straipsnyje numatyta tvarka. Kasacine tvarka taip pat negali būti skundžiamos

teismo nutartys, kurioms šiame kodekse numatyta atskira apskundimo ir

nagrinėjimo tvarka.“

Pakartotiniai kasaciniai skundai

nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, jeigu

baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą kasacinį

skundą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat ir

toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo skundą,

jį paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba toks skundas, jeigu,

išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą, jį

paduoda nuteistasis ar išteisintasis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę

pateikti kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių

pagrindais, lengvinančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį. Kasaciniai

teikimai gali būti pateikiami per šešis mėnesius nuo nuosprendžio ar nutarties

įsiteisėjimo dienos. Šie teikimai paduodami tokiais pačiais pagrindais ir

nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. VIII-1282,

99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

418 straipsnis. Kasacinis skundas

Įsiteisėję teismo nuosprendis ar

nutartis apskundžiami paduodant kasacinį skundą.

Kasaciniame skunde turi būti nurodoma:

kasacinio teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; nuosprendžio

ar nutarties esmė; nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai;

kasatoriaus prašymai. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius.

Kasatorius turi teisę atšaukti savo

skundą. Prokuroro paduotą skundą gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas

atšaukti savo skundą gali pirma tai suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju.

Atšaukti skundą leidžiama iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį priimti

nutarties.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

418(1) straipsnis.

Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai

Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis

apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:

1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis

4181 straipsnis. Kasacinis

teikimas

Kasaciniam teikimui taikomi šio kodekso 416,

418-420 straipsniuose numatyti reikalavimai.

[418-1 straipsnio redakcija nuo 1999 m.

sausio 1 d.]

418(1) straipsnis. Apskundimo ir

bylos nagrinėjimo kasaciniai

pagrindai

Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis

apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:

1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis

419 straipsnis. Kasacinio apskundimo

terminai

Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar

nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos.

420 straipsnis. Kasacinių skundų

padavimo tvarka

Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų

teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

421 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų

skyriaus pirmininko sprendimai dėl gauto

kasacinio skundo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs kasacinį skundą,

patikrina, ar skundas atitinka šio kodekso 417, 418, 419 straipsniuose

numatytus reikalavimus. Jeigu kasacinis skundas surašytas nesilaikant įstatymo

reikalavimų arba gaunamas pakartotinis kasacinis skundas, jis grąžinamas skundą

padavusiam asmeniui.

Jeigu kasacinis skundas atitinka

įstatymo reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų

bylų skyriaus pirmininkas patvarko išreikalauti baudžiamąją bylą. Kai gaunama

byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus

pirmininkas priima nutartį nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

422 straipsnis. Kasacinės bylos

parengimas teismo posėdžiui

Kai Baudžiamųjų bylų skyriuje gaunamas

kasacinis skundas ir byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją ir, suderinęs su

pranešėju, nustato bylos parengimo terminą.

Pranešėjas susipažįsta su kasaciniu

skundu ir baudžiamąja byla, jeigu reikia, išreikalauja papildomą medžiagą.

Pranešėjui parengus kasacinę bylą

posėdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų

skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją,

patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posėdžio

datą. Kolegijos teisėjai susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla.

Pranešėjas patvarko šaukti į teismą asmenis, išvardytus šio kodekso 425

straipsnyje. Jeigu kasacinis skundas paduotas pagrindais, bloginančiais

nuteistojo ar išteisintojo padėtį, nuteistajam ar išteisintajam siunčiamas

kasacinio skundo nuorašas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,