LegalizeDĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO
1) patvirtinti kaltinamąją išvadą arba
surašyti naują kaltinamąją išvadą;
2) grąžinti bylą tardytojui su
rašytiniais savo nurodymais kaltinamajai išvadai iš naujo surašyti, jeigu
nesilaikyta šio kodekso 230 straipsnyje numatytų reikalavimų, arba tyrimui
papildyti;
3)nutraukti arba sustabdyti bylą
sutinkamai su šio kodekso 218, 233 ir 234 straipsniais.
239 straipsnis. Kaltinamosios išvados
patvirtinimas
Pripažinęs, kad yra pagrindas bylai
perduoti į teismą ir kad kaltinamoji išvada byloje surašyta tinkamai,
prokuroras savo rezoliucija patvirtina kaltinamąją išvadą.
Nesutikdamas su kaltinamąja išvada,
surašyta tardytojo, prokuroras surašo naują kaltinamąją išvadą. Tokiu atveju
pirmiau surašyta kaltinamoji išvada iš bylos išimama ir grąžinama tardytojui,
kartu nurodant rastuosius netaisyklingumus.
Prokuroras turi teisę pakeisti
tardytojo sudarytą šauktinų į teisiamą posėdį asmenų sąrašą, taip pat
panaikinti arba pakeisti anksčiau parinktą kardomąją priemonę arba parinkti
kardomąją priemonę, jeigu ji nebuvo parinkta, taip pat kreiptis su
pareiškimu į teisėją paskirti kaltinamajam kardomąjį kalinimą (suėmimą).
240 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas,
patvirtinant kaltinamąją išvadą
Prokuroras turi teisę, laikydamasis šio
kodekso 233 ir 234 straipsniuose numatytų reikalavimų, savo nutarimu pašalinti
iš kaltinamosios išvados atskirus kaltinimo punktus ar nutraukti bylą atskirų
kaltinamųjų atžvilgiu, taip pat pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį
nusikaltimą. Jeigu reikia kaltinimą pakeisti sunkesniu arba pagal faktines
aplinkybes esmingai skirtingu nuo pradinio kaltinimo, prokuroras grąžina bylą
tardytojui tyrimui papildyti ir naujam kaltinimui pareikšti.
241 straipsnis. Bylos perdavimas į
teismą
Prokuroras, patvirtinęs tardytojo
surašytą kaltinamąją išvadą arba surašęs naują kaltinamąją išvadą, perduoda
bylą į teismą, kuriam ji teisminga, ir praneša kaltinamajam, į kurį teismą byla
perduota.
Perdavus bylą į teismą, visokie
prašymai ir skundai bylos reikalu paduodami betarpiškai teismui.
Dvidešimt antrasis
skirsnis
TARDYTOJO IR PROKURORO
VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
242 straipsnis. Tardytojo veiksmų
apskundimo tvarka
Proceso dalyviai gali paduoti prokurorui
motyvuotus skundus dėl kvotėjo ir tardytojo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų
darant tyrimą. Skundai paduodami prokurorui tiesiogiai arba per kvotėją,
tardytoją, dėl kurių nušalinimo ar neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų
skundžiamasi. Skundai gali būti ir rašytiniai, ir žodiniai. Žodinius skundus
prokuroras, tardytojas ar kvotėjas įrašo į protokolą. Protokolą pasirašo
pareiškėjas ir skundą priėmęs asmuo.
Tardytojas gautą skundą kartu su savo
paaiškinimais privalo per dvidešimt keturias valandas perduoti prokurorui.
Skundo padavimas iki jo išsprendimo
nesustabdo skundžiamojo veiksmo vykdymo, jeigu tai padaryti nepripažįsta esant
reikalinga pats tardytojas ar prokuroras.
Šio kodekso 244(1) straipsnyje numatyti
tardytojo veiksmai gali būti apskųsti teismui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-705,
98.04.16, Žin., 1998, Nr.44-1196 (98.05.13)
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
243 straipsnis. Prokuroro išsprendimas
skundo
Skundus dėl neteisėtų ir nepagrįstų
tardytojo, kvotėjo veiksmų atliekant tyrimą prokuroras išsprendžia ne vėliau
kaip per penkiolika dienų. Skundo patenkinimo atveju tardytojui, kvotėjui dėl
skunde nurodytų aplinkybių duodami rašytiniai nurodymai. Šie nurodymai kartu su
skundu pridedami prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie
padarytą nusikaltimą medžiagos.
Spręsdamas skundą, prokuroras turi
teisę išreikalauti iš tardytojo paaiškinimus, jeigu jie nebuvo pateikti
pirmiau.
Prokuroro nutarimas pasiunčiamas
tardytojui ir prijungiamas prie bylos. Kartu apie prokuroro sprendimą pranešama
skundą padavusiam asmeniui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
244 straipsnis. Prokuroro veiksmų ir
sprendimų apskundimas
Skundai dėl prokuroro veiksmų ir
sprendimų paduodami aukštesniam prokurorui sutinkamai su šio kodekso 242 ir 243
straipsniuose nustatytomis taisyklėmis tardytojo veiksmams apskųsti, o šio
kodekso 244(1 )straipsnyje numatytais atvejais – teismui.
Skundai dėl
aukštesnio prokuroro veiksmų ir sprendimų gali būti paduodami apylinkės
teismui.
Skundo padavimas iki jo išsprendimo
nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai
padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-705,
98.04.16, Žin., 1998, Nr.44-1196 (98.05.13)
Nr. IX-827,
2002-04-02, Žin., 2002, Nr. 40-1465 (2002-04-17)
2441 straipsnis. Kvotėjo,
tardytojo ar prokuroro veiksmų ir sprendimų
apskundimas teismui
Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro
nutarimas nubausti administracine nuobauda šio kodekso 643
straipsnio tvarka neatvykusį pagal šaukimą asmenį, taip pat nutarimas šio
kodekso 1001 straipsnio tvarka pervesti valstybei užstatą gali būti
apskundžiami teismui.
Asmuo, kurio turtui šio kodekso 195
straipsnio nustatyta tvarka uždėtas areštas, turi teisę nutarimą dėl arešto
turtui uždėjimo apskųsti teismui. Skundas gali būti paduotas per visą nutarimo
dėl arešto turtui uždėjimo galiojimo laiką.
Apylinkės teismo nutartis gali būti
skundžiama aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo priimta nutartis yra
galutinė ir neskundžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-705,
98.04.16, Žin., 1998, Nr.44-1196 (98.05.13)
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
244(2) straipsnis. Skundų
dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų ir
sprendimų nagrinėjimo teisme tvarka
Teismas
per tris dienas nuo skundo ir reikiamos skundui išnagrinėti medžiagos gavimo
privalo jį išnagrinėti ir priimti nutartį. Jei skundas patenkinamas, nutartyje
nurodomi kvotėjo, tardytojo ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos
pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas
nepagrįstu ir atmestas.
Teismui nagrinėjant skundą, gali
dalyvauti prokuroras, įtariamojo, kaltinamojo gynėjas ir skundą padavęs asmuo.
Suimtas įtariamasis, kaltinamasis pristatomas teisėjui, jeigu tai yra būtina.
Apie teismo priimtą dėl skundo sprendimą
pranešama skundą padavusiam asmeniui. Jeigu teisėjas patenkina skundą, nutartis
pasiunčiama prokurorui vykdyti.
Teismo priimta nutartis yra galutinė ir
neskundžiama.
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-827,
2002-04-02, Žin., 2002, Nr. 40-1465 (2002-04-17)
KETVIRTASIS SKYRIUS
BYLŲ PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
Dvidešimt trečiasis skirsnis
KALTINAMOJO ATIDAVIMAS TEISMUI IR
PASIRUOŠIMO TEISIAMAJAM POSĖDŽIUI VEIKSMAI
245 straipsnis. Atidavimas teismui
Kai yra pakankamas pagrindas bylai
nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas, iš anksto nenuspręsdamas kaltumo
klausimo, priima nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui.
Bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali
būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat jeigu teisėjas
nesutinka su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis ar prokuroras
pripažįsta, kad parengtinis tyrimas yra neišsamus, o jo papildyti teisme
negalima, ir raštu prašo teismą leisti jam pateikti naujus įrodymus, šaukiamas
tvarkomasis teismo posėdis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
246 straipsnis. Teismo sudėtis
tvarkomajame
Baudžiamąsias bylas visų teismų
tvarkomuosiuose posėdžiuose nagrinėja vienas teisėjas.
247 straipsnis. Proceso dalyvių
dalyvavimas tvarkomajame teismo posėdyje
Tvarkomajame teismo posėdyje dalyvauja
prokuroras ir gynėjas.
Tvarkomajame teismo posėdyje gali
dalyvauti nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas,
kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas. Šių
asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie tvarkomojo posėdžio dieną,
neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo. Jeigu tvarkomajame posėdyje yra
sprendžiamas kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar termino pratęsimo
kaltinamajam klausimas, kaltinamojo dalyvavimas tvarkomajame posėdyje yra
būtinas. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių
ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios
bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per
spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies
laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki tvarkomojo
posėdžio dienos. Šiuo atveju yra laikoma, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams
ieškovams yra pranešta apie tvarkomojo posėdžio laiką ir vietą. Skelbimo
išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.
Proceso dalyviai turi teisę duoti
paaiškinimus pareikštiems prašymams dėl tolesnės bylos eigos, jų dalyvavimo
teisiamajame posėdyje, papildomų įrodymų išreikalavimo, kardomosios priemonės
pakeitimo, civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo patvirtinti ar papildyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-784,
98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)
Nr. VIII-956,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)
248 straipsnis. Teismo tvarkomojo
posėdžio tvarka
Baudžiamoji byla tvarkomajame posėdyje
pradedama nagrinėti teisėjo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę arba
pagrindžia savo nesutikimą su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis arba
nurodo, kuo pasireiškia parengtinio tyrimo neišsamumas.
Paskui pasisako prokuroras,
nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis,
jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas, gynėjas.
Kaltinamasis ir nukentėjusysis tvarkomajame posėdyje neapklausiami.
Išklausius teisėjo pranešimą, kad
parengtinis tyrimas iš esmės yra neišsamus, o teisiamajame posėdyje jo
papildyti negalima, prokuroras gali prašyti leisti jam pateikti teismui naujus
įrodymus, o jeigu prokuroro tokio prašymo nėra, teismas gali bylą grąžinti
tyrimui papildyti.
Po to teismas pasitarimo kambaryje
priima nutartį.
Tvarkomojo posėdžio metu teismo
posėdžių sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 116 straipsnyje
nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
249 straipsnis. Aplinkybės,
išaiškintinos, atiduodant kaltinamąjį teismui
Teisėjui vienasmeniškai arba teismui
tvarkomajame posėdyje sprendžiant kiekvieno kaltinamojo atidavimo teismui
klausimą, turi būti išaiškinamos šios aplinkybės:
1)
ar byla teisminga šiam teismui;
2)
ar buvo veika, kuria kaltinamas
kaltinamasis;
3)
ar yra šioje veikoje nusikaltimo
sudėtis;
4) ar nėra byloje aplinkybių, dėl kurių
baudžiamoji byla turi būti nutraukiama ar sustabdoma;
5) ar parengtinis tyrimas atliktas
išsamiai ir nešališkai;
6) ar pareikštasis kaltinimas pagrįstas
byloje esančiais įrodymais;
7) ar pagal visas parengtiniame tyrime
nustatytas nusikalstamas kaltinamojo veikas, išaiškintas iki bylos tyrimo
pabaigimo, pareikštas kaltinimas;
8) ar patraukti kaltinamaisiais visi
asmenys, kurie parengtiniame tyrime surinktais įrodymais įkaltinami nusikaltimo
padarymu;
9) ar tinkamai pritaikytas kaltinamojo veikoms
baudžiamasis įstatymas;
10) ar kaltinamoji išvada surašyta
sutinkamai su šio kodekso 230 ir 231 straipsniuose numatytais reikalavimais;
11) ar tinkamai parinkta kaltinamajam
kardomoji priemonė;
12) ar imtasi priemonių pareikštam ar
galinčiam būti pareikštam civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui
užtikrinti;
13) ar laikytasi, darant parengtinį
tyrimą, visų kitų šio kodekso reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-500, 2001-09-11,
Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
250 straipsnis. Klausimai, išspręstini
ryšium su baudžiamosios bylos paruošimu
nagrinėti teisiamajame posėdyje
Pripažinęs, kad yra pakankamas
pagrindas kaltinamajam atiduoti teismui, teisėjas vienasmeniškai ar teismas
tvarkomajame posėdyje turi išspręsti šiuos klausimus:
1) dėl paskyrimo gynėjo arba leidimo
būti gynėju kaltinamojo pasirinktam asmeniui;
2) dėl kardomosios priemonės
kaltinamajam;
3) dėl asmens pripažinimo civiliniu
ieškovu, jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, darant parengtinį tyrimą;
4) dėl priemonių civiliniam ieškiniui
ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti;
5) dėl asmenų, šauktinų į teisiamąjį
posėdį nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu, civiliniu atsakovu ir jų atstovais,
taip pat liudytojais, ekspertais ir specialistais;
6) dėl vertėjo šaukimo;
7) dėl papildomų įrodymų išreikalavimo;
8) dėl advokato paskyrimo teikti
valstybinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, jei yra
gauti šių asmenų prašymai;
9) dėl valstybės pareigūno ar
tarnautojo nušalinimo nuo pareigų.
Teisėjas vienasmeniškai ar teismas
tvarkomajame posėdyje turi išspręsti prokuroro pasiūlymus ir kaltinamojo,
įstatyminio jo atstovo, gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo,
civilinio atsakovo ir jų atstovų pareikštus prašymus.
Teismas tvarkomajame posėdyje turi taip
pat išspręsti klausimą, ar byla bus nagrinėjama viešame ar uždarame
teisiamajame posėdyje ir ar bus leidžiama dalyvauti teisminiame nagrinėjime
visuomeniniams kaltintojams ar gynėjams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-93,
2000 12 20, Žin., 2001, Nr. 4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
251 straipsnis. Teisėjo nutartis
atiduoti kaltinamąjį
Teisėjo nutartyje atiduoti kaltinamąjį
teismui turi būti nu rodoma: nutarties surašymo laikas ir vieta; priėmusio
nutartį teisėjo pareigos ir pavardė; išvada apie duomenų pakankamumą bylai
nagrinėti teisiamajame posėdyje; atiduodamas teismui asmuo ir jo veiksmų
kvalifikacija; prašymų ir pareiškimų, taip pat klausimų, išvardytų šio kodekso
250 straipsnyje, išsprendimas.
Nutartį pasirašo teisėjas.
252 straipsnis. Teismo priimamų
tvarkomajame posėdyje nutarčių rūšys
Tvarkomajame posėdyje teismas priima
vieną iš šių nutarčių:
1) atiduoti kaltinamąjį teismui ir
paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;
2) nutraukti bylą;
3) grąžinti bylą tyrimui papildyti;
4) sustabdyti bylą;
5) perduoti bylą pagal teisingumą.
Teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje
nurodoma: teismo posėdžio laikas ir vieta; teismo pavadinimas; teisėjo pavardė;
teismo posėdžio sekretorius, posėdyje dalyvavę prokuroras, gynėjai ir kiti
proceso dalyviai; nagrinėjamoji byla ir teismo priimti sprendimai dėl prašymų
ir pareiškimų, taip pat dėl klausimų, išvardytų šio kodekso 250 straipsnyje.
Nutartį pasirašo pirmininkaujantysis.
2521 straipsnis.Baudžiamųjų
bylų sujungimas ir išskyrimas
Teismas tvarkomajame posėdyje,
vadovaudamasis šio kodekso 149 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje
dalyse numatytomis taisyklėmis, turi teisę baudžiamąsias bylas, sujungti arba
išskirti.
253 straipsnis. Kaltinamojo atidavimas
teismui tvarkomajame posėdyje
Kai yra pakankamas pagrindas atiduoti
kaltinamąjį teismui, tvarkomajame posėdyje teismas priima nutartį atiduoti
kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Teismas turi teisę tvarkomajame
posėdyje pašalinti iš kaltinamosios išvados atskirus kaltinimo punktus arba
pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kuris numato lengvesnį nusikaltimą, tačiau tik
ta sąlyga, kad naujasis kaltinimas pagal faktines savo aplinkybes esmingai
nesiskirtų nuo kaltinimo, esančio kaltinamojoje išvadoje.
Sprendimas pašalinti atskirus kaltinimo
punktus arba pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą turi būti tvarkomojo posėdžio
nutartyje motyvuojamas.
254 straipsnis. Baudžiamosios bylos
nutraukimas
Esant šio kodekso 5, 6, 91,
92 straipsniuose nurodytų aplinkybių, teismas tvarkomajame posėdyje
bylą nutraukia.
Nutraukdamas bylą, teismas panaikina
pritaikytas kardomąsias priemones ir civilinio ieškinio, taip pat galimo turto
konfiskavimo užtikrinimo priemones ir išsprendžia daiktinių įrodymų klausimą.
Teismo nutarties nutraukti bylą
nuorašas įteikiamas asmeniui, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
ir nukentėjusiajam.
Jeigu kaltinamasis yra suimtas, teismo
nutarties nutraukti bylą nuorašas pasiunčiamas kalinimo vietos administracijai,
kad kaltinamasis būtų tuojau paleistas iš suėmimo.
Nustačius faktų, reikalaujančių taikyti
visuomeninio ar drausminio poveikio priemones, asmeniui, kuris buvo patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn, arba kitokiems asmenims, teismas, nutraukdamas
baudžiamąją bylą, su šiais faktais supažindina visuomeninę organizaciją, arba
darbo kolektyvą, arba nepilnamečių reikalų tarnybą, arba įmonės, įstaigos,
organizacijos administraciją, kad jie imtųsi atitinkamų poveikio priemonių.
255 straipsnis. Bylos grąžinimas
tyrimui
Teismas tvarkomajame posėdyje priima
nutartį grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti šiais atvejais:
1) jeigu prokuroras neprašo leisti jam
pateikti teismui naujų įrodymų, kai parengtinis tyrimas iš esmės yra neišsamus,
o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima;
2) kai darant parengtinį tyrimą yra iš
esmės pažeistas proceso įstatymas ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą;
3) kai yra pagrindas patraukti
baudžiamojon atsakomybėn toje byloje kitus asmenis, jeigu apie juos bylos
medžiagos negalima išskirti;
4) kai yra pagrindas pakeisti
kaltinimui iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes nuo kaltinimo, esančio
kaltinamojoje išvadoje, taip pat prokuroro pasiūlymu, kai yra pagrindas
pareikšti kaltinamajam kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje
byloje kaltinimu, ir reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
Byla tyrimui papildyti perduodama
prokurorui. Šiuo atveju teismas nutartyje nurodo, kuo pasireiškia parengtinio
tyrimo neišsamumas arba kokie esminiai proceso pažeidimai buvo padaryti ir
kokiomis priemonėmis, darant papildomą parengtinį tyrimą, šie pažeidimai turėtų
būti pašalinti.
Tuo atveju, kai kvotėjas ar tardytojas
nėra ėmęsis priemonių, kad būtų užtikrintas nusikaltimu padarytos valstybinei
ar visuomeninei įmonei, įstaigai, organizacijai materialinės žalos atlyginimas
arba galimas turto konfiskavimas, tai teismas, jeigu jis tokių priemonių negali
imtis tiesiogiai, negrąžindamas bylos tyrimui papildyti, savo nutartimi
įpareigoja tardytoją ar kvotos organą imtis atitinkamų užtikrinimo priemonių.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
99.02.05, Žin., 1999,
Nr.15-402 (99.02.10)
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
256 straipsnis. Baudžiamosios bylos
sustabdymas
Jeigu, nagrinėjant bylą tvarkomajame
teismo posėdyje, nustatoma, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir nežinia
kur yra, tai teismas priima nutartį sustabdyti bylą, iki bus surastas
kaltinamasis, ir paskelbia kaltinamojo paiešką. Teismo nutarties nuorašas
pasiunčiamas į policiją paieškai daryti, o byla grąžinama atitinkamam prokurorui.
Jeigu kaltinamasis suserga psichine ar
kitokia sunkia liga, paliudyta gydymo įstaigos arba atitinkamos ekspertų
komisijos, teismas sustabdo bylą, iki kaltinamasis pasveiks.
Jeigu psichinė kaltinamojo liga
pripažįstama neišgydoma, tai byla išsprendžiama šio kodekso 358-361
straipsniuose nustatyta tvarka.
Jeigu prokuroras prašo leisti jam
pateikti teismui naujų įrodymų, teismas priima nutartį sustabdyti bylą ir
nustato naujų įrodymų pateikimo terminą.
Jeigu nagrinėjant bylą tvarkomajame
posėdyje prireikia kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar įstatymas
arba kitas teisinis aktas neprieštarauja Konstitucijai, teismas priima nutartį
sustabdyti bylą iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
99.02.05, Žin., 1999,
Nr.15-402 (99.02.10)
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
257 straipsnis. Teismo tvarkomojo
posėdžio nutarties apskundimas
Teismo tvarkomojo posėdžio nutartį
nutraukti bylą turi teisę apeliacine tvarka apskųsti proceso dalyviai,
išvardyti šio kodekso 247 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse.
Teismo tvarkomojo posėdžio nutartį bylą
grąžinti tyrimui papildyti turi teisę apeliacine tvarka apskųsti prokuroras,
nukentėjusysis ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas ir
gynėjas.
258 straipsnis. Susipažinimas su
baudžiamąja byla
Prokuroras, teisiamasis, įstatyminis jo
atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas,
civilinis atsakovas arba jų atstovai ir visuomeninis kaltintojas bei
visuomeninis gynėjas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti iš
jos atitinkamus išrašus. Teisėjas privalo užtikrinti nurodytiesiems asmenims
galimybę susipažinti su bylos medžiaga.
259 straipsnis. Kaltinamosios išvados
nuorašo įteikimas teisiamajam
Teismas turi įteikti teisiamajam
kaltinamosios išvados nuorašą.
Jeigu sprendžiant atidavimo teismui
klausimą buvo pakeistas kaltinimas arba kardomoji priemonė, arba šauktinų į
teismą asmenų sąrašas, tai teisiamajam įteikiamas ir teismo ar teisėjo
nutarties nuorašas.
Teisiamajam, nemokančiam kalbos, kuria
vyksta bylos procesas, nurodytieji šiame straipsnyje dokumentai įteikiami
išversti į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.
Nagrinėti teisiamajame posėdyje byla
gali būti skiriama ne anksčiau kaip po trijų dienų nuo šių dokumentų įteikimo teisiamajam
momento.
260 straipsnis. Teisėjo veiksmai
teisiamajam posėdžiui paruošti
Teisėjas paskiria baudžiamosios bylos
nagrinėjimo laiką bei vietą ir patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį asmenis,
nurodytus pridėtame prie kaltinamosios išvados sąraše, arba asmenis, nurodytus
teisėjo ar teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui,
taip pat imasi kitų priemonių teisiamajam posėdžiui paruošti. Jeigu
baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai
šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo
laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per spaudą šio kodekso 247
straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu teisminio nagrinėjimo dalyvis,
jau įvykus tvarkomajam teismo posėdžiui, prašo šaukti papildomus liudytojus,
teisėjas patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį teisminio nagrinėjimo dalyvio
nurodytus asmenis, o paskui visa teismo sudėtis išsprendžia, ar jie apklaustini
kaip liudytojai.
Tuo atveju, kai kvotėjas ar tardytojas
nėra ėmęsis priemonių nusikaltimu padarytos valstybinei ar visuomeninei įmonei,
įstaigai, organizacijai materialinės žalos atlyginimui ar galimam turto
konfiskavimui užtikrinti, jeigu tokių priemonių negali imtis teismas
betarpiškai, teisėjas savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą
imtis atitinkamų užtikrinimo priemonių.
Teismas privalo supažindinti proceso
dalyvius su naujai gautais įrodymais iki teisminio tardymo pradžios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-956,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
99.02.05, Žin., 1999, Nr.15-402
(99.02.10)
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
261 straipsnis. Teisėjo veiksmai
baudžiamojoje byloje, kurioje nebuvo daromas
parengtinis tyrimas
Jeigu yra pakankamai duomenų, rodančių,
kad yra padarytas nusikaltimas, nurodytas šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje
dalyje, teisėjas savo nutartimi iškelia bylą ir atiduoda kaltinamąjį teismui.
Prieš iškeldamas bylą dėl
nukentėjusiojo skundo, teisėjas imasi priemonių nukentėjusiajam sutaikyti su
asmeniu, prieš kurį paduotas skundas. Jeigu jie nesusitaiko, teisėjas priima
vieną iš šių nutarčių:
1) iškelti baudžiamąją bylą ir atiduoti
teismui asmenį, prieš kurį paduotas skundas;
2) atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą,
jeigu nėra pakankamo pagrindo atiduoti teismui asmenį, prieš kurį paduotas
skundas;
3) perduoti nukentėjusiojo skundą
išnagrinėti visuomeninei organizacijai.
Priešpriešinius kaltinimus teisėjas
gali sujungti į vieną bylą.
Teisėjo nutartyje iškelti baudžiamąją
bylą turi būti nurodoma: vados ir pagrindai bylai iškelti; traukiamasis
baudžiamojon atsakomybėn asmuo; baudžiamasis įstatymas, numatantis atitinkamą
veiką teisiamojo posėdžio data ir jo pradžios valanda; šaukiami į teisiamąjį
posėdį asmenys.
Ne vėliau kaip trys dienos iki bylos
nagrinėjimo teisme teisiamajam turi būti įteikiamas nukentėjusiojo skundo
nuorašas, šaukimas atvykti į teisiamąjį posėdį, kartu nurodant baudžiamąjį
įstatymą, pagal kurį teisiamasis kaltinamas, ir šaukiamų į teisiamąjį posėdį
asmenų sąrašas. Ši taisyklė taikoma taip pat ir priešpriešinio kaltinimo
procesui.
Teisiamajam, nemokančiam kalbos, kuria
vyksta bylos procesas, šiame straipsnyje nurodyti dokumentai įteikiami išversti
į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.
262 straipsnis. Baudžiamosios bylos
nagrinėjimo terminai
Atidavimo teismui klausimą teisėjas
turi išspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme.
Byla teisiamajame posėdyje turi būti
pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo teisėjo nutarties
atiduoti kaltinamąjį teismui priėmimo.
Apylinkės teismo pirmininkas ar jo
pavaduotojas, apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į jo teismo žinioje esančios bylos didelę
apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą terminą gali
pratęsti iki dviejų mėnesių, o numatytą antrojoje dalyje - iki vieno mėnesio.
Dvidešimt ketvirtasis
skirsnis
BENDROSIOS TEISMINIO
NAGRINĖJIMO TAISYKLĖS
263 straipsnis. Pirmininkaujantysis
teisiamajame posėdyje
Apylinkės teismo posėdyje pirmininkauja
šio teismo pirmininkas, pavaduotojas ar teisėjas, apygardos teismo posėdyje -
šio teismo ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba teisėjas.
Teisiamajam posėdžiui pirmininkaujantis
teisėjas imasi šio kodekso numatytų priemonių visoms bylos aplinkybėms išsamiai
ir nešališkai ištirti ir tiesai nustatyti, šalina iš nagrinėjimo teisme visa
tai, kas neturi ryšio su nagrinėjama byla, ir užtikrina auklėjamąjį teismo
proceso poveikį.
Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių
teisminiame nagrinėjime asmenų prieštarauja pirmininkaujančiojo veiksmams, tie
prieštaravimai įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
264 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo
betarpiškumas ir žodiškumas
Pirmosios instancijos teismas,
nagrinėdamas bylą, privalo betarpiškai ištirti byloje įrodymus: apklausti
teisiamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti ekspertų išvadų,
apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitokius
dokumentus, išskyrus šio kodekso 309(1) straipsnyje numatytą
atvejį.
Kai teisiamasis
dėl fizinės sveikatos būklės negali visą laiką dalyvauti teisminiame
nagrinėjime teismo posėdžio salėje, teisminio nagrinėjimo ypatybes nustato šio
265 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo
dalyvių teisių lygybė ir rungimosi principo
laikymasis
Kaltintojas, teisiamasis, gynėjas, nukentėjusysis
ir jo atstovas, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai
teisminiame nagrinėjime turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti, tiriant
įrodymus, ir pareikšti prašymus.
Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi
principo.
kodekso 266 straipsnis bei tryliktasis skyrius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-956,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)
Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,
Nr.20-490 (00.03.08)
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
267 straipsnis. Teisiamojo teisės
teisminiame nagrinėjime
Teisiamasis turi teisę:
1) gauti įstatymo nustatytu laiku
kaltinamosios išvados nuorašą ir šio kodekso 259 straipsnyje numatytais
atvejais - teismo tvarkomojo posėdžio nutarties ar teisėjo nutarimo atiduoti
teismui nuorašą;
2) turėti gynėją;
3) pareikšti prašymus;
4) pareikšti nušalinimą teisėjams,
prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir
specialistui;
5) dalyvauti tiriant visus įrodymus;
6) duoti klausimus liudytojams,
ekspertams, specialistams, kitiems teisiamiesiems, taip pat nukentėjusiajam,
civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams;
7) bet kuriuo teisminio tardymo momentu
duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo
nuomonę apie kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pareikštus prašymus;
8) dalyvauti teisminiuose ginčuose,
jeigu nėra gynėjo;
9) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu;
10) pateikti pastabas dėl teisiamojo
posėdžio protokolo;
11) apskųsti teismo nuosprendį ir
nutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.09.19, Žin., 2000, Nr.80-2423 (00.09.22)
Nr. IX-148, 2001 01 23, Žin., 2001, Nr.
10-258 (2001 01 31)
268 straipsnis. Įstatyminių
nepilnamečio teisiamojo atstovų dalyvavimas ir teisės
teisminiame nagrinėjime
Į teisiamąjį posėdį turi būti šaukiami
nepilnamečio teisiamojo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai. Jie turi teisę
dalyvauti, tiriant teisminiame tardyme įrodymus, teikti įrodymus, pareikšti
prašymus ir nušalinimus.
269 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas
teisminiame nagrinėjime
Gynėjo dalyvavimą teisminiame
nagrinėjime apibrėžia šio kodekso 53-57 straipsniai.
Gynėjas padeda teisiamajam pasinaudoti
savo teisėmis ir turi šio kodekso 58, 169, 227, 326 ir 327 straipsniuose
numatytas teises.
270 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas
teisminiame nagrinėjime
Prokuroras dalyvauja visų baudžiamųjų
bylų nagrinėjime teisme, išskyrus šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje
numatytas bylas. Prokuroras palaiko teisme valstybinį kaltinimą, dalyvauja
tiriant įrodymus, pateikia teismui savo pasiūlymus dėl baudžiamojo įstatymo
taikymo ir dėl bausmės skyrimo teisiamajam. Prokuroras turi teisę palaikyti
kaltinimą teisme ir šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje numatytose
bylose, jeigu to reikia dėl piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugos.
Palaikydamas kaltinimą, prokuroras
vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Jeigu, išnagrinėjus bylą teisme,
prokuroras įsitikina, kad teisminio tardymo duomenys nepatvirtina pareikšto
teisiamajam kaltinimo, jis privalo atsisakyti nuo kaltinimo ir išdėstyti
teismui atsisakymo motyvus.
Prokuroras pats pareiškia arba palaiko
nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jeigu to reikalauja valstybės ar
visuomenės interesų arba piliečių teisių apsauga.
Prokuroro atsisakymas nuo kaltinimo
neatleidžia teismo nuo pareigos toliau nagrinėti bylą ir bendra tvarka
išspręsti teisiamojo kaltumo ar nekaltumo klausimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
271 straipsnis. Visuomeninių
organizacijų ir darbo kolektyvų atstovų dalyvavimas
teisminiame nagrinėjime
Baudžiamųjų bylų procese leidžiama
dalyvauti visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų atstovams.
Visuomeninių organizacijų ir darbo
kolektyvų atstovams gali būti teismo nutartimi leidžiama dalyvauti teisminiame
baudžiamųjų bylų nagrinėjime kaip visuomeniniams kaltintojams ar visuomeniniams
gynėjams. Juos skiria bendras visuomeninės organizacijos susirinkimas arba
įmonės, įstaigos, organizacijos darbo kolektyvas, taip pat cecho, skyriaus ar
kito padalinio kolektyvas, kurie raštu patvirtina jų įgaliojimus.
Visuomeninis kaltintojas turi teisę
teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti teismui prašymus ir
nušalinimus, dalyvauti teisminiuose ginčuose, išdėstydamas teismui nuomonę apie
kaltinimo įrodytumą, teisiamojo ir jo veikos pavojingumą visuomenei.
Visuomeninis kaltintojas gali pareikšti samprotavimus dėl baudžiamojo įstatymo
bei bausmės taikymo teisiamajam ir kitais bylos klausimais. Visuomeninis kaltintojas
turi teisę atsisakyti nuo kaltinimo, jeigu teisminio tardymo duomenys duoda tam
pagrindą.
Visuomeninis gynėjas turi teisę teikti
įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti teismui prašymus ir
nušalinimus, dalyvauti teisminiuose ginčuose, išdėstydamas teismui nuomonę apie
teisiamo, jo atsakomybę švelninančias ar teisiamąjį teisinančias aplinkybės,
taip pat ir apie galimybę sušvelninti bausmę teisiamajam, arba taikyti bausmės
vykdymo atidėjimą.
272 straipsnis. Įmonių, įstaigų ir
organizacijų atstovų dalyvavimas nepilnamečių bylų
teisminiame nagrinėjime
Nepilnamečių bylose teismas turi teisę
pakviesti dalyvauti teisminiame nagrinėjime įmonių, įstaigų ir organizacijų,
kuriose mokėsi ar dirbo nepilnametis, atstovus, nepilnamečių reikalų tarnybų ir
inspekcijų, o prireikus ir kitokių organizacijų atstovus.
Apie nepilnamečio bylos nagrinėjimo
laiką ir vietą teismas praneša įmonei, įstaigai ir organizacijai, kurioje
mokėsi ar dirbo nepilnametis, nepilnamečių reikalų tarnybai ir inspekcijai, o
prireikus ir kitokioms organizacijoms. Prireikus teismas turi teisę šaukti į
teisminį posėdį šių organizacijų atstovus, taip pat teisiamojo tėvų, globėjo ar
rūpintojo darbovietės visuomeninių organizacijų atstovus.
Teismo leidimu nurodytų organizacijų
atstovai gali dalyvauti tiriant įrodymus. Reikiamais atvejais jie gali būti
apklausiami kaip liudytojai.
273 straipsnis. Pripažinimo
nukentėjusiuoju tvarka teisiamajame posėdyje
Teismas, iš bylos matydamas, kad
nusikaltimu padaryta piliečiui moralinės, fizinės ar turtinės žalos, savo
iniciatyva ar remdamasis gautu iš to asmens pareiškimu, priima nutartį
pripažinti jį nukentėjusiuoju, jeigu jis nebuvo nukentėjusiuoju pripažintas,
darant kvotą ar parengtinį tardymą. Kartu teismas išaiškina nukentėjusiajam jo
teises, numatytas šio kodekso 60 straipsnyje.
Nukentėjusysis ir jo atstovas dalyvauja
teisiamajame posėdyje per visą bylos nagrinėjimą.
274 straipsnis. Pripažinimo civiliniu
ieškovu ir patraukimo civiliniu atsakovu
tvarka teisiamajame posėdyje
Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas
teisiamajame posėdyje, prieš pradedant teisminį tardymą, teismas priima nutartį
pripažinti pilietį, įmonę, įstaigą ar organizaciją, turėjusius dėl nusikaltimo
materialinės žalos, civiliniu ieškovu, taip pat atitinkamais atvejais patraukti
civiliniu atsakovu kaltinamojo tėvus, globėjus, rūpintojus ar kitus asmenis
arba įmones, įstaigas ar organizacijas, kurie pagal įstatymą materialiai atsako
už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Kartu teismas išaiškina
civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams šio kodekso 61 ir 62
straipsniuose numatytas jų teises.
275 straipsnis. Vertėjo dalyvavimas
teisiamajame posėdyje
Tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje
asmenys nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas, teisiamajame posėdyje
dalyvauja vertėjas. Jeigu vertėjas nebuvo pašauktas teismo tvarkomojo posėdžio
ar teisėjo nutartimi atiduoti kaltinamąjį teisimui, jis kviečiamas į teisiamąjį
posėdį teismo nutartimi.
Jeigu vertėjas be svarbios priežasties
neatvyksta ar atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 643
straipsnyje nustatyta tvarka.
Už žinomai neteisingą išvertimą
vertėjas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.
Baudžiamoji byla vertėjui už žinomai neteisingą išvertimą teisme iškeliama,
laikantis šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.
2751 straipsnis. Specialisto
dalyvavimas teisiamajame posėdyje
Šio kodekso numatytais atvejais teismas
turi teisę šaukti dalyvauti teisiamajame posėdyje specialistą, nesuinteresuotą
bylos baigtimi. Teismo reikalavimas, kuriuo šaukiamas specialistas, yra
privalomas įmonės, įstaigos ar organizacijos, kur specialistas dirba, vadovui.
Jeigu specialistas nebuvo pašauktas teisėjo ar teismo tvarkomojo posėdžio
nutartimi atiduoti kaltinamąjį teismui, tai jis gali būti į teisiamąjį posėdį
kviečiamas teismo nutartimi.
Teisiamajame posėdyje dalyvaujantis
specialistas privalo, naudodamasis savo specialiomis žiniomis ir įgūdžiais,
padėti teismui, duodamas paaiškinimus specialiais kIausimais, kylančiais
teisminio tardymo eigoje, ir turi teisę daryti įrašytinus į teisiamojo posėdžio
protokolą pareiškimus dėl šių klausimų.
Specialistas taip pat pateikia išvadą
šio kodekso 842 straipsnio nustatyta tvarka.
Jeigu specialistas be svarbios
priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas,
jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka.
Už žinomai melagingą paaiškinimą ar
išvadą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293
straipsnį. Baudžiamoji byla specialistui už žinomai melagingą paaiškinimą ar
išvadą teisme iškeliama, laikantis šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje
numatytų taisyklių.
276 straipsnis. Nutartys, teismo
priimamos teisiamajame posėdyje
Visais klausimais, kuriuos teisumas
išsprendžia teisminio nagrinėjimo metu, jis priima nutartis.
Motyvuotas nutartis dėl uždaro
teisminio nagrinėjimo, dėl bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą arba naujam
asmeniui, dėl bylos išskyrimo, dėl bylos perdavimo tyrimui papildyti, o dėl bylos
sustabdymo, dėl bylos nutraukimo, dėl kardomosios priemonės parinkimo,
pakeitimo ar panaikinimo, dėl nušalinimų, dėl ekspertizės paskyrimo, dėl
teisiamojo pašalinimo iš teisiamojo posėdžio salės, dėl baudos skyrimo šio
kodekso 81, 88, 151, 1521, 153, 275, 2751 ir 286
straipsniuose numatytais atvejais ir atskirąsias nutartis teismas priima
pasitarimo kambaryje. Tos nutartys turi būti surašomos kaip atskiri dokumentai,
kuriuos pasirašo visa teismo sudėtis ar teisėjas.
Visos kitos nutartys, priklausomai nuo
bylos aplinkybių, gali būti priimamos arba šio straipsnio antrojoje dalyje
numatyta tvarka, arba teisėjams pasitarus ar teisėjui nusprendus vietoje ir
priimtą nutartį įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą.
Nutartys, kurias teismas priima
teisminio nagrinėjimo metu, turi būti balsu perskaitomos.
277 straipsnis. Kardomosios priemonės
klausimo išsprendimas
Teismas turi teisę teisminio
nagrinėjimo metu savo nutartimi parinkti, pakeisti ar panaikinti teisiamajam
kardomąją priemonę.
2771 straipsnis. Baudžiamųjų
bylų sujungimas ir išskyrimas
Teismas, teisminio nagrinėjimo metu
nustatęs šio kodekso 149 straipsnyje numatytas aplinkybes, gali baudžiamąsias
bylas sujungti arba išskirti.
278 straipsnis. Baudžiamosios bylos
nutraukimas teisiamajame posėdyje
Byla turi būti teismo nutartimi
nutraukiama teisiamajame posėdyje, jeigu teisminio nagrinėjimo metu išaiškinami
bylai nutraukti pagrindai, nustatyti šio kodekso 5 straipsnio 5-9 punktuose ir
6, 91, 92 straipsniuose.
Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų
amžiaus asmens, padariusio veiką, turinčią nusikaltimo, kuris nėra labai
pavojingas visuomenei, požymių, byla teismo nutartimi teisiamajame posėdyje
gali būti nutraukta ir jaunesniam kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmeniui
taikomos priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, numatytos Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje.
Jeigu yra kitų aplinkybių, darančių
baudžiamąją bylą negalimą, nurodytų šio kodekso 5 straipsnyje, taip pat jeigu
neįrodyta, kad teisiamasis dalyvavo nusikaltimo padaryme, teismas priima
atitinkamai arba išteisinamąjį nuosprendį, arba apkaltinamąjį nuosprendį ir
atleidžia nuteistąjį nuo bausmės.
Jeigu baudžiamoji byla šaukiamojo
atžvilgiu nutraukiama, teismas nedelsiant praneša apie tai rajono (miesto)
karinei komendantūrai.
279 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo
ribos
Byla teisme nagrinėjama tik teismui
atiduotų kaltinamųjų atžvilgiu.
Prireikus papildyti ar pakeisti
kaltinimą arba iškelti baudžiamąją bylą pagal naują kaltinimą ar naujiems
asmenims, laikomasi šio kodekso 280-282 straipsniuose nustatytų taisyklių.
280 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas
teisme
Pakeisti kaltinimą į lengvesnį teisme
leidžiama, jeigu nau jasis kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės
nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Taip pat leidžiama pašalinti iš pradinio
kaltinimo jo dalį arba aplinkybes, sunkinančias teisiamojo atsakomybę.
Pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir
teisiamojo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą teisme leidžiama,
jeigu iki teisminio tardymo pabaigos raštu to prašo prokuroras ar
nukentėjusysis ir jeigu pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš
esmės nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Posėdžio pirmininkas su šiuo prašymu
supažindina visus teisiamajame posėdyje dalyvaujančius teisminio nagrinėjimo
dalyvius. Tokiais atvejais teisiamojo ar gynėjo prašymu teismas padaro
pertrauką pasiruošti gynybai. Jeigu yra pagrindas pakeisti kaltinimą sunkesniu,
tačiau prokuroras ar nukentėjusysis to neprašo, teismas turi teisę grąžinti
bylą tyrimui papildyti.
Prokuroro, o jam nedalyvaujant ir
nukentėjusiojo, prašymu teismui leidžiama nagrinėti ir kitą kaltinimą, susijusį
su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, jeigu nereikia atlikti papildomo
aplinkybių tyrimo. Prokuroras ar nukentėjusysis pareikšti teismui prašymą
nagrinėti kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu,
gali iki teisminio tardymo pabaigos.
Pareikšdami tokį prašymą, prokuroras
tuo pačiu metu įteikia raštu teismui naują kaltinimą, o nukentėjusysis - naują
skundą. Šių dokumentų nuorašai įteikiami teisiamajam ir gynėjui. Esant didesnės
apimties kaltinimui, teismas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu gali padaryti
pertrauką naujam kaltinimui ar skundui parengti.
Teismas, gavęs naują kaltinimą ar
skundą, motyvuota nutartimi išsprendžia kaltinamojo atidavimo teismui pagal
naują kaltinimą klausimą.
Prokurorui ar nukentėjusiajam pareiškus
prašymą nagrinėti kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu byloje
kaltinimu, proceso dalyvių prašymu teismas padaro pertrauką pasiruošti
tolesniam bylos nagrinėjimui.
Jeigu pakeistas kaltinimas savo
faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo pradinio kaltinimo, byla
grąžinama tyrimui papildyti. Prokuroro pasiūlymu visa byla grąžinama tyrimui
papildyti tuo atveju, jeigu dėl kito kaltinimo, susijusio su pirmiau pareikštu
toje byloje kaltinimu, reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
99.02.05, Žin., 1999,
Nr.15-402 (99.02.10)
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
281 straipsnis. Baudžiamosios bylos
iškėlimas pagal naują kaltinimą
Jeigu teisminio tardymo metu nustatomos
tokios aplinkybės, kurios rodo, kad teisiamasis yra padaręs kitą nusikaltimą,
dėl kurio kaltininkas teisiamajam pirmiau nebuvo pareikštas, teismas,
nesustabdydamas bylos nagrinėjimo, priima nutartį iškelti baudžiamąją bylą
pagal naująjį kaltinimą ir perduoda sava nutartį bei reikiamą medžiagą
parengtiniam tyrimui daryti bendra tvarka.
Ryšium su naujuoju kaltinimu teismas
gali pakeisti arba parinkti teisiamajam kardomąją priemonę.
282 straipsnis. Baudžiamosios bylos
iškėlimas naujam asmeniui
Jeigu teisminio tardymo metu nustatomos
tokios aplinkybės, kurios rodo, kad nusikaltimą yra padaręs nepatrauktas
baudžiamojon atsakomybėn asmuo, teismas priima nutartį iškelti tam asmeniui
baudžiamąją bylą ir perduoda tą nutartį bei reikiamą medžiagą parengtiniam
tyrimui daryti, išskyrus šio kodekso 81 straipsnio ketvirtojoje dalyje
numatytus atvejus.
Tais atvejais, kai naujai iškelta byla
yra susijusi su nagrinėjamąja byla ir atskirai nagrinėti šias bylas nėra
galima, teismas visą bylą perduoda tyrimui papildyti.
Baudžiamoji byla liudytojui,
nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui ar vertėjui atitinkamai už žinomai
melagingą parodymą ar žinomai melagingos išvados davimą, žinomai melagingą
paaiškinimą arba žinomai neteisingą išvertimą gali būti teisme iškeliama, tik
priimant nuosprendį.
Teismas turi teisę paskirti tam
asmeniui, kuriam iškelta baudžiamoji byla, kardomąją priemonę.
283 straipsnis. Baudžiamosios bylos
nagrinėjimo atidėjimas ir jos sustabdymas
Kai negalima nagrinėti bylos tame
teisiamajame posėdyje dėl kurio nors iš pašauktųjų asmenų neatvykimo arba
ryšium su reikalingumu išreikalauti naujus įrodymus, teismas atideda bylos
nagrinėjimą ir imasi priemonių neatvykusiems asmenims pašaukti arba naujiems
įrodymams išreikalauti, jeigu tai galima. Teismas turi siekti, kad kitas
atidėtos bylos teisiamasis posėdis būtų surengtas per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
Jeigu teisiamasis slapstosi nuo teismo,
taip pat jeigu teisiamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, dėl kurios
jis negali atvykti į teismą, teismas, išskyrus atvejus, nurodytus šio
kodekso 266 straipsnio 1 dalyje, sustabdo bylą to teisiamojo atžvilgiu,
iki jis bus surastas arba pasveiks, ir nagrinėja toliau bylą kitų teisiamųjų
atžvilgiu. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas apsunkina nustatyti tiesą,
sustabdoma visa byla. Besislapstančiojo teisiamojo paieška skelbiama teismo
nutartimi.
Baudžiamoji byla taip pat sustabdoma,
kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas
arba kitas teisinis aktas neprieštarauja Konstitucijai, ir kai teismas
nusprendžia leisti prokurorui pateikti teismui naujų įrodymų.
Teismas, nutartimi leidęs pateikti naujų
įrodymų, nustato naujų įrodymų pateikimo terminą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-956,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
Nr. VIII-1542, 00.02.15, Žin., 2000,
Nr.20-490 (00.03.08)
284 straipsnis. Baudžiamosios bylos
perdavimas tyrimui papildyti
Jeigu teisminio nagrinėjimo metu
nustatomos aplinkybės, nurodytos šio kodekso 255 straipsnyje ir 280 straipsnio
2 dalyje, teismas motyvuota nutartimi turi teisę perduoti bylą tyrimui papildyti.
Baigus papildomąjį tyrimą, byla
perduodama teismui bendra tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1282,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
285 straipsnis. Teisiamojo posėdžio
tvarka
Įeinant teisėjams ar teisėjui, teismo
tvarkdarys teisiamojo posėdžio sekretorius paskelbia: "Teismas eina,
prašom stoti". Visi esantieji teisiamojo posėdžio salėje atsistoja,
paskui, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas.
Visi dalyvaujantys byloje asmenys į
teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu
kuris nors iš dalyvaujančiųjų byloje asmenų yra ligotas, pirmininkaujantysis
gali leisti jam duoti parodymus ar paaiškinimus sėdomis.
Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip
pat visi esantys teisiamojo posėdžio salėje piliečiai privalo neprieštaraudami
klausyti pirmininkaujančiojo patvarkymų dėl nustatytosios teisiamojo posėdžio
tvarkos laikymosi.
Pranešę
pirmininkaujančiajam, proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti
gali daryti garso įrašą teismo posėdžio eigai fiksuoti.
Kitiems
asmenims draudžiama teisiamojo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti
garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-780,
2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)
286 straipsnis. Priemonės, taikomos
teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjams
Jeigu teisiamojo posėdžio metu
teisiamasis pažeidžia tvarką, taip pat jeigu jis neklauso pirmininkaujančiojo
patvarkymų, pirmininkaujantysis įspėja teisiamąjį, kad pasikartojus
minėtiesiems veiksmams, jis bus pašalintas iš posėdžio salės. Pakartotinai
pažeidęs tvarką, teisiamasis gali būti teismo nutartimi pašalinamas iš posėdžio
salės, ir byla gali būti toliau nagrinėjama, jam nesant akivaizdoje. Tačiau nuosprendis
paskelbiamas teisiamajam esant akivaizdoje, arba perskaitomas jam tuojau po
paskelbimo.
Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymo
neklauso prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas ar visuomeninis gynėjas,
pirmininkaujantysis juos įspėja. Kuriam nors iš nurodytųjų asmenų toliau
neklausant pirmininkaujančiojo patvarkymų, bylos nagrinėjimas gali būti teismo
nutartimi atidedamas, jeigu negalima be žalos bylai pakeisti to asmens kitu.
Kartu teismas praneša apie tai atitinkamai aukštesniajam prokurorui, Advokatų
kolegijos prezidiumui, visuomeninei organizacijai arba darbo kolektyvui.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys,
pažeidę tvarką teisiamajame posėdyje arba nepaklausę pirmininkaujančiojo
patvarkymų, gali būti pašalinami iš teisiamojo posėdžio salės teismo nutartimi,
o nedalyvaujantys byloje asmenys - pirmininkaujančiojo patvarkymu.
Asmenims, nurodytiems šio straipsnio
trečioje dalyje, piktybiškai nepaklususiems pirmininkaujančiojo patvarkymui
arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi gali būti
skiriama iki penkių šimtų litų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.
2861 straipsnis. Areštas
Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali
būti policijos sulaikytas teismo posėdžio salėje. Nutarties skirti areštą
nuorašas įteikiamas jos priėmimo dieną asmeniui, kuriam paskirtas areštas.
2862 straipsnis. Arešto
panaikinimas, jo trukmės sumažinimas, nuobaudos pakeitimas
Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali
prašyti teismą, paskyrusį areštą, panaikinti areštą ar sumažinti jo trukmę,
taip pat pakeisti areštą bauda. Tas prašymas ne vėliau kaip per tris dienas
nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirtas areštas.
Tačiau šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti prašymą. Areštuotas asmuo
teismo pareikalavimu policijos atvedamas į teismo posėdį.
287 straipsnis. Teisiamojo posėdžio
protokolas ir jo priedai
Teisminio nagrinėjimo metu
teisiamojo posėdžio sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 117
straipsnyje numatytų reikalavimų.
Jeigu
teisiamajame posėdyje buvo filmuojama, fotografuojama, daromi garso ar vaizdo
įrašai arba naudojamos kitos techninės priemonės, apie tai pažymima teisiamojo
posėdžio protokole, o įrašai ir fiksavimo rezultatai pridedami prie teisiamojo
posėdžio protokolo arba saugomi su byla.
Pastabos dėl protokolo išnagrinėjamos
šio kodekso 118 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-780,
2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)
Dvidešimt penktasis
skirsnis
PARENGIAMOJI TEISIAMOJO
POSĖDŽIO DALIS
288 straipsnis. Teisiamojo posėdžio
atidarymas
Paskirtu baudžiamajai bylai nagrinėti
laiku pirmininkaujantysis atidaro teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kuri byla
turi būti nagrinėjama.
289 straipsnis. Atvykimo į teismą
patikrinimas
Pirmininkaujantysis suteikia teisiamojo
posėdžio sekretoriui žodį padaryti pranešimui apie prokuroro, visuomeninio
kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo visuomeninio gynėjo,
taip pat nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo
arba jų atstovų, eksperto, specialisto, vertėjo atvykimą ir apie nesančiųjų
neatvykimo priežastis.
Sekretorius taip
pat balsu perskaito pašauktų į teisiamąjį posėdį liudytojų sąrašą ir praneša,
kurie iš nurodytųjų asmenų atvyko ir kokios nesančiųjų neatvykimo priežastys.
290 straipsnis. Išaiškinimas vertėjui
jo pareigų
Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui
jo pareigą išversti dalyvaujantiems byloje asmenims, nemokantiems kalbos, kuria
vyksta procesas, parodymų, pareiškimų, perskaitomų teisme dokumentų, taip pat
pirmininkaujančiojo patvarkymų ir teismo sprendimų turinį.
Pirmininkaujantysis įspėja vertėją dėl
atsakomybės, numatytos šio kodekso 275 straipsnyje už atsisakymą be svarbių
priežasčių atlikti savo pareigas, ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai neteisingą išvertimą. Tuo reikalu
iš vertėjo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.
291 straipsnis. Pašalinimas liudytojų
iš teismo salės
Atvykusieji liudytojai pašalinami iš
teismo salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teismo apklausti
liudytojai nesusižinotų teismo patalpoje su neapklaustaisiais liudytojais.
Nukentėjusysis iš teismo salės
nepašalinamas.
292 straipsnis. Teisiamojo neatvykimo
pasekmės
Neatvykus teisiamajam, byla turi būti
atidedama, išskyrus šio kodekso 266 straipsnyje numatytus atvejus. Teismas turi
teisę savo nutartimi atvesdinti neatvykusį teisiamąjį, taip pat parinkti arba
pakeisti jam kardomąją priemonę. Šio kodekso 104 straipsnyje nustatytais pagrindais
teisiamajam gali būti paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) arba juo
pakeista anksčiau skirta kita kardomoji priemonė.
Jeigu teisiamasis be svarbios
priežasties neatvyksta į teismą, jis atsako šio kodekso 643
straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
293 straipsnis. Įstatyminių
nepilnamečio teisiamojo atstovų neatvykimo pasekmės
Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo
atstovų neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta jų
dalyvavimo būtinu.
294 straipsnis. Prokuroro, visuomeninio
kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo
neatvykimo pasekmės
Neatvykus prokurorui ar gynėjui ir
nesant galimumo juos pakeisti tame posėdyje, bylos nagrinėjimas atidedamas.
Pakeisti gynėją, neatvykusį į teisiamąjį posėdį, leidžiama tik teisiamajam
sutinkant, išskyrus šio kodekso 55 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus
atvejus. Tuo atveju, kai teisiamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų
atvyksta į teisiamąjį posėdį, teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių
nuomones, gali nuspręsti bylą nagrinėti.
Naujai įstojusiam į bylą prokurorui ar
gynėjui turi būti duodamas laikas, reikalingas pasiruošti dalyvauti teisminiame
nagrinėjime.
Apie prokuroro ar gynėjo neatvykimą be
svarbiu priežasčių teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui ar
Lietuvos advokatų tarybai.
Neatvykus visuomeniniam kaltintojui ar
visuomeniniam gynėjui, teismas išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą,
jiems nesant.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-956,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)
295 straipsnis. Nukentėjusiojo
neatvykimo pasekmės
Neatvykus nukentėjusiajam, teismas,
išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomones, išsprendžia klausimą, ar
nagrinėti bylą, ar atidėti ją, priklausomai nuo to, ar galima, nesant
nukentėjusiojo, išsamiai išaiškinti visas bylos aplinkybes ir apginti jo teises
bei teisėtus interesus.
Jeigu nukentėjusiųjų baudžiamojoje
byloje yra daug, jų interesams teisme gali atstovauti vienas ar keli atstovai,
patiems nukentėjusiesiems nedalyvaujant bylos nagrinėjime.
Neatvykus be svarbių priežasčių
nukentėjusiajam ar jo atstovui šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje
nurodytose bylose, byla turi būti nutraukiama, išskyrus tuos atvejus, kai
prokuroras laiko esant reikalinga palaikyti kaltinimą toje byloje arba kai joje
buvo daromas parengtinis tyrimas.
Neatvykus nukentėjusiajam, kurio asmens
duomenys byloje buvo įslaptinti šio kodekso 1141 straipsnyje
numatyta tvarka, teismas gali nagrinėti bylą tame pačiame posėdyje nesant
nukentėjusiajam.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
296 straipsnis. Civilinio ieškovo ar
civilinio atsakovo neatvykimo pasekmės
Neatvykus civiliniam ieškovui ar jo
atstovui, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju asmeniui,
turėjusiam dėl nusikaltimo materialinės žalos, paliekama teisė pareikšti
ieškinį civilinio proceso tvarka.
Teismas turi teisę, civilinio ieškovo
prašymu, nagrinėti civilinį ieškinį, nesant civiliniam ieškovui.
Teismas nagrinėja civilinį ieškinį
nepriklausomai nuo civilinio ieškovo ar jo atstovo atvykimo, jeigu ieškinį
palaiko prokuroras, jeigu ieškinys yra pareikštas valstybinės ar visuomeninės
įmonės, įstaigos ar organizacijos arba jeigu teismas pripažįsta tai esant
reikalinga.
Civilinio atsakovo ar jo atstovo
neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo.
297 straipsnis. Prašymų išsprendimas
prieš atidedant bylą
Prireikus bylos nagrinėjimą atidėti,
remiantis šio kodekso 292-296 straipsniuose išdėstytais pagrindais,
teismas, prieš uždarydamas teisiamąjį posėdį, privalo išklausyti teisminio
nagrinėjimo dalyvių prašymų ir priimti dėl jų reikiamus sprendimus.
298 straipsnis. Teisiamojo asmenybės
nustatymas, taip pat kaltinamosios išvados
nuorašo teisiamajam įteikimo savalaikiškumo nustatymas
Pirmininkaujantysis nustato teisiamojo
asmenybę, išaiškindamas jo pavardę, vardą, amžių, gimimo vietą, gyvenamąją
vietą, užsiėmimą, šeiminę padėtį, taip pat kitus duomenis, apibūdinančius
teisiamojo asmenybę.
Po to pirmininkaujantysis paklausia
teisiamąjį, ar jam įteiktas ir kada būtent kaltinamosios išvados nuorašas, taip
pat kiti dokumentai, nurodyti šio kodekso 259, 261 ir 452 straipsniuose.
Jeigu šie dokumentai neįteikti arba
įteikti ne tuo laiku, kuris nustatytas šio kodekso 259, 261 ir 452
straipsniuose, bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas atitinkamam laikui.
299 straipsnis. Paskelbimas teismo
sudėties ir išaiškinimas nušalinimo teisės
Pirmininkaujantysis paskelbia teismo
sudėtį, praneša, kas yra kaltintoju ir gynėju, taip pat teisiamojo posėdžio
sekretoriumi, ekspertu, specialistu ir vertėju, išaiškina teisiamajam ir
kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimą teismo
sudėčiai ar kuriam nors iš teisėjų, prokurorui, teisiamojo posėdžio
sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.
Jeigu teisiamajame posėdyje yra
atsarginis teisėjas, pirmininkaujantysis paskelbia apie tai. Atsarginiam
teisėjui taip pat gali būti pareiškiamas nušalinimas.
Pareikštas nušalinimas išsprendžiamas
pagal šio kodekso 32, 34 ir 46 straipsniuose nustatytas taisykles.
300 straipsnis. Išsprendimas klausimo,
ar galima nagrinėti baudžiamąją bylą,
neatvykus kuriam nors iš byloje dalyvaujančių asmenų
Neatvykus kuriam nors iš teisminio
nagrinėjimo dalyvių, taip pat liudytojui, ekspertui ar specialistui, teismas
išklauso teisiamojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio
atsakovo arba jų atstovų nuomones ir prokuroro išvadą dėl galimo nagrinėti bylą
ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba atidėti jos nagrinėjimą.
Tuo atveju, kai teismas priėmė nutartį
atidėti bylos nagrinėjimą, jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertą
ar specialistą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų
atstovus. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą teismas ją nagrinėja tos pačios
sudėties, į teisiamąjį posėdį nurodyti asmenys pakartotinai šaukiami tik
būtinais atvejais.
301 straipsnis. Išaiškinimas
teisiamajam jo teisių
Pirmininkaujantysis išaiškina
teisiamajam jo teises, numatytas šio kodekso 267 straipsnyje.
302 straipsnis. Išaiškinimas
įstatyminiams nepilnamečio teisiamojo atstovams jų teisių
Pirmininkaujantysis išaiškina
įstatyminiams nepilnamečio teisiamojo atstovams jų teises, numatytas šio
kodekso 268 straipsnyje.
303 straipsnis. Išaiškinimas
nukentėjusiajam jo teisių ir pareigų
Pirmininkaujantysis išaiškina
nukentėjusiajam ir jo atstovui jų teises ir pareigas teisminiame nagrinėjime,
numatytas šio kodekso 60 straipsnyje.
Bylose, nurodytose šio kodekso 126
straipsnio pirmojoje dalyje, pirmininkaujantysis išaiškina nukentėjusiajam,
kad, jam susitaikius su teisiamuoju, byla būtų nutraukta, išskyrus šio kodekso
126 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytus atvejus.
304 straipsnis. Išaiškinimas civiliniam
ieškovui ir civiliniam atsakovui jų teisių
Pirmininkaujantysis išaiškina
civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams jų teises teisminiame
nagrinėjime, numatytas šio kodekso 61 ir 62 straipsniuose.
305 straipsnis. Išaiškinimas ekspertui
jo pareigų ir teisių
Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui
jo pareigas ir teises, numatytas šio kodekso 88 ir 89 straipsniuose, ir įspėja
jį dėl atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigas ir
dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už
žinomai melagingos išvados davimą. Tuo reikalu iš eksperto paimamas atitinkamas
rašytinis pasižadėjimas.
Ekspertas teisminio nagrinėjimo metu
būva posėdžio salėje. Atskirais atvejais teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo
dalyvių nuomonės, gali savo nutartimi atleisti ekspertą, jeigu jis to prašo,
nuo buvimo posėdžio salėje, kol bus atliekami atskiri teismo veiksmai.
3051 straipsnis.Išaiškinimas
specialistui jo pareigų ir teisių
Pirmininkaujantysis išaiškina specialistui
jo pareigas ir teises, numatytas šio kodekso 2751 straipsnyje, ir
įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo
pareigas ir už žinomai melagingą paaiškinimą ar išvadą. Tuo reikalu iš
specialisto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.
306 straipsnis. Prašymų pareiškimas ir
išsprendimas
Pirmininkaujantysis paklausia
prokurorą, visuomeninį kaltintoją, teisiamąjį, įstatyminį jo atstovą, gynėją,
visuomeninį gynėją, taip pat nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį
atsakovą arba jų atstovus, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus, ekspertus bei
specialistus ir išreikalauti kitus įrodymus. Asmuo, pareiškęs prašymą, privalo
nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia šaukti papildomus liudytojus bei
ekspertus ir išreikalauti kitus įrodymus.
Prokuroras, visuomeninis kaltintojas,
teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat
nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų
atstovai turi teisę teisiamojo posėdžio metu pareikšti prašymus visais byloje
iškylančiais klausimais, nepriklausomai nuo to, ar šie prašymai jau buvo
sprendžiami, darant parengtinį tyrimą arba sprendžiant kaltinamojo atidavimo
teismui klausimą.
Teismas, išklausęs kitų teisminio nagrinėjimo
dalyvių nuomonės, turi apsvarstyti kiekvieną pareikštą prašymą, patenkinti jį,
jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, arba priimti motyvuotą
nutartį atmesti pareikštą prašymą. Patenkinęs pareikštą prašymą, teismas turi
imtis priemonių, kad būtų užtikrintas greitas bylos išnagrinėjimas.
Prašymo atmetimas neapriboja to asmens,
kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo
teisminio nagrinėjimo eigos.
Dėl pareikštų prašymų teismas priima
nutartį.
Teismas turi teisę, nepriklausomai nuo
to, ar yra pareikštas prašymas, savo iniciatyva priimti nutartį šaukti naujus
liudytojus, paskirti ekspertizę, išreikalauti dokumentus ir kitus įrodymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-956,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)
Dvidešimt šeštasis skirsnis
TEISMINIS TARDYMAS
307 straipsnis. Teisminio tardymo
pradžia
Teisminis tardymas pradedamas
kaltinamosios išvados paskelbimu. Ją balsu perskaito prokuroras. Jeigu
tvarkomajame teismo posėdyje kaltinimas buvo pakeistas, tai perskaitoma taip
pat ir tvarkomojo posėdžio nutartis. Jeigu parengtinis tyrimas byloje nebuvo
daromas, teisminis tardymas pradedamas, balsu perskaitant nukentėjusiojo pareiškimą,
o bylose dėl nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, teisėjo
nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui. Po to pirmininkaujantysis paklausia
kiekvienam teisiamąjį, ar suprantamas jam pareikštas kaltinimas, reikiamais
atvejais išaiškina teisiamajam to kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis
prisipažįsta kaltas. Teisiamajam pageidaujant, pirmininkaujantysis suteikia jam
galimumą motyvuoti savo atsakymą.
308 straipsnis. Įrodymų tyrimo tvarkos
nustatymas
Apklausus teisiamuosius, ar jie
prisipažįsta ar neprisipažįsta kalti, teismas išklauso prokuroro, visuomeninio
kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, visuomeninio gynėjo,
taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo bei civilinio atsakovo ir jų atstovų
pasiūlymų dėl teisiamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų apklausos ir
bylos daiktinių įrodymų bei dokumentų tyrimo eilės ir priima nutartį dėl
įrodymų tyrimo tvarkos.
309 straipsnis. Teisiamojo apklausos
tvarka
Teisiamojo apklausa pradedama
pirmininkaujančiojo pasiūlymu teisiamajam duoti parodymus apie pareikštą jam
kaltinimą ir žinomas jam bylos aplinkybes.
Po to jį apklausia prokuroras,
visuomeninis kaltintojas, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas,
civilinis atsakovas ir jų atstovai, įstatyminis teisiamojo atstovas, gynėjas ir
visuomeninis gynėjas.Paskui teisiamajam klausimus gali duoti kiti teisiamieji,
įstatyminiai jų atstovai, gynėjai ir visuomeniniai gynėjai.
Teisėjai turi teisę apklausti
teisiamąjį bet kuriuo teisminio tardymo momentu.
Apklausti teisiamąjį,nesant akivaizdoje
kitam teisiamajam, leidžiama tik pagal teismo nutartį išimtiniais atvejais, kai
to reikalauja tiesos nustatymo interesai.Šiuo atveju, teisiamajam grįžus į
teisiamojo posėdžio salę, pirmininkaujantysis painformuoja jį apie duotų, jam
nesant akivaizdoje, parodymų turinį ir suteikia jam galimumą duoti klausimus
teisiamajam, kuris buvo apklausiamas, jam nesant, ir duoti savo parodymus.
Teisiamasis, pirmininkaujančiojo
leidimu, gali savo parodymus duoti bet kuriuo teisminio tardymo momentu.
Teismas, išklausęs nepilnamečio
teisiamojo gynėjo bei įstatyminio jo atstovo ir prokuroro nuomonės, turi teisę
savo nutartimi pašalinti nepilnametį teisiamąjį iš teisiamojo posėdžio salės
tam laikui, kuriam bus tiriamos aplinkybės, galinčios padaryti nepilnamečiui neigiamos
įtakos.
309(1) straipsnis.
Sutrumpintas teisminis tyrimas
Jeigu kaltinamasis, kuris nėra
kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamosios išvados paskelbimo
teismui pareiškia, kad prisipažįsta kaltas, ir pageidauja tuojau pat duoti
parodymus bei sutinka, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme,
teisminis tardymas po jo apklausos gali būti nutrauktas, jeigu nusikaltimo
padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu teisminiu tardymu
sutinka prokuroras, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas.
Jeigu vieno ar kelių nusikaltimų
padarymu yra kaltinami keli kaltinamieji, sutrumpintą teisminį tardymą galima
atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos sąlygos
gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
310 straipsnis. Teisiamojo parodymų
perskaitymas
Teisiamojo parodymai, duoti, darant
parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi, taip pat ir pridėtas prie
apklausos protokolo jo parodymų garso ir vaizdo įrašas gali būti perklausomas
ir peržiūrimas šiais atvejais:
1) jeigu yra esminių prieštaravimų tarp
šių parodymų ir parodymų, teisiamojo duotų teisme;
2) jeigu teisiamasis atsisako arba
vengia duoti parodymus teisme;
3) jeigu teisiamojo nėra akivaizdoje
arba jeigu jis yra miręs.
Ši taisyklė taikoma taip pat ir
teisiamojo pirmiau duotų teisme parodymų perskaitymo atvejams.
Neleidžiama perklausyti ir peržiūrėti
garso ir vaizdo įrašo pirmiau neperskaičius parodymų, esančių atitinkamame
apklausos protokole ar teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio
protokole pažymima, kad perklausytas ir peržiūrėtas garso ir vaizdo įrašas.
311 straipsnis. Įstatyminių
nepilnamečio teisiamojo atstovų apklausos tvarka
Prireikus apklausti nepilnamečio
teisiamojo tėvus ar kitus įstatyminius jo atstovus kaip liudytojus, teismas
išklauso jų parodymų.Įstatyminiai teisiamojo atstovai būva teisiamojo posėdžio
salėje per visą teisminį nagrinėjimą.
Išimtiniais atvejais, kai įstatyminio
atstovo buvimas teisiamajame posėdyje gali padaryti žalos nepilnamečio
teisiamojo interesams, teismas turi teisę motyvuota savo nutartimi arba visiškai
pašalinti įstatyminį atstovą iš teisiamojo posėdžio, arba apriboti jo buvimą
tam tikroje teisiamojo posėdžio dalyje.
312 straipsnis. Įspėjimas liudytojo ir
nukentėjusiojo dėl atsakomybės už atsisakymą
arba vengimą duoti parodymus ir už
žinomai melagingus parodymus
Prieš liudytojui duodant parodymus,
pirmininkaujantysis nustato jo asmens tapatybę, išaiškina jo pilietinę
priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam byloje žinoma, ir
įspėja jį, dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už
žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas rašytinis tokio turinio
pasižadėjimas:
"Aš, …(liudytojo pavardė, vardas,
tėvavardis), pasižadu duoti teismui parodymus apie visa, kas man žinoma byloje,
kurioje esu pašauktas liudytoju. Man išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą
duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus atsakau pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 643 straipsnį ir Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį".
Rašytinis liudytojo pasižadėjimas
pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo.
Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos
metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti
visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neįspėjamas dėl atsakomybės už atsisakymą
arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.
Nukentėjusysis įspėjamas dėl
atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus
parodymus, laikantis visų taisyklių, nustatytų liudytojui įspėti.
313 straipsnis. Liudytojų apklausos
tvarka
Liudytojai apklausiami po vieną, nesant
akivaizdoje dar neapklaustiems liudytojams,
Pirmininkaujantysis išaiškina liudytojo
santykius su teisiamuoju bei nukentėjusiuoju ir pasiūlo liudytojui, kad jis
praneštų teismui visa, ką pats žino byloje, vengdamas dėstyti žinias kurių
šaltinio jis negali nurodyti.
Po to liudytoją apklausia teisėjai,
kaltintojai, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas
ir jų atstovai, gynėjai, įstatyminiai teisiamųjų atstovai ir teisiamieji. Jeigu
liudytojas yra pašauktas į teisiamąjį posėdį vieno iš teisminio nagrinėjimo
dalyvių prašymu, šis dalyvis tokiam liudytojui klausimus duoda pirmasis.
Pirmininkaujantysis šalina tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.
Teisėjai turi teisę duoti liudytojui
klausimus bet kuriuo teisminio tardymo metu.
Liudytojui gali būti duodami klausimai
jo pirmiau duotiems parodymams papildyti ir išaiškinti.
Apklaustieji liudytojai lieka teismo
posėdžio salėje ir negali pasišalinti iš teismo iki teisminio tardymo pabaigos.
Pirmininkaujantysis gali, teismo nutartimi, leisti apklaustiems liudytojams,
kai jie to prašo, pasišalinti iš teisiamojo posėdžio salės, prieš pasibaigiant
teisminiam tardymui, tiktai išklausius kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo
atstovo, gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo
ir jų atstovų nuomonės.
Įslaptintas liudytojas gali būti
apklausiamas laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 3171
straipsnyje.
314 straipsnis. Liudytojo naudojimasis
užrašais ir dokumentais
Liudytojas, duodamas parodymus, gali
turėti su savimi užrašus tais atvejais, kai parodymai liečia kokius nors
skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus,
pirmininkaujančiojo ar teisminio nagrinėjimo dalyvių reikalavimu, jis turi
pateikti jiems susipažinti.
Liudytojui leidžiama perskaityti savo
turimus dokumentus, liečiančius duotąjį parodymą. Šie dokumentai pateikiami
teismui bei teisminio nagrinėjimo dalyviams ir, teismo nutartimi, gali būti
prijungiami prie bylos.
315 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo
apklausa
Apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip
keturiolikos metų amžiaus, o teismo nuožiūra - ir apklausiant liudytoją,
turintį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas.
Prireikus, šaukiami taip pat nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti įstatyminiai
jo atstovai. Nurodytieji asmenys, pirmininkaujančiojo leidimu, gali duoti
liudytojui klausimus.
Nepilnametis liudytojas išimtiniais
atvejais, kai to reikalauja tiesos nustatymo interesai, gali būti, teismo
nutartimi, apklausiamas, nesant akivaizdoje teisiamajam. Teisiamajam grįžus į
teismo salę, jam turi būti pranešamas liudytojo parodymas, duotas, nesant
akivaizdoje teisiamajam, ir suteikiamas galimumas duoti šiam liudytojui
klausimus.
Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos
metų amžiaus, turi būti pašalinamas iš posėdžio salės, baigus jo apklausą,
išskyrus tuos atvejus, kai teismas, savo iniciatyva ar kurio nors iš teisminio
nagrinėjimo dalyvių prašymu, pripažįsta esant reikalingą tolesnį šio liudytojo
buvimą posėdžio salėje.
316 straipsnis. Liudytojo parodymų
perskaitymas
Liudytojo parodymai, duoti darant
parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi, taip pat pridėtas prie
apklausos protokolo jo parodymų garso ir vaizdo įrašas gali būti perklausomas
ir peržiūrimas šiais atvejais:
1 ) kai yra esminių prieštaravimų tarp
šių parodymų ir liudytojo parodymų, duotų teisme;
2) kai liudytojas atsisako arba vengia
duoti parodymus teisme;
3) kai liudytojo nėra teisiamajame
posėdyje dėl priežasčių, kurios jo atvykimą į teismą daro negalimą.
Ši taisyklė taikoma taip pat ir
liudytojo pirmiau duotų teisme parodymų perskaitymo atvejams ir neatvykusio į
posėdį įslaptinto liudytojo parodymams.
Teisiamajame posėdyje taip pat gali
būti perskaityti pagal šio kodekso 300 straipsnio antrąją dalį teismo apklausto
liudytojo parodymai.
Neleidžiama perklausyti ir peržiūrėti
garso ir vaizdo įrašo pirmiau neperskaičius parodymų, esančių atitinkamame
apklausos protokole ar teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio protokole
pažymima apie garso ir vaizdo įrašo perklausymą ir peržiūrėjimą.
317 straipsnis. Nukentėjusiojo
apklausos tvarka ir jo parodymų perskaitymas
Nukentėjusysis apklausiamas pirmiau,
negu liudytojai.
Esant kėliems apklaustiniems
nukentėjusiesiems, teismas nustato jų apklausimo eilę.
Nukentėjusysis apklausiamas ir jo
parodymai perskaitomi, laikantis visų taisyklių, nustatytų liudytojo apklausai
ir liudytojo parodymų perskaitymui.
Įslaptintas nukentėjusysis gali būti
apklausiamas laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 3171
straipsnyje.
317(1) straipsnis. Liudytojo ar
nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai jų tapatybę
nustatantys duomenys yra įslaptinti
Liudytojas ar nukentėjusysis, kurio
asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti, apklausiamas laikantis šio
kodekso 313 straipsnyje nustatytos tvarkos su šiame straipsnyje numatytomis
išimtimis.
Jeigu parengtinio tardymo metu
liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys buvo
įslaptinti, teismas paveda byloje dalyvaujančiam prokurorui taip suorganizuoti
jo atvykimą į apklausą, kad būtų garantuotas asmens tapatybę nustatančių
duomenų slaptumas.
Liudytojas ar nukentėjusysis, kurio
asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti, apklausiamas neviešame
teismo posėdyje, sudarius akustines ir vizualines kliūtis kitiems teisminio
nagrinėjimo dalyviams nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę.
Jeigu teismo
posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti akustinių ir vizualinių kliūčių kitiems
teisminio nagrinėjimo dalyviams nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę,
liudytojas ar nukentėjusysis, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys yra
įslaptinti, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje,
nedalyvaujant kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams. Prieš tokio asmens apklausą
kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai pirmininkaujančiam raštu pateikia
klausimus, kuriuos jie nori užduoti liudytojui ar nukentėjusiajam. Apklaustojo
parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo pirmininkaujantis arba vienas iš
teisėjų. Apklausto liudytojo ar nukentėjusiojo parodymus pirmininkaujantis ar
kitas teisėjas balsu perskaito teisiamajame posėdyje. Kitų teisminio
nagrinėjimo dalyvių pakartotiniai ar papildomi klausimai, kuriuos šie nori
užduoti po to, kai apklausto liudytojo ar nukentėjusiojo parodymus
pirmininkaujantis ar kitas teisėjas balsu perskaito teisiamajame posėdyje,
užduodami ir į juos atsakoma šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.09.19, Žin., 2000, Nr.80-2423 (00.09.22)
Nr. IX-148, 2001 01 23, Žin., 2001, Nr.
10-258 (2001 01 31)
317(2) straipsnis.
Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai
parengtinio tardymo metu šie asmenys
buvo apklausti teisėjo
Jeigu
parengtinio tardymo metu liudytojas ar nukentėjusysis buvo apklausti teisėjo,
tai teismas tokio asmens gali nekviesti į teismo posėdį, o jo parodymus, duotus
parengtinio tardymo metu, perskaityti balsu. Šiuo atveju teisiamasis turi teisę
prašyti apklausti liudytoją ar nukentėjusįjį teismo posėdžio metu, jei neturėjo
galimybės pateikti klausimų liudytojui ar nukentėjusiajam, apklausiamas
parengtinio tardymo metu.
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
317(3 )straipsnis.
Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai liudytojų ir
nukentėjusiųjų yra daug
Tais atvejais,
kai tas pačias faktines bylos aplinkybes patvirtina daug liudytojų ar
nukentėjusiųjų, teismas, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės, gali
priimti sprendimą dėl apklausiamų liudytojų ar nukentėjusiųjų skaičiaus.
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
317(4) straipsnis.
Liudytojo apklausos ypatumai pakartotinio bylos nagrinėjimo
teisme metu
Tais atvejais, kai ankstesnis teismo
nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ir byla nagrinėjama teisme iš naujo,
liudytojai, apklausti ankstesnio bylos nagrinėjimo teisme metu, gali būti nekviečiami
į teismo posėdį, o jų parodymai, duoti ankstesnio teismo posėdžio metu,
perskaitomi balsu, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir
nepageidauja pakartotinai tokių asmenų apklausti.
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-500,
2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15
3171 straipsnis. Liudytojo
ar nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai jų tapatybę
nustatantys duomenys yra įslaptinti
Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojo ar
nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys buvo įslaptinti, teismas
gali nekviesti tokio asmens į teismo posėdį, o jo parodymus, duotus parengtinio
tyrimo metu, balsu perskaityti.
Pripažinęs, kad liudytoją ar nukentėjusįjį būtina
apklausti teisme, teismas paveda pareigūnui, kuris įslaptina šio asmens
duomenis, taip suorganizuoti jo atvykimą į teismą, kad būtų garantuotas asmens
tapatybę nustatančių duomenų slaptumas.
Tokius asmenis teismas apklausia nedalyvaujant
teisminio nagrinėjimo dalyviams. Šiuo atveju apklaustojo parodymus teisiamojo
posėdžio protokole užrašo vienas iš teisėjų.
Jeigu teismas nusprendžia apklausti įslaptintą
liudytoją ar nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje, teismas tai gali atlikti
neviešame teismo posėdyje, sudaręs akustines ir vizualines kliūtis kitiems
proceso dalyviams nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę.
318 straipsnis. Asmenų ir daiktų
parodymas atpažinti teisiamajame posėdyje
Teismas, savo iniciatyva ar kurio nors
iš teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, gali parodyti liudytojui,
nukentėjusiajam ar teisiamajam atpažinti asmenį ar daiktus, kurie pirmiau jam
nebuvo parodyti.
Asmuo ar daiktas parodomas atpažinti
pagal šio kodekso 184 ir 185 straipsniuose nustatytas taisykles ir tik po to,
kai liudytojas, nukentėjusysis ar teisiamasis yra davęs smulkius parodymus apie
žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti šį asmenį ar daiktą.
Parodžius asmenį ar daiktą, liudytojas,
nukentėjusysis ar teisiamasis turi nurodyti, ar jis atpažįsta parodytą jam
asmenį arba daiktą ir pagal kuriuos būtent požymius.
Teisėjai ir teisminio nagrinėjimo
dalyviai gali duoti atpažįstančiajam papildomų klausimų.
Teisiamojo posėdžio protokole turi būti
smulkiai užrašyta: kuriuos asmens ar daikto požymius atpažįstantysis nurodė,
prieš parodant jam atpažinti; kas būtent ir kuria tvarka buvo parodyta
atpažįstančiajam; parodymo atpažinti rezultatai; atpažįstančiajam duoti
klausimai ir atsakymai į juos.
319 straipsnis. Ekspertizės darymas
teisme
Ekspertas dalyvauja, tiriant įrodymus,
ir gali, teismo leidimu, duoti teisiamajam, nukentėjusiajam ir liudytojams
klausimus apie aplinkybes, kurios turi reikšmės išvadai duoti.
Išaiškinus visas aplinkybes, kurios
turi reikšmės išvadai duoti, pirmininkaujantysis pasiūlo teisminio nagrinėjimo
dalyviams pateikti raštu klausimus, kuriuos ekspertas turi išspręsti.
Pateiktieji klausimai turi būti balsu perskaitomi ir išklausoma dėl jų kitų
teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės. Teismas išnagrinėja šiuos klausimus,
atmeta tuos iš jų, kurie neturi ryšio su byla arba nepriklauso eksperto
kompetencijai, taip pat suformuluoja naujus klausimus ir priima nutartį
paskirti ekspertizę šio kodekso 276 straipsnyje numatyta tvarka.
Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia
pirmininkaujantysis ir įteikia ją ekspertui. Po to ekspertas daro ekspertizę ir
šio kodekso 214 straipsnyje numatyta tvarka surašo ekspertizės aktą.
Ekspertizės aktą skelbia ekspertas teisiamajame posėdyje. Aktas pridedamas prie
bylos.
Jeigu ekspertas, darydamas ekspertizę,
nustato aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, dėl kurių jam nebuvo pateikta
klausimu, jis turi teisę nurodyti jas savo ekspertizės akte.
Jeigu ekspertas mano, kad pateiktoji jo
dispozicijai medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad pateiktieji klausimai
nepriklauso jo kompetencijai, jis raštu praneša teismui, kad negali duoti
išvados.
320 straipsnis. Eksperto apklausa
Ekspertui balsu perskaičius savo
ekspertizės aktą, gali būti pateikiama klausimų šiam ekspertizės aktui
išaiškinti ar papildyti.
Iš pradžių klausimus ekspertui duoda
teisėjai, po to prokuroras, visuomeninis kaltintojas, nukentėjusysis ir jo
atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, teisiamasis,
jo gynėjas ir visuomeninis gynėjas.
Klausimai, duoti ekspertui žodžiu, ir
jo atsakymai į tuos klausimus įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.
321 straipsnis. Papildomosios ar
pakartotinės ekspertizės darymas
Šio kodekso 85 straipsnyje numatytais
atvejais teismas, savo iniciatyva ar teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu,
motyvuota nutartimi paskiria papildomąją ar pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju
gali būti atidedamas bylos nagrinėjimas.
Papildomoji ar pakartotinė ekspertizė
daroma pagal šio kodekso 85-89 straipsniuose nustatytas taisykles.
322 straipsnis. Daiktinių įrodymų
apžiūra
Daiktinius įrodymus turi apžiūrėti
teismas, taip pat jie turi būti parodomi teisminio nagrinėjimo dalyviams.
Prireikus, daiktiniai įrodymai gali būti parodomi taip pat liudytojams,
ekspertui ir specialistui. Daiktinių įrodymų apžiūra, tiek teismo iniciatyva,
tiek ir teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, gali būti atliekama bet kuriuo
teisminio tardymo metu. Asmenys, kuriems parodomi daiktiniai įrodymai, gali
atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūra. Tai
pažymima teisiamojo posėdžio protokole.
Daiktinius įrodymus, kurių negalima
pristatyti į teismą, apžiūri, esant reikalui, visa teismo sudėtis daiktinių
įrodymų buvimo vietoje, laikydamasi šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų
taisyklių.
323 straipsnis. Dokumentų apžiūra ir
perskaitymas
Prie bylos prijungti ar teisiamajame
posėdyje pateikti teismui dokumentai, jeigu juose išdėstytos ar patvirtintos
aplinkybės turi reikšmės bylai, gali būti, tiek teismo iniciatyva, tiek ir
teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, pilnai ar dalinai apžiūrimi bei balsu
perskaitomi bet kuriuo teisminio tardymo metu. Dokumentai, pateikti teismui
teisiamajame posėdyje, gali būti, teismo nutartimi, prijungiami prie bylos.
324 straipsnis. Įvykio vietos apžiūra
Teismas, pripažinęs, kad reikia
apžiūrėti įvykio vietą, daro apžiūrą visa teismo sudėtimi kartu su teisminio
nagrinėjimo dalyviais, o jeigu to reikalauja bylos aplinkybės - tai ir esant
akivaizdoje liudytojams, ekspertui bei specialistui.
Atvykus į apžiūros vietą,
pirmininkaujantysis paskelbia, kad teisiamasis posėdis vyksta toliau ir teismas
pradeda apžiūrą. Šiuo atveju teisiamajam, liudytojams, nukentėjusiajam,
ekspertui ir specialistui gali būti pateikiami klausimai ryšium su apžiūra.
Teisminio nagrinėjimo dalyviai, taip
pat liudytojai, ekspertas ir specialistas turi teisę, darant apžiūrą, atkreipti
teismo dėmesį į visą tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos
aplinkybes. Apžiūros darymo tvarka ir jos rezultatai pažymimi teisiamojo
posėdžio protokole. Teisminio nagrinėjimo dalyviai turi teisę reikalauti, kad
būtų įrašomi į protokolą jų pareiškimai ryšium su padarytąja apžiūra.
325 straipsnis. Teisminio tardymo
pabaigimas
Išnagrinėjus visus byloje esančius
įrodymus, pirmininkaujantysis apklausia teisminio nagrinėjimo dalyvius, ar jie
nori papildyti teisminį tardymą ir būtent kuo.
Jeigu pareikšta prašymų papildyti
teisminį tardymą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį.
Išsprendus prašymus ir atlikus
reikiamais atvejais papildomus veiksmus, pirmininkaujantysis paskelbia, kad
teisminis tardymas yra baigtas.
Dvidešimt septintasis
skirsnis
TEISMINIAI GINČAI IR
TEISIAMOJO PASKUTINIS ŽODIS
326 straipsnis. Teisminių ginčų turinys
ir tvarka
Baigęs teisminį tardymą, teismas
pradeda klausyti teisminių ginčų.
Teisminiai ginčai susideda iš kalbų,
kurias pasako dalyvaujantys byloje valstybinis ir visuomeninis kaltintojai,
nukentėjusysis ir jo atstovas, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas
ar jų atstovai, gynėjas, visuomeninis gynėjas ar pats teisiamasis, jeigu
gynėjas teisiamajame posėdyje nedalyvauja.
Valstybinio ir visuomeninio kaltintojų
kalbų eilė, taip pat gynėjo ir visuomeninio gynėjo kalbų eilė kiekvieną kartą
nustatoma jų savitarpio susitarimu, kurį tvirtina teismas.
Jeigu vienoje byloje yra sujungti priešpriešiniai
kaltinimai, kalbų eilę teisminiuose ginčuose tose bylose nustato teismas.
Teisminių ginčų dalyviai neturi teisės
remtis įrodymais,kurie nebuvo išnagrinėti teisminiame tardyme. Esant reikalui
pateikti naujų įrodymų, jie gali prašyti atnaujinti teisminį tardymą.
Teismas negali apriboti teisminių ginčų
trukmės tam tikru laiku, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti
dalyvaujančius ginčuose asmenis, jeigu jie savo kalbose išeina už
nagrinėjamosios bylos ribų.
327 straipsnis. Ginčų dalyvių replikos
Po ginčų dalyvavusieji juose asmenys
gali dar po vieną kartą pasisakyti replikos tvarka dėl to, kas buvo pasakyta
pirmesnėse kalbose. Paskutinės replikos teisė visada priklauso gynėjui, o jeigu
jo nėra, - teisiamajam.
328 straipsnis. Teisiamojo paskutinis
žodis
Pasibaigus teisminiams ginčams,
pirmininkaujantysis suteikia teisiamajam paskutinį žodį.
Teismas negali apriboti teisiamojo
paskutinio žodžio trukmės tam tikru laiku, bet pirmininkaujantysis turi teisę
sustabdyti teisiamąjį tais atvejais, kai jis liečia aplinkybes, aiškiai
neturinčias ryšio su byla.
Klausimai teisiamajam jo paskutinio
žodžio metu neleidžiami.
Jeigu paskutiniame žodyje teisiamasis
praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę bylai, teismas privalo
atnaujinti teisminį tardymą.
329 straipsnis. Teismo išėjimas į
pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio
Išklausęs teisiamojo paskutinio žodžio,
teismas tuojau išeina į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio. Apie tai
pirmininkaujantysis paskelbia esantiesiems teisiamojo posėdžio salėje.
Dvidešimt aštuntasis
skirsnis
NUOSPRENDŽIO PRIĖMIMAS
330 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas
Lietuvos Respublikos vardu
Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį
priima Lietuvos Respublikos vardu.
331 straipsnis. Nuosprendžio teisėtumas
ir pagrįstumas
Teismo
nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis šio kodekso 76
straipsnyje numatytomis taisyklėmis, nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais,
kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
332 straipsnis. Teisėjų pasitarimo
slaptumas
Nuosprendį teismas priima pasitarimo
kambaryje.
Pasitarimo ir nuosprendžio priėmimo
metu pasitarimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra tos bylos teismo
sudėtyje. Būti kitiems asmenims pasitarimo kambaryje neleidžiama.
Teisėjai neturi teisės pagarsinti
nuomonių, pareikštų, priimant nuosprendį.
333 straipsnis. Klausimai, teismo
išsprendžiami nuosprendyje
Priimdamas nuosprendį, teismas
pasitarimo kambaryje išsprendžia šiuos klausimus:
1) ar buvo veika, kurios padarymu kaltinamas
teisiamasis;
2) ar yra šioje veikoje nusikaltimo
sudėtis ir kuris būtent baudžiamasis statymas tą veiką numato;
3) ar teisiamasis padarė šią veiką;
4) ar kaltas teisiamasis šio
nusikaltimo padarymu;
5) ar baustinas teisiamasis už savo
padarytą nusikaltimą;
6) kokia būtent bausmė turi būti
skiriama teisiamajam ir ar turi teisiamasis atlikti ją;
7) ar tenkintinas civilinis ieškinys,
kieno naudai, iš ko būtent ir kokio dydžio; ar atlygintina šio kodekso 70
straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta tvarka materialinė žala, padaryta
nusikaltimu, jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas; ar išieškotinos
privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, išleistos asmenų,
nukentėjusių nuo tyčinių nusikaltimų, sveikatos priežiūrai;
8) kaip pasielgti su daiktiniais
įrodymais;
9) kas turi apmokėti teismo išlaidas ir
kokio dydžio;
10) dėl kardomosios priemonės
teisiamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo;
11) dėl pripažinimo teisiamojo itin
pavojingu recidyvistu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 straipsnyje
numatytais atvejais;
12) kurią pataisos darbų įstaigų rūšį
su atitinkamu režimu nustatyti teisiamajam sutinkamai su Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 25 straipsniu, jeigu jam paskiriama laisvės atėmimo bausmė;
13) dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą,
kai teisiamajam paskiriama laisvės atėmimo ar pataisos darbų be laisvės atėmimo
bausmė.
Jeigu teisiamasis kaltinamas kelių
nusikaltimų padarymu, teismas šio straipsnio 1-7 punktuose nurodytus klausimus
išsprendžia dėl kiekvieno nusikaltimo atskirai.
Jeigu nusikaltimo padarymu kaltinami
keli teisiamieji, teismas visus klausimus, nurodytus šio straipsnio pirmojoje
dalyje, išsprendžia kiekvieno teisiamojo atžvilgiu atskirai.
Straipsnio
pakeitimai
Nr. VIII-975,
98.12.15, Žin., 1998, Nr.115-3234 (98.12.31)
334 straipsnis. Neteko galios.
335 straipsnis. Teisiamojo
pakaltinamumo klausimo apsvarstymas
Tais atvejais, kai parengtinio tyrimo
ar teisminio nagrinėjimo metu iškyla teisiamojo pakaltinamumo klausimas,
teismas, priimdamas nuosprendį, privalo dar kartą apsvarstyti šį klausimą.
Pripažinęs, kad teisiamasis visuomenei pavojingos veikos padarymo metu buvo
nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų
valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo,
silpnaprotystės ar kitokios patologinės būklės, ar kad teisiamasis, nusikaltimo
padarymo metu buvęs pakaltinamumo būsenoje, po to susirgo psichine liga, dėl
kurios jis nebegali suprasti savo veiksmų esmės ar valdyti jų, teismas priima
nutartį šio kodekso 361 straipsnyje nustatyta tvarka.
336 straipsnis. Teisėjų pasitarimo
tvarka apygardos teisme
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).