DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

neturi aiškios gyvenamosios vietos.

Atvesdina, tardytojo pavedimu,

policija.

166 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas

Kaltinimas turi būti pareiškiamas ne

vėliau, kaip per dvi dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo

momento ir nieku būdu ne vėliau kaip kaltinamojo atvykimo arba jo atvesdinimo

dieną.

Šiame straipsnyje nustatytas kaltinimo

pareiškimo terminas nutrūksta, jeigu kaltinamasis pasislepia nuo tardymo arba

tardytojo šaukiamas, neatvyksta.

Tardytojas, įsitikinęs kaltinamojo

asmens tapatybe, paskelbia jam nutarimą patraukti kaltinamuoju ir išaiškina

pareikštojo kaltinimo esmę.

Šių veiksmų atlikimas patvirtinamas

nutarime patraukti kaltinamuoju kaltinamojo parašu, taip pat tardytojo parašu.

Kartu nurodomas kaltinimo pareiškimo laikas.

Jeigu kaltinamasis atsisako pasirašyti,

tardytojas nutarime patraukti kaltinamuoju pažymi, kad nutarimo tekstas

kaltinamajam paskelbtas.

Genocidu

arba karo nusikaltimais, numatytais Baudžiamojo kodekso 333–339 straipsniuose,

kaltinamam kaltinamajam, kuris yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir

vengia atvykti pas tardytoją, kaltinimas nepareiškiamas. Kaltinimo

nepareiškimas netrukdo užbaigti byloje parengtinį tardymą ir bylą perduoti į

teismą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-584,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

167 straipsnis. Išaiškinimas kaltinamajam

jo teisių

Pareikšdamas kaltinimą, tardytojas

privalo išaiškinti kaltinamajam jo teises, numatytas šio kodekso 52

straipsnyje. Tai pažymima nutarime patraukti kaltinamuoju ir patvirtinama

kaltinamojo parašu.

168 straipsnis. Kaltinamojo apklausos

tvarka

Tardytojas privalo apklausti

kaltinamąjį tuojau po to, kai jam pareiškiamas kaltinimas. Jeigu negalima

apklausti tuojau, tai apie tokio uždelsimo priežastis turi būti surašomas

protokolas.

Kaltinamasis negali būti apklausiamas

nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Kaltinamasis apklausiamas parengtinio

tardymo darymo vietoje. Tardytojas turi teisę, jeigu jis pripažįsta tai esant

reikalinga, apklausti kaltinamąjį jo buvimo vietoje.

Jeigu toje pačioje byloje yra keli

kaltinamieji jie apklausiami atskirai. Be to, tardytojas imasi priemonių, kad

kaltinamieji, pašaukti apklausai, negalėtų tarpusavyje susižinoti.

Apklausos pradžioje tardytojas turi

paklausti kaltinamąjį, ar jis prisipažįsta kaltas dėl pareikšto jam kaltinimo,

po to pasiūlo kaltinamajam duoti parodymus apie kaltinimo esmę.

Esant reikalui, tardytojas duoda

kaltinamajam klausimus. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Tardytojui draudžiama stengtis išgauti

kaltinamojo parodymus smurtu, grasinimais ar kitokiomis neteisėtomis

priemonėmis.

168(1)

straipsnis. Prokuroro nutarimas dėl kaltinamojo prisipažinimo

Prokuroras, nustatęs, kad parengtinio bylos tyrimo

metu kaltinamasis prisipažino ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, gali

priimti motyvuotą nutarimą, kuriame išdėsto prašymą teismui dėl Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 41(1) straipsnio 1 dalyje nurodytų

bausmės skyrimo taisyklių taikymo.

Prokuroras,

nustatęs, kad parengtinio bylos tyrimo metu kaltinamasis, dalyvavęs darant

tyčinį nužudymą, prisipažino dėl visų savo padarytų nusikaltimų ir aktyviai

padėjo išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių

padarytą tyčinį nužudymą, gali priimti motyvuotą nutarimą, kuriame išdėsto

prašymą teismui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41(1)

straipsnio 2 dalyje ar 45 straipsnio 6 dalyje nurodytų bausmės skyrimo

taisyklių taikymo.

Kaltinamajam atsisakius savo parodymų, prokuroras gali

šį nutarimą panaikinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1291, 2003-01-09,

Žin., 2003, Nr. 10-341 (2003-01-29)

1681 straipsnis. Prokuroro

nutarimas dėl kaltinamojo prisipažinimo

Prokuroras, nustatęs, kad parengtinio bylos

tyrimo metu kaltinamasis prisipažino ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą,

gali priimti motyvuotą nutarimą, kuriame išdėsto prašymą teismui dėl Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 411 straipsnyje nurodytų bausmės

skyrimo taisyklių taikymo.

Kaltinamajam atsisakius savo parodymų,

prokuroras gali šį nutarimą panaikinti.

169 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas

nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam ar nebyliui

ir jų apklausa kaip kaltinamųjų

Nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam.

nebyliui ar kitiems asmenims, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų

negali patys pasinaudoti savo teise į gynybą, kaltinimas pareiškiamas ir jie

apklausiami kaip kaltinamieji, laikantis, šio kodekso 166-168 straipsniuose

numatytų reikalavimų. Be to, tai gali būti atliekama gynėjo akivaizdoje, o

apklausiant nepilnametį kaltinamąjį, tardytojo leidimu, taip pat ir pedagogo,

nepilnamečio kaltinamojo tėvų ar kitų įstatyminių jo atstovų akivaizdoje.

Nurodytieji asmenys gali, tardytojo

leidimu, duoti kaltinamajam klausimus, o baigus apklausą, - susipažinti su apklausos

protokolu ir raštu pateikti pastabas dėl esančių jame įrašų teisingumo ir

pilnumo.

Pedagogas, tėvai ar įstatyminiai

atstovai, esantys akivaizdoje. apklausiant nepilnametį kaltinamąjį, baigus

apklausą, patvirtina savo parašu kaltinamojo parodymų užrašymo teisingumą.

Prieš pradedant apklausą, nurodytiesiems asmenims turi būti išaiškinamos jų

teisės, kurias jie turi, apklausiant nepilnametį kaltinamąjį. Tai pažymima

apklausos protokole.

169(1)

straipsnis. Kaltinimo pareiškimas asmeniui, kaltinamam genocidu arba karo

nusikaltimais

Genocidu arba

karo nusikaltimais, numatytais Baudžiamojo kodekso 333–339 straipsniuose,

kaltinamam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai teismo

medicinos ekspertizės išvadai, negali atvykti pas tardytoją ir būti apklaustas,

taip pat negali būti apklaustas jo buvimo vietoje, nutarimas patraukti

kaltinamuoju yra įteikiamas jo gynėjui. Kartu įteikiamas šio kodekso 52

straipsnyje numatytų teisių išaiškinimas bei pasiūloma paaiškinimus dėl

pareikšto kaltinimo pateikti raštu.

Tokių

paaiškinimų nepateikimas nekliudo tardytojui užbaigti byloje parengtinį tardymą

surašant kaltinamąją išvadą ir bylą perduoti į teismą.

Jei

iki kaltinamosios išvados surašymo kaltinamojo sveikatos būklė pagerėja, jis

yra apklausiamas šio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau jei kaltinamasis savo

iniciatyva nepraneša tardytojui apie sveikatos pagerėjimą, vėliau jis ar jo

gynėjas negali paduoti skundų dėl procesinio įstatymo pažeidimo pareiškiant

kaltinimą. Prokuroras ar teismas privalo tokius skundus atmesti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-584,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

170 straipsnis. Kaltinamojo apklausos

protokolas

Apie kiekvieną kaltinamojo apklausą

tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose

numatytų reikalavimų.

Apklausos protokole nurodoma: apklausos

pradėjimo ir pabaigimo laikas, kaltinamojo pavardė, vardas ir tėvavardis, jo

gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta,

darbovietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas

ir kitos žinios apie kaltinamąjį, kurios pagal bylos aplinkybes pasirodo

esančios reikalingos.

Kaltinamojo parodymai į protokolą

įrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Esant reikalui, pažymimi

kaltinamajam duoti klausimai ir jo atsakymai.

Baigus apklausą, protokolas pateikiamas

kaltinamajam pačiam perskaityti arba, kaltinamojo prašymu, tardytojas perskaito

jam protokolą. Tai pažymima protokole. Kaltinamasis turi teisę reikalauti

papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas sutinkamai su savo duotais

parodymais. Šie papildymai ir pataisymai būtinai turi būti įrašomi į protokolą.

Perskaičius protokolą, kaltinamasis

patvirtina, kad jo parodymai užrašyti teisingai. Tai pažymima protokole prieš

kaltinamojo parašą. Jeigu protokolas surašytas keliuose puslapiuose,

kaltinamasis pasirašo kiekvieną puslapį atskirai.

Jeigu, darant apklausą, dalyvauja

vertėjas, tai apklausos protokole pažymima, kad kaltinamajam išaiškinta jo

teisė nušalinti vertėją, ir įrašomi į protokolą pareiškimai, gauti ryšium su

tuo iš kaltinamojo. Apklausos protokole taip pat pažymima, kad vertėjui

išaiškintos jo pareigos ir kad jis įspėtas dėl atsakomybės už žinomai

neteisingą išvertimą. Vertėjas pasirašo kiekvieną protokolo puslapį ir visą

protokolą. Kaltinamasis savo parašu apklausos protokolo gale patvirtina, kad

padarytasis jam žodžiu protokolo vertimas atitinka jo duotus parodymus.

171 straipsnis. Paties kaltinamojo

užrašymas savo parodymų

Pabaigus kaltinamojo apklausą, jeigu

kaltinamasis to prašo, jam turi būti suteikiama galimybė surašyti savo

parodymus pačiam. Tai pažymima apklausos protokole. Parodymus pasirašo

kaltinamasis ir tardytojas.

Tardytojas, susipažinęs su rašytiniais

kaltinamojo parodymais, gali duoti jam papildomų klausimų. Šie klausimai ir

atsakymai į juos įrašomi į protokolą. Klausimu ir atsakymų užrašymo teisingumas

patvirtinamas kaltinamojo ir tardytojo parašais.

172 straipsnis. Kaltinamojo prašymų

tenkinimas

Tardytojas neturi teisės atmesti

kaltinamojo ar jo gynėjo prašymo apklausti liudytojus, padaryti ekspertizę ir

surinkti kitus įrodymus, jeigu aplinkybės, kurias jie prašo nustatyti, gali

turėti reikšmės bylai.

Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą

tardytojas privalo priimti atitinkamą nutarimą, kuriame nurodomi atmetimo

motyvai, ir pranešti apie tai pareiškusiam prašymą asmeniui.

173 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

Tardytojas, patraukęs kaltinamuoju

valstybės pareigūną ar tarnautoją, privalo išspręsti klausimą, ar reikia

kaltinamąjį iki atidavimo teismui klausimo išsprendimo nušalinti nuo

pareigų.

Esant reikalui kaltinamąjį nušalinti

nuo pareigų, tardytojas priima motyvuotą nutarimą, kurį turi sankcionuoti prokuroras

arba jo pavaduotojas. Nutarimas pasiunčiamas kaltinamojo darbovietei vykdyti.

Nušalinimas nuo pareigų panaikinamas

tardytojo nutarimu, kai išnyksta reikalas toliau taikyti šią priemonę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

174 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas ir

papildymas

Jeigu darant parengtinį tardymą

atsiranda pagrindas pareikštajam kaltinimui pakeisti ar papildyti, tardytojas

privalo pareikšti kaltinamajam naują kaltinimą, laikydamasis šio kodekso 161,

162 ir 166 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ir apklausti jį pagal naują

kaltinimą tik tuo atveju, kai naujasis kaltininkas iš esmės skiriasi nuo pareikšto

kaltinimo ir dėl to būtina pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį

nusikaltimą. Kitais atvejais tardytojas šio kodekso 161, 162 straipsniuose

nustatyta tvarka priima papildomą nutarimą, paskelbia šį nutarimą kaltinamajam,

laikydamasis šio kodekso 166 straipsnio reikalavimų ir apklausia kaltinamąjį

dėl papildomų kaltinimo aplinkybių.

Jeigu parengtinio tardymo eigoje kuri

nors pareikštojo kaltinimo dalis nepasitvirtina, tardytojas savo nutarimu dėl

tos kaltinimo dalies baudžiamąją bylą nutraukia ir tai paskelbia kaltinamajam.

Penkioliktasis skirsnis

LIUDYTOJO IR

NUKENTĖJUSIO.JO APKLAUSA

175 straipsnis. Liudytojo šaukimo

tvarka

Liudytojas šaukiamas pas tardytoją

šaukimu, kuris pasirašytinai įteikiamas liudytojui, o jam laikinai nesant, -

kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių liudytojo šeimos narių, butų

eksploatavimo organizacijai, jo darbovietės administracijai ar vietos

savivaldybės valdymo organui.

Liudytojas gali būti šaukiamas taip pat

telefonograma ar telegrama, kurios pasirašytinai įteikiamos jam, ir 1iudytojo

parašas, kad šaukimas įteiktas, grąžinamas tardytojui prijungti prie bylos.

Šaukime turi būti nurodoma: kas

šaukiamas liudytoju, kur ir pas ką, atvykimo diena ir valanda, taip pat

neatvykimo pasekmės, nurodytos šio kodekso 81 straipsnyje.

Jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus

asmuo paprastai liudytoju šaukiamas per savo tėvus ar kitus įstatyminius

atstovus. Kitokia tvarka leidžiama tik tais atvejais, kai to reikalauja bylos

aplinkybės.

176 straipsnis. Liudytojo apklausos vieta

Liudytojas apklausiamas parengtinio

tardymo darymo vietoj e.

Tardytojas, pripažinęs esant

reikalinga, turi teisę apklausti liudytoją jo buvimo vietoje.

177 straipsnis. Liudytojo apklausos

dalykas

Liudytojas gali būti apklausiamas vien

apie nustatytinus toje byloje faktus, jų tarpe apie kaltinamojo ir

nukentėjusiojo asmenybę.

178(1) straipsnis.

Parengtinio tardymo metu teisėjo atliekama liudytojo ir

nukentėjusiojo apklausa

Tardytojas gali

kreiptis į apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje atliekamas tardymas,

teisėją dėl liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos šiais atvejais:

1) kai manoma, kad liudytojo ir

nukentėjusiojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;

2) kai manoma, kad liudytojas ir

nukentėjusysis nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parengtinio tardymo metu

duotus parodymus.

Tokiu atveju liudytojai ir

nukentėjusieji apklausiami laikantis šio kodekso 312 straipsnyje nustatytų

taisyklių.

Teisėjo atliekamoje liudytojo ir

nukentėjusiojo apklausoje privalo dalyvauti tardytojas. Apklausos metu

tardytojas turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų.

Tardytojas apie teisėjo atliekamos

apklausos vietą ir laiką privalo pranešti pasirašytinai įtariamajam ar

kaltinamajam bei jų gynėjams. Įtariamasis, kaltinamasis bei jų gynėjai turi

teisę dalyvauti tokioje apklausoje bei pateikti apklausiamam asmeniui klausimų,

o baigus apklausą, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabų.

Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

nedalyvaujant įtariamajam, kaltinamajam bei jų gynėjams galima tik tada, kai

jie į šią apklausą neatvyksta be svarbių priežasčių.

Tardytojas liudytoją ir nukentėjusįjį

gali apklausti ir iki teisėjo atliekamos apklausos.

Liudytojo ir nukentėjusiojo atvykimą

apklausai pas teisėją užtikrina tardytojas.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

178 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka

Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas įsitikina

liudytojo asmens tapatybe, išaiškina jam jo pareigą teisingai papasakoti visa,

kas jam žinoma byloje, ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai melagingus parodymus. Tai pažymima

protokole ir patvirtinama liudytojo parašu.

Apklausos pradžioje tardytojas nustato, kokie

liudytojo santykiai su kaltinamuoju, ir išaiškina reikiamas žinias apie

apklausiamojo asmenybę.

Apklausa dėl bylos esmės pradedama pasiūlymu

liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, ryšium su kuriomis

jis pašauktas apklausti. Liudytojui papasakojus, tardytojas gali duoti jam

klausimų. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Liudytojai apklausiami po vieną, nesant akivaizdoje

kitiems liudytojams. Be to, tardytojas imasi priemonių, kad liudytojai,

pašaukti apklausai toje pačioje byloje, negalėtų iki apklausos pabaigimo

tarpusavyje susižinoti.

[Kodeksas

papildomas straipsniu nuo 2001 m. spalio 15 d.:

178(1) straipsnis.

Parengtinio tardymo metu teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo

apklausa

Tardytojas gali

kreiptis į apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje atliekamas tardymas,

teisėją dėl liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos šiais atvejais:

1) kai manoma, kad liudytojo ir nukentėjusiojo nebus

įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;

2) kai manoma, kad liudytojas ir nukentėjusysis

nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parengtinio tardymo metu duotus

parodymus.

Tokiu atveju liudytojai ir nukentėjusieji apklausiami

laikantis šio kodekso 312 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Teisėjo atliekamoje liudytojo ir nukentėjusiojo

apklausoje privalo dalyvauti tardytojas. Apklausos metu tardytojas turi teisę

užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų.

Tardytojas apie teisėjo atliekamos apklausos vietą ir

laiką privalo pranešti pasirašytinai įtariamajam ar kaltinamajam bei jų

gynėjams. Įtariamasis, kaltinamasis bei jų gynėjai turi teisę dalyvauti tokioje

apklausoje bei pateikti apklausiamam asmeniui klausimų, o baigus apklausą,

susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabų.

Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa nedalyvaujant

įtariamajam, kaltinamajam bei jų gynėjams galima tik tada, kai jie į šią

apklausą neatvyksta be svarbių priežasčių.

Tardytojas liudytoją ir nukentėjusįjį gali apklausti

ir iki teisėjo atliekamos apklausos.

Liudytojo ir nukentėjusiojo atvykimą apklausai pas

teisėją užtikrina tardytojas.]

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr.

IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

179 straipsnis. Nepi1namečio 1iudy,tojo

apklausos tvarka

Apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip

keturiolikos metų amžiaus, o tardytojo nuožiūra - ir apklausiant liudytoją,

turintį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas.

Esant reikalui, šaukiami taip pat nepilnamečiai liudytojo tėvai ar kiti

įstatyminiai jo atstovai.

Nurodytieji asmenys būva akivaizdoje

apklausos metu ir gali, tardytojo leidimu, duoti liudytojui klausimų, o baigus

apklausą, susipažinti su apklausos protokolu ir raštu pateikti pastabas dėl

esančių jame įrašų teisingumo ir pilnumo. Baigus apklausą, tie asmenys savo

parašais patvirtina nepilnamečio liudytojo parodymų užrašymo teisingumą. Prieš

pradėdamas apklausą, tardytojas turi išaiškinti pedagogui, nepilnamečio

liudytojo tėvas ar kitiems įstatyminiams atstovams jų teises apklausoje. Tai pažymima

apklausos protokole.

Jaunesniems kaip šešiolikos metų

amžiaus liudytojams tardytojas išaiškina reikalingumą teisingai papasakoti

visa, kas jiems žinoma byloje; tačiau jie neįspėjami dėl atsakomybės už

atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

180 straipsnis. Liudytojo apklausos

protokolas

Apie liudytojo apklausą surašomas

protokolas, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų

reikalavimų.

Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju

asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Esant reikalui, pažymimi liudytojui duoti

klausimai ir jo atsakymai.

Baigus apklausą, protokolas pateikiamas

liudytojui pačiam perskaityti arba, liudytojo prašymu, protokolą jam perskaito

tardytojas. Tai pažymima protokole. Liudytojas turi teisę reikalauti papildyti

protokolą ir padaryti jame pataisas. Šie papildymai ir pataisos būtinai turi

būti įrašomi į protokolą. Jeigu liudytojas prašo, jam suteikiama galimybė po

apklausos pačiam surašyti parodymus.

Perskaičius protokolą, liudytojas

patvirtina, kad jo parodymai surašyti teisingai. Tai pažymima protokole prieš

liudytojo parašą.

Jeigu protokolas surašytas keliuose

puslapiuose, liudytojas pasirašo kiekvieną puslapį atskirai.

Jeigu, darant apklausą, dalyvauja

vertėjas, tai apklausos protokolą pasirašo vertėjas ir liudytojas, laikantis

šio kodekso 170 straipsnio šeštojoje dalyje nustatytų taisyklių.

184 straipsnis. Parodymas atpažinti

Esant reikalui, tardytojas gali

parodyti asmenį ar daiktą atpažinti.

Liudytojas, nukentėjusysis, įtariamasis

ar kaltinamasis, kuriems bus parodomas atpažinti asmuo ar daiktas, pirmiau

apklausiami apie tas aplinkybes, kuriomis jie yra matę atitinkamą asmenį ar

daiktą, ir apie žymes bei ypatybes, pagal kurias jie gali atpažinti.

185 straipsnis. Parodymo atpažinti

tvarka

Atpažintinas asmuo parodomas

atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis kiek galima savo

išore panašiais į atpažintiną. Bendras parodomų atpažinti asmenų skaičius turi

būti ne mažesnis kaip trys. Ši taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejams.

Prieš pradedant parodymą, atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kurią

vietą parodomų asmenų tarpe. Tai pažymima protokole. Jeigu parodyti asmenį negalima,

atpažinimas gali būti daromas pagal jo fotografiją, parodomą kartu su ne mažiau

kaip trimis kitų asmenų fotografijomis.

Daiktas parodomas kitų vienarūšių

daiktų grupėje.

Parodomų asmenų ar daiktų grupė

nufotografuojama. Jeigu nefotografuojama, atliekant šį veiksmą dalyvauja

kviestiniai.

Asmuo ar daiktas gali būti parodomas

atpažinti ir iš vaizdo įrašo, laikantis šio straipsnio pirmojoje dalyje

nustatytų taisyklių.

Jeigu asmuo ar daiktas parodomas

atpažinti liudytojui ar nukentėjusiajam, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai melagingus

parodymus. Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentėjusiojo

parašu.

Atpažįstančiajam pasiūloma nurodyti

asmenį ar daiktą, apie kurį jis davė parodymus. Menantieji atsakymą klausimai

neleidžiami.

Jeigu atpažįstantysis nurodo vieną iš

parodytų jam asmenų ar daiktų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kurias žymes ar

ypatybes jis pažino tą asmenį ar daiktą.

186 straipsnis. Parodymo atpažinti

protokolas

Apie parodymą atpažinti surašomas

protokolas, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų

reikalavimų. Protokole nurodomos žinios apie atpažįstančiojo asmenybę, apie

parodytus atpažinti asmenis ar daiktus ir kiek galima pažodžiui išdėstomi

atpažįstančiojo parodymai.

Septynioliktasis skirsnis

POĖMIS, KRATA, TURTUI AREŠTO UŽDĖJIMAS

187 straipsnis. Pagrindai poėmiui

daryti

Jeigu reikia paimti tam tikrus daiktus

ar dokumentus, turinčius reikšmės bylai, ir jeigu tiksliai žinoma, kur ir pas

ką jie yra, tardytojas daro poėmį.

Jeigu dokumente yra žinių, kurios

sudaro valstybinę paslaptį, jo poėmis daromas, tik gavus prokuroro arba jo

pavaduotojo sankciją ir su atitinkamos įstaigos vadovu suderinta tvarka.

Poėmis daromas motyvuotu tardytojo

nutarimu.

188 straipsnis. Pagrindas kratai daryti

Turėdamas pakankamą pagrindą manyti,

kad kurioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje arba pas kurį nors asmenį yra

nusikaltimo įrankiai., nusikalstamu būdu gauti ar įgyti daiktai bei vertybės,

taip pat kiti daiktai ar dokumentai, galintys turėti reikšmės bylai, tardytojas

jiems surasti ir paimti daro kratą.

Krata gali būti daroma ir surasti

paieškomiems asmenims, taip pat lavonams.

Krata daroma motyvuotu tardytojo,

kvotėjo nutarimu ir tik esant teisėjo sankcijai. Kratą sankcionuoja parengtinio

tardymo darymo vietos apylinkės teismo teisėjas. Neatidėliotinais atvejais

krata gali būti daroma be teisėjo sankcijos, bet tokiu atveju per tris dienas

turi būti gaunamas teisėjo patvirtinimas apie kratos teisėtumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

189 straipsnis. Asmenys, esantys

akivaizdoje, darant poėmį ir kratą

Darant poėmį ar kratą, tardytojas turi

teisę šaukti kviestinius ir atitinkamą specialistą. Darant poėmį ar kratą turi

būti užtikrinamas buvimas akivaizdoje to asmens, pas kurį daromas poėmis ar

krata, arba pilnamečių jo šeimos narių, o nesant galimumo užtikrinti jų buvimą

akivaizdoje, poėmis ar krata daromi, esant akivaizdoje pakviestiems butų

eksploatavimo organizacijos ar vietos savivaldybės valdymo organo atstovams.

Poėmiai ar kratos valstybinės ir

visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos patalpoje daromi tos įstaigos,

įmonės, organizacijos atstovo akivaizdoje ir reikiamais atvejais -kviestinių

akivaizdoje.

Asmenims, pas kuriuos daromas poėmis ar

krata, kviestiniams ir atstovams turi būti išaiškinama jų teisė būti

akivaizdoje, atliekant visus tardytojo veiksmus, ir dėl šių veiksmų daryti

pareiškimus, kurie turi būti įrašomi į protokolą.

190 straipsnis. Poėmio ir kratos darymo

tvarka

Tardytojas, pradėdamas poėmį ar kratą,

privalo paskelbti nutarimą šiuo reikalu, po to pasiūlyti išduoti nutarime

nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio nusikaltėlio

buvimo vietą.

Darydamas poėmį ar kratą, tardytojas

turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir laikyklas, jeigu valdytojas

atsisako atidaryti jas geruoju; šiuo atveju tardytojas turi vengti nereikalingo

užraktų, durų ir kitų daiktų žalojimo.

Tardytojas turi teisę uždrausti

asmenims, esantiems patalpoje ar vietoje, kur daromas poėmis ar krata, taip pat

asmenims, ateinantiems į šią patalpą ar vietą, išeiti iš jos, taip pat

susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki poėmio ar kratos pabaigos.

Patalpa ar vieta, kur daromas poėmis ar

krata, prireikus, gali būti apsupama.

Daryti poėmius ir kratas nakties metu,

išskyrus neatidėliotinus atvejus, neleidžiama.

191 straipsnis. Kratomojo asmens ir

kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių

negarsinimas

Tardytojas privalo imtis priemonių, kad

nebūtų pagarsinamos nesusijusios su byla gyvenančio toje patalpoje asmens ir

kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybės. Pa-aiškėjusios, darant poėmį ar

kratą.

192 straipsnis. Daiktų ir dokumentų

paėmimas, darant poėmį ir kratą

Darydamas poėmį ir kratą, tardytojas

turi griežtai apsiriboti paėmimu tik tų daiktų ir dokumentų, kurie gali turėti

ryšį su byla. Daiktai ir dokumentai, kurie yra įstatymo uždrausti apyvartoje,

turi būti paimami, nepriklausomai nuo jų ryšio su byla.

Visi paimtieji daiktai ir dokumentai

turi būti parodomi kviestiniams bei kitiems esantiems akivaizdoje asmenims ir

išvardijami poėmio ar kratos protokole arba prie jo pridedamame apraše,

nurodant jų kiekį, matą, svorį, individualias žymes, sudėvėjimo laipsnį.

Paimtieji daiktai ir dokumentai turi būti kiek galima supakuojami ir

užantspauduojami poėmio ar kratos vietoje.

193 straipsnis. Asmens krata

Asmens krata daroma sutinkamai su šio

kodekso 188-192 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Asmens krata, nepriėmus tuo reikalu

atskiro nutarimo ir negavus prokuroro sankcijos, gali būti daroma:

1 ) sulaikant ar suimant;

2) esant pakankamam pagrindui manyti,

kad asmuo, esantis patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata,

slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės bylai.

Asmens kratą gali daryti tik tos pačios

lyties asmuo, kaip ir kratomasis, ir esant akivaizdoje tos pačios lyties

kviestiniams.

194 straipsnis. Sąlygos poėmiui ir

kratai daryti diplomatinių atstovybių patalpose

Daryti poėmius ir kratas diplomatinės

atstovybės užimamoje patalpoje, taip pat patalpoje, kurioje gyvena diplomatinės

atstovybės nariai ir jų šeimos, galima tik diplomatinio atstovo prašymu ar

sutikimu. Diplomatinio atstovo sutikimas poėmiui ar kratai daryti gaunamas per

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Darant poėmius ir kratas nurodytosiose

patalpose, yra būtinas prokuroro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos atstovo dalyvavimas.

194(1) straipsnis. Laikinas

nuosavybės teisių apribojimas

Siekdamas

užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, baudos išieškojimą,

remdamasis surinkta patikrinimo medžiaga ar baudžiamosios bylos įrodymais,

turėdamas pakankamą pagrindą įtarti, kad asmuo nusikalstamu būdu įgijo turtą,

kurį gali išeikvoti, paslėpti arba šį turtą ar teisę į jį perleisti kitiems

asmenims, kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu nutarimu, sankcionuotu

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų, apygardų,

apylinkių vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų, turi teisę šiam asmeniui

laikinai apriboti nuosavybės teises į tą turtą. Nutarimas laikinai apriboti

nuosavybės teises paskelbiamas asmeniui, kurio nuosavybės teisės apribotos, ir

registruojamas Turto arešto aktų registre ta pačia tvarka, kaip ir nutarimas

dėl turto arešto.

Laikinai

apribojus nuosavybės teises pagal surinktą patikrinimo medžiagą, per 15 dienų

nuo nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimo momento turi būti

iškelta baudžiamoji byla. Patikrinimo metu paskyrus dokumentų reviziją,

baudžiamoji byla turi būti iškelta per 15 dienų nuo revizijos išvadų pateikimo.

Jei per tą laiką baudžiamoji byla neiškeliama, laikinas nuosavybės teisių

apribojimas panaikinamas.

Turtas, į kurį laikinai apribotos

nuosavybės teisės, aprašomas pagal šio kodekso 195 straipsnio trečiojoje dalyje

bei 197, 198 straipsniuose nustatytas taisykles ir paimamas kvotėjo, tardytojo,

prokuroro kontrolėn.

Laikinai

apribojus nuosavybės teises į lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų

sąskaitose, asmenims, kurių nuosavybės teisės į lėšas laikinai apribotos,

leidžiama su šiomis lėšomis atlikti tik tas operacijas, kurios numatytos

nutarime.

Jeigu laikinas

nuosavybės teisių apribojimas pasidaro nebereikalingas, neiškeliama baudžiamoji

byla arba visais atvejais šis apribojimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius,

jis panaikinamas kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimu.

Asmenys, kuriems laikinai

apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo

gavimo dienos apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo

prokuroro sprendimą per dešimt dienų nuo jo gavimo apskųsti apylinkės teismui.

Apylinkės teismo nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui.

Aukštesniojo teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1376,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2898 (99.11.26)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

194(2) straipsnis. Asmenų,

įtariamų turint nusikalstamai įgytą turtą, laikinas

nuosavybės teisių apribojimas

Siekdamas užtikrinti turto konfiskavimą,

remdamasis surinkta patikrinimo medžiaga ar baudžiamosios bylos įrodymais,

turėdamas pakankamą pagrindą įtarti, kad fizinis ar juridinis asmuo iš kito

fizinio ar juridinio asmens gavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kuris Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 35 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti

konfiskuotas, ir šį turtą gali išeikvoti, paslėpti arba šį turtą ar teisę į jį

perleisti tretiesiems asmenims, kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu

nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo

pavaduotojų, apygardų, apylinkių vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų, turi

teisę tokiam asmeniui laikinai apriboti nuosavybės teises į šį turtą. Nutarimas

laikinai apriboti nuosavybės teises paskelbiamas asmeniui, kurio nuosavybės

teisės apribotos, ir registruojamas turto arešto aktų registre ta pačia tvarka,

kaip ir nutarimas dėl turto arešto.

Laikinai

apribojus nuosavybės teises pagal surinktą patikrinimo medžiagą, per 15 dienų

nuo nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimo momento turi būti

iškelta baudžiamoji byla. Patikrinimo metu paskyrus dokumentų reviziją,

baudžiamoji byla turi būti iškelta per 15 dienų nuo revizijos išvadų pateikimo.

Jei per tą laiką baudžiamoji byla neiškeliama, laikinas nuosavybės teisių apribojimas

panaikinamas.

Turtas, į kurį laikinai apribotos

nuosavybės teisės, aprašomas pagal šio kodekso 195 straipsnio trečiojoje dalyje

bei 197, 198 straipsniuose nustatytas taisykles ir paimamas kvotėjo, tardytojo,

prokuroro kontrolėn.

Laikinai

apribojus nuosavybės teises į lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų

sąskaitose, fiziniams ir juridiniams asmenims leidžiama su šiomis lėšomis

atlikti tik tas operacijas, kurios numatytos nutarime.

Jeigu laikinas nuosavybės teisių

apribojimas pasidaro nebereikalingas, neiškeliama baudžiamoji byla arba visais

atvejais šis apribojimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, jis panaikinamas

kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimu.

Asmenys, kuriems laikinai apribotos

nuosavybės teisės, turi teisę per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo

dienos apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro

sprendimą per dešimt dienų nuo jo gavimo apskųsti apylinkės teismui. Apylinkės

teismo nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo

priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1376,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2898 (99.11.26)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

1941 straipsnis.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas

Siekdamas užtikrinti civilinį

ieškinį, galimą turto konfiskavimą, baudos išieškojimą, remdamasis surinkta

patikrinimo medžiaga ar baudžiamosios bylos įrodymais, turėdamas pakankamą

pagrindą įtarti, kad asmuo nusikalstamu būdu įgijo turtą, kurį gali išeikvoti,

paslėpti arba šį turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims, kvotėjas,

tardytojas, prokuroras motyvuotu nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos

generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų, apygardų, apylinkių vyriausiųjų

prokurorų ar jų pavaduotojų, turi teisę tokiam asmeniui laikinai apriboti

nuosavybės teises į šį turtą.

Laikinai apribojus nuosavybės teises pagal

surinktą patikrinimo medžiagą, per 15 dienų nuo nutarimo laikinai apriboti

nuosavybės teises priėmimo momento pagal šią medžiagą turi būti iškelta baudžiamoji

byla. Jei per tą laiką baudžiamoji byla neiškeliama, laikinas nuosavybės teisių

apribojimas panaikinamas.

Turtas, kuriam laikinai apribotos nuosavybės

teisės, aprašomas pagal šio kodekso 195 straipsnio antrojoje ir trečiojoje

dalyse bei 197, 198 straipsniuose numatytas taisykles ir paimamas kvotėjo,

tardytojo, prokuroro kontrolėn.

Laikinai apribojus nuosavybės

teises į lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, fiziniams ir

juridiniams asmenims leidžiama su šiomis 1ėšomis atlikti tik tas operacijas,

kurios numatytos nutarime.

Laikinas nuosavybės teisių

apribojimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir panaikinamas

kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro

nebereikalinga.

Asmenys,kuriems laikinai apribotos

nuosavybės teisės, turi teisę per 5 dienas apskųsti nutarimą aukštesniajam

prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimą per 10 dienų apskųsti teismui.

1942 straipsnis.

Asmenų, įtariamų turint nusikalstamai įgytą turtą,

laikinas

nuosavybės teisių apribojimas

Siekdamas užtikrinti turto

konfiskavimą, remdamasis surinkta patikrinimo medžiaga ar baudžiamosios bylos

įrodymais, turėdamas pakankamą pagrindą įtarti, kad fizinis ar juridinis asmuo

iš kito fizinio ar juridinio asmens gavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kuris

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35 straipsnyje nustatyta tvarka gali

būti konfiskuotas, ir šį turtą gali išeikvoti, paslėpti arba šį turtą ar teisę

į jį perleisti tretiesiems asmenims, kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu

nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo

pavarduotojų, apygardų, apylinkių, vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų,

turi teisę tokiam asmeniui laikinai apriboti nuosavybės teises į šį turtą.

Laikinai apribojus nuosavybės

teises pagal surinktą patikrinimo medžiagą, per l5 dienų nuo nutarimo laikinai

apriboti nuosavybės teises priėmimo momento pagal šią medžiagą turi būti

iškelta baudžiamoji byla. Jei per tą laiką baudžiamoji byla neiškeliama,

laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Turtas, kuriam laikinai

apribotos nuosavybės teisės, aprašomas pagal šio kodekso I95 straipsnio

antrojoje ir trečiojoje dalyse bei l97, 198 straipsniuose numatytas taisykles

ir paimamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro kontrolėn.

Laikinai apribojus nuosavybės teises į lėšas,

esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, fiziniams ir juridiniams

asmenims leidžiama su šiomis lėšomis atlikti tik tas operacijas, kurios

numatytos nutarime.

Laikinas nuosavybės teisių

apribojimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir panaikinamas

kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro

nebereikalinga.

Asmenys, kuriems laikinai

apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per 5 dienas apskųsti nutarimą aukštesniajam

prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimu per 10 dienų apskųsti teismui.

195 straipsnis. Turto areštas

Siekdamas

užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo

uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo

už jų veiksmus fizinio asmens turtui arba turtui kitų fizinių asmenų, pas

kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas. Turtas gali būti

areštuojamas kartu su poėmiu ar krata arba skyrium nuo jų.

Juridinio asmens turtas gali būti

areštuotas:

1) siekiant užtikrinti galimą turto

konfiskavimą Baudžiamojo kodekso 35 straipsnyje numatytais atvejais;

2) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį,

kai yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį baudžiamojoje byloje patraukti

civiliniu atsakovu.

Turtas areštuojamas motyvuotu nutarimu,

laikantis 195(2 )straipsnyje nustatytų

taisyklių. Tais atvejais, kai areštuojant turtą visiškai apribojama nuosavybės

teisė į turtą ir jis perduodamas saugoti ar administruoti kitiems asmenims,

taip pat tais atvejais, kai areštuojamas turto registre neregistruojamas

kilnojamasis turtas, areštuojamas turtas aprašomas laikantis šio kodekso 189,

191, 197 ir 198 straipsniuose išdėstytų taisyklių.

Negali būti areštuotas turtas, kuris yra

būtinas įtariamajam, kaltinamajam, jų šeimų nariams bei jų išlaikomiems

asmenims ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintą sąrašą.

Priėmęs nutarimą dėl turto arešto

pareigūnas turi imtis priemonių, kad dėl turto arešto nebūtų padaryta žalos

turtui, ir išspręsti areštuoto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą.

Tais atvejais, kai turtas areštuojamas

visiškai apribojant nuosavybės teisę į turtą (uždraudžiant turtu disponuoti,

naudotis ir jį valdyti), areštuotas turtas iš savininko yra paimamas.

Areštuotas turtas gali būti perduodamas saugoti valstybės, savivaldybės

įstaigoms, butų eksploatavimo organizacijoms arba kitam asmeniui, pasirašytinai

išaiškinant jų atsakomybę už perduoto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą ar

paslėpimą.

Tais atvejais,

kai areštuojamas turtas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti

areštuota tik asmens, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, turto

dalis. Jei dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus

nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas

visas turtas.

Areštavus indėlį banke ar kitoje

kredito įstaigoje, asmeniui, kurio indėlis areštuotas, draudžiama disponuoti

nutarime nurodyto dydžio indėliu.

Tais atvejais,

kai areštuojamos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta

produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą su

sąlyga, kad nemažės jų bendra vertė, jei nutarime nėra nustatyta kitaip.

Turto areštas panaikinamas tardytojo

nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1376,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2898 (99.11.26)

195(1) straipsnis. Duomenų

apie pajamas pateikimas

Norėdamas išaiškinti nusikalstamu būdu

gautą turtą, tardytojas gali asmeniui, įtariamam arba kaltinamam dalyvavimu

organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, paskirti duomenų

apie pajamas pateikimą. Ši procesinė prievartos priemonė skiriama motyvuotu

tardytojo nutarimu, kuriame nurodoma duomenų apie pajamas pateikimo tvarka ir

periodiškumas.

Įtariamasis ar kaltinamasis privalo

nutarime nustatyta tvarka ir laiku pateikti duomenis apie visas savo pajamas.

195(2) straipsnis. Nutarimas

dėl turto arešto

Nutarime dėl

turto arešto nurodoma:

1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta;

2) nutarimą priėmęs asmuo (pareigūnas);

3) nutarimo priėmimo motyvai ir turto

arešto pagrindas;

4) asmuo,

kurio turtas areštuojamas (fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji

vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo

įvykdymui užtikrinti areštuojamas turtas (fizinio asmens vardas, pavardė,

kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas,

kodas), - kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį;

6) turto, kuriam uždedamas areštas,

pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas

aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys;

7) areštuojamo turto savininkas

(bendrasavininkiai) - fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji vieta;

juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

8) turto arešto būdai (visiškai

apribojama nuosavybės teisė ar atskiros šios teisės sudėtinės dalys) ir mastas;

9) kiti teisių apribojimai, susiję su

turto areštu, jeigu jie taikomi;

10) turto saugotojas ar

administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji vieta;

juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

11) nutarimo vykdymo tvarka;

12) nutarimo apskundimo tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 10

punktuose nurodyti duomenys gali būti įrašyti ne nutarime, bet protokole.

Nutarimas

nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną šio kodekso nustatyta tvarka

paskelbiamas asmeniui, kurio turtas areštuojamas, ir visiems areštuoto turto

savininkams (bendrasavininkiams). Nutarimo dėl turto arešto nuorašas įteikiamas

areštuoto turto savininkui. Nesant galimybės nedelsiant paskelbti nutarimą,

laikoma, kad nutarimas paskelbtas įregistravus jį turto arešto aktų registre.

Nutarimo nuorašas ir turto arešto

protokolas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi būti pasiųsti

turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Jeigu nutarimo dėl turto arešto priėmimo

momentu nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo

vieta, nutarime dėl turto arešto konkretus turtas gali būti nenurodytas. Šiuo

atveju nutartį priėmęs pareigūnas privalo imtis priemonių išaiškinti asmens,

kurio turtas areštuojamas, turto sudėtį, buvimo vietą ir išsiaiškinęs priimti

papildomą nutarimą.

Papildomas nutarimas priimamas,

paskelbiamas ir registruojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Panaikinęs turto areštą ar laikiną

nuosavybės teisių apribojimą pareigūnas apie tai nedelsiant turi pranešti turto

arešto aktų registro tvarkytojui ir pateikti nutarimą dėl turto arešto ar

laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-276,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1503 (97.07.04)

Nr. VIII-1376,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2898 (99.11.26)

195(3) straipsnis.

Dokumentų dėl areštuoto turto perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Jeigu baudžiamojoje byloje, užtikrinant

civilinį ieškinį, šio kodekso 195 straipsnio antrosios dalies 2 punkte numatyta

tvarka yra areštuotas įmonės, kuriai teismas iškėlė bankroto bylą, turtas, visi

su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą

nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešta areštuoto turto saugotojui.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia visus šio turto arešto klausimus.

Baudžiamojoje byloje paskirtam turto

saugotojui išlieka visos su arešto turto apsauga susijusios teisės bei

pareigos, iki bus panaikintas to turto areštas.

1951 straipsnis. Duomenų

apie pajamas pateikimas

Norėdamas išaiškinti nusikalstamu būdu

gautą turtą, tardytojas gali asmeniui, įtariamam arba kaltinamam dalyvavimu

organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, paskirti duomenų

apie pajamas pateikimą. Ši procesinė prievartos priemonė skiriama motyvuotu

tardytojo nutarimu, kuriame nurodoma duomenų apie pajamas pateikimo tvarka ir

periodiškumas.

Įtariamasis ar kaltinamasis privalo

nutarime nustatyta tvarka ir laiku pateikti duomenis apie visas savo pajamas.

195 (2) straipsnis. Nutarimas

dėl turto arešto

Nutarime dėl

turto arešto nurodoma:

1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta;

2) nutarimą priėmęs asmuo (pareigūnas);

3) nutarimo priėmimo motyvai ir turto

arešto pagrindas;

4) asmuo,

kurio turtas areštuojamas (fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji

vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo

įvykdymui užtikrinti areštuojamas turtas (fizinio asmens vardas, pavardė,

kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas,

kodas), - kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį;

6) turto, kuriam uždedamas areštas,

pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas

aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys;

7) areštuojamo turto savininkas

(bendrasavininkiai) - fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji vieta;

juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

8) turto arešto būdai (visiškai

apribojama nuosavybės teisė ar atskiros šios teisės sudėtinės dalys) ir mastas;

9) kiti teisių apribojimai, susiję su

turto areštu, jeigu jie taikomi;

10) turto saugotojas ar

administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji vieta;

juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

11) nutarimo vykdymo tvarka;

12) nutarimo apskundimo tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 10

punktuose nurodyti duomenys gali būti įrašyti ne nutarime, bet protokole.

Nutarimas

nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną šio kodekso nustatyta tvarka

paskelbiamas asmeniui, kurio turtas areštuojamas, ir visiems areštuoto turto

savininkams (bendrasavininkiams). Nutarimo dėl turto arešto nuorašas įteikiamas

areštuoto turto savininkui. Nesant galimybės nedelsiant paskelbti nutarimą,

laikoma, kad nutarimas paskelbtas įregistravus jį turto arešto aktų registre.

Nutarimo nuorašas ir turto arešto

protokolas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi būti pasiųsti

turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Jeigu nutarimo dėl turto arešto priėmimo

momentu nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo

vieta, nutarime dėl turto arešto konkretus turtas gali būti nenurodytas. Šiuo

atveju nutartį priėmęs pareigūnas privalo imtis priemonių išaiškinti asmens,

kurio turtas areštuojamas, turto sudėtį, buvimo vietą ir išsiaiškinęs priimti

papildomą nutarimą.

Papildomas nutarimas priimamas,

paskelbiamas ir registruojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Panaikinęs turto areštą ar laikiną

nuosavybės teisių apribojimą pareigūnas apie tai nedelsiant turi pranešti turto

arešto aktų registro tvarkytojui ir pateikti nutarimą dėl turto arešto ar

laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-276, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1503 (97.07.04)

Nr. VIII-1376, 99.11.04,

Žin., 1999, Nr.101-2898 (99.11.26)

1952 straipsnis.

(Neteko galios)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-276, 97.06.19, Žin., 1997,

Nr.64-1503 (97.07.04)

1953 straipsnis. Dokumentų

dėl areštuoto turto perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam

teismui

Jeigu baudžiamojoje byloje, užtikrinant

civilinį ieškinį, šio kodekso 195 straipsnio antrosios dalies 2 punkte numatyta

tvarka yra areštuotas įmonės, kuriai teismas iškėlė bankroto bylą, turtas, visi

su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą

nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešta areštuoto turto saugotojui.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia visus šio turto arešto klausimus.

Baudžiamojoje byloje paskirtam turto

saugotojui išlieka visos su arešto turto apsauga susijusios teisės bei

pareigos, iki bus panaikintas to turto areštas.

196 straipsnis. Pašto-telegrafo

korespondencijos poėmis

Areštuoti korespondenciją ir daryti jos

poėmį pašto-telegrafo įstaigose galima motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik

esant teisėjo sankcijai. Korespondencijos areštą ir poėmį sankcionuoja

parengtinio tardymo atlikimo vietos apylinkės teismo teisėjas.

Po to, kai teisėjas sankcionavo

nurodytą nutarimą, tardytojas nutarimą dėl korespondencijos arešto ir poėmio

pasiunčia reikiamai pašto-telegrafo įstaigai, pasiūlo sulaikyti korespondenciją

ir praneša laiką, kada jis atvyks poėmio daryti. Darydamas pašto-telegrafo

korespondencijos poėmį, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius ir atitinkamą

specialistą.

Kai pašto-telegrafo korespondencijai

arešto uždėjimas pasidaro nebereikalingas, tardytojas priima tuo reikalu

nutarimą ir praneša apie tai pašto-telegrafo įstaigai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500, 2001-09-11,

Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

197 straipsnis. Poėmio, kratos, turtui

arešto uždėjimo protokolas

Apie poėmį, kratą, turtui arešto

uždėjimą tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115

straipsniuose numatytų reikalavimų. Paimtų ar perduodamų sau- goti daiktų

apyrašas taip pat sudaromas, laikantis tų reikalavimų.

Dėl paimtų daiktų protokole turi būti

nurodoma, ar jie atiduoti geruoju, ar paimti prievartos būdu, kurioje būtent

vietoje ir kokiomis aplinkybėmis jie surasti.

Poėmio, kratos, turtui arešto uždėjimo

protokole turi būti nurodoma apie išaiškinimą esantiems akivaizdoje asmenims

šio kodekso 189 straipsnyje numatytų teisių, taip pat įrašomas tų asmenų

padarytų pareiškimų turinys.

Jeigu, darant poėmį, kratą, uždedant

turtui areštą, buvo mėginta daiktus bei dokumentus sunaikinti ar paslėpti arba

buvo faktų, kad kratomasis ar kiti asmenys pažeidė tvarką, - protokole turi

būti nurodoma tai ir tardytojo pavartotos priemonės.

198 straipsnis. Būtinumas įteikti

protokolo nuorašą

Protokolo nuorašas pasirašytinai

įteikiamas asmeniui, pas kurį buvo padarytas poėmis, krata, uždėtas turtui

areštas, arba pilnamečiui jo šeimos nariui, o jų nesant, - butų eksploatavimo

organizacijos ar vietos savivaldybės valdymo organo atstovui.

Jeigu poėmis, krata, turtui arešto

uždėjimas buvo daromi valstybinės ar visuomeninės įmonės, įstaigos,

organizacijos užimamoje patalpoje, tai protokolo nuorašas pasirašytinai

įteikiamas atitinkamam pareigūnui.

198(1) straipsnis.

Techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus

Atlikdamas operatyvinius veiksmus,

kvotos organo pareigūnas gali fotografuoti, filmuoti, daryti vaizdo ar garso

įrašą apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą.

Apie techninių priemonių naudojimą fiksuojant

rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą kvotos organo pareigūnas surašo

protokolą, kuriame nurodo panaudotų techninių priemonių techninius duomenis,

fiksuojamo įvykio vietą, laiką ir turinį. Prie protokolo pridedami fotografijų

negatyvai ir nuotraukos, kino juostos, vaizdo ar garso įrašai.Protokolas kartu

su priedais pridedamas prie baudžiamosios bylos ir turi įrodymų reikšmę.

Kvotos organo pareigūnas, panaudojęs šiame straipsnyje

nurodytas technines priemones, tardymo metu ir teisme gali būti apklausiamas

kaip liudytojas.

198(2) straipsnis. Telekomunikacijų

tinklais perduodamos informacijos kontrolė

Kvotos organo pareigūnas, taip pat tardytojas gali

klausyti telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais

perduodamą informaciją, taip pat daryti įrašus tais atvejais, jeigu yra

pagrindas manyti, kad klausantis ar kontroliuojant kitą telekomunikacijų

tinklais perduodamą informaciją gali būti gauta duomenų apie rengiamą, daromą

ar padarytą sunkų nusikaltimą, arba jeigu yra pavojus, kad bus panaudotas

smurtas, prievartavimas ar kitokie neteisėti veiksmai prieš nukentėjusįjį,

liudytoją ar kitus proceso dalyvius arba jų artimuosius.

Asmenų, įtariamų ar kaltinamų

padarius sunkų nusikaltimą, telefoniniai pokalbiai klausomi, kitos telekomunikacijų

tinklais perduodamos informacijos kontrolė atliekama ir įrašai daromi tik tuo

atveju, kai pagal kvotos organo pareigūno ar tardytojo motyvuotą prašymą yra

priimta apygardos teismo pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus

pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo arba apylinkės

teismo pirmininko motyvuota nutartis. Spręsdamas telefoninių pokalbių klausymo

ir kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės

klausimus, teisėjas turi teisę susipažinti su medžiaga, duodančia pagrindą

atlikti tokią kontrolę.

Pokalbių per nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso

dalyvių telefonus galima klausyti šiems asmenims paprašius arba jiems sutikus

ir nesant teismo nutarties, kai nesinaudojama telekomunikacijų operatorių

paslaugomis ir įrengimais. Ši nuostata taikoma ir kitai telekomunikacijų

tinklais perduodamos informacijos kontrolei.

Telefoninių pokalbių klausymas ir kitos

telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė neturi trukti

ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant reikalui, remiantis kvotos organo pareigūno

ar tardytojo motyvuotu prašymu, šis terminas gali būti pratęsiamas apygardos

teismo pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko,

apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo arba apylinkės teismo

pirmininko motyvuota nutartimi.

Klausant telefoninių pokalbių ir atliekant kitos

telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, gali būti daromas

įrašas. Telefoninio pokalbio ir kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos

informacijos įrašo darymo dalyviai šio kodekso 157 straipsnyje nustatyta tvarka

turi būti įspėjami dėl atsakomybės už žinių pagarsinimą.

Draudžiama klausytis gynėjo

telefoninių pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, kontroliuoti kitą telekomunikacijų

tinklais tarp jų perduodamą informaciją ir daryti jos įrašus.

Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų

paslaugų teikėjai privalo sudaryti technines galimybes klausyti telefoninių

pokalbių ar kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją

bei daryti įrašus. Telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų

teikėjams pateikiamame pranešime nurodoma baudžiamosios bylos numeris,

nutarties priėmimo data ir nutartį priėmęs teismas. Už šio pranešimo turinio

atitikimą teismo nutarčiai įstatymų nustatyta tvarka atsako prašymą teikiantis

pareigūnas.

Kai tik išnyksta reikalas, telefoninių pokalbių

klausymas ir kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė

nutraukiami.

Apie telefoninių pokalbių klausymo

ir kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės faktą ir

įrašus surašomas protokolas, kuriame išdėstomas reikšmingas bylai telefoninio

pokalbio ir kitos telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos įrašo

turinys. Protokolas ir įrašas pridedami prie baudžiamosios bylos ir turi

įrodymų reikšmę. Telefoninių pokalbių ir kitos telekomunikacijų tinklais

perduodamos informacijos įrašai, neturintys reikšmės bylai, prie bylos ne

pridedami, o sunaikinami surašius aktą.

Kvotos organo pareigūnas, klausęs telefoninio pokalbio

ir atlikęs kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę

bei padaręs įrašus, gali būti tardymo metu ir teisme apklausiamas liudytoju.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1259,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5545 (2002-12-24)

198(3) straipsnis. Informacijos gavimas iš telekomunikacijų

operatorių ir

telekomunikacijų paslaugų teikėjų

Kvotos organo pareigūnas, tardytojas, prokuroras taip

pat teismas ar teisėjas turi teisę gauti informaciją apie abonentus ir buvusius

telekomunikacijų įvykius iš telekomunikacijų operatorių ir

telekomunikacijų paslaugų teikėjų, jei to reikia tiriant rengiamus, daromus ar

padarytus nusikaltimus ar yra pavojus, kad bus panaudotas smurtas,

prievartavimas ar kitokie neteisėti veiksmai prieš nukentėjusįjį, liudytoją ar

kitus proceso dalyvius.

Informaciją

apie buvusius telekomunikacijų įvykius kvotos organo pareigūnas, tardytojas ir prokuroras turi teisę

gauti apylinkės teismo teisėjo motyvuota nutartimi pagal kvotos

organo pareigūno, tardytojo ar prokuroro motyvuotus prašymus.

Telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų

paslaugų teikėjams pateikiamame pranešime nurodoma baudžiamosios bylos numeris,

nutarties priėmimo data ir nutartį priėmęs teismas. Už pranešimo turinio

atitikimą teismo nutarčiai įstatymų nustatyta tvarka atsako prašymą teikiantis

pareigūnas.

Informacijai, tiesiogiai susijusiai su abonentų

turimais telefono numeriais ar tinklo galiniais įrenginiais, telefono numerio

ar tinklo galinio įrenginio priklausomybe, gauti teismo nutartis nereikalinga.

Informacija apie telekomunikacijų

įvykius, tiesiogiai susijusius su nukentėjusiuoju, liudytoju ar

kitu proceso dalyviu, gali

būti renkama ir šių asmenų prašymu ar sutikimu. Ši informacija

teikiama pagal kvotos organo pareigūno, tardytojo, prokuroro, teismo ar teisėjo

prašymus. Kai dėl informacijos kreipiamasi nukentėjusiojo, liudytojo ar kito

proceso dalyvio prašymu ar sutikimu, pateikiamas ir šio asmens prašymo ar

sutikimo nuorašas, patvirtintas prašymą įteikiančio pareigūno.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1259,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5545 (2002-12-24)

Aštuonioliktasis skirsnis

APŽIŪRA, PATIKRINIMAS,

REVIZIJA

1981 straipsnis. Techninių

priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus

Atlikdamas operatyvinius veiksmus,

kvotos organo pareigūnas gali fotografuoti, filmuoti, daryti vaizdo ar garso

įrašą apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą.

Apie techninių priemonių naudojimą

fiksuojant rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą kvotos organo pareigūnas

surašo protokolą, kuriame nurodo panaudotų techninių priemonių techninius

duomenis, fiksuojamo įvykio vietą, laiką ir turinį. Prie protokolo pridedami fotografijų

negatyvai ir nuotraukos, kino juostos, vaizdo ar garso įrašai.Protokolas kartu

su priedais pridedamas prie baudžiamosios bylos ir turi įrodymų reikšmę.

Kvotos organo pareigūnas, panaudojęs

šiame straipsnyje nurodytas technines priemones, tardymo metu ir teisme gali

būti apklausiamas kaip liudytojas.

1982 straipsnis. Telefoninių

pokalbių klausymas

Kvotos organo pareigūnas, taip pat

tardytojas gali klausyti telefoninių pokalbių, taip pat daryti jų įrašus tais

atvejais, jeigu yra pagrindo manyti, kad klausantis gali būti gauta duomenų

apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą, arba jeigu yra pavojus,

kad bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokie neteisėti veiksmai prieš

nukentėjusįjį, liudytoją ar kitus proceso dalyvius arba, jų artimuosius.

Asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius

sunkų nusikaltimą, telefoniniai pokalbiai klausomi ir įrašai daromi tik kvotos

organo pareigūno ar tardytojo motyvuotu nutarimu ir esant apygardos teismo

pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, apygardos

teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo arba apylinkės teismo pirmininko

sankcijai. Spręsdamas telefoninių pokalbių klausymo sankcionavimo klausimą,

teisėjas turi teisę susipažinti su medžiaga, duodančia pagrindo klausyti telefoninių

pokalbių.

Pokalbių per nukentėjusiųjų, liudytojų

ar kitų proceso dalyvių telefonus galima klausyti šiems asmenims paprašius arba

jiems sutikus ir nesant kvotos organo pareigūno ar tardytojo nutarimo ir

teisėjo sankcijos, kai nesinaudojama ryšių įmonės paslaugomis ir įrengimais.

Telefoninių pokalbių klausymas neturi

trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant reikalui, telefoninių pokalbių

klausymas gali būti pratęsiamas kvotos organo pareigūno ar tardytojo motyvuotu

nutarimu ir esant apygardos teismo pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų

bylų skyriaus pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo

arba apylinkės teismo pirmininko sankcijai.

Klausant telefoninių pokalbių, gali

būti daromas garso įrašas. Klausymo ir garso įrašo darymo dalyviai šio kodekso

157 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti įspėjami dėl atsakomybės už žinių

pagarsinimą.

Ryšių įmonės, turinčios telefoninio

ryšio įrengimus, privalo sudaryti galimybę ir suteikti sąlygas kvotos organo

pareigūnui ar tardytojui klausyti ir įrašinėti telefoninius pokalbius.

Kai tik išnyksta reikalas, telefoninių

pokalbių klausymas nutraukiamas ir apie tai pranešama ryšių įmonei, kurios

telefoninio ryšio įrengimais naudotasi.

Apie telefoninių pokalbių klausymo

faktą ir garso įrašus surašomas protokolas, kuriame išdėstomas reikšmingas

bylai klausymo ir garso įrašo turinys. Protokolas ir garso įrašas pridedami

prie baudžiamosios bylos ir turi įrodymų reikšmę. Telefoninių pokalbių įrašai,

neturintys reikšmės bylai, prie bylos ne pridedami, o sunaikinami, surašius

aktą.

Kvotos organo pareigūnas, klausęs

telefoninio pokalbio ir padaręs jo turinio įrašus, gali būti tardymo metu ir

teisme apklausiamas liudytoju.

Aštuonioliktasis skirsnis

APŽIŪRA, PATIKRINIMAS,

REVIZIJA

199 straipsnis. Pagrindai apžiūrai

daryti

Siekdamas rasti nusikaltimo pėdsakus ir

kitus daiktinius įrodymus, išaiškinti įvykio situaciją, taip pat kitas

aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tardytojas daro įvykio vietos, vietovės,

patalpų, daiktų ir dokumentų apžiūrą.

Išimtiniais neatidėliotinais atvejais

įvykio vietos apžiūra gali būti daroma iki baudžiamosios bylos iškėlimo.Šiais

atvejais, kai yra tam pagrindas, baudžiamoji byla iškeliama tuojau pat po

įvykio vietos apžiūros padarymo.

200 straipsnis. Apžiūros darymo tvarka

Reikiamais atvejais tardytojas,

darydamas apžiūrą, gali kviesti dalyvauti atitinkamus specialistus. Apžiūros

vieta gali būti apsupama iki apžiūros pabaigos.

Reikiamais atvejais, tardytojas,

darydamas apžiūrą, išmatuoja, nufotografuoja ir nufilmuoja apžiūrimąją vietą ir

atskirus objektus, sudaro planus ir schemas, pagamina pėdsakų atliejas ir

atspaudus,

Daiktus ir dokumentus, rastus, darant

poėmį, kratą ar įvykio vietos, vietovės ir patalpos apžiūrą, tardytojas apžiūri

toje vietoje, kur atliekamas atitinkamas tardymo veiksmas. Jeigu daiktams ar

dokumentams apžiūrėti reikia ilgo laiko arba jeigu yra kitų priežasčių,

tardytojas juos apžiūri ten, kur daromas tardymas.

Pašto-telegrafo korespondencija

apžiūrima, laikantis šio kodekso l96 straipsnyje numatytų taisyklių.

Jeigu, darant apžiūrą, iškyla reikalas

padaryti poėmį, kratą, parodymą atpažinti, tai tardytojas tuos veiksmus

atlieka, laikydamasis šio kodekso l84-l94 straipsniuose nu- matytų taisyklių.

201 straipsnis. Lavono apžiūra

Išorinę lavono apžiūrą tardytojas daro

dalyvaujant gydytojui - teismo medicinos srities specialistui, o jeigu jo

dalyvavimas negalimas, - dalyvaujant kitokiam gydytojui. Esant reikalui,

lavonui apžiūrėti pritraukiamas ir kitoks specialistas.

Prireikus iškasti lavoną iš palaidojimo

vietos, tardytojas priima tuo reikalu nutarimą. Lavonas iškasamas, esant

akivaizdoje tardytojui ir gydytojui - teismo medicinos srities specialistui, o

prireikus, - esant akivaizdoje ir kitokiam specialistui.

202 straipsnis. Asmens apžiūra

Tardytojas turi teisę atlikti

įtariamojo, kaltinamojo ar nukentėjusiojo asmens apžiūrą, prireikus nustatyti

ant jo kūno nusikaltimo pėdsakus ar ypatingas žymes, jeigu nereikalinga teismo

medicininė ekspertizė.

Jeigu asmuo nesutinka, kad būtų atlikta

jo kūno apžiūra, tuo atveju tardytojas priima nutarimą. Nutarimas atlikti

asmens apžiūrą yra privalomas tam asmeniui, dėl kurio jis priimtas. Asmens

apžiūrą atlieka tardytojas reikiamais atvejais dalyvaujant gydytojui.

Tardytojas nedalyvauja apžiūrint kitos

lyties asmenį, jeigu apžiūra yra susijusi su šio asmens apnuoginimu. Šiuo

atveju asmens apžiūrą atlieka gydytojas.

Atliekant asmens apžiūrą, neleidžiami

tokie veiksmai, kurie žemina apžiūrimojo asmens orumą arba yra pavojingi jo

sveikatai.

203 straipsnis. Apžiūros protokolas

Tardytojas parašo apžiūros protokolą,

laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Protokole aprašomi visi tardytojo

veiksmai ir paeiliui viskas, kas aptikta per apžiūrą, nurodant tą padėtį ar

būklę, kuri tuo metu ten buvo.

Protokole taip pat išvardijama ir

aprašoma visa tai, kas, darant apžiūrą buvo paimta.

204 straipsnis. Tardymo eksperimentas

Kad patikrintų ir patikslintų duomenis,

turinčius reikšmės bylai, tardytojas turi teisę padaryti tardymo eksperimentą,

atkurdamas tam tikro įvykio veiksmus, situaciją ar kitokias aplinkybes ir

atlikdamas reikiamus bandomuosius veiksmus. Kartu tardytojas reikiamais

atvejais matuoja, fotografuoja, filmuoja, sudaro planus ir schemas, pagamina

pėdsakų atliejas ir atspaudus. Daryti tardymo eksperimentą neleidžiama ta

sąlyga, jeigu tuo nežeminamas jame dalyvaujančių bei aplinkinių asmenų orumas

ir nesudaroma pavojaus jų sveikatai, taip pat nepadaroma esminės materialinės

žalos.

Esant reikalui, tardymo eksperimente

gali dalyvauti įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai.

Tardytojas turi teisę įtraukti

dalyvauti tardymo eksperimente atitinkamus specialistus.

Apie tardymo eksperimento padarymą

surašomas protokolas, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų

reikalavimų. Protokole smulkiai išdėstomos padaryto tardymo eksperimento

sąlygos, eiga ir rezultatai.

205 straipsnis. Parodymų patikrinimas

vietoje

Prireikus patikrinti ar patikslinti

įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus, kiek jie liečia

įvykio vietą arba situaciją, jo dalyvių veiksmus ar kitas aplinkybes, kurios

turi reikšmės bylai, tardytojas gali atvykti su asmeniu, kurio parodymai

patikrinami ar patikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti

tikrinamuosius parodymus su faktinėmis aplinkybėmis vietoje. Šiuo atveju

tardytojas, esant reikalui, daro matavimus, fotografuoja, filmuoja, sudaro

planus ir schemas.

Tikrinant parodymus vietoje,

neleidžiami veiksmai, kurie žemina esančių akivaizdoje, darant patikrinimą,

asmenų orumą arba yra pavojingi jų sveikatai.

Apie parodymų patikrinimą vietoje

tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose

numatytų reikalavimų.

206 straipsnis. Pavyzdžių lyginamajam

tyrimui paėmimas

Tardytojas turi teisę paimti iš

įtariamojo ar kaltinamojo rašysenos ar kitokius pavyzdžius, reikalingus

lyginamajam tyrimui.

Tardytojas taip pat turi teisę paimti

iš nukentėjusiojo ar liudytojo rašysenos ar kitokius pavyzdžius lyginamajam

tyrimui, bet tik prireikus patikrinti, ar nurodytieji asmenys nėra palikę

pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktinių įrodymų.

Jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius

lyginamajam tyrimui, tardytojas priima nutarimą. Nutarimas paimti pavyzdžius

lyginamajam tyrimui privalomas tiems asmenims, dėl kurių jis priimtas.

Reikiamais atvejais pavyzdžiai

lyginamajam tyrimui paimami, dalyvaujant atitinkamam specialistui.

Apie pavyzdžių paėmimą lyginamajam

tyrimui surašomas protokolas, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose nurodytų

reikalavimų.

2061 straipsnis. Patikrinimo

darymas

Prireikus nustatyti duomenis, turinčius

reikšmės nusikaltimo aplinkybėms išaiškinti, kvotos organo pareigūnas pagal

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį gali patikrinti

įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę-finansinę veiklą.

Darant patikrinimą, turi dalyvauti

tikrinamos įmonės, įstaigos bei organizacijos atstovas, taip pat pilietis.

Apie patikrinimą kvotos organo

pareigūnas surašo patikrinimo aktą. Su patikrinimo aktu supažindinamas asmuo,

kurio veikla tikrinama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

2062 straipsnis. Revizijos

darymas

Kvotos organo pareigūnas ar tardytojas,

pripažinęs, kad reikia skirti reviziją, priima nutarimą, kuriame nurodo:

pagrindą revizijai skirti, reikiamus patikrinti dalykus, kam pavedama ir kas iš

asmenų turi dalyvauti ją darant. Nutarimas paskirti reviziją paskelbiamas

asmeniui, kurio veikla tikrinama.

Reviziją daro kontrolės ar revizijos

įstaiga arba asmuo, kurios skiria kvotos organo pareigūnas ar tardytojas.

Prireikus byloje gali būti paskirti keli vienos specialybės revizoriai arba

kompleksinė revizija.

Jeigu revizorius neatvyksta be svarbios

priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti reviziją, jis atsako šio

kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. Už žinomai melagingo

revizijos akto surašymą ir pateikimą revizorius atsako pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.

Darant reviziją, paaiškinimus duoda

asmuo, kurio veikla tikrinama. Atlikęs reikiamus patikrinimus, revizorius

surašo revizijos aktą. Su revizijos aktu supažindinamas asmuo, kurio veikla

tikrinama.

Revizija gali būti skiriama ir iki

baudžiamosios bylos iškėlimo.

Jeigu revizorius, darydamas reviziją,

nustato turinčias bylai reikšmės aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo pateikta

klausimų, jis turi teisę nurodyti jas savo revizijos akte.

Kontrolės ir revizijos įstaigos

revizijas daro laikydamosi šiose įstaigose pavirtintų revizijų darymo nuostatų.

2063 straipsnis. Revizoriaus

nušalinimas darant parengtinį tardymą ar kvotą

Darant parengtinį tardymą ar kvotą,

nušalinimą revizoriui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo

atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas,

civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Revizoriaus nušalinimą darant

parengtinį tardymą ar kvotą išsprendžia tardytojas, kvotos organo pareigūnas ar

prokuroras, vadovaudamasis taisyklėmis, išdėstytomis šio kodekso 29 ir 31

straipsniuose, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip

revizoriaus, eksperto ar specialisto negali būti pagrindas jam nušalinti.

Devynioliktasis skirsnis

EKSPERTIZĖS DARYMAS

207 straipsnis. Ekspertizės paskyrimo

tvarka

Tardytojas, pripažinęs esant reikalinga

padaryti ekspertizę, priima tuo reikalu nutarimą, kuriame nurodo: pagrindą

ekspertizei paskirti, eksperto pareigas ir pavardę arba įstaigą, kurioje turi

būti daroma ekspertizė, klausimus, kuriais turi būti duota išvada, ir medžiagą,

pateikiamą eksperto ar ekspertizės įstaigos dispozicijai.

Prieš paskirdamas ekspertą, tardytojas

išsiaiškina reikiamus duomenis apie jo specialybę ir kompetentingumą.

Ekspertizė gali būti skiriama ir iki

baudžiamosios bylos iškėlimo.

Apie priimtą nutarimą skirti ekspertizę

tardytojas praneša kaltinamajam.

208 straipsnis. Neteko galios.

209 straipsnis. Eksperto nušalinimas

parengtiniame tardyme

Nušalinimą ekspertui parengtiniame

tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas,

gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis

atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Eksperto nušalinimą parengtiniame

tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras pagal šio kodekso 29 ir 31

straipsniuose išdėstytas taisykles, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens

dalyvavimas byloje kaip eksperto ar specialisto negali būti pagrindas jam nušalinti.

210 straipsnis. Tardytojo veiksmai,

pavedant ekspertizę daryti ekspertizės įstaigai

Jeigu ekspertizę daryti pavedama

ekspertizės įstaigai, tardytojas pasiunčia šiai įstaigai savo nutarimą ir

reikiamą medžiagą.

213 straipsnis. Ekspertizės darymas ne

ekspertizės įstaigoje

Jeigu ekspertizė daroma ne ekspertizės

įstaigoje, tardytojas, priėmęs nutarimą daryti ekspertizę, šaukia pas save

asmenį, kuriam pavedama daryti ekspertizę, įsitikina jo asmens tapatybe,

specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju,

kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertui

nušalinti.

Jeigu šaukiamas asmuo pas tardytoją

neatvyksta be svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti

savo pareigas, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta

tvarka.

Tardytojas įteikia ekspertui nutarimą

paskirti ekspertizę, išaiškina ekspertui jo pareigas ir teises, numatytas šio

kodekso 88 ir 89 straipsniuose, ir įspėja dėl būtinumo duoti išvadą, griežtai

pagrįstą pateikta jo dispozicijai medžiaga ir tomis specialiomis žiniomis,

kurias turi ekspertas.

Apie nurodytųjų veiksmų atlikimą

tardytojas pažymi nutarime paskirti ekspertizę, ir tai patvirtinama eksperto

parašu.

Jeigu ekspertas padaro kokius nors

pareiškimus ar pareiškia prašymus byloje, tardytojas privalo surašyti

protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų

reikalavimų.

Tardytojas turi teisę būti akivaizdoje,

darant ekspertizę.

214 straipsnis. Ekspertizės akto

turinys

Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas

surašo ekspertizės aktą, kuriame nurodoma: kur, kada, kieno (pavardė, vardas,

tėvavardis, išsilavinimas, specialybė, mokslo laipsnis, einamosios pareigos) ir

kuriuo pagrindu buvo padaryta ekspertizė; kurie klausimai buvo pateikti; kas

dalyvavo ir buvo akivaizdoje, darant ekspertizę; kurią medžiagą ekspertas

panaudojo ir kuriuos tyrimus atliko.

Ekspertizės akto pabaigoje išdėstoma

motyvuota eksperto išvada pateiktaisiais klausimais.

Jeigu ekspertas, darydamas ekspertizę,

nustato turinčias bylai, reikšmės aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo pateikta

klausimų, jis turi teisę nurodyti jas savo ekspertizės akte.

Jeigu ekspertas pripažįsta, kad

pateiktoji jo dispozicijai medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad

pateiktieji klausimai išeina už specialių jo žinių ribų, ,jis raštu

painformuoja tardytoją, kad negali duoti išvados

215 straipsnis. Eksperto apklausa

Susipažinęs su ekspertizės aktu,

tardytojas turi teisę apklausti ekspertą jo duotai išvadai išaiškinti ar

papildyti. Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas išaiškina ekspertui jo pareigą

atsakyti į duotus klausimus sutinkamai su specialiomis savo žiniomis ir įspėja

ekspertą dėl jo atsakomybės, numatytos šio kodekso 88 straipsnyje ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnyje už atsisakymą be teisėto

pagrindo atlikti savo pareigas ir už davimą žinomai melagingos išvados. Tai

pažymima protokole ir patvirtinama eksperto parašu. Ekspertas turi teisę pats surašyti

savo atsakymus.

216 straipsnis. Neteko galios.

217 straipsnis. Papildomos ir

pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir darymo tvarka

Papildomos ir pakartotinės ekspertizės

paskiriamos sutinkamai su šio kodekso 85 straipsnio reikalavimais ir daromos, laikantis

šio kodekso 207-216 straipsniuose numatytų taisyklių.

Dvidešimtasis skirsnis

PARFNGTINIO TARDYMO SUSTABDYMAS IR PABAIGIMAS

218 straipsnis. Pagrindai parengtiniam

tardymui sustabdyti

Parengtinis

tardymas sustabdomas:

1) jeigu nežinoma, kur yra kaltinamasis;

2) jeigu

kaltinamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, nustatyta gydymo įstaigos

arba atitinkamos ekspertų komisijos;

3) jeigu nenustatomas

trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo;

4) jeigu negaunama pagal

pavedimą iš užsienio valstybės turinti reikšmės bylai medžiaga arba

neišduodamas kaltinamasis.

Esant vienai iš šių aplinkybių,

tardytojas priima motyvuotą nutarimą sustabdyti parengtinį tardymą. Jeigu

byloje patraukti atsakomybėn du ar daugiau kaltinamųjų, o sustabdymo pagrindai

liečia ne visus kaltinamuosius, tardytojas turi teisę išskirti ir sustabdyti

bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu arba sustabdyti visą bylą.

Šio straipsnio 1 ir 4 punktuose

numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas tik pasibaigus jo atlikimo

terminui; šio straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais jis gali būti

sustabdomas ir prieš pasibaigiant parengtinio tardymo terminui. Nutarimą

sustabdyti parengtinį tardymą turi patvirtinti prokuroras.

Prieš sustabdydamas parengtinį tardymą,

tardytojas privalo atlikti visus tardymo veiksmus, kuriuos galima atlikti,

nesant akivaizdoje kaltinamajam, imtis visų priemonių jam surasti arba

nustatyti asmeniui, padariusiam nusikaltimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

219 straipsnis. Parengtinio tardymo

sustabdymo terminai

Šio kodekso 218 straipsnio 1 punkte

numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus surastas

kaltinamasis.

Šio kodekso 218 straipsnio 2 punkte

numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki kaltinamasis

pasveiks. Šiuo atveju tardytojas turi teisę motyvuotu nutarimu perkelti

kaltinamąjį, kuris yra suimtas, į atitinkamą medicinos įstaigą gydyti.

Kaltinamojo, kuris nėra suimtas, atidavimo į medicinos įstaigą gydyti klausimas

sprendžiamas ta pačia tvarka, kaip kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimas.

Šio kodekso 218 straipsnio 3 punkte

numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus nustatytas asmuo,

trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Šio kodekso 218 straipsnio 4 punkte

numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus gauta iš užsienio

valstybės turinti reikšmės bylai medžiaga arba išduotas ir pristatytas į

Lietuvos Respubliką kaltinamasis, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 223

straipsnio 2 dalyje.

Jeigu iki to momento, kai pasibaigia

baudžiamojo įstatymo nustatyti senaties terminai, neišnyksta pagrindai

parengtiniam tardymui sustabdyti, tai byla turi būti nutraukiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

220 straipsnis. Kaltinamojo paieška

Jeigu nežinoma kaltinamojo buvimo

vieta, tardytojas skelbia jo paiešką ir paveda ją kvotos organams. Tai

atitinkamai nurodoma nutarime sustabdyti parengtinį tardymą arba priimamas

atskiras nutarimas. Kartu tardytojas privalo imtis betarpiškų priemonių kaltinamajam

surasti.

Esant šio kodekso 95 straipsnyje

nurodytam pagrindui, tardytojas gali parinkti paieškomajam tardomąją priemonę.

Paieška jam būti paskelbiama tiek parengtinio tardymo metu, tiek ir jį

sustabdant.

226 straipsnis. Paskelbimas

kaltinamajam apie parengtinio tardymo pabaigimą ir

pateikimas jam visos bylos susipažinti

Pripažinęs surinktuosius įrodymus

pakankamais kaltinamajai išvadai surašyti ir įvykdęs šio kodekso 225

straipsnyje numatytus reikalavimus, tardytojas privalo paskelbti kaltinamajam,

kad tardymas jo byloje pabaigtas ir kad jis turi teisę tiek pats, tiek ir su

gynėjo pagalba susipažinti su visa byla, taip pat prašyti papildyti parengtinį

tardymą. Po to kaltinamajam pateikiama susipažinti visa susiūta ir sunumeruota

bylos medžiaga. Jeigu, darant parengtinį tardymą, buvo filmuojama ar daromas

garso įrašas, tai jie parodomi ir duodami perklausyti kaltinamajam ir jo

gynėjui.

Jeigu byloje patraukti atsakomybėn keli

kaltinamieji,kiekvienam iš jų pateikiama visa bylos medžiaga.

Kaltinamajam pabaigus susipažinti su

byla, tardytojas privalo paklausti kaltinamąjį, ar prašo jis papildyti tardymą

ir kuo būtent.

Kaltinamasis, susipažindamas su bylos

medžiaga, turi teisę išsirašyti iš jos reikiamas žinias.

Kaltinamasis ir jo gynėjas turi teisę

susipažinti su visa bylos medžiaga. Laikas, reikalingas susipažinti su bylos

medžiaga, neribojamas. Tačiau, jeigu kaltinamasis ar jo gynėjas akivaizdžiai

vilkina susipažinimą su bylos medžiaga, tardytojas, atsižvelgdamas į bylos

medžiagos, su kuria nesusipažinta per praėjusį nuo bylos susipažinimo pradžios

laiką, apimtį, turi teisę motyvuotu nutarimu, kurį patvirtina prokuroras,

nustatyti tam tikrą terminą susipažinti su bylos medžiaga. Su šiuo nutarimu

supažindinamas kaltinamasis ir jo gynėjas. Jie per penkias dienas nuo supažindinimo

su nutarimu dienos gali tokį nutarimą apskųsti tardymo vietos apygardos

teismui, kurio sprendimas yra galutinis. Jeigu kaltinamasis ar jo gynėjas

akivaizdžiai vilkina susipažinimą su bylos medžiaga, apygardos teismas

parengtinio tyrimo stadijoje kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą turi teisę

pratęsti ilgiau negu šio kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyti aštuoniolika

mėnesių, kol kaltinamasis ir jo gynėjas susipažins su visa bylos medžiaga.

Jeigu nesuimtas kaltinamasis ar jo

gynėjas akivaizdžiai vilkina susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga ir su

ja nesusipažįsta per tardytojo nustatytą terminą arba teismas nepratęsia

suimtojo kaltinamojo kardomojo kalinimo termino ilgiau kaip aštuoniolikai

mėnesių, kai kaltinamasis ir jo gynėjas dėl akivaizdaus vilkinimo nesusipažino

su visa bylos medžiaga, tardytojas turi teisę surašyti kaltinamąją išvadą ir

perduoti bylą prokurorui šio kodekso 230-232 straipsniuose nustatyta tvarka.

Prokurorui patvirtinus kaltinamąją išvadą ir perdavus baudžiamąją bylą teismui,

teisiamasis ir jo gynėjas su bylos medžiaga susipažįsta šio kodekso 258

straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo ir jo gynėjo susipažinimo

su baudžiamosios bylos medžiaga laikas neįeina į parengtinio tardymo terminus.

Jeigu byloje yra keli kaltinamieji, į parengtinio tardymo terminus neįeina

laikas, per kurį susipažino su bylos medžiaga visi kaltinamieji ir jų gynėjai.

Kaltinamojo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga metu kardomojo

kalinimo (suėmimo) terminas pratęsiamas bendra tvarka nenutraukiant proceso

dalyvių supažindinimo su baudžiamąja byla.

Grąžinus baudžiamąją bylą tardymui

papildyti, kaltinamasis ir jo gynėjas supažindinami tik su papildoma

baudžiamosios bylos medžiaga.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

227 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas,

kaltinamajam susipažįstant su byla

Tais atvejais, kai kaltinamasis ar

įstatyminiai jo atstovai prašo šaukti gynėją, kad jis dalyvautų, susipažįstant

su byla, taip pat ir tais atvejais, kai gynėjas byloje dalyvauja nuo kaltinimo

pareiškimo momento, tardytojas pateikia parengtinio tardymo medžiagą

kaltinamajam ir jo gynėjui. Tokiu atveju tardymo medžiagos pateikimas gali būti

atidedamas, iki atvyks gynėjas, bet ne daugiau kaip penkioms dienoms, laikantis

taisyklės, numatytos šio kodekso 55 straipsnio trečiojoje dalyje. Kaltinamojo

ir jo gynėjo prašymu, medžiaga gali būti pateikiama susipažinti gynėjui ir

kaltinamajam atskirai.

Gynėjas turi teisę kaltinamajam

išaiškinti pareikštojo kaltinimo prasmę ir įrodymų reikšmę, apsvarstyti su

kaltinamuoju prašymų pareiškimo klausimą.

228 straipsnis. Paskelbimo kaltinamajam

apie parengtinio tardymo pabaigimą ir

pateikimo jam visos bylos susipažinti protokolas

Apie bylos pateikimą kaltinamajam ir jo

gynėjui susipažinti tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114

ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Protokole

pažymima, kad kaltinamajam ir jo gynėjui pareikšta apie parengtinio tardymo

pabaigimą, išaiškintos kaltinamojo teisės, kuri būtent medžiaga (bylos tomų ir

lapų skaičius) buvo pateikta kaltinamajam ir jo gynėjui susipažinti ir ar

susipažino kaltinamasis su byla, ar dalyvavo gynėjas, kur vyko ir kiek laiko

truko susipažinimas su byla, kokius prašymus pareiškė kaltinamasis bei jo

gynėjas ir kokius pareiškimus jie padarė. Kaltinamajam ar jo gynėjui atsisakius

susipažinti su bylos medžiaga arba nesusipažinus su ja ar jos dalimi per tardytojo

nustatytą terminą, tai įrašoma į protokolą ir išdėstomi atsisakymo susipažinti

motyvai, jeigu kaltinamasis ar jo gynėjas juos nurodė, ar nesusipažinimo

priežastys.

Jei

genocidu arba karo nusikaltimais, numatytais Baudžiamojo kodekso 333–339 straipsniuose,

kaltinamas asmuo dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai teismo medicinos

ekspertizės išvadai, negali susipažinti su byla, byla susipažinti yra

pateikiama vien tik kaltinamojo gynėjui. Kaltinamajam, neturinčiam gynėjo,

gynėjas yra paskiriamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-584,

97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

229 straipsnis. Prašymai papildyti

parengtinį tardymą

Prašymai papildyti parengtinį tardymą

gali būti pareiškiami žodžiu ar raštu. Žodiniai prašymai įrašomi į protokolą, o

rašytiniai, be to, prijungiami prie bylos.

Jeigu tardytojas visiškai ar dalinai

atmeta prašymą, jis priima tuo reikalu motyvuotą nutarimą, kurį paskelbia

kaltinamajam ir jo gynėjui per tris dienas iki bylos perdavimo prokurorui.

Jeigu prašoma išaiškinti aplinkybes,

turinčias reikšmės bylai ir pirmiau neištirtas, tardytojas privalo papildyti

parengtinį tardymą. Atlikęs papildomus tardymo veiksmus, tardytojas privalo vėl

supažindinti nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą

arba jų atstovus su bylos medžiaga ir pateikti kaltinamajam ir jo gynėjui

susipažinti visą bylą, laikantis šio kodekso 225-228 straipsniuose numatytų

taisyklių.

230 straipsnis. Kaltinamoji išvada

Įvykdęs šio kodekso 225-229

straipsniuose numatytus reikalavimus ir iš bylos medžiagos matydamas esant

pakankamą pagrindą kaltinamajam atiduoti teismui, tardytojas surašo kaltinamąją

išvadą.

Kaltinamoji išvada susideda iš

aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

Aprašomojoje kaltinamosios išvados

dalyje išdėstoma: bylos esmė, kaltinamojo padaryto nusikaltimo vieta, laikas,

būdai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės; žinios apie

nukentėjusįjį: įrodymai, kurie patvirtina nusikaltimo buvimą ir kaltinamojo

kaltumą. Aprašomojoje kaltinamosios išvados dalyje taip pat nurodomos

aplinkybės, lengvinančios ir sunkinančios kaltinamojo atsakomybę, išdėstomi

kaltinamojo paaiškinimai, jo nurodomi apsigynimui argumentai ir šių argumentų

patikrinimo rezultatai.

Kaltinamosios išvados aprašomosios

dalies tekste turi būti nurodomi bylos lapai, kuriuose patvirtinama tai, kas

dėstoma jame.

Rezoliucinėje kaltinamosios išvados

dalyje nurodoma kaltinamojo pavardė, vardas, gimimo metai, mėnuo, diena ir

vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbovietė ir užsiėmimas,

išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitos žinios apie jo

asmenybę, turinčios reikšmės bylai, ir trumpai išdėstoma kaltinimo formulavimo

esmė bei nurodomas baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.

Kaltinamojoje išvadoje nurodoma jos

surašymo vieta ir laikas. Kaltinamąją išvadą pasirašo tardytojas.

231 straipsnis. Kaltinamosios išvados

priedai

Prie kaltinamosios išvados pridedamas

sąrašas asmenų, kurie, tardytojo nuomone, šauktini į teisiamąjį posėdį, taip

pat pažymos apie tardymo terminus, apie parinktą kardomąją priemonę, kartu

nurodant, kiek laiko kaltinamasis yra laikomas suimtas, apie daiktinius

įrodymus, apie civilinį ieškinį, apie priemones, kurių imtasi civiliniam

ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti, apie teismo išlaidas.

Šauktinų į teisiamąjį posėdį asmenų sąraše nurodoma jų gyvenamoji ar buvimo

vieta ir bylos lapai, kuriuose išdėstyti jų parodymai ir išvados.

Tardytojas prie kaltinamosios išvados

taip pat prideda tiek jos nuorašų, padarytų šio kodekso 15 straipsnio

trečiojoje dalyje numatyta kalba, kiek yra kaltinamųjų.

232 straipsnis. Baudžiamosios bylos

perdavimas prokuroru

Bylą su kaltinamąja išvada tardytojas

perduoda prokurorui. Byla, kurioje kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė

(suėmimas), turi būti pateikta prokurorui prieš 20 dienų iki pasibaigiant

kardomojo kalinimo (suėmimo) terminui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

233 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas

Baudžiamoji byla nutraukiama:

1) kai yra šio kodekso 5, 91

ir 92 straipsniuose nurodytų pagrindų;

2) kai neįrodytas kaltinamojo dalyvavimas

nusikaltimo padaryme, jeigu išnaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams

surinkti.

Tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje

kaltinamaisiais patraukti keli asmenys, o pagrindai bylai nutraukti liečia ne

visus kaltinamuosius, tardytojas nutraukia bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu.

234 straipsnis. Nutarimas nutraukti

baudžiamąja bylą

Bylos nutraukimo reikalu tardytojas

surašo motyvuotą nutarimą. Nutarime pateikiami duomenys apie kaltinamojo

asmenybę, išdėstoma bylos esmė ir jos nutraukimo pagrindai, kartu nurodomi

įrodymai ir bylos lapai, kuriuose patvirtinama tai, kas išdėstyta tekste.

Nutarime turi būti išsprendžiamas

daiktinių įrodymų klausimas sutinkamai su šio kodekso 93 straipsnyje

numatytomis taisyklėmis ir nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė taip

pat ir civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.

Nutarimą pasirašo tardytojas, kartu

nurodydamas nutarimo surašymo vietą ir laiką.

Prie nutarimo pridedamos pažymos apie

tardymo terminus, apie tai, kiek laiko kaltinamasis yra laikomas suimtas, apie

daiktinius įrodymus.

Nutarimo nutraukti bylą nuorašą

tardytojas pasiunčia prokurorui. Kartu tardytojas raštu praneša patrauktajam

baudžiamojon atsakomybėn asmeniui, taip pat nukentėjusiajam ir jo atstovui,

civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams ir asmeniui,

įmonei, įstaigai ar organizacijai, dėl kurių pareiškimo byla buvo iškelta, apie

baudžiamosios bylos nutraukimą, apie nutraukimo pagrindus ir išaiškina

apskundimo tvarką. Jeigu kaltinamasis yra suimtas, nutarimo nutraukti bylą

nuorašas pasiunčiamas kalinimo vietos administracijai.

Nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio

ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų prašymu tardytojas juos supažindina

su nutrauktos bylos medžiaga.

Jeigu nutraukiamoje byloje yra duomenų

apie administracinį ar drausminį nusižengimą, tardytojas perduoda byloje

esančią medžiagą spręsti administracine ar drausmine tvarka.

Nutarimas nutraukti bylą gali būti per

penkias dienas nuo pranešimo apie bylos nutraukimą gavimo momento apskundžiamas

prokurorui. Jei prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nepanaikina tardytojo nutarimo

nutraukti bylą, toks prokuroro sprendimas per penkias dienas nuo jo gavimo

momento gali būti apskųstas apylinkės teismui. Teismo priimtas sprendimas yra

galutinis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-786,

98.06.16, Žin., 1998, Nr.59-1654 (98.07.01)

235 straipsnis. Nutrauktos bylos

atnaujinimas

Jeigu yra tam pagrindas, prokuroras

turi teisę savo nutarimu panaikinti tardytojo nutarimą nutraukti baudžiamąją

bylą ir atnaujinti ją.

Nutraukta byla gali būti atnaujinama

tik tuo atveju, jeigu nepasibaigė baudžiamojo įstatymo nustatyti senaties

terminai.

Dvidešimt pirmasis

skirsnis

PROKURORO VEIKSMAI BYLOJE,

GAUTOJE SU KALTINAMĄJA IŠVADA

236 straipsnis. Klausimai, kuriuos turi

išspręsti prokuroras byloje, gautoje su

kaltinamąja išvada

Nagrinėdamas gautą su kaltinamąja

išvada bylą, prokuroras privalo patikrinti pagal bylos medžiagą:

1)  ar buvo veika, kuria kaltinamas kaltinamasis;

2) ar yra šioje veikoje nusikaltimo

sudėtis;

3) ar nėra byloje aplinkybių, dėl kurių

baudžiamoji byla turi būti nutraukiama ar sustabdoma;

4) ar parengtinis tyrimas atliktas

išsamiai ir nešališkai;

5) ar pareikštasis kaltinimas pagrįstas

byloje esančiais įrodymais;

6) ar dėl visų parengtinio tyrimo

nustatytų nusikalstamų kaltinamojo veikų pareikštas kaltinimas;

7) ar patraukti kaltinamaisiais visi

asmenys, kurie parengtiniame tyrime surinktais įrodomais įkaltinami nusikaltimo

padarymu;

8) ar tinkamai pritaikytas kaltinamojo

veikoms baudžiamasis įstatymas;

9) ar kaltinamoji išvada surašyta

sutinkamai su šio kodeksu 230 ir 231 straipsniuose numatytais reikalavimais;

l0) ar tinkamai parinkta kaltinamajam

kardomoji priemonė;

11) ar imtasi priemonių pareikštam ar

galinčiam būti pareikštam civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti;

12) ar laikytasi, darant parengtinį

tyrimą, visų kitų šio kodekso reika1avimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

237 straipsnis. Laikas, per kurį

prokuroras privalo išnagrinėti bylą

Prokuroras privalo ne daugiau kaip per

penkias dienas išnagrinėti gautą su kaltinamąja išvada bylą ir duoti jai

reikiamą eigą.

238 straipsnis. Prokuroro sprendimai

gautoje su kaltinamąja išvada byloje

Susipažinęs su byla ir išnagrinėjęs šio

kodekso 236 straipsnyje nurodytus klausimus, prokuroras priima vieną iš šių

sprendimų: