DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

teisėtiems jų savininkams, o jų nenustačius. pereina valstybės nuosavybėn.

Jeigu kyla ginčas dėl šių daiktų priklausomybės, jis turi būti sprendžiamas

civilinio proceso tvarka;

3) daiktai, kurie apyvartoje uždrausti,

turi būti perduodami atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami;

4) dokumentai, kurie yra daiktiniai

įrodymai, lieka prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą

nusikaltimą medžiagos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami

suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar piliečiams jų prašymu;

5) daiktai, neturintys jokios vertės ir

negalintys būti sunaudoti, yra sunaikintini, o jeigu suinteresuotos įmonės,

įstaigos, organizacijos ar piliečiai prašo, - gali būti išduodami jiems;

6) įrankiai ir priemonės, kuriomis buvo

padaryti nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310,

310(1), 312 ir 312(1) straipsniuose, taip pat pinigai ir

kitos vertybės, panaudotos darant šiuos nusikaltimus arba gautos ar įgytos

padarius šiuos nusikaltimus, konfiskuojami neatsižvelgiant į tai, kam jie

nuosavybės teise priklauso.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-850,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1938 (98.07.29)

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

94 straipsnis. Tardymo ir teismo

veiksmų protokolai ir kitokie dokumentai

Įrodymai byloje gali būti nustatomi iš

protokolų, patvirtinančių aplinkybes, išaiškintas darant apžiūrą, poėmį, kratą,

sulaikant, parodant atpažinti ir atkuriant įvyko situaciją bei aplinkybes. taip

pat iš kitokių tardymo ir teismo veiksmų protokolų.

Prie protokolų pridedami fotografijų

negatyvai ir fotografijos, kino juostos, diapozityvai, apklausos fonogramos,

vaizdo įrašo juostelės, planai, schemos, pėdsakų atliejos ir atspaudai,

pagaminti, atliekant tardymo ir teismo veiksmus.

Įrodymai byloje gali būti nustatomi

taip pat ir iš kitokių dokumentų, jeigu įmonių, įstaigų, organizacijų,

pareigūnų ir piliečių patvirtintos ar išdėstytos juose aplinkybės turi reikšmės

baudžiamajai bylai.

Tais atvejais, kai dokumentai turi šio

kodekso 90 straipsnyje nurodytų požymių, jie yra daiktiniai įrodymai.

Aštuntasis skirsnis

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS

95 straipsnis. Kardomųjų priemonių

skyrimo bendrieji nuostatai

Kardomosios priemonės gali būti

skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą

baudžiamosios bylos tyrimą, teisminį nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą bei

užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui.

96 straipsnis. Kardomųjų priemonių

rūšys

Kardomosios priemonės yra šios:

rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas, namų areštas, kardomasis kalinimas

(suėmimas).

Kariui kaip kardomoji priemonė gali

būti skiriamas to karinio dalinio, kuriame tarnauja, vadovybės stebėjimas.

Nepilnamečiui kaip kardomoji priemonė gali

būti skiriamas jo atidavimas tėvų, globėjų ar rūpintojų priežiūrai arba vaikų

įstaigų administracijos stebėjimui.

Kardomąjį kalinimą (suėmimą) skiria

teismas arba teisėjas, o kitas kardomąsias priemones - kvotėjas, tardytojas,

prokuroras, teismas arba teisėjas.

97 straipsnis. Kardomųjų priemonių

skyrimas įtariamam asmeniui

Išimtiniais atvejais asmeniui,

įtariamam nusikaltimo padarymu, kardomoji priemonė gali būti skiriama ir prieš

pareiškiant jam kaltinimą. Kardomoji priemonė skiriama pagal šio kodekso

taisykles, nustatančias kardomosios priemonės skyrimą kaltinamajam. Šiuo atveju

kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to

momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė. Jeigu per tą laiką kaltinimas

nepareiškiamas, kardomoji priemonė panaikinama.

Asmuo, suimtas prieš pareiškiant jam

kaltinimą, turi teisę: apskųsti kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmus, duoti

paaiškinimus ir pareikšti prašymus.

98 straipsnis. Aplinkybės, į kurias

atsižvelgiama, parenkant kardomąją priemonę

Spręsdamas klausimą, ar reikia skirti

kurią nors kardomąją priemonę, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas,

teismas atsižvelgia į pareikštojo kaltinimo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, į

tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į tikėtinumą, kad kaltinamasis

vengs tardymo ir teismo, taip pat kad jis kliudys nustatyti tiesą, į

kaltinamojo užsiėmimo rūšį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir

kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant kardomosios priemonės

parinkimo klausimą.

99 straipsnis. Nutarimas ir nutartis

skirti kardomąją priemonę

Kardomosios priemonės skyrimo reikalu

kvotėjas, tardytojas, prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teisėjas ar

teismas - motyvuotą nutartį, kuriuose nurodomas nusikaltimas, kuriuo kaltinamas

šis asmuo, ir tam tikros kardomosios priemonės parinkimo pagrindas. Nutarimas

ar nutartis paskelbiami tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti.

Nutartis paskirti kardomąjį kalinimą

(suėmimą) kaip kardomąją priemonę yra surašoma ir paskelbiama laikantis šio

kodekso 1043 ir 1044 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

100 straipsnis. Rašytinis pasižadėjimas

neišvykti

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra

rašytinis įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo

gyvenamosios ar laikino buvimo vietos atitinkamai be kvotėjo, tardytojo,

prokuroro, teisėjo, teismo leidimo. Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis pažeidžia

šį savo pasižadėjimą, jiems skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Paimant

rašytinį pasižadėjimą, jiems turi būti apie tai paskelbiama.

1011 straipsnis. Užstatas

Užstatas - tai piniginė įmoka, kurią į

parengtinio tyrimo, prokuratūros įstaigų ar teismo depozitinę sąskaitą įmoka

kaltinamasis, jo giminaičiai, taip pat kiti asmenys ar organizacijos, siekdamos

užtikrinti, kad kaltinamasis šaukiamas atvyks pas kvotėją, tardytoją,

prokurorą, teisėją ar į teismą.

Užstato sumą nustato šią kardomąją

priemonę skiriantis pareigūnas, atsižvelgdamas į kaltinimo sunkumą, nusikaltimu

padarytos žalos dydį, kaltinamajam gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ir

užstato davėjo asmenybę. Užstato suma negali būti mažesnė kaip 100 MGL.

Priimant užstatą, užstato davėjui turi

būti pranešama apie kaltinamajam pareikšto kaltinimo esmę, jam gresiančią

bausmę ir užstato davėjo atsakomybę.

Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją

priemonę - užstatą nurodoma, kad kaltinamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam

atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti

nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą, nedaryti naujų nusikaltimų ir kad jis

pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjui pranešta, kad kaltinamajam

nevykdant šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Nutarime ar nutartyje taip

pat pažymima, kokioje banko įstaigoje kaltinamasis ar užstato davėjas įmokėjo

nustatyto dydžio piniginę įmoką ir nurodomas įmokos dokumento (kvito) numeris.

Kvitas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Kaltinamajam ir užstato davėjui

pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę

nuorašas.

Kaltinamajam pažeidus šią kardomąją

priemonę, esant pagrindui, kardomąja priemone jam skiriamas suėmimas, o

užstatas pereina valstybei. Apie tai, kad užstatu įmokėta piniginė įmoka

pereina valstybei, parašomas motyvuotas nutarimas ar motyvuota nutartis.

Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas gali būti apskundžiamas teismui, o

teisėjo nutarimas ar teismo nutartis - apeliacinės instancijos teismui per

penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo

dienos.

1012 straipsnis. Namų

areštas

Namų areštas - tai įtariamojo ar

kaltinamojo įsipareigojimas nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje

ir nesilankyti viešosiose vietose. Namų areštas skiriamas motyvuotu tardytojo

nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai. Namų arešto sąlygos nustatomos skiriant

šią kardomąją priemonę. Įtariamajam ar kaltinamajam pranešama, kad už namų

arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirta kita, griežtesnė kardomoji

priemonė.

102 straipsnis. Neteko galios.

103 straipsnis. Neteko galios.

104 straipsnis. Kardomojo kalinimo

(suėmimo) skyrimo sąlygos ir pagrindai

Kardomasis kalinimas (suėmimas) gali

būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima

pasiekti šio kodekso 95 straipsnyje numatytų tikslų.

Parengtinio baudžiamosios bylos tyrimo

stadijoje kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik bylose dėl

nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių

metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskiriant kardomąjį kalinimą

(suėmimą), turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas. Kardomojo kalinimo

(suėmimo) skyrimo pagrindai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis:

1 ) bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir

teismo;

2) trukdys nustatyti bylos tiesą;

3) darys naujus nusikaltimus, nurodytus

šio straipsnio šeštojoje dalyje.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis

bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti

paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo

santykius, sveikatos būklę, pirmesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas

aplinkybes.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis

trukdys nustatyti bylos tiesą, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti

paskirtas, jei faktiniai duomenys rodo, jog kaltinamasis pats ar per kitus

asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus,

ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti

daiktinius įrodymus bei dokumentus.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis

darys naujus nusikaltimus, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas,

jei yra manoma, jog kaltinamasis, kaltinamas vieno ar kelių Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 62-70, 75, 104, 105, 111, 118-122, 131(1),

203(1) straipsniuose, 225 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse,

227-227(3) straipsniuose, 232(1) straipsnio antrojoje,

trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 232(2)-232(5)

straipsniuose, 234 straipsnio antrojoje dalyje, 234(1), 234(4),

249(2), 271-275 straipsniuose, 278 straipsnio antrojoje dalyje, 282,

285, 287 straipsniuose, 298 straipsnio trečiojoje dalyje, 300, 303 ir 312

straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymu, iki priimant nuosprendį gali

padaryti vieną iš šių nusikaltimų, taip pat kai yra manoma, kad būdamas

laisvėje kaltinamasis, kaltinamas dėl grasinimo, rengimosi ar pasikėsinimo

padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) pagrindas

taip pat yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybės teisėsaugos

institucijoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-745,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1397 (98.06.03)

104(1) straipsnis. Kardomojo

kalinimo (suėmimo) skyrimo tvarka

Prokuroras, manydamas, kad

kaltinamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti kardomąjį kalinimą

(suėmimą), turi kreiptis su pareiškimu į parengtinio tyrimo darymo vietos

apylinkės teismo teisėją. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą,

turi priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), o atsisakęs

patenkinti pareiškimą, - nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą

(suėmimą).

Šios nutarties pagrindu sulaikytą

asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas po sulaikymo prokuroras pristato

teisėjui, o jeigu nėra galimybių pristatyti tam pačiam teisėjui, - kitam tos

pačios apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti

dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir

prokuroras. Motyvuotu prokuroro, sulaikytojo arba jo gynėjo prašymu, arba

teisėjas savo iniciatyva turi teisę išklausyti prokurorą nedalyvaujant

sulaikytajam ir jo gynėjui arba apklausti sulaikytąjį dalyvaujant tik jo

gynėjui. Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas gali palikti nutartį paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) galioti toliau, nustatydamas suėmimo terminą,

pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę.

Šio kodekso 137 straipsnyje nustatyta

tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą),

prokuroras ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento kartu su

pareiškimu skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) pristato parengtinio tyrimo darymo

vietos apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti

dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir

prokuroras. Motyvuotu prokuroro, sulaikyto asmens arba jo gynėjo prašymu, arba

teisėjas savo iniciatyva turi teisę išklausyti prokurorą nedalyvaujant

sulaikytajam ir jo gynėjui arba apklausti sulaikytąjį dalyvaujant tik jo

gynėjui. Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas gali patenkinti prokuroro

pareiškimą ir priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą),

nustatydamas suėmimo terminą, arba atsisakyti patenkinti pareiškimą ir priimti

nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Jeigu po sulaikyto arba suimto asmens

apklausos išlieka abejonių dėl būtinumo taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą),

teisėjas, priimdamas arba palikdamas nutartį paskirti kardomąjį kalinimą

(suėmimą) galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti

papildomą medžiagą. Gavęs šią medžiagą, teisėjas gali nutartį paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti toliau, nustatydamas suėmimo

terminą, pakeisti arba panaikinti kardomąją priemonę.

Perdavus bylą į teismą, teismas, kurio

žinioje yra baudžiamoji byla, paskiria, pratęsia ar panaikina kardomąjį

kalinimą (suėmimą) arba pakeičia jį kita kardomąja priemone iki pasibaigiant

prieš tai parengtiniame tyrime ar teisme paskirtam kardomojo kalinimo (suėmimo)

terminui.

Pirmosios instancijos teismo

tvarkomajame ar teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje,

kasacinės instancijos teismo posėdyje kardomosios priemonės klausimas

sprendžiamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

1041 straipsnis. Kardomojo

kalinimo (suėmimo) skyrimo tvarka

Prokuroras, manydamas, kad kaltinamajam,

kuris nėra sulaikytas, būtina skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi

kreiptis su pareiškimu į parengtinio tyrimo darymo vietos apylinkės teismo

teisėją. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti

nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), o atsisakęs patenkinti

pareiškimą, -nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Šios nutarties pagrindu suimtą asmenį ne

vėliau kaip per 48 valandas po suėmimo prokuroras pristato teisėjui, o jeigu

nėra galimybių pristatyti tam pačiam teisėjui, - kitam tos pačios apylinkės

teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo

pagrįstumo. Suimtojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras.

Apklausęs suimtąjį asmenį, teisėjas gali palikti nutartį paskirti kardomąjį

kalinimą (suėmimą) galioti toliau, nustatydamas konkretų suėmimo terminą,

pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę.

Šio kodekso 137 straipsnyje nustatyta tvarka

sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), prokuroras

ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu skirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) pristato parengtinio tyrimo darymo vietos

apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl

suėmimo pagrįstumo, sulaikytojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir

prokuroras. Apklausęs sulaikytąjį asmenį, teisėjas gali patenkinti prokuroro

pareiškimą ir priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą),

nustatydamas konkretų suėmimo terminą, arba atsisakyti patenkinti pareiškimą ir

priimti nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Jeigu po sulaikytojo arba suimtojo asmens

apklausos išlieka abejonių dėl būtinumo taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą),

teisėjas, priimdamas arba palikdamas nutartį paskirti kardomąjį kalinimą

(suėmimą) galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti

papildomą medžiagą. Gavęs šią medžiagą, teisėjas gali nutartį paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti toliau, nustatydamas konkretų

suėmimo terminą, pakeisti arba panaikinti kardomąją priemonę.

Perdavus bylą į teismą, paskirti, pakeisti ar

panaikinti kardomąjį kalinimą (suėmimą) gali teismas, kurio žinioje yra

baudžiamoji byla.

1042 straipsnis. Suimtojo

asmens pristatymas kitos apylinkės teismo teisėjui

Jei suimtojo asmens per 48 valandas po

suėmimo pristatyti kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusiam arba kitam tos

pačios apylinkės teismo teisėjui yra neįmanoma, jį reikia pristatyti kitos

apylinkės teismo teisėjui. Šis teisėjas, apklausęs suimtąjį asmenį, nustato

terminą, per kurį suimtasis asmuo turi būti pristatytas teisėjui pagal šio

kodekso 1041 straipsnio antrąją dalį.

Jei apklausos metu paaiškėja, kad

nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) yra panaikinta arba netekusi

galios, teisėjas privalo paleisti suimtąjį asmenį.

Jei iškyla kitų abejonių dėl būtinybės

taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausą atlikęs teisėjas privalo

nedelsdamas motyvuotu raštu apie tai pranešti suėmimą paskyrusiam teisėjui.

104(3)

straipsnis. Nutarties paskirti arba atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą

(suėmimą),

pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą arba jo

nepratęsti

turinys

Nutartyje paskirti kardomąjį

kalinimą (suėmimą) arba pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą turi būti

nurodoma:

1) kaltinamojo vardas, pavardė,

gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta;

2) nusikaltimas, dėl kurio

padarymo asmuo yra kaltinamas, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir

kitos aplinkybės, baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą

nusikaltimą;

3) faktiniai duomenys,

leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė tą nusikalstamą veiką;

4) pagrindas ir motyvai paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) ar pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą.

Nutartyje atsisakyti paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba nepratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo)

termino turi būti nurodomos šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose

išvardytos aplinkybės bei motyvai, dėl kurių atsisakoma suimti asmenį arba

suimtam asmeniui nepratęsiamas kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas.

Visos nutartys dėl kardomojo

kalinimo (suėmimo) prijungiamos prie bylos. Visos nutartys dėl kardomojo

kalinimo (suėmimo) vykdomos nuo jų priėmimo momento, išskyrus nutartį

nepratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) termino, kuri vykdoma pasibaigus

anksčiau paskirtam ar pratęstam kardomojo kalinimo (suėmimo) terminui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

104(4) straipsnis.

Kaltinamojo supažindinimas su nutartimi paskirti kardomąjį

kalinimą (suėmimą)

Nutartis paskirti kardomąjį kalinimą

(suėmimą) turi būti asmeniui paskelbiama jį suimant. Jeigu to negalima padaryti

tuoj pat, nutartis turi būti paskelbiama per įmanomai trumpiausią laiką.

Nutartyje nurodomas tikslus jos paskelbimo kaltinamajam bei sulaikymo laikas.

Tai, kad nutartis jam paskelbta ir nurodytas tikslus sulaikymo ir nutarties paskelbimo

laikas, kaltinamasis patvirtina parašu. Jei suimtas asmuo negali pasirašyti

nutartį dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių arba jei atsisako pasirašyti

nutartį, apie tai pažymima nutartyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

105

straipsnis. Suimtų asmenų laikymo tvarka

Asmenų,

kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo

tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas.

Kardomojo

kalinimo vietose laikomiems kaltinamiesiems ir teisiamiesiems bylą tiriančio

pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu leidžiama pasimatyti su

artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenimis. Pasimatymai gali būti neduodami

arba jų skaičius ribojamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog jie pakenktų bylos

tyrimui, darytų neigiamą įtaką kalinamojo elgesiui. Pasimatymo draudimas turi

būti motyvuotas.

Bylą tiriančio pareigūno ar teismo,

kurio žinioje yra byla, atsisakymą duoti sutikimą pasimatyti su artimaisiais

giminaičiais ar kitais asmenimis kaltinamasis (teisiamasis), jo gynėjas ar

pasimatymo prašantis asmuo turi teisę apskųsti atitinkamai aukštesniajam

prokurorui arba apeliacinės instancijos teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-148, 2001 01 23, Žin., 2001, Nr.

10-258 (2001 01 31)

1043 straipsnis.

Nutarties paskirti arba atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)

turinys

Nutartyje

paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodoma:

1) kaltinamojo vardas,

pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta;

2) nusikaltimas, dėl kurio

padarymo asmuo yra kaltinamas, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir

kitos aplinkybės, baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą

nusikaltimą;

3) faktiniai duomenys,

leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė tą nusikalstamą veiką;

4) pagrindas paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Nutartyje atsisakyti paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodomos šio straipsnio pirmosios

dalies 1 ir 2 punktuose išvardytos aplinkybės bei motyvai, dėl kurių atsisakoma

suimti asmenį.

Visos nutartys dėl kardomojo

kalinimo (suėmimo) prijungiamos prie bylos.

104(4) straipsnis.

Kaltinamojo supažindinimas su nutartimi paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)

Nutartis paskirti kardomąjį

kalinimą (suėmimą) turi būti asmeniui paskelbiama jį suimant. Jeigu to negalima

padaryti tuoj pat, nutartis turi būti paskelbiama per įmanomai trumpiausią

laiką. Nutartyje nurodomas tikslus jos paskelbimo kaltinamajam bei sulaikymo

laikas. Tai, kad nutartis jam paskelbta ir nurodytas tikslus sulaikymo ir

nutarties paskelbimo laikas, kaltinamasis patvirtina parašu. Jei suimtas asmuo

negali pasirašyti nutartį dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių arba jei

atsisako pasirašyti nutartį, apie tai pažymima nutartyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-784, 98.06.11, Žin., 1998,

Nr.57-1583 (98.06.24)

1044 straipsnis.

Kaltinamojo supažindinimas su nutartimi paskirti

kardomąjį

kalinimą (suėmimą)

Nutartis paskirti kardomąjį

kalinimą (suėmimą) turi būti asmeniui paskelbiama jį suimant. Jeigu to negalima

padaryti tuoj pat, nutartis turi būti paskelbiama per įmanomai trumpiausią

laiką. Tai, kad nutartis jam paskelbta, kaltinamasis patvirtina parašu.

105 straipsnis. Suimtų asmenų

laikymo tvarka

Asmenų, kuriems kardomąja

priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką bei sąlygas

nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas.

Kardomojo kalinimo vietose

laikomiems kaltinamiesiems ir teisiamiesiems bylą tiriančio pareigūno arba

teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu leidžiama pasimatyti su artimaisiais

giminaičiais ar kitais asmenimis. Pasimatymai gali būti neduodami arba jų

skaičius ribojamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog jie pakenktų bylos tyrimui,

darytų neigiamą įtaką kalinamojo elgesiui. Pasimatymo draudimas turi būti

motyvuotas.

Bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra

byla, atsisakymą duoti sutikimą pasimatyti su artimaisiais giminaičiais ar

kitais asmenimis kaltinamasis (teisiamasis), jo gynėjas ar pasimatymo prašantis

asmuo turi teisę apskųsti atitinkamai aukštesniajam prokurorui arba apeliacinės

instancijos teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-148, 2001 01 23, Žin., 2001, Nr.

10-258 (2001 01 31)

l06 straipsnis. Kardomojo kalinimo

(suėmimo) taikymo trukmė

Kardomasis kalinimas (suėmimas) negali

būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų terminą nustato teisėjas,

priėmęs nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), šį terminą pratęsti, bet

ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, gali tas pats arba kitas tos pačios apylinkės

teismo teisėjas.

Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar

didelės apimties kardomojo kalinimo (suėmimo) maksimalų terminą, numatytą šio

straipsnio pirmojoje dalyje, pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių,

gali apygardos teismo teisėjas. Pratęsimas gali būti pakartotas, bet bylos

parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali būti pratęsiamas ilgiau kaip iki

aštuoniolikos mėnesių, išskyrus šio kodekso 226 straipsnio penktojoje dalyje

numatytas aplinkybes, kai kaltinamasis ar jo gynėjas akivaizdžiai vengia

susipažinti su bylos medžiaga.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) termino

pratęsimo parengtinio tyrimo stadijoje klausimui spręsti apylinkės arba

apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami

gynėjas, prokuroras ir suimtasis, kurių dalyvavimas tokiame posėdyje yra

būtinas. Teisėjas priima nutartį pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą

arba jo nepratęsti. Šios nutarties turinį nustato šio kodekso 104(3)

straipsnis.

Pirmosios ar apeliacinės

instancijos teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, paskiria kardomąjį

kalinimą (suėmimą) arba pratęsia jo terminą pagal prokuroro pareiškimą arba

savo iniciatyva ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Pratęsimas gali būti motyvuotai

kartojamas dėl ypatingo bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų objektyvių

aplinkybių. Kardomasis kalinimas ( suėmimas) paskiriamas ar jo terminas

pratęsiamas tvarkomajame arba teisiamajame posėdyje, arba specialiai surengtame

posėdyje. Į šį posėdį turi būti šaukiami gynėjas, prokuroras bei suimtasis ir jų

dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Teismas priima nutartį paskirti kardomąjį

kalinimą (suėmimą), jo terminą pratęsti arba nepratęsti. Nutarties turinį

nustato šio kodekso 104(3 )straipsnis.

Jeigu teismas grąžina bylą tardymui

papildyti, maksimalus kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas gali būti pratęstas

dar, bei ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių. Šiuo atveju kardomojo kalinimo

(suėmimo) paskyrinio ar termino pratęsimo klausimą išsprendžia teismas ir

grąžina bylą tardymui papildyti.

Jei suimtasis negali dalyvauti posėdyje,

kuriame sprendžiamas kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo klausimas,

dėl ligos, kurią patvirtina prokuroro pateikta medicinos pažyma, tai kardomojo

kalinimo (suėmimo) terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 15 dienų,

ir nedalyvaujant suimtajam posėdyje, kuriame privalo dalyvauti gynėjas ir

prokuroras. Toks kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimas gali būti

kartojamas, tačiau ne ilgiau, nei suimtasis pasveiksta. Suimtajam pasveikus,

kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo klausimas išsprendžiamas šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Jei suimtasis

negali dalyvauti posėdyje, kuriame sprendžiamas kardomojo kalinimo (suėmimo)

termino pratęsimo klausimas, dėl jam atliekamos stacionarinės teismo psichiatrijos

ekspertizės, tai kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas, remiantis įstaigos,

kurioje atliekama ekspertizė, medikų komisijos išvada, gali būti pratęstas iki

stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės pabaigos ir nedalyvaujant

suimtajam posėdyje, kuriame privalo dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Atlikus

stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kardomojo kalinimo (suėmimo)

termino pratęsimo klausimas išsprendžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

Nr. VIII-1282,

99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

106(1) straipsnis.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimas arba termino

pratęsimas nagrinėjant bylą Lietuvos

apeliaciniame teisme arba

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

Lietuvos

apeliacinio teismo arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, panaikindama nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir

perduodama bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti apylinkės ar apygardos

teisme, turi teisę paskirti kaltinamajam ar teisiamajam kardomąjį kalinimą

(suėmimą), jeigu nustato šio kodekso 104 straipsnyje numatytus pagrindus.

Kardomasis kalinimas (suėmimas) skiriamas nutartimi, kuria panaikinamas

nuosprendis bei paskesnės teismų nutartys ir byla perduodama iš naujo tirti ar

iš naujo nagrinėti apylinkės ar apygardos teisme.

Šios nutarties pagrindu sulaikytą

asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas po sulaikymo prokuroras pristato

apylinkės teismo, kurio teritorijoje atliekamas parengtinis tyrimas, teisėjui

arba apylinkės ar apygardos teismo, kuriam perduota byla, teisėjui. Teisėjas

šio kodekso 104(1) straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka

apklausia asmenį dėl suėmimo pagrįstumo ir priima vieną iš šio kodekso 104(1)

straipsnio antrojoje dalyje numatytų sprendimų.

Jei sulaikytą asmenį per 48 valandas po

sulaikymo pristatyti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytam teisėjui

neįmanoma, jis pristatomas kito apylinkės ar apygardos teismo teisėjui. Šis

teisėjas, apklausęs sulaikytą asmenį, priima šio kodekso 104(2)

straipsnyje numatytą sprendimą.

Dėl kardomojo kalinimo (suėmimo)

termino pratęsimo kaltinamajam ar teisiamajam, kurio byla nagrinėjama Lietuvos

apeliaciniame teisme arba Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, pagal Generalinės

prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pareiškimą

nusprendžia apygardos teismo teisėjas šio kodekso 106 straipsnyje nustatyta

tvarka.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

l07 straipsnis. Pranešimas apie

kaltinamojo suėmimą

Prokuroras, dalyvavęs paskiriant

kardomąjį kalinimą (suėmimą), privalo apie suėmimą pranešti vienam iš suimtojo

nurodytų artimųjų. Jeigu suimtasis pats nenurodo jokio asmens, prokuroras turi

savo nuožiūra pranešti vienam iš kaltinamojo artimųjų, jei tokį pavyksta

nustatyti. Prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei suimtasis motyvuotai

paaiškino, kad tokiu pranešimu gali būti pakenkta jo artimųjų saugumui.

Kaltinamajam gali būti sudaryta ga1imybė pačiam informuoti artimuosius apie

kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimą.

Prokuroras nutarties paskirti kardomąjį

ka1inimą (suėmimą) arba pratęsti jo terminus kopiją pasiunčia į kardomojo

kalinimo vietą.

Jeigu kardomasis kalinimas (suėmimas)

paskirtas kitos valstybės piliečiui, apie tai prokuroras praneša Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir, jeigu suimtasis pageidauja, - jo

valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

108 straipsnis. Priemonės suimtojo

vaikams aprūpinti

Jeigu suimtasis turi vaikų iki 16 metų

amžiaus, kurie lieka be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras,

teisėjas, teismas privalo atiduoti juos giminaičių arba kitų asmenų ar įstaigų

rūpybai.

Apie šių priemonių ėmimąsi kvotėjas,

tardytojas, prokuroras, teisėjas, teismas praneša suimtajam.

109 straipsnis. Priemonės suimtojo

turtui apsaugoti

Jeigu suimtasis turi turtą ar butą,

liekantį be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, teismas

privalo imtis priemonių jiems apsaugoti. Apie tai jie praneša suimtajam.

109(1) straipsnis. Suimtojo

arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti kardomąjį

kalinimą (suėmimą) arba nutartį

pratęsti kardomojo kalinimo

(suėmimo) terminą

Suimtasis arba jo gynėjas parengtinio

tyrimo arba bylos nagrinėjimo teisme metu turi teisę paduoti skundą dėl

kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar kardomojo kalinimo (suėmimo) termino

pratęsimo apeliacinės instancijos teismui. Skundas paduodamas per kardomąjį

kalinimą (suėmimą) paskyrusį arba kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą

pratęsusį teismą, kuris, išskyrus šio kodekso 455 straipsnyje numatytą atvejį,

privalo nedelsdamas perduoti skundą apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau

kaip per septynias dienas nuo jo gavimo. Skundui nagrinėti turi būti surengtas

posėdis, į kurį šaukiami suimtasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro

dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo

priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas. Jei

apeliacinės instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas skundą, nustato

procesinius pažeidimus, kurie nekeičia priimto sprendimo dėl kardomojo kalinimo

(suėmimo) esmės, tai jis privalo pašalinti trūkumus nenaikindamas priimtos

nutarties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, panaikinęs nutartį skirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) ar pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą,

privalo apie tai pranešti teismui, priėmusiam panaikintą nutartį.

Pakartotinis skundas dėl to paties

kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo arba kardomojo kalinimo (suėmimo)

termino pratęsimo išsprendžiamas nagrinėjant kardomojo kalinimo (suėmimo)

termino pratęsimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

109(2) straipsnis. Prokuroro

teisė apskųsti nutartį neskirti kardomojo kalinimo

(suėmimo) arba paleisti suimtąjį į

laisvę ar nutartį nepratęsti

kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą

Prokuroras parengtinio tyrimo arba

bylos nagrinėjimo teisme metu turi teisę paduoti skundą dėl kardomojo kalinimo

(suėmimo) nepaskyrimo arba suimtojo paleidimo į laisvę, arba kardomojo kalinimo

(suėmimo) termino nepratęsimo apeliacinės instancijos teismui. Skundas

paduodamas per kardomąjį kalinimą (suėmimą) nepaskyrusį, suimtąjį paleidusį

arba kardomojo kalinimo (suėmimo) termino nepratęsusį teismą, kuris privalo

nedelsdamas perduoti skundą apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės

instancijos teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per

septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti turi būti surengtas

posėdis, į kurį šaukiami suimtasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro

dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo

priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas. Jei

apeliacinės instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas skundą, nustato

procesinius pažeidimus, kurie nekeičia priimto sprendimo dėl kardomojo kalinimo

(suėmimo) esmės, tai jis privalo pašalinti trūkumus nenaikindamas priimtos

nutarties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, panaikinęs nutartį neskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą) ar nepratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo)

terminą, privalo apie tai pranešti teismui, priėmusiam panaikintą nutartį.

Prokuroro paduotas skundas nesustabdo

teisėjo priimto sprendimo vykdymo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

109(3) straipsnis. Asmens

išdavimo kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, išduotino

asmens, jo gynėjo arba prokuroro skundo

dėl išdavimo, kardomojo

kalinimo (suėmimo) skyrimo, jo termino

pratęsimo, suimtojo, jo

gynėjo ar prokuroro skundo dėl

kardomojo kalinimo (suėmimo)

nagrinėjimo protokolas

Šio kodekso 22(4), 22(5),

104(1), 104(2), 106, 109(1) ir 109(2)

straipsniuose numatytais atvejais sprendžiant asmens išdavimo kitos valstybės

teisėsaugos institucijoms klausimą, nagrinėjant išduotino asmens, jo gynėjo ar

prokuroro skundą dėl išdavimo, skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą),

pratęsiant jo terminą arba nagrinėjant suimtojo, jo gynėjo ar prokuroro skundus

dėl kardomojo kalinimo (suėmimo), turi būti rašomas protokolas, laikantis šio

kodekso 116 straipsnio reikalavimų. Be to, šiame protokole turi būti nurodyta,

kiek ir kokius dokumentus pateikė prokuroras, suimtasis arba jo gynėjas.

Protokolas pridedamas prie bylos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-784,

98.06.11, Žin., 1998, Nr.57-1583 (98.06.24)

1091 straipsnis.

Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį

paskirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą)

Suimtasis arba jo gynėjas parengtinio tyrimo

metu turi teisę paduoti skundą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo

apeliacinės instancijos teismui. Skundas paduodamas per kardomąjį kalinimą

(suėmimą) paskyrusį teismą, kuris, išskyrus šio kodekso 455 straipsnyje

numatytą atvejį. privalo nedelsdamas perduoti skundą. Apeliacinės instancijos

teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas

nuo jo gavimo. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami

suimtasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje

yra būtinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo

priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Pakartotinis skundas išsprendžiamas

nagrinėjant kardomojo kalinimo (suėmimo) terminų pratęsimą.

1092 straipsnis.

Prokuroro teisė apskųsti teisėjo sprendimą

Jeigu prokuroras nesutinka su

teisėjo sprendimu neskirti suėmimo arba paleisti kaltinamąjį į laisvę ar

nepratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminų, jis turi teisę tokį sprendimą

apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo

teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo

gavimo dienos. skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiamas

kaltinamasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame

posėdyje yra būtinas.

Apeliacinės instancijos teismo

teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Prokuroro paduotas skundas

nesustabdo teisėjo priimto sprendimo vykdymo.

1093 straipsnis. Asmens išdavimo

kitos valstybės teisėsaugos

institucijoms, išduotino asmens,

jo gynėjo arba prokuroro

skundo dėl išdavimo, kardomojo

kalinimo (suėmimo) skyrimo,

jo terminų pratęsimo, suimtojo, jo

gynėjo ar prokuroro

skundo dėl kardomojo kalinimo

(suėmimo) nagrinėjimo protokolas

Šio kodekso 224, 225,

1041 ,1042, 106, 1091 ir 1092

straipsniuose numatytais atvejais sprendžiant asmens išdavimo kitos valstybės

teisėsaugos institucijoms k1ausimą, nagrinėjant išduotino asmens, jo gynėjo ar

prokuroro skundą dėl išdavimo, skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą),

pratęsiant jo terminus arba nagrinėjant suimtojo, jo gynėjo ar prokuroro

skundus dėl kardomojo kalinimo (suėmimo), turi būti rašomas

protokolas,laikantis šio kodekso 116 straipsnio reikalavimų.

Protokolas prijungiamas prie bylos.

110 straipsnis. Karinio dalinio

vadovybės stebėjimas

Karinio dalinio vadovybės stebėjimas

įtariamojo ar kaltinamojo kario yra ėmimasis priemonių, numatytų Lietuvos

Respublikos kariuomenės statutuose, norint užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo

prideramą elgesį ir atvykimą, kai šaukia kvotėjas, tardytojas, prokuroras,

teisėjas ar teismas.

Nutarimas arba nutartis apie šios

kardomosios priemonės skyrimą siunčiami karinio dalinio vadovybei.

Apie stebėjimo nustatymą karinio

dalinio vadovybė raštu praneša kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teisėjui ar

teismui, parinkusiems šią kardomąją priemonę.

111 straipsnis. Nepilnamečio atidavimas

priežiūrai ar stebėjimui

Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo

atidavimas tėvų, globėjų, rūpintojų priežiūrai, taip pat vaikų įstaigos

administracijos stebėjimui yra kurio nors iš nurodytųjų asmenų arba vaikų

įstaigos administracijos rašytinis įsipareigojimas užtikrinti nepilnamečio

įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą. šaukiant tardytojui,

prokurorui, teismui.

Priimant rašytinį įsipareigojimą,

tėvams, globėjams, rūpintojams, taip pat vaikų įstaigos administracijai turi

būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo nepilnamečiui įtariamajam

parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto nepilnamečiui

kaltinamajam kaltinimo esmę. Kartu tėvams, globėjams, rūpintojams pranešama

apie jų atsakomybę, jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengs

tardymo ar teismo.

Jeigu nepilnametis įtariamasis ar

kaltinamasis vengia atvykti į tardymą ar teismą, tai tėvams, globėjams ar

rūpintojams, priėmusiems jį prižiūrėti, tardytojo, prokuroro nutarimu bei

teisėjo ar teismo nutartimi gali būti skiriama administracinė nuobauda - iki

šimto litų bauda.

112 straipsnis. Kardomosios priemonės

panaikinimas ar pakeitimas

Paskirta įtariamajam ar kaltinamajam

kardomoji priemonė panaikinama, kada ji pasidaro toliau nebereikalinga, arba

pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kada to reikalauja bylos aplinkybės.

Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia kvotėjas, tardytojas, prokuroras

motyvuotu nutarimu bei teisėjas arba teismas motyvuota nutartimi.

Parengtinio tyrimo metu prokuroras turi

teisę paleisti į laisvę suimtą kaltinamąjį ,ar įtariamąjį. Apie tokio sprendimo

priėmimą prokuroras privalo pranešti kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusiam

ar kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą pratęsusiam teisėjui ar teismui. Šiuo

atveju teisėjo arba teismo nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)

netenka galios.

Devintasis skirsnis

PROTOKOLAI

113 straipsnis. Būtinumas rašyti

protokolą

Atliekant tardymo veiksmus, taip pat

pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo teisiamuosiuose, ir prireikus,

tvarkomuosiuose posėdžiuose rašomi protokolai.

Protokolas gali būti rašomas ranka arba

spausdinamas mašinėle. Protokolo išsamumui garantuoti gali būti stenografuojama

arba daromas garso įrašas. Stenograma arba fonograma pridedama prie protokolo.

114 straipsnis. Tardymo veiksmų

protokolų turinys

Tardymo veiksmų protokolus rašo tą

tardymo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tardymo veiksmo metu arba

tuojau pat jį pabaigus.

Protokoluose turi būti nurodoma: pareiškimo,

pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga; byla, kurioje daromas tyrimas;

tardymo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda);

tardymo veiksmą atliekantis asmuo ir visi jame dalyvaujantieji ar esantieji

akivaizdoje jį atliekant asmenys; apklaustųjų asmenų parodymai arba kratos,

poėmio, apžiūros, patikrinimo ir kitų tardymo veiksmų aprašymas bei rezultatai;

kaltinamojo ir kitų asmenų, dalyvavusių tardymo veiksme ar buvusių akivaizdoje

jį atliekant pareiškimai. Jeigu atliekant tardymo veiksmus buvo fotografuojama,

filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas arba buvo padaryti pėdsakų atspaudai

bei atliejos, tai protokoluose turi būti taip pat nurodytos techninės

priemonės, naudotos atliekant atitinkamą veiksmą, jų naudojimo sąlygos ir

tvarka, objektai, kurių atžvilgiu šios priemonės buvo naudotos, ir gautieji

rezultatai.

Protokolus pasirašo atlikusis tardymo

veiksmą asmuo, ir protokolą surašiusis asmuo, apklaustasis asmuo, vertėjas,

kviestiniai ir kiti asmenys, dalyvavę tardymo veiksme ar buvę akivaizdoje, jį

atliekant.

Prie protokolų pridedami fotografijų

negatyvai ir nuotraukos, kino juostelės, diapozityvai, apklausos fonogramos,

vaizdo įrašo juostelės, planai, schemos, pėdsakų atliejos ir atspaudai,

padaryti, atliekant tardymo veiksmus. Šiais atvejais protokole turi būti

atitinkama nuoroda.

Visi protokole daromi pakeitimai,

pataisos, papildymai turi būti aptariami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

1141 straipsnis. Garso ir

vaizdo įrašymas darant apklausą ir atliekant kitus tardymo

veiksmus

Prokuroras, tardytojas ir kvotėjas,

apklausdami įtariamąjį, kaltinamąjį, liudytoją ar nukentėjusįjį, gali įrašyti

garsą ir vaizdą, pranešę apie tai apklausiamajam iki apklausos pradžios. Garsas

ir vaizdas gali būti įrašomi taip pat įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo ar

nukentėjusiojo prašymu.

Garso ir vaizdo įrašas turi atvaizduoti

žinias, nurodytas šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje, ir visą

apklausos eigą. Neleidžiama įrašyti į fonogramą ar vaizdo įrašo juostelę

apklausos dalies, taip pat neleidžiama pakartoti parodymų specialiai garso ir

vaizdo įrašui padaryti.

Baigus apklausą, visas garso ir vaizdo

įrašas duodamas perklausyti ir peržiūrėti apklausiamajam. Apklausiamojo duoti

įrašų į fonogramą ir vaizdo įrašo juostelę parodymų papildymai taip pat įrašomi

į fonogramą ir vaizdo įrašo juostelę. Garso ir vaizdo įrašymas baigiamas

apklausiamojo pareiškimu, patvirtinančiu įrašo teisingumą.

Parodymai, gauti apklausos metu įrašant

garsą ir vaizdą, surašomi apklausos protokole laikantis šio kodekso taisyklių.

Apklausos protokole taip pat turi būti: nurodymas, kad buvo padarytas garso ir

vaizdo įrašas ir kad apie tai buvo pranešta apklausiamajam; žinios apie

technines garso ir vaizdo įrašymo priemones ir sąlygas; apklausiamojo

pareiškimas dėl garso ir vaizdo įrašymo; nurodymas, kad garso ir vaizdo įrašas

buvo duotas perklausyti ir peržiūrėti apklausiamajam; apklausiamojo ir

prokuroro, tardytojo ar kvotėjo patvirtinimas, kad protoko1as bei garso ir

vaizdo įrašas yra teisingi. Fonograma ir vaizdo įrašo juostelė laikomos prie

baudžiamosios bylos.

Jeigu parodymų garso ir vaizdo įrašas

perklausomas ir peržiūrimas atliekant kitą tardymo veiksmą, prokuroras,

tardytojas ir kvotėjas privalo apie tai pažymėti atitinkamo tardymo veiksmo

protokole.

Garsas ir vaizdas gali būti įrašomi

taip pat atliekant kitus tardymo veiksmus laikantis šio straipsnio nustatytų

taisyklių.

115 straipsnis. Atsisakymo ar

negalėjimo pasirašyti tardymo veiksmo protokolą fakto

patvirtinimas

Jeigu įtariamasis, kaltinamasis,

liudytojas, nukentėjusysis ar kitas asmuo atsisako pasirašyti tardymo veiksmo

protokolą, tai pažymima protokole ir patvirtinama tardymo veiksmą atliekančio

asmens parašu.

Atsisakiusiajam pasirašyti protokolą

turi būti suteikiama galimybė paaiškinti atsisakymo priežastis, ir tas

paaiškinimas įrašomas į protokolą.

Jeigu asmuo, nurodytas šio straipsnio

pirmojoje dalyje, dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali pasirašyti

tardymo veiksmo protokolo, tai pažymima protokole ir patvirtinama tardymo

veiksmą atliekančio asmens parašu.

116 straipsnis. Tvarkomojo posėdžio

protokolo turinys

Tvarkomojo posėdžio protokole pažymima:

posėdžio vieta ir laikas; teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius,

prokuroras, teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teismo veiksmai ta

eile, kuria jie buvo atliekami; pašauktų į tvarkomąjį posėdį asmenų pareiškimai

ir prašymai; nutartys, priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį; nurodymas

apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis

ir sekretorius.

117 straipsnis. Teisiamojo posėdžio

protokolo turinys

Teisiamojo posėdžio protokole pažymima:

posėdžio vieta ir laikas, nurodant, kada jis buvo pradėtas ir pabaigtas; teismo

pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, vertėjas, teisminio nagrinėjimo dalyviai

ir kiti teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teisiamajam parinkta

kardomoji priemonė; duomenys apie teisiamojo asmenybę: teismo veiksmai ta eile,

kuria jie buvo atliekami; teisminio nagrinėjimo dalyvių, liudytojų, ekspertų ir

kitų asmenų pareiškimai bei prašymai; nutartys, teismo priimtos, neišeinant į

pasitarimo kambarį; nurodymas apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje;

išaiškinimas teisiamajam ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims jų teisių

ir pareigų; kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys, kartu

nurodant jų pavardes, vardus ir gimimo metus, taip pat ekspertų išvadų turinys;

teisiamajame posėdyje padarytų apžiūrų ir kitų įrodymų rinkimo bei tyrimo

veiksmų rezultatai; turinys viso to, ką teisminio nagrinėjimo dalyviai prašė

įrašyti į protokolą; nurodymas apie teisiamojo posėdžio sa1ėje tvarkos

pažeidimo faktus, jeigu jų buvo, ir pažeidėjo asmenybę; trumpas teismo

nagrinėjimo dalyvių ginčų turinys; trumpas teisiamojo paskutinio žodžio

turinys; nurodymas apie nuosprendžio paskelbimą ir tvarkos bei termino

nuosprendžiui apskųsti išaiškinimą.

Teisminio nagrinėjimo metu gali būti

naudojamas apklausos garso įrašymas. Šiuo atveju fonograma pridedama prie

teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame pažymima apie garso įrašymo panaudojimą.

Proceso dalyvių prašymu asmenų

parodymai, paaiškinimai arba pareiškimai ištisai arba atskiros jų dalys posėdžio

pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolą įrašomi pažodžiui. Tada

asmenys, kurie byloje davė parodymus arba paaiškinimus, padarė pareiškimus arba

pareiškė prašymus, turį teisę perskaityti teisiamojo posėdžio protokole savo

parodymų, paaiškinimų, pareiškimų arba prašymų įrašus, prašyti papildyti

protokolą ir padaryti jame pataisas bei patvirtinti parašu protokolo įrašų

tikrumą.

Teisiamojo posėdžio protokolas turi

būti pasirašomas tuojau pat po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, bet nieku

būdu ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis

ir sekretorius.

118 straipsnis. Pastabos dėl teisiamojo

posėdžio protokolo

Per tris dienas po teisiamojo posėdžio

protokolo pasirašymo teisminio nagrinėjimo dalyviai gali su juo susipažinti ir

pateikti savo pastabas, nurodydami jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktąsias

pastabas išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka,

patvirtina jų teisingumą ir prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo.

Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su

pateiktomis pastabomis, jos pateikiamos išnagrinėti teismo tvarkomajame

posėdyje, kolegialiai išnagrinėtose bylose - tiems patiems teisėjams, kurie

nagrinėjo bylą. Jeigu ta pati teismo sudėtis negalima, du iš teisėjų turi būti

iš nagrinėjusiųjų bylą.

Reikiamais atvejais į tvarkomąjį posėdį

šaukiami asmenys. pateikę pastabu dėl protokolo.

Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima

motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba jas atmesti. Pastabos dėl

teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo priimta nutartis pridedamos prie

protokolo.

1181 straipsnis. Tardymo

veiksmų ir teismo posėdžių protokolų tarinio ypatumai, kai

liudytojo ar nukentėjusiojo asmens

tapatybę nustatantys duomenys

yra įslaptinti

Liudytojas ar nukentėjusysis, kurio

asmens tapatybę nustatantys duomenys įslaptinti tardymo veiksmų ir teismų

posėdžių protokoluose, taip pat visuose kituose baudžiamosios bylos

dokumentuose įvardijamas slaptavardžiu. Tikrieji asmens duomenys surašomi specialiame

tardymo veiksmo protokolo priede, kuris saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.

Asmens tapatybę nustatančių duomenų

įslaptinimo atvejais tardymo veiksmo protokolą surašo ir jį pasirašo šį veiksmą

atlikęs pareigūnas. Po kiekvieno tardymo veiksmo specialiame protokolo priede

pažymima, kad liudytojas ar nukentėjusysis susipažino su tardymo veiksmo

protokolu. Tai jis patvirtina savo parašu.

Tardymo veiksmų protokoluose nerašomos

žinios, kurios nesusiję su šio kodekso 71 ir 73 straipsniuose numatytomis įrodinėtinomis

aplinkybėmis, tačiau padeda nustatyti tardymo veiksme dalyvavusio asmens

tapatybę.

Dešimtasis skirsnis

TERMINAI IR TEISMO IŠLAIDOS

119 straipsnis. Terminų skaičiavimas

Šio kodekso nustatyti terminai

skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus,

neįskaitoma ta valanda ir diena, kuria prasideda termino eiga.

Terminas, skaičiuojamas dienomis,

pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu atitinkamas

veiksmas turi būti atliekamas kvotos organe, pas tardytoją, prokurorą ar

teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu.

Terminai, skaičiuojami mėnesiais,

pasibaigia atitinkamą paskutinio mėnesio dieną. Jeigu paskutinis mėnuo

atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.

Jeigu termino pabaiga išeina ne darbo

dieną, tai paskutinė termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.

Terminas nelaikomas praleistu, jeigu

skundas ar kitoks dokumentas, prieš pasibaigiant terminui, yra įteiktas paštui,

o suimtų asmenų paduodamas skundas ar kitoks dokumentas, - jeigu jis, prieš

pasibaigiant terminui, yra įteiktas kalinimo vietos administracijai.

120 straipsnis. Praleisto termino

atstatymas

Dėl svarbios priežasties praleistas

terminas turi būti atstatomas kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro.

kurių žinioje yra byla, nutarimu arba teismo, kurio žinioje yra byla,

nutartimi.

Suinteresuoto asmens prašymu,

sprendimo, apskųsto, praleidus nustatytą terminą, vykdymas gali būti

sustabdomas, iki bus išspręstas praleisto termino atstatymo klausimas.

121 straipsnis. Teismo išlaidos

Teismo išlaidas sudaro:

1) sumos, išmokamos liudytojams,

nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams, vertėjams, kviestiniams;

2) sumos, išleidžiamos daiktiniams

įrodymams laikyti, persiųsti ir ištirti;

3) kitokios nenumatytos išlaidos,

kurias turi toje byloje kvotos bei parengtinio tardymo organai ar teismas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01

122 straipsnis. Atlyginimas liudytojams,

nukentėjusiesiems, ekspertams,

specialistams, vertėjams, kviestiniams

Asmeniui, šaukiamam liudytoju,

nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju ar kviestiniu, paliekamas

vidutinis uždarbis jo darbovietėje už visą laiką, jo nedirbtą ryšium su šaukimu

pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą. Asmenims, kurie nėra darbininkai

ar tarnautojai, išmokamas atlyginimas už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo.

Be to, visi nurodytieji asmenys turi teisę gauti turėtų kelionės išlaidų

atlyginimą.

Ekspertas, specialistas ir vertėjas

taip pat turi teisę gauti atlyginimą už savo pareigų atlikimą, išskyrus tuos

atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

Atlyginama iš kvotos, parengtinio

tardymo organų ar teismo lėšų. Atlyginimo tvarką ir išmokėtinų sumų dydžius

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

123 straipsnis. Teismo išlaidų

išieškojimas

Pripažinęs teisiamąjį kaltu, teismas,

priimdamas nuosprendį, turi teisę nutarti išieškoti iš teisiamojo teismo

išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Teismas turi teisę nutarti išieškoti

teismo išlaidas ir iš tokio teisiamojo, kuris pripažintas kaltu, bet atleistas

nuo bausmės.

Jeigu byloje pripažinti kaltais keli

teisiamieji, tai teismas nutaria, kiek teismo išlaidų turi būti išieškota iš

kiekvieno priklausomai nuo šių asmenų kaltės, jų atsakomybės laipsnio ir

turtinės padėties.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01

1231 straipsnis. Išlaidų

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlyginimas advokato

pagalbai apmokėti

Pripažinęs teisiamąjį kaltu, teismas,

priimdamas nuosprendį, turi teisę nutarti iš teisiamojo išieškoti

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai išlaidas advokato, dalyvavusio

byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovu, pagalbai apmokėti. Šios

išlaidos išieškomos ne didesnės kaip nustatyta taksa.

124 straipsnis. Teismo išlaidų klausimo

išsprendimas, nutraukiant baudžiamąją bylą,

išteisinant

teisiamąjį, taip pat teisiamajam neišsigalint

Nutraukiant baudžiamąją bylą ar

išteisinant teisiamąjį, taip pat neišsigalint asmeniui, iš kurio turi būti

išieškomos teismo išlaidos, jos apmokamos iš valstybės lėšų.

Teisiamąjį išteisindamas baudžiamojoje

byloje, keliamoje tik dėl nukentėjusiojo skundo, teismas turi teisę nutarti,

kad visas teismo išlaidas ar jų dalį turi apmokėti asmuo, dėl kurio skundo buvo

pradėta byla.

Nutraukdamas bylą dėl nukentėjusiojo

susitaikymo su kaltinamuoju, teismas turi teisę nutarti, kad teismo išlaidas

turi apmokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

ANTRASIS SKYRIUS

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS

IŠKĖLIMAS

Vienuoliktasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS

IŠKĖLIMAS

125 straipsnis. Vados ir pagrindai

baudžiamajai bylai iškelti

Vados baudžiamajai bylai iškelti yra

šios:

1) žodiniai ir rašytiniai piliečių

pareiškimai;

2) valstybinių ir visuomeninių įmonių,

įstaigų, organizacijų ir pareigūnų pranešimai;

3) kaltininko atvykimas ir

prisipažinimas padarius nusikaltimą;

4) betarpiškas kvotos organo,

tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo iškėlimas aikštėn nusikaltimo požymių.

Baudžiamoji byla gali būti iškeliama

tik tais atvejais, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai.

Gautą pareiškimą ar pranešimą, esant

reikalui, patikrina prokuroras, tardytojas ar kvotos organas ne vėliau kaip per

dešimt dienų.

126 straipsnis. Baudžiamosios bylos

iškėlimas tik dėl nukentėjusiojo skundo

Baudžiamosios

bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116

straipsnyje, 117 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse,

119 ir 133 straipsniuose, keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Šiose bylose

kaltinimo teisė, nagrinėjant bylą teisme, priklauso nukentėjusiajam ir byla

turi būti nutraukiama, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju.

Nukentėjusiajam susitaikyti su

kaltinamuoju leidžiama tik iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį priimti

nuosprendžio.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytas bylas teisėjas iškelia dėl nukentėjusiojo skundo ir teismas nagrinėja

be parengtinio tyrimo.

Prokuroras turi teisę palaikyti

kaltinimą teisme, jeigu to reikalauja piliečių teisių ir teisėtų interesų

apsauga.

Išimtiniais atvejais, jeigu byla dėl

kurio nors nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116

straipsnyje, 117 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse, 133 straipsnyje,

turi ypatingą visuomeninę reikšmę arba jeigu nukentėjusysis šioje byloje ar

byloje dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119

straipsnyje dėl bejėgiškos savo būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl

kitokių priežasčių neįstengia ginti savo teisių ir teisėtų interesų, prokuroras

turi teisę iškelti tokią bylą ir nesant nukentėjusiojo skundo. Šiais atvejais

procesas byloje vyksta bendra tvarka.

Jeigu parengtinio tyrimo metu

nustatyta, kad padariusio veiką asmens veiksmuose yra ir tokio nusikaltimo

požymių, dėl kurių bylos keliamos tik pagal nukentėjusiojo skundą, tai byloje

esant nukentėjusiojo skundui dėl tokio nusikaltimo, daromas parengtinis

tyrimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1282,

99.07.01, Žin., 1999, Nr.66-2114 (99.07.30)

Nr. VIII-1647, 00.04.20, Žin., 2000,

Nr.38-1055 (00.05.10)

127 straipsnis. Pareiškimai ir

pranešimai apie nusikaltimą

Piliečių pareiškimai apie nusikaltimą

gali būti žodiniai ir rašytiniai. Žodinius pareiškimus kvotėjas, tardytojas,

prokuroras ar teisėjas įrašo į protokolą, kurį pasirašo pareiškėjas.

Pareiškėjui šiuo atveju turi būti išaiškinama jo atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 291 straipsnį už melagingą pranešimą. Tai atitinkamai

pažymima protokole ir patvirtinama pareiškėjo ir priėmusiojo pareiškimą asmens

parašais. Rašytiniai pareiškimai turi būti pasirašyti to asmens, kuris juos

pateikia.

Valstybinių bei visuomeninių įmonių,

įstaigų, organizacijų ir pareigūnų pranešimai apie nusikaltimą turi būti

pateikiami raštu.

128 straipsnis. Būtinumas išnagrinėti

pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimą

Prokuroras, tardytojas, kvotos organas

ar teisėjas privalo priimti pareiškimus ir pranešimus apie bet kokį padarytą ar

rengiamą nusikaltimą ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo ar

pranešimo gavimo dienos, o išimtiniais atvejais - ne vėliau kaip per dešimt

dienų, priimti dėl jų sprendimą.

Gavus pareiškimą ar pranešimą apie

padarytą nusikaltimą, jį tiriantis pareigūnas gali išreikalauti reikiamą

medžiagą ir atlikti šiame kodekse nustatyta tvarka tardymo veiksmus nusikaltimo

požymiams nustatyti: liudytojo apklausą, akistatą, parodymą atpažinti, poėmį,

asmens kratą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą (asmenų, įtariamų turint

nusikalstamai įgyto turto, laikiną nuosavybės teisių apribojimą), apžiūrą,

parodymų patikrinimą vietoje, tardymo eksperimentą, pavyzdžių lyginamajam

tyrimui paėmimą, reviziją, ekspertizę, gauti specialisto išvadą.

Dėl gauto pareiškimo ar pranešimo turi

būti priimamas vienas iš šių sprendimų:

1) iškelti baudžiamąją bylą;

2) atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą;

3) perduoti pareiškimą ar pranešimą

pagal tardyminį priklausomumą ar teismingumą.

Jeigu iš pareiškime ar pranešime

išdėstytų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad nusikaltimą padarė organizuota

grupė ar nusikalstamas susivienijimas, taip pat jeigu aplinkybėms patikrinti

būtinos specialios žinios ir dėl to būtina skirti ekspertizę, reviziją ar gauti

specialisto išvadą, prokuroro sutikimu pareiškimo ar pranešimo tyrimas

pratęsiamas šio kodekso 150 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka. Gavus

ekspertizės išvadą, revizijos aktą ar specialisto išvadą, sprendimas dėl baudžiamosios

bylos turi būti priimamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo šių dokumentų

gavimo momento.

Apie priimtą sprendimą pranešama

pareiškėjui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

129 straipsnis. Kaltininko atvykimas ir

prisipažinimas padarius nusikaltimą

Jeigu kaltininkas atvyksta ir

prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nustatoma atvykusiojo asmenybė ir surašomas

protokolas, kuriame smulkiai išdėstomas padarytasis pareiškimas. Protokolą

pasirašo asmuo, kuris atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, taip pat

surašiusis protokolą kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas.

130 straipsnis. Baudžiamosios bylos

iškėlimo tvarka

Esant šio kodekso 125 straipsnyje

nurodytai vadai ir  pagrindui, kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas

ar teismas privalo iškelti baudžiamąją bylą. Baudžiamosios bylos iškėlimo

reikalu priimamas nutarimas, o kai bylą kelia teismas, - nutartis, kur turi

būti nurodoma vada ir pagrindas baudžiamajai bylai iškelti, baudžiamasis

įstatymas, pagal kurį byla keliama, taip pat tolesnis bylos perdavimas.

131 straipsnis. Atsisakymas iškelti

baudžiamąją bylą

Jeigu nėra pagrindo baudžiamajai bylai

iškelti, taip pat jeigu yra aplinkybių, kurios bylą daro negalimą, prokuroras,

tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas atsisako iškelti baudžiamąją

bylą.

Jeigu gautajame pareiškime ar pranešime

yra duomenų apie administracinį ar drausminį nusižengimą, prokuroras,

tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas perduoda šį pareiškimą ar

pranešimą išspręsti administracine ar drausmine tvarka.

Jeigu atsisakoma

iškelti baudžiamąją bylą, tuo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas, o kai

iškelti baudžiamąją bylą atsisako teismas, – nutartis. Tai pranešama piliečiui,

įmonei, įstaigai ar visuomeninei organizacijai, iš kurių gautas pareiškimas ar

pranešimas, ir išaiškinama jiems teisė apskųsti šį nutarimą ar nutartį. Prie

pranešimo pridedamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą.

Prokuroro, tardytojo, kvotos organo

nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą pareiškėjas gali apskųsti

atitinkamai reikiamam prokurorui arba teismui, o teisėjo arba teismo nutartį –

aukštesniajam teismui. Jei prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nepanaikina

nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, toks prokuroro nutarimas gali

būti apskųstas apylinkės teismui. Apylinkės teismo nutartis dėl prokuroro

nutarimo ir aukštesniojo teismo nutartis yra galutinės ir neskundžiamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

132 straipsnis. Organo, iškėlusio

baudžiamąją bylą, veiksmai po bylos iškėlimo

Iškėlus baudžiamąją bylą:

1) kvotos organas pradeda daryti kvotą

ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui nutarimo

iškelti baudžiamąją bylą nuorašą;

2) tardytojas pradeda daryti parengtinį

tardymą ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui

nutarimo iškelti baudžiamąją bylą ir priimti bylą savo žinion nuorašą;

3) prokuroras perduoda bylą tyrimui

daryti ar pats daro parengtinį tardymą;

4) teisėjas ir teismas perduoda bylą

tyrimui daryti arba, kai parengtinį tyrimą daryti nebūtina, ją priima nagrinėti

iš esmės betarpiškai teisme.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

133 straipsnis. Prokuroro vykdoma

baudžiamosios bylos iškėlimo teisėtumo kontrolė

Baudžiamosios bylos iškėlimo teisėtumą

kontroliuoja prokuroras.

Jeigu kvotos organas ar tardytojas bylą

iškėlė be teisėtos vados ir pagrindo, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos

organo ar tardytojo nutarimą iškelti bylą ir atsisako iškelti baudžiamąją bylą

arba nutraukia bylą, jeigu joje buvo atlikta tardymo veiksmų.

Jeigu nepagrįstai atsisakyta iškelti

baudžiamąją bylą, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos organo, tardytojo

ar žemesnio pagal pareigas prokuroro priimtą tuo reikalu nutarimą, iškelia bylą

ir perduoda ją tyrimui atlikti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

TREČIASIS SKYRIUS

KVOTA IR PARENGTINIS TARDYMAS

Dvyliktasis skirsnis

KVOTA

135 straipsnis. Kvotos organo veiksmai

bylose, kuriose būtina daryti parengtinį tardymą

Esant požymiams tokio nusikaltimo, dėl

kurio parengtinį tardymą daryti būtina, kvotos organas iškelia baudžiamąją bylą

ir, vadovaudamasis šio kodekso nustatytomis taisyk1ėmis, atlieka

neatidėliotinus tardymo veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti:

apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, įtariamųjų sulaikymą ir apklausą,

nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausą, parodymą atpažinti, taip pat paskiria

ekspertizę ar gauna specialisto išvadą.

Apie iškeltą aikštėn nusikaltimą ir

pradėtą kvotą kvotos organas tuojau praneša prokurorui.

Atlikęs neatidėliotinus tardymo

veiksmus bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvotėjas perduoda

kvotos medžiagą tardytojui, kad šis padarytų parengtinį tardymą. Tuo reikalu

kvotėjas priima nutarimą.

Tardytojas turi teisę bylą, esančią

kvotos organo žinioje, bet kuriuo momentu priimti savo žinion.

Perdavęs bylą tardytojui, kvotos

organas gali atlikti joje tardymo ir paieškos veiksmus tik tardytojo pavedimu.

Jeigu perduota tardytojui byla, kurioje nebuvo galima susekti padariusio

nusikaltimą asmens, kvotos organas toliau vykdo operatyvines paieškos priemones

nusikaltėliui nustatyti. Apie rezultatus jis praneša tardytojui.

Baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų,

numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 straipsniuose,

iškelia kvotos organas. Atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus, kvotos

organas perduoda tokias baudžiamąsias bylas tardytojui tik tuo atveju, jeigu

atliekant kvotą yra nustatytas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo. Jeigu

byloje trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nenustatytas, baudžiamąją bylą

kvotos organas sustabdo šio kodekso 218 straipsnio nustatyta tvarka.

136 straipsnis. Neteko galios.

137 straipsnis. Laikinas sulaikymas

Kvotėjas, tardytojas arba prokuroras

ga1i sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikaltimą ar tuoj po to, kai jis

nusikaltimą padarė, jei yra pagrindo manyti, kad toks asmuo gali pabėgti, ar

tuoj pat neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra

kardomajam kalinimui (suėmimui) taikyti būtinos sąlygos ir pagrindai.

Laikinasis sulaikymas negali trukti

ilgiau kaip 48 valandas.

Jei sulaikytajam asmeniui reikia skirti

kardomąjį kalinimą (suėmimą), tai jis ne vėliau kaip per 48 valandas turi būti

pristatytas teisėjui, kuris šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia kardomojo

kalinimo (suėmimo) skyrimo klausimą.

138 straipsnis. Įtariamo padarius

nusikaltimą asmens apklausa

Įtariamasis apklausiamas ne vėliau kaip

per dvidešimt keturias valandas nuo sulaikymo momento.

Prieš apklausą įtariamajam turi būti

išaiškinamos jo teisės, numatytos šio kodekso 59 straipsnyje; jam turi būti

paskelbiama, kurio nusikaltimo padarymu jis įtariamas, ir tai pažymima

apklausos protokole.

Įtariamasis apklausiamas, laikantis

visų taisyklių, šio kodekso nustatytų kaltinamojo apklausai.

139 straipsnis. Kvotos darymo terminai

Bylose, kuriose parengtinį tardymą

daryti būtina, kvota turi būti pabaigiama per vieną mėnesį nuo baudžiamosios

bylos iškėlimo momento. Kvotos terminą gali pratęsti prokuroras, tiesiogiai

prižiūrintis kvotos darymą toje byloje, bet ne daugiau kaip vienu mėnesiu.

Išimtiniais atvejais kvotos darymo byloje terminas gali būti toliau pratęsiamas

šio kodekso 150 straipsnyje nustatyta tvarka.

140 straipsnis. Kvotos organo veiksmų

apskundimas

Skundai dėl kvotos organo veiksmų

paduodami ir išsprendžiami šio kodekso 242 ir 243 straipsniuose numatyta

tvarka.

141 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai

kontroliuojant, kad kvotos organai vykdytų

įstatymus

Kontroliuodamas, kad kvotos organai

vykdytų įstatymus, prokuroras pagal savo kompetenciją:

1) reikalauja iš kvotos organų pateikti

patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagą ir kitokias žinias apie

padarytus nusikaltimus, kvotos eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų

nustatymą, tikrina, kaip nagrinėjami pareiškimai bei pranešimai apie padarytus

ar rengiamus nusikaltimus;

2) panaikina kvotėjų neteisėtus ir

nepagrįstus nutarimus;

3) duoda nurodymus raštu dėl

nusikaltimų tyrimo, atskirų tardymo veiksmų atlikimo ir nusikaltimą padariusių

asmenų paieškos;

4) paveda kvotos organams vykdyti

nutarimus sulaikyti, atvesdinti, suimti, daryti kratą, poėmį, nutarimus dėl

nusikaltimą padariusių asmenų paieškos, atlikti kitus tardymo veiksmus, taip

pat duoda nurodymus imtis reikiamų priemonių nusikaltimams išaiškinti ir juos

padariusiems asmenims nustatyti bylose, kurios yra prokuroro ar prokuratūros

tardytojo žinioje;

5) dalyvauja darant kvotą ir reikiamais

atvejais pats atlieka tardymo veiksmus;

6) sankcionuoja kratą, arešto uždėjimą

pašto-telegrafo korespondencijai ir jos poėmį;

7) siekdamas užtikrinti išsamiausią ir

objektyviausią bylos ištyrimą, bet kuriuo momentu paima iš kvotos organo

baudžiamąją bylą ir perduoda ją tardytojui;

8) nušalina kvotėją nuo tolesnės

kvotos, jeigu jis kvotos metu pažeidė įstatymą;

9) iškelia baudžiamąsias bylas arba

atsisako jas iškelti, nutraukia baudžiamąsias bylas.

Prokuroras vykdo ir kitokius šio

kodekso jam suteiktus įgaliojimus.

Prokuroro nurodymai, šio kodekso

nustatyta tvarka duoti kvotos organams dėl kvotos, šiems organams yra

privalomi. Gautų nurodymų apskundimas aukštesniajam prokurorui nesustabdo jų

vykdymo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Tryliktasis skirsnis

BENDROSIOS PARENGTINIO

TARDYMO DARYMO SĄLYGOS

142 straipsnis. Parengtinio tardymo

organai

Parengtinį tardymą baudžiamosiose

bylose atlieka prokuratūros tardytojai, Specialiųjų tyrimų tarnybos tardytojai

ir vidaus reikalų organų tardytojai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1650, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1163 (00.05.19), įsigalioja nuo 2000.06.01

143 straipsnis. Parengtinio tardymo būtinumas

ir tardyminis priklausomumas

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-73, 73(1), 74, 74(2),

83, 85(1), 104-107, 109, 110, 118-121, 124, 129, 131(1),

132(1), 134-142, 142(1)-142(3), 199(4),

200-203(1), 209, 219-224, 229, 237, 245(1)-245(4),

249(2), 251-269, 298, 303, 306(1) ir 333-344

straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka prokuratūros tardytojai.

Vidaus reikalų ministerijos tardytojai

atlieka parengtinį tardymą visose baudžiamosiose bylose, išskyrus tas, kurios

tardymingos prokuratūros tardytojams.

Specialiųjų tyrimų tarnybos tardytojai

atlieka parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose, iškeltose Specialiųjų tyrimų

tarnybos dėl nusikaltimų, kuriais pasireiškia korupcija, ir baudžiamosiose

bylose, prokuroro perduotose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

141 straipsnio 7 punkto bei 160 straipsnio 8 punkto nustatyta tvarka.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75, 84, 144, 145, 227(3),

282-289, 312 ir 329 straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka tas organas,

kuris iškėlė baudžiamąją bylą.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89, 291-295, 297, 299, 304

straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kurio tardyminiam

priklausomumui priskiriamas nusikaltimas, dėl kurio iškelta byla.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227(1) straipsnyje,

parengtinį tardymą atlieka tas organas, kurio tardyminiam priklausomumui

priskiriamas nusikaltimas, dėl kurio iškelta ši byla. Jeigu atliekant šioje

byloje parengtinį tardymą nustatomi keli nusikaltimai, kurie priskiriami ir

prokuratūros tardytojams, ir Vidaus reikalų ministerijos arba Specialiųjų

tyrimų tarnybos tardytojams, parengtinį tardymą dėl visų nusikaltimų atlieka

prokuratūros tardytojai.

Dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų

šio kodekso 440 straipsnyje, parengtinis tardymas nedaromas, o šių nusikaltimų

ikiteisminis bylų parengimas atliekamas sumarinio proceso tvarka. Tačiau, jeigu

tokiose bylose paaiškėja aplinkybės, nustatytos šio kodekso 443 straipsnyje,

būtina atlikti parengtinį tardymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-462,

97.10.16, Žin., 1997, Nr.97-2447 (97.10.29)

Nr. VIII-618,

98.02.03, Žin., 1998, Nr.17-398 (98.02.19)

Nr. VIII-709,

98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1141 (98.05.06)

Nr. VIII-745,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1397 (98.06.03)

Nr. VIII-777,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1581 (98.06.24)

Nr. VIII-1488, 99.12.21, Žin., 1999,

Nr.113-3288 (99.12.30)

Nr. VIII-1647, 00.04.20, Žin., 2000,

Nr.38-1055 (00.05.10)

Nr. VIII-1650, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1163 (00.05.19), įsigalioja nuo 2000.06.01

144 straipsnis. Visuomenės įtraukimas

dalyvauti nusikaltimų išaiškinime

Darydamas tyrimą, tardytojas gali

plačiai naudotis visuomenės pagalba nusikaltimams išaiškinti ir juos

padariusiems asmenims nustatyti, taip pat padedančioms daryti nusikaltimus

priežastims ir sąlygoms atskleisti ir pašalinti.

145 straipsnis. Parengtinio tardymo

darymo vieta

Parengtinis tardymas atliekamas tame

rajone, kur padarytas nusikaltimas. Siekiant, kad byla būtų kuo greičiau ir

išsamiau ištirta, tyrimas gali būti atliekamas nusikaltimo iškėlimo aikštėn

vietoje, taip pat įtariamojo, kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietoje.

Tardytojas, gavęs žinių apie

nusikaltimą, kurį turi tirti kitas tardymo organas, privalo iškelti baudžiamąją

bylą, atlikti neatidėliotinus tardymo veiksmus ir perduoti bylą pagal tardyminį

priklausomumą. Tardyminio priklausomumo klausimą sprendžia tos vietos, kur

tyrimas pradėtas, prokuroras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

146 straipsnis. Atskirieji tardytojo

pavedimai

Esant reikalui atskirus tardymo

veiksmus atlikti kitame rajone, tardytojas turi teisę pats juos atlikti arba

pavesti raštu arba žodžiu jų atlikimą atitinkamam tardytojui ar kvotos organui.

Šie privalo pavedimą dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo įvykdyti ne vėliau

kaip per dešimt dienų.

147 straipsnis. Parengtinio tardymo

darymo pradžia

Parengtinis tardymas daromas, tiktai

iškėlus baudžiamąją bylą ir laikantis šio kodekso nustatytos tvarkos.

Pradėdamas daryti tardymą, tardytojas

priima nutarimą priimti bylą savo žinion, jeigu toks nutarimas nebuvo priimtas,

iškeliant baudžiamąją bylą. Nutarimo priimti bylą savo žinion nuorašą

tardytojas per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui.

148 straipsnis. Kelių tardytojų daromas

baudžiamojoje byloje parengtinis tardymas

Jeigu byla yra sudėtinga ar didelė,

parengtinis tardymas gali būti pavedamas keliems tardytojams.

Vienas iš tardytojų paskiriamas grupės

vadovu. Jis priima bylą savo žinion ir vadovauja kitų tardytojų veiksmams. Šiuo

atveju įtariamajam, kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir

civiliniam atsakovui paskelbiama visa tardytojų sudėtis. Apie tai surašomas

protokolas.

149 straipsnis. Baudžiamųjų bylų

sujungimas ir išskyrimas

Į vieną bylą gali būti sujungiamos tik

tos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu viename ar keliuose

nusikaltimuose, arba bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų

padarymu, taip pat bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas nusikaltimo padarymu,

o kitas iš anksto nepažadėtu to paties nusikaltimo slėpimu ar nepranešimu apie

jį.

Gali būti nesujungiamos baudžiamosios

bylos, kuriose tas pats asmuo kaltinamas numatytais tuose pačiuose

baudžiamuosiuose įstatymuose nusikaltimais, jeigu jie buvo išaiškinti, kai

kitos bylos buvo baigtos tirti arba perduotos teismui nagrinėti.

Išskirti bylą leidžiama tik tais

atvejais, kada tai būtinai reikalinga, jeigu tai neatsiliepia bylos ištyrimo

bei išsprendimo išsamumui ir nešališkumui.

Išimtiniais atvejais generalinio

prokuroro ar jo pavaduotojo sutikimu leidžiama išskirti bylą vienam ar keliems

asmenims, kaltinamiems vienu ar keliais nusikaltimais, tačiau padariusiems

daugiau tuose pačiuose ar kituose baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų

nusikaltimų, kurių tyrimas nėra baigtas. Baigus bylos tyrimą arba perdavus

nagrinėti teismui, kitų nusikaltimų tyrimas vyksta įprasta tvarka.

Bylos sujungiamos ir išskiriamos

tardytojo ar prokuroro nutarimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

150 straipsnis. Parengtinio tardymo

terminai

Parengtinis tardymas baudžiamojoje

byloje turi būti pabaigiamas ne vėliau kaip per du mėnesius, o byloje dėl

organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklos -ne vėliau kaip per

šešis mėnesius.

Į parengtinio tardymo terminą įeina

laikas nuo bylos iškėlimo momento iki to momento, kada perduodama prokurorui byla

su kaltinamąja išvada ar nutarimu perduoti bylą teismui, kad būtų išnagrinėtas

priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimas, arba iki bylos

nutraukimo ar sustabdymo.

Parengtinio tardymo terminą iki trijų

mėnesių pratęsia apylinkės vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojai, iki

šešių mėnesių - apygardos vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojai. Toliau

pratęsti parengtinio tardymo terminą gali išimtiniais atvejais Lietuvos

Respublikos generalinis prokuroras arba jo pavaduotojai.

Teismui grąžinus bylą tardymui

papildyti, taip pat atnaujinus sustabdytą ar nutrauktą bylą, papildomojo

tardymo terminą nustato prokuroras, prižiūrintis tardymą, iki vieno mėnesio,

skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė bylą savo žinion. Toliau terminas

pratęsiamas šio straipsnio trečiosios dalies nustatyta tvarka.

Parengtinio tardymo termino pratęsimo

reikalu tardytojas priima motyvuotą nutarimą.

151 straipsnis. Vertėjo dalyvavimo

būtinumas

Kai įtariamasis, kaltinamasis,

nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, liudytojas, ekspertas,

specialistas nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas ir kai tardytojas

nemoka nurodytųjų asmenų gimtosios kalbos arba kitos kalbos, kurią šie asmenys

moka, tardytojas kviečia vertėją.

Apklausiant nebylį ar kurčiąjį, ta

pačia tvarka kviečiamas asmuo, suprantantis nebylio ar kurčiojo ženklus.

Jeigu vertėjas neatvyksta be svarbios

priežasties arba atsisako be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas, jis atsako

šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai neteisingą išvertimą

vertėjas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.

Už žinomai neteisingą atsakomybėn bendra tvarka.

152 straipsnis. Nušalinimas vertėjo

parengtiniame tardyme

Nušalinimą vertėjui parengtiniame

tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas,

gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis

atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Vertėjo nušalinimą parengtiniame tardyme

išsprendžia tardytojas ar prokuroras sutinkamai su taisyklėmis, išdėstytomis

šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens

dalyvavimas byloje kaip vertėjo negali būti pagrindas jam nušalinti.

1521 straipsnis.

Specialisto dalyvavimas parengtiniame tardyme

Šio kodekso numatytais atvejais

tardytojas turi teisę šaukti dalyvauti tardymo veiksmo atlikime specialistą,

nesuinteresuotą bylos baigtimi. Tardytojo reikalavimas, kuriuo šaukiamas

specialistas, yra privalomas įmonės, įstaigos ar organizacijos, kur dirba

specialistas, vadovui.

Prieš pradėdamas tardymo veiksmą,

kuriame dalyvauja specialistas, tardytojas įsitikina specialisto asmens

tapatybe ir kompetentingumu, išaiškina jo santykius su įtariamuoju,

kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo

specialistui nušalinti. Tardytojas paaiškina specialistui jo teises ir pareigas

ir įspėja dėl jo atsakomybės už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo

pareigas ir už žinomai melagingą paaiškinimą. Tai pažymima atitinkamo tardymo

veiksmo protokole ir patvirtinama specialisto parašu.

Specialistas privalo: šaukiamas atvykti

ir dalyvauti, atliekant tardymo veiksmą, ir naudodamasis savo specialiomis

žiniomis bei įgūdžiais, padėti tardytojui surasti, įtvirtinti ir paimti

įrodymus; atkreipti tardytojo dėmesį į aplinkybes, susijusias su įrodymų

suradimu, įtvirtinimu ir poėmiu; duoti paaiškinimus dėl atliekamų savo veiksmų

ir specialių klausimų, kylančių, atliekant tardymo veiksmą.

Specialistas turi teisę daryti įrašytinus

į protokolą pareiškimus, susijusius su įrodymų suradimu, įtvirtinimu ir poėmiu.

Specialistas taip pat pateikia išvadą

šio kodekso 842 straipsnyje nustatyta tvarka. Specialisto išvada

kaltinamajam pateikiama tardytojo nustatytu momentu.

Jeigu specialistas neatvyksta be

svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako at1ikti savo pareigas,

jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai melagingą paaiškinimą

specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293

straipsnį. Specialistas už žinomai melagingą paaiškinimą ar išvadą baudžiamojon

atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

1522 straipsnis. Nušalinimas

specialisto parengtiniame tardyme

Nušalinimą specialistui parengtiniame

tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas,

gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis

atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Specialisto nušalinimą parengtiniame

tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras sutinkamai su taisyklėmis,

išdėstytomis šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose, su tuo apribojimu, kad

pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip specialisto negali būti pagrindas jam

nušalinti.

153 straipsnis. Šaukimas kviestinių

parengtiniame tardyme

Atliekant tardymo veiksmus, išskyrus

apklausas, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius.

Kviestiniais gali būti šaukiami bet

kurie byloje nesuinteresuoti piliečiai.

Kviestinis privalo patvirtinti veiksmų,

kuriuos atliekant jis buvo akivaizdoje, faktą, turinį ir rezultatus. Kviestinis

turi teisę daryti pastabas dėl atliktų veiksmų. Kviestinio pastabos turi būti

įrašomos į atitinkamo tardymo veiksmo protokolą.

Prieš pradėdamas tardymo veiksmą, kurį

atliekant yra akivaizdoje kviestiniai, tardytojas išaiškina jiems jų pareigas

ir teises.

Jeigu asmuo be svarbių priežasčių

atsisako atlikti kviestinio pareigas, jis atsako šio kodekso 643

straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiam asmeniui gali būti skiriama administracinė

nuobauda - bauda iki penkiasdešimties litų.

154 straipsnis. Pripažinimo

nukentėjusiuoju tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad

nusikaltimu piliečiui padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos, savo

iniciatyva arba remdamasis iš to asmens gautu pareiškimu, priima motyvuotą

nutarimą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir apie tai praneša nukentėjusiajam ir

jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio kodekso 60 straipsnyje numatytos

nukentėjusiojo teisės. Tai pažymima nutarime.

155 straipsnis. Pripažinimo civiliniu

ieškovu tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad

nusikaltimu piliečiui, įmonei, įstaigai ar organizacijai padaryta materialinės

žalos, privalo išaiškinti jiems ar jų atstovams teisę pareikšti civilinį

ieškinį ir apie tai surašo protokolą arba praneša raštu.

Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas,

tardytojas privalo priimti motyvuotą nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu arba

atsisakyti pripažinti juo ir apie tai praneša atitinkamai piliečiui, įmonei,

įstaigai ar organizacijai.

Atvykus asmeniui, pripažintam civiliniu

ieškovu, arba jo atstovui, tardytojas išaiškina jiems jų teises, numatytas šio

kodekso 61 straipsnyje, ir apie tai pažymi nutarime.

156 straipsnis. Patraukimo civiliniu

atsakovu tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad už

kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pagal įstatymą materialiai

turi atsakyti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti piliečiai arba įmonė,

įstaiga, organizacija, priima motyvuotą nutarimą patraukti atitinkamą pilietį

ar įmonę, įstaigą, organizaciją civiliniu atsakovu. Nutarimas paskelbiamas

civiliniam atsakovui ar jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio kodekso 62

straipsnyje numatytos civilinio atsakovo teisės, ir tai pažymima nutarime.

1561 straipsnis. Liudytojo

ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatančių duomenų

įslaptinimas

Prokuroras, taip pat prokuroro sutikimu

tardytojas sunkių nusikaltimų bylose, norėdami užtikrinti liudytojo ar

nukentėjusiojo asmens saugumą, turi teisę įslaptinti jų pavardę ir kitus asmens

tapatybę nustatančius duomenis. Tuo reikalu surašomas nutarimas, kuris saugomas

atskirai nuo bylos kartu su specialiu tardymo veiksmo protokolo priedu.

Tardymo veiksmai su šiais asmenimis

atliekami, laikantis bendrųjų šio kodekso taisyklių su išimtimi, kad be

prokuroro ar tardytojo niekas negalėtų sužinoti tardyme dalyvavusio liudytojo

ar nukentėjusio asmens tapatybę nustatančių duomenų.

Įslaptinti asmens tapatybę nustatantys

duomenys yra valstybinė paslaptis. Susipažinti su tikraisiais asmens tapatybę

nustatančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantys tardytojai,

prokurorai ir teisėjai. Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnį.

157 straipsnis. Neleistinumas

pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų

Parengtinio tyrimo duomenys gali būti

pagarsinami tik kvotėjo, tardytojo ar prokuroro leidimu ir tik ta apimtimi,

kurią šie pripažįsta tai esant galima.

Reikiamais atvejais kvotėjas,

tardytojas ar prokuroras įspėja liudytoją, taip pat nukentėjusįjį ir jo

atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus, kaltinamojo

gynėją, ekspertą, specialistą, vertėją, kviestinius ir kitus asmenis, buvusius

akivaizdoje, atliekant tardymo veiksmus, kad neleistina be jo leidimo

pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų. Tuo reikalu iš šių asmenų gali būti

paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas su įspėjimu dėl atsakomybės pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį.

158 straipsnis. Tardytojo pareiga

užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kiek jis liečia turto

konfiskavimo

Tirdamas bylą dėl nusikaltimo, už kurį

gali būti skiriama turto konfiskavimo bausmė, tardytojas privalo imtis

priemonių, kad nebūtų paslėptas kaltinamojo turtas.

159 straipsnis. Neteko galios.

160 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai

kontroliuojant, kad parengtinio tardymo organai

vykdytų įstatymus

Kontroliuodamas, kad parengtinio

tardymo organai vykdytų įstatymus, prokuroras pagal savo kompetenciją:

1) reikalauja iš parengtinio tardymo

organų pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagas ir

kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, parengtinio tardymo eigą ir

nusikaltimus padariusių asmenų nustatymą; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį

tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei pranešimų apie

padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo;

2) panaikina tardytojų neteisėtus ir

nepagrįstus nutarimus;

3) duoda nurodymus raštu dėl

nusikaltimų tyrimo, kardomosios priemonės parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo,

nusikaltimo kvalifikavimo, atskirų tardymo veiksmų atlikimo ir nusikaltimus

padariusių asmenų paieškos;

4) dalyvauja darant parengtinį tardymą

ir reikiamais atvejais pats atlieka tardymo veiksmus ar visą tyrimą bet kurioje

byloje;

5) sankcionuoja kaltinamojo nušalinimą

nuo pareigų ir kitus tardytojo veiksmus šio kodekso numatytais atvejais;

6) prailgina tyrimo terminus šio

kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;

grąžina baudžiamąsias bylas

parengtinio tardymo organams su savo nurodymais papildomam tyrimui padaryti;

siekdamas užtikrinti kuo

išsamesnį ir nešališkesnį bylos ištyrimą, bet kurią bylą paima iš vieno

parengtinio tardymo organo ir perduoda ją kitam, taip pat iš vieno tardytojo

kitam;

9) nušalina tardytoją nuo tolesnio

parengtinio tardymo darymo, jeigu jis, tirdamas bylą, pažeidė įstatymą, taip

pat iškelia drausminę bylą tardytojui;

10) iškelia baudžiamąsias bylas arba

atsisako jas iškelti; nutraukia arba sustabdo baudžiamąsias bylas; tvirtina

kaltinamąsias išvadas (nutarimus); perduoda baudžiamąsias bylas teismui.

Prokuroras taip pat vykdo ir kitokius

šio kodekso jam suteiktus įgaliojimus.

Prokuroro nurodymai, šio kodekso

numatyta tvarka duoti parengtinio tardymo organams dėl baudžiamųjų bylų

iškėlimo ir jų tyrimo, šiems organams yra privalomi. Gautą nurodymų apskundimas

aukštesniajam prokurorui nesustabdo jų vykdymo, išskyrus šio kodekso 48

straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Keturioliktasis skirsnis

KALTINIMO PAREIŠKIMAS IR

KALTINAMOJO APKLAUSA

161 straipsnis. Patraukimas

kaltinamuoju

Esant pakankamai įrodymų, duodančių

pagrindą pareikšti kaltinimą nusikaltimo padarymu, tardytojas priima motyvuotą

nutarimą patraukti tą asmenį kaltinamuoju.

162 straipsnis. Nutarimas patraukti

kaltinamuoju

Nutarime patraukti kaltinamuoju turi

būti nurodoma: nutarimo surašymo laikas ir vieta; kas jį surašė; traukiamo

kaltinamuoju asmens pavardė, vardas; nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas

tas asmuo, kartu nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą ir kitas

aplinkybes, kiek jos nustatytos bylos medžiaga; baudžiamasis įstatymas,

numatantis tą nusikaltimą, taip pat pagrindiniai įrodymai, kuriuos tardytojas

laiko esant galima nurodyti.

163 straipsnis. Kaltinamojo šaukimo

tvarka

Laisvas kaltinamasis šaukiamas pas

tardytoją šaukimu, kuris įteikiamas kaltinamajam pasirašytinai, kartu nurodant

įteikimo laiką. Šaukimas gali būti perduodamas taip pat telefonograma ar

telegrama, kurios įteikiamos kaltinamajam pasirašytinai. Jo parašas, kad

šaukimas įteiktas, grąžinamas tardytojui prijungti prie bylos.

Šaukime turi būti nurodoma: kas

šaukiamas kaltinamuoju, kur ir pas ką, atvykimo diena ir valanda, taip pat neatvykimo

pasekmės.

Kaltinamajam laikinai nesant, šaukimas

jam perduoti įteikiamas pasitašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių

suaugusių šeimos narių, butų eksploatavimo organizacijai, kaltinamojo

darbovietės administracijai ar vietos savivaldybės valdymo organui.

Jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus

asmuo kaltinamuoju šaukiamas paprastai per savo tėvus ar kitus įstatyminius

atstovus. Kitokia tvarka leidžiama tik tais atvejais, kai to reikalauja bylos

aplinkybės.

Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties

neatvyksta į kvotos organą ar pas tardytoją, jis atsako šio kodekso 643

straipsnyje nustatyta tvarka.

Suimtas kaltinamasis šaukiamas per

kalinimo vietos administraciją.

164 straipsnis. Neteko galios.

165 straipsnis. Kaltinamojo

atvesdinimas

Jeigu kaltinamasis neatvyksta be

svarbios priežasties, jis, tardytojo nutarimu, gali būti atvesdinamas.

Tardytojo nutarimas atvesdinti

paskelbiamas kaltinamajam.

Kaltinamasis negali būti atvesdinamas

naktį, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Atvesdinti kaltinamąjį be išankstinio

šaukimo galima tik tais atvejais, kai kaltinamasis slapstosi nuo tardymo arba