← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1996-04-30

@D1=19900731;D2=19960430;D3=19960603

@D1=19900731;D2=19960430;D3=19960603

Pakeitimai:

1.

Parlamentas,

Įstatymas

{#90IDAA0642 ;} Nr.

1-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO

2.

Parlamentas,

Įstatymas

{#91D]AA1397 ;} Nr.

1-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

3.

Parlamentas,

Įstatymas

{#91EZAA1516 ;} Nr.

1-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

5, 6 IR 8

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

4.

Parlamentas,

Įstatymas

{#92AEAA2275 ;} Nr.

1-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

3,5,6 IR 7

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

5.

Parlamentas,

Įstatymas

{#93DJAA0152 ;} Nr.

1-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

6.

Parlamentas,

Įstatymas

{#93FLAA0212 ;} Nr.

1-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO IR

PAKEITIMO

7.

Parlamentas,

Įstatymas

{#93KHAA0326 ;} Nr.

1-326, 93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

12 STRAIPSNIO

PAPILDYMO

8.

Parlamentas,

Įstatymas

{#94APAA0395 ;} Nr.

1-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

9.

Parlamentas,

Įstatymas

{#94FKAA0539 ;} Nr.

1-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO

10.

Parlamentas,

Įstatymas

{#94KNAA0705 ;} Nr.

1-705, 94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

8 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

11.

Parlamentas,

Įstatymas

{#95CJAA0848 ;} Nr.

1-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

12.

Parlamentas,

Įstatymas

{#95K[AA1159 ;} Nr.

1-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO

13.

Parlamentas,

Įstatymas

{#96B[AA1255 ;} Nr.

1-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR

8 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Parlamentas,

Įstatymas

{#96C]AA1310 ;} Nr.

1-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14,

15, 16 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1996 metų liepos 1 dienos.

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

I.

Mokesčio mokėtojai ir objektas

1 straipsnis.

Juridinių asmenų pelno mokestį moka:

a)

juridinio

asmens teises  turinčios įmonės,  kurių veiklą

reglamentuoja

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;

b)

juridiniai

asmenys,  užsiimantys nekomercine veikla,  bet

gavusieji   pajamų

iš   komercinės-ūkinės   veiklos,   išskyrus

biudžetinių įstaigų

nebiudžetines lėšas.

2  straipsnis.

Pelno  mokestis  imamas  nuo apmokestinamojo

pelno, kuris

apskaičiuojamas II skyriuje nustatyta tvarka.

II.

Apmokestinamojo pelno nustatymas

3 straipsnis.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas -

realizavimo  pajamų

ir  nerealizacinių  pajamų  suma  (toliau  -

bendrosios pajamos).

Realizavimo

pajamas  sudaro iš  įmonės išsiųsta produkcija,

kitos

materialinės   vertybės,  atlikti   darbai  ir   suteiktos

paslaugos bei

kompensaciniai priedai.

Nerealizacines

pajamas  sudaro gaunamos ekonominės sankcijos

ir kitos  su

produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu

nesusijusios

pajamos,  įskaitant pajamas,  gautas  už  išnuomotą,

investuotą turtą.

Į

nerealizacines  pajamas,  apskaičiuojant  apmokestinamąjį

pelną, neįskaitoma:

1) gauti

dividendai ir palūkanos už obligacijas;

2) pajininkų iš

kitų įmonių gauta pelno dalis;

3)   iš

draudimo  organizacijų   gautos   turto   draudimo

atlyginimo  sumos,

neviršijančios  prarasto   turto   likutinės

vertės;

4) steigėjų  iš

individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių

bendrijų gauta

pajamų (pelno) dalis;

5)  sumos,

gautos Lietuvos  Respublikos labdaros ir paramos

įstatymu

reglamentuotai labdarai ir paramai.

4 straipsnis.

Iš bendrųjų  pajamų atskaičius  5 straipsnyje

nurodytus

gamybos   ir    cirkuliacijos   kaštus,    tenkančius

realizuotai

produkcijai,  darbams ir  paslaugoms, apskaičiuojamas

pelnas.

Iš    pelno

atskaičius     6    straipsnyje     nurodytas

neapmokestinamąsias

sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas.

Juridinių

asmenų,    užsiimančių    nekomercine    veikla,

apmokestinamasis

pelnas nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų  už

mokamas priemones ir

išlaidų šioms priemonėms vykdyti.

5 straipsnis.

Nustatant  apmokestinamąjį pelną, iš  bendrųjų

įmonės  pajamų

atimami  šie  faktiški  gamybos  ir cirkuliacijos

kaštai bei įmonės

išlaidos, tenkančios realizuotai produkcijai:

1)

išlaidos,   susijusios   su   materialinėmis   ir  joms

prilygintomis

sąnaudomis, įskaitant komandiruočių išlaidas;

2)

ilgalaikio   turto   (materialaus   ir   nematerialaus)

nusidėvėjimo

(amortizacijos)  - Lietuvos  Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

3) išlaidos

darbo apmokėjimui;

4) įmokos

socialiniam draudimui;

5) privalomojo

draudimo  įmokos, neįskaitant draudimo  įmokų

už įmonėje sukauptą

valstybinį kapitalą;

6)

mokesčiai,  rinkliavos  bei  kitos  privalomos  įmokos,

nustatytos

Lietuvos   Respublikos   įstatymų   bei   Vyriausybės

nutarimų, išskyrus

pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą,

palūkanas  už

valstybinio  kapitalo   naudojimą   bei   baudas,

delspinigius ir

kitas sankcijas;

7) palūkanos

už paskolas  ir įmokos,  susijusios su paskolų

garantijų gavimu;

8) specialieji

atidėjimai bankų abejotiniems aktyvams;

9)

atskaitymai  į miškų auginimo fondą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka;

10)

Ignalinos   atominės  elektrinės  papildomos  išlaidos,

nustatytos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos

šiame straipsnyje.

Nustatant

apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų

atimami tik

juridinę galią  turinčiais  dokumentais  patvirtinti

faktiški gamybos  ir

cirkuliacijos  kaštai bei  įmonės  išlaidos,

išvardintos šio

straipsnio pirmojoje dalyje.

Materialinių

vertybių  įsivežimas  iš  užsienio  turi  būti

patvirtintas

muitinės deklaracijomis.

6

straipsnis.   Nustatant  apmokestinamąjį   pelną  iš    4

straipsnyje

nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno atimamos Lietuvos

Respublikos  labdaros

ir  paramos  įstatymo  numatytų  labdaros

organizacijų ir

fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių

visos  faktiškai

padarytos   ir   juridinę   galią   turinčiais

dokumentais

patvirtintos  išlaidos, skirtos  labdaros ir  paramos

tikslams.

Nustatant

apmokestinamąjį   pelną   Lietuvos   Respublikos

labdaros ir  paramos

įstatymo  numatytiems labdaros  davėjams  ar

rėmėjams,

nenurodytiems  šio straipsnio  pirmojoje dalyje,  iš  4

straipsnyje

nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno 2 kartus atimamos

faktiškai padarytos

ir  juridinę  galią  turinčiais  dokumentais

patvirtintos

išlaidos,  skirtos  labdarai  ir  paramai,  bet  ne

daugiau kaip  40

procentų  apmokestinamojo pelno.  Lėšos, skirtos

labdarai ir

paramai, viršijančios  40  procentų  apmokestinamojo

pelno,

apmokestinamos bendra tvarka.

Šiame

straipsnyje  nustatyta tvarka  netaikoma  labdarai  ar

paramai,

teikiamai   užsienio  valstybių  juridiniams  asmenims,

išskyrus atvejus,

kai  tokia  labdara  ar  parama  teikiama  per

tarptautines

labdaros  organizacijas arba  lietuvių bendruomenes,

esančias užsienyje.

Laisvųjų

ekonominių  zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių

pelno   dalis,

panaudota   pagrindinėms   priemonėms   įsigyti,

moksliniams

tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, taip pat

investicijoms

zonoje, neapmokestinama.

Specialiųjų

atidėjimų  bankų abejotiniems  aktyvams   normas

nustato  Lietuvos

bankas,  suderinęs  su  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybe.

III. Mokesčio tarifai

7 straipsnis.

Mokesčio tarifai:

1)  10%

apmokestinamojo  pelno,   panaudoto   kapitalinėms

investicijoms.

Kapitalinė

investicija   yra  ilgalaikio   turto  (pastatų,

statinių, mašinų,

technologinių įrenginių  ir  kitų  pagrindinių

priemonių)  ir

nematerialaus  ilgalaikio  turto  (technologinių

licencijų,

patentų,   prekių  ženklų)   įsigijimas  ir  išlaidos

nebaigtai statybai;

2) 29% kito

apmokestinamojo pelno.

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  prioritetinėms ūkio šakoms

gali   nustatyti

mažesnius   apmokestinamojo   pelno   mokesčio

tarifus.

IV. Mokesčio lengvatos

8  straipsnis.

Žemės  ūkio  produkciją gaminančių juridinių

asmenų ir paslaugas

žemės ūkiui teikiančių  specializuotų įmonių

pelno mokesčio

tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.

Jeigu žemės

ūkio produkcijos  ir paslaugų žemės ūkiui dalis

realizavimo

pajamose    mažesnė   kaip   50%,   visas   pelnas

apmokestinamas pagal

7 straipsnyje nustatytus tarifus.

Kūrybinių

sąjungų   (architektų,  dailininkų,   dizainerių,

fotomenininkų,

kompozitorių,   kinematografininkų,  mokslininkų,

rašytojų,

tautodailininkų,  teatro, žurnalistų)  ir jų įmonių bei

organizacijų, kurios

ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja kūrybinių

sąjungų poreikiams,

juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%

apmokestinamojo

pelno.

Laisvųjų

ekonominių   zonų  įmonės  5  metus  nuo  įmonės

įregistravimo

dienos  moka  80%  mažesnį  pelno mokestį, kitus 5

metus   moka   50%

mažesnį   pelno   mokestį.   Jeigu  užsienio

investuotojas

(investuotojai)  įsigijo  ne mažiau kaip 30% zonos

įmonės  įstatinio

(nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip

vieno  milijono

JAV  dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši

įmonė  5  metus

nuo  įmonės  įregistravimo  dienos  nemoka pelno

mokesčio, o kitus 10

metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.

9  straipsnis.

Įmonės,  kurių  realizavimo pajamos už pačių

pagamintą

produkciją  sudaro daugiau  kaip 50%  visų gautų pajamų

ir   kuriose

dirba   riboto   darbingumo   dirbantieji,  mažina

apskaičiuotą pelno

mokestį tokia tvarka:

Riboto

darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio

dalis tarp visų

dirbančiųjų sumažinimas

Daugiau kaip

50%    100%

40-50% 75%

30-40% 50%

20-30%

25%

Kategorijas

asmenų,  kuriems  taikomas  riboto   darbingumo

dirbančiųjų

statusas,   jų   dalies   tarp   visų   dirbančiųjų

apskaičiavimo

metodiką ir  šios lengvatos taikymo  tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

10 straipsnis.

Savivaldybių  Tarybos turi teisę  kai kuriems

asmenims  sumažinti

mokesčio  dydį  arba  iš  viso juos atleisti

konkrečiam

laikotarpiui  nuo  pelno  mokesčio,  tačiau  tai turi

būti  kompensuojama

iš  savivaldybių  biudžetų.   Dėl   suteiktų

lengvatų  į

valstybės   biudžetą  negautų  pajamų   kompensavimo

tvarką nustato

Finansų ministerija.

Jeigu

mokėtojas  pagal Lietuvos  Respublikos įstatymus turi

teisę  į  kelias

mokesčio  lengvatas,  teikiama  tik  didžiausia

lengvata.

Lietuvos

Respublikos   įstatymai  gali  numatyti  atvejus,

kuriems  esant

mokesčių  mokėtojai   gali  būti   atleisti  nuo

nesumokėtų

mokesčių,  taip pat  dėl  to  priskaičiuotų  baudų  ir

delspinigių

mokėjimo.

V.

Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas

11

straipsnis.  Mokėtojas  pelno  mokestį pats apskaičiuoja

ir  sumoka  jį  į

Lietuvos  Respublikos  biudžetinės   sandaros

įstatymo numatytą

biudžetą.

Juridiniai

asmenys,  turintys  nesavarankiškų  struktūrinių

padalinių  kitų  savivaldybių

teritorijose,  apskaičiuoto  pelno

mokesčio dalį,

priklausančią sumokėti  į savivaldybės  biudžetą,

paskirsto   tarp

savivaldybių   proporcingai   jų  teritorijose

esančių

nesavarankiškų   struktūrinių   padalinių   dirbančiųjų

skaičiui

atitinkamo  periodo  pabaigoje.

12

straipsnis.   Per  metus  mokami  avansiniai  mokėjimai,

kurių  dydis

nustatomas  naudojant  išėmimo  koeficientą.   Šis

koeficientas

apskaičiuojamas  kaip  santykis  praėjusiais metais

sumokėto pelno

mokesčio sumos su tų metų realizavimo  pajamomis.

Finansų

ministerijos  numatytais  atvejais  išėmimo koeficientas

gali  būti

apskaičiuotas  kaip  santykis  už  praėjusį  ketvirtį

apskaičiuotos pelno

mokesčio sumos  su to  ketvirčio realizavimo

pajamomis.

Išėmimo

koeficientas  nustatomas  pagal  mokėtojo  pateiktą

apskaičiavimą,

suderinus  tai su  atitinkama valstybine  mokesčių

inspekcija Finansų

ministerijos nustatyta tvarka.

Avansiniai

mokėjimai  skaičiuojami nuo  faktinių realizavimo

pajamų  taikant

išėmimo   koeficientą.   Apskaičiuotas   įmokas

mokėtojas  perveda

į  biudžetą  3  kartus  per  mėnesį   Finansų

ministerijos

nustatytais terminais ir tvarka.

Naujais

mokestiniais  metais  iki  vasario  10  dienos arba

kitais terminais,

nustatytais valstybinės  mokesčių inspekcijos,

avansiniams

mokėjimams  taikomas  praėjusiais  metais   naudotas

išėmimo

koeficientas.

11 straipsnis.

Mokėtojas pelno mokestį pats apskaičiuoja ir

sumoka jį  į

Lietuvos  Respublikos biudžetinės  sandaros įstatymo

numatytą biudžetą.

Juridiniai

asmenys,  turintys  nesavarankiškų  struktūrinių

padalinių   kitų

savivaldybių  teritorijose, apskaičiuoto  pelno

mokesčio dalį,

priklausančią sumokėti į savivaldybės  biudžetą,

paskirsto tarp

savivaldybių proporcingai jų teritorijose esančių

nesavarankiškų

struktūrinių   padalinių   dirbančiųjų   skaičiui

atitinkamo periodo

pabaigoje.

Straipsnio

pakeitimai:

1-395;

1994.02.17.; Žin., 1994,Nr.15-251

12 straipsnis.

Per metus mokami avansiniai   mokėjimai,

kurių dydis

nustatomas naudojant išėmimo  koeficientą. Šis

koeficientas

apskaičiuojamas kaip santykis praėjusiais metais

sumokėto pelno

mokesčio sumos su tų metų  realizavimo pajamomis.

Finansų

ministerijos    numatytais    atvejais išėmimo

koeficientas gali

būti apskaičiuotas  kaip santykis už praėjusį

ketvirtį

apskaičiuotos  pelno  mokesčio  sumos su to ketvirčio

realizavimo

pajamomis.

Išėmimo

koeficientas  nustatomas  pagal  mokėtojo  pateiktą

apskaičiavimą,

suderinus   tai su  atitinkama valstybine mokesčių

inspekcija Finansų

ministerijos nustatyta tvarka.

Avansiniai

mokėjimai  skaičiuojami nuo  faktinių realizavimo

įplaukų  taikant

išėmimo  koeficientą.   Apskaičiuotas   įmokas

mokėtojas  perveda

į  biudžetą  3  kartus  per  mėnesį  Finansų

ministerijos

nustatytais terminais ir tvarka.

Naujais

mokestiniais  metais  iki  vasario  10  dienos  arba

kitais terminais,

nustatytais valstybinės  mokesčių inspekcijos,

avansiniams

mokėjimams  taikomas praėjusiais  metais     naudotas

išėmimo

koeficientas.

Straipsnio

pakeitimai:

1.

1-326;

1993.12.09; Žin., 1993, Nr.70-1306;

2.

1-395; 1994.02.17;

Žin., 1994, Nr.15-251;

13 straipsnis.

Mokėtojai, kurie  didelę dalį  pajamų gauna

ne   per   bankus,

avansinius   mokėjimus   moka  suderinta  su

valstybinėmis

mokesčių inspekcijomis tvarka.

14 straipsnis.

Kiekvienam ketvirčiui  pasibaigus, iki  kito

ketvirčio  pirmojo

mėnesio  15  dienos  ir,  mokestiniams metams

pasibaigus,   iki

kitų   metų   vasario   1   dienos  mokėtojai

valstybinėms

mokesčių inspekcijoms pristato Lietuvos  Respublikos

buhalterinės

apskaitos     pagrindų     įstatymo    nustatytą

finansinę

atskaitomybę  ir  pelno  mokesčio  apyskaitą. Mokesčio

apyskaitos  formą

ir  jos   užpildymo  tvarką  nustato   Finansų

ministerija.

Jei

mokesčio   apyskaita   rodo,   kad   per  apyskaitinį

laikotarpį

mokesčio  sumokėta  mažiau  negu priklauso, mokėtojas

per  10  dienų  po

mokesčio  apskaičiavimui  pateikti  nustatyto

termino  privalo

papildomai apskaičiuotą sumą sumokėti į Lietuvos

Respublikos

biudžetinės sandaros įstatymo numatytą biudžetą.

VI.

Atsakomybė už teisingą pelno mokesčio

apskaičiavimą ir sumokėjimą

15

straipsnis.  Mokėtojas atsako už tai, kad pelno mokestis

būtų teisingai

apskaičiuotas.

Jeigu

mokėtojų     pateiktose    mokesčių    apyskaitose

apmokestinamasis

pelnas  ir  pelno  mokestis  yra sumažinti, tai

sumažinta  mokesčio

suma ir bauda išieškoma Lietuvos Respublikos

mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

16

straipsnis.  Mokėtojai  atsako,  kad pelno mokestis būtų

sumokėtas  laiku.

Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai

Lietuvos

Respublikos  mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,

dėl  kurių

mokėtojas  laiku  neatsiskaitė  su biudžetu, gali kai

kuriems  mokėtojams

atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į

biudžetą

terminą.    Atidėjimo    laikotarpiu    delspinigiai

neskaičiuojami.   Jeigu

mokėtojas   iki   delspinigių  mokėjimo

atidėjimo

paskutinės  dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių,

tai  delspinigiai

priskaičiuojami  ir  sumokami į biudžetą ir už

visą  atidėjimo

laikotarpį.  Mokėjimo  atidėjimo pradžia laikoma

diena,   kurią

įsigaliojo  priimtas  Vyriausybės  nutarimas  dėl

priskaičiuotų

delspinigių atidėjimo termino nustatymo.

Mokėjimo

atidėjimo  terminas  taikomas  delspinigių  sumai,

kuri    buvo

priskaičiuota   iki   Vyriausybės   nutarimo   dėl

priskaičiuotų    delspinigių

atidėjimo    termino    nustatymo

įsigaliojimo dienos.

17

straipsnis.  Mokėtojo  pareigūnai,  pateikę  neteisingas

žinias,  dėl  kurių

mokestis  buvo  neteisingai   apskaičiuotas,

traukiami

atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

VII. Kitos nuostatos

18

straipsnis.  Kai  Lietuvos  Respublikos  tarpvalstybinės

sutarties nuostatos

neatitinka  Lietuvos  Respublikos  juridinių

asmenų pelno

mokesčio  įstatymo,  apmokestinant  pelną  taikomos

tarpvalstybinės

sutarties nuostatos.

16 straipsnis.

Mokėtojai atsako,  kad pelno  mokestis  būtų

sumokėtas  laiku.

Mokesčio  laiku   nesumokėjus,  už  kiekvieną

pavėluotą dieną

imami  0,3  %  delspinigiai.  Laiku  nesumokėtas

įmokas į biudžetą

valstybinė mokesčių inspekcija išieško ne ginčo

tvarka.

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,

dėl kurių  mokėtojas

laiku  neatsiskaitė su  biudžetu,  gali  kai

kuriems mokėtojams

atidėti priskaičiuotų  delspinigių mokėjimo į

biudžetą

terminą.     Atidėjimo    laikotarpiu    delspinigiai

neskaičiuojami.

Jeigu   mokėtojas   iki   delspinigių   mokėjimo

atidėjimo

paskutinės  dienos nesumoka  priskaičiuotų delspinigių,

tai delspinigiai

priskaičiuojami ir  sumokami į  biudžetą ir  už

visą atidėjimo

laikotarpį. Mokėjimo  atidėjimo  pradžia  laikoma

diena,  kurią

įsigaliojo  priimtas  Vyriausybės  nutarimas  dėl

priskaičiuotų

delspinigių atidėjimo termino nustatymo.

Mokėjimo

atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri

buvo priskaičiuota

iki Vyriausybės  nutarimo  dėl  priskaičiuotų

delspinigių

atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

1-395;

1994.02.17.; Žin., 1994, Nr.15-251;

19 straipsnis.

Kai  Lietuvos  Respublikos  juridinis  asmuo

gauna pelną,

apmokestinamą užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam

apmokestinimui

išvengti,  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  arba

jos pavedimu

Finansų ministerijos  nustatyta  tvarka  galima  iš

tokio juridinio

asmens apskaičiuoto  pelno mokesčio atimti sumą,

lygią užsienio

valstybėje sumokėtam  pelno mokesčiui. Ši atimama

suma  negali

viršyti  tos  Lietuvos  Respublikoje  apskaičiuoto

mokesčio dalies,

kuri priskiriama  užsienio  valstybėje  gautoms

pajamoms.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m.

liepos 31 d.

Nr. I-442

_

15 straipsnis.

Mokėtojas atsako  už tai, kad pelno  mokestis

būtų teisingai

apskaičiuotas.

Jeigu

mokėtojų     pateiktose    mokesčių    apyskaitose

apmokestinamasis

pelnas  ir  pelno  mokestis  yra  sumažinti,  į

Lietuvos  Respublikos

biudžetinės  sandaros  įstatymo  nustatytą

biudžetą

išieškoma    nuo   sumažinto   apmokestinamojo   pelno

apskaičiuota pelno

mokesčio suma ir dvigubo jos dydžio bauda.

Nuo

sumažinto   apmokestinamojo  pelno  apskaičiuota  pelno

mokesčio suma  ir

bauda  sumokama per penkias dienas po pažeidimo

nustatymo.

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė, atsižvelgusi  į  padarytų

pažeidimų

priežastis,  gali savo  nutarimu kai kuriems mokėtojams

pratęsti šiame

straipsnyje nustatytą  baudų mokėjimo  į biudžetą

terminą.

16

straipsnis.  Mokėtojai  atsako,  kad pelno mokestis būtų

sumokėtas  laiku.

Mokesčio  laiku  nesumokėjus,  už   kiekvieną

pavėluotą  dieną

imami  0,3%  delspinigiai.  Laiku   nesumokėtas

įmokas  į  biudžetą

valstybinė  mokesčių  inspekcija  išieško ne

ginčo tvarka.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,

dėl kurių  mokėtojas

laiku  neatsiskaitė su  biudžetu,  gali  kai

kuriems mokėtojams

atidėti priskaičiuotų  delspinigių mokėjimo į

biudžetą    terminą.

Atidėjimo    laikotarpiu    delspinigiai

neskaičiuojami.

Jeigu   mokėtojas   iki   delspinigių   mokėjimo

atidėjimo

paskutinės  dienos nesumoka  priskaičiuotų delspinigių,

tai delspinigiai

priskaičiuojami ir  sumokami į  biudžetą ir  už

visą atidėjimo

laikotarpį. Mokėjimo  atidėjimo  pradžia  laikoma

diena,  kurią

įsigaliojo  priimtas  Vyriausybės  nutarimas  dėl

priskaičiuotų

delspinigių atidėjimo termino nustatymo.

Mokėjimo

atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri

buvo priskaičiuota

iki Vyriausybės  nutarimo  dėl  priskaičiuotų

delspinigių

atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.

17

straipsnis.  Mokėtojo  pareigūnai,  pateikę  neteisingas

žinias,  dėl  kurių

mokestis  buvo  neteisingai   apskaičiuotas,

traukiami

atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

VII. Kitos nuostatos

18

straipsnis.  Kai  Lietuvos  Respublikos  tarpvalstybinės

sutarties nuostatos

neatitinka  Lietuvos  Respublikos  juridinių

asmenų pelno

mokesčio  įstatymo,  apmokestinant  pelną  taikomos

tarpvalstybinės

sutarties nuostatos.

17  straipsnis.

Mokėtojo  pareigūnai,  pateikę  neteisingas

žinias,  dėl

kurių  mokestis  buvo  neteisingai  apskaičiuotas,

traukiami

atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

VII. K

i t o s  n u o s t a t o s

18

straipsnis.  Kai  Lietuvos  Respublikos  tarpvalstybinės

sutarties nuostatos

neatitinka  Lietuvos  Respublikos  juridinių

asmenų pelno

mokesčio  įstatymo,  apmokestinant  pelną  taikomos

tarpvalstybinės

sutarties nuostatos.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1995 04 11

įstatymas Nr.

1-848,

Žin., 1995,

Nr.34-813