Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas
@D1=19900731;D2=19960430;D3=19960603
@D1=19900731;D2=19960430;D3=19960603
Pakeitimai:
1.
Parlamentas,
Įstatymas
{#90IDAA0642 ;} Nr.
1-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
2.
Parlamentas,
Įstatymas
{#91D]AA1397 ;} Nr.
1-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
7 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
3.
Parlamentas,
Įstatymas
{#91EZAA1516 ;} Nr.
1-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
5, 6 IR 8
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
4.
Parlamentas,
Įstatymas
{#92AEAA2275 ;} Nr.
1-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
3,5,6 IR 7
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
5.
Parlamentas,
Įstatymas
{#93DJAA0152 ;} Nr.
1-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
6.
Parlamentas,
Įstatymas
{#93FLAA0212 ;} Nr.
1-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO IR
PAKEITIMO
7.
Parlamentas,
Įstatymas
{#93KHAA0326 ;} Nr.
1-326, 93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
12 STRAIPSNIO
PAPILDYMO
8.
Parlamentas,
Įstatymas
{#94APAA0395 ;} Nr.
1-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
9.
Parlamentas,
Įstatymas
{#94FKAA0539 ;} Nr.
1-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
10.
Parlamentas,
Įstatymas
{#94KNAA0705 ;} Nr.
1-705, 94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
8 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
11.
Parlamentas,
Įstatymas
{#95CJAA0848 ;} Nr.
1-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
12.
Parlamentas,
Įstatymas
{#95K[AA1159 ;} Nr.
1-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO
13.
Parlamentas,
Įstatymas
{#96B[AA1255 ;} Nr.
1-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR
8 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Parlamentas,
Įstatymas
{#96C]AA1310 ;} Nr.
1-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14,
15, 16 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1996 metų liepos 1 dienos.
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO
Į S T A T Y M A S
I.
Mokesčio mokėtojai ir objektas
1 straipsnis.
Juridinių asmenų pelno mokestį moka:
juridinio
asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą
reglamentuoja
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;
juridiniai
asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet
gavusieji pajamų
iš komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus
biudžetinių įstaigų
nebiudžetines lėšas.
2 straipsnis.
Pelno mokestis imamas nuo apmokestinamojo
pelno, kuris
apskaičiuojamas II skyriuje nustatyta tvarka.
II.
Apmokestinamojo pelno nustatymas
3 straipsnis.
Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas -
realizavimo pajamų
ir nerealizacinių pajamų suma (toliau -
bendrosios pajamos).
Realizavimo
pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija,
kitos
materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos
paslaugos bei
kompensaciniai priedai.
Nerealizacines
pajamas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos
ir kitos su
produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu
nesusijusios
pajamos, įskaitant pajamas, gautas už išnuomotą,
investuotą turtą.
Į
nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį
pelną, neįskaitoma:
1) gauti
dividendai ir palūkanos už obligacijas;
2) pajininkų iš
kitų įmonių gauta pelno dalis;
3) iš
draudimo organizacijų gautos turto draudimo
atlyginimo sumos,
neviršijančios prarasto turto likutinės
vertės;
4) steigėjų iš
individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių
bendrijų gauta
pajamų (pelno) dalis;
5) sumos,
gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos
įstatymu
reglamentuotai labdarai ir paramai.
4 straipsnis.
Iš bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje
nurodytus
gamybos ir cirkuliacijos kaštus, tenkančius
realizuotai
produkcijai, darbams ir paslaugoms, apskaičiuojamas
pelnas.
Iš pelno
atskaičius 6 straipsnyje nurodytas
neapmokestinamąsias
sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas.
Juridinių
asmenų, užsiimančių nekomercine veikla,
apmokestinamasis
pelnas nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų už
mokamas priemones ir
išlaidų šioms priemonėms vykdyti.
5 straipsnis.
Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų
įmonės pajamų
atimami šie faktiški gamybos ir cirkuliacijos
kaštai bei įmonės
išlaidos, tenkančios realizuotai produkcijai:
1)
išlaidos, susijusios su materialinėmis ir joms
prilygintomis
sąnaudomis, įskaitant komandiruočių išlaidas;
2)
ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus)
nusidėvėjimo
(amortizacijos) - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka;
3) išlaidos
darbo apmokėjimui;
4) įmokos
socialiniam draudimui;
5) privalomojo
draudimo įmokos, neįskaitant draudimo įmokų
už įmonėje sukauptą
valstybinį kapitalą;
6)
mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos,
nustatytos
Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės
nutarimų, išskyrus
pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą,
palūkanas už
valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas,
delspinigius ir
kitas sankcijas;
7) palūkanos
už paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų
garantijų gavimu;
8) specialieji
atidėjimai bankų abejotiniems aktyvams;
9)
atskaitymai į miškų auginimo fondą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka;
10)
Ignalinos atominės elektrinės papildomos išlaidos,
nustatytos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos
šiame straipsnyje.
Nustatant
apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų
atimami tik
juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti
faktiški gamybos ir
cirkuliacijos kaštai bei įmonės išlaidos,
išvardintos šio
straipsnio pirmojoje dalyje.
Materialinių
vertybių įsivežimas iš užsienio turi būti
patvirtintas
muitinės deklaracijomis.
6
straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną iš 4
straipsnyje
nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno atimamos Lietuvos
Respublikos labdaros
ir paramos įstatymo numatytų labdaros
organizacijų ir
fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių
visos faktiškai
padarytos ir juridinę galią turinčiais
dokumentais
patvirtintos išlaidos, skirtos labdaros ir paramos
tikslams.
Nustatant
apmokestinamąjį pelną Lietuvos Respublikos
labdaros ir paramos
įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar
rėmėjams,
nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4
straipsnyje
nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno 2 kartus atimamos
faktiškai padarytos
ir juridinę galią turinčiais dokumentais
patvirtintos
išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne
daugiau kaip 40
procentų apmokestinamojo pelno. Lėšos, skirtos
labdarai ir
paramai, viršijančios 40 procentų apmokestinamojo
pelno,
apmokestinamos bendra tvarka.
Šiame
straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma labdarai ar
paramai,
teikiamai užsienio valstybių juridiniams asmenims,
išskyrus atvejus,
kai tokia labdara ar parama teikiama per
tarptautines
labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes,
esančias užsienyje.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių
pelno dalis,
panaudota pagrindinėms priemonėms įsigyti,
moksliniams
tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, taip pat
investicijoms
zonoje, neapmokestinama.
Specialiųjų
atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas
nustato Lietuvos
bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos
Vyriausybe.
III. Mokesčio tarifai
7 straipsnis.
Mokesčio tarifai:
1) 10%
apmokestinamojo pelno, panaudoto kapitalinėms
investicijoms.
Kapitalinė
investicija yra ilgalaikio turto (pastatų,
statinių, mašinų,
technologinių įrenginių ir kitų pagrindinių
priemonių) ir
nematerialaus ilgalaikio turto (technologinių
licencijų,
patentų, prekių ženklų) įsigijimas ir išlaidos
nebaigtai statybai;
2) 29% kito
apmokestinamojo pelno.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė prioritetinėms ūkio šakoms
gali nustatyti
mažesnius apmokestinamojo pelno mokesčio
tarifus.
IV. Mokesčio lengvatos
8 straipsnis.
Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių
asmenų ir paslaugas
žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių
pelno mokesčio
tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.
Jeigu žemės
ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis
realizavimo
pajamose mažesnė kaip 50%, visas pelnas
apmokestinamas pagal
7 straipsnyje nustatytus tarifus.
Kūrybinių
sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių,
fotomenininkų,
kompozitorių, kinematografininkų, mokslininkų,
rašytojų,
tautodailininkų, teatro, žurnalistų) ir jų įmonių bei
organizacijų, kurios
ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja kūrybinių
sąjungų poreikiams,
juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%
apmokestinamojo
pelno.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės
įregistravimo
dienos moka 80% mažesnį pelno mokestį, kitus 5
metus moka 50%
mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio
investuotojas
(investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos
įmonės įstatinio
(nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip
vieno milijono
JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši
įmonė 5 metus
nuo įmonės įregistravimo dienos nemoka pelno
mokesčio, o kitus 10
metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.
9 straipsnis.
Įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių
pagamintą
produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų
ir kuriose
dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina
apskaičiuotą pelno
mokestį tokia tvarka:
Riboto
darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio
dalis tarp visų
dirbančiųjų sumažinimas
Daugiau kaip
50% 100%
40-50% 75%
30-40% 50%
20-30%
25%
Kategorijas
asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo
dirbančiųjų
statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų
apskaičiavimo
metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
10 straipsnis.
Savivaldybių Tarybos turi teisę kai kuriems
asmenims sumažinti
mokesčio dydį arba iš viso juos atleisti
konkrečiam
laikotarpiui nuo pelno mokesčio, tačiau tai turi
būti kompensuojama
iš savivaldybių biudžetų. Dėl suteiktų
lengvatų į
valstybės biudžetą negautų pajamų kompensavimo
tvarką nustato
Finansų ministerija.
Jeigu
mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi
teisę į kelias
mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia
lengvata.
Lietuvos
Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus,
kuriems esant
mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo
nesumokėtų
mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų ir
delspinigių
mokėjimo.
V.
Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas
11
straipsnis. Mokėtojas pelno mokestį pats apskaičiuoja
ir sumoka jį į
Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros
įstatymo numatytą
biudžetą.
Juridiniai
asmenys, turintys nesavarankiškų struktūrinių
padalinių kitų savivaldybių
teritorijose, apskaičiuoto pelno
mokesčio dalį,
priklausančią sumokėti į savivaldybės biudžetą,
paskirsto tarp
savivaldybių proporcingai jų teritorijose
esančių
nesavarankiškų struktūrinių padalinių dirbančiųjų
skaičiui
atitinkamo periodo pabaigoje.
12
straipsnis. Per metus mokami avansiniai mokėjimai,
kurių dydis
nustatomas naudojant išėmimo koeficientą. Šis
koeficientas
apskaičiuojamas kaip santykis praėjusiais metais
sumokėto pelno
mokesčio sumos su tų metų realizavimo pajamomis.
Finansų
ministerijos numatytais atvejais išėmimo koeficientas
gali būti
apskaičiuotas kaip santykis už praėjusį ketvirtį
apskaičiuotos pelno
mokesčio sumos su to ketvirčio realizavimo
pajamomis.
Išėmimo
koeficientas nustatomas pagal mokėtojo pateiktą
apskaičiavimą,
suderinus tai su atitinkama valstybine mokesčių
inspekcija Finansų
ministerijos nustatyta tvarka.
Avansiniai
mokėjimai skaičiuojami nuo faktinių realizavimo
pajamų taikant
išėmimo koeficientą. Apskaičiuotas įmokas
mokėtojas perveda
į biudžetą 3 kartus per mėnesį Finansų
ministerijos
nustatytais terminais ir tvarka.
Naujais
mokestiniais metais iki vasario 10 dienos arba
kitais terminais,
nustatytais valstybinės mokesčių inspekcijos,
avansiniams
mokėjimams taikomas praėjusiais metais naudotas
išėmimo
koeficientas.
11 straipsnis.
Mokėtojas pelno mokestį pats apskaičiuoja ir
sumoka jį į
Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo
numatytą biudžetą.
Juridiniai
asmenys, turintys nesavarankiškų struktūrinių
padalinių kitų
savivaldybių teritorijose, apskaičiuoto pelno
mokesčio dalį,
priklausančią sumokėti į savivaldybės biudžetą,
paskirsto tarp
savivaldybių proporcingai jų teritorijose esančių
nesavarankiškų
struktūrinių padalinių dirbančiųjų skaičiui
atitinkamo periodo
pabaigoje.
Straipsnio
pakeitimai:
1-395;
1994.02.17.; Žin., 1994,Nr.15-251
12 straipsnis.
Per metus mokami avansiniai mokėjimai,
kurių dydis
nustatomas naudojant išėmimo koeficientą. Šis
koeficientas
apskaičiuojamas kaip santykis praėjusiais metais
sumokėto pelno
mokesčio sumos su tų metų realizavimo pajamomis.
Finansų
ministerijos numatytais atvejais išėmimo
koeficientas gali
būti apskaičiuotas kaip santykis už praėjusį
ketvirtį
apskaičiuotos pelno mokesčio sumos su to ketvirčio
realizavimo
pajamomis.
Išėmimo
koeficientas nustatomas pagal mokėtojo pateiktą
apskaičiavimą,
suderinus tai su atitinkama valstybine mokesčių
inspekcija Finansų
ministerijos nustatyta tvarka.
Avansiniai
mokėjimai skaičiuojami nuo faktinių realizavimo
įplaukų taikant
išėmimo koeficientą. Apskaičiuotas įmokas
mokėtojas perveda
į biudžetą 3 kartus per mėnesį Finansų
ministerijos
nustatytais terminais ir tvarka.
Naujais
mokestiniais metais iki vasario 10 dienos arba
kitais terminais,
nustatytais valstybinės mokesčių inspekcijos,
avansiniams
mokėjimams taikomas praėjusiais metais naudotas
išėmimo
koeficientas.
Straipsnio
pakeitimai:
1-326;
1993.12.09; Žin., 1993, Nr.70-1306;
1-395; 1994.02.17;
Žin., 1994, Nr.15-251;
13 straipsnis.
Mokėtojai, kurie didelę dalį pajamų gauna
ne per bankus,
avansinius mokėjimus moka suderinta su
valstybinėmis
mokesčių inspekcijomis tvarka.
14 straipsnis.
Kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, iki kito
ketvirčio pirmojo
mėnesio 15 dienos ir, mokestiniams metams
pasibaigus, iki
kitų metų vasario 1 dienos mokėtojai
valstybinėms
mokesčių inspekcijoms pristato Lietuvos Respublikos
buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą
finansinę
atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Mokesčio
apyskaitos formą
ir jos užpildymo tvarką nustato Finansų
ministerija.
Jei
mokesčio apyskaita rodo, kad per apyskaitinį
laikotarpį
mokesčio sumokėta mažiau negu priklauso, mokėtojas
per 10 dienų po
mokesčio apskaičiavimui pateikti nustatyto
termino privalo
papildomai apskaičiuotą sumą sumokėti į Lietuvos
Respublikos
biudžetinės sandaros įstatymo numatytą biudžetą.
VI.
Atsakomybė už teisingą pelno mokesčio
apskaičiavimą ir sumokėjimą
15
straipsnis. Mokėtojas atsako už tai, kad pelno mokestis
būtų teisingai
apskaičiuotas.
Jeigu
mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose
apmokestinamasis
pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, tai
sumažinta mokesčio
suma ir bauda išieškoma Lietuvos Respublikos
mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
16
straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų
sumokėtas laiku.
Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai
Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,
dėl kurių
mokėtojas laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai
kuriems mokėtojams
atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į
biudžetą
terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai
neskaičiuojami. Jeigu
mokėtojas iki delspinigių mokėjimo
atidėjimo
paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių,
tai delspinigiai
priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už
visą atidėjimo
laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma
diena, kurią
įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl
priskaičiuotų
delspinigių atidėjimo termino nustatymo.
Mokėjimo
atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai,
kuri buvo
priskaičiuota iki Vyriausybės nutarimo dėl
priskaičiuotų delspinigių
atidėjimo termino nustatymo
įsigaliojimo dienos.
17
straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas
žinias, dėl kurių
mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,
traukiami
atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
VII. Kitos nuostatos
18
straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės
sutarties nuostatos
neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių
asmenų pelno
mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos
tarpvalstybinės
sutarties nuostatos.
16 straipsnis.
Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų
sumokėtas laiku.
Mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną
pavėluotą dieną
imami 0,3 % delspinigiai. Laiku nesumokėtas
įmokas į biudžetą
valstybinė mokesčių inspekcija išieško ne ginčo
tvarka.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,
dėl kurių mokėtojas
laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai
kuriems mokėtojams
atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į
biudžetą
terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai
neskaičiuojami.
Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo
atidėjimo
paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių,
tai delspinigiai
priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už
visą atidėjimo
laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma
diena, kurią
įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl
priskaičiuotų
delspinigių atidėjimo termino nustatymo.
Mokėjimo
atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri
buvo priskaičiuota
iki Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų
delspinigių
atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
1-395;
1994.02.17.; Žin., 1994, Nr.15-251;
19 straipsnis.
Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo
gauna pelną,
apmokestinamą užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam
apmokestinimui
išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba
jos pavedimu
Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš
tokio juridinio
asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą,
lygią užsienio
valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama
suma negali
viršyti tos Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto
mokesčio dalies,
kuri priskiriama užsienio valstybėje gautoms
pajamoms.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m.
liepos 31 d.
Nr. I-442
_
15 straipsnis.
Mokėtojas atsako už tai, kad pelno mokestis
būtų teisingai
apskaičiuotas.
Jeigu
mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose
apmokestinamasis
pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, į
Lietuvos Respublikos
biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą
biudžetą
išieškoma nuo sumažinto apmokestinamojo pelno
apskaičiuota pelno
mokesčio suma ir dvigubo jos dydžio bauda.
Nuo
sumažinto apmokestinamojo pelno apskaičiuota pelno
mokesčio suma ir
bauda sumokama per penkias dienas po pažeidimo
nustatymo.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į padarytų
pažeidimų
priežastis, gali savo nutarimu kai kuriems mokėtojams
pratęsti šiame
straipsnyje nustatytą baudų mokėjimo į biudžetą
terminą.
16
straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų
sumokėtas laiku.
Mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną
pavėluotą dieną
imami 0,3% delspinigiai. Laiku nesumokėtas
įmokas į biudžetą
valstybinė mokesčių inspekcija išieško ne
ginčo tvarka.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,
dėl kurių mokėtojas
laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai
kuriems mokėtojams
atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į
biudžetą terminą.
Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai
neskaičiuojami.
Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo
atidėjimo
paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių,
tai delspinigiai
priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už
visą atidėjimo
laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma
diena, kurią
įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl
priskaičiuotų
delspinigių atidėjimo termino nustatymo.
Mokėjimo
atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri
buvo priskaičiuota
iki Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų
delspinigių
atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.
17
straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas
žinias, dėl kurių
mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,
traukiami
atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
VII. Kitos nuostatos
18
straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės
sutarties nuostatos
neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių
asmenų pelno
mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos
tarpvalstybinės
sutarties nuostatos.
17 straipsnis.
Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas
žinias, dėl
kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,
traukiami
atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
VII. K
i t o s n u o s t a t o s
18
straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės
sutarties nuostatos
neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių
asmenų pelno
mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos
tarpvalstybinės
sutarties nuostatos.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos 1995 04 11
įstatymas Nr.
1-848,
Žin., 1995,
Nr.34-813