LegalizeLietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas
Neoficialus ?statymo tekstas
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1999.08.09)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1990, Nr.24-601
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Parlamentas,
Įstatymas
Nr.
I-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
2.
Parlamentas,
Įstatymas
Nr.
I-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
7
STRAIPSNIO PAKEITIMO
3.
Parlamentas,
Įstatymas
Nr.
I-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
5,
6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
3,5,6
IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO
IR PAPILDYMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
IR PAKEITIMO
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-326, 93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
12
STRAIPSNIO PAPILDYMO
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO
IR PAPILDYMO
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-705, 94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
8
STRAIPSNIO PAKEITIMO
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO
IR PAPILDYMO
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR
8
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14,
15,
16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1,
3,
5, 6, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1426, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3
STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1460, 96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3,
5,
6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1482, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8
STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. balandžio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU
IR 2, 3, 4, 5, 7, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-265, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 10 IR 11 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
23.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 4(1), 5, 6, 7,
8, 11, 12, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 21, 22 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2 IR 7 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
1.
Šio įstatymo nuostatos taikomos apmokestinant užsienio valstybių įmonių gautas
palūkanas, kurias Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys sumokėjo po 1999 m.
sausio 1 d.
2.
Jeigu nuo užsienio valstybių įmonėms po 1999 m. sausio 1 d. sumokėtų palūkanų
už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą
sąrašą tarptautinės finansų institucijos, Lietuvos Respublikos juridiniai
asmenys išskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 15 procentų pelno mokestį, šis
mokestis grąžinamas.
25.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1218, 99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1230,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1295, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO
Į S T A T Y M A S
I. Mokesčio mokėtojai ir objektas
1
straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokestį moka:
a)
juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos įmonių įstatymas;
juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavę pajamų iš
komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką, valstybės įmonę Indėlių
draudimo fondą ir biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas;
c)
užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių
įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje, - šio įstatymo nustatyta
tvarka;
nuolatinės buveinės - užsienio valstybių
įmonių nesavarankiški padaliniai, tarp jų užsienio valstybių įmonių filialai
(toliau - nuolatinės buveinės), kurie Lietuvos Respublikoje: turi veiklos
vietą, kurioje vykdo savo veiklą arba jos dalį; arba kurie vykdo savo veiklą
per įgaliotą fizinį, juridinį ar kitą asmenį, jeigu šis asmuo turi tos užsienio
valstybės įmonės įgaliojimą jos vardu sudaryti sutartis ir tuo įgaliojimu
naudojasi; arba kurie naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo arba
įrangos objektą; arba kurie gamtiniams ištekliams tirti arba gauti naudoja
įrangą ar konstrukciją, įskaitant gręžimo įrenginius ar laivus. Nuolatinės
buveinės privalo įsiregistruoti kaip mokesčio mokėtojos toje teritorinėje
valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios teritorijoje turi vykdomos veiklos
vietą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
2
straipsnis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio
objektas yra apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas šio įstatymo II skyriuje
nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių įmonių pelno mokesčio
objektas yra visos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamos pajamos už
suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir už suteiktą
teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais bei palūkanos už
suteiktas paskolas, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio
valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansų institucijos.
Užsienio
valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba
zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje),
pelno mokesčio objektas yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gautos
pajamos. Šių valstybių (zonų) sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir
mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
II. Apmokestinamojo pelno nustatymas
3
straipsnis. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas - realizavimo pajamų
ir nerealizacinių pajamų suma (toliau - bendrosios pajamos).
Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija, kitos materialinės
vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos bei kompensaciniai priedai.
Parduodant materialųjį ilgalaikį turtą (nebaigtą statybą) pigiau negu jo
likutinė vertė, realizavimo pajamas sudarys suma, ne mažesnė už to turto
likutinę vertę. Bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą turtą realizavimo
pajamoms nepriskiriamos.
Nerealizacines
pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu
nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už išnuomotą, investuotą turtą,
palūkanas, subsidijų ir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso
pasikeitimo teigiamos įtakos.
Į
nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitoma:
1)
iš Lietuvos Respublikos įmonių gauti dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno
mokestis) bei iš užsienio valstybių įmonių gauti dividendai (nuo kurių
sumokėtas pelno mokestis) ir palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų
obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybių vertybinius
popierius;
2)
pajininkų iš kitų įmonių gauta pelno dalis;
3)
iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;
4)
steigėjų iš individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gauta pajamų
(pelno) dalis;
5)
sumos, gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu reglamentuotai
labdarai ir paramai;
6)
visų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo
institucijų) pajamos: aukos, pajamos už parduotą labdaros būdu gautą turtą,
jeigu jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti,
labdarai, kultūrai ir švietimui;
7)
gautos baudos ir delspinigiai;
8)
ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka;
9) stojamieji narių įnašai ir narių
mokesčiai;
10) draudimo įmonių organizacinio fondo
likutis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka;
11) jūrų, oro uostų, skrydžių valdymo ir oro
navigacinio aptarnavimo paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą
surinktos lėšos.
Bendrosioms pajamoms nepriskiriamos pajamos (lėšos), kurios pagal Lietuvos
Respublikos miškų įstatymą skirtos Miško fondui sudaryti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr.
VIII-265, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
1 straipsnis.
Juridinių asmenų pelno mokestį moka:
juridinio
asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą
reglamentuoja
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;
juridiniai
asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet
gavusieji pajamų iš
komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos
banką ir biudžetinių
įstaigų nebiudžetines lėšas.
2 straipsnis.
Pelno mokestis imamas nuo apmokestinamojo
pelno, kuris
apskaičiuojamas II skyriuje nustatyta tvarka.
II.
Apmokestinamojo pelno nustatymas
3 straipsnis.
Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas
- realizavimo
pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (toliau -
bendrosios pajamos).
Realizavimo
pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija,
kitos
materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos
paslaugos bei
kompensaciniai priedai.
Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba,
realizavimu bei
paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant
pajamas, gautas už
išnuomotą, investuotą turtą.
Į
nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį
pelną, neįskaitoma:
1) gauti
dividendai ir palūkanos už obligacijas;
2) pajininkų iš
kitų įmonių gauta pelno dalis;
3) iš draudimo
įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;
4) steigėjų iš
individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių
bendrijų gauta
pajamų (pelno) dalis;
5) sumos,
gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos
įstatymu
reglamentuotai labdarai ir paramai;
6) visų
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų
(aukštesniųjų
valdymo institucijų) pajamos: aukos, pajamos už
parduotą labdaros
būdu gautą turtą, jeigu jos skiriamos maldos
namams statyti,
jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai,
kultūrai ir
švietimui;
7) gautos
baudos ir delspinigiai.
Bendrosioms
pajamoms nepriskiriamos pajamos (lėšos), kurios
pagal Lietuvos
Respublikos miškų įstatymą skirtos Miško fondui
sudaryti.
4 straipsnis. Iš bendrųjų pajamų
atskaičius 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos, darbų ir paslaugų
sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas (pasirinkus 21 straipsnio 1 dalyje 2
punkte nustatytą apskaičiavimo būdą), nustatomas bendrasis apmokestinamasis
pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas 6 straipsnyje
nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis bei
išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Atskaičius
šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio skaičiuojamas pelno
mokestis.
Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai
(neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus
mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolių sumą leidžiama perkelti ne ilgiau
kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai
nuostoliai atsirado. Pasibaigus penkerių metų terminui, nuostolių suma
nebeperkeliama. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Finansų
ministras mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali
nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas laikotarpis bus
pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Finansų ministras tvirtina tokių
mokesčių mokėtojų sąrašą. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką taip pat
nustato finansų ministras.
Juridinių asmenų, užsiimančių
nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip pajamų už
mokamas priemones ir sąnaudų šioms priemonėms vykdyti skirtumas.
Nuolatinių buveinių uždirbtas apmokestinamasis pelnas nustatomas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
4(1) straipsnis. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės,
išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno
kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia
sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13
procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės.
Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas
yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija,
Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos
aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo
nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų
nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria
labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo
labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų
sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms
privalomo dydžio labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos 6 straipsnio 2
dalyje nustatytos lengvatos.
Pinigines ir pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės juridinių
asmenų pelno mokestį moka šio įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
5 straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų
atimami šie faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos,
tenkančios realizuotai produkcijai:
1) materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant sąnaudas dėl valiutos
kurso pasikeitimo neigiamos įtakos, panaudotąją subsidijų ir dotacijų dalį;
2) ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) sąnaudos darbo apmokėjimui;
4) socialinio draudimo sąnaudos;
5) draudimo įmokų, nustatytų Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, sąnaudos;
6) mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos
Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės
mokestį, mokamą į biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei
baudas, delspinigius ir kitas sankcijas;
7) palūkanos už paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų garantijų gavimu;
8) specialieji atidėjimai bankų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių
(draudikų) formuojami techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti
draudimo įmokų dalis, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;
9) Ignalinos atominės elektrinės papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos šiame straipsnyje;
10) pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos
pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas;
11) nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu
turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto sąnaudos, jeigu per mokestinį
laikotarpį jos neviršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės. Jeigu remonto
vertė viršija 50 procentų nuosavo ar išperkamosios nuomos būdu turimo
ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu atliekami minėto turto
rekonstravimo darbai, tai to turto įsigijimo vertė didinama visa remonto ir
rekonstravimo darbų verte. Rekonstravimui priskiriami statybos darbai nustatomi
vadovaujantis Statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr.32-788). Nekilnojamojo turto,
kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir valdymo institucijos bei valstybės
(savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė neatlygintinai naudotis pagal
panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo) patirtos remonto, rekonstravimo
ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatytais atvejais ir tvarka pripažįstamos mažinančiomis
bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos (panaudos) sutartį nuomojamo iš kitų
asmenų turto patirtos remonto (neviršijant 50 procentų šio turto įsigijimo
vertės) ir eksploatavimo sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias
pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytais atvejais ir tvarka;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti
ribojamo dydžio natūralios netekties nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei
ne daugiau kaip 50 procentų įmonės patirtų reprezentacinių sąnaudų sumos,
tačiau šios reprezentacinės sąnaudos neturi viršyti 1 procento įmonės
realizavimo pajamų. Reprezentacinės sąnaudos šiame įstatyme - tokios įmonės
lėšos, kurias įmonė skiria naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems
ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus įmonės
darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų
naudai. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka;
[5
straipsnio 1 dalies 13 punkto redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]
13) įmonės darbuotojų naudai pagal Lietuvos
Respublikos pensijų fondų įstatymą mokamos įmokos į asmenines pensijų programų
dalyvių sąskaitas, tačiau ne daugiau kaip 25 procentai per mokestinius metus
šiems darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;
[5
straipsnio 1 dalies 14 punkto redakcija nuo 1999 m. liepos 23 d.]
14) nario mokesčiai, sumokėti Lietuvos
prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei jų asociacijai.
Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę
galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos
kaštai bei įmonės sąnaudos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje dalyje.
Materialinių vertybių įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės
deklaracijomis.
Įmonių sąnaudomis nelaikomos užsienio valstybių įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus
išmokėtos sumos, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka jos nėra apmokestintos
prie pajamų šaltinio.
Sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudos
paskirstomos proporcingai to mokestinio laikotarpio pajamoms už paslaugas,
kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ir kitoms
pajamoms. Apskaičiuojant sveikatos priežiūros įstaigų apmokestinamąjį pelną, iš
bendrųjų pajamų neatimamos sąnaudos, tenkančios paslaugoms, kurios
finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr.
VIII-1295, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
6
straipsnis. Labdaros organizacijų ir fondų, invalidų
draugijų ir sąjungų bei jų įmonių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka
apskaičiuotas bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis faktiškai
padarytomis ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintomis išlaidomis,
skirtomis labdarai ir paramai.
Labdaros ir paramos įstatymo numatytiems
labdaros davėjams ar rėmėjams, nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje,
iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno 2
kartus atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais
patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne daugiau kaip 40
procentų apmokestinamojo pelno. Lėšos, skirtos labdarai ir paramai,
viršijančios 40 procentų, apmokestinamojo pelno nemažina.
Šiame
straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma labdarai ar paramai, teikiamai užsienio
valstybių juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai tokia labdara ar parama
teikiama per tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes,
esančias užsienyje.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių pelno dalis, panaudota
pagrindinėms priemonėms įsigyti, moksliniams tyrimams bei naujoms
technologijoms diegti, taip pat investicijoms zonoje, neapmokestinama.
Specialiųjų
atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas nustato Lietuvos bankas,
suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
Draudimo
techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Valstybinė draudimo
priežiūros tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
III. Mokesčio tarifai
7 straipsnis. Mokesčio tarifai:
1) juridinių asmenų ir
nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 29 procentų
tarifą;
2) juridinių asmenų, kurie pasirenka 21
straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą investicijų apskaičiavimo būdą,
apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant
nulinį (0 procentų) tarifą;
[7 str. 3 punkto nuostatos taikomos
apmokestinant užsienio valstybių įmonių gautas palūkanas, kurias Lietuvos
Respublikos juridiniai asmenys sumokėjo po 1999 m. sausio 1 d.]
3) užsienio valstybių įmonių (išskyrus
užsienio valstybių įmones, nurodytas šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių gautos pajamos už suteiktas
rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir palūkanos už suteiktas
paskolas, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių
bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansų institucijos,
apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą, o už suteiktą
teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais – taikant 10
procentų tarifą;
4)
užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse
arba zonose, pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir
nuolatinių buveinių, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 29 procentų
tarifą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
IV. Mokesčio lengvatos
8
straipsnis. Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas
žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių pelno mokesčio tarifas - 10%
apmokestinamojo pelno.
Jeigu
žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose
mažesnė kaip 50%, visas pelnas apmokestinamas pagal 7 straipsnyje
nustatytus tarifus.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios
(kurie) perdirba ir realizuoja tik iš savo narių fizinių asmenų supirktą žemės
ūkio produkciją bei teikia žemės ūkio paslaugas tik savo nariams fiziniams
asmenims, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų)
pelno mokesčio tarifą.
Kūrybinių
sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių,
kinematografininkų, mokslininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų)
ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja
kūrybinių sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%
apmokestinamojo pelno.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos moka 80%
mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50% mažesnį pelno mokestį.
Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos
įmonės įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono
JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši įmonė 5 metus nuo įmonės
įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį
pelno mokestį.
Jeigu
įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki
1993 m. gruodžio 31 d., tai jos pelno dalis (proporcinga užsienio investicijos
daliai įmonės įstatiniame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir
nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo
įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu. Šiam
terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pelno dalis 3 metus apmokestinama
50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Jei
įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas
nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., tai pelno dalis, tenkanti
užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno
mokesčiu.
Įmonė,
kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija
yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo
apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus
metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje dalyje numatytos
mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine
naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro
daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.
Juridinių
asmenų, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų
ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių,
apmokestinamajam pelnui taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Ši
lengvata netaikoma juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais
gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba
(įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), bei tiems
juridiniams asmenims, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja
alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius.
Kredito
unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno
mokesčio pirmuosius 2 veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo šio
įstatymo nustatyta tvarka dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba jeigu iki to
laiko suėjo 2 metai nuo kredito unijos įregistravimo dienos, kredito unijos
pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu.
Organizacijų
(įmonių), kurios pagal jų įsteigimą ir veiklą reglamentuojantį įstatymą ar
Vyriausybės nutarimą yra ne pelno siekiančios organizacijos (įmonės), pelno
mokesčio tarifas - 5 procentai.
Investicinių fondų, veikiančių pagal Investicinių
bendrovių įstatymą, pelnas, gautas sukauptas lėšas investavus arba reinvestavus
į vertybinius popierius ir (arba) gautas iš prekybos vertybiniais popieriais,
taip pat vertybinių popierių perkainojimo rezultatai neapmokestinami.
Sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos,
kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų,
neapmokestinamos.
[8 straipsnio 14 dalies redakcija nuo 2000 m.
sausio 1 d.]
Pensijų fondų gautos pensijų įmokos į
asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas bei pensijų turto investicijų
pajamos neapmokestinamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1230,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)
Nr.
VIII-1295, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
9
straipsnis. Įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių pagamintą produkciją
sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto
darbingumo dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:
Riboto
darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio dalis tarp visų dirbančiųjų
sumažinimas
Daugiau
kaip 50% 100%
40-50% 75%
30-40% 50%
20-30% 25%
Kategorijas
asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies
tarp visų dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8 straipsnis.
Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių
asmenų ir paslaugas
žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių
pelno mokesčio
tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.
Jeigu žemės
ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis
realizavimo
pajamose mažesnė kaip 50%, visas pelnas
apmokestinamas pagal
7 straipsnyje nustatytus tarifus.
Kūrybinių
sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių,
fotomenininkų,
kompozitorių, kinematografininkų, mokslininkų,
rašytojų,
tautodailininkų, teatro, žurnalistų) ir jų įmonių bei
organizacijų, kurios
ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja kūrybinių
sąjungų poreikiams,
juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%
apmokestinamojo
pelno.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės
įregistravimo
dienos moka 80% mažesnį pelno mokestį, kitus 5
metus moka 50%
mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio
investuotojas
(investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos
įmonės įstatinio
(nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip
vieno milijono JAV
dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši
įmonė 5 metus
nuo įmonės įregistravimo dienos nemoka pelno
mokesčio, o kitus 10
metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.
Jeigu įmonė
buvo įsteigta (registruota) arba užsienio
kapitalas buvo investuotas
iki 1993 m. gruodžio 31 d., tai jos
pelno dalis
(proporcinga užsienio investicijos daliai įmonės
įstatiniame
kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir
nepanaudota darbo
užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5
metus nuo
įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų
mažesniu pelno
mokesčiu. Šiam terminui pasibaigus, užsienio
investicijai
tenkanti pelno dalis 3 metus apmokestinama 50
procentų mažesniu
pelno mokesčiu.
Jei įmonė
buvo įsteigta (registruota) arba užsienio
kapitalas buvo
investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m.
rugpjūčio 1 d., tai
pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai,
6 metus
apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Įmonė,
kurioje užsienio investuotojo (investuotojų)
užsienio kapitalo
investicija yra pasiekusi du milijonus JAV
dolerių, trejus
metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio
ketvirčio, kurį
pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus
metus ši įmonė
moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje
dalyje numatytos
mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios
verčiasi
didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų
pajamos iš
prekybos šiais produktais sudaro daugiau kaip 30
procentų jų realizacinių
pajamų.
Įmonių,
kurių samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos
mažųjų įmonių
įstatyme, apmokestinamajam pelnui taikomas 50
procentų mažesnis
pelno mokesčio tarifas. Kai mažųjų įmonių
gamybinės veiklos
pajamos sudaro ne mažiau kaip 2/3 realizacinių
pajamų, pelno
mokesčio tarifas pirmuosius 2 metus nuo įmonės
įsteigimo
(įregistravimo) mažinamas 70 procentų.
Kredito
unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo
juridinių asmenų
pelno mokesčio pirmuosius 2 veiklos metus,
skaičiuojant nuo
įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka
dienos. Nuo 1998
m. sausio 1 d. arba jeigu iki to laiko suėjo 2
metai nuo kredito
unijos įregistravimo dienos, kredito unijos
pelnas
apmokestinamas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų
pelno mokesčiu.
Organizacijų
(įmonių), kurios pagal jų įsteigimą ir veiklą
reglamentuojantį
įstatymą ar Vyriausybės nutarimą yra ne pelno
siekiančios
organizacijos (įmonės), pelno mokesčio tarifas - 5
procentai.
9 straipsnis.
Įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių
pagamintą
produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų
ir kuriose
dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina
apskaičiuotą pelno
mokestį tokia tvarka:
Riboto
darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio
dalis tarp visų
dirbančiųjų sumažinimas
Daugiau kaip
50% 100%
40-50% 75%
30-40% 50%
20-30% 25%
Kategorijas
asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo
dirbančiųjų
statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų
apskaičiavimo
metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
10 straipsnis. Jeigu mokėtojas pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama
tik didžiausia lengvata.
Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti
atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo nesumokėtų
mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
V. Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas
11
straipsnis. Pelno mokesčio mokėtojai apskaičiuotą pelno
mokestį sumoka į Biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą. Kai užsienio
įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta
tvarka, pelno mokestį išskaičiuoja ir sumoka tas Lietuvos Respublikos juridinis
asmuo arba ta nuolatinė buveinė, kurie išmoka joms pajamas, ne vėliau kaip per
15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr.
VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
11 straipsnis.
Mokėtojas pelno mokestį pats apskaičiuoja ir
sumoka jį į
Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo
numatytą biudžetą.
Juridiniai
asmenys, turintys nesavarankiškų struktūrinių
padalinių kitų
savivaldybių teritorijose, apskaičiuoto pelno
mokesčio dalį,
priklausančią sumokėti į savivaldybės biudžetą,
paskirsto tarp
savivaldybių proporcingai jų teritorijose esančių
nesavarankiškų
struktūrinių padalinių dirbančiųjų skaičiui
atitinkamo periodo
pabaigoje.
Straipsnio
pakeitimai:
1-395;
1994.02.17.; Žin., 1994,Nr.15-251
12 straipsnis. Pelno mokesčio avanso suma (toliau - pelno avansinis mokestis),
kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą,
apskaičiuojama šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pelno avansinį mokestį
apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.
Pelno avansinis mokestis už pirmuosius
keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai
apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį
mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo - dvyliktojo mėnesių
pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį
faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis
mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį apskaičiuoto pelno mokesčio
sumos.
Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais
mokestiniais metais atleidžiamos nuo pelno avansinių mokesčių. Šios įmonės
pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio
(mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis
buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant pelno avansinius mokesčius
faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį
apskaičiuotoji mokesčio suma, padalyta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir
padauginta iš dvylikos.
Jeigu praėjusiais mokestiniais metais
bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, įmonė einamaisiais mokestiniais
metais pelno avansinių mokesčių mokėti neprivalo.
Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų
metų jo bendrosios pajamos yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių
metų atitinkamo laikotarpio bendrąsias pajamas arba kad jam pradedamos taikyti
šiame įstatyme nustatytos mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš
mėnesį iki eilinio pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šio
įstatymo 13 straipsnyje, kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad
sumažintų likusius pelno avansinius mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos
mokesčio administratorius tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo
avansu prievolės sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms arba atleisti nuo
pelno avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios
pajamos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip
prieš mėnesį iki eilinio pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į
vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pelno avansinius
mokesčius.
Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį mokėti pagal
apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
13 straipsnis. Pelno
mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio
mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio)
paskutinės dienos. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio
penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo
mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.
Jeigu
mokesčio mokėtojas pasirinko pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą
einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, pelno mokesčio avansinė
apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui
pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.
Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas
ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito
mėnesio 15 dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr.
VIII-1218, 99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)
14 straipsnis. Kalendoriniams metams (mokestiniam laikotarpiui) pasibaigus, iki
kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1
dienos) mokėtojai teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir
pelno mokesčio apyskaitą. Šios apyskaitos bei pelno mokesčio avansinės
apyskaitos formas ir jų užpildymo tvarką nustato finansų ministras.
Jeigu pelno mokesčio apyskaitoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė negu
per mokestinį laikotarpį sumokėta mokesčio suma, mokesčio mokėtojas privalo
kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos pateikimo termino pasibaigimo
papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka
grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
VI. Atsakomybė už teisingą pelno mokesčio
apskaičiavimą ir sumokėjimą
16 straipsnis.
Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų
sumokėtas laiku.
Mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną
pavėluotą dieną
imami 0,3 % delspinigiai. Laiku nesumokėtas
įmokas į biudžetą
valstybinė mokesčių inspekcija išieško ne ginčo
tvarka.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,
dėl kurių mokėtojas
laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai
kuriems mokėtojams
atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į
biudžetą
terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai
neskaičiuojami.
Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo
atidėjimo
paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių,
tai delspinigiai
priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už
visą atidėjimo
laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma
diena, kurią
įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl
priskaičiuotų
delspinigių atidėjimo termino nustatymo.
Mokėjimo
atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri
buvo priskaičiuota
iki Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų
delspinigių
atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
1-395;
1994.02.17.; Žin., 1994, Nr.15-251;
19 straipsnis.
Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo
gauna pelną,
apmokestinamą užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam
apmokestinimui
išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba
jos pavedimu
Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš
tokio juridinio
asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą,
lygią užsienio
valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama
suma negali
viršyti tos Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto
mokesčio dalies,
kuri priskiriama užsienio valstybėje gautoms
pajamoms.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m.
liepos 31 d.
Nr. I-442
_
15 straipsnis. Mokėtojas atsako už tai, kad pelno avansinis mokestis ir pelno
mokestis už mokestinį laikotarpį būtų teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas.
Jeigu mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo ne laiku sumoka arba
perveda pelno avansinį mokestį (jo dalį) ar apskaičiuotą pelno mokestį,
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.
Jei mokesčio mokėtojas pelno mokesčio apyskaitoje sumažina pelno mokesčio sumą
arba per mažai sumoka į biudžetą, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka
skiriamos ekonominės sankcijos (baudos ir delspinigiai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
16
straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų sumokėtas laiku. Mokesčio
laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis, dėl kurių mokėtojas laiku
neatsiskaitė su biudžetu, gali kai kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų delspinigių
mokėjimo į biudžetą terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai
neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo atidėjimo
paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių, tai delspinigiai
priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už visą atidėjimo laikotarpį.
Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma diena, kurią įsigaliojo priimtas
Vyriausybės nutarimas dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino
nustatymo.
Mokėjimo
atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri buvo priskaičiuota iki
Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino
nustatymo įsigaliojimo dienos.
17
straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas žinias, dėl kurių mokestis
buvo neteisingai apskaičiuotas, traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta
tvarka.
VII. Kitos nuostatos
18
straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės sutarties nuostatos
neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo,
apmokestinant pelną taikomos tarpvalstybinės sutarties nuostatos.
19
straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo gauna pelną, apmokestinamą
užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam apmokestinimui išvengti, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka
galima iš tokio juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą, lygią
užsienio valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama suma negali viršyti
tos Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio
valstybėje gautoms pajamoms.
20
straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio
įstatymo 8 straipsnio penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, taikomos
tais atvejais, kai įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas
buvo investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio
kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m.
balandžio 1 d.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
17 straipsnis.
Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas
žinias, dėl
kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,
traukiami
atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
VII. K
i t o s n u o s t a t o s
18
straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės
sutarties nuostatos
neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių
asmenų pelno
mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos
tarpvalstybinės
sutarties nuostatos.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos 1995 04 11
įstatymas Nr.
1-848,
Žin., 1995,
Nr.34-813
21 straipsnis. Šiame įstatyme
investicijos yra apskaičiuojamos pagal įmonės pasirinktą tik vieną iš šių būdų:
1) pelnas, panaudotas investicijoms į savo
įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Šiuo atveju
investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo
turto (nebaigtos statybos), buvusio mokestinio laikotarpio pabaigoje, įsigijimo
savikainos atimama naudoto ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos),
buvusio to laikotarpio pradžioje, įsigijimo savikaina ir atimama per mokestinį
laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti panaudota ir negrąžinta
skolintų lėšų likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio
įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą kreditorinio įsiskolinimo suma, per
mokestinį laikotarpį įmonės nemokamai gauto ilgalaikio materialiojo turto vertė
bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto
nusidėvėjimo suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą, apmokestinamos
visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis
ilgalaikis materialusis turtas perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į
kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto
įsigijimo verte. Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka
apmokestinamąjį pelną, panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų
skolintomis lėšomis laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito
įstaigoms bei terminuoti indėliai. Jeigu įmonė, apskaičiuodama pelno mokestį,
investicijas apskaičiuoja šiuo būdu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir
skirstant įmonės pelną investicijai panaudota pelno dalis paskiriama į
nepaskirstytinuosius rezervus;
2) investicija į savo įmonę - tai ilgalaikio
materialiojo turto įsigijimas (pasistatymas arba nebaigta statyba) iš įmonės
nuosavų arba skolintų lėšų. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių
įsigijimas, išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla - transporto paslaugos.
Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, investicijai panaudotos lėšos
atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus (pasistačius)
ilgalaikį materialųjį turtą, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto
įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu - faktiškai apmokėta šio turto
dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama
dalimis per jo eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte
nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, jei šio turto
įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos
visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Jeigu
šis ilgalaikis materialusis turtas perduodamas panaudos būdu arba investuojamas
į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto
įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti panaudotos lėšos
iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas
tik apskaičiuojant pelno mokestį.
Įmonės pasirinktas investicijos apskaičiavimo būdas nuo 1999 m. sausio 1 d.
negali būti keičiamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
22 straipsnis. Lietuvos Respublikos
juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos Respublikos įmonių
apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą. Dividendus išmokanti
Lietuvos Respublikos įmonė mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą
ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos.
Užsienio valstybių įmonių iš Lietuvos
Respublikos įmonių gaunami dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno
mokesčio tarifą. Dividendus išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė mokestį
apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių
dienų po dividendų išmokėjimo dienos.
Dividendų išmokėjimo Lietuvos Respublikos
juridiniams asmenims bei užsienio valstybių įmonėms ir pelno mokesčio nuo jų
išskaičiavimo apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų po dividendų
išmokėjimo dienos tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruota pelno mokestį apskaičiuojanti ir išskaitanti įmonė.
Apyskaitos formą nustato centrinis mokesčio administratorius.
Nuo dividendų apskaičiuoto ir sumokėto į
biudžetą pelno mokesčio dydžiu (pajamų mokesčio dydžiu) yra mažinamas praėjusio
mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno,
tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio
dydžio.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų iš užsienio valstybių įmonių gaunami
dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą. Dividendus
gaunantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo mokestį apskaičiuoja ir sumoka į
biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos.
Šiuo atveju pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, nebus
mažinamas sumokėtu pelno mokesčiu nuo dividendų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius,
1990 m. liepos 31 d.
Nr.
I-442