LegalizeLietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas
Neoficialus ?statymo tekstas
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1990, Nr. 24-601
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ
PELNO MOKESČIO
Į S T A T Y M A
S
I. Mokesčio
mokėtojai ir objektas
1 straipsnis.
Juridinių asmenų pelno mokestį moka:
juridinio
asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
įmonių įstatymas;
juridiniai
asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavę pajamų iš komercinės-ūkinės
veiklos, išskyrus Lietuvos banką, valstybės įmonę Indėlių draudimo fondą ir
biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas;
užsienio
valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir
kurių buveinė yra užsienio valstybėje, - šio įstatymo nustatyta tvarka;
nuolatinės
buveinės - užsienio valstybių įmonių nesavarankiški padaliniai, tarp jų
užsienio valstybių įmonių filialai (toliau - nuolatinės buveinės), kurie
Lietuvos Respublikoje: turi veiklos vietą, kurioje vykdo savo veiklą arba jos
dalį; arba kurie vykdo savo veiklą per įgaliotą fizinį, juridinį ar kitą
asmenį, jeigu šis asmuo turi tos užsienio valstybės įmonės įgaliojimą jos vardu
sudaryti sutartis ir tuo įgaliojimu naudojasi; arba kurie naudoja statybos
teritoriją, statybos, surinkimo arba įrangos objektą; arba kurie gamtiniams
ištekliams tirti arba gauti naudoja įrangą ar konstrukciją, įskaitant gręžimo
įrenginius ar laivus. Nuolatinės buveinės privalo įsiregistruoti kaip mokesčio
mokėtojos toje teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios
teritorijoje turi vykdomos veiklos vietą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
2 straipsnis.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra
apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas šio įstatymo II skyriuje nustatyta
tvarka.
Užsienio
valstybių įmonių pelno mokesčio objektas yra visos iš Lietuvos Respublikos
juridinių asmenų gaunamos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo,
tarpininkavimo paslaugas ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais,
licencijomis, firmų vardais bei palūkanos už suteiktas paskolas, išskyrus
palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir
patvirtintą sąrašą tarptautinės finansų institucijos.
Užsienio valstybių įmonių,
įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose,
kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), pelno mokesčio objektas
yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gautos pajamos. Šių valstybių
(zonų) sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
II.
Apmokestinamojo pelno nustatymas
3 straipsnis. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo
pagrindas - realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (toliau -
bendrosios pajamos).
Realizavimo
pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės,
atlikti darbai ir suteiktos paslaugos bei kompensaciniai priedai. Parduodant
materialųjį ilgalaikį turtą (nebaigtą statybą) pigiau negu jo likutinė vertė,
realizavimo pajamas sudarys suma, ne mažesnė už to turto likutinę vertę.
Bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms
nepriskiriamos.
Nerealizacines
pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu
nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už išnuomotą, investuotą turtą,
palūkanas, subsidijų ir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso
pasikeitimo teigiamos įtakos.
Į nerealizacines pajamas, apskaičiuojant
apmokestinamąjį pelną, neįskaitoma:
1) iš Lietuvos
Respublikos įmonių gauti dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei
iš užsienio valstybių įmonių gauti dividendai (nuo kurių sumokėtas pelno
mokestis) ir palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už
Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybių vertybinius popierius;
2) pajininkų iš
kitų įmonių gauta pelno dalis;
3) iš draudimo
įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;
4) steigėjų iš
individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gauta pajamų (pelno)
dalis;
5) sumos, gautos
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu reglamentuotai labdarai ir
paramai;
6) visų
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)
pajamos: aukos, pajamos už parduotą labdaros būdu gautą turtą, jeigu jos
skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai,
kultūrai ir švietimui;
7) gautos baudos
ir delspinigiai;
8) ilgalaikio
materialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytais atvejais ir tvarka;
9) stojamieji
narių įnašai ir narių mokesčiai;
10) draudimo
įmonių organizacinio fondo likutis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka;
11) jūrų, oro
uostų, skrydžių valdymo ir oro navigacinio aptarnavimo paslaugų rinkliavos ir
už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos.
Bendrosioms
pajamoms nepriskiriamos pajamos (lėšos), kurios pagal Lietuvos Respublikos
miškų įstatymą skirtos Miško fondui sudaryti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-642,
90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1426,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr.
VIII-265,
97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
4 straipsnis. Iš
bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos,
darbų ir paslaugų sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas (pasirinkus 21
straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytą apskaičiavimo būdą), nustatomas
bendrasis apmokestinamasis pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas
6 straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis
sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu.
Atskaičius šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio
skaičiuojamas pelno mokestis.
Jeigu
mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių
sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolių
sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant
skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Pasibaigus penkerių metų
terminui, nuostolių suma nebeperkeliama. Mokestiniai metai sutampa su
kalendoriniais metais. Finansų ministras mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra
sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad
tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Finansų
ministras tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą. Mokestinių metų nuostolių
perkėlimo tvarką taip pat nustato finansų ministras.
Juridinių
asmenų, užsiimančių nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas
nustatomas kaip pajamų už mokamas priemones ir sąnaudų šioms priemonėms vykdyti
skirtumas.
Nuolatinių
buveinių uždirbtas apmokestinamasis pelnas nustatomas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
4(1)
straipsnis. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės,
išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno
kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia
sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13
procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės.
Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas
yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija,
Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos
aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo
nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų
nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria
labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo
labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų
sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms
privalomo dydžio labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos 6 straipsnio 2
dalyje nustatytos lengvatos.
Pinigines ir
pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės juridinių asmenų pelno
mokestį moka šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
5 straipsnis.
Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami šie faktiški
gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, tenkančios realizuotai
produkcijai:
1) materialinės
ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant sąnaudas dėl valiutos kurso pasikeitimo
neigiamos įtakos, panaudotąją subsidijų ir dotacijų dalį;
2) ilgalaikio
turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos) - Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) sąnaudos
darbo apmokėjimui;
4) socialinio
draudimo sąnaudos;
5) draudimo
įmokų, nustatytų Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, sąnaudos;
6) mokesčiai,
rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos
įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į
biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius
ir kitas sankcijas;
7) palūkanos už
paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų garantijų gavimu;
8) specialieji
atidėjimai bankų, kredito unijų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių
(draudikų) formuojami techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti
draudimo įmokų dalis, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;
9) Ignalinos
atominės elektrinės papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimų, nenumatytos šiame straipsnyje;
10) pirkimo ir
sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos pagal
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas;
11) nuosavo ir
išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto
sąnaudos, jeigu per mokestinį laikotarpį jos neviršija 50 procentų šio turto
įsigijimo vertės. Jeigu remonto vertė viršija 50 procentų nuosavo ar
išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu
atliekami minėto turto rekonstravimo darbai, tai to turto įsigijimo vertė
didinama visa remonto ir rekonstravimo darbų verte. Rekonstravimui priskiriami
statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymu (Žin., 1996,
Nr.32-788). Nekilnojamojo turto, kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir
valdymo institucijos bei valstybės (savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė
neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo)
patirtos remonto, rekonstravimo ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka
pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos (panaudos)
sutartį nuomojamo iš kitų asmenų turto patirtos remonto (neviršijant 50
procentų šio turto įsigijimo vertės) ir eksploatavimo sąnaudos pripažįstamos
mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyti ribojamo dydžio natūralios netekties
nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei ne daugiau kaip 50 procentų įmonės
patirtų reprezentacinių sąnaudų sumos, tačiau šios reprezentacinės sąnaudos
neturi viršyti 1 procento įmonės realizavimo pajamų. Reprezentacinės sąnaudos
šiame įstatyme - tokios įmonės lėšos, kurias įmonė skiria naujiems verslo
ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais
asmenimis, išskyrus įmonės darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos
patiriamos konkrečių asmenų naudai. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos
mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
13) įmonės
darbuotojų naudai pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą mokamos
įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas, tačiau ne daugiau kaip
25 procentai per mokestinius metus šiems darbuotojams apskaičiuotų su darbo
santykiais susijusių pajamų;
14) nario
mokesčiai, sumokėti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei jų
asociacijai.
Nustatant
apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią
turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei
įmonės sąnaudos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje dalyje.
Materialinių vertybių įsivežimas iš užsienio turi
būti patvirtintas muitinės deklaracijomis.
Įmonių
sąnaudomis nelaikomos užsienio valstybių įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus
išmokėtos sumos, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka jos nėra apmokestintos
prie pajamų šaltinio.
Sveikatos
priežiūros įstaigų sąnaudos paskirstomos proporcingai to mokestinio laikotarpio
pajamoms už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo
fondo lėšų, ir kitoms pajamoms. Apskaičiuojant sveikatos priežiūros įstaigų
apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų neatimamos sąnaudos, tenkančios
paslaugoms, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1516,
91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-539,
94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr.
VIII-1295,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
Nr. VIII-1648, 00.04.20, Žin., 2000,
Nr.36-988 (00.05.03)
7 straipsnis.
Mokesčio tarifai:
*1) juridinių asmenų ir
nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 24 procentų
tarifą;
2) juridinių
asmenų, kurie pasirenka 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą
investicijų apskaičiavimo būdą, apmokestinamasis pelnas, panaudotas
investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą;
[7 str. 3 punkto
nuostatos taikomos apmokestinant užsienio valstybių įmonių gautas palūkanas,
kurias Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys sumokėjo po 1999 m. sausio 1 d.]
3) užsienio
valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šios dalies 4
punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių gautos
pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir
palūkanos už suteiktas paskolas, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė
užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansų
institucijos, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą, o
už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais –
taikant 10 procentų tarifą;
*4) užsienio valstybių įmonių,
įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pajamos,
gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių,
apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 24 procentų tarifą.
*1 straipsnio 1 ir 4 punktai
taikomi apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1397,
91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426, įsigaliojo 1991.07.01
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,
Nr.113-3291 (99.12.30)
IV. Mokesčio
lengvatos
8 straipsnis. Žemės ūkio produkciją gaminančių
juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių pelno
mokesčio tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.
Jeigu žemės ūkio
produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose mažesnė kaip
50%, visas pelnas apmokestinamas pagal 7 straipsnyje nustatytus tarifus.
Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų), kurios (kurie) perdirba ir realizuoja tik iš savo
narių fizinių asmenų supirktą žemės ūkio produkciją bei teikia žemės ūkio
paslaugas tik savo nariams fiziniams asmenims, apmokestinamasis pelnas
apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą.
Kūrybinių
sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių,
kinematografininkų, mokslininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų)
ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja
kūrybinių sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%
apmokestinamojo pelno.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos moka 80% mažesnį
pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50% mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio
investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos įmonės įstatinio
(nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono JAV dolerių
vertės užsienio kilmės kapitalą, ši įmonė 5 metus nuo įmonės įregistravimo
dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.
Jeigu įmonė buvo
įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m.
gruodžio 31 d., tai jos pelno dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai
įmonės įstatiniame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir
nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo
įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu. Šiam
terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pelno dalis 3 metus
apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Jei įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio
kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d.,
tai pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50
procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Įmonė, kurioje
užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra
pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo
apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus
metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje dalyje numatytos
mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine naftos
produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro daugiau
kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.
Juridinių
asmenų, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų
ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių,
apmokestinamajam pelnui taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Ši
lengvata netaikoma juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais
gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant
atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), bei tiems juridiniams
asmenims, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja alkoholinius
gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius.
Kredito unijos iki 1997 m.
gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio pirmuosius 2
veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka
dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba jeigu iki to laiko suėjo 2 metai nuo
kredito unijos įregistravimo dienos, kredito unijos pelnas apmokestinamas 70
procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu. Nuo 2000 m. sausio 1 d. iki
2003 m. sausio 1 d. kredito unijos visiškai atleidžiamos nuo juridinių asmenų
pelno mokesčio. Nuo 2003 m. sausio 1 d. kredito unijos pelnas apmokestinamas 70
procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu.
Organizacijų (įmonių), kurios
pagal jų įsteigimą ir veiklą reglamentuojantį įstatymą ar Vyriausybės nutarimą
yra ne pelno siekiančios organizacijos (įmonės), pelno mokesčio tarifas - 5
procentai.
Investicinių kintamojo
kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal
Investicinių bendrovių įstatymą, pelnas, gautas sukauptas lėšas investavus arba
reinvestavus į vertybinius popierius ir (arba) gautas iš prekybos vertybiniais
popieriais, taip pat vertybinių popierių perkainojimo rezultatai
neapmokestinami.
Sveikatos
priežiūros įstaigų paslaugos, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo lėšų, neapmokestinamos.
Pensijų fondų
gautos pensijų įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas bei
pensijų turto investicijų pajamos neapmokestinamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-705,
94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28), įsigaliojo 1995.01.01
Nr.
I-1255,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1482,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1230,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)
Nr.
VIII-1295,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
Nr. VIII-1389, 99.11.04, Žin., 1999,
Nr.98-2812 (99.11.19)
Nr. VIII-1685, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.45-1291 (00.06.02)
9 straipsnis. Įmonės, kurių realizavimo pajamos už
pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų ir kuriose
dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia
tvarka:
Riboto
darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio
sumažinimas
dalis tarp visų
dirbančiųjų
Daugiau kaip 50%
100%
40-50%
75%
30-40%
50%
20-30%
25%
Kategorijas asmenų,
kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų
dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
10 straipsnis.
Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias
mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia lengvata.
Lietuvos
Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai
gali būti atleisti nuo nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų
ir delspinigių mokėjimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1159,
95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)
Nr.
VIII-387,
97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
V. Mokesčio
apskaičiavimas ir mokėjimas
11 straipsnis. Pelno mokesčio mokėtojai
apskaičiuotą pelno mokestį sumoka į Biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą
biudžetą. Kai užsienio įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio
įstatymo nustatyta tvarka, pelno mokestį išskaičiuoja ir sumoka tas Lietuvos
Respublikos juridinis asmuo arba ta nuolatinė buveinė, kurie išmoka joms
pajamas, ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos
tos pajamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29), įsigaliojo 1997.04.01
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr.
VIII-387,
97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
12 straipsnis.
Pelno mokesčio avanso suma (toliau - pelno avansinis mokestis), kurią mokesčio
mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama
šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pelno avansinį mokestį apskaičiuoja
mokesčio mokėtojas.
Pelno avansinis
mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas
pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį,
buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo -
dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį
mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno
mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį
apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.
Įregistruotos
naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pelno avansinių
mokesčių. Šios įmonės pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų
gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs
mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant
pelno avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą
mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalyta iš to laikotarpio
mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.
Jeigu
praėjusiais mokestiniais metais bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų,
įmonė einamaisiais mokestiniais metais pelno avansinių mokesčių mokėti
neprivalo.
Mokesčio
mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios pajamos yra 25
procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio
bendrąsias pajamas arba kad jam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos
mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pelno
avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šio įstatymo 13 straipsnyje,
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pelno
avansinius mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius
tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės
sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms arba atleisti nuo pelno avansinio mokesčio.
Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios pajamos vėl padidėjo iki
25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio
pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio
administratorių, kad padidintų likusius pelno avansinius mokesčius.
Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pelno avansinį
mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno
mokesčio sumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-326,
93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
13 straipsnis.
Pelno mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio
mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio)
paskutinės dienos. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio
penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo
mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.
Jeigu
mokesčio mokėtojas pasirinko pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą
einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, pelno mokesčio avansinė
apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui
pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.
Pelno avansinis
mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio
mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr.
VIII-1218,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)
14 straipsnis.
Kalendoriniams metams (mokestiniam laikotarpiui) pasibaigus, iki kitų metų
gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos)
mokėtojai teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio
apyskaitą. Šios apyskaitos bei pelno mokesčio avansinės apyskaitos formas ir jų
užpildymo tvarką nustato finansų ministras.
Jeigu pelno mokesčio apyskaitoje apskaičiuota
mokesčio suma yra didesnė negu per mokestinį laikotarpį sumokėta mokesčio suma,
mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos
pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į
biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1310,
96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
VI. Atsakomybė
už teisingą pelno mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą
16 straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis
būtų sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis, dėl kurių mokėtojas laiku
neatsiskaitė su biudžetu, gali kai kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų
delspinigių mokėjimo į biudžetą terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai
neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo atidėjimo paskutinės
dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių, tai delspinigiai priskaičiuojami ir
sumokami į biudžetą ir už visą atidėjimo laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia
laikoma diena, kurią įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl
priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo.
Mokėjimo
atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri buvo priskaičiuota iki
Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo
įsigaliojimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-1310,
96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01
19 straipsnis.
Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo gauna pelną, apmokestinamą užsienyje,
ir nėra sutarties dvigubam apmokestinimui išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
arba jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš tokio
juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą, lygią užsienio
valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama suma negali viršyti tos
Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio
valstybėje gautoms pajamoms.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
15 straipsnis.
Mokėtojas atsako už tai, kad pelno avansinis mokestis ir pelno mokestis už
mokestinį laikotarpį būtų teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas.
Jeigu mokesčio mokėtojas ar mokestį
išskaičiuojantis asmuo ne laiku sumoka arba perveda pelno avansinį mokestį (jo
dalį) ar apskaičiuotą pelno mokestį, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka skaičiuojami delspinigiai. Jei mokesčio mokėtojas pelno mokesčio
apyskaitoje sumažina pelno mokesčio sumą arba per mažai sumoka į biudžetą,
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės
sankcijos (baudos ir delspinigiai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-1310,
96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
17 straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę
neteisingas žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,
traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
VII. Kitos
nuostatos
21 straipsnis.
Šiame įstatyme investicijos yra apskaičiuojamos pagal įmonės pasirinktą tik
vieną iš šių būdų:
1) pelnas,
panaudotas investicijoms į savo įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0
procentų) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš
naudojamo ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio
mokestinio laikotarpio pabaigoje, įsigijimo savikainos atimama naudoto
ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio to laikotarpio
pradžioje, įsigijimo savikaina ir atimama per mokestinį laikotarpį ilgalaikiam
materialiajam turtui įsigyti panaudota ir negrąžinta skolintų lėšų likučio
suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio įsigyjant ilgalaikį
materialųjį turtą kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį laikotarpį
įmonės nemokamai gauto ilgalaikio materialiojo turto vertė bei apskaičiuota per
mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma.
Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą, apmokestinamos visos gautos
realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis ilgalaikis
materialusis turtas perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę,
nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte.
Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną,
panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis
laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei
terminuoti indėliai. Jeigu įmonė, apskaičiuodama pelno mokestį, investicijas
apskaičiuoja šiuo būdu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir skirstant įmonės
pelną investicijai panaudota pelno dalis paskiriama į nepaskirstytinuosius
rezervus;
2) investicija į
savo įmonę - tai ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas (pasistatymas arba
nebaigta statyba) iš įmonės nuosavų arba skolintų lėšų. Investicija nelaikomas
lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla -
transporto paslaugos. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną,
investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių
būdų: įsigijus (pasistačius) ilgalaikį materialųjį turtą, iš bendrųjų pajamų
atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu -
faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto
įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jo eksploatavimo laikotarpį 5
straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį
materialųjį turtą, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš
bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio
turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas perduodamas
panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios
pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam materialiajam
turtui įsigyti panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto
nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno mokestį.
Įmonės pasirinktas
investicijos apskaičiavimo būdas nuo 1999 m. sausio 1 d. negali būti keičiamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
22 straipsnis. Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos Respublikos
įmonių bei iš užsienio valstybių įmonių apmokestinami taikant 29 procentų pelno
mokesčio tarifą.
Užsienio
valstybių įmonių iš Lietuvos Respublikos įmonių gaunami dividendai
apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
Dividendus
Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir juridinio
asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms bei užsienio
valstybių įmonėms išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė mokestį apskaičiuoja,
išskaito ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po
dividendų išmokėjimo dienos.
Dividendų išmokėjimo Lietuvos Respublikos
juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių
neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms bei užsienio valstybių
įmonėms ir pelno (pajamų) mokesčio nuo dividendų išskaičiavimo apyskaita
pateikiama per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos tam vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pelno
mokestį apskaičiuojanti ir išskaitanti įmonė. Apyskaitos formą ir jos užpildymo
tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Nuo dividendų išskaityto ir sumokėto į biudžetą
pelno mokesčio dydžiu (pajamų mokesčio dydžiu) yra mažinamas praėjusio
mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno,
tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio
dydžio.
Dividendus
iš užsienio valstybių įmonių gaunantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo
mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių
dienų po dividendų gavimo dienos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno
mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, nebus mažinamas sumokėtu
pelno mokesčiu nuo dividendų, gaunamų iš užsienio valstybių įmonių. Dividendų
gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pelno mokesčio apskaičiavimo apyskaita
pateikiama per 10 kalendorinių dienų nuo dividendų gavimo dienos tam vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno
mokestį apskaičiuojantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo. Apyskaitos formą
ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,
Nr.113-3291 (99.12.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V.
LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. liepos 31 d.
Nr. I-442
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-642,
90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
Šis
įstatymas įsigaliojo nuo 1991 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1516,
91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 6 IR 8
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3,5,6 IR 7
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-326,
93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO
PAPILDYMO
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-539,
94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-705,
94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
Šis
įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m.sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1159,
95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1255,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR 8 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1310,
96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigaliojo nuo 1996 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 3, 5, 6, 7, 8
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1426,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3, 5, 6 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1482,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. balandžio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.07.01)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU
IR 2, 3, 4, 5, 7, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-265,
97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-387,
97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 10 IR 11 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 4(1), 5, 6, 7,
8, 11, 12, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 21, 22 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2 IR 7 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1218,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1230,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1295,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1389, 99.11.04, Žin., 1999,
Nr.98-2812 (99.11.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,
Nr.113-3291 (99.12.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 IR 22
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1648, 00.04.20, Žin., 2000,
Nr.36-988 (00.05.03)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1685, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.45-1291 (00.06.02)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1812, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.61-1819 (00.07.26)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.08.08)
6 straipsnis. Labdaros organizacijų ir fondų,
invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta
tvarka apskaičiuotas bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis
faktiškai padarytomis ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintomis
išlaidomis, skirtomis labdarai ir paramai.
Labdaros ir
paramos įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar rėmėjams, nenurodytiems šio
straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto
bendrojo apmokestinamojo pelno 2 kartus atimamos faktiškai padarytos ir
juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai
ir paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų apmokestinamojo pelno. Lėšos,
skirtos labdarai ir paramai, viršijančios 40 procentų, apmokestinamojo pelno
nemažina.
Šiame
straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma labdarai ar paramai, teikiamai užsienio
valstybių juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai tokia labdara ar parama
teikiama per tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes,
esančias užsienyje.
[1, 2, 3 dalių redakcija nuo 2001 sausio
1 d.:
Juridinių
asmenų, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turinčių teisę
teikti labdarą, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas
bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis faktiškai padarytomis ir
juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintomis išlaidomis, skirtomis
labdarai ir paramai.
Iš kitų
juridinių asmenų, nenurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, kurie pagal
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę teikti paramą, 4
straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno
atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais
patvirtintos išlaidos, skirtos paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų
bendrojo apmokestinamojo pelno.
Teikiant labdarą
ir paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos labdaros ir paramos suma
lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant labdarą ir paramą kitomis
materialinėmis vertybėmis, suteiktos labdaros ir paramos suma yra lygi šių
materialinių vertybių įsigijimo (pagaminimo) savikainai. Teikiant labdarą ir
paramą paslaugomis, labdaros ir paramos suma yra lygi šių paslaugų suteikimo
savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį
turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį,
kurį paramos gavėjas naudojo šį turtą, sumai.]
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių pelno dalis, panaudota
pagrindinėms priemonėms įsigyti, moksliniams tyrimams bei naujoms
technologijoms diegti, taip pat investicijoms zonoje, neapmokestinama.
Specialiųjų
atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas nustato Lietuvos bankas, suderinęs
su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
Draudimo
techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Valstybinė draudimo
priežiūros tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1516,
91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
Nr.
I-539,
94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
Nr.
I-1255,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1812, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.61-1819 (00.07.26), įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
III. Mokesčio
tarifai
18 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės
sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno
mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos tarpvalstybinės sutarties
nuostatos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
20 straipsnis.
Juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8
straipsnio penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, taikomos tais
atvejais, kai įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo
investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio
kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m.
balandžio 1 d.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)