Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas
Neoficialus ?statymo tekstas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1990, Nr. 24-601
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ
PELNO MOKESČIO
Į S T A T Y M A
S
I. Mokesčio
mokėtojai ir objektas
1 straipsnis. Juridinių
asmenų pelno mokestį moka:
juridinio
asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
įmonių įstatymas;
juridiniai
asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavę pajamų iš komercinės-ūkinės
veiklos, išskyrus Lietuvos banką, valstybės įmonę Indėlių draudimo fondą ir biudžetinių
įstaigų nebiudžetines lėšas;
užsienio
valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir
kurių buveinė yra užsienio valstybėje, - šio įstatymo nustatyta tvarka;
**d) nuolatinės
buveinės. Užsienio valstybės įmonė laikoma turinčia nuolatinę buveinę, jeigu ji
Lietuvoje: nuolat vykdo savo komercinę-ūkinę veiklą arba jos dalį; arba vykdo
savo komercinę-ūkinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja
statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtinių
išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam
naudojamus gręžinius arba laivus. Komercinės-ūkinės veiklos nuolatinumo
apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo
kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.
**Pastaba: Šios
nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį
pelną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
2 straipsnis. Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis
pelnas, apskaičiuotas šio įstatymo II skyriuje nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių įmonių mokesčio objektas yra: iš
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių
buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio
valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos visos pajamos, neatimant
jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros,
konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo,
valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip
perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį
turtą; autorinis atlyginimas; atlyginimas už perduotas ar autorinėje
licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat
už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo
patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir
paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir
materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba
kompensacijos už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą; palūkanos,
išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir
patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba
organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių
vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės
institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra
užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio
subjektų obligacijas bei už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir
tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika,
vertybinius popierius.
Užsienio
valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba
zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje),
mokesčio objektas yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio
valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus,
kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių)
gautos pajamos. Šių valstybių arba zonų sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis
ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
II.
Apmokestinamojo pelno nustatymas
**3 straipsnis. Apmokestinamojo pelno
apskaičiavimo pagrindas - realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma
(toliau - bendrosios pajamos).
Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta
produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos,
įskaitant pajamas už turto nuomą, kompensaciniai priedai bei grąžinta skolų
suma, kuri iki mokestinio laikotarpio pradžios buvo atimta iš apmokestinamųjų
pajamų, kaip beviltiškų skolų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 15
punkte, suma. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, įskaitant nebaigtą
statybą, pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas sudarys suma, ne
mažesnė už to turto likutinę vertę. Bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą
turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos.
Nerealizacines
pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu
nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už investuotą turtą, palūkanas,
subsidijų ir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso pasikeitimo
teigiamos įtakos.
Į nerealizacines
pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitoma:
1) iš Lietuvos
Respublikos įmonių gauti dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei
iš užsienio valstybių įmonių gauti dividendai (nuo kurių sumokėtas pelno
mokestis), palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas, taip
pat palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių
finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius
popierius, taip pat pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių
ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika,
vertybinių popierių pardavimo antrinėje rinkoje, išskyrus pajamas už
tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių vertybinių popierių prekyba
antrinėje rinkoje;
2) pajininkų iš
kitų įmonių gauta pelno dalis;
3) iš draudimo
įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;
4) steigėjų iš
individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gauta pajamų (pelno)
dalis;
5) sumos, gautos
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reglamentuotai labdarai ir
paramai;
6) visų
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)
pajamos: aukos, pajamos už parduotą labdaros būdu gautą turtą, jeigu jos
skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai,
kultūrai ir švietimui;
7) gautos baudos
ir delspinigiai;
8) ilgalaikio
materialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytais atvejais ir tvarka;
9) stojamieji
narių įnašai ir narių mokesčiai, jei šie įnašai ar mokesčiai gauti iš narių
fizinių asmenų;
10) draudimo
įmonių organizacinio fondo likutis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka;
11) jūrų, oro
uostų, skrydžių valdymo ir oro navigacinio aptarnavimo paslaugų rinkliavos ir
už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos;
12) stojamasis Lietuvos Respublikos transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narės
mokestis, šio biuro narės atskaitymai nuo transporto priemonių savininkų ir
valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų draudimo įmokų
į Biurą ir kitos Biuro lėšos, nurodytos Lietuvos Respublikos transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatyme.
***Bendrosioms pajamoms nepriskiriama iš
įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams proporcingai jų turimų
akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų
nominalios vertės padidinimo suma.
**Pastaba. Šio
straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų
apmokestinamąjį pelną.
***Pastaba. Šios
dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2001 metų ir vėlesnių metų
apmokestinamąjį pelną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-642,
90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1426,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr.
VIII-265,
97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
Nr. IX-321, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr.
45-1572 (2001 05 30)
Nr. IX-381, 2001-06-14, Žin., 2001, Nr.
56-1979 (2001-06-30)
4 straipsnis. Iš bendrųjų
pajamų atskaičius 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos, darbų ir
paslaugų sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas (pasirinkus 21 straipsnio 1
dalyje 2 punkte nustatytą apskaičiavimo būdą), nustatomas bendrasis
apmokestinamasis pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas 6
straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis
sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu.
Atskaičius šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio
skaičiuojamas pelno mokestis.
***Jeigu
mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių
sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolių
sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant
skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Pasibaigus penkerių metų
terminui, nuostolių suma nebeperkeliama. Mokestiniai metai sutampa su
kalendoriniais metais. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką nustato
finansų ministras. Centrinis mokesčio administratorius mokesčių mokėtojams,
kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį
laikotarpį su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus
12 mėnesių. Centrinis mokesčio administratorius tvirtina tokių mokesčių
mokėtojų sąrašą.
Juridinių
asmenų, užsiimančių nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas
nustatomas kaip pajamų už mokamas priemones ir sąnaudų šioms priemonėms vykdyti
skirtumas.
Nuolatinių
buveinių uždirbtas apmokestinamasis pelnas nustatomas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
***Pastaba: Šios
dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų
apmokestinamąjį pelną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
4(1)
straipsnis.
Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas,
kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir
sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko
draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų
nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir
pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos
tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų
draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių
sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų
loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios
išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir
paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir
paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms privalomo dydžio
labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos
lengvatos.
Pinigines ir
pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės juridinių asmenų pelno
mokestį moka šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
5 straipsnis. **Nustatant
bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimamos šios
faktiškai patirtos įmonės sąnaudos toms pajamoms uždirbti:
1) materialinės ir joms
prilygintos sąnaudos, įskaitant sąnaudas dėl valiutos kurso pasikeitimo
neigiamos įtakos, panaudotąją subsidijų ir dotacijų dalį;
2) ilgalaikio turto
(materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) - Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) sąnaudos darbo apmokėjimui;
4) socialinio draudimo sąnaudos;
5) draudimo įmokų, nustatytų
Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, sąnaudos;
6) mokesčiai, rinkliavos bei
kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų bei
Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą,
palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius ir kitas
sankcijas;
7) palūkanos už paskolas ir
įmokos, susijusios su paskolų garantijų gavimu;
8) specialieji atidėjimai bankų,
kredito unijų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių (draudikų) formuojami
techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti draudimo įmokų dalis,
išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;
9) Ignalinos atominės elektrinės
papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų,
nenumatytos šiame straipsnyje;
10) pirkimo ir sumokėto importo
pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės
mokesčio įstatymo nuostatas;
11)
nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto
sąnaudų dalis, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 50 procentų šio turto
įsigijimo vertės. Jeigu remonto vertė viršija 50 procentų nuosavo ar
išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu
atliekami minėto turto rekonstravimo darbai, tai to ilgalaikio materialiojo
turto įsigijimo vertė didinama visa remonto ir rekonstravimo darbų verte.
Rekonstravimui priskiriami statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos
įstatymu. Nekilnojamojo turto, kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir valdymo
institucijos bei valstybės (savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė
neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo)
patirtos remonto, rekonstravimo ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka
pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos
(panaudos) sutartį nuomojamo iš kitų asmenų ilgalaikio materialiojo turto
patirtos remonto (sąnaudų dalis, neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo
vertės) ir eksploatavimo sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias
pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytais atvejais ir tvarka;
12)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti
ribojamo dydžio natūralios netekties nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei
įmonės patirtų reprezentacinių sąnaudų suma, tačiau šios reprezentacinės
sąnaudos neturi viršyti 1 procento įmonės realizavimo pajamų. Reprezentacinės
sąnaudos šiame įstatyme - tokios įmonės lėšos, kurias įmonė skiria naujiems
verslo ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais
asmenimis, išskyrus įmonės darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos
patiriamos konkrečių asmenų naudai. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos
mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
13) įmonės darbuotojų naudai
pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą mokamos įmokos į asmenines
pensijų programų dalyvių sąskaitas, tačiau ne daugiau kaip 25 procentai per
mokestinius metus šiems darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių
pajamų;
14) stojamųjų narių įnašų suma
ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų, bei
tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų,
jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami juridiniams asmenims,
kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra
pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba)
dalininkams, ir (arba) nariams;
15) mokestiniu
laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio ta
suma buvo įtraukta į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, tačiau jei
beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo
pajamas iki 1999 m. gruodžio 31 d., tai beviltiškų skolų suma į įmonės
sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, perkeliama lygiomis dalimis per
penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigaliojo šio
punkto nuostatos. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jei įmonė (mokesčio
mokėtojas) negali jų susigrąžinti, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo
skolos sumos įtraukimo į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, arba
skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba
bankrutavęs ir visais šiais atvejais įmonė (mokesčio mokėtojas) įrodo skolos
beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas. Šio punkto nuostatos
netaikomos bankams, taip pat susijusių ūkio subjektų grupių dalyvių
beviltiškoms tarpusavio skoloms. Susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka
nustatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Skolų beviltiškumo ir
pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų
apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija;
***16) miško
atkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos, rekreacijos, gyvūnijos gausinimo, miško
kelių bei miško žemių sausinimo sistemos įrengimo, priežiūros bei remonto darbų
sąnaudos, išskyrus sąnaudas, susijusias su veiklos neigiamu poveikiu aplinkai
ar to poveikio padarytos žalos atlyginimu;
17) stojamasis Lietuvos Respublikos transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narės
mokestis.
Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės
pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški
gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, išvardintos šio straipsnio
pirmojoje dalyje.
Materialinių vertybių įsivežimas iš užsienio turi
būti patvirtintas muitinės deklaracijomis.
Įmonių
sąnaudomis nelaikomos užsienio valstybių įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus
išmokėtos sumos, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka jos nėra apmokestintos
prie pajamų šaltinio.
Sveikatos
priežiūros įstaigų sąnaudos paskirstomos proporcingai to mokestinio laikotarpio
pajamoms už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo
fondo lėšų, ir kitoms pajamoms. Apskaičiuojant sveikatos priežiūros įstaigų
apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų neatimamos sąnaudos, tenkančios
paslaugoms, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
**Pastaba: 5 straipsnio 1
dalies nuostatos taikomos tokioms beviltiškų skolų sumoms, kurios buvo
įtrauktos į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas ne anksčiau kaip
1996 metais.
Šios dalies nuostatos
taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.
***Pastaba. Šios
dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2001 metų ir vėlesnių metų
apmokestinamąjį pelną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1516,
91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-539,
94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr.
VIII-1295,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
Nr. VIII-1648, 00.04.20, Žin., 2000,
Nr.36-988 (00.05.03)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
Nr. IX-321, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr.
45-1572 (2001 05 30)
Nr. IX-381, 2001-06-14, Žin., 2001, Nr.
56-1979 (2001-06-30)
7 straipsnis. Mokesčio
tarifai:
1) juridinių asmenų ir
nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 24 procentų
tarifą;
2) juridinių
asmenų, kurie pasirenka 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą
investicijų apskaičiavimo būdą, apmokestinamasis pelnas, panaudotas
investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą;
3) užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio
valstybių įmones, nurodytas šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos
juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos
Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių
įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei
šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo,
tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo,
koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, taip
pat palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio
valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės
institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai
yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės
finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai
yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio
subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei
tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika,
vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų
tarifą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje
sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas
ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu
dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos
vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos
atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už
autorių arba gretutinių teisių pažeidimą - taikant 10 procentų tarifą;
4) užsienio
valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba
zonose, pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio
valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos
atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių
buveinių), apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1397,
91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426, įsigaliojo 1991.07.01
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,
Nr.113-3291 (99.12.30)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
IV. Mokesčio
lengvatos
8 straipsnis. Žemės ūkio produkciją
gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų
įmonių pelno mokesčio tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.
Jeigu žemės ūkio
produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose mažesnė kaip
50%, visas pelnas apmokestinamas pagal 7 straipsnyje nustatytus tarifus.
Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų), kurios (kurie) perdirba ir realizuoja tik iš savo
narių fizinių asmenų supirktą žemės ūkio produkciją bei teikia žemės ūkio
paslaugas tik savo nariams fiziniams asmenims, apmokestinamasis pelnas
apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą.
Kūrybinių
sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių,
kinematografininkų, mokslininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų)
ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja
kūrybinių sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%
apmokestinamojo pelno.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos moka 80% mažesnį
pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50% mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio
investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos įmonės įstatinio
(nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono JAV dolerių
vertės užsienio kilmės kapitalą, ši įmonė 5 metus nuo įmonės įregistravimo
dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.
Jeigu įmonė buvo
įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m.
gruodžio 31 d., tai jos pelno dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai
įmonės įstatiniame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir
nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo
įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu. Šiam
terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pelno dalis 3 metus
apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Jei įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio
kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d.,
tai pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50
procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Įmonė, kurioje
užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra
pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo
apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus
metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje dalyje numatytos
mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine
naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro
daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.
Juridinių
asmenų, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų
ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių,
apmokestinamajam pelnui taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Ši
lengvata netaikoma juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais
gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant
atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), bei tiems juridiniams
asmenims, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja alkoholinius
gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius.
Kredito unijos iki 1997 m.
gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio pirmuosius 2
veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka
dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba jeigu iki to laiko suėjo 2 metai nuo
kredito unijos įregistravimo dienos, kredito unijos pelnas apmokestinamas 70
procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu. Nuo 2000 m. sausio 1 d. iki
2003 m. sausio 1 d. kredito unijos visiškai atleidžiamos nuo juridinių asmenų
pelno mokesčio. Nuo 2003 m. sausio 1 d. kredito unijos pelnas apmokestinamas 70
procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu.
Organizacijų (įmonių), kurios
pagal jų įsteigimą ir veiklą reglamentuojantį įstatymą ar Vyriausybės nutarimą
yra ne pelno siekiančios organizacijos (įmonės), pelno mokesčio tarifas - 5
procentai.
Investicinių kintamojo
kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal
Investicinių bendrovių įstatymą, pelnas, gautas sukauptas lėšas investavus arba
reinvestavus į vertybinius popierius ir (arba) gautas iš prekybos vertybiniais
popieriais, taip pat vertybinių popierių perkainojimo rezultatai
neapmokestinami.
Sveikatos
priežiūros įstaigų paslaugos, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo lėšų, neapmokestinamos.
Pensijų fondų
gautos pensijų įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas bei
pensijų turto investicijų pajamos neapmokestinamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-705,
94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28), įsigaliojo 1995.01.01
Nr.
I-1255,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1482,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1230,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)
Nr.
VIII-1295,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
Nr. VIII-1389, 99.11.04, Žin., 1999,
Nr.98-2812 (99.11.19)
Nr. VIII-1685, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.45-1291 (00.06.02)
9 straipsnis. Įmonės, kurių realizavimo
pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų
ir kuriose dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno
mokestį tokia tvarka:
Riboto
darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio
sumažinimas
dalis tarp visų
dirbančiųjų
Daugiau kaip 50%
100%
40-50%
75%
30-40%
50%
20-30%
25%
Kategorijas asmenų,
kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų
dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
10 straipsnis. Jeigu mokėtojas
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas,
teikiama tik didžiausia lengvata.
Lietuvos
Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai
gali būti atleisti nuo nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų
ir delspinigių mokėjimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1159,
95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)
Nr.
VIII-387,
97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
V. Mokesčio
apskaičiavimas ir mokėjimas
11 straipsnis. Pelno mokesčio mokėtojai
apskaičiuotą pelno mokestį sumoka į Biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą
biudžetą. Kai užsienio įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio
įstatymo nustatyta tvarka, pelno mokestį išskaičiuoja ir sumoka tas Lietuvos
Respublikos juridinis asmuo arba ta nuolatinė buveinė, kurie išmoka joms
pajamas, ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos
tos pajamos.
Užsienio valstybės įmonė,
gavusi pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto
registre registruojamą nekilnojamąjį turtą (toliau - turtas), turi teisę
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje
įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl išskaityto pelno mokesčio už
parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno
mokestis būtų apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn turtą, atėmus išlaidas, patirtas šiam turtui įsigyti arba
pasistatyti.
Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto
įsigijimo arba pasistatymo išlaidas, dėl pelno mokesčio perskaičiavimo
pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje
įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius,
patikrinęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs prašymo pagrįstumą, apskaičiuoja
skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir
išlaidų, patirtų įsigyjant arba pasistatant šį turtą, bei pelno mokestį pagal
24 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29), įsigaliojo 1997.04.01
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr.
VIII-387,
97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
12 straipsnis. Pelno mokesčio
avanso suma (toliau - pelno avansinis mokestis), kurią mokesčio mokėtojas
privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama šiame
straipsnyje nustatyta tvarka. Pelno avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio
mokėtojas.
Pelno avansinis
mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas
pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį,
buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo -
dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį
mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno
mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį
apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.
Įregistruotos
naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pelno avansinių
mokesčių. Šios įmonės pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų
gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs
mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant
pelno avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą
mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalyta iš to laikotarpio
mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.
Jeigu
praėjusiais mokestiniais metais bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų,
įmonė einamaisiais mokestiniais metais pelno avansinių mokesčių mokėti
neprivalo.
Mokesčio
mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios pajamos yra 25
procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio
bendrąsias pajamas arba kad jam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos
mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pelno
avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šio įstatymo 13 straipsnyje, kreiptis
į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pelno avansinius
mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam
mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės sumą
proporcingai sumažėjusioms pajamoms arba atleisti nuo pelno avansinio mokesčio.
Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios pajamos vėl padidėjo iki
25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio
pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio
administratorių, kad padidintų likusius pelno avansinius mokesčius.
Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pelno avansinį
mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno
mokesčio sumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-326,
93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
13 straipsnis. Pelno mokesčio
avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius
pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės
dienos. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio
penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo
mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.
Jeigu
mokesčio mokėtojas pasirinko pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą
einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, pelno mokesčio avansinė
apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui
pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.
Pelno avansinis
mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio
mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr.
VIII-1218,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)
***14 straipsnis. Kalendoriniams
metams (mokestiniam laikotarpiui) pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos
(iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) mokėtojai teritorinėms
valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Buhalterinės apskaitos pagrindų
įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Šios
apyskaitos bei pelno mokesčio avansinės apyskaitos formas ir jų užpildymo
tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Jeigu pelno
mokesčio apyskaitoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė, negu už mokestinį
laikotarpį pagal pelno mokesčio avansines apyskaitas sumokėta mokesčio suma,
mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos
pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į
biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
***Pastaba: Šio
straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų
apmokestinamąjį pelną.
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-1310,
96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
VI. Atsakomybė
už teisingą pelno mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą
16 straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno
mokestis būtų sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis, dėl kurių mokėtojas laiku
neatsiskaitė su biudžetu, gali kai kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų
delspinigių mokėjimo į biudžetą terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai
neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo atidėjimo paskutinės
dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių, tai delspinigiai priskaičiuojami ir
sumokami į biudžetą ir už visą atidėjimo laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia
laikoma diena, kurią įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl
priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo.
Mokėjimo
atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri buvo priskaičiuota iki
Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo
įsigaliojimo dienos.
[16 straipsnio redakcija nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.:
19 straipsnis. Kai Lietuvos
Respublikos juridinis asmuo gauna pelną, apmokestinamą užsienyje, ir nėra
sutarties dvigubam apmokestinimui išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
arba jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš tokio
juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą, lygią užsienio
valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama suma negali viršyti tos
Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio
valstybėje gautoms pajamoms.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
***20
straipsnis. Juridinių
asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8 straipsnio
šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, taikomos tais atvejais, kai
įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas,
arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija
yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.
***Pastaba: Šio
straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų
apmokestinamąjį pelną.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
15 straipsnis. Mokėtojas
atsako už tai, kad pelno avansinis mokestis ir pelno mokestis už mokestinį
laikotarpį būtų teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas.
Jeigu mokesčio mokėtojas ar mokestį
išskaičiuojantis asmuo ne laiku sumoka arba perveda pelno avansinį mokestį (jo
dalį) ar apskaičiuotą pelno mokestį, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka skaičiuojami delspinigiai. Jei mokesčio mokėtojas pelno mokesčio
apyskaitoje sumažina pelno mokesčio sumą arba per mažai sumoka į biudžetą,
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės
sankcijos (baudos ir delspinigiai).
[2 dalies redakcija nuo
2001 m. rugsėjo 1 d.:
Mokesčio mokėtojams, pažeidusiems šio įstatymo
nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
Nr.
I-1310,
96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. IX-399,
2001-06-26, Žin., 2001, Nr. 62-2216 (2001-07-18), įsigalioja 2001-09-01
17 straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę
neteisingas žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,
traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
VII. Kitos
nuostatos
21 straipsnis.
***Šiame
įstatyme investicijos yra apskaičiuojamos pagal įmonės pasirinktą tik vieną iš
šių būdų:
1)
pelnas, panaudotas investicijoms į savo įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0
procentų) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš
naudojamo ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo
savikainos, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto
įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudojamų licencijuotų kompiuterių
programų (toliau - kompiuterių programos) vertės, išskyrus pačios įmonės
susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusių mokestinio laikotarpio pabaigoje,
atimama naudoto ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą,
įsigijimo savikaina, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio
turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudotų licencijuotų
kompiuterių programų vertė, išskyrus pačios įmonės susikurtų kompiuterių
programų vertę, buvusios mokestinio laikotarpio pradžioje, ir atimama per
mokestinį laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių
programoms, išskyrus pačios įmonės susikurtas, įsigyti panaudota ir negrąžinta
skolintų lėšų likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio
įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus
pačios įmonės susikurtas, kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį
laikotarpį įmonės nemokamai gautų ilgalaikio materialiojo turto arba
kompiuterių programų vertė bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto
ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, išskyrus pačios įmonės
susikurtas, nusidėvėjimo suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą arba
kompiuterių programas, išskyrus pačios įmonės susikurtas, apmokestinamos visos
gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis
ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, išskyrus pačios
įmonės susikurtas, perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę,
nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte.
Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną,
panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis
laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei
terminuoti indėliai;
2) investicija į
savo įmonę - tai kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo turto
įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto
įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš įmonės nuosavų arba
skolintų lėšų. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus
įmones, kurių pagrindinė veikla - transporto paslaugos. Kompiuterių programų
susikūrimas nelaikomas kompiuterių programų įsigijimu. Apskaičiuojant bendrąjį
apmokestinamąjį pelną, investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų
pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus, pasistačius ilgalaikį materialųjį turtą
arba įsigijus kompiuterių programas, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio
turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu - faktiškai apmokėta šio
turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, pasistatymo ar
kompiuterių programų įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jų
eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka.
Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, jei šio
turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų,
apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės
vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos
perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą įmonę, nerealizacinės
apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam
materialiajam turtui arba kompiuterių programoms įsigyti panaudotos lėšos iš
karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik
apskaičiuojant pelno mokestį.
Įmonės
pasirinktas investicijos apskaičiavimo būdas nuo 1999 m. sausio 1 d. negali
būti keičiamas.
***Pastaba: Šios dalies
nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį
pelną.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
22 straipsnis.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos
Respublikos įmonių bei iš užsienio valstybių įmonių apmokestinami taikant 29
procentų pelno mokesčio tarifą.
Užsienio
valstybių įmonių iš Lietuvos Respublikos įmonių gaunami dividendai
apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
Dividendus
Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir juridinio
asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms bei užsienio
valstybių įmonėms išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė mokestį apskaičiuoja,
išskaito ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po
dividendų išmokėjimo dienos.
Dividendų išmokėjimo Lietuvos Respublikos
juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių
neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms bei užsienio valstybių
įmonėms ir pelno (pajamų) mokesčio nuo dividendų išskaičiavimo apyskaita
pateikiama per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos tam vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pelno
mokestį apskaičiuojanti ir išskaitanti įmonė. Apyskaitos formą ir jos užpildymo
tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Nuo dividendų išskaityto ir sumokėto į biudžetą
pelno mokesčio dydžiu (pajamų mokesčio dydžiu) yra mažinamas praėjusio
mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno,
tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio
dydžio.
Dividendus
iš užsienio valstybių įmonių gaunantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo
mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių
dienų po dividendų gavimo dienos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno
mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, nebus mažinamas sumokėtu
pelno mokesčiu nuo dividendų, gaunamų iš užsienio valstybių įmonių. Dividendų
gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pelno mokesčio apskaičiavimo apyskaita
pateikiama per 10 kalendorinių dienų nuo dividendų gavimo dienos tam vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno
mokestį apskaičiuojantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo. Apyskaitos formą
ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,
Nr.113-3291 (99.12.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V.
LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. liepos 31 d.
Nr. I-442
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-642,
90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1397,
91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
Šis
įstatymas įsigaliojo nuo 1991 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1516,
91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 6 IR 8
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3,5,6 IR 7
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-326,
93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO
PAPILDYMO
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-395,
94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-539,
94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-705,
94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
Šis
įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m.sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1159,
95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1255,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR 8 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1310,
96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigaliojo nuo 1996 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 3, 5, 6, 7, 8
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1426,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3, 5, 6 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1482,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. balandžio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-290,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.07.01)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU
IR 2, 3, 4, 5, 7, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-265,
97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-387,
97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 10 IR 11 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 4(1), 5, 6, 7,
8, 11, 12, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 21, 22 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1113,
99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2 IR 7 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1218,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1230,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1295,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1389, 99.11.04, Žin., 1999,
Nr.98-2812 (99.11.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO
ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,
Nr.113-3291 (99.12.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO
ĮSTATYMO 7 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1648, 00.04.20, Žin., 2000,
Nr.36-988 (00.05.03)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1685, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.45-1291 (00.06.02)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1812, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.61-1819 (00.07.26)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5,
6, 7, 11, 14, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 5 straipsnio
nuostatos taikomos tokioms beviltiškų skolų sumoms, kurios buvo įtrauktos į
įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas ne anksčiau kaip 1996 metais.
Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos
apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną. Jei nustatytas
mokestinis laikotarpis nesutampa su mokestiniais metais, šio įstatymo 1, 3, 4,
5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių apmokestinamąjį
pelną.
Šio įstatymo 2, 7 ir 8
straipsnių nuostatos dėl užsienio valstybių įmonių gautų pajamų už suteiktas
projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas,
už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto
registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, dėl autorinio atlyginimo,
atlyginimo už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių
teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje
suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio
gaminio topografija, paslaugų ženklu, slapta formule ar metodu, frančize,
nuostolių ir materialinės žalos atlyginimo už autorių arba gretutinių teisių
pažeidimą arba kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą bei dėl
palūkanų, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė tarptautinės
finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai
arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių
fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų
akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės) apmokestinimo
taikomos nuo 2002 m. sausio 1 d. apmokestinant minėtas pajamas ir palūkanas,
gautas pagal sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo.
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-321, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr.
45-1572 (2001 05 30)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3, 5 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2001 metų ir vėlesnių metų
apmokestinamąjį pelną.
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-381, 2001-06-14, Žin., 2001, Nr.
56-1979 (2001-06-30)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 IR 5
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-399, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2216 (2001-07-18)
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR 16 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušra Petraitienė (2001-07-18)
aupetr@lrs.lt
6 straipsnis. Juridinių
asmenų, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turinčių teisę
teikti labdarą, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas
bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis faktiškai padarytomis ir
juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintomis išlaidomis, skirtomis
labdarai ir paramai.
Iš kitų
juridinių asmenų, nenurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, kurie pagal
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę teikti paramą, 4
straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno
atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais
patvirtintos išlaidos, skirtos paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų
bendrojo apmokestinamojo pelno.
Teikiant labdarą
ir paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos labdaros ir paramos suma
lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant labdarą ir paramą kitomis
materialinėmis vertybėmis, suteiktos labdaros ir paramos suma yra lygi šių
materialinių vertybių įsigijimo (pagaminimo) savikainai. Teikiant labdarą ir
paramą paslaugomis, labdaros ir paramos suma yra lygi šių paslaugų suteikimo
savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį
turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį,
kurį paramos gavėjas naudojo šį turtą, sumai.
Laisvųjų
ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių pelno dalis, panaudota
pagrindinėms priemonėms įsigyti, moksliniams tyrimams bei naujoms
technologijoms diegti, neapmokestinama.
Specialiųjų
atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas nustato Lietuvos bankas, suderinęs
su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
Draudimo
techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Valstybinė draudimo
priežiūros tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1516,
91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
Nr.
I-2275,
92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
Nr.
I-152,
93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
Nr.
I-212,
93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
Nr.
I-539,
94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
Nr.
I-1255,
96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
Nr.
I-1399,
96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
Nr.
I-1460,
96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-836,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)
Nr. VIII-1812,
00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1819 (00.07.26), įsigalioja nuo 2001.01.01
Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.64-1912 (00.07.31)
III. Mokesčio
tarifai
18 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos
tarpvalstybinės sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių
asmenų pelno mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos tarpvalstybinės
sutarties nuostatos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-848,
95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
20 straipsnis.
Juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8
straipsnio penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, taikomos tais
atvejais, kai įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo
investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio
kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m.
balandžio 1 d.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-165,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)