← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2001-07-10

Neoficialus ?statymo tekstas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1990, Nr. 24-601

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ

PELNO MOKESČIO

Į S T A T Y M A

S

I. Mokesčio

mokėtojai ir objektas

1 straipsnis. Juridinių

asmenų pelno mokestį moka:

a)

Lietuvos Respublikos

juridiniai asmenys, išskyrus individualias (personalines) įmones ir ūkines

bendrijas bei juridinius asmenis, kurie verčiasi nekomercine veikla ir negavo

pajamų iš ūkinės komercinės veiklos, taip pat Lietuvos banką, valstybės įmonę

Indėlių draudimo fondą ir biudžetines įstaigas, gavusias nebiudžetinių lėšų.

Lietuvos Respublikos individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų

pajamos apmokestinamos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio

laikinojo įstatymo IV dalyje nustatyta tvarka;

b)

užsienio juridiniai asmenys ir kitos

organizacijos, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių

buveinė yra užsienio valstybėje, - šio įstatymo nustatyta tvarka;

c)

nuolatinės

buveinės. Užsienio juridinis asmuo arba kita organizacija laikoma turinčia

nuolatinę buveinę, jeigu ji Lietuvoje: nuolat vykdo savo ūkinę komercinę veiklą

arba jos dalį; arba vykdo savo ūkinę komercinę veiklą per priklausomą atstovą

(agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos

objektą; arba gamtinių išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba

konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Ūkinės komercinės

veiklos nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar

nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-1399,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

2 straipsnis. Lietuvos

Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis

pelnas, apskaičiuotas šio įstatymo II skyriuje nustatyta tvarka.

Užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų

mokesčio objektas yra: iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant

individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių

asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje

(išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba

kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių) gautos visos pajamos,

neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas

rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo

organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar

kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamojo turto registre registruojamą

nekilnojamąjį turtą; autorinis atlyginimas; atlyginimas už perduotas ar

autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises,

taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis

išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija,

prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize,

nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių

pažeidimą arba kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą; palūkanos,

išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą

ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba

organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių

vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės

institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra

užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų obligacijas bei už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir

tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika,

vertybinius popierius.

Užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų,

įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose,

kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), mokesčio objektas yra iš

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias (personalines)

įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų

nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos

mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms iš jų

nuolatinių buveinių) gautos pajamos. Šių valstybių arba zonų sąrašą bei

apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1113,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

II.

Apmokestinamojo pelno nustatymas

**3 straipsnis. Apmokestinamojo pelno

apskaičiavimo pagrindas - realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma

(toliau - bendrosios pajamos).

Realizavimo pajamas sudaro iš juridinio asmens

išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos

paslaugos, įskaitant pajamas už turto nuomą, kompensaciniai priedai bei

grąžinta skolų suma, kuri iki mokestinio laikotarpio pradžios buvo atimta iš

apmokestinamųjų pajamų, kaip beviltiškų skolų, nustatytų šio įstatymo 5

straipsnio 1 dalies 15 punkte, suma. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą,

įskaitant nebaigtą statybą, pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas

sudaro suma, ne mažesnė už to turto likutinę vertę. Bankrutavusio juridinio

asmens pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos.

Nerealizacines

pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu

nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už investuotą turtą, palūkanas,

subsidijų ir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso pasikeitimo

teigiamos įtakos.

Į nerealizacines

pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitoma:

1) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gauti

dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei iš užsienio juridinių

asmenų ir kitų organizacijų gauti dividendai (nuo kurių sumokėtas pelno

mokestis), palūkanos už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų obligacijas, taip

pat palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių

finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius

popierius, taip pat pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių

ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika,

vertybinių popierių pardavimo antrinėje rinkoje, išskyrus pajamas už

tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių vertybinių popierių prekyba

antrinėje rinkoje;

2) pajininkų iš

kitų juridinių asmenų gauta pelno dalis;

3) iš draudimo

įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;

4) steigėjų iš

individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gauta pajamų (pelno)

dalis;

5) sumos, gautos

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reglamentuotai labdarai ir

paramai;

6) visų

religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)

pajamos: aukos, pajamos už parduotą labdaros būdu gautą turtą, jeigu jos

skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai,

kultūrai ir švietimui;

7) gautos baudos

ir delspinigiai;

8) ilgalaikio

materialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytais atvejais ir tvarka;

9) stojamieji

narių įnašai ir narių mokesčiai, jei šie įnašai ar mokesčiai gauti iš narių

fizinių asmenų;

10) draudimo

įmonių organizacinio fondo likutis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

11) jūrų, oro

uostų, skrydžių valdymo ir oro navigacinio aptarnavimo paslaugų rinkliavos ir

už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos;

12) stojamasis Lietuvos Respublikos transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narės

mokestis, šio biuro narės atskaitymai nuo transporto priemonių savininkų ir

valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų draudimo įmokų

į Biurą ir kitos Biuro lėšos, nurodytos Lietuvos Respublikos transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

įstatyme.

Bendrosioms pajamoms nepriskiriama iš juridinio

asmens lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams proporcingai jų turimų

akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės padidinimo suma.

**Pastaba. Šio

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų

apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-642,

90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715

Nr.

I-2275,

92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-212,

93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr.

I-848,

95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

Nr.

I-1399,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr.

I-1426,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)

Nr.

I-1460,

96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr.

VIII-265,

97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

Nr. IX-321, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr.

45-1572 (2001 05 30)

Nr. IX-381, 2001-06-14, Žin., 2001, Nr.

56-1979 (2001-06-30)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

4 straipsnis. Iš bendrųjų

pajamų atskaičius 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos, darbų ir

paslaugų sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas (pasirinkus 21 straipsnio 1

dalyje 2 punkte nustatytą apskaičiavimo būdą), nustatomas bendrasis

apmokestinamasis pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas 6

straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis

sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu.

Atskaičius šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio

skaičiuojamas pelno mokestis.

***Jeigu

mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių

sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolių

sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant

skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Pasibaigus penkerių metų

terminui, nuostolių suma nebeperkeliama. Mokestiniai metai sutampa su

kalendoriniais metais. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką nustato

finansų ministras. Centrinis mokesčio administratorius mokesčių mokėtojams,

kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį

su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių.

Centrinis mokesčio administratorius tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą.

Juridinių

asmenų, užsiimančių nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas

nustatomas kaip pajamų už mokamas priemones ir sąnaudų šioms priemonėms vykdyti

skirtumas.

Nuolatinių

buveinių uždirbtas apmokestinamasis pelnas nustatomas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

***Pastaba: Šios

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų

apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

4(1)

straipsnis.

Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas,

kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir

sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko

draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų

nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir

pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos

tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų

draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių

sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų

loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios

išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir

paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir

paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms privalomo dydžio

labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos

lengvatos.

Pinigines ir

pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės juridinių asmenų pelno

mokestį moka šio įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

5 straipsnis.

Nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų juridinio asmens pajamų

atimamos šios faktiškai patirtos juridinio asmens sąnaudos toms pajamoms

uždirbti:

1) materialinės

ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant sąnaudas dėl valiutos kurso pasikeitimo

neigiamos įtakos, panaudotąją subsidijų ir dotacijų dalį;

2) ilgalaikio

turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) – Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) sąnaudos

darbo apmokėjimui;

4) socialinio

draudimo sąnaudos;

5) draudimo

įmokų, nustatytų Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, sąnaudos;

6) mokesčiai,

rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos

įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į

biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius

ir kitas sankcijas;

7) palūkanos už

paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų garantijų gavimu;

8) specialieji

atidėjimai bankų, kredito unijų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių

(draudikų) formuojami techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti

draudimo įmokų dalis, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;

9) Ignalinos

atominės elektrinės papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų, nenumatytos šiame straipsnyje;

10) pirkimo ir

sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos pagal

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas;

11) nuosavo ir

išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto sąnaudų

dalis, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo

vertės. Jeigu remonto vertė viršija 50 procentų nuosavo ar išperkamosios nuomos

būdu turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu atliekami minėto turto

rekonstravimo darbai, tai to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė

didinama visa remonto ir rekonstravimo darbų verte. Rekonstravimui priskiriami

statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymu. Nekilnojamojo turto,

kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir valdymo institucijos bei valstybės

(savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė neatlygintinai naudotis pagal

panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo) patirtos remonto, rekonstravimo

ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatytais atvejais ir tvarka pripažįstamos mažinančiomis

bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos (panaudos) sutartį nuomojamo iš kitų

asmenų ilgalaikio materialiojo turto patirtos remonto (sąnaudų dalis,

neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo vertės) ir eksploatavimo sąnaudos

pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;

12) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti ribojamo dydžio

natūralios netekties nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei juridinio asmens

patirtų reprezentacinių sąnaudų suma, tačiau šios reprezentacinės sąnaudos

neturi viršyti 1 procento juridinio asmens realizavimo pajamų. Reprezentacinės

sąnaudos šiame įstatyme – tokios juridinio asmens lėšos, kurias juridinis asmuo

skiria naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais

juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus juridinio asmens darbuotojus,

pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.

Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka;

13) juridinio

asmens darbuotojų naudai pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą

mokamos įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas, tačiau ne

daugiau kaip 25 procentai per mokestinius metus šiems darbuotojams apskaičiuotų

su darbo santykiais susijusių pajamų;

14) stojamųjų

narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento

realizavimo pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento realizavimo pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos

sumokami juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai

ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti

skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams;

15) mokestiniu

laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio ta

suma buvo įtraukta į juridinio asmens (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas,

tačiau jei beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į juridinio asmens (mokesčio

mokėtojo) realizavimo pajamas iki 1999 m. gruodžio 31 d., tai beviltiškų skolų

suma į juridinio asmens sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, perkeliama

lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu,

kuriuo įsigaliojo šio punkto nuostatos. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jei

juridinis asmuo (mokesčio mokėtojas) negali jų susigrąžinti, praėjus ne mažiau

kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į juridinio asmens (mokesčio

mokėtojo) realizavimo pajamas, arba skolininkas yra miręs, arba paskelbtas

mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs ir visais šiais atvejais juridinis

asmuo (mokesčio mokėtojas) įrodo skolos beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti

šias skolas. Šio punkto nuostatos netaikomos bankams, taip pat susijusių ūkio

subjektų grupių dalyvių beviltiškoms tarpusavio skoloms. Susijusių ūkio

subjektų grupės sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei

beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

16) miško

atkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos, rekreacijos, gyvūnijos gausinimo, miško

kelių bei miško žemių sausinimo sistemos įrengimo, priežiūros bei remonto darbų

sąnaudos, išskyrus sąnaudas, susijusias su veiklos neigiamu poveikiu aplinkai

ar to poveikio padarytos žalos atlyginimu;

17) stojamasis Lietuvos

Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės

draudimo biuro narės mokestis.

Nustatant

apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų juridinio asmens pajamų atimamos tik

juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos faktiškai patirtos juridinio

asmens sąnaudos, išvardytos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Materialinių vertybių

įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis.

Juridinių asmenų

sąnaudomis nelaikomos užsienio juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms

tiesiogiai ar per tarpininkus išmokėtos sumos, jeigu šio įstatymo nustatyta

tvarka jos nėra apmokestintos prie pajamų šaltinio.

Sveikatos

priežiūros įstaigų sąnaudos paskirstomos proporcingai to mokestinio laikotarpio

pajamoms už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo

fondo lėšų, ir kitoms pajamoms. Apskaičiuojant sveikatos priežiūros įstaigų

apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų neatimamos sąnaudos, tenkančios

paslaugoms, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1516,

91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

Nr.

I-2275,

92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-212,

93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr.

I-539,

94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

Nr.

I-848,

95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

Nr.

I-1399,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr.

I-1460,

96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr.

VIII-1295,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)

Nr. VIII-1648, 00.04.20, Žin., 2000,

Nr.36-988 (00.05.03)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

Nr. IX-321, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr.

45-1572 (2001 05 30)

Nr. IX-381, 2001-06-14, Žin., 2001, Nr.

56-1979 (2001-06-30)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

7 straipsnis. Mokesčio

tarifai:

1) juridinių asmenų ir

nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 24 procentų

tarifą;

2) juridinių

asmenų, kurie pasirenka 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą

investicijų apskaičiavimo būdą, apmokestinamasis pelnas, panaudotas

investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą;

3) užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų

(išskyrus užsienio juridinius asmenis ir kitas organizacijas, nurodytus šios

dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant

individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių

asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje

(išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba

kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos, neatimant

jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros,

konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo,

valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip

perleistą nuosavybėn nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį

turtą, taip pat palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė

užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės

institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai

yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės

finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai

yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos

juridinių asmenų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos

Respublika, vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant

15 procentų tarifą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar

autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises,

taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis

išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija,

prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize,

nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių

pažeidimą arba kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą –

taikant 10 procentų tarifą;

4) užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų,

įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pajamos,

gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias

(personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba

kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos

atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms

organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių), apmokestinamos prie pajamų šaltinio

taikant 15 procentų tarifą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1397,

91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426, įsigaliojo 1991.07.01

Nr.

I-2275,

92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-1399,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1113,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)

Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,

Nr.113-3291 (99.12.30)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

IV. Mokesčio

lengvatos

8 straipsnis. Žemės ūkio produkciją

gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų

įmonių pelno mokesčio tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.

Jeigu žemės ūkio

produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose mažesnė kaip

50%, visas pelnas apmokestinamas pagal 7 straipsnyje nustatytus tarifus.

Kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų), kurios (kurie) perdirba ir realizuoja tik iš savo

narių fizinių asmenų supirktą žemės ūkio produkciją bei teikia žemės ūkio

paslaugas tik savo nariams fiziniams asmenims, apmokestinamasis pelnas

apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą.

Kūrybinių

sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių,

kinematografininkų, mokslininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų)

ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja

kūrybinių sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%

apmokestinamojo pelno.

Laisvųjų

ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos moka 80% mažesnį

pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50% mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio

investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos įmonės įstatinio

(nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono JAV dolerių

vertės užsienio kilmės kapitalą, ši įmonė 5 metus nuo įmonės įregistravimo

dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.

Jeigu įmonė buvo

įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m.

gruodžio 31 d., tai jos pelno dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai

įmonės įstatiniame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir

nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo

įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu. Šiam

terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pelno dalis 3 metus

apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.

Jei įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio

kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d.,

tai pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50

procentų mažesniu pelno mokesčiu.

Įmonė, kurioje

užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra

pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo

apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus

metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje dalyje numatytos

mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine

naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro

daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.

Juridinių

asmenų, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų

ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių,

apmokestinamajam pelnui taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Ši

lengvata netaikoma juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais

gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba

(įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), bei tiems

juridiniams asmenims, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja

alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius.

Kredito unijos iki 1997 m.

gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio pirmuosius 2

veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka

dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba jeigu iki to laiko suėjo 2 metai nuo

kredito unijos įregistravimo dienos, kredito unijos pelnas apmokestinamas 70

procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu. Nuo 2000 m. sausio 1 d. iki

2003 m. sausio 1 d. kredito unijos visiškai atleidžiamos nuo juridinių asmenų

pelno mokesčio. Nuo 2003 m. sausio 1 d. kredito unijos pelnas apmokestinamas 70

procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu.

Juridinių asmenų, kurie pagal jų

įsteigimą ir veiklą reglamentuojantį įstatymą ar Vyriausybės nutarimą yra ne

pelno siekiantys juridiniai asmenys, pelno mokesčio tarifas – 5 procentai.

Investicinių kintamojo

kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal

Investicinių bendrovių įstatymą, pelnas, gautas sukauptas lėšas investavus arba

reinvestavus į vertybinius popierius ir (arba) gautas iš prekybos vertybiniais

popieriais, taip pat vertybinių popierių perkainojimo rezultatai

neapmokestinami.

Sveikatos

priežiūros įstaigų paslaugos, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo lėšų, neapmokestinamos.

Pensijų fondų

gautos pensijų įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas bei

pensijų turto investicijų pajamos neapmokestinamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr.

I-705,

94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28), įsigaliojo 1995.01.01

Nr.

I-1255,

96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

Nr.

I-1399,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr.

I-1482,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1230,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)

Nr.

VIII-1295,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)

Nr. VIII-1389, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.98-2812 (99.11.19)

Nr. VIII-1685, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.45-1291 (00.06.02)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

9 straipsnis.

Juridiniai asmenys, kurių realizavimo pajamos už pačių pagamintą produkciją

sudaro daugiau kaip 50 % visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo

dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:

Riboto

darbingumo dirbančiųjų

dalis tarp

visų dirbančiųjų

Apskaičiuoto

pelno mokesčio

sumažinimas

Daugiau kaip

50 %

100 %

40–50 %

75 %

30–40 %

50 %

20–30 %

25 %

Kategorijas

asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp

visų dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr.

I-848,

95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

10 straipsnis. Jeigu mokėtojas

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas,

teikiama tik didžiausia lengvata.

Lietuvos

Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai

gali būti atleisti nuo nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų

ir delspinigių mokėjimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-1159,

95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

Nr.

VIII-387,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)

V. Mokesčio

apskaičiavimas ir mokėjimas

11 straipsnis. Pelno mokesčio mokėtojai

apskaičiuotą pelno mokestį sumoka į Lietuvos valstybės biudžetą. Kai užsienio

juridinių asmenų arba kitų organizacijų pajamos apmokestinamos prie pajamų

šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, pelno mokestį išskaičiuoja, sumoka ir

apyskaitas pateikia užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms

pajamas išmokėjęs Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, įskaitant individualias

(personalines) įmones ir ūkines bendrijas, arba nuolatinė buveinė ne vėliau

kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.

Apyskaitos formą bei jos pildymo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius.

Užsienio juridinis asmuo

arba kita organizacija, gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn

nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą (toliau –

turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl išskaityto pelno

mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo

atveju pelno mokestis būtų apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus ar kitaip

perleidus nuosavybėn turtą, atėmus išlaidas, patirtas šiam turtui įsigyti arba

pasistatyti.

Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto

įsigijimo arba pasistatymo išlaidas, dėl pelno mokesčio perskaičiavimo

pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje

įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius,

patikrinęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs prašymo pagrįstumą, apskaičiuoja

skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir

išlaidų, patirtų įsigyjant arba pasistatant šį turtą, bei pelno mokestį pagal

24 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29), įsigaliojo 1997.04.01

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr.

VIII-387,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

12 straipsnis. Pelno mokesčio

avanso suma (toliau - pelno avansinis mokestis), kurią mokesčio mokėtojas

privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama šiame

straipsnyje nustatyta tvarka. Pelno avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio

mokėtojas.

Pelno avansinis

mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas

pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį,

buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo -

dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį

mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno

mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį

apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.

Įregistruoti nauji juridiniai asmenys pirmaisiais

mokestiniais metais atleidžiami nuo pelno avansinių mokesčių. Šie juridiniai

asmenys pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio

(mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis

buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant pelno avansinius mokesčius

faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį

apskaičiuotoji mokesčio suma, padalyta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir

padauginta iš dvylikos.

Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios

pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, juridinis asmuo einamaisiais mokestiniais

metais pelno avansinių mokesčių mokėti neprivalo.

Mokesčio

mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios pajamos yra 25

procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio

bendrąsias pajamas arba kad jam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos

mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pelno

avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šio įstatymo 13 straipsnyje,

kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pelno

avansinius mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius

tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės

sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms arba atleisti nuo pelno avansinio

mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios pajamos vėl

padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį

iki eilinio pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos

mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pelno avansinius mokesčius.

Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pelno avansinį

mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno

mokesčio sumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-326,

93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

13 straipsnis. Pelno mokesčio

avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius

pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės

dienos. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio

penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo

mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.

Jeigu

mokesčio mokėtojas pasirinko pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą

einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, pelno mokesčio avansinė

apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui

pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

Pelno avansinis

mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio

mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr.

VIII-1218,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)

***14 straipsnis. Kalendoriniams

metams (mokestiniam laikotarpiui) pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos

(iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) mokėtojai

teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Buhalterinės apskaitos

pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą.

Šios apyskaitos bei pelno mokesčio avansinės apyskaitos formas ir jų užpildymo

tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Jeigu pelno

mokesčio apyskaitoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė, negu už mokestinį

laikotarpį pagal pelno mokesčio avansines apyskaitas sumokėta mokesčio suma,

mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos

pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į

biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka.

***Pastaba: Šio

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų

apmokestinamąjį pelną.

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-1310,

96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

VI. Atsakomybė

už teisingą pelno mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą

16 straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno

mokestis būtų sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis, dėl kurių mokėtojas laiku

neatsiskaitė su biudžetu, gali kai kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų

delspinigių mokėjimo į biudžetą  terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai

neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo atidėjimo paskutinės

dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių, tai delspinigiai priskaičiuojami ir

sumokami į biudžetą ir už visą atidėjimo laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia

laikoma diena, kurią įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl priskaičiuotų

delspinigių atidėjimo termino nustatymo.

Mokėjimo

atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri buvo priskaičiuota iki

Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo

įsigaliojimo dienos.

[16 straipsnio redakcija nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.:

19 straipsnis. Kai Lietuvos

Respublikos juridinis asmuo gauna pelną, apmokestinamą užsienyje, ir nėra

sutarties dvigubam apmokestinimui išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

arba jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš tokio

juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą, lygią užsienio

valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama suma negali viršyti tos

Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio

valstybėje gautoms pajamoms.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

I-848,

95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

***20

straipsnis. Juridinių

asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8 straipsnio

šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, taikomos tais atvejais, kai

įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas, arba

įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra

pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.

***Pastaba: Šio

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų

apmokestinamąjį pelną.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

15 straipsnis. Mokėtojas

atsako už tai, kad pelno avansinis mokestis ir pelno mokestis už mokestinį

laikotarpį būtų teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas.

Jeigu mokesčio mokėtojas ar mokestį

išskaičiuojantis asmuo ne laiku sumoka arba perveda pelno avansinį mokestį (jo

dalį) ar apskaičiuotą pelno mokestį, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka skaičiuojami delspinigiai. Jei mokesčio mokėtojas pelno mokesčio

apyskaitoje sumažina pelno mokesčio sumą arba per mažai sumoka į biudžetą, Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos

ir delspinigiai).

[2 dalies redakcija nuo

2001 m. rugsėjo 1 d.:

Mokesčio mokėtojams, pažeidusiems šio įstatymo

nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr.

I-1310,

96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. IX-399,

2001-06-26, Žin., 2001, Nr. 62-2216 (2001-07-18), įsigalioja 2001-09-01

17 straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę

neteisingas žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,

traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

VII. Kitos

nuostatos

21 straipsnis. Šiame įstatyme

investicijos yra apskaičiuojamos pagal juridinio asmens pasirinktą tik vieną iš

šių būdų:

1) pelnas, panaudotas investicijoms į patį juridinį

asmenį, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Šiuo atveju

investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo

turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikainos, įskaitant remonto,

kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo

vertę, ir naudojamų licencijuotų kompiuterių programų (toliau – kompiuterių

programos) vertės, išskyrus paties juridinio asmens susikurtų kompiuterių

programų vertę, buvusių mokestinio laikotarpio pabaigoje, atimama naudoto

ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikaina,

įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės,

ir rekonstravimo vertę, ir naudotų licencijuotų kompiuterių programų vertė,

išskyrus paties juridinio asmens susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusios

mokestinio laikotarpio pradžioje, ir atimama per mokestinį laikotarpį

ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms, išskyrus paties

juridinio asmens susikurtas, įsigyti panaudota ir negrąžinta skolintų lėšų

likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio įsigyjant ilgalaikį

materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus paties juridinio asmens

susikurtas, kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį laikotarpį juridinio

asmens nemokamai gautų ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų

vertė bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo

turto arba kompiuterių programų, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, nusidėvėjimo

suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas,

išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, apmokestinamos visos gautos

realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis ilgalaikis

materialusis turtas arba kompiuterių programos, išskyrus paties juridinio

asmens susikurtas, perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą juridinį

asmenį, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo

verte. Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną,

panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis

laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei

terminuoti indėliai;

2) investicija į

patį juridinį asmenį – tai kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo

turto įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio

turto įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš juridinio

asmens nuosavų arba skolintų lėšų. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių

įsigijimas, išskyrus juridinius asmenis, kurių pagrindinė veikla – transporto

paslaugos. Kompiuterių programų susikūrimas nelaikomas kompiuterių programų

įsigijimu. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, investicijai

panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus,

pasistačius ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijus kompiuterių programas, iš

bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios

nuomos būdu – faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo

turto įsigijimo, pasistatymo ar kompiuterių programų įsigijimo vertė į sąnaudas

perkeliama dalimis per jų eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios

dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba

kompiuterių programas, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta

iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant

šio turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių

programos perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą juridinį asmenį,

nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte.

Kai ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms įsigyti

panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas

neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno mokestį.

Juridinio asmens

pasirinktas investicijos apskaičiavimo būdas nuo 1999 m. sausio 1 d. negali

būti keičiamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

Nr. IX-437,

2001-07-10, Žin., 2001, Nr. 62-2235 (2001-07-18)

22 straipsnis. Lietuvos

Respublikos juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos Respublikos

juridinių asmenų ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų

apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.

Užsienio juridinių asmenų

arba kitų organizacijų iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunami

dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.

Dividendus Lietuvos

Respublikos juridiniams asmenims, įskaitant individualias (personalines) įmones

bei ūkines bendrijas, ir užsienio juridiniams asmenims arba kitoms

organizacijoms išmokantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo mokestį

apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į Lietuvos valstybės biudžetą ne vėliau kaip

per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos.

Dividendų išmokėjimo

Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, įskaitant individualias (personalines)

įmones bei ūkines bendrijas, ir užsienio juridiniams asmenims arba kitoms

organizacijoms ir pelno (pajamų) mokesčio nuo dividendų išskaičiavimo apyskaita

pateikiama per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos tam vietos

mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno

mokestį apskaičiuojantis ir išskaitantis juridinis asmuo. Apyskaitos formą ir

jos pildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Nuo dividendų

išskaityto ir sumokėto į Lietuvos valstybės biudžetą pelno mokesčio dydžiu

(pajamų mokesčio dydžiu) yra mažinamas praėjusio mokestinio laikotarpio pelno

mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, tačiau neviršijant to

mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.

Dividendus iš užsienio

juridinių asmenų arba kitų organizacijų gaunantis Lietuvos Respublikos

juridinis asmuo mokestį apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos valstybės biudžetą ne

vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Lietuvos

Respublikos juridinių asmenų pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo

pelno, nebus mažinamas sumokėtu pelno mokesčiu nuo dividendų, gaunamų iš

užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų. Dividendų gavimo iš užsienio

juridinių asmenų arba kitų organizacijų ir pelno mokesčio apskaičiavimo

apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų nuo dividendų gavimo dienos tam

vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas

pelno mokestį apskaičiuojantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo. Apyskaitos

formą ir jos pildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,

Nr.113-3291 (99.12.30)

Nr. IX-437,

2001-07-10, Žin., 2001, Nr. 62-2235 (2001-07-18)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                           V.

LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. liepos 31 d.

Nr. I-442


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-642,

90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1397,

91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Šis

įstatymas įsigaliojo nuo 1991 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1516,

91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 6 IR 8

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2275,

92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3,5,6 IR 7

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-212,

93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR

PAKEITIMO

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-326,

93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO

PAPILDYMO

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-395,

94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-539,

94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-705,

94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Šis

įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m.sausio 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-848,

95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1159,

95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1255,

96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR 8 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1310,

96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigaliojo nuo 1996 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1399,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 3, 5, 6, 7, 8

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1426,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1460,

96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3, 5, 6 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1482,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. balandžio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-290,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.07.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU

IR 2, 3, 4, 5, 7, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-265,

97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-387,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 10 IR 11 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 4(1), 5, 6, 7,

8, 11, 12, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 21, 22 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1113,

99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2 IR 7 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1218,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1230,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1295,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1389, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.98-2812 (99.11.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999,

Nr.113-3291 (99.12.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMO 7 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1648, 00.04.20, Žin., 2000,

Nr.36-988 (00.05.03)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1685, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.45-1291 (00.06.02)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1812, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.61-1819 (00.07.26)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5,

6, 7, 11, 14, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 5 straipsnio

nuostatos taikomos tokioms beviltiškų skolų sumoms, kurios buvo įtrauktos į

įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas ne anksčiau kaip 1996 metais.

Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną. Jei nustatytas

mokestinis laikotarpis nesutampa su mokestiniais metais, šio įstatymo 1, 3, 4,

5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių apmokestinamąjį

pelną.

Šio įstatymo 2, 7 ir 8

straipsnių nuostatos dėl užsienio valstybių įmonių gautų pajamų už suteiktas

projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas,

už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto

registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, dėl autorinio atlyginimo, atlyginimo

už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir

gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas

teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio

topografija, paslaugų ženklu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir

materialinės žalos atlyginimo už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba

kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą bei dėl palūkanų,

išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė tarptautinės finansinės

institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai

yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir

valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų

paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės) apmokestinimo taikomos nuo

2002 m. sausio 1 d. apmokestinant minėtas pajamas ir palūkanas, gautas pagal

sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-321, 2001 05 15, Žin., 2001, Nr.

45-1572 (2001 05 30)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3, 5 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2001 metų ir vėlesnių metų

apmokestinamąjį pelną.

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-381, 2001-06-14, Žin., 2001, Nr.

56-1979 (2001-06-30)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 IR 5

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-399, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

62-2216 (2001-07-18)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR 16 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-437, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2235 (2001-07-18)

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 7,

8, 9, 11, 12, 21 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušra Petraitienė (2001-07-19)

aupetr@lrs.lt

6 straipsnis. Juridinių asmenų,

pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turinčių teisę teikti

labdarą, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas bendrasis

apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis faktiškai padarytomis ir juridinę

galią turinčiais dokumentais patvirtintomis išlaidomis, skirtomis labdarai ir

paramai.

Iš kitų

juridinių asmenų, nenurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, kurie pagal

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę teikti paramą, 4

straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno

atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais

patvirtintos išlaidos, skirtos paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų

bendrojo apmokestinamojo pelno.

Teikiant labdarą

ir paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos labdaros ir paramos suma

lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant labdarą ir paramą kitomis

materialinėmis vertybėmis, suteiktos labdaros ir paramos suma yra lygi šių

materialinių vertybių įsigijimo (pagaminimo) savikainai. Teikiant labdarą ir

paramą paslaugomis, labdaros ir paramos suma yra lygi šių paslaugų suteikimo

savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį

turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį

paramos gavėjas naudojo šį turtą, sumai.

Laisvųjų

ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių pelno dalis, panaudota

pagrindinėms priemonėms įsigyti, moksliniams tyrimams bei naujoms

technologijoms diegti, neapmokestinama.

Specialiųjų

atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas nustato Lietuvos bankas, suderinęs

su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Draudimo

techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Valstybinė draudimo

priežiūros tarnyba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1516,

91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

Nr.

I-2275,

92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr.

I-152,

93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr.

I-212,

93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

Nr.

I-539,

94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

Nr.

I-1255,

96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

Nr.

I-1399,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr.

I-1460,

96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-836,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1812,

00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1819 (00.07.26), įsigalioja nuo 2001.01.01

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1912 (00.07.31)

III. Mokesčio

tarifai

18 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos

tarpvalstybinės sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų pelno mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos tarpvalstybinės

sutarties nuostatos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

I-848,

95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

20 straipsnis.

Juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8

straipsnio penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, taikomos tais

atvejais, kai įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo

investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio

kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m.

balandžio 1 d.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-165,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)