Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas

Kai ūkio subjektas pateikia prašymą naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius jau po to, kai jo pranešimas apie atitinkamos veiklos pradžią buvo Ryšių reguliavimo tarnybos įregistruotas, jis turi pateikti tik prašymą skirti naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius ir patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę. Jei nuo pranešimo apie veiklą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi telekomunikacine veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti dokumentus ir informaciją, pateikdamas prašymą suteikti naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius.

Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos kiekį ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam tokios informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).

Leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti siekiant užtikrinti veiksmingą radijo dažnių (kanalų) naudojimą. Draudžiama riboti leidimų naudoti radijo dažnius išdavimą, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti veiksmingą radijo dažnių spektro naudojimą arba išvengti radijo trikdžių tarp radijo bangomis veikiančių telekomunikacijų sistemų ir kitų, palydovinių ar antžeminių, techninių sistemų ir tik kai tai yra susiję su radijo dažnių spektro trūkumu bei yra pateisinama proporcingumo principu.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičių:

Leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius išduodami remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato skaidrias radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo procedūras.

Sprendimas skirti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus.

Asmenys, kuriems skiriami ar skirti radijo dažniai (kanalai) arba telefono ryšio numeriai, moka Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus užmokesčius.

Įmokos už suteikiamą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, kurias įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius tiesiogiai jo prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus suteikti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius ir tokie ištekliai negali būti suteikiami naudoti keliems asmenims vienu metu, radijo dažniai (kanalai) bei telefono ryšio numeriai naudoti suteikiami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais bus laikomi prašymai, kurie buvo pateikti per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos.

Aukciono taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

Aukciono taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje radijo dažniai (kanalai) ar telefono ryšio numeriai bus naudojami, radijo dažnių (kanalų) bei telefono ryšio numerių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius, jeigu:

Prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti teigiamą sprendimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi pranešti asmeniui apie tokį sprendimą raštu, nurodydama taisytinus trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Šios dalies reikalavimas netaikomas, jei teisei naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius suteikti buvo naudota konkurso ar aukciono procedūra.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisykles. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į su atitinkamais radijo dažniais (kanalais) ar telefono ryšio numeriais susijusių tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos.

Radijo dažnių (kanalų) naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:

Telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, įspėjusi radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių skyrimą, jeigu to reikalauja tarptautiniai ar Europos Sąjungos įsipareigojimai, keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ar Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas.

Ūkio subjektas, netekęs teisės verstis telekomunikacine veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius.

Radijo ryšio įrenginių bei galinių įrenginių įvežimo, gamybos, pardavimo ir naudojimo tvarką bei reikalavimus jiems nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos.

Pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų įrenginių, t .y. įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus telekomunikacijų tikslus, naudojimo tvarką nustato ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

Aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriams įstatymų nustatyta tvarka patikrinti aparatūrą ir įrenginius jų naudojimo vietoje.

Šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.

Draudžiama atskleisti, platinti ar naudoti neviešo radijo pranešimo turinį ir pranešti apie jį, išskyrus Operatyvinės veiklos įstatyme, Baudžiamojo proceso, Civilinio proceso kodeksuose ir kituose įstatymuose numatytus atvejus. Informaciją, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.

Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo trukdžiai ir norint nustatyti jo tapatybę apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.

Už šio straipsnio pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir pramoninių radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, sukeliamų jų aplinkoje veikiančių radijo siųstuvų, vykdoma Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka.

Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.

Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusio įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai atsiranda dėl radijo imtuvo ar priėmimo įrenginio techninių parametrų pakitimų, trukdžius pašalinti privalo šio imtuvo ar įrenginio savininkas arba naudotojas. Radijo trukdžius sukėlusios aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo pašalinti atsiradusius radijo trikdžius arba sumažinti jų lygį, kai tą nurodo Ryšių reguliavimo tarnyba. Radijo trukdžių pašalinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Vykdant trukdžių paieškos darbus, telekomunikacijų tinklų operatoriai ir kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų trukdžių šaltinių.

Asmenys, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais padarę žalą, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Šio Įstatymo 49–56 straipsniai yra skiriami ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu telekomunikacijų srityje, teikiant viešąsias telekomunikacijų paslaugas viešaisiais telekomunikacijų tinklais, ir nevaržyti laisvo tokių duomenų, telekomunikacijų įrangos ir paslaugų judėjimo įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su naryste Europos Sąjungoje.

Šio Įstatymo 55 ir 56 straipsnių nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių telefono stočių ir, kiek tai techniškai įmanoma ir nereikalauja siekiamam tikslui neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių telefono stočių.

Asmens duomenų tvarkymo priežiūra telekomunikacijų srityje atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.

Šio Įstatymo 53 ir 54 straipsniai taikomi abonentams fiziniams asmenims.

Viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriais imtis tokių pat priemonių viešųjų telekomunikacijų tinklų saugumui užtikrinti. Minėtos priemonės turi užtikrinti iškilusią riziką atitinkantį saugumo lygį.

Iškilus konkrečiai viešojo telekomunikacijų tinklo ar jo dalies pažeidimo rizikai, viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo pranešti abonentams apie tokią riziką ir apie visus galimus veiksmus, kurių reikia susidariusiai rizikai pašalinti, tarp jų ir su tuo susijusioms galimoms išlaidoms.

Asmenims, kurie nėra faktiški telekomunikacijų paslaugų naudotojai, be suinteresuotų faktinių telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti telefono pokalbių, pranešimų, kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją. Ne faktiniams telekomunikacijų paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti ryšį ar su juo slapta susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 57 straipsnį.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos teisėtam ryšio įrašymui, kuris atliekamas teisėtos verslo praktikos metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo komunikacijos įrodymus.

Su viešųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu ir faktiniu telekomunikacijų paslaugų naudotoju susiję telekomunikacijų srauto duomenys, tvarkomi prisiskambinimo tikslais ir saugomi viešųjų telekomunikacijų tinklo operatoriaus ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjo, turi būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos iš karto pasibaigus skambučiui nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar faktinio telekomunikacijų paslaugų naudotojo tapatybę, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.

Abonento stoties numeris ar identifikatorius, abonento adresas ir stoties rūšis, bendras apskaitos periodo apmokestinamų vienetų skaičius, abonento, kuriam skambinta, numeris, skambučių rūšis, pradžios laikas ir trukmė ir (ar) perduotų duomenų kiekis, skambučio ar paslaugos data bei kita informacija, susijusi su apmokėjimu, įskaitant išankstinį apmokėjimą, mokėjimą dalimis, atjungimus bei priminimus, gali būti tvarkoma norint atlikti abonento naudojamų paslaugų apskaitą ir atsiskaitymą už telekomunikacijų tinklų sujungimą. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau, negu baigiasi terminas, per kurį sąskaita gali būti teisėtai užginčyta ar išieškotas apmokėjimas.

Viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas savo paslaugų rinkodaros tikslais gali tvarkyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis tik gavęs abonento sutikimą.

Tvarkyti srauto ir apskaitos duomenis turi teisę tik viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorių ir viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys apskaitą, valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams, kovojantys su pažeidimais bei apgavystėmis ir vykdantys telekomunikacijų paslaugų teikėjo teikiamų telekomunikacijų paslaugų rinkodarą. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų reikia nurodytai veiklai.

Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie srauto ir apskaitos duomenis ginčams spręsti.

Detali sąskaita už suteiktas telekomunikacijų paslaugas pateikiama tik abonento prašymu.

Viešojo telefono ryšio operatoriai teikia informaciją apie abonentų telefono numerius, tarptautinio ir tarpmiestinio ryšio kodus, teikiamas paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tarifus. Spausdintuose ar elektroniniuose viešai prieinamuose abonentų sąrašuose ir informacijos tarnybose gali būti skelbiama tik abonento vardas, pavardė, numeris, adresas, nebent abonentas duoda aiškų sutikimą skelbti papildomus jo asmens duomenis. Abonentas turi teisę, kad:

Viešuose abonentų sąrašuose neturi būti leidžiama asmens duomenų paieška pagal abonento telefono numerį. Draudžiama pagal abonento telefono numerį teikti jo asmens duomenis tretiesiems asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Viešojo telefono ryšio operatoriai ne rečiau kaip kartą per 2 metus išleidžia ir išplatina atnaujintus viešojo telekomunikacijų tinklo abonentų sąrašus.

Jeigu galima nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis telekomunikacijų paslaugų naudotojas turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.

Jeigu galima nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

Jeigu galima nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jei identifikavimo duomenys pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis paslaugų gavėjas ar abonentas uždraudė galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.

Jeigu galima identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

Jeigu galima identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešieji telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.

Vyriausybė nustato tvarką, apibrėžiančią būdus, kuriais viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai gali netaikyti ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo:

Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant ryšio organizavimo nepaprastųjų ar ekstremalių situacijų atvejais schemą ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.

Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų atvejais, siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti gyvybiškai svarbius telekomunikacijų tinklus, apribojant, jei reikia, visuomenės galimybę naudotis telekomunikacijų tinklais.

Galimoje radiacinėje zonoje esantys telekomunikacijų įrenginiai turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus. Jų turi laikytis visi tokius įrenginius turintys telekomunikacijų operatoriai ir paslaugų teikėjai.

Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius, savo lėšomis bei įranga užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams įstatymų nustatyta tvarka ir pagal teismo išduotą sankciją kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams neatlygintinai teikti nusikaltimų užkardymui, tyrimui, nustatymui reikalingą Vyriausybės nustatytą informaciją apie operatyvinės veiklos objektus ir kitus tyrimui reikalingus abonentus bei jų telekomunikacijas. Kai operatyvinės veiklos subjektams reikia papildomos, palyginti su Vyriausybės nustatyta, informacijos, jie telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams kompensuoja būtinas tokios informacijos pateikimo sąnaudas.

Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui sudaro technines galimybes savarankiškai vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pareikalauti, kad telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir telekomunikacijų operatoriai ar kiti asmenys, turintys teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, pateiktų informaciją, reikalingą patikrinti, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų bei radijo dažnių (kanalų) ir numerių naudojimo sąlygų ir vykdo įpareigojimus, nustatytus kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos teikimo tvarką.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vienos ar daugiau vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus per:

Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laiką nepašalina pažeidimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę per 2 mėnesius nuo pirmo pranešimo apie pažeidimą dienos imtis priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant nustatytas ekonomines sankcijas. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą ūkio subjektui įvykdyti šias priemones.

Padarius esminį arba pakartotinį vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų, arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti telekomunikacijų tinklus ar paslaugas arba sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir (arba) telefono ryšio numerius.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų, arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti didelių ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams arba telekomunikacijų tinklų ar paslaugų gavėjams, arba gali apriboti didelės paslaugų gavėjų dalies paslaugų pasirinkimo laisvę, prieš priimdama galutinį sprendimą, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių situacijai ištaisyti. Ėmusis tokių priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, naudojantiems radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantiems telekomunikacine veikla, ir kitiems asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas.

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi telekomunikacine veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančius teisės aktus ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygas arba dėl specifinių įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri reikalinga patikrinti, ar laikomasi įstatymo nuostatų, įvertinti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius suteikimo procedūras ir skelbti paslaugų kokybės ir kainos apžvalgas, aiškiai apibrėžtiems statistiniams tikslams, rinkos tyrimui bei kitiems Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniams bei funkcijoms atlikti.

Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama pateikti informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad asmenys, naudojantys radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantys telekomunikacine veikla, pateiktų Ryšių reguliavimo tarnybos reikalaujamą informaciją.

Ūkio subjektams skiriamų ekonominių sankcijų dydis nustatomas atsižvelgiant į:

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas čia nenurodytas aplinkybes.

Ūkio subjektas privalo sumokėti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos.

Esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu baudos pagal ekonominę sankciją ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki 6 mėnesių.

Ūkio subjekto nesumokėta bauda pagal ekonominę sankciją išieškoma į valstybės biudžetą. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas pateikiamas vykdyti teismo antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Už šio Įstatymo ir kitų su telekomunikacijomis susijusių norminių aktų reikalavimų pažeidimus asmenys atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti šio Įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytas sankcijas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčus dėl vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo, taip pat dėl sutarčių sąlygų bei užmokesčio dydžio ir kitus ginčus tarp telekomunikacijų paslaugų gavėjų bei paslaugų teikėjų, ir ginčus kitais šiame Įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnybos ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai uždaras posėdis būtinas siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Ryšių reguliavimo tarnyba asmeniui, kuris nesilaiko šio Įstatymo reikalavimų, skiria tokias ekonomines sankcijas:

Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais telekomunikacinę veiklą reguliuojančių institucijų ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Ūkio subjektai turi teisę toliau tęsti licencijose ir leidimuose, išduotuose iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytą veiklą, kiek tai neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

Ūkio subjektai, šio Įstatymo įsigaliojimo metu turintys licencijas ar leidimus verstis telekomunikacine veikla, turi teisę per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pareikšti Ryšių reguliavimo tarnybai, kad šio Įstatymo nuostatos, palyginti su galiojančių licencijų ir (ar) leidimų nuostatomis, sumažins šių ūkio subjektų teises. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjekto nurodytos aplinkybės yra teisingos ir jos sukels šiam ūkio subjektui nepagrįstų ir siekiamiems tikslams neproporcingų nuostolių, turi teisę nustatyti ne ilgesnį kaip 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo Įstatymo įsigaliojimo, jei tai neturės įtakos kitų ūkio subjektų teisėms, nurodydama, kokie Įstatymo įpareigojimai konkretiems ūkio subjektams nėra taikomi ir kokios teisės išlaikomos.“

Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šio Įstatymo įgyvendinimu, papildymo ir pakeitimo įstatymų projektus.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nariai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais neatleidžiami anksčiau.

Ryšių reguliavimo tarnyba iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nurodytos datos turi teisę priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, tarp jų ir individualius (nustatančius, kurie ūkio subjektai turi didelę įtaką rinkoje, kitus), su sąlyga, kad jie įsigalios ne anksčiau kaip nuo 2 straipsnyje nurodytos datos.