Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba arba Tarnyba) – Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga, statutiniais pagrindais veikianti valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, atskleidžia ir tiria nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija.

Korupcija – asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio valstybės politikui, pareigūnui ar tarnautojui, taip pat valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio sau ar kitam asmeniui arba priėmimas pasiūlymo ar pažado dėl tokio atlygio už tam tikrų funkcijų vykdymą ar nevykdymą, taip pat asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio bet kuriam asmeniui, kuris teigia galįs daryti įtaką valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo sprendimams, taip pat asmens, kuris teigia galįs daryti įtaką valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo sprendimams, tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio arba priėmimas pasiūlymo ar pažado dėl tokio atlygio, taip pat bendrininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.

Valstybės politikui, pareigūnui ir tarnautojui pagal šį įstatymą prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus ir pareigas kitos valstybės institucijoje, tarptautinėje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose.

Asmuo – bet kurios valstybės fizinis, juridinis, juridinio asmens teisių neturintis arba turintis kitokį, jo steigimo valstybės teisės nustatytą, teisinį statusą asmuo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos statutu ir kitais teisės aktais.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublika. Specialiųjų tyrimų tarnyba“, Tarnybos vėliavą ir ženklą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnybai pareikalavus, per 5 darbo dienas privalo jai pateikti priimtus, tačiau „Valstybės žiniose“ neskelbtus teisės aktus.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo sudaryti sąlygas Specialiųjų tyrimų tarnybai neatlygintinai ir netrukdomai naudotis valstybės registrų, kadastrų, klasifikatorių duomenimis ir kitais valstybės institucijų, įstaigų bei įmonių duomenų bankais, o kitų įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų – pagal sutartis.

Tarnyba steigiama ir likviduojama įstatymu.

Tarnybą gali sudaryti valdybos, skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.

Tarnybos padalinius steigia, reorganizuoja ir likviduoja bei etatus tvirtina jos direktorius.

Tarnybos darbuotojai yra pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai.

Tarnybos pareigūnų statusą nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, o kitų Tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Tarnybos pareigūnų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų, pareigūnų drausminės atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų tvarką nustato Tarnybos statutas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, Tarnybos direktorių skiria bei atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas. Direktorius skiriamas penkeriems metams, tačiau šias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją direktoriaus teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nesant, jo pareigas eina Tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai yra atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, sukakę įstatymų nustatyto amžiaus vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento ir jam pavaldžių institucijų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš pareigų.

Ginčai dėl atleidimo iš pareigų sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikaltimą, užkirsdamas kelią daromam nusikaltimui, tikrindamas informaciją apie valstybės pareigūnų ir tarnautojų piktnaudžiavimą tarnyba, jų ryšius su asmenimis, kurie susiję su nusikalstamais susivienijimais, ar eidamas kitas tarnybines pareigas, esant įstatymų numatytiems pagrindams ir sąlygoms, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas pateikia tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę:

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, eidamas tarnybines pareigas pasienio, muitinės bei kituose objektuose ir teritorijose, kuriuose nustatytas specialus vidaus režimas, ir pateikęs tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą, turi teisę:

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama:

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų ėjimu, išskyrus įstatymų numatytais atvejais.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui taikomi ir kiti apribojimai, nustatyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, eidami tarnybines pareigas ir vykdydami vadovybės užduotis, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

Valstybės institucijoms ir įstaigoms ar jų tarnautojams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms ir judėjimams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama kištis į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų operatyvinę ar kitą tarnybinę veiklą.

Mitingai, piketai bei kitokios akcijos Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose, taip pat prie Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatų arčiau negu 25 metrai yra draudžiami.

Filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Baudžiamąją bylą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui gali iškelti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.

Vykdantys tarnybines pareigas Tarnybos pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti, draudžiama juos, jų daiktus ir transporto priemones apžiūrėti, jeigu nedalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio viršininkas ar jo įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai pareigūnas sulaikomas akivaizdžiai darantis nusikaltimą.

Informacija apie Tarnybos pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Tarnybos pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.

Šis įstatymas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas suteikia Tarnybos pareigūnui teisę įgyvendinant jam priskirtus uždavinius reikalauti, kad asmenys vykdytų teisėtus jo nurodymus. Šių nurodymų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą įstatymų nustatyta tvarka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi teisę turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas.

Prievartos rūšis, taip pat šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi teisę į teisėsaugos institucijų darbuotojams įstatymų nustatytas socialines garantijas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginės algos dydis nustatomas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, o priedų, priemokų, kompensacijų ir pašalpų dydį bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas bei kiti teisės aktai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, įstatymai ir kiti teisės aktai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto ir yra asignavimų valdytoja.

Specialiųjų tyrimų tarnyba gali turėti specialiųjų lėšų operatyvinei veiklai užtikrinti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba materialinėmis ir techninėmis priemonėmis aprūpinama iš jai išlaikyti skirtų lėšų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą kvotą ir parengtinį tardymą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja prokuroras.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus darbo tvarką nustato direktorius.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialines garantijas, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne ilgiau, negu numatyta šio straipsnio 2 dalyje.

Vyriausybė:

Pareigūnai, eidami tarnybines pareigas ir vykdydami Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybės užduotis, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

Valstybės institucijoms ir įstaigoms ar jų tarnautojams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir judėjimams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama kištis į pareigūnų vykdomą kriminalinę žvalgybą ar kitą tarnybinę veiklą.

Mitingai, piketai ir kitokios akcijos Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose, taip pat prie Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatų arčiau negu 25 metrai yra draudžiami.

Filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno gali tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti, draudžiama juos, jų (Tarnybos) daiktus ir transporto priemones apžiūrėti, jeigu nedalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio viršininkas ar jo įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai pareigūnas sulaikomas akivaizdžiai darantis nusikalstamą veiką. Tokiu atveju Tarnybos pareigūną sulaikiusi institucija privalo ne vėliau kaip per 12 valandų apie tai pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui.

Informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.

Į pareigas skiriantis subjektas pareigūnui suteikia jo pareigybę atitinkantį tarnybinį rangą:

Tarnybos pakopa – pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.

Pareigūnui, skiriamam į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, nustatoma pirmoji tarnybos pakopa. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas dalykines savybes, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pirmą kartą į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui Atrankos komisijos siūlymu gali būti nustatoma aukštesnė negu pirmoji, tačiau ne aukštesnė negu trečioji tarnybos pakopa. Kriterijus, kuriais remdamasi Atrankos komisija gali siūlyti pirmą kartą į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui nustatyti aukštesnę negu pirmąją tarnybos pakopą, nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Aukštesnė tarnybos pakopa nustatoma per eilinę ar neeilinę atestaciją (toliau – atestacija) pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Nuosekliai žemesnė tarnybos pakopa nustatoma per atestaciją pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai.

Perkėlus pareigūną į aukštesnes pareigas, jam nustatoma nuosekliai aukštesnė pakopa už tą pakopą, kuriai esant pareiginė alga būtų ne mažesnė, negu iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Perkėlus pareigūną į lygiavertes pareigas, jam nustatoma ta pati tarnybos pakopa.

Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, laikoma, kad jam nustatyta ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa, tačiau mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais, jam nustatoma ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa. Pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas kitais pagrindais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginė alga einant naujas pareigas būtų artimiausia ne mažesnė, negu iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga. Tuo atveju, kai iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga atitinka arba viršija didžiausią galimą pareiginę algą, nustatoma šeštoji tarnybos pakopa.

Tarnybos pakopa nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojams tarnybos pakopos nenustatomos.

Pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms, kitoms (įskaitant aukštesnes) pareigoms (toliau – pareigūno veikla) per atestaciją įvertina tiesioginis vadovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir tam tikrais atvejais – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta Atestacijos komisija. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas vertina tiesiogiai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui pavaldžius pareigūnus. Respublikos Prezidento skiriamų pareigūnų atestacija neatliekama.

Per atestaciją pareigūno veikla įvertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai.

Jeigu pareigūno veiklą tiesioginis vadovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas įvertina labai gerai arba nepatenkinamai, pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisija. Atestacijos komisija pareigūno veiklą taip pat vertina tais atvejais, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo ar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno vertinimu, kai pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, kaip jo tiesioginis vadovas, kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu ir kai vertinama struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar jo pavaduotojo tarnybinė veikla.

Atestacijos komisija, įvertinusi pareigūno veiklą labai gerai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:

Pareigūno tiesioginis vadovas ar Atestacijos komisija, įvertinę pareigūno veiklą gerai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlymų neteikia ir pareigūno iki atestacijos buvusi teisinė padėtis nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai pasibaigus ar baigiantis struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui (5 metams), pareigūno veikla įvertinama gerai. Tokiu atveju Atestacijos komisija siūlo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui perkelti pareigūną į kitas lygiavertes eitoms struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigoms arba žemesnes pareigas.

Atestacijos komisija, įvertinusi pareigūno veiklą nepatenkinamai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:

Atestacijos komisija, šio straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu atliekamos neeilinės atestacijos metu įvertinusi šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einančio pareigūno veiklą labai gerai, siūlo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui, pakartotinai skirti šį pareigūną į tas pačias pareigas.

Šiame straipsnyje nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Neeilinė atestacija atliekama baigiantis pareigūnui nustatytam išbandymo laikotarpiui arba skyrimo į pareigas laikotarpiui (taikoma pareigūnams, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui). Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pavaduotojo sprendimu neeilinė pareigūno atestacija taip pat gali būti atliekama šiais atvejais:

Pareigūnų atestacijos kriterijus ir tvarką, Atestacijos komisijos veiklą ir įgaliojimus nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vykdomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose įstaigose.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius nustato pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką ir tvirtina pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo planus.

Mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu pareigūnams garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis, taikomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytos socialinės garantijos.

Pareigūnų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui finansuoti gali būti naudojami Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšos ir kitų šaltinių lėšos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka su pareigūnu gali sudaryti sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą, mokymą ar kvalifikacijos tobulinimą. Pareigūnas, nevykdęs sutarties, vykdęs ją netinkamai arba nesibaigus sutarties terminui ar nepraėjus sutartyje nurodytam laikui atleistas iš pareigų savo noru ar dėl savo kaltės, privalo atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybai su jo mokslu, mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias išlaidas.

Paskirtam į pareigas pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas ir tarnybinis ženklas, kurių paskirtis – patvirtinti pareigūno statusą ir tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Tarnybinio pažymėjimo ir tarnybinio ženklo pavyzdžius tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pareigūno duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiems asmenims.

Pareigūnas privalo vykdyti aukštesnio pagal pavaldumą pareigūno įsakymus, nurodymus ar pavedimus. Pareigūnas turi teisę prašyti, kad aukštesnis pagal pavaldumą pareigūnas įsakymus, nurodymus ar pavedimus duotų raštu.

Pareigūnas asmeniškai atsako už savo, taip pat pagal įgaliojimus ir kompetenciją už jam pavaldžių pareigūnų veiklą ir sprendimus bei jų padarinius.

Apie gautą įsakymą, nurodymą ar pavedimą, prieštaraujantį įstatymui ar viršijantį aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno tarnybinius įgaliojimus, pareigūnas turi nedelsdamas pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Apie Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus duotą įsakymą, nurodymą ar pavedimą, aiškiai prieštaraujantį įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui. Įstatymui prieštaraujančio įsakymo, nurodymo ar pavedimo vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės.

Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti pareigūno asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą į tarnybą, priesaiką, skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas ir kita tvarkomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje saugomoje pareigūno asmens byloje. Asmens bylų sudarymo tvarką ir saugojimo terminus nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų saugojimo terminus.

Pareigūnas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.

Pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

Pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

Pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

Pareigūnas savo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas ir institucijas, kurių steigimą numato Europos Sąjungos teisės aktai.

Atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, pareigūnas savo rašytiniu sutikimu taip pat gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje.

Į šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytas pareigas perkeltas pareigūnas jas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Pasibaigus perkėlimo laikui pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, pareigūnui garantuojamos iki perkėlimo eitos pareigos. Pareigūnų perkėlimo į šiame straipsnyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš jų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pareigūnas į kitas pareigas taip pat gali būti perkeliamas kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Esant tarnybiniam būtinumui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas. Šiuo laikotarpiu pareigūnas neatlieka pareigų, kurias jis atliko iki laikino pavedimo atlikti kitas pareigas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip vienus metus per 5 pareigūno tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje metus, išskyrus atvejus, kai tarnybinis būtinumas pavesti pareigūnui atlikti kitas pareigas atsiranda dėl šias pareigas einančio pareigūno laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti arba delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla. Tokiu atveju laikinas pavedimas negali trukti ilgiau, negu išnyks šios tarnybinį būtinumą lėmusios aplinkybės.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, pareigūnui mokamas darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pareigoms, kurias pavesta laikinai atlikti, nustatytą pareiginę algą, nustatoma nuosekliai aukštesnė pakopa už tą pakopą, kuriai esant pareiginė alga būtų artimiausia ne mažesnė, negu iki laikino pavedimo gauta pareiginė alga.

Esant tarnybiniam būtinumui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo papildomai atlikti kito pareigūno funkcijas. Šiuo laikotarpiu pareigūnas atlieka taip pat ir pareigas, kurias jis atliko iki laikino pavedimo atlikti kito pareigūno funkcijas.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip vienus metus per 5 pareigūno tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje metus, išskyrus atvejus, kai tarnybinis būtinumas pavesti pareigūnui papildomai atlikti kito pareigūno funkcijas atsiranda dėl įprastai šias funkcijas atliekančio pareigūno laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti arba delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla. Tokiu atveju laikinas pavedimas atlikti kito pareigūno funkcijas negali trukti ilgiau, negu išnyks šios tarnybinį būtinumą lėmusios aplinkybės.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pavedus atlikti kito pareigūno funkcijas, pareigūnui mokama priemoka, numatyta šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų šiais atvejais:

Pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pažeminęs pareigūno vardą, sulaužęs priesaiką, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, – iki bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos arba bus baigtas baudžiamasis procesas.

Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias turėjo eidamas pareigas.

Nušalinimo terminui pasibaigus, pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.

Už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas. Pareigūnas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas, per 10 darbo dienų jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, ir delspinigiai, apskaičiuoti Darbo kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Nušalinimo laikotarpiu pareigūnui netaikomas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas apribojimas.

Pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

Pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

Pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru (šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktai), apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau negu po 14 kalendorinių dienų.

Jeigu prašymas atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar neįgalumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas kitą darbo dieną nuo prašymo padavimo dienos.

Pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos, jeigu nėra priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymas atleisti šiuo pagrindu.

Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar per atostogas, išskyrus atleidimą pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 13 punktus ir 2 dalies 1, 4 punktus. Jeigu pareigūnas yra atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

Negalima atleisti iš tarnybos nėščios pareigūnės, taip pat pareigūno, auginančio vaiką (vaikus) iki 3 metų, jeigu šių pareigūnų veiksmuose nėra kaltės.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Pareigūnui, auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 2 dalies 2, 3 ir 4 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pareigūno sutikimu jį perkelti į lygiavertes arba žemesnes pareigas.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą galima tik tuo atveju, jeigu jam pasiūlomos kitos laisvos lygiavertės pareigos, o jeigu jų nėra arba pareigūnas nesutinka būti perkeltas į jas, – žemesnės pareigos, ir pareigūnas nesutinka būti perkeltas į jas.

Pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento dekretu.

Atleidžiamas pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias gavo eidamas tarnybines pareigas.

Ginčai dėl pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kai neteisėtai atleistas pareigūnas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją iki 6 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti sudaromas pareigūnų rezervas (toliau – rezervas). Į rezervą pareigūnai gali būti įtraukiami, kai jie atleidžiami iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir skiriami į pareigas kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka darbą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais. Pareigūnas įtraukiamas į rezervą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo atleidimo iš tarnybos dienos.

Pareigūnas į rezervą įtraukiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Pareigūnams, įtrauktiems į rezervą, darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.

Į rezervą įtrauktas pareigūnas atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir valstybės tarnautojo ar kitoms jo einamoms pareigoms pagal pareigybės aprašymą priskirtas funkcijas.

Buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tik tuo atveju, kai pareigūnas vėl paskiriamas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus metus.

Pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų.

Tais atvejais, kai pareigūnas įtraukiamas į rezervą dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigūnas rezerve gali būti ne ilgiau negu maksimalus šių pareigų ėjimo iš eilės laikotarpis, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų.

Rezervo sudarymo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Jeigu pareigūnas, įtrauktas į rezervą, atitinka sąlygas, nustatytas šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, jis turi teisę pateikti prašymą dėl pareigūno statuso atkūrimo.

Atkurti pareigūno statusą – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje – turi teisę buvę pareigūnai:

Pareigūno statusas atkuriamas per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpiui.

Pareigūno statusas atkuriamas, jeigu jį atkurti siekiantis asmuo atitinka šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius už pavyzdingą tarnybą pareigūnus gali skatinti:

Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti pristatyti valstybės apdovanojimui.

Specialiųjų tyrimų tarnybos žinybinio ženklo ir garbės ženklo aprašus ir nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami.

Šio įstatymo nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu, gavus duomenų apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai ar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogų arba buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę ar stažuotę užsienyje. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos.

Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti raštu paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu pareigūnas paaiškinimo raštu nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas ir du kiti pareigūnai arba tarnybinį tyrimą atlikusios komisijos nariai. Šiuo aktu patvirtinama, kad pareigūnas nepateikė paaiškinimo raštu.

Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar administracinio nusižengimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atskirti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

Tarnybinė nuobauda skiriama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Pareigūnas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, jeigu po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

Tarnybinė nuobauda Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus motyvuotu sprendimu už gerą tarnybą gali būti panaikinta pirmiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas. Tarnybinė nuobauda taip pat gali būti panaikinta, jeigu pareigūnas gauna valstybės apdovanojimą.

Pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

Atlyginama visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Padarytą žalą pareigūnas gali atlyginti savo noru.

Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu išskaitomas iš pareigūno darbo užmokesčio. Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio pareigūno vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Pareigūnas, nesutinkantis su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

Pareigūno atleidimas iš tarnybos neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.

Pareigūno padarytą žalą atlyginusi Specialiųjų tyrimų tarnyba turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Jeigu pareigūnas žalą padarė tyčia, Specialiųjų tyrimų tarnyba į padariusį žalą pareigūną turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.

Pareigūnų darbo užmokestį sudaro:

Pareigūnui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais ir funkcijomis susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis pareigūnui nemokamas.

Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą.

Pareigūno darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priede, dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio nustatytų darbo valandų ar dienų skaičiaus, gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų ar dienų skaičiaus.

Pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai pareigūno pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pareigūnams mokamos šios priemokos:

Priemokų dydis nustatomas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos priemokos dydis negali viršyti 40 procentų pareiginės algos, 1 dalies 2 punkte – 100 procentų pareiginės algos, 1 dalies 3 punkte – 20 procentų pareiginės algos.

Šiame straipsnyje numatytų priemokų skyrimo kriterijus ir tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Viršvalandinis darbas – laikas, kai pareigūnas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.

Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą švenčių dieną mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą naktį mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Už viršvalandinį darbą mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną du su puse pareigūno darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Pareigūno prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyto atitinkamo darbo užmokesčio dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

Nėščioms pareigūnėms, neseniai pagimdžiusioms pareigūnėms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir pareigūnams, slaugantiems neįgalų asmenį, galima pavesti dirbti viršvalandinį darbą tik gavus jų rašytinį sutikimą.

Pareigūnai, išskyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių ir direktoriaus pavaduotojus, Specialiųjų tyrimų tarnyboje tarnauja, iki jiems sukanka 60 metų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai tarnauja iki įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl jų atleidimo iš pareigų.

Pareigūnas, paskirtas į pareigas 5 metų tarnybos laikotarpiui, tarnauja iki kadencijos ar šio laikotarpio pabaigos, bet ne ilgiau, negu jis sulaukia socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus.

Pareigūno prašymu jo tarnybos laikas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau, negu jis sulaukia socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus. Tarnybos laiką pratęsia asmuo, įgaliotas skirti pareigūną į pareigas ir atleisti iš jų, nurodydamas tarnybos laiko pratęsimo terminą.

Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos stažą. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, ištarnavusiems:

Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.

Pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

Pareigūnų atostogų trukmę ir suteikimo tvarką nustato šis įstatymas, Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

Mokymosi atostogos gali būti suteikiamos pareigūno prašymu, pateikus atitinkamus mokymo įstaigos dokumentus. Pareigūnams už mokymosi atostogas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 4 punkte, mokama ne mažiau kaip pusė pareigūno darbo užmokesčio.

Pareigūnui, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ištarnavusiam ne mažiau kaip 3 mėnesius, gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės kūrybinės atostogos. Šiuo atveju pareigūnui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis pareigūnas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.

Pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu) ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, persikelti skiriama iki 5 darbo dienų. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos persikėlimo išlaidos.

Pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atšaukiami iš kasmetinių atostogų. Pareigūno dėl atšaukimo iš atostogų patirtas išlaidas atlygina Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Pareigūnui žuvus dėl tarnybos, jo šeimai – sutuoktiniui ar partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.

Pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus žuvusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, neviršijant 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos.

Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka išmokama kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į netekto darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatomos šios kompensacijos:

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nustatoma, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos, mokėtinos lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, dydis.

Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.

Pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu) ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė pašalpa.

Pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į aukštesnes arba lygiavertes pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu), taip pat pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais ar dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos ar jų dalis. Šios išlaidos kompensuojamos, jeigu pareigūnas, jo sutuoktinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) pareigūno tarnybos atlikimo vietoje neturi ir per pastaruosius 5 metus neturėjo nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, atitinkančios techninius ir sanitarinius reikalavimus.

Šio straipsnio 7 dalyje nustatytomis sąlygomis gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos kompensuojamos:

Vyriausybės nustatyta tvarka pareigūnams, jų šeimos nariams atlyginama materialinė žala, atsiradusi jiems nukentėjus dėl priežasčių, susijusių su pareigūno tarnyba.

Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

Atleidžiant pareigūnus iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 2 dalies 1, 2, 3 ar 5 punkte nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūną šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė negu vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka pareigūnams, turintiems didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, didinama pusantro karto, didesnį kaip 10 metų – du kartus, didesnį kaip 20 metų – tris kartus.

Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiri socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.

Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

Pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų. Pareigūnams užtikrinamos tokios pačios apimties kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.

Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, naudodamasi pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

Į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru, o privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir vidaus reikalų ministru.

Pareigūnui, vykdžiusiam pavestas funkcijas ir viršijusiam tarnybinės rizikos ribas, ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą arba nukentėjusiam atliekant tarnybines funkcijas ar dėl tarnybos, iš Specialiųjų tyrimų tarnybai skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pareigūnams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pareigūno, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpa mokama iš Specialiųjų tyrimų tarnybai skirtų lėšų.

Pareigūnams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:

Kai pareigūnas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos einamos pareigos.

Pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, direktoriaus pavaduotojai, pareigūno tiesioginis vadovas, esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnams gali pavesti dirbti viršvalandinį darbą. Per vieną darbo dieną pareigūnui gali būti pavedama dirbti iki 4 valandų viršvalandinio darbo, o jeigu pareigūnas sutinka, – iki 8 valandų, per darbo savaitę gali būti pavedama dirbti iki 8 valandų viršvalandinio darbo, o jeigu pareigūnas sutinka, – iki 20 valandų. Per kalendorinius metus pareigūnui gali būti pavedama dirbti iki 250 valandų viršvalandinio darbo.

Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o darbo savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.

Šis įstatymas suteikia Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui teisę įgyvendinant jam priskirtus uždavinius reikalauti, kad asmenys vykdytų teisėtus jo nurodymus. Šių nurodymų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą įstatymų nustatyta tvarka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi teisę turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.

Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse arba šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:

Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.

Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.

Pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

Jeigu neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.