Lietuvos Respublikos pašto įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 36-1070

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PAŠTO

ĮSTATYMAS

1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.:

Nr. IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų

santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio

Įstatymo pažeidimus.

2.

Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

fiziniai ir juridiniai asmenys.

paštu – pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.

tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto

paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas

nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.

paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti

pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių

pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.

paštas – valstybės įmonė, teikianti

universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti

(pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje

ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į

užsienį.

paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų

surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per

pašto tinklą.

pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas

(priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto

tinklą.

8.

Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei

pašto perlaidų siuntimas per pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į

Lietuvos Respubliką.

pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos

dokumentų siuntų ir siuntinių surinkimo iš siuntėjų ir pristatymo

gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.

pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į

kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramų,

pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas,

vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų

registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.

11.

Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis

(išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos

iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos

atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus

tarifus.

paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.

– asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo

išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.

– asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti,

išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto

perlaidą.

15.

Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas,

suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei

pasiuntinių pašto paslaugas.

perlaida – pinigų siuntimas paštu.

siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama

įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.

pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų

teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.

siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija,

reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.

21.

Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai),

spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.

– pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami

voke.

(atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su

vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.

24.

Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys,

siunčiamas voke ar įdėtas į kitokią pakuotę.

25.

Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami

įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

– pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys

akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius

akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

– pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno

popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.

pašto siunta – pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai

skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.

siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai,

siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.

siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma,

partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų

teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.

pašalpų bei kitų išmokų pristatymo ir išmokėjimo paslauga – paslauga, kurią

pagal sutartis, sudarytas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniais skyriais, gali teikti valstybės paštas – pristatyti bei išmokėti

išmokas gavėjams.

produkcija – Lietuvos Respublikos ir kitų šalių neantspauduoti ir

antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji

atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba

proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų

rinkiniais.

mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai,

pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos

aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti

mokėjimo spaudai.

3 straipsnis.

Teisiniai pašto veiklos pagrindai

Pašto paslaugų

teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos

Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti

teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės

pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

4 straipsnis.

Valstybinis pašto veiklos administravimas

srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1)

nustato pašto paslaugų teikėjams leidimų išdavimo tvarką;

2)

išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

3) rengia ir

tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto

paslaugų teikimą bei pašto veiklą;

4) nustato universaliųjų pašto paslaugų

teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;

5) paskelbus

karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia

specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;

6) nustato pašto

mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;

7) užtikrina, kad universaliųjų

pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų

poreikius;

8)

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

9) vykdo kitas

pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1)

nustato pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo

charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus

(standartus);

2)

prižiūri, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų;

3)

nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;

4)

atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;

5) bendradarbiauja su kitų šalių pašto veiklos

administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

6)

atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

5

straipsnis. Pašto paslaugų teikimas

Valstybės paštas ir kiti pašto

paslaugų teikėjai turi teisę surinkti, skirstyti,

vežti ir pristatyti pašto, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei teikti

pasiuntinių pašto paslaugas tik gavę leidimą. Teikti kitas, su pašto paslaugų

teikimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, gali, jeigu to nedraudžia kiti

įstatymai.

6

straipsnis. Valstybės

pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto

paslaugas

pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.

universaliąsias pašto paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų

naudotojų poreikius, užtikrina :

1) kad universaliosios pašto

paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo

nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo, visiems

pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną,

ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;

2)

kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta

informacija apie universaliąsias paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas

ir kokybės standartus;

3) atskirą

kiekvienos pašto paslaugos finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra

priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, apskaitą, turi būti

atskirai skaičiuojama ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto

universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma

remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais išlaidų apskaitos principais;

4) kitų Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą;

5) siunčiamųjų laiškų dėžučių

laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti įrengimą

viešosiose vietose;

6) pašto mokos

ženklų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos.

paštas nustato teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoja

ir leidžia naudoti bei platinti kitiems.

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

7 straipsnis.

Valstybės pašto pajamos

Valstybės pašto

pajamas sudaro pajamos, gautos už universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas

paslaugas bei parduotus pašto mokos ženklus ir filatelinę produkciją.

8 straipsnis.

Pašto ir kitų paslaugų tarifai

didžiausius tarifus valstybės paštui nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatomi

valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai neturi būti

mažesni negu teikiamų pašto paslaugų išlaidos. Jeigu Vyriausybė nustato

valstybės paštui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus mažesnius už

pašto paslaugų išlaidas, šių išlaidų ir tarifų skirtumas padengiamas iš

valstybės biudžete numatytų lėšų.

turintys leidimą teikti pašto paslaugas, rezervuotąsias pašto paslaugas privalo

teikti taikydami ne mažiau kaip 5 kartus didesnį tarifą, negu nustatyta

valstybės paštui.

pašto ir kitų paslaugų tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas arba jie

nustatomi sutartyse su pašto paslaugų naudotojais.

9 straipsnis.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifų nustatymo principai

vadovaujantis šiuo principu: tarifai privalo būti susieti su teikiamų paslaugų

išlaidomis, bet turi būti prieinami pašto paslaugų naudotojams.

pašto paslaugų vienodų tarifų taikymas neturi apriboti universaliųjų pašto

paslaugų teikėjo teisės sudaryti su pašto paslaugų naudotojais individualias

sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų, tačiau šie tarifai negali

viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių.

10 straipsnis.

Draudžiami siųsti pašto ir dokumentų siuntose daiktai

1.

Pašto, dokumentų siuntose draudžiama siųsti daiktus, kuriuos įvežti į pašto,

dokumentų siuntos gavimo šalį ar joje naudoti yra uždrausta.

2.

Jei nustatoma, kad priimtoje pašto, dokumentų siuntoje yra pagal teisės aktus

draudžiamų siųsti daiktų, jie konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka.

3.

Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto, dokumentų

siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais, apie tai nedelsiant pranešama

siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai.

11 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų slaptumas ir kontrolė

1.

Pašto paslaugų teikėjai siuntėjams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Pašto paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto, dokumentų siuntą, gali

patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa,

siuntos nepriimti.

institucijų pareigūnai gali gauti informaciją apie pašto paslaugų naudotojus,

apžiūrėti pašto, dokumentų siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip

kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka. Teikiant pasiuntinių pašto paslaugas, pašto paslaugų teikėjai

gali apžiūrėti bei patikrinti pašto, dokumentų siuntas, jeigu tai numatyta su

pašto paslaugų naudotojais sudarytose sutartyse.

paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas šią informaciją

gauti.

12 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų vežimas

dokumentų siuntos vežamos pašto paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais

sudarytos sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto,

dokumentų siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose)

nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

dokumentų siuntas vežančioms transporto priemonėms, jų lydėtojams per pasienio

kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų

vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

13 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų priėmimas ir pristatymas teikiant

universaliąsias

pašto paslaugas

paštui universaliųjų pašto paslaugų teikimo tvarką nustato Pašto taisyklės.

Kitos pašto paslaugos teikiamos sutartyse su paslaugų naudotojais arba paslaugų

teikėjo nustatyta tvarka.

dokumentų siunta pristatoma (įteikiama) siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio

gavėjo įgaliotam asmeniui. Pašto, dokumentų siunta, adresuota asmeniui į jo

darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę,

sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) jo buvimo

vietos administracijai arba jos įgaliotiems asmenims.

dokumentų siunta, kurios neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti

siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu

gavėjas (siuntėjas) negyvena, laikoma bešeimininkiu daiktu ir perduodama

valstybės nuosavybėn Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes. Jei pašto siuntos negalima įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutę,

pašto paslaugų teikėjas apie tai praneša gavėjui.

5.

Gaunamųjų laiškų dėžutės paprastai

įrengiamos daugiabučių namų butų savininkų, bendrijų,

įmonių, įstaigų, organizacijų kiekvienos laiptinės pirmuosiuose aukštuose, jeigu

butų savininkai, bendrijos, įstaigos ar organizacijos nenusprendžia kitaip, o sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų

(įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai paprastai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų sklypus

arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Šios dėžutės turi

būti lengvai prieinamos nuo gatvės ar kelių, šaligatvių ir šalikelių.

paslaugų teikėjai individualių namų rajonuose gali įrengti gaunamųjų laiškų

dėžučių spintas. Tokios gaunamųjų laiškų dėžučių spintos įrengiamos prie

šaligatvių ar šalikelėse miestuose – nuo pašto siuntų gavėjų gyvenamosios

vietos ne toliau kaip 300 m, kaimuose – ne toliau kaip 500 m.

gaunamųjų laiškų dėžutės neįrengtos, pašto siuntos gavėjams nepristatomos.

Gavėjai pašto siuntas turi pasiimti juos aptarnaujančių pašto paslaugų teikėjų

nustatytose vietose.

14 straipsnis.

Nemokamas pašto korespondencijos siuntimas

Valstybės paštas apmoka sekogramų, karo belaisvių ir

internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntimo išlaidas.

15 straipsnis.

Pretenzijų pateikimas

žalos atlyginimo už dingusią pašto, dokumentų siuntą, dingusius, trūkstamus ar

apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pretenziją pašto paslaugų teikėjui:

dėl pašto, dokumentų siuntos, siųstos šalyje, – per šešis mėnesius, siųstos į

užsienį, – per vienerius metus nuo išsiuntimo dienos.

šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

16 straipsnis.

Pašto paslaugų teikėjų civilinė atsakomybė

prarastų, sugadintų pašto, dokumentų siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki

įteikimo gavėjui) atlyginama šio Įstatymo nustatyto dydžio ir tvarka, jeigu

pašto paslaugų teikėjų sutartyse su pašto paslaugų naudotojais nenumatyta

kitaip.

paslaugų teikėjai neatsako už:

1) pašto,

dokumentų siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų

nustatyta tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

2) prarastus

draudžiamus siųsti pašto, dokumentų siuntose daiktus.

17 straipsnis.

Žalos atlyginimo dydis ir tvarka

pašto paslaugų teikėjo, teikusio pašto paslaugas (išskyrus pasiuntinių pašto

paslaugas), kaltės prarastos arba sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų

ar daiktai apgadinti, jis atlygina:

1) už prarastą registruotą pašto korespondenciją ir

pašto siuntinį, kurio siuntėjas neįvertino, taip pat už juose sugadintus visus

daiktus – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms;

2) už dalį

prarastų ar apgadintų daiktų registruotoje pašto korespondencijoje ar

paprastame siuntinyje – suma, lygia pašto siuntoje prarastų (apgadintų) daiktų

vertei, tačiau neviršijančia šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už prarastą

įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms, ir

įvertinimo sumą;

4) už dalį

prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų aprašu –

suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir daiktų apraše nurodytai prarasto ar

apgadinto daikto vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta;

5) už dalį

prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje be daiktų aprašo –

suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir prarastų daiktų vertei, tačiau ne

didesne, negu įvertinta pašto siunta;

6) už pašto,

dokumentų siuntų praradimą, apgadinimą teikiant pasiuntinių pašto paslaugas –

pašto paslaugų teikėjo nustatyta tvarka.

atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos mokesčio

dėl valstybės pašto kaltės, valstybės paštas sumoka siuntėjui jo nurodytą

išpirktinę sumą.

3.

Jeigu valstybės paštas neišmoka pašto perlaidos (siųstų pinigų nebuvo galima

išmokėti gavėjui), neišmokėtus pinigus grąžina siuntėjui.

4.

Valstybės paštas už dėl jo kaltės neišmokėtą pensiją, pašalpą bei kitą išmoką

žalą gavėjui atlygina sutartyse, sudarytose su Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritoriniais skyriais, nustatyta tvarka ir išmokėdamas

atitinkamą sumą.

5.

Jeigu valstybės paštas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotą pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis atlygina siuntėjui dvigubas

siuntimo išlaidas.

6.

Už pašto, dokumentų siuntos grąžinimą dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės

teikiant pasiuntinių pašto paslaugas siuntėjui žala atlyginama pašto paslaugų

teikėjo ir naudotojo sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka.

paslaugų teikėjas, gavęs šio Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pateiktą

pretenziją, žalą atlygina:

1) dėl pašto,

dokumentų siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo

dienos;

2) dėl pašto,

dokumentų siuntos, siųstos į užsienį, – per 3 mėnesius nuo pretenzijos

pateikimo dienos.

paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1)

siunčiant pašto, dokumentų siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure)

aplinkybės, dėl kurių pašto, dokumentų siunta prarasta, joje trūksta daiktų ar

jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto, dokumentų siunta, nes

sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto paslaugų

teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta

dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl

pakuotės ar daiktų įpakavimo ir dėl ypatingų siunčiamojo daikto savybių;

3) pašto,

dokumentų siunta, joje siunčiami daiktai ar jų dalis, siųsti pinigai išsiuntimo

ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka

konfiskuoti;

4) gavėjui įteikiant dokumentų siuntą, registruotą

pašto korespondenciją ar siuntinį, pakuotė bei ant jos esantis išsiuntimo pašto

antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar

perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris

atitinka nurodytąjį;

5) gavėjas

priėmė pašto, dokumentų siuntą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintų Pašto taisyklių nustatyta tvarka ir pasirašė, kad ją gavo;

6) dokumentų,

pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

7) dokumentų,

pašto siunta prarasta ar sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatytas žalos

atlyginimas.

18 straipsnis.

Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Asmenys už šio

Įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

19 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Ginčai tarp

pašto paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų sprendžiami įstatymų nustatyta

tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-11-10)

autrap@lrs.lt

6 straipsnis.

Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas

galima teikti pateikus apie tai pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie pašto ir pasiuntinių paslaugų

teikimo pradžią pateikimo tvarką ir sąlygas pašto ir pasiuntinių paslaugų

teikimo taisyklėse.

pasiuntinių paslaugas, Ryšių reguliavimo tarnybai reikia pateikti:

1) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos

formos pranešimą apie pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią

(toliau – pranešimas);

2) juridinio asmens teisėtą įsisteigimą

patvirtinančių dokumentų kopijas (išskyrus juridinius asmenis, įregistruotus

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre), jei pranešimą teikia juridinis

asmuo.

kaip per 5 darbo dienas nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos įrašo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėją į pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą ir apie tai paskelbia Ryšių reguliavimo

tarnybos interneto svetainėje, taip pat praneša pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui.

teikėjas išbraukiamas iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo ir

netenka teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas, jeigu jis:

1) pateikia pranešimą apie pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimo pabaigą;

2) miršta arba yra likviduotas;

3) yra pripažintas bankrutavusiu;

4) teikdamas Ryšių reguliavimo tarnybai

pranešimą, pateikė klaidingus duomenis, suklastotus dokumentus arba nuslėpė

faktus, dėl kurių negalėjo pradėti teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas

ir būti įrašytas į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą;

5) vienus metus neteikė Ryšių

reguliavimo tarnybai ataskaitų dėl suteiktų pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų arba vienus metus pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo negalima

surasti jo buveinėje, nurodytoje Juridinių asmenų registre.

teikėjas netenka teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas kitą dieną

po jo išbraukimo iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo. Apie

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo išbraukimą iš pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo

interneto svetainėje ir praneša pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui.

teikėjas, nutraukęs pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimą, privalo apie

tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

5 straipsnis. Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos funkcijos pašto srityje

1) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašą ir įpareigoja pašto paslaugos teikėją teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) praneša Europos Komisijai apie pašto paslaugos teikėją, įpareigotą teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie valstybinio valdymo instituciją, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie naudotojams ir pašto paslaugos teikėjams sudarytas galimybes naudotis informacija, nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte;

3) tvirtina nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisykles, įskaitant nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus, ir nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisykles;

4) tvirtina periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus ir kas 3 metai tvirtina periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos didžiausius tarifus.

1) rengia įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų ir kitų teisės aktų, susijusių su pašto paslaugos teikimo veikla ir užtikrinančių pašto srities ekonominę plėtrą ir konkurencingumą, projektus;

2) užtikrina, kad universaliosios pašto paslaugos plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines, socialines aplinkybes ir naudotojų poreikius;

3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;

4) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles;

5) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus;

6) ekstremaliųjų situacijų atvejais nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą;

7) tvirtina universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus;

8) tvirtina pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisykles;

9) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikas;

10) nustato Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu, privalomą taikymą;

11) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, atsakingomis už pašto sritį, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas pašto paslaugos teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

20 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nustačius pažeidimą

21 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimo nagrinėjimą

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas, inicijavęs pažeidimo nagrinėjimo procesą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša (kartu išsiųsdamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopiją) pašto paslaugos teikėjui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, apie:

1) posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą;

2) reikalavimą atstovams turėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus;

3) poreikį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas;

4) galimybę likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus pageidaujamus pateikti duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant pašto paslaugos teikėjo padarytą pažeidimą.

22 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant pažeidimą

23 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos paskyrimo terminai

24 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo viešumas

Pažeidimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

25 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas

26 straipsnis. Ekonominės sankcijos

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1143, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13457

27 straipsnis. Šiurkštus ar sistemingas pažeidimas

28 straipsnis. Ekonominių sankcijų dydžio nustatymas

1) kaltę;

2) pažeidimo pobūdį;

3) pažeidimu pašto paslaugos teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;

4) pašto paslaugos teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

5) pašto paslaugos teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

6) kiekvieno pašto paslaugos teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli pašto paslaugos teikėjai.

29 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas ar atsisakymas ją skirti

1) nėra pažeidimo sudėties;

2) panaikinamas atsakomybę nustatantis teisės aktas;

3) miršta arba pasibaigia pašto paslaugos teikėjas;

4) pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaręs esminės žalos kitų asmenų interesams, pašto paslaugos teikėjas nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių savo veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais.

30 straipsnis. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimo tvarka

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimas sustabdo šio sprendimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo.

31 straipsnis. Informacijos apie uždraudimą teikti pašto paslaugą paskelbimas

Informacija apie uždraudimą pašto paslaugos teikėjui teikti pašto paslaugą skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo uždrausti pašto paslaugos teikėjui teikti pašto paslaugą priėmimo dienos. Ši informacija pašalinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai toks draudimas netenka galios.

32 straipsnis. Teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga

Pašto paslaugos teikėjas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, taip pat kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (ar) jų atstovai, taip pat ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga (Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu, posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolu, kita medžiaga, turinčia reikšmės pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimui), išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

33 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

pašto įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-563, 2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2118, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-628, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

PAŠTO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1216, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

PAŠTO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13, 14, 15, 16, 17 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1819, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7618 (2011-12-29)

PAŠTO ĮSTATYMO 2, 3, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2255, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6114 (2012-10-20)

PAŠTO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimas:

6.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-44, 2012-12-06, Žin., 2012, Nr. 146-7507 (2012-12-15)

PAŠTO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas dėl aptiktų klaidų į aktualią redakciją nėra įtrauktas.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2379, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6867 (2012-11-22)

PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija.

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Pastaba: akcinė bendrovė Lietuvos paštas yra universaliosios pašto paslaugos teikėja iki 2019-12-31.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1143, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13457

Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 26 straipsnio pakeitimo įstatymas